Page 1

www.bunasta.eu

Žvilgsnis į

LENKIJOS

RINKĄ:

Profesionalai

kas svarbiausia klientams?

iš arti:

Ramutis Kurpė Laurynas Staryj Zofija Markevičienė

Lenktynininkas, nekenčiantis filmo

„Greiti ir įsiutę“ 5-erius metus švenčiančios įmonės „Bunasta“ įkūrėjas ir direktorius

JURGIS ADOMAVIČIUS: šiandien esame tvirčiausias tiltas

tarp Rytų ir Vakarų!


Turinys Jurgis Adomavičius:

6.

Ramutis Kurpė:

18.

Agnieszka Ożarowska:

24.

Stanisławas Mierzejewskis:

28.

Ignas Palaima

32.

Laurynas Staryj:

38.

Zofija Markevičienė:

44.

Eneos 1006 km lenktynės

50.

Lenktynių trasa –

54.

5-sis „Bunasta” gimtadienis –

56.

Kalendoriaus puslapiuose –

64.

turime tiek, kiek darome

noriu gyventi ir dirbti Lietuvai! aš labai didžiuojuosi mūsų darbu! žmonės yra skirtingi. Skiriasi taip pat vairuotojai. apie greitį ir adrenaliną klientui reikia patikimo partnerio čia esu nuo starto!

Pergalę atnešė komandos dvasia. ne tik profesionalams

linksmiausio kolektyvo apsuptyje žavios vilkikų vairuotojos

Ar žinojote, kad?

Įdomūs faktai iš įmonės gyvenimo

66.

2.

6.

44.


32. 18.

24.

3.


„Bunasta“ verslo partneriai

4.


Targor-Truck yra moderni, dinamiškai besiplečianti įmonė, siūlanti savo paslaugas jau nuo 70-ųjų metų. Esame stabili organizacija, kuri savo klientams teikia aukštos kokybės paslaugas, nuolat ieškome partnerių, kurie moka aktyviai remti mūsų koordinuojamus logistikos procesus. Atidžiai stebėjome įmonės „Bunasta“ Lenkijos rinkoje ir jos daugelio skyrių užsienyje plėtrą ir nusprendėme pradėti bendradarbiauti su bendrove. „Bunasta“ Lenkija – kaip tarptautinės kapitalo grupės dalis – įgavo mūsų pasitikėjimą ir yra aukštos paslaugų kokybės garantija. Tai tik mūsų bendradarbiavimo pradžia, bet jau dabar teigiamai vertiname darbuotojų darbą ir Targor-Truck įmonės priežiūros kokybę. Kaip didelė įmonė, mes tikimės profesionalaus ir patikimo aptarnavimo. Be abejo, mūsų bendradarbiavimas plėsis ir toliau. Mes rekomenduojame „Bunastą“.

Valdybos pirmininko pavaduotoja

Agnieszka Wierzbowska

5.


Jurgis Adomavičius: turime tiek, kiek darome Vaikystėje jis norėjo tapti kunigu, būdamas 15 metų Prancūzijoje karvėms valė kanopas, pirmasis Alytuje įkūrė interneto kavinę, o kad būtų diplomuotas – vargo devynerius metus ir vis dar svajoja keisti pasaulį. Šiandien jo svajonė – plėsti savo verslą, padaryti jį patogesnį klientams ir gal pasiūlyti gana neįprastų paslaugų. Apie kunigystę, verslo pradžią, sėkmes, nuopuolius ir... čiužinius vilkikų vairuotojams pasakoja UAB „Bunasta“ įkūrėjas ir direktorius Jurgis Adomavičius. Jurgi, žinote, labai dažnai vaikystėje mūsų klausia: „Kuo būsi, kai užaugsi?“ Tai kuo užaugęs norėjo tapti Jurgis Adomavičius? Kunigu.

kyje, aštuntame aukšte buvo toks mandras projektorius, paspaudi mygtuką ir išvažiuoja. Tai štai aš supratau, kad va čia ta vieta, kur aš norėčiau mokytis. Tą kartą baigti mokslų nepavyko, nes tuo pačiu metu pradėjau jau antrą savo verslą, nesinorėjo važinėti į Vilnių studijuoti. Kai jau persikrausčiau į Vilnių, gavau kvietimą į kariuomenę. Nenorėjau į ją eiti, todėl grįžau mokytis. Po kokių trejų metų mokslus vėl mečiau, kadangi pradėjau verslą, be to, prasidėjo krizė, neturėjau pinigų susimokėti už mokslus. Galų gale, 2015 metais, kai buvau jau protingas vyras, mokslus baigiau. Baigiau aukščiausiais balais, nes tada man jau viskas buvo įdomu. Baigiamasis bakalauro darbas buvo įvertintas 8 balais, tačiau ne dėl turinio, o todėl, kad nemokėjau šiuolaikiškai apipavidalinti, pritrūko kruopštumo. Bakalauro darbą rašiau apie savo verslą – lyginau pagrindinius konkurentus – TIR knygelę ir UAB „Bunasta“ išduodamą bendrąją garantiją, analizavau ekonominę naudą. Man tikrai buvo labai įdomu ir naudinga.

Jūs rimtai? Rimtai. Augau kaime, kuriame lyderis, vadovas buvo kunigas ir man atrodė, kad tai žmogus, kuris keičia pasaulį. Jūsų tokia svajonė – keisti pasaulį? Tikrai taip. Noriu. Tai kodėl nepasirinkote kunigystės? Pamačiau, kad pasaulyje yra ne tik tokių lyderių, kaip kunigai, galima būti ir kitokiu lyderiu. Augant keitėsi mano požiūris. Supratau, kad sukurti daug prasmingų dalykų galima ir nebūnant kunigu. Kol buvau vaikas, kunigas man buvo gero lyderio pavyzdys, tačiau vėliau mano gyvenime atsirado kitų lyderių ir kunigo pavyzdys nublanko. Tikrai nebuvo taip, kad kunigystės nepasirinkau vien dėl to, jog man mergos patiko (Juokiasi). Tiesiog taip nutiko.

O kada gimė mintys apie savo verslą? Savo pirmąjį verslą pradėjau būdamas 15-kos. Tuo metu buvau grįžęs iš Prancūzijos, kur vykau padirbėti – valiau karvėms kanopas. Tėvams laiškus rašydavau iš vienos interneto kavinės Prancūzijos kaime. Man patiko ta interneto kavinės idėja, todėl pagalvojau, kad tokią galėčiau atidaryti gimtajame Alytuje. Keistai aš ją atidariau – mokyklos kompiuterių klasėje. Už valandą imdavau 5 litus, o jei reikėdavo sukurti pašto dėžutę – dar 5 prašydavau. Gerai laiką leidau visą vasarą.

O ką jūs studijavote, Jurgi? Aš baigiau tarptautinio verslo vadybą. Baigiau labai sunkiai, mokiausi lygiai devynerius metus, tris kartus kartojau kursą ir tą trečią kartą mokslus tiesiog prarijau. Man buvo taip įdomu, labai norėjau mokytis. Viskas buvo taip. Pirmą kartą įstojau iš karto baigęs mokyklą. Sakyčiau, kad šiuos mokslus pasirinkau daugiau iš mandrumo. Man labai patiko ta mokymo įstaiga, nes viskas buvo labai šiuolaikiška. Kaip dabar prisimenu, Saulėte6.


