Page 1

Tavo ateitie s mokykla Elektroninis mokinio pažymėjimas: pirmiausia reikia galvoti apie funkcijas 2

Nuolatos tobulėjančios technologijos sparčiai skinasi kelią į visų mūsų gyvenimus bei įvairias veiklos sritis. Ne išimtis ir švietimas. Prieš kelerius metus dalis Lietuvos mokyklų pradėjo naudotis elektroniniais dienynais, kurie pamažu prigijo ir tapo neatsiejama jų veiklos dalimi. Vos spėta priprasti prie vienos naujovės, į duris beldžiasi kita. Šių metų pavasarį buvo pristatytas elektroninis mokinio pažymėjimas (EMP), kuris laikui bėgant, tikimasi, pakeis seno pavyzdžio popierinį pažymėjimą.

3

4

okinio ninis m o r t k le E jimas: i pažymė reikia galvot ia s pirmiau cijas k apie fun nas – l. dieny TAMO e nkcės u daugiaf s o m platfor oji dalis m sudeda eikia cys: ner – a B s a Vaid isko karto v keisti iš urti pavienes uk geriau s torijas is sėkmės

5

logijų techno jų jų u a N s taikyma okyklose m užsienio

6

kin inių mo Šiuolaik as vim motyva

7

reikia ienynu d l. e u S i gyvent išmokti

Kaip ir daugelio kitų dalykų, reikalingų mokykloms, taip ir EMP platinimu rūpinasi Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC). Jo direktorius Tautvydas Salys sako, jog jo vadovaujama įstaiga bei Švietimo ministerija porą metų bendradarbiavo ir ieškojo elektroninio mokinio pažymėjimo diegimo Lietuvos mokyklose būdų. „Po svarstymų buvo nutarta pasirinkti liberalią sistemą, kurią Švietimo ministerija taikė įgyvendindama ir el. dienynų plėtrą. Tad viskas paliekama laisvos rinkos ir mokyklų valioje“, – sakė ŠAC direktorius.

Jo teigimu, elektroninių pažymėjimų blankus – valstybės saugomas plastikines korteles – užsako Švietimo aprūpinimo centras. Vėliau iš jo naujus pažymėjimus perka komercinės organizacijos bei mokyklos. 75 000 EMP blankų iš ŠAC užsakė dvi jų tolimesniu plėtojimu ir platinimu besiverčiančios bendrovės. Tačiau iš viso buvo nupirkta šiek tiek daugiau naujų pažymėjimų, todėl pageidaujančios mokyklos naujuosius pažymėjimus gali įsigyti tiesiogiai iš Švietimo ministerijai pavaldžios įstaigos. „EMP savikaina yra 8,11 Lt. Tiek mums kainavo juos įsigyti, todėl už tiek, nė centu dau-

8

ius: ikutavič M s a n Marijo kytojams o linkiu m okinių, kurių i t m nesutik kęsti ne reikėtų


2

giau, parduodame juos pageidaujančioms mokykloms. Visgi turėčiau perspėti, kad iš mūsų įsigyjami pažymėjimai neturi jokio funkcionalumo – tai tiesiog plastikinės kortelės. Tuo tarpu įmonių platinami EMP yra su papildomomis funkcijomis, kurios ir yra šio sprendimo didžiausias privalumas. Tad, prieš priimdamos sprendimą, mokyklos turėtų gerai pagalvoti, ko jos tikisi iš EMP, ir įvertinti savo pajėgumus susidoroti su kilsiančiais formalumais bei techninių sprendimų įgyvendinimu. Aišku, nesakau, kad mokykla neįstengtų su tuo susidoroti, tačiau, be abejo, tai būtų didelis iššūkis jai“, – aiškino p. T. Salys. Jo teigimu, įsigijus naujojo pavyzdžio pažymėjimą iš Švietimo aprūpinimo centro, mokyklai tektų pačiai pasirūpinti visais reikiamais įrenginiais, programine įranga ir sutartimis su paslaugų teikėjais. Tai nemaža našta. Todėl 12 Lt, kurių prašo bendrovės už naudojimui paruoštą EMP, Tautvydo Salio nuomone, yra pagrįsta ir normali kaina. „Sprendimas EMP platinti būtent tokiu būdu atrodo pakankamai logiškas, nes bendrovės, kurios užsiima tuo, mokykloms gali pasiūlyti ne tik pačius pažymėjimus, bet ir tam tikrus sprendimų paketus. Be to, įmonės pajėgios tuos sprendimus įdiegti bei prižiūrėti. Biudžetinei įstaigai visa tai suvaldyti būtų pakankamai sudėtinga“, – tikino pašnekovas.

Ta vo at e it i e s m o k y k l a kurios mano, jog joms šios naujovės nereikia, gali ir toliau naudoti keliasdešimt centų kainuojantį popierinį mokinio pažymėjimą.

jant pažymėjimo funkcionalumus, susijusius su viešųjų finansų apskaita bei kitomis viešajam sektoriui priskirtinomis veiklomis.

Anot p. Salio, tikėtina, jog EMP daug greičiau išpopuliarės didmiesčiuose, o provincijoje ir toliau bus naudojami seno pavyzdžio mokinių identifikavimo dokumentai.

„Mūsų principiniu įsitikinimu minėti kaštai neturėtų būti dengiami iš mokinių šeimų biudžeto (privačių lėšų), nes už viešąsias paslaugas jos jau yra susimokėjusios, vykdydamos mokestines prievoles, o tų paslaugų asortimentas bei kokybė yra išimtinai jų teikėjo atsakomybė“, – sakė V. Burlinskaitė.

„Miestuose yra daug prielaidų EMP diegti. Juose naujasis pažymėjimas gali būti susiejamas su miesto viešojo transporto sistema, naudojamas bibliotekose ir teikiant maitinimo paslaugas mokyklų valgyklose bei daugelyje kitokių situacijų. Tuo tarpu nedidelių mokyklėlių administracijų darbuotojai, matyt, puikiausiai supranta, kad negausiam jų mokinių būriui suvaldyti ir suteikti, pavyzdžiui, transportavimo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis, užtenka ir paprasto pažymėjimo“, – aiškino Tautvydas Salys.

ŠAC vadovas taip pat išskyrė ir EMP susiejimą su el. dienynu. Anot Švietimo aprūpinimo centro direktoriaus, tai tik kelios galimybės iš daugelio ir jos yra beribės.

