Page 1

A

ANNO 2005

CSK “LP” leidžiamas Chemijos fakulteto laikraštis

CETONAS

Nr. 19; Septintieji leidimo metai; Tiražas 300 egz. 2012 ruduo Šiame „Acetono“ numeryje skaitysite: Chemija ant vištos kojelės 2-3 psl.

Pamario stebulų kraštas

4 psl.

Naujoji Visagino AE: reikalinga ar ne? 5 psl.

Šviesą mylinčios dalelės

6 psl.

Tarp kvapų 6 psl.

Minčių tūris, arba kodėl tualete gimsta geriausios įdėjos 7 psl.

Pakely 8 psl.

Misija „Laboratorija“ 8 psl.

Galis - jis šį bei tą gali!

9 psl.

Informacija, kurią privalai žinoti

10 psl.

Nesioksiduojanti plunksna

11 psl.

Acetono nuotykiai 12 psl.

ISSN 2029-2708

CSK „LP“ internete www.csklp.lt 9772029270009


Redaktorės žodis Vėstantis oras mums vis primena, kad atėjo tas metas, kai reikia šokti į chalatus, užsidėti apsauginius akinius ir patraukti į laboratorijas, kur vyksta žiobarams (paprastiems mirtingiesiems) nesuvokiami dalykai. Tad reikia susikaupti ir nelašinti ant savęs rūgščių bei šarmų besvajojant apie praėjusias karštas ir saulėtas vasaros dienas, kai net užsimerkus saulė skverbdavosi pro akių blakstienas, maloniai šiltus vakarus, kai dangus nusidažydavo violetine ar raudona spalva bei naktis, tas lietingas, vėjuotas, audringas ir šviesias nuo žaibų naktis.

Skambant dainai ,,Raiteliai audroje'' (The Doors – Riders On The Storm) ir skaitant šį rudeninį ,,Acetono'' numerį sužinosite apie įstabųjį Pamario kraštą, visiems įspūdžių palikusią fuksų stovyklą, susipažinsite su kvapų pasauliu ir atgaivinsite savo širdeles chemikų poezija. Būkit linksmi ir tegul rūgštieji lietūs aplenkia jūsų gudrias galvas!

Bučkiai, Lebežiuks

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Chemikai po stalu

Chemija ant vištos kojelės Herkus Petrikas

Turbūt nustebote pamatę tokią antraštę rimtame Chemijos fakulteto laikraštyje? Neišsigąskite, jei jums tai asocijuojasi su pasakomis – tokia buvo nuostabiosios chemikų fuksų stovyklos tema, kurioje apsitrynė nei daug, nei mažai – 53 jaunieji chemikai, kurie stovyklavo Ignalinos rajone, Kiškių kaime esančioje stovyklavietėje. Nuo pat pradžių buvo matyti, kad žmonės labai aktyvūs. Susirinkę neįtikėtinai anksti fuksai ilgai nenuobodžiavo: greitai rado bendraminčių, buvo užsiėmę sutarčių pildymu, netgi svaidė skraidančią lėkštę traukinių stoties laukimo salėje! Nors ir lėkštė kliudė kažkieno nekaltą galvą, rimtesnių aukų buvo išvengta ir linksmiau nusiteikę jaunieji chemikai sugužėjo į traukinį, vežantį į Ignaliną. Užėmę du vagonus jie ir vėl rado tinkamos veiklos: kas miegojo, bijodami per greitai užbaigti pirmąją dieną, kas įnirtingai pliekė kortomis, kovodami dėl garbės nelikti kvaileliais, o kas be paliovos šūkčiojo: ,,Uno! Uno!''. Stovyklos vadovai nuolat zujo traukinyje, bendraudami su jaunaisiais kolegomis, atsakinėdami į klausimus ar juokdamiesi iš seniai pamiršto, bet gero anekdoto. Porą valandėlių užtrukus traukinyje liko visai nedaug iki išsvajotosios stovyklos. Linksmai pasipyškinę žaidime ,,Pif paf'' vadovai ir būsimieji studentai susėdo į du autobusus ir nulėkė iki pat stovyklos. Gamtos mokslų fakulteto atstovai perduodami estafetę, linksmai sveikindami mus užpuolė su agurkais rankose ir susitvarkę bei atsisveikinę paliko chemikus šeimininininkauti. Pirmas didelis darbas mūsiškiams buvo susikurti taisykles, kurios galiojo visiems be išimties. Tada suskirstyti į tris grupes fuksai, prižiūrimi vadovų, žaidė klasika tapusius žaidimus. Linksmai pažaidus ir skaniai papietavus (virtuvės kokmandai didelis ačiū!) atėjo laikas susipažinti su savo grupiokais ir pamatyti kuratorius, kurie turėjo visą valandą bendravimui su savo kuratiniais. Tada sekė patys šauniausiai ir originaliausi namelių prisistatymai. Kiekvienas namelis gavo po pasaką ir dar turėjo įterpti cheminiu terminus, kuriuos tikrai pasakiškai interpretavo.

