Issuu on Google+

A

CETONAS

ANNO 2005

CSK “LP” leidžiamas Chemijos fakulteto laikraštis

Nr. 12; Ketvirtieji leidimo metai; Tiražas 300 egz. 2010 pavasaris Jei naktimis kamuoja nemiga

Pienė „Obuoliai, slyvos ir saldainiai – viskas kas tik gali būti danguje krenta 11 psl. pas mus.“

Pavaizdavo

„Tai ne tik naujas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir proga kitomis akimis pažvelgti į Jus supantį pasaulį, tobulinti savo žinias ir galimybes įvairiose srityse.“ 8 psl.

„Ore dviratis pasidarė lengvas tarsi pūkas...“ 9 psl.

Nelaboratorinis darbas Nr. 1 2 4 „Temperatūros kontrolė rūgimo metu yra faktorius nulemiantis tam tikras alaus skonio ir konsistencijos savybes“ 10 psl.

Juoko chemija 5 psl.

ERASMUS programa - puiki galimybė įvairiapusiškai tobulėti „Vis daugiau ir daugiau žmonių tampa dvejonių vergais, nežinodami ką pasirinkti: ar sielą gaivinančias keliones, ar taip reikalingus mokslus.“ 2 psl.

Rinkimams artėjant: balsuok ir kandidatuok! „Ne, šis straipsnis nebus nei apie Kubilių, nei apie Valinską, nei apie Karalių.“ 3 psl.

CSK “LP” internete: Puslapis www.csklp.lt Forumas www.chemikai.tinkle.lt “Acetono” blog’as ir archyvas www.csklp.lt/acetonas ISSN 2029-2708

9772029270009

Pagalbos. Kas nukirps virkštelę? „Kažkur atmintyje nuskamba žodžiai, jog kas penktas lietuvis potencialus savižudis...“ 6 psl.

„Juokas veikia mažiausiai trimis lygmenimis – biocheminiu, biofiziniu bei bioenergetiniu.“

Moterys iš Veneros, vyrai iš Marso (žvilgsnis kitu kampu) „...vyrai tuo tarpu, būdami ganėtinai toliau nuo Saulės, yra truputį šaltes7 psl. ni...“

Naujų – senų narių susidrėbimas „...gavom užduotis skirtas komandiniam darbui, nes vienam be kito jų būtų tiesiog neįmanoma jų atlikti...“ 4 psl.


Redaktoriaus žodis Aistė Kirkutytė Be pozityvo. Nes taip noris. Ne, reikia. O gal priverčia. Tos pilnos gatvės, įstaigos, miestai ir šalys robotų. Bejausmių, nemielų ir įbaugintų. Klausančių normų, bijančių apeiti įstatymus, praplautomis galvomis. Siaurais juodais kostiumais, pilkais neišsiskiriančiais veidais, nieko nematančiomis akimis. Lyg iš kokio siaubo filmo. Jie visi infiltruojasi į mūsų visuomenę, įkanda mums, mes virstame tokiais pačiais kaip jie, ir jie nustel-

bia tikruosiuos žmones. Tas nuostabus mano sarkazmas, tas hiperbolizuotos tiesos skonis. Baisiausia, kad tie robotai mes. Ištroškę nieko, paskendę savo rutinoje ir svetimose mintyse. Įkalinti rėmuose, kuriuos susikalė patys padedami tokių pačių kaip jie. Visi įsivaizduodami, kad taip yra gerai, to nori ir kiti, ir nors ne laimingi, bet bando tokiais apsimesti, lyg nuo to kam nors geriau. Bet kartais kaklą apsivynioja žaltys ir klausia, ar TU tikrai to nori. Iš baimės,

kad pasmaugs, negirdi jie klausimo. Man irgi apsireiškė toks panašus sutvėrimas. Bet toji gyvatė man šnypštė kaip tūkstantis barškuolių apie senatvę, brandą, susitaikymą ir priminė tuos maištavimo laikus, kai rėkėm „NIEKADA“ ir mūsų širdys rėkė kartu. Mes gi tuo tikėjom. Kodėl dabar nebe? „Atmerk akis... atmerk akis“ – suskamba žadintuvas, apsiverčiu ant kito šono. Taip norėčiau, jog tai tebūtų sapnas. M. Tunevičiūtės pieš.

Užsienis

Donata Stancelytė Vis daugiau ir daugiau žmonių tampa dvejonių vergais, nežinodami ką pasirinkti: ar sielą gaivinančias keliones, ar taip reikalingus mokslus. ERASMUS mainų programa puikus būdas visa tai suderinti. Taigi, šios programos tikslas yra stiprinti Europinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityse, skatinti įvairių aukštojo mokslo institucijų ir įmonių bendradarbiavimą, taip pat padėti studentams įgyti svarbios kalbinės bei kultūrinės patirties. ERASMUS mainų programa pradėta įgyvendinti ir plėtoti nuo 1987 m. Dabar pabandykime panagrinėti ją šiek tiek plačiau. ERASMUS programa yra prieinama visų tipų aukštosioms mokykloms. Ji apima visas studijų kryptis bei studijų lygius. Programoje gali dalyvauti 27 Europos Sąjungos šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Turkijos aukštųjų mokyklų studentai, taipogi personalas. Studentai pasirinktoje svečioje šalyje gali ne tik studijuoti, bet ir atlikti praktiką.

2

Praktika užsienio įmonėse yra itin vertinga patirtis. Kaip jau buvo minėta, ši mainų programa paremta dvišalių partnerystės sutarčių tarp bendradarbiaujančių universitetų pagrindu. Dvišalės sutartys turi svarbią reikšmę, nes jose nurodomas vykstančių mainų studentų lygis, studijų kryptys, taip pat dėstytojų mainų trukmė. Integruotas studijų laikotarpis mainų programoje dalyvaujančioje šalyje trunka nuo 3 iki 12 mėnesių. Manau, per šį laiko tarpą galima suspėti ne tik įgyti daug teorinių bei praktinių žinių, bet ir susipažinti su tos šalies kultūriniais papročiais, vertybėmis, susirasti naujų bendraminčių. Kitas džiugus dalykas yra toks, kad konkurso būdu atrinkti dalyvauti ERASMUS programoje studentai turi galimybę gauti ERASMUS stipendiją, kuri skiriama padengti papildomas išlaidas susijusias su kelione bei pragyvenimu. Tačiau ši stipendija tam pačiam studentui skiriama tik vieną kartą. Kartais taip atsitinka, kad vykstant į kitą šalį problema tampa kalbos barjeras. Čia

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

ERASMUS programa- puiki galimybė įvairiapusiškai tobulėti gelbsti EILC (Erasmus Intensive Language Courses – intensyvūs kalbų kursai). Tai specializuoti rečiau vartojamų ir dėstomų kalbų kursai, organizuojami tose šalyse, kuriose tos kalbos vartojamos kaip mokymosi kalbos. EILC suteikia progą ERASMUS mainų programos studentams reikiamą kalbą mokytis nuo 2 iki 6 savaičių. Tiesa, reikia paminėti, kad kursai neorganizuojami populiariausioms kalbos išmokti (anglų, prancūzų, vokiečių taipogi ispanų kalboms). Šie intensyvūs kalbų kursai paprastai organizuojami prieš pat studijų pradžią, lieposrugpjūčio mėnesiais ir sausio-vasario mėnesiais. Tinkamas laikotarpis pasirenkamas pačio studento pagal tai ar jis ketina studijuoti visus akademinius metus arba rudens semestre, kitas variantas pritaikytas pavasario semestrui. Taigi, dalyvaujant ERASMUS programoje suteikiama išties

palanki proga pramokti užsienio kalbą, kurios iki tol nemokėjote. Dalinės studijos Europos universitetuose ir praktika įvairiose užsienio įmonėse yra be galo puiki proga tobulėti savo pasirinktoje mokslų kryptyje. Džiugu, kad yra suteikiama tokia galimybė. Patirti įspūdžiai ilgai neišdyla iš ERASMUS mainų programos dalyvių atsiminimų. Tad, dvejoti tikrai neverta.