Tautvydo Salio manymu, svarbios visos su EMP susietos paslaugos, kurias siūlo komercinės organizacijos. Išskirti kurios nors vienos nėra prasmės, didžiausią vertę šiam technologiniam sprendimui suteikia funkcijų visuma, o ne pavieniai jos elementai. Vis dėlto elektroninis mokinio pažymėjimas yra laisvai pasirenkamas. Švietimo įstaigos,

„Tik laiko klausimas, kada jos išpopuliarės. Tikiuosi, jog didžiausias EMP plėtros lūžis įvyks natūraliai. Tuomet, kai atsiras sėkmės istorijų, vis daugiau mokyklų pamatys, kokią ta sistema teikia naudą. O dar geriau bus, jei prie jos diegimo finansavimo prisidės ir mokyklos, ir savivaldybės. Taip bus nuimta našta nuo mokinių tėvų pečių“, – vylėsi Tautvydas Salys ir čia pat pridūrė, kad mokyklos pirmiausia turėtų galvoti apie joms reikalingas funkcijas, o ne patį pažymėjimą, mat be paslaugų – tai tik dar viena kortelė, ne elektroninis mokinio pažymėjimas. Tam pritaria ir bendrovės „NEVDA“ atstovė bei el. dienyno „TAMO“ projekto vadovė Viktorija Burlinskaitė. Anot jos, į jų platinamų EMP kainą nėra įtraukti kaštai, atsirandantys realizuo-

Anot jo, kuriant produktą „Mokipay“ daug dėmesio buvo skiriama tam, kad mokiniai, tėvai ir mokytojai gautų didžiausią naudą iš naujos technologijos įdiegimo mokykloje. Vienas el. pažymėjimas sprendžia daug aktualių problemų: visų pirma, atsisakant grynųjų pinigų didinamas mokinio saugumas, daugiau vaikų atsiskaito valgykloje užuot maistui skirtus pinigus leidę už mokyklos ribų, mažėja socialinė atskirtis, nes nebelieka nemokamo maitinimo talonų – jie integruoti į pažymėjimą. Elektroninis mokinio pažymėjimas naudingas ne tik tėvams ir jų vaikams – jis išsprendžia daug mokytojų ir mokyklos administracijos rūpesčių bei turi

„Mokipay“ atstovas taip pat džiaugėsi, kad sprendimai, įgyvendinami kartu su „TAMO“, yra itin pažangūs ir gali tapti puikiu pavyzdžiu kitoms šalims. „Reikia didžiuotis, kad Lietuvoje buvo sukurta tokia sistema ir kad ji yra viena pirmaujančių šios srities technologijos vystytojų. Juk ne veltui Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pasaulyje interneto ir el. paslaugų srityje. Reikia tai išnaudoti mūsų vaikų ir visų žmonių labui“, – aiškino Valentinas Belousovas.

daugiafunkcės platformos sudedamoji dalis Dalis mokytojų, matyt, su siaubu prisimena laikus, kai reguliariai tekdavo peržiūrėti krūvas skirtingų klasių dienynų. Juos bevartant pavargdavo ir pirštai, ir akys. O dėl nuovargio atsirasdavo klaidų. Tačiau jau kuris laikas dalis Lietuvos mokyklų džiaugiasi naujos kartos – elektroniniais – dienynais. Jos teigimu, šiuo metu jų įmonė siūlo mokykloms įsigyti elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie yra susieti su „TAMO“ el. dienyno sistema. Be to, jie yra suderinti su viešojo transporto paslaugų teikėjais, gali būti naudojami kaip skaitytojo bilietas, valdyti akademinių pasiekimų skatinimo programą, naudotis socialinio maitinimo apskaita bei el. piniginės paslauga. Pastarąją funkciją įgyvendinti padėjo bendrovė „Mokipay“. Nuo 2011 m. liepos mėn. veikiančios įmonės, kurios teikiama paslauga galima naudotis jau 266 vietose visoje Lietuvoje, atstovas Valentinas Belousovas, kuris rūpinasi bendradarbiavimu su „TAMO“, sakė, jog šių bendrovių partnerystė yra natūrali ir gerai apgalvota. „TAMO“ yra pirmaujantis el. dienynas šalyje, o „Mokipay“ – Lietuvos mobiliųjų ir bekontakčių atsiskaitymų technologijų lyderė. Suvienijus jėgas, turėjome galimybę Lietuvos rinkai pristatyti išskirtinę, analogų neturinčią paslaugą. Pirmą kartą Europoje moksleiviams pasiūlytas produktas, kuris suteikia tiek paslaugų. Vienoje kortelėje yra ir moksleivio elektroninė piniginė, ir elektroninis viešojo transporto bilietas, įėjimo (išėjimo) kontrolės kortelė – el. raktas, nuolaidų kortelė, skaityto-

Iš pradžių į juos buvo žvelgta nedrąsiai. Pildyti ir tradiciniai, ir elektroniniai dienynai. Tačiau pamažu pedagogai prie šios naujovės priprato ir tapo įgudusiais jos naudotojais. Kadangi Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atrišo rankas verslui ir leido plėtoti šią paslaugą, Lietuvos rinkoje greitai atsirado įmonių, kurios pradėjo teikti el. dienynų diegimo ir aptarnavimo paslaugas. ŠMM išskiria 6 pagrindinius galimus paslaugų teikėjus: „BFT Veritus“, „Mano dienynas“, „Spiral Universe“, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos dienynas, „Versecko dienynas“ ir „Tavo mokykla (TAMO)“. Pastarasis yra populiariausias ir didžiausias el. dienynas Lietuvoje. Pasak „TAMO“ projekto vadovės Viktorijos Burlinskaitės, tai ne tik el. dienynas, o ištisa platforma, kuri ateityje apjungs daug įvairių paslaugų, palengvinsiančių tiek mokytojų, tiek ir vaikų bei tėvų dalią. Precedentas jau sukurtas.

El. dienynas

Kūrėjas

„TAMO“

UAB „NEVDA“ Lietuvoje jėzuitų gimnazija ir UAB „Baifoteka“ UAB „Nacionalinis švietimo centras“ „Spiral Universe Inc.“

„BFT Veritus“ „Mano dienynas“ „Spiral Universe“ Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos dienynas

Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija

„vDienynas“

UAB „APPSTU“

3

plačias kontrolės, statistikos, ataskaitų galimybes. Taip pat elektroninis pažymėjimas gali būti naudojamas valstybės lėšų taupymui ir apskaitai – t. y. teikiant socialinio maitinimo, vežimo ar neformaliojo ugdymo paslaugas.

jo bilietas bei moksleivio ID kortelė“, – vardijo p. Valentinas.