2


Chemikai po stalu Stovyklautojų laukė dar viena pramoga - orientacinis žaidimas, kuris, žinoma, taip pat buvo įvilktas į pasakų pasaulį. Dėl to fuksams teko gelbėti Pelenę, lipti pas Auksaplaukę ir nugalėti raganą, prieš tai padėjus undinėlei bei iškepus Pagranduką. Žinoma, buvo ir punktas apgavikas, kuriame apsilankę orientacininkai turėjo kaip reikiant paplušėti. Įveikus visas užduotis, susumavus taškus ir paskelbus laimėtojus, jie buvo apdovanoti privilegijomis (galimybe valgyti anksčiau) ir prizais. Stovyklos vadovė ir CSK ,,LP'' prezidentė atidarė socialinį vakarą vandeniniu ,,Litrabolu''. Truputį pasilaužę jaunieji chemikai pramogavo kaip tik galėjo, tačiau ne per ilgiausiai, nes laukė antroji diena. Drausmingai atsikėlus ir nubaudus pusę stovyklos dalyvių dėl savavališkai pratęsto socialinio vakaro, pasimankštinus ir papusryčiavus laukė paskaitos, kurias vedė Chemijos fakulteto prodekanas Rimantas Raudonis, VU SA prezidentas Arminas Varanauskas, LGMOA atstovas Linas Tamošaitis, CSK ,,LP'' prezidentė Agnė Stašytė, ,,Survival'' žaidimo atstovė Jelena Čalyševa. Jaunieji chemikai labai susikaupę ir susidomėję klausėsi apie chemijos specialybę, gilinosi į studentų atstovybės struktūrą ir galimybes, taip pat nemažai išgirdo apie oranžinę (LGMOA) virtuvę. Taip pat sužinojo, kas yra ,,Survival'' ir ko iš jo tikėtis pasiryžus dalyvauti ir mesti iššūkį Nuotrauka Ievos Pievos kitoms komandoms. Vėliau stovyklos vadovai jaunuosius stovyklaustojus vėl įtraukė į žaidimų sūkurį, kuriame netrūko gerų emocijų, nuoširdaus juoko ir sveikos konkurencijos. Po jų atėjo laikas šiek tiek intelektualesnei pramogai – Protmušiui, kuriame galimybę pasireikšti turėjo ne tik proto guzai ar lengvai Ariadnės siūlo galą randantys ir logikos labirinte nepasiklystantys žmonės, bet ir įdomių faktų žinantys ar intuicijos vedami chemikai. Vėliau jaunuoliai dalyvavo dar vienoje kraują kaitinančioje atrakcijoje – aukcione, kuriame už paslaugas, gaiviuosius gėrimus ar pinigus galėjo įsigyti vadovus. Iš pažiūros santūrūs žmonės pasidavė azartui ir negailėjo nė paskutinių marškinių, idant vienam vakarui įgytų teisę į vieną ar kelis vadovus. Ta smagia gaida, atidarius antrąjį socialinį vakarą, jau tikru ,,Litrabolu'', linksmybės tęsėsi iki paryčių ir nebuvo nei vieno rūškano veido, nebent pavargusių. Trečią dieną pradėjus vėliau, linksmai pasimankštinus, vyko stovyklos aptarimas, per kurį jos dalyviai pildė anketas, galutinai patenkino žingeidumą ir išsiaiškino visus neaiškumus. Tada sekė nominacijos, per kurias visi jaunieji chemikai gavo bilietą į stovyklos ,,afterį'', buvo apžvelgtos žaidimo ,,Kileris'' kapinės, kurios, vadovų džiaugsmui, buvo gausios: daugelis garbingai ar nelabai krito bučinių kovos lauke. Taip pat apžvelgtos šauniausios frazės. Baigiant galima pasakyti, kad stovykla buvo išties neeilinė. Nors ir buvo taisyklė, draudžianti skųstis, vadovai nerinko nė vieno akmens iš savo daržo, stovyklautojai buvo pakiliai nusiteikę. Širdingai dėkodami vadovams, virtuvės komandai, tapę pilnaverčiais nuliais ir susitvarkę patraukė namo, ilgam atminty įrėžę šias tris beprotiškai fantastiškas dienas ir pasiruošę studijuoti Chemijos fakultete. Iki kitų susitikimų!