Pavadinimas, citatos?

7.


Verslo gyslelė nuo jaunų dienų? Savęs verslininku nevadinu. Gal labiau antrepreneriu, tai – lyg šiuolaikinis ūkininkas. Gal todėl, kad mano tėvas visą laiką, net ir tuomet, kai dirbo, ūkininkavo. Tebeūkininkauja ir dabar, išėjęs į pensiją. Iš jo mokiausi. Kaip jis aria tą vagą, taip ir aš. Man patinka daug dirbti ir viską susikurti savo rankomis. Tikrai. Neflirtuoju. O jei nori arti, turėti ūkį, turi turėti savo verslą. Todėl ir susikūriau sau tą ūkį ir jį vystau. Ar aš neklystu, Jurgi? Jūs dirbote vilkiko vairuotoju? Galima sakyti ir taip. Turėjau logistikos įmonę. Į logistikos verslą atėjau iš samdomo darbo. Dirbau transporto vadybininku, vėliau – pardavimų vadybininku. Ir kai mano darbdavys nusprendė, kad verslą vykdyti jam nebenaudinga, klientui pasiūlius, nusprendžiau įsteigti savo transporto įmonę. Tekdavo pačiam pavairuoti, tik ne vilkiką. Neturėjau tam reikiamų kategorijų. Vairavau tokius autobusiukus su kvadratine būda. Vienu metu jų turėjau net 14. Beje, iš šio verslo ir kilo dabartinio verslo idėja. Paslaugų, kurias teikia „Bunasta“ – deklaruoja ir garantuoja už kitus vežėjus, pačiam kažkada reikėjo. Ieškodamas, kas man suteiktų tokias paslaugas, sutikau žmogų, kuris tapo mano verslo partneriu ir vienu iš pagrindinių akcininkų. Su juo ir nusprendėme imtis šios veiklos. Tai jūs, suprantu, savo kailiu išbandėte situaciją rinkoje, pamatėte, kur yra problemų, kur reikia papildomų paslaugų, ir nusprendėte – mes galime tas paslaugas pasiūlyti? Taip ir buvo. Transporto ir logistikos srityje dirbau devynerius metus. 2007 metais, kai baltarusiai Lietuvoje pirko ir vežė į savo šalį viską, kas įmanoma, ėmėmės prekių pristatymo į Baltarusiją. Būdavo netgi taip, kad išvažiuodavo autobusiukas su 120 tūkst. litų vertės prekėmis ir pradingdavo keturiom parom. Taip, tiek laiko užtrukdavo susitvarkyti pasienio formalumus ir nuvežti krovinį 160 km. Todėl, kai eilinį kartą baltarusiai, manydami, kad juos apvogėme (pasitikėjimo lietuviais nebuvo), atvažiavo prie mano namų, pradėjau ieškoti sprendimo, kad automobiliai sienas kirstų greičiau ir sklandžiau. Kol pats vairavau, problemų nekildavo, nes iš anksto pasiskambindavau, susitardavau dėl konvojaus (buvo tokia paslauga – policijos palyda). Kitos alternatyvos nebuvo. TIR knygelės negalėjome turėti, kadangi įmonė per maža, nebuvo tiek pinigų. Policijos palydai duodavau 10 dolerių, kad atvažiuotų iš vakaro, važiuotų ne pagal maršrutą. Įsivaizduokit vaizdą, kai policija surenka 10 vilkikų ir lydi per muitines. O jei mūsų muitinė kokia trečia... Tai taip ir išeidavo, kad 160 km važiuoja 4 paras. Ėmiau ieškoti kitokio sprendimo. Pirmiausiai, kad palengvinčiau savo verslo sąlygas. Mano verslo partneris sako: „Taigi tu transporto versle visus pažįsti.“ Apskambinau daugybę vežėjų ir nusprendžiau vystyti du verslus. Tačiau 2012 metais 8.


9.


„Bunasta“ verslo partneriai

10.


„Bunasta“ yra patikimas partneris, kuris užtikrina sklandų muitinės dokumentų pateikimą. Tokiu būdu TIR-EPD sistema vežėjams tapo dar patrauklesnė, lengviau prieinama, o asociacija „Linava“ džiaugiasi, kad išankstinių deklaracijų pildymą per TIR-EPD sistemą galima patikėti patikimam muitinės tarpininkui „Bunasta“.

11.


Žmogiškasis faktorius. Dėl to, suprantu, jums svarbu dirbti tik su profesionalais? Tikrai taip. Mes turime saugos skyrių, kuris rūpinasi užsakymų apdorojimu. Bet štai, kad ir minėtas atvejis – klientas žinomas, ne pirmą kartą važiuoja, prekės ne ypač brangios. Čia jau tikrai žmogiškasis faktorius suveikė. Specialiai nurodoma, kad vežama į tokią šalį, kuri yra už Muitų sąjungos ribų. Mes už juos garantuojame, o jie ima ir iškrauna krovinį kur nors pakeliui.

supratau, kad negaliu persiplėšti. Čia, žinote, kaip su žmona ir meiluže – vienu metu negali būti geras vyras dviem moterims. Todėl vieną naktį, tiksliau, paryčiais, susitvarkius su pristatymais į Baltarusiją, susėdome su partneriu ir sakau: „Po šimts, darom kažką“. Nusprendžiau transporto įmonę parduoti, partneris taip pat šiek tiek investavo ir štai, turim, ką turim – 150 darbuotojų ir pusės milijono eurų apyvartą per mėnesį. Neblogai, kaip per tokį, sakyčiau, neilgą įmonei laikotarpį. „Bunastai“ – penkeri. Aišku, yra ir kur kas fantastiškesnių istorijų, bet mūsų įmonės istorija tokia. Lietuvos tokia specifika, kad esame tranzitinė šalis, tiltas tarp Europos Sąjungos ir Rytų. „Bunasta“ yra laiduotojas. Mūsų paslaugos reikalingos tada, kai įmonė veža krovinį tarp Europos Sąjungos ir Rytų, nesvarbu, kuria kryptimi. Jei prekės neišmuitintos, pirkėjas dar nėra apmokėjęs importo ir PVM mokečių, tuomet muitininkas iš vežėjo reikalauja laiduoti. Sako: „Jei prekės nebus pristatytos, kur sutarta, o parduotos kur nors turguje nuslepiant mokesčius, kas padengs valstybės nuostolius?“ Tam reikalingi mes, finansiniai laiduotojai. Kai kūriau šį verslą, vienintelis finansinis laiduotojas buvo TIR Carnet, o alternatyva – tik policijos palyda. Tokios paslaugos, kurią mes dabar siūlome, labai reikėjo. Mūsų verslą kilstelėjo ir situacija su TIR knygelėmis – Rusijos pasienio postai jų nepriiminėjo, o tai, žinoma, padidino mūsų klientų srautą. Esame muitinės tarpininkai, atstovaujame vežėją pasienio muitinėje, deklaruojame jo krovinius ir suteikiame muito ir kitų su tuo susijusių mokesčių sumokėjimo garantiją, kai vežėjui jos reikia.