TAMO el. dienynas –

Kaip vieną iš galimų EMP pavyzdžių jis pateikė jo panaudojimą mokyklos lankomumui stebėti: „Elektroniniai pažymėjimai gali būti tarsi raktas į mokyklą. Kiekvienas mokinys, ateinantis į ją, turėtų jį panaudoti ir taip būtų pažymimas sistemoje. O jei vaikas nustatytu laiku nepasirodo mokykloje, apie tai sistema trumpąja žinute automatiškai informuoja tėvus“. Kita galima EMP funkcija, apie kurią užsiminė p. Salys, yra galimybė tėvams kišenpinigius vaikams duoti ne grynaisiais, o juos pervesti į mokinio pažymėjimą. Tokiu būdu jiems būtų apribota galimybė už tėvų duotus pinigus pirkti nesveiką maistą, cigaretes ir kitokius svaigalus.

Ta vo at e it i e s m o k y k l a

Neseniai į „TAMO“ sistemą buvo integruota mokinukai.lt paslauga. „TAMO“ vadiname ne el. dienynu, o informacine sistema švietimo įstaigoms. Tiesa, dienyno funkcija yra kol kas pagrindinė, tačiau jų ateityje bus gerokai daugiau. Vien ko vertas elektroninio mokinio pažymėjimo susiejimas su šia sistema ir mokinukai.lt integracija“, – sakė V. Burlinskaitė. Jos teigimu, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mokyklose vykstantis procesas apima tik pamokų pildymą ir mokinių ugdymą. Tačiau po tuo slepiasi daug sudėtingesnis mechanizmas su atskirais procesais, kuriuos reikia sekti, valdyti ir didinti jų efektyvumą. Būtent čia informacinės technologijos gali labai pasitarnauti. „Ypač svarbus el. dienyno vaidmuo, nes šia sistema naudojasi beveik visa mokyklos bendruomenė. Vartotojams pasiūlius daugiau funkcijų, vyks natūralus raidos procesas – nereikės dirbti

Vienkartinis mokestis –

su keliomis skirtingomis sistemomis ar mokytis naudotis visiškai nauja sistema, principas – „viskas viename“. Iliustruojant pavyzdžiais, svarbu paminėti mokomosios medžiagos įkėlimą ir nuotolinio mokymo užuomazgas: galimybė suteikti mokiniams papildomos informacijos mokytis namuose ar namų darbams atlikti, o atskirais atvejais – ir viso mokymosi kurso išdėstymas virtualioje aplinkoje. Taip pat tvarkaraščių sudarymo funkcija mokykloms, kuomet pagal mokinių pasirinkimus formuojamos klasės, grupės ir sudaromi tvarkaraščiai, vėliau integruojant duomenis į elektroninio dienyno sistemą. Mokinių tėvai galės greitai gauti reikalingas pažymas, pildyti prašymus, mokytojai formuoti dokumentus, persiųsti juos kolegoms ir tokiu būdu planuoti susirinkimus ar renginius“, – aiškino „TAMO“ projekto vadovė Viktorija Burlinskaitė. Pasirinkimas Rinkoje yra didelis pasirinkimas, todėl rasti tinkamiausią variantą gali būti sudėtinga. Kad mokyklos, dar neturinčios naujoviško dienyno, galėtų lengviau apsispręsti, kokią sistemą pasirinkti, pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius komercinius el. dienynus. Tikimasi, jog ši lentelė padės sutaupyti laiko ir priimti mokyklai bei jos mokiniams geriausią sprendimą.

Mėnesinis mokestis

El. mokinio pažymėjimo įsigijimo galimybė

50–100 Lt/mėn. 1–3 Lt/mėn. (vienam mokiniui)

Galima užsisakyti. Kaina – 12 Lt

www.tamo.lt

297–1729 Lt

Nėra

www.naujamokykla.lt

50–200 Lt/mėn.

Numatyta ateityje

www.manodienynas.lt

250–5 000 Lt/mėn.

Nėra

www.dienynas.eu

– 899 Lt

Nuoroda

Oficialiai neplatinamas, bet įmanoma susitarti individualiai

www.sauletekis.lt

49 Lt/mėn. (licencija) 30 Lt/ mėn. (serverio nuoma)

www.vdienynas.lt

Nėra

*Lentelėje pateiktos kainos gali būti negalutinės.


4

Ta vo at e it i e s m o k y k l a

Vaidas Bacys: nereikia keisti iš karto visko –

Garsus švietimo veikėjas Johnas Dewey beveik prieš amžių yra pasakęs: „Jei šiandien mokinius mokysime taip kaip vakar, mes atimsime iš jų rytojų“. Ši mintis šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos nepaliaujamai tobulėja ir keičia viena kitą kone kasdien, tampa ypač aktuali. Tai suvokusios kai kurios mokyklos imasi ryžtingų veiksmų ir sparčiai persiorientuoja.

Vaidas Bacys – ilgametis švietimo darbuotojas. Jis net 14 metų dirbo Šiaulių Didždvario gimnazijoje. Tačiau ten nuosekliu darbu užtarnautą direktoriaus kėdę jis prieš trejus metus iškeitė į Švietimo ir mokslo viceministro pareigas. Dabar p. Vaido laikas ministerijoje baigiasi – keičiasi valdžia. Jis jau gyvena naujų darbų ir iššūkių nuotaikomis. Tačiau su mielu noru prisimena tai, kas buvo nuveikta dirbant ministerijoje.

Gal ir keistai atrodys turint omeny leidinio, kuriame bus publikuojamas šis interviu, turinį, tačiau man labai malonu kalbėti apie sėkmingai įvykdytą el. dienynų diegimą Lietuvos mokyklose. Svarbiausia, kad tai padarėme be jokios prievartos, o leisdami pačioms mokykloms išsirinkti jų poreikius geriausiai atitinkančius sprendimus. Be to, tokiai sistemai puikiai pasitarnavo ir natūraliai atsiradusi konkurencija, kuri, žinia, vartotojams visada atneša daug naudos. Tačiau tai tėra pirmieji žingsniai, kurie rodo pirmuosius IT atėjimo į švietimą požymius. Vėliau, manau, įvairios galimybės bus žymiai išplėstos ir jų kokybė gerokai išaugs. Kad ir kokia technologija bus pasirinkta naudoti mokykloje, pirmiausia reikia įvertinti, ar ja tikrai bus naudojamasi. Juk jei kompiuteriu niekas nesinaudotų – tai jis tebūtų niekam nereikalingas mikroschemų rinkinys. Bene didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti dirbant ministerijoje – tai perdėtas reglamentavimas. Buvo ir bus ieškoma, kaip jį mažinti, tačiau tuo turėtų būti suinteresuoti ne tik valdininkai, bet ir pačios mokyklos. Nes vis dar gana dažnai pasitaiko atvejų, kada jų atstovai tikisi, jog viskas bus labai aiškiai reglamentuota ir nepalikta jokios laisvės improvizacijai. Atrodo, kad jie nori atsisakyti galimybės tartis, ieškoti naujų sprendimų ir tik todėl, kad taip paprasčiau. Ar ne gaila buvo palikti gimnazijos ir ten padaryto įdirbio bei imtis naujų darbų ministerijoje? Žinote, kuo toliau – tuo labiau tampu rotacijos šalininkas. Aš manau, kad tai prasminga daugeliu požiūrių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nevalstybinio sektoriaus mokyklose net mokytojai yra rotuojami. Tai daroma, kad nebūtų formuojamas klaidingas mokyklų įvaizdis. Juk dažnai galime išgirsti Lietuvoje sakant, jog viena mokykla labai gera, o kita tai jau baisi. Būtent rotacija padeda išspręs-