Nuotrauka Ievos Pievos

3


Chemikas kuprinėje

Pamario stebuklų kraštas Ieva Pieva Nors vasara jau atsidūsta paskutinius kartus, mes visi taip lengvai įspūdžių iš šiltojo sezono ir, aišku, atostogų nepaleidžiame. Ne išimtis ir tiems, kurie laisvą laiką leidžia keliaudami, atrasdami užsienio ir vietinius kraštus. Mano straipsnis tiems, kas yra mūsų gimtinės patriotai, arba tokiems, kurie nori iš naujo suteikti šansą Lietuvai, ją įsimylėti. Taigi, jūsų dėmesiui, garsioms ovacijoms ir mąsliems žvilgsniams – Nemuno deltos regionas, Pamarys. Iš pradžių tenka pripažinti, jog geriausiai ir, turbūt, maloniausiai šį upių ir net 55 ežerų kraštą pažinti keliaujant vandeniu – baidarėmis arba laivu. Tačiau neverta liūdėti ir dviratininkams – čia įrengtos tikrai neblogos dviračių trasos (tik mink ir žavėkis!). Pamario regiono centras – Šilutė. Miestelis, įkurtas 1511 metais, garsėja magnolijomis, secesine architektūra, žymiomis asmenybėmis bei Šyšos upe. Netoli Šilutės – garsioji Rusnės sala. Ji ne tik mums, lietuviams, svarbi, kad čia yra žemiausias Lietuvos geografinis taškas ir pavasarį daugiau nei 40 tūkstančių hektarų pievų būna apsemta potvynių vandens, bet ir įstabiu kraštovaizdžiu bei kultūra. Nors Rusnę supa net dvi upės Atmata ir Skirvytė, pirmasis tiltas į šią salą buvo nutiestas tik 1914 metais. Tiesa, 2 arkų Peterso tiltas (mano nuomone, nesvietiško grožio) neišliko ir šiuo metu Rusnę su likusia Lietuva jungia naujesnis ir paprastesnis tiltas. Rusniškius nuo Rusijos Kaliningrado srities skiria siaura Skirvytės vaga, tačiau patys vietiniai yra itin patriotiški, aktyvūs ir mėgsta išsiskirti. Turbūt ne veltui skalvių žemių gyventojai garsėja savo žuviene, svetingumu ir spalvingais namais – neįprasta geografinė padėtis daro Rusnės salą dar ypatingesne. Upių, kurios atsišakoja nuo Skirvytės ir Atmatos, tinklais galima pasiekti aplink esančius gatvinius kaimus bei pavienes sodybas, lankytinus objektus. Tokiais norėčiau išskirti, pagirti, pašlovinti ir visaip kaip garsinti senąjį Uostadvario uostą ir švyturį bei Ventės ragą, kuriame gyvuoja Tado Ivanausko įkurta paukščių žiedavimo stotis. Sakoma, kad Ventėje Kryžiuočių ordinas buvo pastatęs pilį net 1360 metais, tačiau negailestingos marių bangos išplovė šį statinį ir jo buvimą liudija tik griūvėsiai ir išlikę senieji Nemuno deltos žemėlapiai. Ventės rage esantis švyturys vilioja ne tik paukščių gaudymo tinklų apžvalgos aišktele, bet ir Kuršių marių peizažu: prieš akis žvilga auksinės Nidos kopos, Paimta iš www.juratealbertas.lt matoma net Preilos gyvenvietė ir, be abejo, ramus vandens liūliavimas. Beje, rudens pirmaisiais mėnesiais per marias praskrenda net 2-3 milijonai (!) paukščių, tad nuvykę ten jau mokslo metų pradžioje, galite būti unikalaus reiškinio stebėtojais. Nemaža dalis paukščių sustoja, ilsisi ir peri Krokų lankoje – didžiausiame Lietuvos lagūninės kilmės ežere, turtingame neaprėpiamų lelijų plotų ir laukinės gamtos. Pastoviai stebimos net 170 paukščių rūšys, tarp kurių didelė dalis yra paskelbtos nykstančios tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Todėl pasiėmus žiūronus, galima žvilgsniu susidurti su jūriniu ereliu, didžiuoju apuoku, juoduoju gandru, pilkąją žąsimi, žavia avocete ir, aišku, kormoranu. Jei plauksite toliau Minija, pateksite į Lietuvos Veneciją – Mingės (Minijos) kaimą. Spalvingų namų ir jachtų vieta, kurios pagrindinė gatvė – upė, todėl vietiniai priversti turėti bent valtelę, jog galėtų pasiekti kitą Mingės krantą. Dar viena, beveik kurortinė gyvenvietė - Kintai - garsėja ne tik savo tvenkiniais ir, vėlgi, neįprastu kraštovaizdžiu, bet ir antra pagal dydį tuja Europoje bei iš čia kilusiomis vėtrungėmis. Šio krašto puošmenos ir pasididžiavimas pasklido po visą Pamarį kaip vėjarodės, kabinamos ant žvejo laivo stiebo, o vėliau tapo ir kaimų herbais. Ryškiai dažomose raudonai-baltai-mėlynai-juodose vėtrungėse užšifruojama informacija apie žvejo šeimą, čia pat ir jo inicialai, stichijų bei religijos simboliai. Vėtrungės kviečia grįžti tiek žvejus į krantą, tiek atvykėlius iš visų Lietuvos kampelių. Vieną tokią žadu ir aš pasidaryti, išdidžiai pasikabinti ir taip trimituoti savo meilę Pamariui su pažadu grįžti ir kas kartą džiaugtis, šypsotis ir grožėtis. Mielieji, apsilankykit ten ir jūs!

