Page 1

A

ANNO 2005

CSK “LP” leidžiamas Chemijos fakulteto laikraštis

CETONAS

Nr. 20; Septintieji leidimo metai; Tiražas 300 egz. 2012 žiema Šiame „Acetono“ numeryje skaitysite: Erasmus praktika 3 psl.

KAIP teisingai... 4 psl.

One Does Not Simply Walk into New Zealand

5 psl.

Nakties tamsa 6 psl.

Ateitis chemikų rankose 6 psl.

Ginklas, pakeisiantis karą

7 psl.

Krikšt’n’roll’as 8 psl.

Kalėdų dvasios paieškos 9 psl.

Alternatyvi antgamtinių reikalų teorija 10 psl.

Nesioksiduojanti plunksna 11 psl.

Užsi'smile'ink iki galo! 11 psl.

GSSN 2029-2708

7772029270009

CSK „LP“ internete www.csklp.lt

Acetono nuotykiai 12 psl.


Redaktorės žodis Lipti į kalną vis sunkiau - ir slidu, nes vaikai nugludina šaligatvių ledą, o tada tenka grandinėmis apsivynioti batus, ir oro sąlygos kopimui į Chemijos fakultetą tampa vis nepalankesnės. Nuo šalčio viskas pradeda stingti – sąnariai, pirštukai, kai pirštines palieki namie. Bet tik ne nervų ląstelės! Chemikai uoliai mąsto, kodėl naktį tamsu, o dieną šviesu („Nakties tamsa“), svarsto pomirtinio gyvenimo alternatyvas („Alternatyvi antgamtinių reikalų teorija“). Taip pat smagu pakrutinti smegenis ir prisiminti šiltas rudens dienas bei pirmakursių krikštynas („Krikšt’n’roll’as“), o gal net sužinoti tokių fuksų nuotykių, kokių dar nežinojome! Šiame numeryje dar sužinosite apie chemijos mokslo nuopelnus visuomenei („Ateitis chemikų rankose“) ir taip pat grėsmes, kurios gali ištikti mus, jei tik netektume elektros („Ginklas, pakeisiantis karą“). Vis dėlto linkiu nepasiduoti šalčiui ir liūdesiui bei susirasti sau šilumos. Kartais pralinksmėti pavyksta, kai suteiki džiaugsmo kitam žmogui („Užsi’smile’ink iki galo!“), o Nuotrauka Ievos Pievos kartais maloniau pasilepinti ir skirti laiko sau („Kalėdų dvasios paieškos“). Kad ir ką nuspręstumėte, tikiuosi jums bus šilta skaityti šį šventinį (dvidešimtą) „Acetono“ numerį įsitaisius kur nors prie rusenančio židinio, gurkšnojant kakavą su šiltučiais sausainukais bei žvilgčiojant į giedrą dangų su visais tais žaviais šviesuliukais, kurie ryškūs tik žiemą! Jaukių akimirkų, Lebedžiuks

CSK „LP“

Ką veikia CSK „LP“? Socialinis struktūrinis padalinys 1. Atlikta Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto studentų poreikių analizė; 2. Sudarytos ir išdalintos „Studento atmintukės“ 1-3 kurso studentams su socialine-akademine informacija; 3. Atliktas pirmos paskaitos vertinimas išdalinant apklausos anketas seniūnams; 4. Rugsėjo mėnesį surengta daiktų žymėjimo akcija; 5. Spalio mėnesį surengta kraujo donorystės akcija; 6. Visą rugsėjį vykdyta gerumo akcija kartu su ESN „Kanceliarinės priemonės - visur VU“; 7.Spalio mėnesį surengtas TSD minėjimas ir diskusija „Studijos anksčiau ir dabar: ką man reiškia aukštasis mokslas?“; 8. Lapkričio mėnesį surengta regėjimo tikrinimo akcija. Informacinis struktūrinis padalinys

Marketingo struktūrinis padalinys

1. CSK „LP“ internetinio puslapio tvarkymas; 2. Bendri mokymai su VU SA FF studentais; 3. Dalyvavimas maketavimo mokymuose.

1. Kečupo, anglių, degaus skysčio, daržovių ir vaisių gavimas rudeniniam barbeque; 2. Gauti prizai rudeniniam barbeque ir pirmakursių krikštynoms; 3. Rūpinimasis plakatais ir reklama fakultete.

ChSMD 1. Gruodžio mėnesį surengta ekskursija po fakultetą; 2. Pasiruošta „Tyrėjų nakčiai“; 3. Surengtas renginys „Cafe scientifique“. „Acetonas“ 1. Rugsėjo mėnesį išleistas laikraštis; 2. Rugsėjo mėnesį surengta chalatų purškimo akcija; 3. Surengtas trumpametražių filmukų vakaras.

2

Laisvalaikio struktūrinis padalinys Surengti renginiai: 1. Chemikų susitikimas; 2. Krikštynų vakarinė dalis; 3. Barbeque. Pagalba organizuojant: 1. TSD; 2. „Cafe scientifique“.