Jūsų verslas itin priklausomas nuo geopolitinės situacijos. Ar stipriai tai jaučiate? Netgi labai. Europos Sąjungos bendradarbiavimas su Rytų šalimis mums labai svarbus faktorius. Štai, pavyzdžiui, dėl Rusijos embargo pervežimų skaičius sumažėjo. Bet padaugėjo pigesnių prekių pervežimų. Vis tiek užsipildo. Bet kokie pokyčiai tarptautiniuose santykiuose veikia mūsų verslą. Pavyzdžiui, Ukrainos karas – vežėjai prašo išduoti garantiją, o paskui į konflikto zonas nevažiuoja.Viskas, kas vyksta, mums turi įtakos. Tai ir panika, ir netekimas, bet ir naujo verslo galimybė. Mes turime sekti tuos dalykus. Kokia jūsų, kaip įmonės vadovo, vizija? Mano, kaip įmonės vadovo, vizija – uždirbti pinigų iš turimo srauto. Šiandien mes siūlome laidavimą ir deklaravimą. Mums svarbu išlaikyti gerą vardą, nes tai garantuoja klientų pasitikėjimą „Bunasta“. Išduosiu mažą paslaptį – gali būti, kad netrukus pasiūlysime daugiau paslaugų. Pavyzdžiui, galbūt klientams pradėsime siūlyti vilkikų padangas, o gal techninio aptarnavimo paslaugas. Kaip čia pasakyti, kad neatrodytų, jog giriuosi? Tiesiog labai noriu išnaudoti turimas pažintis ir galimybes. Įsivaizduokite, visuose mūsų aptarnavimo centruose per parą apsilanko apie 450 vilkikų vairuotojų. Aš net juokiausi – o kodėl nepradėjus gaminti į vilkikų kabinas tinkančių čiužinių? Žinoma, juokauju, bet įsivaizduokite, kokie kiekiai – praėjusį mėnesį 15 600 deklaracijų. Štai kiek automobilių pravažiavo per visus mūsų biurus. Šį srautą norėčiau išnaudoti ir vežėjams pasiūlyti daugiau paslaugų. Kontaktus turime, pažinčių turime ir neketiname sustoti.

Jūsų verslas labai rizikingas? Taip, mes dažnai rizikuojame. Būna, kad išlenda koks nors žulikas, kuris nori apgauti. Sako, kad važiuoja į kokį Tadžikistaną, nors iš tiesų nori tik įvažiuoti į Rusiją. Va, kad ir šiandien, gavom dokumentus deklaruoti ir suteikti garantiją 8,5 milijonų Rusijos rublių vertės automobiliui, kuris neva važiuoja į Tadžikistaną. Tokie kroviniai rizikingi ir neretai adresato nepasiekia. Darbuotojas užpildė reikiamus dokumentus, bet, laimei, buvo, kas pamatė ir procesą sustabdė. Per metus kokius keturis kartus pasitaiko, kai krovinys nepristatomas ten, kur turi būti pristatytas. Ir čia nieko nepadarysi. Turime patirties, kaupiame duomenų bazes, vertiname kiekvieną riziką ir stengiamės apsisaugoti, bet vis tiek pasitaiko klaidų.

O plėstis dar ketinate? Manau, kad vežėjų versle sprendimą, kur susitvarkyti dokumentus, neretai priima pats vairuotojas, todėl, mano įsitikinimu, turime padaryti viską, kad jam pas mus būtų patogu. Tam turime jau virš 20 vairuotojų aptarnavimo centrų, kad visur būtume pakeliui. Aptarnavimo centrai įkurti 12.


13.


14.


Latvijoje, Lenkijoje. Planuojame plėstis palei visą Ukrainos pasienį. Taip pat norime aptarnavimo centrus atidaryti Rumunijoje, Vengrijoje ir Suomijoje. Neretai apie į viešumą einančius jaunosios kartos verslininkus visuomenė turi neigiamą nuomonę. Ką apie tai manote? Aš kuriu ir vystau tarptautinį verslą. Man svarbu, kad Lietuva yra patogi susisiekiant su kitomis valstybėmis. Taip pat man patinka, kad Lietuvoje tobulas internetas. Bet pasakysiu žmogiškai – Lietuvoje neužtenka tik gerai dirbti. Mūsų šalyje dar reikia ir pasisakyti, kad gerai dirbi. Tik dabar supratau, kad reikia investuoti į viešuosius ryšius. Kad tavimi pasitikėtų, Lietuvoje turi būti žinomu žmogumi. Bet žinomumą lydi kritika, pavydas. Suprantu. Deja, dažnai situaciją lemia ne įdirbis ir profesionalumas, o tokie, sakyčiau, labai kvaili dalykai. Jurgi, kokia jūsų kaip žmogaus gyvenimo filosofija? Štai, tarkim, „Bunasta“ turi savo lenktynių ekipažą – ar lenktynės yra jūsų aistra? Turime tiek, kiek darome, o turim tą, kaip mes darome. Aš tuo vadovaujuosi, nes viską pasiekiau ir padariau tik todėl, kad dariau. Turiu labai daug vidinės motyvacijos. Man svarbu eiti ir daryti. Nors niekas ir nesiseka iš pirmo karto. Net vairuoti nesiseka. Tas lenktynių ekipažas – tai būdas bendrauti su savo darbuotojais ir klientais. Automobilių sportas daug kam patinka. Pamatėm, kad vežėjams tai patinka, tas benzinas jiems turbūt artimas. Bet man ir ten nesiseka. Ir verslo man nesisekė daryti iš karto. Man visada nelengva, bet manęs tai nesustabdo. O dar vienas svarbus dalykas – labai daug investuoju į darbuotojus ir, tikiuosi, ateityje tai duos labai teigiamų rezultatų. Nes manau, kad įmonės turtas yra darbuotojai. Aš juos mokau, su jais žaidžiu, aš juos, kaip sakau, gydau, remontuoju. „Bunastoje“ labai maža darbuotojų kaita ir jie visi auga. Daug pinigų išleidžiam mokymams ir seminarams. Ir kur tik aš neieškau tų smegenų. Žodžiu, darau ir nesijaudinu, jei iškart nepasiseka.

15.

Jūs čia dabar pasakojate, o aš prisiminiau garsaus Amerikos lietuvio verslininko ir filantropo Juozo Kazicko frazę. Paklaustas, kaip tapti milijonieriumi, jis atsakė: „Reikia turėti daug draugų ir klausyti savo žmonos.“ Sutiktumėte? (Juokiasi). Žmonos tai tikrai klausau. Niekada su ja nesiginčiju.


„Bunasta“ verslo partneriai

16.


Tarptautinės transporto kompanijos, sudarančios R Group prekės ženklą, išreiškia savo padėką „Bunasta“ kompanijai už daugiametį vaisingą bendradarbiavimą. Dėkojame už kokybiškas paslaugas muitinės formalumų srityje. Tikime, kad ir toliau išlaikysime pasitikėjimą ir draugiškus santykius tarp savo kompanijų. Linkime sėkmingai plėstis ir siekti naujų profesinių viršūnių!

17.