Rusnės herbas

4


Nuomonė pH=14

Naujoji Visagino AE: reikalinga ar ne? Gediminas Kaziukaitis Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netilo ir vis dar netyla diskusijos apie būsimą naują Visagino atominę elektrinę (AE). Vieni prieš, kiti už, „žalieji“ gatvėse rinko parašus referendumui surengti (rodos, su aiškia išankstine nuostata...), aiškino, kaip mes galime susikurti energetinę nepriklausomybę atsinaujinančių šaltinių pagalba ir t.t. Šiame straipsnyje pabandysiu trumpai apžvelgti šį „reikalą“ kiek kitomis akimis, ir parodyti jums bendrą situaciją bei šio projekto naudą. Pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje atominė elektrinė buvo pastatyta sovietmečiu, pirmasis blokas užbaigtas ir paleistas 1983 metais, antrasis – 1987 metais. Vienas blokas buvo pajėgus patenkinti Lietuvos energetinius poreikius 70%. Uždarius Ignalinos AE, vienintelė pakankamai galinga jėgainė liko 1800 MW galios „Lietuvos elektrinė“ Elektrėnuose. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių ji negali veikti pilnu pajėgumu. Kaip niekad tapome ypač priklausomi nuo energijos importo, importuojame beveik 75% mums reikalingos energijos. Likusią dalį pasigaminame tradicinėse šiluminėse elektrinėse. Tačiau pastarosios naudoja iškastinį kurą, jo ištekliai riboti, kaina nestabili, reikia mokėti didelius taršos mokesčius ES, už dujas mokame turbūt brangiausiai Europoje. Tapome energetiškai nesaugūs. Kas belieka? Anot „žaliųjų“, reikia pristatyti vėjo, saulės jėgainių, užtvenkti upes ir problema bus išspręsta. Tačiau visai pamirštama, kad vėjas ir saulė nėra pastovūs energijos šaltiniai. Be to, vėjo „malūnai“ neretai susilaukia aršaus pasipriešinimo dėl darkomo kraštovaizdžio ir triukšmo. Gal reikia užtvankos? Deja, užtvankų statymas yra ypač žalingas upių ekosistemoms, užtvindomi dideli žemės plotai, apsunkinami žuvų migracijos keliai, nepastovus vandens lygis pražudo paukščių lizdus, vertingų žuvų nerštavietes. Uždarius Ignalinos AE, mums reikia alternatyvos. Senutė dar galėjo ilgai tarnauti, nes saugumo sistemos buvo atnaujintos, eliminuotas trūkumas, sukėlęs Černobylio katastrofą. Vienintelė mūsų viltis užsitikrinti pilną energetinę nepriklausomybę ir integruotis į ES elektros tinklą – pastatyti naują atominę elektrinę ir elektros jungtis su ES. Tačiau kodėl visuomenėje Visagino AE sulaukia pasipriešinimo? Gal “žalieji” išplovė smegenis darbo liaudžiai? Senoji puikiai veikė be problemų, nebūta jokių didelių incidentų, dauguma Lietuvos piliečių nenorėjo sutikti su ES nuostata, kad turime ją išjungti. Rodos, žmonės buvo dezinformuoti, bet kokie siekiai plėtoti atominę energetiką Lietuvoje tapatinami su Černobylio ar Fukušimos įvykiais. Gerbiami skeptikai, leiskite jums priminti, kad visos atominės katastrofos įvyko dėl žmonių klaidos. Reikia sutikti, kad rizika visgi yra, tačiau teisingai eksploatuojant AE, ją galimą sumažinti iki nykstamai mažo dydžio. AE – tai ypač sudėtingas žmogaus kūrinys, kuriame įdėtos visos žmonijos sukauptos mokslo žinios. Šiuolaikinės AE yra Iliustracija Indrės Lebedytės nepalyginamai tobulesnės už praėjusios kartos AE. Būsimasis Visagino elektrinės reaktorius bus trečiosios kartos, ABWR (advanced boiling water reactor) tipo, 1350 MW galios. ABWR dizainas jau yra praktiškai išbandytas ir pritaikytas. Ketvirtos kartos reaktoriai pasirodys tik maždaug 2030 metais. Tikimybė, kad ABWR reaktorius gali patirti ypač rimtą incidentą yra tik kartą per 6 milijonus metų! Tarnavimo laikas – mažiausiai 60 metų; efektyviau sunaudojamas kuras, mažesnis atliekų kiekis, ištisa eilė aukščiausio saugumo priemonių. JAV branduolinės energetikos reguliatorius NRC įvardijo ABWR reaktorių kaip pažangiausią ir saugiausią šiuo metu rinkoje esančią technologiją, kurios saugos lygis yra didesnis už griežčiausius saugai ir saugos užtikrinimui keliamus reikalavimus. Ir tai tik keli iš daugybės faktų, patvirtinančių ABWR saugumą. Apibendrinus Visagino AE projektą, galima drąsiai teigti, kad šis projektas yra būtinas Lietuvai, ir neabejotinai atneš daug naudos. Bus sukurta naujų darbo vietų, išsaugoti Visagino ir jo apylinkių miestai, atsivers naujos galimybės mokytis iš pasaulio lyderių, turėsime švaresnę aplinką, kursime visuomeninę gerovę. Tačiau svarbiausia – užsitikrinsime energetinę nepriklausomybę, ir konkurencingas elektros energijos kainas. Skeptikų būgštavimai dėl AE saugumo yra nepagrįsti, lengva bambėti apie tai, ko neišmanai ir nesupranti. Visi finansiniai „reikalai“ – jau kita istorija. Klausimą „ar reikalinga naujoji AE Lietuvai?“ derėtų performuluoti: „ar norime būti nepriklausomi ir stiprūs?“. Aš sakau TAIP. O tu?

5


Chemikai tiria

Šviesą mylinčios dalelės W. J. Kronopas

Koks, iš tiesų, keistas užsiėmimas stebėti, kaip tirpsta ledukai, sudėti kavinėje ant stalo, lėtai ir neskubėdami, kol vyksta pokalbis, kurio metu tenka išklausyti, kaip stebėtojas stebėjo stebintįjį, kuris stebėjo mažą būtybę, kartais atsirandančią tai ten, tai šen, nuolatos nepatenkintą ir arogantišką. Iš tikrųjų labiausiai mane domino tai, ką matė būtybė, nes stebėtojo stebėjimas mūsų kaip ir nedomintų. Išklausęs begalinę virtinę verkšlenimų ir krizenimų, skaičiuodamas paskutinius kantrybės lašus, galiausiai išgirdau, ką stebėjo mažoji būtybė. Ji matė tai, ko mes, net ir labai norėdami, negalėjome pamatyti, tai buvo nuostabus ir neapsakomas dalelės ir šviesos aktas. Aktas, kurio metu didelis ir stiprus šviesos kvantas prisiliečia prie dalelės, visaip ją kalbina ir mergina, turėdamas tik vieną tikslą - patekti vidun ir sužadinti elektronus. Galiausiai po ilgų ir banalių įkalbinėjimų dalelė pasiduoda, juk vienaip ar kitaip ji sukurta tam sužadinimui. Šviesos kvantas patenka vidun, visaip malasi po dalelę, kuri vis labiau ir labiau audrinasi ir jaudinasi, kol galiausiai įsiaudrinę ir įgavę begalę jėgų elektronai ima ir pašoka į aukštesnį energetinį lygmenį (orbitalę). Pasidžiaugę trumpalaikiu malonumu elektronai galiausiai nusprendžia, kad aukštybėse jiems nesmagu ir staiga, labai netikėtai šauna atgalios į savo vietas. Taip išspinduliuojami du pakankamai nuvarginti šviesos kvantai, kurie tęsia savo kelionę po platųjį pasaulį, ieškodami kitos dalelės, kuri jau norėtų ir galėtų įsileisti juos abu. Galiausiai randama tokia tvirta ir stipri dalelė - juk atlaikyti du šviesos kvantus reikia daug jėgų. Šviesos kvantai vėl pradeda savo nuostabios vilionės ritualą, dalelė ilgai nesutinka ir vaidina emancipuotą ir nepasiekiamą, bet galiausiai palūžta ir pasiduoda toms saldžioms vilionėms ir vėl prasideda nepavargstamos šviesos kvantų šėlionės po dalelę, elektronai išsilaksto po aukštesnius energetinius lygmenis, dalelė išsipučia iš to susijaudinimo ir tampa panaši į prinokusią mėlynę. Galiausiai viskas baigiasi kaip visada, pačiam siautulio epogėjuje dalelėje esantys elektronai nuspredžia, kad laikas namo ir ji lyg paskutinį atodūsį išspinduliuoja vieną stiprų ir galingą šviesos kvantą, kuris vėl tęsia kelionę ir taip be galo, be krašto viskas tęsiasi ir tęsiasi... Negalvokit, kad tai, ką matė būtybė, tėra jos nežabotos fantazijos vaisius, juk niekas nežino, kaip viskas sudėliota ir nupiešta. Kartais tereikia susirasti stebintįjį, kuris stebėjo stebėtoją, kuris stebėjo būtybę ir visa istorija kaip iš pirmų lūpų...