ti šią problemą, kuri aktuali tiek vaikų tėveliams, tiek ir mokykloms. Ypač toms, kurios dažnai be reikalo nuvertinamos. Dar daugiau, Lietuvoje mokytojai dažnai skundžiasi, kad negali daryti karjeros, nes direktoriai ir jų pavaduotojai savo pareigas eina daugelį metų. O juk noras siekti karjeros pozityviąja prasme – teigiamas reiškinys, ir mokytojai turėtų gauti savo šansą. Ar mokytojų darbo kokybei didelę įtaką turi uždarbio dydis? Būčiau naivus, jei pasakyčiau, kad neturi. Bet manau, kai kurie pavyzdžiai rodo, jog tai nėra pats pagrindinis veiksnys. Štai prieš porą metų Kaliningrado mokytojams buvo pakeista darbo užmokesčio sistema. Dabar jį sudaro trys komponentai: bazinė alga, kuri visiems yra vienoda, užmokestis už papildomus darbus bei atlyginimo dalis, priklausanti nuo pasiektų rezultatų. Kadangi mūsų tautiečiai, kai jiems pateiki pavyzdį iš Vakarų, sako, jog tai ne mums, dar reikia daug dirbti, kad būtų pasiektas tas gyvenimo lygis, tai Kaliningrado atvejis turėtų būti gana įtikinamas. Jie šalia, jie gyvena prasčiau už mus, bet sugeba daryti tokias reformas, kurios atvėrė duris visuomenės įtakai mokyklų tarybose ir šiek tiek sumažino mokytojų vienvaldystę. Tad ne tik atlyginimo dydis lemia mokytojų norą dirbti kokybiškai. Taip pat didelę įtaką turi ir tariamoji lygiava, dėl kurios visi gauna vienodai, nesvarbu, kiek kuris dirbo. O jaunus mokytojus ir meniškus žmones atgraso perdėtas reglamentavimas ir noras viską įsprausti į rėmus. To Lietuvoje, deja, kol kas apstu. Kokie didžiausi ateities iššūkiai mokykloms? Turiu pasakyti, kad kalbant apie tai egzistuoja dualistinis pasaulis. Viena vertus, mes daug kalbame apie įvairų kompetencijų ugdymą. Bet kita vertus, nenorime atsisakyti dalykinio mokymo. Todėl, manau, siekis išsiaiškinti, koks turi būti mokymo turinys, forma ir būdai, yra amžinos dilemos. Iš esmės iššūkiai yra tie patys. Ar žvelgsime į XIX a., kur siautėjo industrializacija, ar diskutuosime

5

Naujųjų technologijų taikymas užsienio mokyklose

geriau sukurti pavienes sėkmės istorijas

Kokiais per pastaruosius kelerius metus atliktais darbais labiausiai džiaugiatės?

Ta vo at e it i e s m o k y k l a

apie šiuolaikinę švietimo sistemą, kurią drebina informacinių technologijų tobulėjimo proveržiai. Taigi klausimai mokytojams, tikiu, visada yra panašūs: ko mokyti, kada ir kaip tai daryti? Alternatyvių mokymo schemų ir būdų Lietuvoje nedaug. Kaip manote, kada įvyks lūžis ir bus pereita prie kitokios mokyklos, ne tokios, kurią mes visi pažįstame: su klasėmis, reglamentuotomis pamokų valandomis ir kitais požymiais? Kol kas aš nekalbėsiu apie tokius dalykus kaip planšetiniai kompiuteriai ar el. dienynai. Jei prieš kurį laiką būtume sakę, kad nebus popierinių dienynų ar pažymių knygelių, matyt, iš mūsų būtų pasijuokę. Pažvelkime į tokį paprastą dalyką kaip skambutis, kviečiantis į pamoką. Juk dabar nemažoje švietimo įstaigų dalyje į skirtingas pamokas kviečia skirtingos skambučio melodijos. Tarsi nebuvo didelių planų ar projektų, bet tai į mokyklų gyvenimą atėjo nejučiomis. Kitas pavyzdys – anksčiau pažintines keliones ir ekskursijas mokyklos palikdavo birželio mėnesiui. Taip buvo tiesiog paprasčiau. Bet dabar pastebiu, jog vis daugiau mokyklų reikalauja, kad mokiniai būtų vežami į kokias nors parodas ar kitokius renginius būtinai kartą per mėnesį. Esu tikras, kad mes net nepajusime, kaip mokykla transformuosis ir taps visiškai kitokia. Tas procesas vyksta nuolatos. O tai – geriausias įmanomas variantas ir švietimo sistemos sėkmingo tobulėjimo garantas. Tvirtai galiu pasakyti, jog rečiausiai pavyksta tos reformos, kurios daromos aiškiai jas juntat ir per prievartą. Nors pasikeitimai vyksta natūraliai, tačiau ne visiems jie priimtini. Dalis mokytojų piktinosi el. dienynų atsiradimu. Ar tai nebuvo prievarta? Ne, nes sprendimus priėmė pačios mokyklos. Be to, tam, kad įvyktų pasikeitimas, nebūtina iš karto pakeisti visus ir priversti juos naudoti tam tikras naujoves. Užtenka rasti keistis ir tobulėti norinčių asmenų, sukurti kelias sėkmės istorijas, o tada pasikeitimas įgauna pagreitį. Žmonės užsikrečia noru veikti vieni nuo kitų, o ne nuo valdžios.