Ramutis Kurpė: noriu gyventi ir dirbti Lietuvai! „Nesuprantu žmonių, kurie išvažiuoja. Turėčiau daug ko netekti, kad nuspręsčiau vėl išvykti. Man daug geriau čia“, - užtikrintai teigia Ramutis Kurpė, „Bunasta“ veiklos direktorius Lietuvoje. Emigranto duonos paragavęs, jis grįžo į Lietuvą tam, kad įsidarbintų labai mažoje ir nežinia kokias perspektyvas turinčioje įmonėje. Tada tai buvo iššūkis, o dabar - pasididžiavimas, nes dirba ambicingoje įmonėje, kurią pats ir kūrė. Su Ramučiu kalbėjomės apie „Bunastos“ veiklą Lietuvoje, ateities planus ir savo paties iššūkius.

Ramuti, kaip nutiko, kad pradėjote dirbti „Bunastoje“? Kokia ta istorija? „Bunastoje“ dirbu nuo 2013 metų liepos. Mano karjera prasidėjo nusprendus turėti muitinės tarpininko pažymėjimą. Gavau jį, tada pradėjau dirbti muitinės sandėlyje – nuo deklaranto iki sandėlio vadovo. Darbavausi tai šen, tai ten. Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, išvykau padirbėti į užsienį.

čiau vėl išvykti. O emigracijoje esi kažkas iš kažkur? Taip, požiūris į žmogų – kaip į antrarūšį. Aš noriu gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ir mano išvykimo tikslas buvo ne visai finansinis – norėjau išmokti kalbą, pamatyti pasaulio. Pamačiau, pabandžiau ir supratau, kad galima grįžti atgal. Pirmieji mano darbai buvo susiję su muitinės tarpininkais, o kai jau grįžau iš emigracijos, įsidarbinau logistikos srityje.

Teko pavalgyti emigranto duonos? Taip, šiek tiek. Įstojus į Europos Sąjungą, atsidarė sienos, visi važiavo ir aš iš paskos. Gegužę įstojom į bendriją, jau birželį buvau Anglijoje. Tuo metu man buvo 28-eri. Pažįstami važiavo, galvojau, pabandysiu ir aš svetur padirbėti. Dirbau statybose.

O jums visada patiko transportas, logistika ar taip gyvenimas sudėliojo, kad atsidūrėte šioje srityje? Šioje srityje turiu daug patirties. Esu dirbęs transporto įmonėse, man visada tai buvo įdomu.

Tradicinis lietuviškas emigrantas – besidarbuojantis statybose? Taip. Padirbėjau, grįžau į Lietuvą ir įsidarbinau transporto srityje.

O „Bunastoje“? Tik atėjote ir iš karto „šovėte“ į veiklos direktoriaus Lietuvoje pareigas? Kai atėjau dirbti į „Bunastą“, čia buvo tik direktorius Jurgis, apskaitininkai Gražina ir Saulius. O aš atėjau kaip ketvirtas žmogus – padėti suformuoti komandą. Atėjau dirbti su EPI paslauga. Taip susiklostė aplinkybės, kad mes formavome Lietuvos skyrių. Iš pradžių žmonės dirbdavo autobusiukuose, paromis dirbdavo pasieniuose. Skenuodavo dokumentus, darydavo EPI deklaracijas, vėliau pradėjom siūlyti garantijas, tada pamatėm, kad reikia ir muitinės tarpininko paslaugų Lietuvoje. Taip žingsnelis po žingsnelio plėtėmės ir dabar jau vien Lietuvoje dirba 50 žmonių.

O kodėl nusprendėte grįžti? Juk galėjote likti ir ten kurti savo gyvenimą. Nežinau, man labiau prie širdies Lietuva. Neradau užsienyje savęs. Netiko man požiūris į emigrantus - ir vietiniai nebuvo ypač malonūs, ir lietuviai, ten išvykę, tokie savotiški. Grįžau čia, nes čia mano šeima, draugai. Man tikrai mielesnis gyvenimas Lietuvoj. Nesuprantu žmonių, kurie išvažiuoja. Turėčiau daug ko netekti, kad nuspręs18.


19.


O jums neatrodė baisu ateiti į labai mažą įmonę, kurios perspektyvos juk buvo miglotos? Nebuvo aišku, kaip seksis ir ar apskritai seksis. Tikėjau, kad pavyks. Per darbo pokalbį įmonės vadovas Jurgis klausė, kaip įsivaizduoju bendrą darbą, man buvo įdomu, kaip jis įsivaizduoja. Radom bendrą kalbą. Nebuvo baisu. Jau turėjau patirties mažose įmonėse. Jeigu turi aiškius tikslus, viskas klojasi labai gerai.

muti, trumpai pristatykite „Bunastos“ veiklą Lietuvoje. Mes dažnai save pristatome taip: „Bunasta“ tai partneris numeris vienas muitinės tranzitinėms procedūroms. Mes atliekame visas muitinės paslaugas, susijusias su tranzitu iš Europos Sąjungos ir į ją. Padedam kroviniams kirsti sienas. Lietuva – tranzitinė šalis. Per mūsų šalį daug krovinių vyksta į Muitų sąjungos šalis – Rusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Baltarusiją, ir daug iš ten grįžta į Europos Sąjungą. Mes tvarkome dokumentus ir visus formalumus. Turime savo garantijas ir Muitų sąjungoje, ir Europos Sąjungoje.

Koks buvo pagrindinis motyvas pasirinkti būtent šią įmonę? Ar žmonės, su kuriais kalbėjotės, ar pats norėjote iššūkio – įmonė maža, bet aš pats ją kursiu, prisidėsiu prie to, kad ji augtų? Ten kur dirbau prieš tai, jau buvo stagnacija. Įmonė nebesiplėtė, nebeaugo, o atvirkščiai – ritosi žemyn. Iniciatyvos kažką keisti nebuvo. Tik akcininkai, kurie sakydavo: ai, tiek to, paliekam taip, kaip yra. Nebemačiau ten jokių perspektyvų. Norėjosi kažką naujo išbandyti. Atėjęs į „Bunastą“, pamačiau ir pajaučiau, kad čia bus įdomu, nes įmonės vadovai turėjo aiškią viziją ir aš mačiau, kad ją galima paversti tikrove.

Sakėte, kad „Bunasta“ nuo įsikūrimo labai keitėsi ir plėtėsi, atsirado daug naujų papildomų paslaugų. Kaip jums sekėsi? Iš pradžių buvome tik keli, o dabar mūsų kolektyvas labai didelis. Viskas prasidėjo nuo EPI paslaugos. EPI - tai informacija į ektronines muitinių sistemas. Ją privalo pateikti kiekvienas vežėjas, gabenantis krovinius į Muitų sąjungą. Paskui pradėjome teikti garantijas - dokumentus, įrodančius, kad vežėjas sumokės visus reikiamus mokesčius. Ši paslauga – tai alternatyva TIR knygelėms. Mes teikiame paslaugas, be kurių nė vienas krovinys negali nei išvažiuoti iš Europos Sąjungos, nei įvažiuoti į ją. Mūsų paslaugos reikia visiems. Be mūsų paslaugų krovinys negali kirsti sienos. Prie sienos kiekvieno vežėjo klausia: ar turi dokumentus? Jeigu jis jų neturi, gali skambinti mums ir mes sutvarkysime visus formalumus, kad galėtų važiuoti toliau. Nuo mūsų priklauso prekių judėjimas – turime užtikrinti, kad krovinys nukeliautų per trumpiausią laiką į tą vietą, kur jam reikia būti.