CSK “LP”

Rinkimams artėjant: balsuok ir kandidatuok! Domas Briedis tų atstovams.

Ne, šis straipsnis nebus nei apie Kubilių, nei apie Valinską, nei apie Karalių. Norėčiau jus išsamiau supažindinti su nauja studentų atstovų rinkimo tvarka Chemijos fakultete.

Apie kandidatavimą Kaip jau minėjau, studentų atstovų įtaka vis didėja. Todėl labai svarbu, kokie žmonės jais taps. Universitete dažna praktika – rinkti studentų atstovus iš vieno kandidato, mano galva, nėra gera. Niekada negali žinoti ar tas išrinktasis tikrai yra geriausias, nes kitų tiesiog nebuvo.

Nevarginsiu jūsų ilgomis citatomis iš nuobodžių įstatymų ir nevardinsiu, į kokias universiteto valdymo institucijas ir kiek studentų atstovų renkama (apie tai jau labai greitai gausite laiškus į el. pašto dėžutes). Vietoje to pabandysiu paaiškinti, kodėl verta išreikšti nuomonę studentų atstovų rinkimuose ar net pačiam kandidatuoti į šias pareigas.

Dėl to norėčiau visus studentus, kuriems rūpi fakulteto gyvenimas ir kuriems svarbi studentų gerovė, pasidomėti, kokiuose organuose studentai yra atstovaujami. Jei kažkurios pareigos jums pasirodys patrauklios ir manysite, kad ten galite labiausiai padėti fakulteto bendruomenei tobulėti, nedvejodami kandidatuokite!

Turbūt daugeliui iš jūsų nelabai aiškus tas paslaptingas terminas studentų atstovai. Kas jie tokie? Ar tie, kur organizuoja chemikų dienas? Ar tie kurie sėdi 147 kabinete? Atsakymas nevienareikšmis. Studentų atstovai – tai studentai, kurie aktyviai domisi fakulteto ir viso universiteto gyvenimu, yra suinteresuoti pagalba kitiems studentams ir jų interesų gynimu. Tai žmonės, išrinkti į įvairius universiteto valdymo organus arba komisijas. Taigi, studentų atstovai gali prisidėti prie Chemikų studentų klubo „LP“ veikos, bet nebūtinai. Kodėl svarbu balsuoti? Spėju, galvojote, kad pradėsiu žodžiais: „Kiekvieno studento pareiga...“. Bet aš ne apie tai. Iš pradžių norėčiau pasidžiaugti, kad mūsų fakultete į studentų nuomonę geranoriškai atsižvelgiama ir studentų atstovų balsas yra girdimas. Po visų reformų ir pokyčių jis turėtų įgauti dar daugiau galios, todėl ir atstovų rinkimas darosi

G. Latvytės pieš.

vis svarbesnis. Iki šiol rinkimai vykdavo tik klubo viduje, tačiau pernai klubas pakeitė savo įstatus ir dabar studentų atstovus rinks delegatai iš kiekvienos bakalaurų grupės (priklausomai nuo grupės dydžio 1 arba 2 žmonės) ir magistrantų bei doktorantų atstovai. Tokie rinkimai ne tik užtikrina demokratiškumą, leidžia platesniam studentų ratui išreikšti savo nuomonę, bet ir suteikia studentų atstovui stipresnį užnugarį. Daug lengviau išsakyti studentų

nuomonę fakulteto taryboje ar kokioje nors komisijoje, kai žinai, kad esi išrinktas didelio būrio žmonių. Iš kitos pusės, išrinktas žmogus yra atskaitingas savo rinkėjams, todėl galima tikėtis, kad taip išrinktas atstovas geriau atliks savo pareigas. O jei vis tik jis nuspręstų simuliuoti, kiekvienas studentas drąsiai jam galėtų išrėžti: „Mes tave išrinkom, kodėl nedirbi?“. Trumpai tariant, demokratiški rinkimai yra naudingi ir svarbūs tiek visiems studentams, tiek ir patiems studen-

Svarbiausia studentų atstovui yra iniciatyvumas, sąžiningumas ir užsispyrimas. Teorinių žinių, reikalingų šiam darbui, visada galima išmokti. Chemikų studentų klubas „LP“ visada bus pasiruošęs padėti. Tad, jei bijote dėl savo kompetencijos – tai ne kliūtis. Labai tikiuosi, kad Chemijos fakulteto studentai pasinaudos šia galimybe įrodyti, jog jiems rūpi jų fakultetas, studijų kokybė ir kolegos, sėdintys šalia jų paskaitose. Iki susitikimo rinkimuose! Jei turite klausimų straipsnio tema, mielai į juos atsakysiu gyvai arba el. paštu president@csklp.lt.

3


CSK “LP”

Naujų – senų narių susidrėbimas Ana Moroz

Buvo nuostabus vasario 29 dienos rytas. Buvo pranešta rinktis 11.30val. „kamurkėje“. Lauke -15 °C, bet tai nesukėlė kliūčių važiuoti į Ignaliną, nelabai nutuokiant kokios ten sąlygos (bent jau aš buvau nusiteikusi pesimistiškai). Visgi susirinko vienuolika žmonių, visi galvojome, kad važiuosim traukiniu, tačiau mūsų džiaugsmui organizatoriai nusprendė važiuoti autobusiuku. Kelionė į Ignaliną buvo smagi, tačiau pavojinga: pustė, buvo kalnai sniego, o keliai Ignalinoje nėra geros kokybės (beje, matėm net dvi stirnas, tai buvo gerų nutikimų pradžia). Galiausiai pasiekę numatytą vietą „Ramybės salą“, maloniai nustebau, aplinka graži, apgyvendinimo sąlygos be priekaištų: šilta ir jauki kaimo turizmo aplinka: ramu, tylu: nebuvo jokio automobilių burzgimo, žmonių šurmulio, daugiaaukščių pastatų atspindinčių garsą. Visus miesto garsus pakeitė

Kai įsikūrėm, turėjom nuspręsti ką valgysim, todėl su karštu puodeliu arbatos apgalvojom visų trijų dienų valgiaraštį, jį suplanavom ir dalis mūsų komandos išvažiavo. Kol laukėm išvažiavusių draugų, nusprendėm neleist laiko veltui, todėl prasimanėm smagių žaidimų, buvom ir mokslininkai, ir animacinių filmų personažai, ir istoriniai veikėjai, man teko pabuvoti M. Kiuri, Kalėdų senelio padėjėju, Čarliu Čaplinu. Vakare merginos gamino vakarienę, vėliau pratęsėm žaidimų maratoną (labiausiai įsiminė, tai kad teko vaidinti įvairias situacijas, smagu pamatyti atsiskleidusias kitas žmonių puses). Taip baigėsi pirmoji diena, su nuovargiu nuo emocijų.