Pasak knygos „Digital School“ (liet. „Skaitmeninė mokykla“) autoriaus Darrello Westo, toks elgesys yra teisingas. Jo teigimu, dabar mokyklos privalo iš naujo atrasti save ir savo veiklos metodus. Tik tai padarius į jas ateinantys mokiniai turės galimybę išmokti susidoroti su globalizacijos ir naujųjų technologijų veikiamo pasaulio keliamais iššūkiais. Nešiojamieji kompiuteriai mokyklose Pirmasis žingsnis, kurį mokyklos žengė, buvo modernių įrankių suteikimas mokytojams. Nors šie įrankiai suteikia daugiau galimybių, tačiau nepanaikina pagrindinės problemos – mokymo procesas išlieka vienpusis. Kad to būtų išvengta, švietimo įstaigose besimokantiems vaikams kai kuriose mokyklose imta dalyti nešiojamuosius kompiuterius. Skeptikai iš karto tvirtino, jog tai nepadės. Juk vaikai ir taip ištisas dienas praleidžia prie kompiuterių ekranų ir iš to naudos maža. Tačiau atlikti tyrimai parodė, jog tokią nuomonę turintys žmonės klysta. Šiaurės Karolinos valstijoje (JAV) esantis Muresvilio (Mooresville) rajonas, po dienraščio„New York Times“ straipsnio, šiais metais išgarsėjo dėl savo mokyklų, kurios yra laikomos modernios mokyklos pavyzdžiais. To pasiekti padėjo prieš trejus metus šio rajono valdžios priimtas sprendimas išdalyti 4 400 nešiojamųjų kompiuterių 5 mokyklose. Jie atiteko 4 – 12 klasių mokiniams. Ši naujovė juos paveikė itin teigiamai ir padėjo gerinti mokymosi rezultatus. Palyginti su 2008 m., kai sėkmingai baigusiųjų mokyklas procentas siekė 80 proc., 2011 m. jis šoktelėjo iki 91 proc. Be to, šiose mokyklose 15 proc. padaugėjo mokinių, kurie atitinka valstijos keliamus matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų žinių reikalavimus. O bene geriausiai nuteikiantis rodiklis – pagerėjęs mokyklų lankomumas ir sumažėjęs ją paliekančiųjų skaičius. Absoliutus skaitmeninimas ir jo nauda Kai dalis valstybių ir mokyklų dar tik atranda technologijų pritaikymo mokymo procese privalumus, tradiciškai modernūs ir pažangūs Pietų Korėjos gyventojai demonstruoja, kaip reikia modernizuoti švietimą. Pasak šios šalies Švietimo, mokslo ir technologijų ministerijos, iki 2015 m. bus visiškai pereita prie skaitmeninės mokymo aplinkos.

Tai reiškia, kad nebeliks popierinių vadovėlių, o visą reikiamą informaciją planšetiniais kompiuteriais bus galima pasiekti iš internetinio debesies (angl. cloud-based). Pastarasis terminas reiškia, kad medžiaga bus išsaugoma toli nuo mokymosi vietos esančiuose galinguose serveriuose. Tai leis ne tik patogiai ir lengvai naudotis dideliais informacijos ištekliais, bet ir padės organizuoti nuotolinio mokymosi klases. Dėl jų mokiniai, negalintys dalyvauti pamokose, galės neatsilikti nuo klasės draugų ir mokytis net nebūdami klasėse. Skaičiuojama, kad perėjimas prie absoliučiai skaitmeninio švietimo sistemos mokyklose Pietų Korėjai kainuos daugiau nei 5 mlrd. litų. Tad kyla klausimas: ar pasiteisins tokios investicijos? Žinant azijiečių pragmatiškumą būtų naivu tikėtis, kad jie neįvertino galimos skaitmeninimo naudos. Juolab kad Pietų Korėja turi vieną geriausiai išvystytų ekonomikų pasaulyje. Tokius teiginius galima pagrįsti amerikiečių atliktais skaičiavimais. Pasirodo, kad JAV per metus naujiems popieriniams vadovėliams išleidžia daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant to, didžiojoje jų dalyje pateikiama informacija būna pasenusi maždaug 7 – 10 metų. Federalinės komunikacijų komisijos specialistai mano, jog pradėjus naudotis elektroniniais vadovėliais, būtų galima sutaupyti bent 8 mlrd. litų. Tačiau ar tikrai planšetiniai kompiuteriai ne tik padeda taupyti, bet ir padeda mokiniams siekti geresnių rezultatų? Į šį klausimą atsakyti pabandė viena iš Amerikoje veikiančių leidyklų „Houghton Mifflin Harcourt“. Ji Kalifornijos valstijos Riversaido (Riverside) mokykloje surengė algebros testą, kuris buvo sprendžiamas planšetiniuose kompiuteriuose „Apple iPad“. Galutiniai jo rezultatai atskleidė, jog vaikai, mokslo procese anksčiau naudoję „iPad“ kompiuterius, pademonstravo 20 proc. geresnius rezultatus už tuos, kurie mokėsi iš popierinių vadovėlių. Elektroniniai mokinių pažymėjimai Kartais pamirštama, kad technologinis mokyklų modernizavimas nesibaigia vien tik kompiuteriais ir programine įranga. Galimi ir kitokie sprendimai, kurie pagerina mokytojų darbo efektyvumą bei padidina mokinių saugumą. Vienas iš tokių – elektroninis mokinio pažymėjimas.

Nors Lietuvoje jis oficialiai įteisintas buvo tik šių metų gegužės mėn., tačiau pasaulyje ši technologija taikoma jau senokai. Štai dar 2003 m. viena iš Filadelfijos miesto (JAV) mokyklų, bendradarbiaudama su bendrove „Microsoft“, įkūrė eksperimentinę ateities mokyklą. Ji taip ir buvo pavadinta – „Ateities mokykla“. 2010 m. ją baigė pirmoji mokinių laida. Be daugelio techninių sprendimų, vienas geriausiai veikiančių buvo elektroniniai mokinių pažymėjimai. Į juos buvo įkeliama informacija apie mokinius, jų spintelių užraktų kodų kombinacijas ir pinigines lėšas, skirtas pietums. Pasak Mary Cullinane, „Microsoft Education“ padalinio vadovės, tokios galimybės tėra pradžia. Jau greitai elektroniniuose mokinių pažymėjimuose bus galima išsaugoti informaciją apie kūno kultūros pamokose sudegintas arba per pietus gautas kalorijas. Anot „Microsoft“ atstovės, tokios technologijos galimybės yra beveik beribės, tereikia pasitelkti fantaziją.