Nuomonė pH=14

Noriu į Erasmus praktiką Ieva Lebdytė, Herkus Petrikas Studijuodami universitete gauname ne tik žinių, bet ir išmokstame įvairių dalykų, kurie praverčia gyvenime. Tačiau kartais akademinis jaunimas nenori apsiriboti vien mokslu Tėvynėje, tad siekia įgyti kitokios patirties užsienio šalyse. Tam yra ERASMUS praktika, kurios galimybėmis pasinaudojo ir mūsų fakulteto studentai. Simona Žeimytė ERASMUS praktiką atliko Vokietijoje. Didelės pagalbos ieškant institutų Simona sulaukė iš savo grupės vadovo. Institute jai pasiūlė daryti panašius tyrimus į tuos, kuriuos ji jau darė fakultete - NaYF4 kristalų, legiruotų Nd3+ jonais, nusodinimo reakcijų metodu sintezė ir fluorescencijos tyrimą. Dirbti sekėsi gerai, nors iš pradžių buvo sunkoka, nes reikėjo daugiau fizikos žinių negu chemijos, bet vadovas buvo labai geras, paaiškindavo sunkius dalykus. Pirmą savaitę reikėjo ieškoti literatūros, bet vėliau buvo galima imtis tyrimų. Daug laisvo laiko Simona neturėjo, bet vis dėlto pakeliavo ir po Vokietiją, ir po aplinkines šalis – Prancūziją, Liuksemburgą. Taip pat su kolegomis buvo subūrę krepšinio komandą. Simona teigia, kad ERASMUS praktika buvo naudinga, nes dirbo kitokiais metodais, tyrė kitus reakcijų tipus, išmoko dirbti naujais prietaisais, pagerino vokiečių kalbos žinias.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Lauryna Daukšaitė praktiką atliko Vokietijoje, Berlyne. Ten važiavo, nes iš pažįstamų sužinojo apie įmonę, kuriai išsiuntė savo CV bei motyvacinį laišką ir ją priėmė. Darbą parinko darbo vadovas. Lauryna darė kinetinį Heck – Matsuda reakcijos tarp 4-metoksibenzendiazonio tetrafluorborato ir metilakrilato tyrimą ir tai jai puikiai sekėsi. Teko dirbti puikioje įmonėje, kur daug galimybių, daug geros įrangos. Atsižvelgiant į darbo reglamentą buvo galima dirbti tik 10 h, nors norėjosi daugiau. Kolektyvu Lauryna labai džiaugiasi, kartu valgydavo pusryčius, o antradieniais netgi vykdavo kiaušinių lupimo varžybos. Grįžusi į Lietuvą ji vis dar susirašinėja su bendradarbiais, sausį važiuos jų aplankyti. Laisvalaikiu Lauryna linksmindavosi, buvo atvažiavę draugai iš Lietuvos. Juk vis dėlto Berlynas – jaunimo miestas. Dėl kalbos problemų nebuvo - visi geranoriškai kalba angliškai. ERASMUS praktika buvo naudinga dėl to, kad tris mėnesius pagyveno be tėvų, susipažino su nauja kultūra. Taip pat Lauryna jau užsitikrino darbo vietą Berlyne, kur tęs ir antrosios pakopos studijas.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Tomas Murauskas buvo išvažiavęs į Prancūziją, Jean Lamour’o institutą, nes ši įstaiga turi bendrų projektų su Chemijos fakultetu. Darbas buvo numatytas - reikėjo tirti medžiagas pagal projekto temą (Pjezoelektrinių KNbO3, LiNbO3, KTaO3 ir LiTaO3 sintezė bei jų kristalų prisotinimas). Kilus nesklandumams teko daryti kitus darbus – tirti kitokias medžiagas, važinėti po institutus. Prancūzijoje mokslo finansavimui teikiamą svarbą atspindi institutų gausa, kuriuose atitinkamai yra ir daug darbo. Tomui reikėjo savarankiškai spręsti problemas, jokio kolektyvo nebuvo. Jis jau buvo išvažiavęs į stažuotę pernai, teko ieškoti daug informacijos, reikėjo perskaityti nemažai straipsnių, ieškoti sintezės sąlygų. Domėtis savo tema teko labai intensyviai, bet tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Kadangi nepavyko dirbti pagal praktikos temą, profesinės naudos nebuvo tiek daug, tačiau pagerėjo kalbos žinios ieškantis gyvenamosios vietos, parduotuvių ir įsikuriant. Laisvalaikiu Tomui pavyko apžiūrėti miestelį, kuriame gyveno, bei pakeliauti po Prancūziją.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Mantas Jonušis praktiką atliko Tiubingeno mieste, Vokietijoje. Jo pasirinkimą lėmė aukšto lygio laboratorijos, aprūpintos naujausia įranga, atliekami modernūs tyrimai ir noras įgyti europinės patirties. Be to, trys mėnesiai savarankiško gyvenimo ir nauja aplinka. Mantas Tiubingene užsiėmė stereoselektyvia katalize. Su darbo vadovu bandė susintetinti naują organinį katalizatorių. Atlikus daugybę testų, paaiškėjo, kad katalizatorių galima pritaikyti. Vadovui vėliau pavyko jį patobulinti, ir iš to netgi gali išeiti publikacija. Su šauniu vadovu ir draugiškais laboratorijos kolegomis buvo rengti barbecue vakarėliai. Bendrabutis, kuriame Mantas gyveno, vasarą buvo beveik tuščias. Tiubingenas sužavėjo ne tik jaukumu, bet ir gamtos kontrastais – miškinga vietovė ant kalno, o nusileidus tyvuliuoja pelkės. Įspūdinga pasirodė ir miesto šventė, kai išsipuošę gyventojai plaukia kanojomis per miestą srūvančia upe. Ir vis dėlto didžiausias praktikos užsienyje privalumas – patirtis, kokios Lietuvoje tikrai negautum. Mantui teko padirbėti su moderniausia įranga, pažinti kitą kultūrą. ERASMUS praktika – puikus būdas patobulinti save mokslo srityje, ugdyti save kaip savarankišką asmenybę bei pažinti kitų šalių kultūrą bei tradicijas. Kadangi Chemijos Fakultetui kiekvienais metais suteikiama kone daugiausiai stipendijų, skirtų išvažiuoti ir atlikti praktiką svetur, tai siūlau nesnausti ir pasinaudoti šia galimybe!

3


CSK „LP“

Ar žinojai, kad... EGZAMINAI Egzaminus dėstytojas privalo ištaisyti per 5 darbo dienas. Jeigu studentas dėl ligos ar kitos rimtos priežasties negali atvykti į egzaminą, jis per 3 darbo dienas nuo egzamino datos turi apie tai pranešti dekanatui.  Neišlaikytą egzaminą studentas gali vieną kartą nemokamai perlaikyti per pirmas dvi naujo semestro savaites. Jeigu sesija buvo pratęsta, tuomet per 2 savaites nuo pratęsimo pabaigos.  

APELIACIJOS Specialiai sudaryta komisija nagrinėja apeliacijas dėl:  egzaminų įvertinimų (darbas įvertintas mažiau, nei turėjo būti);  egzaminų ir baigiamųjų darbų gynimo procedūros pažeidimų (dėstytojas išėjo iš auditorijos 10 minučių, kalbėjo telefonu, skaitė laikraštį ir panašiai).  Prašymai dėl įvertinimo turi būti pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino (įskaitos) įvertinimo paskelbimo datos. Prašymai dėl procedūrinių pažeidimų privalo būti pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po egzamino laikymo dienos. Prašymai turi būti motyvuoti! Studentas gali prašyti dekano dalyką perlaikyti pas kitą dėstytoją, o darbo vertinimui sudaryti specialistų vertinimo komisiją. SOCIALINĖS STIPENDIJOS  Šio tipo stipendijos yra skiriamos vienam studijų semestrui (08 – 01 ir 02 – 07 mėnesiais). Ji yra skiriama atsižvelgiant į prašančiojo šeimos finansinę padėtį.  Paraiškos pildomos dukart per metus: rudens semestrui (įskaitant žiemos atostogų laikotarpį): einamųjų metų 09.15 d. – 10.10 d. ir pavasario semestrui (įskaitant vasaros atostogų laikotarpį): einamųjų metų 01.20 d. – 02.20 d.  Šios stipendijos dydis 3 BSI – 390 Lt.  Teisę prašyti socialinės stipendijos turi kiekvienas studentas, kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:  turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą iš valstybės;  yra visiškas našlaitis (ne vyresnis kaip 25 metų);  turi 45% ar mažesnį darbingumo lygį.  Registruotis reikia www.vsf.lt  Dokumentų pateikinėti nereikia, išskyrus atvejus, kai prašoma būnant našlaičiu. Tokiu atveju prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus: asmens dokumento kopiją ir mirties liudijimų kopijas.  Šios stipendijos mokėjimas nutraukiamas išbraukus studentą iš studentų sąrašų, taip pat studentui sustabdžius studijas ar išėjus akademinių atostogų.