Komandiniai žaidimai

valgydami aptarėme tai, kas laukė tą dieną. Pagaliau gavom pirmą užduotį: turėjom grupėse diskutuoti, aptarti ir analizuoti mums paskirtas situacijas kaip ir kokioje situacijoje bendrauti su žmonėmis. Kad ir kaip buvo sunku, tačiau pamažu įsivažiavom ir manau mums sekėsi visai neblogai. Vakare sulaukėm laukto lektoriaus Nerijaus. Prasidėjo mokymai. Maloniai nustebau, nes mokymai

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

4

Antrosios dienos rytas buvo dar nuostabesnis nei pirmosios, nes vos tik pramerkus akis, veidą šildė saulė. Pusryčiavom drauge, be-

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Esu pirmakursė, dėl didelio entuziazmo įsiliejau į CSK „LP“ narių gretas ir visai to nesigailiu. Mane supa draugiški ir įdomūs žmonės. Jau teko pabuvoti mokymuose, ir šiaip užsiimti naudinga veikla. Kai pirmą kartą išgirdau žodį „svarkė“ ne iš karto supratau, ką jis reiškia, tačiau greitai išsiaiškinau vos tik pabuvojusi joje.

jaukūs mediniai nameliai. Jų vidus priminė jaukius namus: mėlyna sofa, televizorius, netoli ir baras, o už jo mažutė jauki virtuvė.

netilpo į standartinius rėmus, jie buvo išskirtiniai. Lektorius Nerijus norėdamas numalšinti įtampą, skaldė anekdotus, vėliau liepė piešti savo „portretus“, toliau klausė mūsų didžiausių gėdų ir kas labiausiai nustebino, po kiekvienos užduoties paklausdavo, kaip mes jaučiamės. Buvo labai smagu, tai jog gavom užduotis skirtas komandiniam darbui, nes vienam be kito jų būtų tiesiog neįmanoma jų atlikti: nešiojom stiklines, stovėjom visi ant A4 balto popieriaus lapo (visi vienuolika sutilpom, turėjom atrodyti gerai). Vėliau laipiojom ant virvių, ieškojom simbolių siejančių asmenybę su organizacija, surašinėjom savo vertybes... Žinoma vakarai neapsieidavo be atsipūtimo: šašlykinėje kepėm dešreles, darėm sniego angelus, buvom pirty. Kadangi „svarkėje“ buvau pirmą kartą, negaliu palyginti su ankstesnėm, bet manau ji praėjo turiningai ir kartu su tokiu atokvėpiu, kad baigėsi sesija. Jau laukiu naujų darbų ir dar labiau - išvykų.

Komandiniai žaidimai


Chemikai tiria

Juoko chemija Kristina Kasačiunaitė Juokas – kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Ir kiekvienas tikrai ne kartą yra girdėjęs apie teigiamą jo poveikį. Bet turbūt ne kiekvienas žinome, koks jis yra iš tikrųjų. Juokas veikia mažiausiai trimis lygmenimis – biocheminiu, biofiziniu bei bioenergetiniu. Biofiziniu požiūriu juokas judina limfos skystį mūsų organizmuose, todėl skatina imuninės sistemos veiklą ir padeda pašalinti negyvas ląsteles iš audinių ir organų. Antra, juokas padidina oksidacijos lygį ląstelėse ir audiniuose. Juokiantis padidėja įkvepiamo deguonies kiekis ir greitis, todėl ląstelės gauna daugiau energijos,

kas žmogui yra gyvybiškai svarbu. Deguonis taip pat žudo kenksmingus mikroorganizmus. Juokas didina cirkuliaciją – visų pirma, paties deguonies, o tuo pačiu ir kraujo, kartu sportuojate, nes juda pilvo bei veido raumenys bei didinate įvairių savo sąnarių lankstumą. Chemiškai juokas taip pat veikia organizmą. Šis gamina chemines medžiagas pagal organizmo poreikius ir išdalija po visą kūną. Kiekvieną minutę žmogaus organizme pagamina biocheminių medžiagų, tokių kaip seratoninas ir interleukinai, kurių vertė yra keliasdešimt tūkstančių litų! O žmogaus kūnas gamina jas nemokamai. Šios medžiagos turi neeilinio teigiamo gydomojo poveikio. Jos gerina imuninę

M. Tunevičiūtės pieš.

sistemą, požiūrį į gyvenimą, mažina depresijos simptomus bei stresą.

Tad juokitės, nes juokas yra tikrai į sveikatą!

Trumpametražių filmų vakaras ChF Edgaras Kulikauskas

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Vasario mėnesį mūsų Chemijos fakultete įvyko smagus renginys, tai trumpametražių filmų vakaras. Tokiu smagiu renginuku mus pradžiugino vis nestokojanti idėjų laikraščio „Acetonas“ komanda. Visas veiksmas prasidėjo vakarop, jau pasibaigus visoms paskaitoms OChA auditorijoje. Susirinko mūsų Chemijos fakulteto mastais krūva žmonių, ka-

dangi pats mokausi jau trejus metus, tai nemažai pažįstu bent iš matymo susirinkusios liaudies, tačiau likau nustebęs, nes buvo ir visai nematytų studentų. Mano manymu, tai tik geros informacinės sklaidos dėka, nes abejoju ar daug tokių, kurie užsukdavo į mūsų fakultetą lengvai praėjo pro tokį mažą seną televizorių su plakatu neatkreipę dėmesio. Manau daugelis pripažins, kad dar būdami maži su broliais ir seserimis žiūrėdavot trumpus animacinius filmukus ir džiūgaudavot. Mes parinkome keliolika paprastų, lengvai suprantamų filmukų, kurių žiūrėjimas ne-

Šilelis kviečiantis į filmų vakarą

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Chemikai po stalu

Seanso pradžios belaukiant

turėjo prailgti susirinkusiai publikai. Labiausiai tarp visų parodytų filmukų įstrigo seansas su filmuku „Signs“ (liet. ženklai), kuriame perteikiama smagi istorija apie dviejų žmonių užmezgamą ryšį, tarp tų visų miesto betoninių džiunglių ir darbo rutinos, taip sakant, tiesiog reikia pastebėti ženklus. Pasibaigus peržiūrai visi draugiškai susitvarkėm ir išskubėjom į kavinę „Balti dram-

bliai“, kur mūsų laukė kvapni arbata ir smagūs pokalbiai. Tikiuosi tokia tradicija ir toliau bus rutuliojama, nes tokių smagių pasisėdėjimų ypač trūksta fakulteto gyvenime. Filmukų rodymas taipogi neturėtų apsiriboti vien užsienyje kurtais, o būtų galima bandyti kurti patiems, bei siūlyti kitiems VU fakultetams prisidėti ir puoselėti grandiozinį trumpametražių filmų vakarą.