ChSMD

Tarp kvapų Benita Braukylaitė

Kvepalai, dezodorantai, kremai, losjonai, aromatiniai aliejai – tai XXI amžiaus žmogaus kasdienybė. Jų pasiūla neretai sukelia tikrą galvos skausmą, tačiau ar daugelis iš mūsų pagalvajome apie kvepalų veikimo principą? O gal ateityje turėsime pakaitalą purškiamiems kvapams? Kvepalai yra sudaryti iš eterinių aliejų, kurie išgaunami iš gėlių, žolelių ar kitos medžiagos, turinčios stiprų kvapą, bei alkoholio. Kai tik tokio junginio dalelės paliečia odą, prasideda tam tikri procesai, t.y. jūsų kūno šiluma įkaitina daleles ir priverčia jas garuoti. Šių dalelių dydis ir svoris yra tokie maži, kad jos lengvai apgaubia kūną ir išlieka aktyvios kurį laiką. Tobulėjant pasauliui, nenuostabu, kad nauji atradimai neaplenkia ir šitos srities. Dienos šviesos kol kas neišvydę, tačiau laboratorijoje jau beveik sukurti praryjami kvepalai. Tai kosmetinė kapsulė, kurią prarijus, oda išskiria genetiškai unikalų aromatą. Kaip tai vyksta? Kapsulės molekulės prasiskverbia į paviršių prakaituojant, palikdamos smulkius lašelius ant odos, kurie ir suteikia unikalų kvapą. Ši naujovė turi ne vieną pliusą. Pirmiausiai, nemalonus prakaito kvapas būtų paverčiamas nuostabiu aromatu. Taip pat nereikėtų papildomų purškiamų kvepalų, kurie kainuoja ne vieną dešimtį litų. Kol kas apie tokių kvepalų prekybą nėra jokių duomenų, tačiau, manau, kad ateityje tai taps nepakeičiama priemone. Apklausos parodė, kad kuo žmogus labiau kvepia nenatūraliai, tuo jis patrauklesnis. Taigi, kvepalų poveikis yra magiškas ir padeda mums išlikti žaviems. Kvepėkim!

Nuotrauka Ievos Pievos

6


Nuomonė pH=14

Minčių tūris, arba kodėl tualete gimsta geriausios idėjos Tadas Joskaudas

Rašysiu kaip idėjų žmogus, o ne kaip tiksliųjų mokslų studentas. Nesinaudosiu skaičiais, svetimais straipsniais, o papasakosiu, kaip viskas atrodo būtent MAN. Persikrausčius į Vilniaus miesto centrą, per metus laiko suvokiau, kad pradedu kraustytis iš proto. Nuo fakulteto namai būdavo netoli, netoli parduotuvės, netoli miestas ir t.t. Nemažą laiko dalį vaikščiojau, autobusais naudodavausi kaip visada, bet kelionė juose trukdavo vos dvi stoteles. Labiau simbolinė kelionė, vien iš tradicijos. Ir vien dėl šito fakto, kad viskas buvo ranka pasiekiama, suvokiau, kad nebėra laiko pamąstyti apie SAVE. Grįžus namo, feisbukindavausi, skaitydavau, mokydavausi, miegodavau. Darydavau viską, kas man užkliūdavo už akių. Kas būdavo naudinga. Ir vis kažkodėl nebūdavo laiko minčiai. O kodėl taip? Pirmiausia, kiekviena mintis reikalauja LAIKO ir savotiškos ERDVĖS. Tūrio. Net neabejoju, kad ne vieną kartą nedarėte "idėjinių" darbų (kuriuose reikia sumąstyti idėjas), sakydami "Vėliau" arba "Per paskaitas sugalvosiu". Taip tos idėjos ir neprasidėsite. Nes visada už akių užklius vis kokia interjero detalė, kuri jums išsklaidys bet kokias mintis, pradėsite valyti dulkes ar siurbliuoti kilimą. O kadangi fizinis darbas labai tobulai užpildo tiek erdvę tarp delnų, tiek erdvę tarp ausų, mūsų idėjos miršta vos blykstelėjusios.