Chemikai po stalu

KAIP teisingai... Reda Paitian, Edvinas Paliulis

...iškarpyti snaigę Turbūt visi žino, jog snaigės yra šešiakampės, bet dauguma jas iškarpo aštuonkampes, keturkampes ar apvalias. Norint iškarpyti teisingai, reikia: 1. Iš lapo popieriaus išsikirpti gražutėlį kvadratą. 2. Jį perlenkti pusiau ir gauti trikampį. 3. Vieną trikampio kampą užlenkti į viršų taip, kaip parodyta paveikslėly. 4. Su kitu trikampio kampu padaryti tą patį. 5. Gautą figūrą perlenkti pusiau į vidų (lenkimo linija parodyta 4 punkte). Turint tai, kas nupiešta 5 punkte, kirpti pagal liniją, pažymėtą taškiukais. 6. Gautą trikampiuką iškarpyti kaip tik leidžia vaizduotė. Patarimas: nenukirpti daug apačios, nes tada snaigė turės didelę skylę savo pilve. Išlankstom ir vualia - snaigė!

4

Iliustracija Redos Paitian


...džiovinti kojines Mūsų gyvenamosiose vietose egzistuoja gausybė kojinių sausinimo priemonių. Viena iš jų yra plaukų džiovintuvas. Tiesiog paėmus kojines ir laikant jas ore reikia paleisti vėjo gūsiuką. Kojinės kaip matant nusausės per kelias minutes. Taip pat dar yra skrudintuvas. Gerai kaistanti nichromo viela, esanti jame, gali pasitarnauti jūsų reikmėms kiekvieną sekundę. Tereikia paplušėti beardant skrudintuvą, o po to visi žino, kaip pratęsiama. Ir pagaliau senoji draugė - mikrobangų krosnelė. Šio nuostabaus prietaiso geba išjudinti vandens molekules gali išgelbėti gyvybę! Tačiau patariama nedėti į ją prasto kvapo kojinių. Taip gauname krūvą sausų kojinių! ...statyti besmegenį Norint suręsti besmegenį, patartina turėti kuo gausesnę draugų armiją. Žinoma, sniegas irgi reikalingas, todėl šį užsiėmimą privaloma taikyti tik žiemos laikotarpiu. Tuomet belieka išsirinkti puikią laukymę, susivežti į ją daugybę stalų ir lentų bei pradėti darbus. Sniego senis dažniausiai statomas iš trijų rutulių (nebent iš ketvirto norima suformuoti stilingą cilindrą). Pirmojo, pagrindinio rutulio diametras turi būti ne mažesnis kaip 1,5 metro, antrojo 1, o trečiojo apie 0,75 metro. Tai yra užpatentuota gražaus besmegenio proporcija. Suridenus rutulius būtina pasinaudoti lentomis, stalais, draugų energija ir fizika, siekant sustatyti juos vieną ant kito. Tuomet belieka padailinti statinį šakomis vietoj nosies bei akmenukais vietoj akių, burnos ir sagų. Štai ir besmegenis!

Chemikas kuprinėje

One Does Not Simply Walk into New Zealand Vilius Laigonas Į Ramiajame vandenyne įsikūrusią šalį patekti nėra lengva - Naujoji Zelandija yra labiausiai nuo Lietuvos nutolusi valstybė. Aotearoa (išvertus iš vietinių maorių kalbos ilgo balto debesies žemė) yra kontrastų šalis, kurioje susipina mitai ir realybė. Tai ramių ežerų, sraunių upių, gilių fjordų, tamsių džiunglių, akmenuotų pievų ir snieguotų viršukalnių šalis, kurios kraštovaizdžiui dar daugiau šarmo suteikia verdantys purvo laukai, geizeriai bei unikali vietovės fauna ir flora. Naujosios Zelandijos žemę žmogaus koja palietė vėliausiai. Europietis A. Tasman’as ją atrado tik XVII amžiuje, tačiau maoriai nudobė kelis jo įgulos narius ir tikriausiai juos suvalgė, šia šalimi nebuvo domėtasi dar visą amžių. Vėliau į Aotearoą pradėjo plūsti ruonių bei banginių medžiotojai iš Europos ir Amerikos. Dauguma ponų verslininkų turtėjo iš šalies eksportuodami žuvį, medieną, liną ir auksą. Pavydėdami ir norėdami apsaugoti savo interesus maorių vadai su britais 1840m. pasirašė sutartį , skelbiančią, kad Naujoji Zelandija yra britų valdoma savarankiška teritorija. Nuo tada ši šalis turi dvi valstybines kalbas: anglų ir maorių, o dar įdomiau tai, kad ji yra viena iš trijų pasaulio valstybių turinčių du ekvivalenčius himnus. Naujoji Zelandija dažnai yra vadinama šalimi ant pasaulio krašto. Iš visų pusių ją supa vandenynas, o Australija - artimiausia kaimynė, yra už 4000km. Dėl ilgametės izoliacijos nuo likusio pasaulio šalis tapo iššskirtine - net 80% floros ir faunos yra endeminė. Zelandų tautos simbolis yra kivis, neskraidantis endeminis paukštis, kuriuo jie labai didžiuojasi, todėl dažnai patys yra taip vadinami. Be to šalyje nėra nė vieno pavojingo gyvūno, aišku, išskyrus bites. Aotearoa išsiskiria ne tik ypatinga gamta, bet taip pat ir žmonėmis. Nuo pat klestėjimo pradžios Naujoji Zelandija pasižymėjo liberaliomis pažiūromis ir jau 1893m. tapo pirmaja šalimi pasaulyje suteikusia teisę moterims balsuoti. Kiviai yra labai paprasti ir draugiški žmonės, niekuo neišsiskiriantys iš kitų, mylintys savo šalį, regbį ir avis. Be abejo, patys kiečiausi zelandai yra E. Rutherford’as, chemikas, Nobelio premijos laureatas, kuris pirmasis padalino atomą ir davė vardą protonui, ir E. Hillary’is, kuris pirmasis įkopė į Everestą. Tikrai negalima užmiršti ir P. Jackson’o, Paimta iš www.lindaueronline.co.nz kurio kino juostos „Žiedų valdovas“ buvo nufilmuotos vien tik jo gimtojoje šalyje. Tai tik parodo, kokia šauni yra tauta, kurioje avių gyvena 12 kartų daugiau negu žmonių. Naujoji Zelandija - atokus kampelis žemės pakrašty, kurį verta aplankyti. Tai šalis, kuri vilioja keliautojus savo kraštovaizdžio drama ir draugiškais žmonių santykiais. Taigi, atvykti į Naująją Zelandiją yra taip pat sunku kaip ir iš jos išvykti.