5


Nuomonė pH=14

Pagalbos. Kas nukirps virkštelę? Marija Tunevičiūtė Prabundu ketvirtą valandą ryto ir imu mąstyti apie gyvenimą mūsų tėvynėje – Lietuvoje. Kažkur atmintyje nuskamba žodžiai, jog kas penktas lietuvis potencialus savižudis, taip jau skelbia tyrimai. Paskęstu savose mintyse, po kurio laiko pabundu ir klausiu savęs – ką aplinkui matome gražaus (nekalbu apie gamtą ar individualiai

gimęs po „socialistine saule“ (nežinau kaip kas vadina tą laikotarpį, nes pati gimiau jau po sąjūdžio pradžios), kur pilvas visada sotus (sutinku, kad reikėdavo stovėti eilėse, bet žmonės dar ir žemę dirbdavo), o radiatoriai visada šildo, visuomet žinai, kad rytoj bus tas, kuris tavimi pasirūpina. Vieną diena viskas griūna ir žmogus nebežino kaip elgtis, kaip atsakyti už savo veiksmus, kai jau seniai

kia grąžinti visas kolektyvines veiklas ar vėl atsidurti karo lauke dėl nuosavos žemės ir to, ką užgyvenai. Karo nereikia, reikia mąstyti galva, o ne pasikliauti akla valia, vedančia į nebūtį. Kada žmogus vėl pradės galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo vaikus, kurie nors gyvenimo gėlės, kurių išorė graži, bet jie dvokia, kaip supuvusi mėsa. Kada susimąstysime apie kitus besivystančius

atsakymai yra, tik reikia jų ieškoti. Nemesti kelio dėl takelio. Leisti nugalėti gamtai – išlieka tik stipriausi, mes jaučiamės silpni ir apgraibomis ieškome mamos vilkės pieno, bet nesuvokiam, kad jo užteks ne visiems, nes tiems, kurie nevertina, nesibaigia geru. Kas pagaliau nukirps virkštelę mūsų kūdikio nepaklusnaus, kada patriotiška

M. Tunevičiūtės pieš.

suvokiamą grožį) : pedofilai, vaikų žudikai, vagys, nusikaltėliai, mirtys, kriminalai, liūdesys, kraujas... Dar daug baisybių, kurioms tiesiog užmerkiame akis, nes nenorime pripažinti tiesos apie save ir kitus. Imu ieškoti problemos, siūlo galo, kur viskas prasideda ir kada baigsis. Ieškau pradžių pradžios ilgai baltose lubose. Nieko neįžiūriu, bet suvokiu, kad gyvenu name, atsiradusiam bemaž prieš penkiasdešimt metų. Ne vienas iš mūsų

6

nebešviečia saulė ir tiršti godumo debesys temdo kažkada šviesų buvusį dangų. Iš visų pusių pasigirsta riksmai, kad mūsų valstybė – paauglio amžiaus. Ji negali savimi pasirūpinti, nėra mamos, tėčio. Nepamirškime, kad valstybę sukūrė žmogus, bet ne kiekvienas gali būti generolas. Kada pagaliau nustosime svajoti ir tikėti pasakomis apie šviesų rytojų? Kada pradėsime dirbti, aš jokiu būdu nenoriu sakyti, jog rei-

Homo Sapiens, kurie iš paprastų beždžionių kilo tam, kad išgyventų, tam, kad galėtų sukurti kažką nepaprasto, galėtų gyventi gyvenimą imdami iš jo visus vaisius, stengdamiesi išvystyti kuo geresnį prisitaikymą ir savo individualumą? Galų gale dievą. Dievas kaip esybė yra vienas, bet turi daug atmainų, kurios žmonėms padeda paaiškinti skirtumus vieniems tarp kitų. Klausimai, vedantys į retoriką. Tik daugelis nutyli, kad

gaida grįš į mūsų širdis... Gal aš suklysiu, bet manau tiesa, kai prarandi, suvoki, kaip buvo brangu. Nenoriu karo, kad nelikčiau tarp naujo , seno, kaip liko egzistencialistai, kurie dar nepajutę savo gimtos žemės traukos, buvo ištremti „geresniam“ gyvenimui, nesvarbu kur: į Rytus ar į Vakarus. Aš myliu ŽEMĘ, į kurią mano pėdos įsispaudę liko, su prisiminimais ir nuospaudom, bet ar myliu valstybę?


Nuomonė pH=14

Moterys iš Veneros, vyrai iš Marso Vyrai nesijuokite iš moterų (žvilgsnis kitu kampu) Kristina Kasačiūnaitė Kiekvienas turbūt esate girdėjęs posakį „Moterys iš Veneros, vyrai iš Marso“ ir taip, turbūt kiekvienas jį traktuojate kaip moters ir vyro skirtumų pagrindą. Būnant iš skirtingų planetų sunkoka susišnekėti, o ką jau kalbėti apie visa kitą. Bet, matyt, dar nei vienas nebandėte pažvelgti į šį posakį iš cheminės-astronominės pusės. Mes padėsime žengti Jums pirmuosius žingsnius, o tuomet Jūs norėdami galėsit pratęsti kelionę arba nurašyti mūsų pamąstymus sapalionėms.

klausykite jo, kartais tai labai naudinga. Atmosfera: Venera – tanki atmosfera, sudaryta iš anglies dioksido ir azoto. Temperatūra pakyla iki 400 laipsnių ir labai stipriai nesvyruoja. Vėjai silpni. Virš CO2 sluoksnio yra debesys, sudaryti iš sieros dioksido ir sieros rūgšties lašelių. Marsas – atmosfera sudaryta iš anglies dioksido, azoto ir argono. Kartais matomi ledo kristalėlių debesys. Temperatūra gana smarkiai keičiasi dieną ir naktį. Vėjai stiprūs, sukelia smėlio audras.

M. Tunevičiūtės pieš.

Lokacijos vieta: Venera – antroji nuo Saulės planeta, Marsas – ketvirtoji. Pamąstymai: Jei atkreipėte dėmesį į nuotolį nuo Saulės, turėjote suprasti, kodėl moterys tokios karštos, kartais netgi truputį per daug užsidegusios, būnant taip arti Saulės kitaip ir neišeina. O štai vyrai tuo tarpu, būdami ganėtinai toliau nuo Saulės, yra truputį šaltesni ir ne taip greit užsiplieskiantys. Išvada: Brangūs vyrai, Jūsų darbas savo moterį nuraminti, kai ji per daug įkaista. Taip ji bus ramesnė ir tuo pačiu Jus sušildys savo karščiu. Brangios moterys, pasinaudokite vyro šaltumu ir pa-

Pamąstymai: Bendru atveju, tiek moters tiek vyro išorinė aplinka yra panaši. Bet moterys yra labai emocingos savo terpės atžvilgiu, todėl jos visada kaip liepsnelės užsidega dėl naujų socialinių ryšių, o štai vyrai lieka šalti ir pragmatiški savo aplinkai, tačiau viduje dažnai apmąsto savo socialinių ryšių mastą, todėl kartais, jei kažkas ne taip, jie kelia dideles audras, nes pažeidžiama pasitikėjimo sąlyga, o štai moterys lyg silpnas vėjelis praeina ir gali atleisti. Išvada: Moterys, nerūstaukite, kad vyrai kartais atrodo tokie šalti, tai tik išorinis vaizdas, kurį jie turi išlaikyti dėl savo statuso.

noro plėsti pažintis ir turėti didelį, nors ne visada patikimų žmonių ratą.