Jūs esate Lietuvos skyriaus vadovas? Aš esu direktoriaus pavaduotojas. Bet vadovai mane mato kaip įmonės veiklos direktorių Lietuvoje. Esu atsakingas už Vilniaus klientų aptarnavimo skyriaus veiklą bei prižiūriu Klaipėdos filialą. Aišku, darbo daug, bet stengiuosi, nes turime bendrų tikslų, daug projektų ir iššūkių. Turime išlikti budrūs, nes viskas nuolat keičiasi. Na, kad ir, tarkim, geopolitinė situacija – ji taip pat turi labai didelę įtaką, reikia ją sekti ir reaguoti. Įmonė plečiasi, kuriasi naujos aptarnavimo vietos – dirbame ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje. Augame, todėl negali sėdėti rankas sudėjęs.

Ir viską visada pavyksta padaryti sklandžiai, be trukdžių? Nes suprantu, kad proceso sklandumas yra esminis momentas jūsų veikloje. Dėl to ir atsakomybė labai didelė. Trukdžių visada būna. Na štai, pavyzdžiui, Lietuvos muitinės sistemos dažnai stringa, nes įranga sena, vyksta sistemų profilaktika. Užstringa ir visi laukia. Be to, Lietuvos muitinės postuose yra žmogiškųjų išteklių problema – muitinės darbuotojų per mažai, krūvis didelis, jie pyksta. Dėl to vėl viskas sustoja. Būna, kad politiniai dalykai sumaišo kortas. Štai, tarkim, embargas – kai kurios prekės negali įvažiuoti į Rusiją. Nuo įvairių veiksnių priklauso. Įprastai importo ir eksporto srautas per pasienį juda nenutrūkstamai, tie trukdžiai iš esmės didelės įtakos nedaro. Sustoja, vėl pajuda.

Tai koks jūs vadovas, Ramuti? Neseniai dariau psichologinį testą. Jis parodė, kad aš uždaras ir kritiškas, bet iš darbuotojų negirdžiu nusiskundimų dėl mano charakterio. Gal bijo jūsų, todėl ir nesiskundžia? Nesu piktas. Nemėgstu kalbėti pakeltu tonu ar rėkti. Visi draugiškai sutariame. Pakalbėkime apie „Bunastą“. Na štai, skaitau apie įmonės teikiamas paslaugas jūsų interneto svetainėje: „Vežėjams specializuotas muitinės tarpininkas „Bunasta“ – tai patyrę muitinės ekspertai, visuomet pasiruošę sutaupyti jūsų laiko ir padėti kroviniams sklandžiai kirsti pasienį.“ Ra20.


„Norime, kad mūsų klientai jaustųsi patogiai kiekvienoje šalyje, su kuria mes dirbame.“ Na, bet dėl veiksnių, susijusių su politika ar geopolitika, jūs gi nieko padaryti negalite? Dėl šių dalykų – nieko. Bet mes nuolat konsultuojame, dirbame su Muitinės departamentu. Matome, kad galima kažką pagerinti, teikiam siūlymus. Bendradarbiaujame visapusiškai. Esame suinteresuoti, kad procedūros vyktų sklandžiai ir greitai.

reikia eksporto deklaracijos. Rusijoje, Baltarusijoje padarome tranzitinę deklaraciją su garantija, tai reiškia, kad Gruzijos pasienyje jau nieko formintis nereikia. Smulkūs niuansai, bet juos būtina žinoti. „Bunasta“ – ambicinga ir auganti įmonė. Kokie ateities planai? Ko jūsų klientai gali tikėtis? Norime, kad mūsų klientai jaustųsi patogiai kiekvienoje šalyje, su kuria dirbame. Plečiame tinklą tam, kad savo klientams galėtume kuo greičiau ir kokybiškiau suteikti paslaugas, kurių jiems reikia. Iš mūsų klientas gali gauti daug paslaugų, o sąskaitą už jas – tik vieną. Jam nereikia ieškoti ir pirkti tų paslaugų atskirai.

Ar esama kažkokios kiekvienos šalies specifikos, kurios galbūt vežėjas nežino, tačiau turi žinoti muitinės tarpininkas? Kiekviena šalis turi savo kultūrą, įpročius ir mentalitetą. Visi žino, kad Rusija, Baltarusija, Kazachstanas turi savo niuansų, visiškai priešingų Europos šalims. Nuolat laviruojame. Pavyzdžiui, žinome, kad Kazachstane dokumentus tvarko vienaip, Rusijoje kitaip, Europos Sąjungoje – dar kitaip, dažniausiai elektroniniu būdu. Mes nuolat konsultuojame klientus. Štai nori klientas vežti krovinį į Gruziją. Tam, kad krovinys išvažiuotų iš Lietuvos,

Iš to, ką girdžiu, suprantu, jog jums labai patinka jūsų darbas. Bet, žinote, yra sakoma, kad darbą sveika keisti kas penkerius metus. Tokių planų tikrai neturiu. Man patinka dirbti šioje įmonėje. Aš matau save „Bunastoje“. Svarbiausia – kalbėtis ir nenustoti kelti sau tikslų. 21.


„Bunasta“ verslo partneriai

22.


Specialistų kvalifikacijos kėlimo centras BAMAP-VEDY reiškia UAB „Bunasta“ darbuotojams nuoširdžią padėką už ilgalaikį vaisingą bendradarbiavimą. Aukšta UAB „Bunasta“ specialistų kvalifikacija ir kompetencija leidžia laiku išspręsti iškeltus uždavinius ir pasiekti geriausių rezultatų. Norime pabrėžti, kad visos teikiamos paslaugos yra visapusiškai kompleksiškai išnagrinėtos, kvalifikuotai įformintos, aktyviai siekiama išspręsti visus kylančius klausimus. Mes tikime, kad bus išlaikyti dalykiški ir draugiški santykiai, tikimės toliau juos stiprinti tarp mūsų organizacijų. UAB „Bunasta“ linkime visapusiškai plėstis ir pasiekti naujas verslo viršūnes.

23.


Agnieszka Ożarowska: aš labai didžiuojuosi mūsų darbu! 24.


Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su „Bunasta“? Tai turėjo būti trumpalaikis projektas, truksiantis du ar tris mėnesius. Turėjau panaudoti savo patirtį remiant įmones. Kai pirmą kartą susitikau su „Bunastos“ vadovu Jurgiu Adomavičiumi, supratau, kad man teko atsakingas vaidmuo. Priežastys, dėl kurių prisirišau prie bendrovės ir nusprendžiau joje likti dirbti, tai visų pirma žmonės – tiek „Bunastos“ darbuotojai, tiek jos klientai, taip pat bendrovės sukurtos galimybės bei vystymosi dinamika. Kokia buvo jūsų darbo pradžia? Pirmuosius kelis mėnesius turėjau uoliai dirbti. Visų pirma reikėjo veiksmingos strategijos. Man labai pasisekė, nes Jurgis Adomavičius suteikė laisvę renkantis komandą bei pasitikėjo manimi kuriant įmonės įvaizdį Lenkijoje. Turiu prisipažinti, kad mano idėjos ne visada standartinės. Kadangi pirmaisiais įmonės veiklos mėnesiais dirbau negailėdama savęs, dabar džiaugiuosi galėdama dirbti su ambicingais žmonėmis, dalyvaujančiais kuriant bendrą įmonę. Pasirinkau jauną komandą, kuri kupina aistros, motyvacijos ir pasiryžusi veikti. Būtent žmonės suteikia įmonei energijos, spalvų ir dinamikos. Aš dažnai girdžiu iš mūsų klientų, kad jie vertina mus už tai. Kaip „Bunasta“ nuo tada pasikeitė? Praėjo keleri metai nuo mano pirmojo susitikimo su vadovu Jurgiu. Beveik nuo pat pirmųjų dienų esu Lenkijos filialo vadovė. Kai pradėjau dirbti, bendrovė žengė pirmuosius žingsnius mūsų šalyje, tačiau Lietuvoje ji jau buvo savo srities lyderė. Puoselėdama didelius lūkesčius stengiausi kuo dinamiškiau plėtoti įmonės „Bunasta“ Lenkijos filialą. Iš pradžių sukūrėme 24 valandas per parą veikiantį skyrių, kuriame dirbo vos keturi asmenys. Šiandien dirbame keturiuose šalies pasieniuos. O darbuotojų skaičius išaugo... 10 kartų! Aš labai didžiuojuosi mūsų darbu. Skaičiai daro įspūdį... Už viską, ką pasiekėme, turime būti dėkingi visai komandai. UAB „Bunasta“ darbuotojai mus labai palaikė, o Lenkijos darbuotojai aktyviai siekė užsibrėžtų tikslų. Bendrai derinome ir įgyvendinome Lietuvoje patikrintus sprendimus ir galiojančias normas. Man buvo labai svarbu parodyti mūsų komandai, kad tikrai verta palaikyti vieniems kitus, pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi. Nuo pat pradžių kuriu kultūrą, pa25.


grįstą pagarba ir neabejingumu kitam asmeniui. Kalbant apie bendradarbius – malonios atmosferos ir bendravimo užtikrinimas, rūpinimasis, kad net labiausiai į savo darbą įnikę komandos nariai rastų laiko pietų pertraukai. Tai taip pat rūpestis klientais, kuriuos darbe spaudžia laikas ir kurie ateina pas mus tiesiog pavargę. Visada randame jiems gerą žodį ir stengiamės padėti, kuo galime, kad galėtume iš jų perimti kuo daugiau naštos. Esu visiškai įsitikinusi, kad „Bunastos“ komanda gali pasiekti viską. Man labai pasisekė, kad likimas suvedė su visais šiais žmonėmis.

tina, kad mus pasirinko dėl teikiamų paslaugų kokybės. Daug papasakojote apie „Bunastos“ veiklos pradžią ir vystymąsi. Kaip kuriama bendrovės ateitis ir jos planai? Vystomės labai dinamiškai, todėl privalome nuolat rūpintis, kad vykstantys pokyčiai būtų gerai apgalvoti. Namą pastatyti greitai nėra menas. Itin svarbu, kad konstrukcija būtų stabili ir stipri kiekvienoje plokštumoje - nuo pamatų iki stogo. Mes ir toliau norime plėtoti mūsų komandą ir jos kompetenciją. Reguliariai rengiame personalo mokymus ne tik įstatymų, procedūrų, bet ir klientų aptarnavimo bei bendravimo srityse. Tuo pat metu dirbame ir prie mūsų prekės ženklo įtvirtinimo, kad jis būtų atpažįstamas. Dalyvaujame parodose ir transporto įmonių susirinkimuose, dalinamės patirtimi, siekiame būti žinomais. Gauname daug signalų, kad šis procesas vyksta teisinga kryptimi. Tai susiję ne tik su sistemingai gaunamais užsakymais, bet ir su dėkingumu, rekomendacijomis ir atsiliepimais, kuriuos gauname iš savo klientų.

Kuo dar ypatinga „Bunastos“ komanda? Mes esame tarptautinė įmonė. Dirbame penkiose valstybėse. Taigi daugiakultūrės komandos nariai turi daug ką pasiūlyti tiek vienas kitam, tiek savo klientams. Sužinome daug naujo apie įvairias kultūras, papročius, tradicijas ir kitus įdomius dalykus. Mokomės dirbti tokioje įvairioje aplinkoje – nedaugelis gali didžiuotis gavęs tokį šansą, o įmonės „Bunasta“ darbuotojai jį gavo. Nepaisant skirtingos pasaulėžiūros, mūsų tikslai yra nuoseklūs. Tai labai įkvepia, padeda mums vystytis ir sukuria linksmą atmosferą.

Kokius pasiekimus galite išvardinti? Turime kuo pasigirti. Naujų klientų pritraukimas ir apimties rinkoje padidėjimas yra svarbus verslo aspektas, ir, žinoma, prioritetinis. Tačiau mes norime būti atpažįstami kaip šiuolaikiška įmonė, naudojanti naujas technologijas. Štai kodėl ypatingą dėmesį skiriame naujovėms. Atrodo, kad rinka yra viskuo užpildyta ir sunku sukurti kažką visiškai naujo, novatoriško. Tačiau mums pavyko. Kaip tik paleidome specialią mobiliąją programą savo klientams, kuri palengvina dokumentų perdavimą. Šis sprendimas labai taupo laiką ir supaprastina procedūras. Tai taip pat suteikia klientams komforto. Šia kryptimi norime ir toliau eiti – tai daryti mus skatina teigiami klientų atsiliepimai.

Kaip pastaraisiais metais keitėsi rinka? Buvo nelengva žengti pirmuosius žingsnius Lenkijos rinkoje. Mūsų filialo atidarymas sutapo su gana radikaliais pokyčiais transporto pasaulyje – daugumai transporto įmonių pasibaigė leidimai vykdyti tarptautinius pervežimus. Sumažėjo potencialių klientų – o tai buvo didžiulis iššūkis. Tačiau mūsų niekas nesustabdė. Užsibrėžėme sau tikslą ne tik iškovoti poziciją rinkoje, bet visų pirma tapti vienais iš srities lyderių. Lietuvos motininė įmonė užima aukštą poziciją tarp Baltijos valstybių – o tai įpareigoja. Rinka pasižymėjo dideliu reiklumu, o pokyčiai buvo labai dinamiški. „Bunasta“ akcentavo puikius santykius su klientais ir ypatingą požiūrį į klientų aptarnavimą. Nors rinka pasipildo naujais dalyviais, dėl jau atlikto darbo standartizavimo ir vis labiau atpažįstamo prakės ženklo, įmonei „Bunasta“ nėra ko baimintis.

Taigi, ko norėtumėte, kad jums palinkėtumėme ateinantiems metams? Be abejo, šiandienos bendrovės pozicija yra didžiulio sunkaus visos komandos darbo rezultatas. Bet negalime nepasakyti, kad mums labai pasisekė rasti išskirtinius specialistus ir atkakliai dirbti nusiteikusius žmones, pasirengusius bendradarbiauti nuo pagrindų kuriant įmonės „Bunasta“ poziciją ir įvaizdį. Norėčiau, kad mums taip sektųsi ir ateityje. Neabejoju, kad sėkmingą ir pasiekimų kupiną veiklą vystysime ir toliau.