5


Chemikai po stalu

Nakties tamsa Justas Raudonius Paimta iš www.wallpaperup.com

„Kas yra vaivorykštė? Kodėl dangus mėlynas? Kodėl šviesu tik dieną? Kodėl naktį tamsu?“ – mažylis tėvelio nepaliaujamai klausinėja šių bei galybės kitų, mums, atrodo, savaime suprantamų, bet jam – neištirtų, neatrastų ir be galo įdomių dalykų. Tačiau kad ir kokie paprasti šie klausimai bebūtų, ne paslaptis, kad toli gražu ne kiekvienas tėvelis, bandydamas į juos atsakyti, iškart randa moksliškus ir pagrįstus argumentus. Asmeniškai man paslaptingiausias pasirodė paskutinysis. O tiksliau, kodėl naktį, lyginant su diena, dangus tamsus?

Paprasčiausias, dažniausias ir, ko gero, visiems priimtinas atsakymas – nes Saulė naktį nešviečia. Šį atsakymą būtų galima konkretinti, paminint, kad Saulė visgi šviečia, nesvarbu dabar pas mus diena ar naktis; kad dieną dangus irgi būtų tamsus (išskyrus tą nedidelį dangaus plotelį, per kurį mus pasiekia Saulės spinduliai), jeigu Žemės negaubtų atmosfera, susidedanti iš daugybės įvairaus dydžio dalelių, laužiančių šviesą, dėl ko ir turime idilišką ir nuostabiai žydrą dangų. Tačiau, pasislėpus mėnuliui, žvelgiant į giedrą rudens dangų, vertėtų suabejoti, ar tikrai matome visas ar bent jau daugelį iš visų kažkur toli toli skriejančių ir regimuosius spindulius (380 - 740 nm - visgi šie mums patys įdomiausi; deja, kitų nematome) bei kitas bangas spinduliuojančių žvaigždžių. Remdamasis keletu šaltinių ir teigdamas, kad giedrą naktį plika akimi galime suskaičiuoti šių dangaus šviesuliukų kelis tūkstančius, ko gero, neapsiriksiu. Tačiau vien mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra 100 – 400 mlrd. žvaigždžių (spėjama remiantis skaičiavimais), o Visatoje – 300 tūkstančių milijardų milijardų. Tad kodėl mūsų akis pasiekia tik keleto tūkstančių žvaigždžių šviesa (tiesa, geriausiais teleskopais galima pamatyti milijonus ar net milijardus žvaigždžių) ir visas dangus nėra tiesiog vienas didelis šviesulys? Pradėkime nuo to, kad ir per tas vietas, kurios atrodo visiškai juodos net žvelgiant per teleskopus, mus pasiekia tolimų žvaigždžių skleidžiamos bangos. Tiesa, nebe regimoji šviesa, o infraraudonieji spinduliai. Kodėl infraraudonieji? Kadangi Visata plečiasi didėjančiu greičiu, materija, esanti toliau nuo Visatos centro, tolyn nuo jo juda didesniu greičiu, negu materija, esanti arčiau. Būtent todėl tolimos žvaigždės bėga tiek nuo Visatos centro, tiek ir nuo mūsų, tokiu dideliu greičiu, kad stipriai pasireiškia Doplerio efektas ir redshift’as. Doplerio efektas nusako, kaip kinta skleidžiamos bangos dažnis bei ilgis, šių bangų šaltiniui judant link ir nuo stebėtojo. Per daug nesiplėsiu, jeigu jau susidomėjai – bus proga pagooglint :). Pirmuoju atveju stebimų bangų dažnis didėja (ilgis mažėja), antruoju – dažnis mažėja (ilgis didėja). Stebint žvaigždes kaip tik ir pasireiškia antrasis Doplerio efekto atvejis ir tolimų žvaigždžių skleidžiama regimoji šviesa persislenka į infraraudonųjų spindulių (ilgis 750 nm – 1 mm) pusę. Kadangi tokio ilgio bangų matyti nesugebame, paprastai kalbant, tolimos žvaigždės šviesumo mūsų dangui neprideda. Tiesa, jos nėra nematomos. NASA galingais infraraudonųjų spindulių teleskopais stebi dangaus plotelius, kurie tiek žvelgiant plika akimi, tiek per geriausius optinius teleskopus, atrodo visiškai juodi, ir randa milijardus žvaigždžių. Tad, kai kitą kartą gulėsite po giedru rudens dangumi, žvelkite giliau negu matote, leiskite vaizduotei šėlti, fantazuokite, į kokias tolybes žvelgiate ir kiek dar nematote, supraskite, kokie maži esate šioje Visatoje, bet tuo pačiu svarbūs esančiam šalia :). Be jokių abejonių, mus supanti aplinka turi galybę savotiškai įdomių paslapčių. Atradus vieną, norisi dar. Po to dar. Ir dar. Ir dar trupučio. Ir supranti, kad visko yra milijoną kartų daugiau negu pastebi kasdienėje rutinoje. Ir tai įkvepia. Įkvepia domėtis. Įkvepia norėti. Įkvepia dalintis. Įkvepia gyventi.

ChSMD

Ateitis chemikų rankose Benita Braukylaitė

Per tūkstančius metų pasaulis neįtikėtinai patobulėjo. Kadaise niekas negalėjo pagalvoti nei apie pieną, kurio galiojimo laikas būtų pusė metų, nei apie fotoaparatu sustabdytą akimirką. Su kiekviena diena mokslas žengia tik pirmyn: planšetiniai kompiuteriai, elektromobiliai, išmanieji telefonai, nanorobotai ir milijonas kitų išradimų. Tad nieko keisto, kad ir chemijos srities laimėjimai padeda pasauliui tobulėti. Neseniai mokslininkai atrado chemikalą AAQ (angl. acrylamido-azobenzeno-quaternary ammonium), kuris padės susigrąžinti regėjimą. Ši medžiaga jungiasi prie akies tinklainėje esančių nervinių ląstelių ir yra jautri šviesai, todėl AAQ gali būti sintetinis pakaitalas receptorinėms ląstelėms, kūgeliams ir stiebeliams. Norėdami ištirti šio chemikalo efektyvumą, mokslininkai užveisė genetiškai modifikuotų pelių, kurios apako dar visai mažytės. Pelės,