Paviršius: Veneroje gausu smūginių kraterių, kalnų ir uolų, tačiau yra ir unikalių objektų. Vieni iš jų – vulkaniniai dariniai plokščia viršūne. Visų šių unikalių objektų kilmė vulkaninė. Beveik visame Veneros paviršiuje pastebimi vulkaninio aktyvumo požymiai. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Kalnuotos Marso sritys meteoritinių kraterių nusėtos daugiau, nei žemumos, kurių daugiau šiauriniame pusrutulyje. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Pamąstymai: Ar kada nors atkreipėte dėmesį, kaip moterys gina sau brangius daiktus ir asmenis? Jos stoja kaip uolos į kovą ir prasiveržia kaip ugnikalniai, kai reikia išsaugoti savo aplinką. O štai vyrai įvairesni – nuo dalykų, kurie jiems svarbūs, iki dalykų, į kuriuos jie nekreipia dėmesio. Dažnai jiems tenka atremti išorinius smūgius, bet juk randai (bet kokie) vyrą puošia, kaip ir Marsą puošia meteoritų sudaryti krateriai. Išvada: Atsargiai, moterys saugo tiek fizinę savo aplinką, pvz. lėkštes, tiek emocinę, t.y. savo draugus, šeimą. Tad nepiktinkite jų, nes gali tekti stebėti visiška ugnikalnio išsiveržimą. Moterys, nesijaudinkite, kad kartais atrodo, kad vyras jūsų negirdi, tai tiesiog jų kraujyje. Sukimasis: Aplink savo ašį Venera apsisuka kartą per 243 Žemės dienas – tai lėčiausias apsisukimo periodas visoje Saulės sistemoje. Stebėtojui, esančiam Vene-

roje, Saulė patekėtų vakarų pusėje, o leistųsi rytuose. Venera Saulę apskrieja 224,7 Žemės dienas. Jei būtų stebima iš Saulės šiaurinio ašigalio, visos Saulės sistemos planetos skrietų kryptimi prieš laikrodžio rodyklės sukimo kryptį, taip pat ir suktųsi apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę, tačiau vienintelė Venera apie savo ašį suktųsi laikrodžio rodyklės kryptimi. Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greičiu. Apie savo ašį apsisuka per 24 val 37 min. Sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Pamąstymai: Moterys kaip ir Venera būna lėtos ir užtrunka, ruošimasis joms didelis darbas, apsisukti apie save – iššūkis, todėl nestebėtina, kad moterys lėtesnės nei vyrai, jos laikosi Veneros ritmo. Štai vyrai yra greiti ir sugeba suktis kaip vilkeliai, apie 200 kartų greičiau. Tačiau štai kai kalba apie sukimąsi savo aplinkoje, reikalų tvarkyme, moterys daug tris kartus greičiau sukasi nei vyrai, juk reikia nulėkti ir į parduotuvę, ir su drauge paplepėti ir rūbus išsiskalbti. Išvada: Vyrai, nepykite ant moterų dėl jų amžino kuitimosi, o jūs, moterys nezirzkite, kad vyrai ne visada viską spėja padaryti, ko jų prašote. Mes aptarėme tik keletą aspektų, kurie galėtų daryti įtaką nuomonei, kodėl moterys iš Veneros, o vyrai iš Marso. Jei sudomino tokia teorija, pamėginkite patys panagrinėti kitus aspektus. Jei Jums atrodo tik bereikšmė beletristika, tuomet pamirškite ją ir verskite kitą šio laikraščio puslapį.

7


Chemikai po stalu

Jei naktimis kamuoja nemiga Linas Pupelis

Dagnė Barbuškaitė

Encounter – tarptautinis aktyvių naktinių žaidimų tinklas, vienijantis ne tik Lietuvos kaimynines šalis (Rusija, Baltarusija, Lenkija, Latvija), bet ir tokias valstybes kaip Izraelis, JAV, Prancūzija, Vokietija. Tai ne tik naujas laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir proga kitomis akimis pažvelgti į Jus supantį pasaulį, tobulinti savo žinias ir galimybes įvairiose srityse.

Šį žaidimą galima būtų apibūdinti kaip naktines orientacines varžybas, kurio tikslas – kuo greičiau suprasti užuominas, nuvykti į užuo-

Tam, kad geriau įsivaizduotumėte, kaip vyksta šis žaidimas, pateikiame 2009 02 27 vykusio žaidimo “EnDoraDo” vieną, lengvai

įkandamą užduotį: 1 patarimas: Praėjęs tokį ilgą kelią nusprendžiau pailsėti ant suoliuko. Prisėdęs, pamačiau tiltuką, po kuriuo kažkodėl nebuvo vandens. Iš pirmo žvilgsnio man tai pasirodė keista, bet paskui supratau, kad taip ir turi būti. 2 Patarimas (po 20 min): Sereikiškių parkas 3 Patarimas (po 1 val): pirmas suoliukas prie tilto į akademiją. Jeigu kyla noras pamėginti, plačiau pasiskaitykite Vilniaus Encounter bendruomenės tinklapyje http://vilnius.en.cx, arba jei e s i i š K a u n o – http://kaunas.en.cx. Tačiau kai pradedi tai negali sustot.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Visą šio žaidimo schemą sugalvojo baltarusas 2001 metais. Žaidimas pradėjo plisti į kaimynines valstybes, o po to persimetė ir į tolimesnes. Dabar jis žaidžiamas 26 valstybėse, 303 miestuose. Į Lietuvą Encounter atėjo prieš 5 metus. Šiuo metu žaidžiama Vilniuje ir Kaune, labiausiai jį išgarsino Tele2 akcija “Naktynės”, vykusi identišku principu. Lietuvoje registruotos 275 komandos, kuriose žaidžia 2074 žaidėjai.

minose apibūdintas vietas ir surasti arba iššifruoti ten atrastą kodą, o viską įvykdžius gaunama nauja užuomina apie sekančią užduotį. Šis žaidimas nėra paprastos orientacinės varžybos, jam reikia specialios ekipiruotės: automobilio, nešiojamo kompiuterio su internetu, GPS arba Google Earth, prožektorių (paprastų bei UV), taip pat jis trunka ganėtinai ilgai, nuo vakaro iki ankstyvo ryto. Rasti kodai suvedami į internetinį puslapį, kuriame ir skiriamos naujos užuominos. Tam, kad pradėti žaisti šį žaidimą reikia sukurti komandą – ją gali sudaryti neribotas skaičius žmonių, bet dažniausiai žaidime gali žaisti daugiausiai du ekipažai po penkis žmones. Kiekvienas žaidimas turi savo temą, pavyzdžiui legendinė filmų trilogija “Back to the future”, kuomet žaidėjų automobiliai tampa laiko mašinomis, keliaujančiomis po Lietuvos praeitį. Užuominos taip pat pateikiamos žaismingai – eilėraštis, nuotrauka, video klipas, daina, garso įrašas, galvosūkis. Jeigu net neįsivaizduojate, kas tai galėtų būti, belaukiant kitos užuominos galite spręsti “bonus” užduotis, kurios suteiks papildomai kelioliką minučių

premijos prie galutinio rezultato. Galiausiai supratus užuominą ir nuvykus į reikiamą vietą prasideda kodo ieškojimas. Vieta kur slepiamas kodas būna pažymėta specialiu simboliu, kad būtum tikras jog esi reikiamoje vietoje. Tačiau pats kodas slepiamas kur kas gudriau, kartais tenka pasitelkti specialias priemones – fotoaparatą, UV prožektorių, veidrodėlį, o kartais tiesiog organizatoriam padovanoti alaus ir dešrelių. Žaidimus organizuoja patys žaidėjai. Žaidimai kartais būna mokami, dažniausiai tik simboliškai, tam kad padengti organizacines išlaidas.