Kokie didžiausi Lenkijos rinkos iššūkiai? Lenkijos rinka jau nusistovėjusi. Yra labai daug įmonių, teikiančių muitinės tarpininko paslaugas. Tačiau mūsų pavyzdys rodo, kad net stabiliose rinkose atsiras vietos įmonei, turinčiai verslo idėją. Per gana trumpą laiką mums pavyko įgyti klientų pasitikėjimą, jie šiandien paklausti patvir26.


27.


Stanisławas Mierzejewskis: žmonės yra skirtingi. Skiriasi taip pat vairuotojai.

Kalbame su Stanisławu Mierzejewskiu, „Bunasta“ klientu ir atrankinio ekonomiško vairavimo varžybų „The Drivers Fuel Challenge 2013“ etapo Lenkijoje nugalėtoju.

Kas Jus paskatino dalyvauti ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybose? Nusprendžiau sudalyvauti varžybose vedinas smalsumo. Atrankinių varžybų Ostrolenkoje metu pamačiau, kaip aplink mano namus ir įmonės pastatus važinėjo išdažyti sunkvežimiai. Sužinojęs, kad vyksta pasiruošimas ekonomiško vairavimo varžyboms, išsyk nusprendžiau, kad noriu pabandyti sudalyvauti.

Ar galima išlavinti ekonomiško vairavimo įgūdžius? Žinoma, kad galima. Tačiau reikia vizualiai jausti atstumus. Kitaip tariant, reikia matyti atkarpą, kurią reikės įveikti, ir žinoti, ar galima „paleisti“ automobilį, kad šis nuvažiuotų reikiamą atstumą nenaudojant stabdymo ar akceleratoriaus pedalų. Tai nėra lengva. Kaip Jums pavyko tą išmokti ir kaip pavyksta laimėti varžybas? Aš net nežinojau, kad taip moku. Dirbdamas įmonėje retsykiais vairuoju. Kuro sąnaudos visuomet būdavo mažos. Galvodavau, kad tai automobilis sunaudoja taip mažai kuro, kad suklydau matuojant ... arba gal blogai apskaičiavau kurą. Gal nenunulinau skaitiklio. Net nenutuokiau, kad tokių mažų kuro sąnaudų priežastimi buvo mano vairavimas.

Kaip išmokti ekonomiškai vairuoti? Mes visi pirmiausia pradedame vairuoti lengvuosius automobilius, ir jau tada galime išmokti vairuoti ekonomiškai. Ekonomiškas lengvojo automobilio vairavimas niekuo nesiskiria nuo ekonomiško sunkvežimio vairavimo. Turime jausti automobilį. Vairuojant reikėtų pajusti, kada paleisti automobilį, kad šis nuvažiuotų iki sankryžos be būtinybės naudoti stabdžius. Vairuojant sunkvežimį, tai padaryti yra dar paprasčiau, nes sėdi aukštai ir matai daugiau. Tačiau mokytis reikėtų pradėti nuo lengvųjų automobilių, ir kai jau išmoksti, išmokti ekonomiškai vairuoti sunkvežimį yra vieni juokai. Ekonomiškai sunkiau vairuoti lengvąjį automobilį nei sunkvežimį.

Prašau papasakokite apie varžybas? „The Drivers Fuel Challenge“ varžybas organizuoja įmonė „Volvo Group“. Atrankines varžybas rengia Volvo prekybos atstovai. Dalyvavau Ostrolenkoje, t.y. mieste, kuriame gyvenu, su28.


rengtose varžybose. Kiekvienas regionas išrenka du geriausius vairuotojus, kurie patenka į pusfinalį. Lenkija yra padalyta į šiaurinę ir pietinę dalį. Štai kodėl yra du pusfinaliai. Nuvykau į Bednarą netoli Poznanės. Iš viso pusfinalyje dalyvavo 22 vairuotojai. Iš jų penki geriausi dalyviai pateko į finalą. Atrankinių varžybų metu dalyviai važiuoja viešaisiais keliais, esant įprastam eismui, pagal nustatytą maršrutą. Transporto priemonė taip pat yra įprasta - be jokių išskirtinių patogumų, tokias galite susitikti kelyje. Varžybose dalyvaujantis sunkvežimis pakrautas 22 tonus sveriančiu kroviniu. Pusfinalyje varžėmės oro uoste. Tuo tarpu dalis Lenkijos čempionato finalo vyko uždaroje teritorijoje, dalis vairuojant įprastai viešaisiais keliais. Ar ne visiems finale suteiktos lygios galimybės, kai kalbama apie viešąjį eismą? Taip nėra. Visų šansai vienodi. Maršrutas visiems yra vienodas. Atrankinėse varžybose - viešajame eisme. Pusfinaliuose maršrutas yra uždaras, o finale važiavimas vyksta uždaroje teritorijoje ir viešuose keliuose. Kiekvienas vairuotojas turi sugebėti numatyti, kada nuspausti akceleratoriaus pedalą, o kada paleisti. Be to svarbu sugebėti numatyti, kada persijungs šviesoforas ir jo persijungimo ciklą. Geras vairuotojas tai sugeba. Kokie šiuo metu yra Jūsų planai, susiję su varžybomis ir sportu? Neplanuoju toliau dalyvauti varžybose. Nors kas žino. Šiuo metu norėčiau, kad jaunimas parodytų, ką moka. Šiais metais varžybose pirmą kartą varžysis mano du sūnūs. Pamatysime, kaip jiems seksis. Pamažu planuoju išeiti į pensiją. Atėjo laikas mano sūnums. Tegul jie tvarko įmonę. Ketinu atostogauti. Šiuo metu pagrinde jie tvarko visus įmonės reikalus. Prisidedu savo patarimais ir patirtimi. Kalbant apie Jūsų įmonę, kokios yra įmonės transporto priemonių kuro sąnaudos? Labai įvairiai, kaip ir gyvenime. Žmonės yra skirtingi. Skiriasi taip pat vairuotojai. Savo žinias perdaviau savo sūnums. Visada stengiuosi mokyti darbuotojus kaip vairuoti ekonomiškai. Yra vairuotojų, kurie veža 5 tonas krovinio, važiuoja greitkeliu ir sunaudoja 26l/100 km. Kai vairuoju pats, ir pavyzdžiui važiuoju apie 30 km, be to ne greitkeliu, nes važiuoju nuo Ružano iki bazės, esančios Ostrolenkoje, sunaudoju 19,8 litrus/100km. Ne visi nori sekti mano pėdomis. Ko palinkėtumėte sau šiais metais? Kad tiek mano įmonėje dirbantys vairuotojai, tiek kiti vairuotojai vairuotų ekonomiškai. Ir kad, šiais metais mano sūnūs laimėtų varžybas. 29.


„Bunasta“ verslo partneriai

30.


„Bunasta“ – šiuolaikiška, dinamiška, kupina inovacijų įmonė. Šaunus kolektyvas, dėmesys savo klientams, imlumas naujovėms, bendras vizijos matymas – visa tai esate Jūs. Jei paklaustų, kas yra verslo partneris, „Bunasta“ būtų viena pirmųjų asociacijų. Malonu, kad dirbame kartu jau ne vienerius metus. Linkiu laikytis savo kelio. Atrodo, teisingai ji pasirinkote. Sėkmės!

31.