6


kurios negavo AAQ injekcijos, įleistos į polivinilchloridinį (PVC) vamzdelį, kur viename gale LED šviesos šaltinis, o kitame – tamsu. Jos nesispietė konkrečioje vietoje, o tiesiog blaškėsi. Kitai pelių daliai buvo suleista chemikalo tiesiai į akis ir tokiomis pačiomis sąlygomis jos buvo patalpintos į PVC vamzdį. Priešingai nei nepaveiktos injekcijos, šios pelės susispietė tamsoje, toliau nuo LED šviesos šaltinio. Įprastai taip elgiasi pelės, kurios gali matyti. AAQ nėra toksiškas žmogaus organizmui, tačiau turi trūkumų. Jis gali prisijungti prie nervinių ląstelių tik laikinai ir būti aktyvus apie keletą valandų. Taip pat jo aktyvumas sumažėja esant prastam apšvietimui, tačiau mokslininkai tikisi sukurti pagerintą AAQ versiją. Taigi, ateityje aklumas nebus problema. Dauguma kūno nervų yra reikalingi, kad galėtume judėti. Šiems nutrūkus, žmogus gali likti paralyžuotas ar su sutrikusiais pojūčiais. Tradicinis gydymo būdas – nervų galiukų susiuvimas, tačiau jų judrumas sumažėdavo iki 77%. Taip yra todėl, kad pats organizmas bando užsandarinti nervų galiukus ir išgydyti įtrūkį, o gydytojui juos susiuvus, užsandarinto nervo galimybė perduoti impulsus yra sutrikdyta. Mokslininkai sukūrė naują gydymo metodą, t.y. tradicinis būdas sukombinuotas su trim gydomaisiais tirpalais. Pirmasis antioksidantų tirpalas neleidžia nervų galiukams užsisandarinti, antrasis – skysto polietileno glikolis sujungia nervų galiukų membranas, trečiasis – kalkių tirpalas užsandarina įtrūkį, nervai gali beveik įprastai siųsti signalus. Pasirinkus šį būdą, judrumo praradimas sumažėja iki 40%, o vėliau – ir iki 28%. Tad gydant nutrauktą nervą trimis skirtingais tirpalais, galima sugrąžinti jo funkciją visiškai jo nepažeidžiant. Tai tik dalelė naujovių, prie kurių prisidėjo chemikai. Kiekvieną dieną, valandą ir minutę laboratorijose vyksta eksperimentai, kurių metu tyčia ar netyčia atrandami įvairūs produktai. Tad chemija – nuostabus mokslas, kurio indėlis į pasaulį – milžiniškas.

Chemikai tiria

Ginklas, pakeisiantis karą Laurynas Gaušas

Ar patikėtumėte, jei jums pasakytų, kad Trečiajame pasauliniame kare galėtų būti panaudotas ginklas, nekeliantis pavojaus žmonių gyvybėms? Turbūt ne, nes tai paprasčiausiai prieštarautų karo sampratai (koks gi karas be kariuomenių, sunkiosios artilerijos, karinės aviacijos ar pan.?). Visgi visų mūsų skaitytojų nuostabai pranešame, kad toks ginklas jau egzistuoja. Mes gyvename pasaulyje, kuriame bene didžiausią vaidmenį atieka informacija. Turėdamas ją žmogus kartu ir laiko didžiausią dabartinio pasaulio ginklą. O jei informaciją būtų iš jo atimta ar sunaikinta? Savaime suprantama, kad žmogus taptų beginkliu. Grupelė gudrių žmonių, suvokusių tai, išrado sparnuotą raketą CHAMP (Counterelectronics High-powered Advanced Missile Project) – elektroninį ginklą, nedarantį žalos žmonėms, bet sunaikinantį bet kokį elektros energiją naudojantį prietaisą. Raketos viduje yra įrengtas didelės galios mikrobangų generatorius, kuris yra pajėgus ne tik sutrikdyti elektroninių prietaisų veiklą, bet net ir ,,sudeginti“ šių prietaisų mikroschemas dėl didelės bangų energijos. Šis technikos stebuklas yra toks efektyvus, kad gali pakeisti radaro rodomus duomenis, sutrikdyti elektroninio sekimo sistemas, ryšį su pasauliu, sugadinti ginklų nutaikymo įrangą, sunaikinti visą kompiuteryje patalpintą informaciją ir kt. CHAMP raketai praskridus virš taikinio didžioji dalis teritorijos lyg grįžta į akmens amžių. Jau spalio 16 dieną JAV Jutos valstijos vakaruose buvo pirmą kartą išbandytas šis išradimas. Raketa atakavo pastatą su įvairiais veikiančiais elektroniniais prietaisais. Po galingo mikrobangų impulso pastatas aptemo – raketa paveikė net apšvietimo sistemą. Kelios TV kameros, transliavusios teisiogiai į poligono konferencijų salę, nustojo veikusios. „Boeing Phantom Works“ CHAMP programos vadovo Keito Kolemano (Keith Coleman) teigimu, ši technologija pradeda naują šiuolaikinių ginklų erą. „Netolimoje ateityje ji gali būti naudojama tam, kad paverstų priešo elektronikos ir duomenų sistemas neveiksniomis dar prieš tai, kai į operacijos vietą atvyks mūsų aviacija ar priešakinės sausumos pajėgos“, - teigė jis. Taigi susidaro įspūdis, kad mokslinė fantastika po truputį virsta tikrove. Karas šio išradimo dėka gali tapti nebepanašus į tikrąjį karą, visa jo eiga gali pakisti. Jeigu CHAMP raketų veiksmingumas pateisins lūkesčius ir nebus atrastas jų nukenksminimo būdas, pasaulis žengs didelį žingsnį visuotinės taikos link.