Akimirka iš žaidimo

Chemikai tiria

Aldrinas Marija Tunevičiūtė Aldrinas, dieldrinas priklauso aliciklinių klasei. Ciklodieniniai pesticidai, pradedant aldrinu ir dieldrinu, pasirodė rinkoje 1950 metais. Iš pradžių sukurtas 1948 metais „J. Hyman & Co” kaip alternatyva DDT, dieldrinas pasirodė esąs labai veiksmingas insekticidas ir buvo labai plačiai nau-

8

dojamas nuo 1950 iki 1970 metų pradžios. Abu buvo naudojami kaip pesticidai, o vėliau taip pat labai dideliais kiekiais vilnai saugoti nuo kandžių. Tačiau dėl jų persistentiškumo (patvarumo) jis nelengvai suyra organizme, todėl konservuojamas ir perduodamas maisto grandinėje. Ilgalaikis buvimas organizme yra toksiškas daugeliui gyvūnų ir žmonių, daug didesnis nei vabzdžiams, dėl šios priežasties buvo uždraustas daugelyje

pasaulio šalių. Dieldrinas buvo susijęs su tokiomis sveikatos problemomis kaip Parkinsono liga, krūties vėžys

Aldrino ir dieldrino sintezės schema

bei imuninės, reprodukcinės, nervų sistemos pažeidimais.


Kasdienės mūsų chemijos

Pavaizdavo Gediminas Aleksa - Laikas pradėti! - ramiai pasakė Tomas, lyg šaliką aplink kaklą apsimuturiavo rankšluostį ir palengva ėmė minti dviračio pedalus. Prasisukdamas galinis ratas paskui tolstantį siluetą paliko debesį neasfaltuoto kelio dulkių. Vasaros saulės spinduliai vis greičiau šmėkščiojo pro tankius pakelės medžio lapus. Žybt, žybt, žybt, žybt...

Pasiekęs pakrantės kalno viršukalnę Tomas pamatė didelį vaikų būrį. Vieni deginosi saulėje, kiti žaidė kamuoliu, treti mėtė skraidančias lėkštes, ketvirti mirko vandenyje, penkti pasilėpę už medžių nežinia ką darė, penkti lazdomis imituodavo riterių kovas, mergaičių būryje dvi suko didelę virvę, o kitos dvi per ją šokinėjo, likusios plojo rankomis, šūkavo, ragino šokinėjančiąsias. Tarp jų Tomas pamatė Rasą, tą žavią tamsių lyg anglis plaukų ir rudų akių mergaitę, kuri vasaros metu visada atvažiuo-

se ir mintyse. Dviratis žole skriejo tarsi stiklu. Rankos jau nebejautė nelygaus paviršiaus vibracijų, nes jos pasidarė trumpos, silpnos ir tolygios. Padangos nuo greičio minkštai ūžė, o vaizdas aplinkui susiliejo i vientisą spalvinę masę. Dviratis švilpdamas užlėkė ant medinio tiltelio, pastarasis sutraškėjo ir susiūbavo, bet išliko stovintis. Pasiekus paskutinį tiltelio pakilimą, dviratis pakilo į orą, daug aukščiau nei Tomas tikėjosi. Visi vaikai nutilo ir suakme-

Jis stipriai prisimerkęs, giliai šnopuodamas, net pasviręs į priekį, jau iš visų jėgų mynė pedalus, vėjas kedeno plaukus ir rankšluostį, o besisukantys ratai šokčiojo ant smukių akmenėlių. Tai buvo naujas raudonas, lyg stipriai prisirpusi žemuogė, Tomo dviratis, pilna eiga skriejantis į nuokalnę, į įkalnę, į nuokalnę, į įkalnę... Pagaliau horizonte ėmė šmėkščioti ežeras, taip stipriai žaižaruojantis, kad net atrodė visas padengtas saldžia lydyto cukraus pluta. Netoliese klegėjo nuo ežero grįžtančių vaikų būrys. Tomas dar labiau paspartino tempą ir kiek leidžia galimybės džaržgindamas dviračio skambučiu nėrė tiesiai per kompanijos vidurį, ją išsklaidydamas. Tomą pasivijo tik keletas nepasitenkinimo šūksnių, kurių jis tiesiog nenorėjo girdėti. Aukštai iškėlęs galvą ant savo naujo plieninio žirgo, jis jautėsi tarsi šarvuotas viduramžių riteris ant geriausios veislės kuino. Prie pat ežero buvo gana stati nuokalnė ir gan aukštas krantas, nuo kurio medinis tiltelis vedė tolyn į ežerą. Tiltelio pabaiga lengvai pakilusi, priminė tramplyną, nuo kurios vyresni vaikai įsibėgėję nerdavo žemyn galva.

G. Latvytės pieš.

davo pasisvečiuoti pas savo močiutę, gyvenančią netoli Tomo namų. Ji jį pamatė ir nusišypsojusi pamojo ranka. Tomą nuo galvos iki kojų išpylė šaltas prakaitas ir akyse tarsi aptemo. Jam taip nutikdavo visada, kai ji parodydavo bent menkiausią dėmesį. Nežinia kas atsitiko, bet šįkart Tomas aukštai pakėlė galvą ir kojos savaime ėmė iš visų jėgų minti pedalus. Dviratis visu greičiu pasileido nuokalnėn. Tą akimirką jis nebesuprato ką darąs, bet jam tai atrodė kaip niekad prasminga ir reikšminga. Tomas net prigludo prie vairo, vėjas ėmė švilpti jo ausy-

nėję stebėjo netikėtą Tomo šuolį. Ore dviratis pasidarė lengvas tarsi pūkas, Tomas įmantriai pakreipė dviratį į šalį, paleido vairą, iškėlė rankas į viršų ištiesęs po du pirštus rankose t.y. rodydamas du „victory“ ženklus. Jas pakreipė dviračio pokrypio kryptimi ir atrodė tikrai pasakiškai. Tą akimirką pajuto nesuvaldoma pasitenkinimo svaigulį, tą akimirka Jis buvo pasaulio bamba, pasaulio centras, pati svarbiausia persona, pats nepapraščiausias žmogus, Jis pasijuto karaliumi... Laikas sustojo užfiksuo-