Sprendimo priėmimas Šiame straipsnyje pateikti tik keli faktai, kurie parodo teigiamą technologijų pusę. Žinoma, galima atrasti ir iššūkių, su kuriais susiduria modernizavimo kelią pasirinkusios mokyklos. Pavyzdžiui, kai kurios mokyklos neįvertino savo techninių bei administracinių pajėgumų, todėl negali tinkamai panaudoti įsigytų planšetinių kompiuterių, nes jų turimi belaidžio interneto maršrutizatoriai yra nepakankamai galingi ir negali aptarnauti visų įjungtų prietaisų. Todėl jose net imta drausti mokiniams jungtis prie vietinio belaidžio interneto asmeniniais prietaisais. Pastarasis pavyzdys puikiai iliustruoja, kokią svarbą turi tinkamas poreikių ir galimybių įvertinimas. Būtent nuo jo ir reikėtų pradėti galvojant apie mokyklos modernizavimą bei technologijų taikymą mokymo procese.


6

Ta vo at e it i e s m o k y k l a

Ta vo at e it i e s m o k y k l a

7

Šiuolaikinių mokinių motyvavimas

Su el. dienynu reikia išmokti gyventi

Šiuolaikinei visuomenei kyla daug iššūkių. Vienas jų – vaikų motyvavimas. Vis dažniau galima išgirsti pasakojimus apie tai, kaip paaugliai atsainiai žiūri į tėvus, mokytojus, mokymąsi ir apskritai gyvenimą. Išsivysčiusiose Vakarų valstybėse nepilnamečiai tampa apatijos aukomis ir gyvena mąstydami taip: „Kam stengtis – vis tiek niekas nepasikeis ir nebus geriau“. Ši tendencija ateina ir į Lietuvą. Tad ką galima padaryti, kad mūsų jaunimas netaptų abejingas ir norėtų tobulėti?

El. dienynas „TAMO“ – populiariausias Lietuvoje. Juo naudojasi daugiau nei 460 mokyklų didmiesčiuose ir provincijoje. Daugelis jų šia sistema naudojasi jau ne pirmi metai, todėl galima teigti, jog bendrovės „NEVDA“ sukurtas įrankis pateisino švietimo darbuotojų lūkesčius. Tai patvirtino ir „TAMO“ sistema besinaudojančių švietimo įstaigų atstovai, kurie sutartinai tvirtino, kad šis el. dienynas gerokai palengvino mokytojų darbą bei suteikė daugiau galimybių mokiniams bei jų tėvams.

Meškeriotojas ir masalas Pasak psichologo Vitoldo Masalskio, didžiausia problema, kylanti tarp suaugusiųjų ir vaikų, vis dar yra ta pati, kaip ir prieš šimtus metų – trūksta susišnekėjimo.

„Vyresnio amžiaus žmonių vertybės yra kitokios nei jaunimo. Tad ir komunikacijos turinys skiriasi. Manau, tėvai ir mokytojai pirmiausia turėtų suvokti šią problemą, o tam reikia kalbėtis“, – aiškino pašnekovas. Jo teigimu, didžiausią įdirbį reikia daryti tuomet, kai formuojasi jauno žmogaus asmenybė. Tada itin svarbu atsižvelgti į jo poreikius ir norus. Iliustruodamas tai, p. Vitoldas pateikė išraiškingą kalambūrą. „Pagalvokite, juk kai žvejys eina meškerioti, jis pasiima ne sau patinkančio masalo, bet tokio, kurio nori žuvys. Jei elgtųsi atvirkščiai, vargu ar jis ką nors sugautų. Taip ir su vaikais – reikia mokėti pamatyti, ko gi jie nori“, – tikino psichologas. Anot jo, savotiška priešprieša tarp kartų buvo visais laikais. Pavyzdžiui, senovės Graikijos laikų šviesuoliai niršo, kad tų laikų jaunimas pasidarė nepakenčiamas. Panašiai yra ir šiais laikais. Tik ribą tarp kartų dar labiau išryškino naujosios technologijos. „Jeigu anksčiau buvo priimta manyti, kad suaugusieji yra neginčijami autoritetai, nes jie visas sritis išmano geriau nei vaikai, tai dabar tokia nuostata neteko galios. Taip yra todėl, kad šiuolaikinis ketvirtokas, tikėtina, daugiau išmano apie interneto ir kompiuterio naudojimą, nei ilgus metus mokykloje dirbanti mokytoja. Štai ir konfliktas“, – sakė Vitoldas Masalskis.

Pasak jo, bendravimo tarp žmonių tendencijas gerai atspindi vadinamoji keturių pozicijų teorija. Pirmajame taške yra savi interesai. Iš antrojo galima bandyti pažvelgti į viską iš pašnekovo pozicijos. Trečiasis taškas yra disocijuotas – žmogus viską stebi iš šalies. O ketvirtoji pozicija – sisteminė. Iš jos stengiamasi įvertinti šeimos, mokyklos ar kitos struktūros poreikius. „Blogiausia, kad didelė mokyklose dirbančių pedagogų dalis bei dažnas tėvas ar mama užima tik pirmą poziciją. Jie nesistengia pažvelgti iš kitų perspektyvų ir įvertinti alternatyvų. Manau, jog jiems labiausiai reikėtų kreipti dėmesį į pozicijų keitimo įgūdžių lavinimą. Tai padarius būtų daug lengviau surasti būdų, kaip motyvuoti jaunąją kartą“, – tvirtino p. Masalskis. Darau, nes patinka arba bijau Teorijų, aiškinančių komunikacijos tarp vaikų ir suaugusiųjų trikdžius, yra daug. Tačiau daugelis remiasi paprastu motyvavimo modeliu, kurį geriausiai apibrėžia du žodžiai: meilė ir baimė. Pirmasis įvardija atvejus, kai mokiniai ar suaugusieji atlieka tam tikrą veiklą, nes ji jiems patinka. O antrasis atspindi emociją, kad veikiama tik dėl to, jog baiminamasi neveikimo pasekmių. Kad ir kaip būtų gaila, bet pastarasis vis dar dažniau sutinkamas mūsų visuomenėje. Jo galima būtų atsikratyti padedant žmonėms suprasti jų veiklos prasmę ir tikslą. Neskubinant ir neverčiant skubotai pasirinkti srities, kurioje jie norėtų tobulėti ar dirbti. Be to, kad ir kokį moralinį pasitenkinimą teikia darbas, jis taip pat turi teikti ir šiokią tokią materialinę naudą. Tai supratę el. dienyno „TAMO“ kūrėjai inicijavo el. mokinių motyvavimo programą „Mokslotronas“. Pasak „TAMO“ projekto vadovės Viktorijos Burlinskaitės, tai yra vienas iš būdų skatinti šiuo-