7


Chemikai po stalu

Krikšt’n’roll’as Edvinas Paliulis Štai ir aušta, galbūt visiškai niekuo neišsiskiriantis, spalio 11 d. rytas. Ramybė... Poilsis... Miegas... Na, bent tol, kol šalimais nepasigirsta kambarioko balsas: „Po paraliais! Sumautas žadintuvas nesuskambėjo!“ Dar bėgdamas pro šalį paragina: „Greičiau! Į paskaitą nespėsi.“ Tačiau kokio velnio judinti bent vieną mažą savo raumenėlį pusę aštuntos ryte, kai tau, šviežiam ChF nariui, krikštynos prasideda tik dvyliktą? Galiausiai, po poros valandų, išsikrapštęs iš lovos bei susiruošęs judu laukan ir aš. Pasiėmęs tik kuprinę, prikištą paties geriausio arsenalo krikštynoms: nereikalingų skarmalų bei nežinia kelintą kadenciją tarnaujančių batų. Pradedu gerai pažįstamą kelią nuo bendrabučio iki antrais namais jau tapusio Chemijos fakulteto. Pasiekus tašką matosi, kad čia jau seniausiai žmonės sukiojasi, trypčioja kojomis, persirenginėja ir valgo submarinus, pirktus parduotuvėje prieš kelias akimirkas. Visi lyg ir atsipalaidavę, bet akylesnis stebėtojas gali įžvelgti menką nerimą kiekvieno veide. Juk nulių likimas dabar aiškus tik krikštynų rengėjams. Taip pat prieš pradedant išbandymus, į kiemelį atvažiuoja dvi merginos su mėlynos bei sidabrinės spalvos automobiliu ir pradeda dalinti vieną iš dažniau reklamuojamų energetinių gėrimų. Na, o kai pirmakursių aktyvumas garantuotas – metas pradėti išbandymus! Pagaliau žiubsnelis veiksmo! Mielieji organizatoriai liepia pajudinti savo riebius užpakalius formuojant ratelį. Žmonės pagal pavardes šaukiami į vidurį ir pažymimas jų komandos numeris, su kuria praktiškai visą likusią dieną teks ganėtinai intymiai santykiauti. Štai pirma komanda jau Nuotrauka Justo Raudoniaus netgi varoma į gardą suteikiant garbę atlikti vieną iš svarbiausių senovės ritualų – maorių karo šokį, nes visgi karas tikrai laukė. Po dvasios pakylėjimo, gavusios nepakartojamo tikslumo žemėlapiądiskius ir pirmąją užuominą, komandos skuodė gatvėmis Vingio parko link, skanduodami gerai išmoktus šūkius apie chemikus, Chemijos fakultetą bei girtuoklystes... Parkas jau panosėje ir užuominos nukreipinėja kiekvieną komandą skirtinga linkme, kur jos susipažins su puikia muzika ir ją atliekančiomis grupėmis. Ko tik pirmakursiai ten nematė... Pradedant mazochistiniu punktu su AC/DC, fizikais ir jų elektrošoko terapine dainele „Thunderstruck“, pratęsiant dubens srities aerobikos sesija pas KISS ketvertuką ir turbūt iki gyvo kaulo visiems įstrigusiomis jų nekintančiomis mimikomis. Žinoma, tenka užsukti ir pas nuostabiąją Lady Gagą pasimokyti ekstravagantiško stiliaus pamokėlių bei pasigerinti savo įvaizdį su mėsa ant kaklo bei guašu veido srity, plaukuose, ant rūbų ir netgi visur kitur... Po tolimų distancijų įveikinėjimo ir išsekimo visiems buvo leista atstatyti jėgas valgant pačius maistingiausius cheminius junginius su mielosiomis Spice Girls kulinarėmis, o pasistiprinę užsimanėme paplaukioti Nery bei ten sutikome puikiuosius sovietinio rėžimo pašaipūnus, grupės Antis narius, kurie mums padėjo šiek tiek sudrėkti. Siekdami prasidžiovinti nuėjome pas poną Bob Marley, kuris pasukiojo mus it vėjo malūnėlius, davė miltelių ir paleido atgal muzikiniu keliu. Gal kiek ir per daug išsausėję po visų įvykių užsukome pas White Stripes duetą, kuris mielai paaukojo savo baltuosius ir raudonuosius kraujo kūnelius, kad tik mes numalšintume troškulį. Pabaigoje už visas nuodėmes, kurias nutylėjau aptardamas mūsų nuotykius, teko eiti keliais ant šakų ir atsiprašinėti savo ainių. Šitiek visko patyrę, mes, pirmakursiai, pajudėjome atgal fakulteto link. Pavargę, šiek tiek sudarkyti, bet geros nuotaikos. Atrodytų, kad jau pabaiga, bet... Pasiekus visiems gerai pažįstamą kiemelį, vyresnėliai sugalvojo mus dar pakankinti. Surišo visus nuliukus į draugystės liniją ir šokdino, iki kol pradėjo lyti. Galiausiai visi buvo įšventinti ir iš nulių virtome fuxais! Gavę pakvietimus į vakarinę dalį atsisveikinome ir išsiskirstėme, bet neilgam. Susitikę vakare, visi bendravome, šėlome ir klausėmės geros muzikos iki paryčių. Pats ten buvau, nei alaus, nei midaus negėriau, bet į valias prisižiūrėjau tokių, kurie gėrė. Taip visi kartu pasilinksminome iš širdies švęsdami išbandymų pabaigą ir dar ilgai mūsų atmintyje išliksiančią spalio 11 dieną.

Nuotrauka Justo Raudoniaus

8


Šalutinė reakcija

Kalėdų dvasios paieškos Ieva Pieva Iškritus pirmam sniegui net ir paties didžiausio skeptiko galvą ima atakuoti mintys apie Kalėdas. Vieniems net vidurius susuka pagalvojus apie dovanas artimiausiems, kitiems įsižiebia laukimas to neapsakomo, tačiau itin šeimyniško jaukumo. Sniegas turbūt ne veltui laikomas tyrumo simboliu, o Kalėdos – šeimos švenčių švente.Nori nenori, tenka pripažinti, kad tik per Kalėdas skiri tiek dėmesio ir laiko brangiausiems žmonėms. Pats šiuo laikotarpiu pasidarai bent kruopele geresnis ir nuolaidesnis, mažiau pyksti ir daugiau šypsaisi. Neburbi ant pūgos ir balti Vilniaus stogai kaskart trumpam vis atima žadą. Švytinčios lemputės ir blizgučiai iššaukia ironišką gaidelę pasisakymuose, tačiau vakarais grįžti namo dėl jų visgi tikrai šviesiau... Nebūtina Kalėdų susieti vien su „Jingle Bells“ parduotuvėse, krikščioniškomis tradicijomis, ar šiek tiek pagoniška saulėgrįža, su dovanomis ar Kalėdų Seneliu. Užtenka įvardinti šį šventinį laikotarpį kaip „laikas sau“ ir viskas ženkliai supaprastėja. Nereikia nei kam aiškintis, nei remtis prikišamais patarimais, o tiesiog atsigręžti į save ir į tuos, kurie tau svarbūs ir brangūs. Juk tai „laikas sau“ ir tai nėra pasidavimas Kalėdų karštligei, tiesiog pelnyta atgaiva metų pabaigoje. Tiems, kurie neneigia ir nebėga nuo tradicija laikomų įvykių ir darbų, norėčiau palinkėt ramybės ir tikrumo, nepasiklysti būtinybės ir tam tikro aplinkos spaudimo kelyje. Nereikia kurti dirbtinio Kalėdų „stebuklo“, užtenka su meile ir didžiausiu nuoširdumu tikėti tuo, ką darai, ir sudėti tik tyras mintis ir šypseną į teikiamas dovanas. Taip pat primenu, kad vitaminas C visada nemokamas, tik juokitės! Niekas nesukuria to laukiamiausio metų jaukumo labiau nei skardus juokas ir žibančios akys. ☺