Iliustracija Indrės Lebedytės

Bet nėra viskas taip prastai. Vistiek yra būdų atsijungti nuo buities dulkių ir likti tik vienam prieš visą pasaulį. Mūsų vidinė sąmoninė prigimtis mus dar kartais randa. Tualete, troleibuse, traukinyje. Visos tokios "uždaros" erdvės duoda ir mūsų mintims erdvės. Kai detalių aplink mažai, tada galime pasinerti tik į save ir savo minčių labirintus žudyti minotaurų. Tada iš minčių gilumos ištraukiame didžiausius klodus idėjų, apmąstome savo dieną. Ir būtent ten laikas teka kitokiu greičiu, stipriai išgyvenant, pasiruošiant gyvenimo situacijoms. Alchemiškai išgyvename savo gyvenimą galvose. Pirma mintyse apmąstome kokį įvykį, tada iš to įvykio seka tolesni įvykiai, ir mes kaip šachmatų žaidėjai padedame skaičiuoti ėjimus, visas galimas pasekmes. Kiekviena naujai gimusi mintis tampa kaip šablonas atitinkamai situacijai. Kai mintyse galime iškart susikurti daug šablonų, galime rasti išeitį kiekvienoje situacijoje. Nes tas situacijas iš dalies mes jau būname išgyvenę, apmąstę. Neabejoju, kad ne vieną kartą jautėtės labai prastai, kai po atitinkamos kritinės situacijos praėjus pusvalandžiui, mintyse sau kartodavot - "O velnias, galėjau pasakyti kitaip. Pasielgti kitaip". Kartais nesame pasiruošę gyvenimui.

O kodėl nepasiruošę? Nes nemąstome. Darome viską be saiko mechaniškai. Kasdien darome tuos pačius dalykus, kol galiausiai pradedame nebegalvoti, ką sakome ar ką darome. Dėl informacijos kiekio, kuris mus supa, mes nieko nebepriimame į save, nes žinome, kad po kelių minučių tai nebegalios. Todėl nebekreipiame dėmesio į mums brangius žmones, nes kažkuriame smegenų kampe mums atrodo juos esant tokias pat mechanines mašinas, kaip mūsų nešiojamas kompiuteris ant stalo ar akcijų kainos biržoje. Baisu, kai esame tokie nedėmesingi. O kažkada buvo metas, kai apie savo geriausius draugus žinojome viską. Arba galbūt tiesiog mes patys užaugome, gyvenimas pasidarė sudėtingesnis, problemos patapo nebe tokios vaikiškos. Taigi, norėčiau visiems pasiūlyti tualete pasikabinti lentelę - "Turi minčių?". Ir galbūt kokią užrašų knygutę. Jei ne idėjas generuosit, tai bent jau blogas mintis išmeskit.

7


Chemikai po stalu

Pakely Teška

Pakeleiviai, su kuriais jau niekada nebesusitiksiu. O jei ir susitikčiau – neatpažinčiau. Tačiau palieka jie žymę, it šviežiame cemente katino pėdos... 1. Būsima studentė svetur (pateikia priežastis): - Man patinka pažinti užsieniečius, sužinoti jų tradicijas, papročius. - O ar lietuvių papročius žinai? Ilgakasė nudelbia akis: - Ne. Nežinau... 2. Pavadinsiu šį žmogų – Šiektiekdaugiau. Jis: - Pažįstu jau bent keletą Lietuvą įsimylėjusių japonų. Visi jie ruošiasi gyventi čia, pas mus. - Ir kuo gi ta meilė paremta? - Pirmiausia, žinoma – erdvės platybe, gamta, miškais. Ir, keista, jiems patinka mūsų viskuo nepatenkintas būdas. 3. Muziejininkė su užsidegimu citavo Vinco Kudirkos, kuris iki 25 metų buvo sulenkėjęs, žodžius: „Kaip baisiai kenkia dvasinei žmogaus pusei, jeigu jis išsineria per šiokias ar tokias pažintis iš savo tautybės lukšto ir patenka žudančiai svetimos tautos įtakai ir koks galingas tautybės pagrindas – gimtoji kalba…“ 4. Blausių akių vyriškis: - Norvegijoj aš už valandą darbo nusiperku pakelį Marlboro ir dar pavalgyt lieka, o sūnus statybininkas čia už valandą gauna 15 litų. Nusiperka Marlboro, o pavalgyt jau nelabai... Palinksėjau galva ir pamaniau: pažįstama į valandą uždirba 5 litus. Marlboro neperka ir nė nemano skųstis. Vieni nuvilia, kiti – įkvėpia. Bet tiek viena, tiek kita – augina šaknis ir norą pirmiausia pažinti, prisijaukinti, o tik tada spręsti.

Nuomonė pH=14

Misija „Laboratorija“ Justas Pošiūnas

Kiekvieną dieną fakultete sutinkame žmonių, vaikštančių iš vienos laboratorijos į kitą. Nežinau, kaip jums, bet man buvo įdomu, ką galima veikti bei kaip reikia patekti į tą šventą chemikams vietą – laboratoriją. Žinoma, kur čia būdamas žalias pirmakursis susigaudysi, kas ir kaip, juk ir taip veiklos pakanka. Bet štai po pirmos sesijos pasitaikė proga padirbėti organinės chemijos laboratorijoje, o dar pirmakursiui tai - tiesiog svajonė. Ėjome tryse - juk drąsiau ir smagiau. Aišku, teko eiti kelis sykius ir motyvuoti savo norą. Patekus į laboratoriją bei susitarus dėl laiko (čia pagal kiekvieno galimybes, kaip susitarsi, taip turėsi, mes lankydavome penktadieniais ir retsykiais užsukdavome laisvu nuo paskaitų metu), prasidėjo įvairūs darbai. Pradžioje tenka padirbėti lengvesnius bei pagalbinius, bet ne ką mažiau reikšmingus darbus. Taip apsipranti su aplinka, darbo pobūdžiu, išmoksti esminius dalykus, o tada jau prasideda visa įdomioji sintezė, kurią pradedi ir užbaigi pats. Jeigu reakcija įvyksta, gali žengti toliau, o štai jei gavosi ne visai tai, ko tikėjaisi, telieka pagūščioti pečiais, panagrinėti tai literatūroje ir iššveisti dervas, kurios prilipo prie kolbos. Taigi, jei nori pradėti lankytis laboratorijoje dažniau negu tik per laboratorinius darbus:

1. Apmąstyk savo norą kelis sykius; 2. Susipažink su katedromis įvairiais aspektais; 3. Dar sykį gerai pamąstyk ir pasirink katedrą; Dabar jau gali belstis į vedėjo duris ir prašyti galimybės pasipraktikuoti. Nuotrauka Ievos Pievos

8


Chemikai tiria

Galis - jis šį bei tą gali! A. J. Tikriausiai daugeliui yra tekę matyti galio simbolį (Ga) periodinėje elementų lentelėje, tačiau dažnas jūsų net nesusimąstėte, jog su šiuo elementu galima gana smagiai pažaisti, bet kol kas šiek tiek istorijos. Galis buvo atrastas 1875 m. periodinės cheminių elementų lentelės tėvo Dmitrijaus Mendelejevo, kuris numanė, jog toks elementas turėtų egzistuoti, ir anuomet dar hipotetinį galį pavadino „eka-aliuminiu“ („eka-aluminium“). D. Mendelejevas teisingai numatė ir keletą šio metalo savybių (tankį, lydymosi temperatūrą, oksidacines savybes). Norint eksperimentuoti su galiu, reikia gana vėsios aplinkos, mat šis metalas lydosi aukštesnėje kambario temperatūroje (+29°C). Paėmus galio gabaliuką į rankas, abejonių, jog tai yra metalas, nekyla. Tačiau pakanka tą gabaliuką suspausti delne ir kurį laiką palaikyti. Teoriškai, jei sugniaužtą delną palaikysite pakankamai ilgai, atgniaužę delną rasite nebe galio gabaliuką, o galio balutę. Išsilydęs galis labai panašus į gyvsidabrį, tačiau nėra toksiškas. O dabar - ką smagaus galima nuveikti su galiu:

Tirpstantis šaukštelis vandenyje Šiam bandymui prireiks molio, galio, paprasto šaukštelio ir šilto vandens (~+50-70°C). Klausiate, kam reikalingas molis ir paprastas šaukštelis? Ogi iš jų galėsite pasigaminti šaukštelio formą, į kurią vėliau supilsite išlydyta galį. Supylus ir atvesinus galį, atsargiai nuimate molinį trafaretą, ir štai jūs pasigaminote beveik idealų šaukštelį. O su tokiu šauksteliu jau galesite atlikti šį triuką, vos tik imetę jį į šiltesnio vandens stiklinę. Pulsuojanti Galio širdis Daug išsiplėsti apie šį bandymą nenoriu, tačiau jam reikės galio, skiestos sieros rūgšties (+50°C) bei oksidatoriaus kalio dichromato (K Cr O). Išlydytą galio gabaliuką reikia užlieti vandeniu praskiesta sieros rūgštimi. Dėl didesnio paviršiaus įtempimo galio balutė susitraukia į rutuliuką. Pridėjus mažą kiekį kalio dichromato, skystas galis staiga atsipalaiduoja ir trumpam subliūkšta – pulsuoja lyg širdis! Deja, tačiau gamtoje gryno galio nėra. Šio metalo aptinkama aliuminio, taip pat cinko rūdose. O galio pirkimas – gana brangus malonumas, bet esant galimybėms, siūlau būtinai išbandyti šį idomų metalą. Paimta iš technologijos.lt

Iliustracija Gintarės Latvytės

Dėmesio dėmesėliausio! Konkursas! Sukurk trumpo metro filmą iki 15 minučių trukmės. Iki lapkričio 12 dienos atsiųsk jį acetonas@csklp.lt arba tiesiog atnešk jį į CSK ,,LP'' kambariuką (155kab.) Gruodžio mėnesį ateik į trumpametražių filmų vakarą ir... atsiimk prizą už šauniausią filmą! Nesnausk ir imk kurti jau dabar!

9


CSK „LP“ renginiai Nori prasiblaškyti? Mąstai, kokie renginiai rudenį vyks Chemijos fakultete? Nevark – viską perskaityk čia ir dar draugams pasakyk! Rugsėjo 12d. – Chalatų paišymo akcija Rugsėjo 13d. - CSK ,,LP'' pristatymas Rugsėjo 28d. – Tyrėjų naktis Rugsėjo 28d. – Cafe Scientifique Spalio 17d. – Barbeque Lapkričio 8d. – Elastinis vakaras Datos gali keistis, bet tokiu atveju būtinai informuosime! CSK „LP“