damas nesibaigiančią egzistencinės prasmės kulminaciją, aukščiausio lygio ekstazę. Artėjant vandens paviršiui Tomas stvėrė rankomis vairą, ištiesino dviratį ir palenkęs galvą į priekį nėrė į vandenį. Skrydis truko 5 sekundes, o atrodė tarsi visą amžinybė. Tomas išniro, ir pasiekė krantą. Ežero gilėjimas buvo gan status, todėl reikėjo akimirkai atsipūsti. Krante jį pasitiko sveikinantys šūksniai. Pasitenkinimas užsitęsė iki tos akimirkos, kai atėjo laikas išsitraukti savo naująjį dviratį. Tomas nėrė vieną kart, antrą kart ir nesėkmingai, ežeras daugmaž toje vietoje, kur jis nusileido buvo per gilus. Jeigu dviratis įsmigo į dumblą, jį surasti bus dar sunkiau nei tikėjosi. Tuo labiau jis buvo per mažas panerti ir ilgai išbūti tokiame gylyje. Galų gale visos pastangos nuėjo veltui. Plaukiant link kranto Tomo akyse susikaupė ašaros. Visas kas buvo prieš tai sprogo lyg muilo burbulas. Jo naujas dviratis, šuolis, Rasa... Link kranto yrėsi kūkčiodamas. Krante sveikinimo šūksnius pakeitė kvatojimas, šmaikščios patyčios ir pajuokavimai ta tema. Praradęs dviratį Tomas bijojo grįžti namo, nežinojo nei ką pasakyti, nei kaip pasiguosti. Susinervinęs nuo tvyrančios įtampos, Tomas paliko vaikus ir grįžo namo pėsčiomis, lėtai, nulenkęs galvą, kūkčiodamas ir apie kažką galvodamas. Nežinia kaip ši istorija baigėsi, ar to dviračio apskritai kas nors ieškojo, ar jį ištraukė prie ežero likę vaikai, ar su kabliais per dugną „perėję“ tėvas su Tomo vyresniuoju broliu. Nežinia... Bet kai po viso to pagalvoji... Juk galima buvo tiesiog prieiti prie Rasos ir pasakyti: - Labas!

9


Šalutinė reakcija

Nelaboratorinis darbas Nr. 1 Antanas Karalius Alus (supaprastinta versija) Cukrus

Alkoholis

Reagentai: 2 kg miežių 2 kg cukraus 50 g mielių 20 g apynių dezinfekcine priemone (tinka NaClO pagrindu)

apie 12 litrų. 2 kg cukraus ištirpinami 3 L karšto virinto H 2O, tirpalas taipogi supilamas į butelį. (Butelis neturi būti pilnai užpildytas (iki ~18 L)). Turinys ataušinamas iki kambario temperatūros (gali užtrukti iki paros papildomai neaušinant, tad reikia stengtis apsaugoti skysti nuo pašalinio biologinio užkrato). Likusiam tūriui (iki 18 L) užpildyti mielės išleidžiamos

apyniai vaistinėje, apynių spurgų vaistinės arbatos pavidalu. Receptas yra lankstus ir esant poreikiui galima atsisakyti taros išpilstymui, cukraus (naudojant kelis kart didesnį kiekį miežių), apynius naudoti rinktus, ir šitaip savikainą sumažinti iki įdėto darbo vertės.

(kurią galima įsigyti alaus pilstyklose). Tokio etapo metu alus papildomai įsisotins angliarūgšte ir formuos aiškesnę ir kokybiškesnę putą. Trumpas komentaras: Šis alaus darymo metodas yra adaptuotas bet kokiam individui turinčiam miežių ir didelį butelį. Visos čia aprašytos priemonės buvo įsigytos maisto prekių parduotuvėse,

Aparatūra: orkaitė, skarda orkaitei, 2 puodai po 5 L (arba 1x 10 L), 1x 1,5 L puodas, rauginimo vamzdelis (arba žarnelė ir butelis su vandeniu), 20 L butelis, kamštis su skyle, tara ir žarnelė išpilstymui (esant poreikiui). Darbo eiga: Miežiai užmerkiami parai. Po paros paliekami drėgnai (jei reikia reguliariai drėkinami) 2-3 paroms iki sudygsta. Išdžiovinami. Kepami orkaitėje (etapas nėra būtinas bet rekomenduojamas): šio etapo metu galima kontroliuoti alaus koloritą. Norint tamsesnio alaus miežiai skrudinami, juodo – kaitinami iki rūkimo. Apytiksliai 1,5 h 200 o C temperatūroje suteikia karamelinį atspalvį būsimam alui. Po šio etapo galima miežius nokinti, bet nebūtina. Toliau skrudinti miežiai verdami dviejuose 5 L puoduose užpildžius atitinkamai H2O. Virti reikia 3 h. Tuo pat metu galima pasiruošti apynių ekstraktą, užpylus 1 L litrą vandens virti 1,5 L puode 1h, po to 1h pakartotinai, abu kartus dekantuoti (nukošti) į butelį (arba galima virti kartu su miežiais) Išvirus salyklas dekantuojamas nuo miežių į dezinfekuotą butelį, o miežiai nuverdami antrą kart (po 1h). Galima nuvirti ir trečią (vardan pusiausvyros konstantų). Po šių etapų eksperimentiškai tūris butelyje būna

10

M. Tunevičiūtės pieš.

kambario temperatūros virintam H2O, ir supilamos į butelį. Įstatomas sterilus kamštis su rauginimo vamzdeliu ir paliekama rūgti. Gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės priklausomai nuo rūgimo temperatūros. Temperatūros kontrolė rūgimo metu yra faktorius nulemiantis tam tikras alaus skonio ir konsistencijos savybes, tad kai kurie individai gali norėti pasirinkti rauginimą žemesnėje nei kambario temperatūroje. Nustojus skirtis CO2, alų galima gerti, palikti brandintis, arba perpylus atsargiai ir steriliai į kitą didelį indą pridėti šiek tiek papildomai cukraus ir išpilstyti į tarą

Išbraukyk Ĭ

Ė

I

Ė

Ĩ

Ī

H İ

Ė

İ

İ

Ė

Ĩ

Ĭ

Ħ

Ĝ

Î

Ĭ

Ì

G

H Ì

H G

Ė

I

Î

I

Ė

Ĭ

Ħ

Ĝ

Ĩ

H

Ĭ

Ĝ

İ

Ĵ

Į

Ė

I

Ī

Ĝ

Í

H İ

Ī

Î

Ħ Ì

H

H İ

G

I

Í

Î

Ĭ

Ĭ

Í Ĝ

F Ĝ H Î

Ė Ĭ

Î Ķ

H Ė Ĭ Ĭ

Ì

Ė H Ĭ

Ĝ I

I

Ĭ

I

Ĭ

Ė

G

H

Ĭ

Ħ

Î

Ĝ

Ĭ

H I

Î

Í

Ė

İ

Į

Ę

Į


Nesioksiduojanti plunksna

Pienė

Šaltai per sniegą.