Iliustracija Ievos Pievos

Norėčiau priminti ir keletą Kalėdų simboliais tapusių istorijų. Pirmoji – apie Kalėdų Senelį. Jo prototipu laikomas Šventasis Mikolajus, dosnusis vyskupas. Tačiau garsiausia jo dosnumo istorija yra apie tai, jog davė vieno dievobaimingo krikščionio dukroms kraitį, kad merginos netaptų prostitutėmis. Ir nuo tada Šv. Mikalojus tapo ne tik jūreivių, pirklių, lankininkų, vaikų, vaistininkų, advokatų, lombardo savininkų, kalinių, bet ir prostitučių globėju. Dar vienas įdomus faktas: suomiškas Kalėdų Senelio atitikmuo joulupukki reiškia „Kalėdų ožį''. O žodžio Kalėdos kilmė siejama skirtingai: vieni sieja su kolo – ratu, iš soliarinės mitologijos, kitų žodis koliada skirstomas į kolo – ratą ir Ladą, deivę. Treti žodį kildina iš lot. calendae „pirmos mėnesio dienos“, kuris galbūt susijęs su lot. calare. Taip pat neretai siejama su skoliniais iš baltarusų bei lenkų kalbos. Aišku tik viena, lietuvių tautoje tai reiškė pagonišką šventę, skirtą burtams, artimųjų vėlėms bei derliaus gausinimo tradicijoms. Šia linksma ir šiek tiek magiška gaida baigiu straipsnį, o jums linkiu linksmų švenčių, ir nepamirškit, jau laikas sau! ☺

Kryžiažodis 1. Daugkartinis distiliavimas. 2. Elementas, pavadintas Prancūzijos garbei, naudojamas žemos lydymosi temperatūros lydiniams. 3. Chemikų „mėgstamiausia“ grupė. 4. Mažybinis CSK „LP“ būstinės pavadinimas. 5. Praeidamas pro šį dekaną niekada su juo nesisveikini. ☺ 6. Žymaus indų fiziko Satyendra Nath Boze garbei pavadintos dalelės. 7. Prietaisas su veidrodžiais, kuris sudaro kintančius raštus.

2. 3. 4. 5. 6. 7.

Kryžiažodis Ievos Mikalauskaitės

1.

9


Nuomonė pH=14

Alternatyvi antgamtinių reikalų teorija Jelena Čalyševa Rašau šį straipsnį norėdama apžvelgti visuomenėje paplitusią nuomonę apie tai, kas už suvokimo ribų – pomirtinį gyvenimą, sielos ir aukštesniosios jėgos egzistavimą – ir pasiūlyti alternatyvią jau įsišaknijusią sociume teoriją. Šių metų pavasarį buvo išleistas „Nexus“ (alternatyvių naujienų žurnalo) numeris, kuriame buvo išspausdintas straipsnis „Scientific Evidence for Life After Death“ (Mokslinis gyvenimo po mirties įrodymas). Pasakyčiau, kad straipsnis gyvenimo po mirties kaip tokio neįrodo. Aš pavadinčiau šį straipsnį „Kažkas daugiau vis dėlto yra“. Ir būtent šis straipsnis pastūmėjo mane suformuluoti toliau pateiktą teoriją. Teorijos esmė - nejuntamo tinklo egzistavimas. Galima jį vadinti ketvirtąja dimensija (arba penktąja, jei laiką supranti kaip ketvirtąją). Tinklas - pasaulį dengianti struktūra, jungianti jame gyvenančius žmones ir kitus sielą turinčius padarus. O kas gi mano supratimu yra toji siela? Apibrėžčiau kaip kažkokį nematomą organą, panašų į širdį arba smegenis iš prigimties. Siela reguliuoja tinklo informacijos ir energijos srautus ir atsako už savo „šeimininko“ esybę. Tinklu yra jungiamos ne visos sielos, o tik kažkuo susijusios. Toliau aiškinsiu žinomus „nepaaiškinamus“ reiškinius remiantis šio tinklo teorija. Pradėkim nuo mediumų – žmonių, neva bendraujančių su mirusiais. Yra žinoma daug atvejų, kai žmonės (mediumai) pasakodavo tokius faktus apie mirusius žmones, kurių negalima tiesiog atspėti arba psichologiškai išvesti iš gyvųjų žodžių. Todėl pomirtinis gyvenimas arba yra, arba mediumų nebūna ir visa tai melas. O gal viskas yra visiškai kitaip? Mano nuomone, mediumai skiriasi nuo kitų žmonių savo padidėjusiu jautrumu informacijai, esančiai tinkle. Jie gali pasijungti ne prie savo asmeninės tinklo atkarpos, o prie kažkurios kitos – susijusios su mirusiu žmogumi. Ir informacija, kurią gauna ir išduoda mediumas – ne mirusio žmogaus jam perduota, o tinkle užsifiksavusi ir po jo mirties ten likusi. O kas gi, pagal mano teoriją, darosi su žmogaus siela po mirties? Aš manau, po mirties siela, „atidirbusi“ savo dalį šioje tinklo atkarpoje, išgyvena metamorfozę ir pereina į kitą tinklo dalį, t.y. pas naujai gimusį žmogų. Vyksta reinkarnacija. Aš manau, kad toks sielų judėjimo modelis atitinka pirmąjį termodinamikos dėsnį – sielų energija nepasigamina ir nedingsta, tiesiog pereina į kitą lygmenį. Bet atmintis yra ne sieloje, o smegenyse kaupiama informacija, dėl to siela, perkeliavusi į padarą su naujomis smegenimis neatneša atsiminimų apie praeitą gyvenimą. Yra duomenų, kad smegenyse esanti kankorėžinė liauka yra aktyvi tik vaikų ir mediumų smegenyse. Gali būti taip, kad su šia liauka yra susijęs jautrumas Iliustracija Jelenos Čalyševos tinklo informacijai. Juk vaikai visai informacijai yra jautresni nei suaugę žmonės – vadinasi, turėtų būti jautrūs ir sielos informacijai. Mano nuomone, žmogaus fiziologinis, emocinis ir mentalinis kūnai yra susiję tarpusavyje bei su siela. Taigi žmogaus kūne galėtų būti organas, tampriai susijęs su tinklo informacijos priėmimu. Kitas klausimas, kurį norėčiau aptarti – NDE (Near Death Experience – apymirtinė patirtis). Šia sąvoka apibrėžti pojūčiai, kuriuos žmogus patiria būdamas šalia mirties (dažniausiai patirdamas klinikinę mirtį). Pavyzdžiui, visiems girdėtas „šviesos tunelio gale“ vaizdinys. Šį reiškinį tyrinėjantiems žmonėms svarbiausias klausimas yra – kodėl visų žmonių NDE tokia panaši? Vienas iš galimų paaiškinimų – tai galėtų būti susiję paprasčiausiai su žmogaus smegenų darbu. Galbūt, kai organizmas artėja prie mirties, smegenys prieš atsijungdamos patiria kažkokius konkrečius pokyčius ir dėl to „rodo“ kažkokį konkretų reginį. Kitas paaiškinimas galėtų būti susijęs su tinklu – galbūt tas reginys (šviesa tunelio gale) yra matomas sielos, ir tokioje padėtyje (priartėjus mirčiai) žmogaus siela pasiruošia „keliauti“ tinkle tolyn nuo šito kūno, ir šviesa tunelio gale – tinklo srautas, o pats tunelis – dabartinis sielos apgyvendinamas kūnas. Remiantis tinklo teorija galima paaiškinti daugybę iš esmės nepaaiškinamų reiškinių. Bet, žinoma, žmonėms, kuriems nepriimtina bet kokia su sielos egzistavimu susijusi teorija, visa tai skambės kaip pasakėlė. O religingiems žmonėms turbūt gali būti pikta – juk aš teigiu ne tai, ką dėsto Biblija ar Koranas. Tačiau norėčiau priminti, kad čia tik teorija, tik nepatvirtintas modelis. Juk viskas gali būti visiškai kitaip.