Ar žinojai, kad... Rotacija - finansavimo peržiūrėjimas. Asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, ne vėliau kaip po pirmųjų studijų metų, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu bendras kurso rezultatų vidurkis. Konservatoriai – restauratoriai, nanotechnologai, biochemikai ir chemikai yra rotuojami atskirai.  Kurso vidurkis fiksuojamas iki rugsėjo 10d. (Po pavasario semestro) ir iki vasario 14d. (Po rudens semestro).  Studento asmeninis vidurkis palyginamas su kurso vidurkiu iki rugsėjo 20d (Po pavsario semestro) ir iki vasario 20d. (Po rudens semestro). Stipendijų būna penkių rūšių: 1. skatinamoji stipendija – stipendija pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamiems studentams už gerus mokymosi rezultatus. Jos yra dviejų tipų – 1,5 BSI ir 2,5 BSI (195 Lt ir 325 Lt). Stipendijas gauna apie 15 % studentų iš kurso; 2. socialinė stipendija. Šio tipo stipendijos yra skiriamos vienam studijų semestrui (08 – 01 ir 02 – 07 mėnesiais). Ji yra skiriama atsižvelgiant į prašančiojo šeimos finansinę padėtį.  Paraiškos pildomos dukart per metus: rudens semestrui (įskaitant žiemos atostogų laikotarpį): einamųjų metų 09.15 d. – 10.10 d. ir pavasario semestrui (įskaitant vasaros atostogų laikotarpį): einamųjų metų 01.20 d. – 02.20 d.  Šios stipendijos dydis 3 BSI – 390 Lt.  Teisę prašyti socialinės stipendijos turi kiekvienas studentas, kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų: o turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą iš valstybės; o yra visiškas našlaitis (ne vyresnis kaip 25 metų); o turi 45% ar mažesnį darbingumo lygį  Registruotis reikia www.vsf.lt ; 3. vardinė stipendija – stipendija studentams už ypatingus pasiekimus ar nuopelnus įvairiose mokslo bei kitose srityse; 4. vienkartinė socialinė stipendija – stipendija studentams dėl artimųjų mirties, ligos, stichinės ar kitos nelaimės ir panašiais atvejais. Teisę prašyti vienkartinės socialinės stipendijos turi kiekvienas studentas. Prašymai yra priimami visą laiką; 5. vienkartinė tikslinė stipendija – stipendija už aktyvią sporto, kultūros, mokslinę / visuomeninę veiklą.

10


Nesioksiduojanti plunksna ***

Po saule ir lietum tik mes abu Kiekvienas laikom skirtingą vaivorykštės galą Lietus mus nuplaus, saulė išgrynins. Stovėsim be žado paskendę spalvose, Tyri ir laimingi. Vaivorykštės galų negalintys sujungti. Laimingi laikantys šviesą delnuos. Laimingi galintys ją dalintis. Ir tuo pačiu nelaimingi, Nes turim išmokt gyvent viens be kito, Nes vienas be kito gyventi įmanoma Laukiant kito lietaus.

Vilnius Gęstančios šviesos, Mirksintis šviesoforas Per sankryžą pralekiantis katinas Ir šąlantis troleibuso ūsas. O šitas prakeiktas miestas, Ir vėl: nebegyvas, tylus, ištuštėjęs Lyg nykstantis kaimas vidurnaktį, Tik ten bent retsykiais suloja šuo.

Justas Pošiūnas Lida Tamulevičienė

Tyloje. Skaičiuojant žvaigždes, barstančias Išdykusius burtus. Gracingai. Kur patrakusios datos Mus pasitinka Myluojančiais delnais Mus apkabina. Švelniai. Ypatingai. Permatomos skraistės uždengia Lieknus nuogus kūnus. Aistringai. Šventai. Eldoradas Tau - ne už kalnų. Popieriniais laiveliais plukdina. Kur Tavo lobis. Kur Tavo namai. Lengvai. Žavingai. Lietus belsis į išaušusius sapnus. Nebijok, nenubudins. Plunksnos palies Tavo Pirštus. Atsargiai. Valso ritmu...

Tadas Joskaudas

Sveiki atvykę į anapus Prašau, jūs į priekį, praeikite, prašom. O aš? Aš dar neskubu lįsti ant dugno. Va čia registruojantis vardą užrašom... Taip taip, sau ant pilvo – naudokite ugnį, O ką, pieštuku jūs planavot žymėtis? Nejuokinkit, kas gi taip reikalus daro. Palikite sąžinę – ji pasimėtys, Kol aš jus pravesiu prie sielvarto baro. Tai kokią jūs sielą norėsit išgerti? Mes turim valdovų, vagių ir našlaičių. Jūs galit kiek norite sau atsisverti, O likusią dalį išmesim į pečių, Juk ten ir vieta nebetikusiam šlamštui. Už gėrimus galit garbe užmokėti – Sutikit, pigu! Nesiskųskit, kad karšta – Nereikia iš pragaro daug ko tikėtis.

Lena Čalyševa

Iliustracija Indrės Lebedytės

Prisilietimas

***

Mūza išsitaškiusi per pogą, Prie pokerio stalo pralošusi ateitį. Šiandien ji sėdi gatvėje Ir prašosi laiko mašinos. Meldžiasi dievui, Kurį seniai palikusi, Prakeikusi ir stabmelde tapusi.

Justas Pošiūnas

11


Acetono nuotykiai Nr. 11 Rami diena laboratorijoje

...bet Acetonas kažkoks sumišęs... Vaikšto su savo nauju draugu Fenoliu ir kažką neaiškiai murma...

Kažkokios keistenybės - visi mokslininkai gamina tik dvi medžiagas

Benzeną ir propeną. Bet kodėl? Vienas gudrus studentas pastebėjo neįtikėtiną dalyką

Negi Acetonas su Fenoliu nori užvaldyti Chemfaką?

“Acetonas”: Vyr. redaktorė: Ieva Lebedytė; Viršelis: Ieva Pieva Korespondentai: Herkus Petrikas, Teška, Tadas Joskaudas, Ieva Pieva, A. J., Justas Pošiūnas, Gediminas Kaziukaitis, W. J. Kronopas, Benita Braukylaitė; Prisidėjusieji: Lida Tamulevičienė, Justas Pošiūnas, Lena Čalyševa; Piešimas/fotografavimas: Indrė Lebedytė, Gintarė Latvytė, Ieva Lebedytė, Ieva Pieva; Maketavimas: Andrius Orechovas; Patalpos: VU ChF, Naugarduko g. 24, Vilnius, 155 kab. Kontaktas: acetonas@csklp.lt; Taip pat dėkojame visiems prididėjusiems morališkai, idėjiškai ir fiziškai.

12


Acetonas Nr. 19  

„Acetonas” – tai chemijos fakulteto laikraštis, leidžiamas jau septynis metus. Straipsnių temos – pačios įvairiausios: nuo snaigių geometrij...

Advertisement
Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you