laikinių vaikų žingeidumą bei norą tobulėti. O vis didėjantis susidomėjimas rodo, kad sprendimas sukurti „Mokslotroną“ buvo teisingas. „Mokslotrone“ dalyvaujantys moksleiviai už mokykloje gautus pažymius, pakilusį vidurkį, pasistūmėjimą aukštyn klasės reitinge ir kitus pažangumo rodiklius apdovanojami taškais, kuriuos vėliau bus galima iškeisti į „TAMO“ partnerių įsteigtus prizus. Vienas mokinys, greičiausiai surinkęs 700 taškų, gaus planšetinį kompiuterį „iPad“. Dar trys pažangiausieji laimės mobiliuosius telefonus „Nokia“. Be to, visą programos laikotarpį taškais bus galima atsiskaityti už mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo paslaugos „Ežys“ papildymą. Tiems, kas nerimauja dėl tokios motyvavimo formos tinkamumo, „TAMO“ atstovė paaiškino, kad svarbiausius sprendimus, susijusius su dalyvavimu „Mokslotrone“, priima mokyklos ir jose besimokančių vaikų tėvai.

„Dėl dalyvavimo „Mokslotrone“ pirmiausia sprendžia mokyklos. Vėliau, joms nutarus prisijungti prie programos, norintys joje dalyvauti mokiniai privalo gauti dar ir tėvų sutikimą. Be to, yra numatyta galimybė tėvų ar globėjų sprendimu pasitraukti iš programos“, – aiškino V. Burlinskaitė. Anot V. Burlinskaitės, „Mokslotronas“ – tai lyg laboratorija, kurioje vyksta stebuklingos cheminės reakcijos, mokymosi rezultatus paverčiančios apčiuopiamais dalykais. Šios iniciatyvos dalyvėmis tapo jau 205 Lietuvos mokyklos.

Laima Skabickienė, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Laima Dyburienė, Juozo Balčikonio gimnazija

Vilija Klimavičienė, Vilniaus Gabijos gimnazija

Tokia Laimos Dyburienės nuomonė sutampa su Mažeikių M. Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Laimos Skabickienės mintimis. Daugiau nei 30 metų pedagoge dirbanti moteris teigia, jog naujųjų technologijų atėjimas į mokyklą padėjo supaprastinti nemažai darbų, kuriems iki tol reikėdavo daug laiko ir pastangų.

Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laima Dyburienė pasakojo, kad jų įstaiga „TAMO“ dienynu pradėjo naudotis prieš dvejus metus. Gimnazijos pasirinkimą lėmė analizės, kurią ir atliko pati p. Laima, išvados. Ši analizė parodė, kad „TAMO“ yra funkcionaliausias ir geriausiai atitinkantis J. Balčikonio gimnazijos poreikius sprendimas, esantis rinkoje.

Vilniaus Gabijos gimnazijai šeštus metus vadovaujanti Vilija Klimavičienė aiškino, jog sprendimą pradėti naudotis el. dienynu priėmė mokyklos taryba.

„Pavyzdžiui, internetas yra tikra dovana. Taip lengva pasiekti informaciją dar niekada nebuvo. O svarbiausia, kad tą galima panaudoti ir pamokose. Būna tokių atveju, kai, tarkime, su mokiniais aiškinamės vieno ar kito žodžio kirčiavimą. Jei kyla neaiškumų – keliaujame į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainę ir ten pasitiksliname. O jei yra galimybė – tai parodoma ir interaktyvioje lentoje ar per projektorių“, – pasakojo Metų mokytojos apdovanojimą gavusi ilgametė švietimo darbuotoja.

„Mokytojai iš pradžių reagavo pesimistiškai ir net pyko, kad reikia pereiti prie el. dienyno. Visgi dabar jie teigia, kad nė už ką negrįžtų prie senos popierinių dienynų sistemos. Ypač dėl to, kad naudojantis juo galima lengvai sudaryti įvairias mobilias grupes. Be to, „TAMO“ supaprastina darbą. Pavyzdžiui, anksčiau klasės auklėtojas turėdavo laikas nuo laiko peržiūrėti šūsnį skirtingų dienynų. Tai ne tik ilgai užtrukdavo, bet tokiame darbe kartais įsiveldavo ir klaidų. Dabar jų nebeliko. Dėl el. dienyno taip pat lengviau paruošti įvairias ataskaitas, todėl mokytojai patiria mažiau streso“, – aiškino p. L. Dyburienė.

Ponios Laimos Skabickienės nuomone, el. dienynas taip pat yra itin geras technologinis sprendimas. Nors jį, kaip ir popierinį dienyną. reikia pildyti nuolatos, tačiau papildomos galimybės vienareikšmiškai parodo tokios inovacijos pranašumą prieš senąją praktiką. „Juo mokytojai gali palaikyti tiesioginį ryšį su mokiniais ir jų tėveliais. O tai yra išties labai svarbu. Džiugu, kad mūsų mokykloje visi mokytojai geranoriškai priėmė el. dienyną ir gana greitai išmoko juo naudotis. Tiesa, vyresnio amžiaus kolegoms prireikė kiek daugiau laiko, bet dabar visi jau priprato prie šios paslaugos“, – aiškino p. L. Skabickienė.

Nors J. Balčikonio gimnazijoje dirbantys mokytojai jau susidraugavo su el. dienynu, tačiau, direktoriaus pavaduotojos teigimu, jie vis tiek veda šiokius tokius užrašus savo sąsiuviniuose ar atsispausdina reikiamą informaciją iš „TAMO“ sistemos. „Kaip ir su visa elektronine erdve, taip ir su šiuo sprendimu – mums reikia išmokti sugyventi“, – tikino p. Laima ir čia pat pridūrė, kad el. dienynas naudingas tiek mokytojams, tiek mokiniams, tiek ir tėveliams.