10


Nesioksiduojanti plunksna

Gimtoji šalis (skiriu tėvui)

Universitetui

O, Lietuva šalie gimtoji, Tavęs tiek daug, tave visur matau. Tu dainose, tu smuikeliu vaitoji, Tu eilėse ir eilės tau.

Mano žodžiai tampa neprivilegijuotais svečiais, tarp sienų, kalbančių pareigos juoku, – isterišku, – išgirstum prisimindamas, pamiršdamas, ko nedera palikti vakarais: vienas lapelis virpa juk šaltas rudenio vėjas nors langas vienas žiūri į jį kai to nemato žmogaus žvitri akis.

Be garso Meilė begarsė, Ji gali užtrenkti duris, Ji gali iššauti mintis. Bet tu neišgirsi Ir nežinosi Kada ji atėjo, išėjo Ar sugriovė gyvenimą, Nes tai buvo meilė, Tai buvo vėjas galvoj. Tai buvo ištroškusio keliautojo Malda, miražas ir kančia Prakeiktą agonijos valandą. Justas Pošiūnas

Tavieji gojai, pievos ir kalneliai Akimirksniu sustingę drobėje gyvens. Žmonių veidai, senamiestis, smūtkeliai Fotografuoti nepasens. Puošta savųjų rankom, svetimų niokota. Senuos žemėlapiuos ir rankraščiuos senuos. Matyt kiek kartų išduota ir kiek vaduota Suklupusi ties kauburiais mūs atmintis raudos.

Eimantas Laugžemys

Tuščias

Tu manyje nenupirkta ir neparduodama. Tu mintyse šalelėj svetimoj Tu kryžių lentose slapyvardžiais rymodama. Išliksi tol, kol tilpsi bent širdy vienoj.

Tuščias... medis vidur lauko. Šaknys... iškeroję po dirvoną skurdų. Šakos... vėlei debesų pasiekt negal. Nes kažkam reikėjo... pasikart ir jas nulaužt. O aš... sėdžiu ir dūmoju po šakom plačiom.

Lida Tamulevičienė

Justas Pošiūnas

Šalutinė reakcija

Užsi'smile'ink iki galo! Reda Paitian

Tamsiuoju metų laiku turbūt visiems norisi bent truputėlio šviesos ir šilumos. Seniau, šaltais arba nelabai šaltais žiemos vakarais, šeimos susirinkdavo prie židinio ir dalindavosi savo dienos įspūdžiais, džiaugsmais ir vargais. O ką daryti vargšeliams studentams, kurie bendrabučiuose neturi židinių, o ir šeimos jų kone už jūrų marių? Ne, tikrai nereikia bendroje virtuvėje laužo ant dujinės viryklės susikurti, kuris pakeistų židinį. Užtenka tik įsijungti kompiuterį ir nueiti į www.helpothers.com! Bet kodėl tai reikėtų daryti? Taip turime galimybę pradžiuginti savo draugus, kolegas, kaimynus ir šiaip praeivius. Šiame puslapyje galima užsisakyti kortelių, raginančių nusišypsoti (angliškai parašyta: Smile. You've just been tagged!). Taigi užsisakai tų kortelių, tau jas atsiunčia paštu, o tada pradedi dalinti „šypsenas“. Pavyzdžiui, sėdi paskaitoje, o prieš tave sėdinti mergina pasikabino savo prasegtą rankinę ant kėdės atlošo. Tu išsitrauki šypsenėlės kortelę ir, kai niekas nemato, įmeti ją į rankinę. O mergina, radusi šypsniuką, pati nusišypsos ir jaus šilumą viduje. Apskritai, šventiniu laikotarpiu reiktų pradėti daryti gerus darbus. Tarkim palikti savo seną nebeskaitomą ir gal nereikalingą knygą kavinėje, kad kitas žmogus ją radęs galėtų paskaityti. Gali nusiųsti mielą niekutį savo draugui arba parašyti laišką kaip labai tu jį brangini, gali pradėti rūšiuoti šiukšles, gali pasikalbėti su senu žmogumi, jog jis nesijautų visų pamirštas ir apleistas. Ir šiaip gali būti fainas ir visiems šypsotis. Nuotrauka Ievos Pievos

11


Acetono nuotykiai Nr. 12

12

„Acetonas“: Vyr. redaktorė: Ieva Lebedytė. Redaktoriai: Reda Paitian, Vytautas Čeikus. Viršelis: Tautvilė Zinkevičiūtė. Korespondentai: Justas Raudonius, Edvinas Paliulis, Vilius Laigonas, Benita Braukylaitė, Reda Paitian, Jelena Čalyševa, Herkus Petrikas, Ieva Pieva, Laurynas Gaušas, Ieva Lebedytė. Prisidėjusieji: Lida Tamulevičienė, Justas Pošiūnas, Eimantas Laugžemys, Ieva Mikalauskaitė. Piešimas/fotografavimas: Tautvilė Zinkevičiūtė, Indrė Kirilauskaitė, Justas Raudonius, Ieva Pieva. Maketavimas: Andrius Orechovas. Patalpos: VU ChF, 155 kab. Kontaktas: acetonas@csklp.lt. Taip pat dėkojame visiems prisidėjusiems morališkai, idėjiškai, fiziškai!

Acetonas Nr. 20  

„Acetonas” – tai chemijos fakulteto laikraštis, leidžiamas jau septynis metus. Straipsnių temos – pačios įvairiausios: nuo snaigių geometrij...