Vytautas Dūdėnas (fizikos fakultetas) Mes sėdėjom po liepomis. Aš žiūriu į tave, tu žiūri į vandenį. O gal į debesis nukritusius, o gal į saulę, nežinau. Bandau pasižiūrėti kur tavo akys numestos, bet tada tu žiūri į mane, o aš lieku paskendęs tolumos vandenyse, neišgelbėtas jokių debesų.. Tu kalbi. Gražiai kalbi. Nors ir ką tu besakytum, sutinku! Tavo balsas apgaubia tylą aplink mane ir pagaliau suprantu, ką tu sakai. Sakai, tarsi papūtusi pienės pūką. Vienintelį. Ant tos pienės nebuvo jų daugiau ir tu nupūtei tą vienintelį pūką, kuris tarsi išsilaisvinęs iš įkalinimo dabar skraido kažkur mums virš galvų, pastumiamas tai žemyn tai aukštyn, glostydamas saulę, šakas. Jis glosto mūsų lūpas vakarykštes. Aš jaučiu kaip jis persirutulioja tavo kaklu. Tu to nepastebėjai, bet aš jaučiu. Tu jį valdai savo lūpomis. Ir persirutulioja jis per mišką tolumoje, per kalnus, nugrimzta į vandens gilumas, vėl pakyla, nukrenta į

Marija Tunevičiūtė Fotografija sustoja tarpdury ir pamojusi savo kraštuku atgyja gyvenime. Vėl elektros laidais ima tekėti energija – girdisi zyzimas, tekantys krūviai lekia nepaliaujamu greičiu. Darbo žmonės aria žemę, nuima javus laukuos ir nespėjus nusileisti visagalei saulei – šaukia iš laukų namo visus, tas mėnulis vienragis staiposi ir kraipo savo baltus žandelius. Vėl mėnulis baltaragis į padangę atskuba šviesmečių žvaigždes sukvietęs, kurios blyksi žaidžia ir nenori kristi, kad svajonės pildytųsi bei užgest amžinybės naguose. Jas per teleskopus stebi tūkstančiai fanatikų, įtikėję žvaigždžių dulkių galia gali gulti sau ramiai, kai tik paskutinį kartą

M. Tunevičiūtės pieš.

saulę, prasklaido debesis, vietoj lėktuvo perrėžia dangų.. Ir perrėžtas dangus pasidavė... Obuoliai, slyvos ir saldainiai – viskas kas tik gali būti danguje krenta pas mus. Netgi degtukų dėžutė iš kurios ką tik išsiėmei vieną degtuką sau cigaretei prisidegti. Ir dangaus nebėra – mes esam dangus! -Mes esam dangus!! -Tu girdi ką aš kalbu?paklausė ji su ašarom akyse. -Taip taip, apie... Vasaros pienę? -Tu visai nesiklausei, kiaule tu! O aš tik jos ir teklausiau. Nieko kito, tik jos...

pasistatyk savąsias Sienas kasryt. kasdien bučiuok Plytas paeiliuj. kai skaudžią Pagiežą teks saldžiai nuryt. niekada nesijusi esantis Šventas žmogus. . tada tik metaliniu Heroinu krapštysi savo mintis. žinosi, kad niekad niekad neplūsi Kraujais. susirinksi išbarstytas savo Širdis. ir dingsi. kaip visad. Šaltai. Tadas Joskaudas

*** Tamsa ir šaltis, dargana. Ne vien gamtoj, ir sieloj šalta. Nebūna eglių be spyglių, o šiandien šalta, baisiai šalta. Pro medžių draiskanas numindžiotu taku į seną sodžių grįšk pavargus... Suvalgius rūgštų obuolį, geru žvilgsniu paliesk liepsnojantį bijūną... Liūdna, bet praeis... Vaida Šakočiūtė

užfiksuoja tas ramias žvaigždžių gamas žvaigždėlapiuose. Rytą ankstų dar pirmiems gaidžiams neužgiedojus ir velniams neišbėgiojus iš lininių patalų kelias suskirdusios rankos, surambėjusios kojos ir dvi nuo dulkių pavargusios akys. Ima gyvą vandenį iš šulinio, godžiai geria, prausiasi ir eina dirbti savosios žemės, nes kas daugiau duonos duos? Ir į fotografijų albumą grįžta fotografija sena, o atvertus lapą naują išnyra nūdiena praeita ir iš naujo atsikartoja istorija būta. Bėga laikas kaip upelis iš kalnų šlaitų, upės keičia vagą nusibodusių vingių, o lašišos plaukia prieš upės

M. Tunevičiūtės pieš.

vagą, drugeliai vienadieniai padarai kaskart svajoja pagyventi kiek ilgiau Kaskart, kasdien, kasmet viskas kartojasi jau vis kitaip, bet naujai, vėl ta pačia vagojan-

čia upe. Traukinys rieda kol bėgiai pasibaigs, tuomet atgal ir taip į begalybę, kol saulė nusileis, kol monotonijos trinksėjimas pavirs tyluma žavia.

11


Nesioksiduojanti plunksna

Atvirumo akimirka Gintarė Grybauskaitė Gyvenime kartais, subtiliausia gudrybe tampa paprastas atvirumas. Atrodo, susitinki žmogų ir jai jūs „limpat“ vienas kitam, ir gali juo pasitikėti. Jauti, jog tai savas žmogus. Nori su juo kalbėti, dalintis išgyvenimais, džiaugsmais, galų gale paslaptimis. Bet taip tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau, ar derama taip aklai atsiverti kiekvienam sutiktajam? Juk draugas visiems nebūsi, o ir gali taip

atsitikti, jog naujas pažįstamas tave „permes“ , nepriėmęs tavęs su tavo trūkumais. Verta susimąstyti... Kaip L. Tolstojus yra pasakęs: „Žmonės mokosi, kaip kalbėti, o svarbiausias mokslas – kaip ir kada tylėti“. Tad negali eiti ir visiems skanduoti: „Imkit mane ir skaitykit“, nes tokiam gyvenime kaip mūsų reikia nors menką paslaptėlę pasilaikyti sau. M. Tunevičiūtės pieš.

Acetono nuotykiai Nr. 6: „Juk pavasaris“ 1.

Tačiau jo reikalavimai buvo per aukšti, todėl nieko sau tinkamo nerado, todėl kreipėsi pagalbos į laboratorijoje gyvenančius junginius pagalbos. Tuoj pat užvirė darbas.

3.

4. Acetonas, suvokęs žmonių biologines ypatybes nesuprato tik vieno – kodėl žmonėms gimsta žmonės? (Juk susijungus cheminėms medžiagoms gaunamas polimeras ar naujos cheminės medžiagos).

2. 5. Prieš paskutinėje sintezės stadijoje jis atrado savo tikrąją gyvenimo meilę – Oksiranę.

Ir nusprendė Acetonas, kad jam jau užtenka lekioti po pasaulį – sugalvojo tapti „tėčiu“ ir ėmėsi ieškoti antrosios pusės ir sintezės metodų.

12

Sintezės pabaigoje „gimė“ nauja medžiaga pavadinimu 3 metil 1 butanolis.

“Acetonas”: Vyr. Redaktorius: Aistė Kirkutytė; Kalbos redaktorė: Simona Sriubaitė; Korespondentai: Marija Tunevičiūtė, Ana Moroz, Gintarė Grybauskaitė, Donata Stancelytė, Antanas Karalius, Aistė Kirkutytė, Kristina Kasačiūnaitė, Gediminas Aleksa, Dagnė Barbuškaitė, Linas Pupelis, Domas Briedis, Edgaras Kulikauskas, Tadas Joskaudas; Prisidėjusieji: Vaida Šakočiūtė, Vytautas Dūdėnas; Piešimas: Marija Tunevičiūtė, Gintarė Latvytė; Maketavimas: Vytenis Gustainis; Patalpos: VU ChF, 147 kab. Kontaktas: acetonas@csklp.lt


Acetonas Nr. 12