„Iš pradžių buvome pradėję naudotis Vilniaus savivaldybės siūlomu el. dienynu. Tačiau greitai pamatėme, kad jis turi tokių trūkumų, kurie mums neleidžia kokybiškai dirbti. Taigi buvo nutarta ieškoti alternatyvos ir taip atradome „TAMO“, – pasakojo p. V. Klimavičienė. Jos teigimu, pastarasis pasirinkimas pateisino visus lūkesčius. Nors vyresni mokytojai ir tie, kurie nėra technologijų gerbėjai, naujovę priėmė sunkiai, tačiau laikui bėgant visi įgudo naudotis „TAMO“ paslauga ir ja džiaugiasi. „Pirmus metus dar naudojome ir popierinius, ir elektroninius dienynus. Po to tradicinių dienynų atsisakėme visai. Dabar „TAMO“ paslauga naudojamės jau ketverius metus“, – sakė Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė. Anot jos, gimnazija toliau žengia modernizavimo keliu, todėl artimiau metu šioje švietimo įstaigoje bus pradėti naudoti ir elektroniniai mokinių pažymėjimai.


Ta vo at e it i e s m o k y k l a

8

Marijonas Mikutavičius: linkiu mokytojams nesutikti mokinių, kurių reikėtų nekęsti Marijonas Mikutavičius gerai žinomas visiems – ir jauniems, ir seniems. Kai kurie jį mėgsta dėl jo dainų. Kitiems patinka, kaip jis veda laidas ar rašo straipsnius. Juk Marijonas yra diplomuotas žurnalistas. Tačiau šį kartą su juo buvo kalbama ne apie pramogų verslą ar žiniasklaidą, o apie mokyklą. Kada ir kokią baigei mokyklą? Tai buvo Vilniaus Justiniškių 54-oji vidurinė mokykla. Ją baigiau 1989 m. Dabar, kiek teko matyti, ji vadinasi „Sietuvos“ vidurinė mokykla. Kokie yra ryškiausi blogi ir geri prisiminimai iš mokyklos laikų? Pamenu tokį dalyką, kad mokyklos administracija svarstė, ar mane ir kelis mano draugus išmesti iš mokyklos. Taip nutiko todėl, kad bijodami algebros kontrolinio rezultatų ir norėdami, kad jų neįrašytų į dienyną, mes jį ištepėme vašku. Tiesa, viskas baigėsi gerai. Tačiau prisiminimas liko nekoks.

todėl iš pradžių į juos žiūrėjau su neapykanta, o paskui su abejingumu. Realios problemos su matematika ir algebra atsirado maždaug 6 klasėje. Nežinau, ar dėl mano kaltės, ar dėl to, kad mokytoja pasitaikė nepakenčiama. Vienu metu net buvau užėmęs poziciją, kad man tų dalykų nereikia ir aš jų nesimokysiu, bet vėliau, žinoma, kentėjau dėl tokio savo sprendimo. Nors tikslieji mokslai beprotiškai gadino man kraują. Prieš kiekvieno trimestro

kalbant apie jaunimą, kuris ką tik baigė mokyklą, man, kaip senukui, jie atrodo silpnesni, nei buvome mes. Manau, dalis jų yra tiesiog išpaikinti ir visko nori labai greitai. Jie tikisi, kad įdėję mažiau pastangų gaus daugiau. O jų galvose sukasi vizija, kad gyvenimas yra geras, gražus ir teisingas. Na, o mes baigę mokyklą žinojome, kad iš esmės gyvenimas yra sumautas ir reikės kažkaip už jo užsikabinti, jei nori išgyventi. Mes buvome, manau, stipresni psichologiškai. Bet gal ir klystu. Galbūt mūsų tėvai manė, kad esame visiški nevykėliai. Ko palinkėtum mokytojams?

O gerų prisiminimų yra daugybė. Pavyzdžiui, kartą mūsų lietuvių kalbos mokytoją kuriam laikui pakeitė jaunas vyras, kurio pavardė – Malinauskas. Per jo pamokas kortomis žaisdavome „durnių“. Beje, jis beveik visada laimėdavo, nes labai gerai mokėjo tą žaidimą. Tačiau vis tiek buvo labai smagu.

Kai savo mokytojus susitikome po mokyklos baigimo, praėjus kuriam laikui, šie atvirai pasakė, ką galvoja apie mus. Jie teigė, kad tuomet mūsų nekentė. Tad ko gero reikėtų mokytojams palinkėti nesutikti tokių mokinių, kurių reikėtų nekęsti.

Be to, būdavo, kad ketvirtadieniais eidavome su visa klase į fabriką. Anuomet valdžiai atrodė, kad be tos profesijos, kurią vaikai pasirinks ar gaus, jie dar turi išmanyti ir mažiausiai vieną atsarginę. Tokia buvo sovietinė ideologija. Todėl man teko mokytis frezavimo. Bet geriausia tuomet buvo tai, kad nereikėjo eiti į pamokas. Vietoje to mes frezuodavom plaktukų galvutes ir mokėmės rūkyti. Kai lankei mokyklą, ką labiausiai norėjai pakeisti? Prisipažinsiu, aš norėjau, kad nebūtų visų tiksliųjų mokslų. Jie man labai prastai sekėsi,

pabaigą jausdavau baimę, dėl to, kokį pažymį man išves – dvejetą ar trejetą. Nors su skaičiais nedraugavau, bet kiti dalykai sekėsi puikiai ir juos mokiausi gerai. Kokie, žiūrint iš dabartinių pozicijų, yra šiuolaikiniai vaikai? Nesinori sakyti, kad anksčiau jaunimas buvo geresnis? Mokyklose kartais apsilankau visuomeniniais pagrindais. Ten sutikti vaikai man kelia džiaugsmą. Negalėčiau pasakyti, kad jie yra blogi. Atvirkščiai – jie gražūs ir protingi. Tačiau

Iš kitos pusės žiūrint, dabartiniai mokiniai, palyginti su mumis, leidžia sau gerokai daugiau. Nors mes nebuvome nekaltos avelės, tačiau pavienės istorijos, kurias dabar tenka girdėti, šiurpina. Pasirodo, mokytojai yra atvirai žeminami. To mes sau neleidome ir apie tai net negalvojome. Kaip manai, kokia bus ateities mokykla? Tai žinoma, kad su skraidančiomis lėkštėmis ir implantuojamomis mikroschemomis. Jomis naudodamiesi sudėtingiausią fiziką mokiniai išmoks per akimirką. Tuomet neliks jokios tiksliųjų mokslų baimės! (juokiasi)

TA M O i r M o k i p a y k o m a n d a TAMO

Mokipay

El. paštas info@tamo.lt

El. paštas support@mokipay.com

Tel. (8 5) 279 05 02

Tel. 8 610 00 030

Parengė MB „Contentum“

Tavo ateities mokykla  

Straipsnių rinkinys, kuriame nagrinėjama šiuolaikinė Lietuvos mokykla ir švietimo sistemos perspektyvos. Be to, pristatomos el. priemonės, k...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you