Lenktynininkas, kuris nekenčia filmo „Greiti ir įsiutę“ Svajonių jaunikis, kuris mėgsta greitį ir adrenaliną. Taip galima apibūdinti lenktynininką Igną Palaimą. Kažkada tėčio svajonę realiu pomėgiu ir darbu pavertęs Ignas šiandien varžybose atstovauja „Bunastos“ekipažui. Ir sekasi jam puikiai – pagrindinėse ralio varžybose vyras skina pergales, tačiau neketina sustoti ir netgi, nors dar ir nedrąsiai, pasvajoja apie Dakaro ralį. O ką gali žinoti – Ignas labai užsispyręs. Tik prašo kol kas neskelbti, kad gyvenimo draugės dar neturi – sako, nebebus laiko sportuoti. Turbūt labai mėgote su automobiliukais vaikystėje žaisti, kad pasirinkote lenktynių sportą? Kada atsirado šis pomėgis? Pomėgis paveldėtas iš tėvelio, kuris mėgo tuo užsiiminėti. Čia gal iš dalies nerealizuota tėčio svajonė, nes atsirado mama, mes su broliu ir teko pasirinkti kitą kelią. Kai pradėjome domėtis automobilių sportu, broliui buvo 14 metų, man - 12. Ir užsikabinom. Tėvelis parodė kelią, pamėgau tą sportą. Iš pradžių su tėvų pagalba, paskui teko pačiam tuo dalyku užsiiminėti.

Lietuvoje stipriausios varžybos šioje srityje – Palangos 1000 km varžybos, jose jau 6-erius metus dalyvaujam. Šiemet taip išėjo, kad susibičiuliavom su „Bunasta“. Aš suvienijau dvi komandas - „Bunastos“ ir savo atstovaujamą komandą „Žaibelis“. Suprantu, kad filmas „Greiti ir įsiutę“ yra jūsų mėgstamiausias? Ne. „Greiti ir įsiutę“ yra sintetika, populizmas. Kas stipriai domisi automobilių sportu, tą filmą žiūri kaip komediją. Ten rodo 18 greičio pavarų – taip nebūna. Kaip jie ten junginėja? Besidomintieji automobilių sportu dažniausiai žiūri kitokius, ne holivudinius filmus.

Jau kiek metų? Šiemet – pilnametystė, 18 metų automobilių sporte. Visai nemažai. O tai labiau pomėgis ar ir darbas? Ilgai buvo tiesiog pomėgis, bet pastaruosius keletą metų – kaip ir tiesioginis darbas. Treniruoju jaunimą, vaikus nuo 4 iki 18 su kartingais mokau važiuoti „Kartlando“ kartodrome. Yra komanda „Žaibelis“, kuriai ilgą laiką atstovavau, ralyje važiavau. Pradžia buvo krosas, kur galima važiuoti nuo 14-os metų. Uždara trasa, važiuoji ratu ant žvyro dangos. Tada važiavau ralyje, ten 3-ejus metus buvom Lietuvos čempionais, bet dėl tam tikrų aplinkybių teko naujų iššūkių imtis. Tada atsiradau žiedinėse varžybose. Automobilių sportas gana lankstus, čia gali važiuoti ir vienas. Man visada labiau patiko ilgų distancijų varžybos. Bet taip nutiko, kad teko važiuoti žiedinėse trasose.

Visgi jūsų veikla, užsiėmimas yra labai vyriškas reikalas. Visuomenėje gajus požiūris, kad tai labai vyriškas sportas, tačiau pastaruosius keletą metų jame atsiranda vis daugiau merginų ir jos gana tvirtai įrodinėja, kad tai ne kažkokį svorį kelti. Aišku, fizinės jėgos reikia, ne visos merginos atlaiko. Kad ir, pavyzdžiui, Indrė Senkutė – užsispyrusi, ilgai važiuoja. Dažnai būna, kad merginos pradeda važiuoti, tada atsiranda šeima ir viskas baigiasi. Indrė neseniai susituokė ir toliau puikiai įgyvendina savo tikslus ralio trasose. Kalbėdama apie vyrišką sportą, turiu omenyje kitus dalykus. Ne paslaptis, kad vyrams nuolat 32.


33.


reikia iš kažkur gauti adrenalino. Jūsų sporte adrenalino labai daug? Taip. Adrenalino gaunam, iš šalies dažnai atrodo, kad mes šiek tiek bepročiai, mums reikia tik greičio. Vis dėlto tas greitis yra profesionalumo požymis. Greitai važiuoji ne tik tam, kad gautum adrenalino. Vieniems svarbu greitis, kitiems adrenalinas, tretiems – maksimalus savo žinių išnaudojimas. Kiekvienam skirtingas poreikis. Adrenalinas geras jausmas, bet dažnai gali pakišti koją. Jeigu tik akys išsipūtusios, o nežinosi, ką darai, gero rezultato nebus. Daugiausia dėmesio reikia skirti profesionalumui, meistriškumui. Bet, Ignai, kuo daugiau gauni adrenalino, tuo daugiau jo norisi? Visi adrenaliną sureikšmina. Aš sakyčiau, kad svarbiau rezultatas - kažką darai ir tau išeina, metų gale gauni įvertinimą, tarkim, tampi čempionu. Mediciniškai žiūrint, pakyla dopaminas ir tai užkrečia. Ir tikrai užkrečia – tu padarei, pavyko, noriu geriau, keli didesnius tikslus. Tai visą laiką veda į priekį – įgyvendintas, pasiektas rezultatas. Tada ieškai kito tikslo ir jį keli jau didesnį. Kokius pasiekimus įvardytumėte kaip jums pačiam svarbiausius lenktynininko karjeroje? Žvyro danga, kur mieliausi ir geriausi atsiminimai, laimėjimai ralio čempionatuose. Trejetą metų buvau Lietuvos automobilių ralio čempionu savo klasėje. Tada, be abejo, Palangoje 1000 km varžybose užimtos pirmos vietos. 18-os metų pradėjau važiuoti ralyje, tikrai puikiai sekėsi, trejetą metų iš eilės laimėjau čempionatą – tada turbūt buvo didžiausias mano, kaip lenktynininko, karjeros pikas. Dabar esu ir treneris, ir komandos vadovas. Man tai patinka. Kol kas apsiribojate Lietuva? Šiuo momentu taip, bet ateities planų turiu labai įvairių. Pavyzdžiui? Dakaro ralis? Čia gal labiau mintys ir viltys. Dakaro ralis šiuo metu populiarus. Be to, ir mano šeimoje idėjakada nors važiuoti Dakaro ralyje sklandė jau senokai. Tėvukas bendraudavo su pirmu lietuviu, kuris buvo išvažiavęs į Dakarą. Mes su broliu svajodavom, dar būdami labai maži, kad važiuosim viename ekipaže kada nors Dakare. Ši tema nenumesta, galbūt kada nors, bet ne dėl to, kad šiuo metu Benediktas Vanagas, Vaidotas Žala ar Antanas Juknevičius važiuoja. Jie nėra vedamoji jėga. Ko jums trūksta iki šios svajonės įgyvendinimo? 34.


Šalis maža, važiuoja jau net trys ekipažai. Lietuvai tai labai daug. O mūsų atveju esminis momentas yra finansai. Tai sudėtingiausias dalykas. Ir, kita vertus, dar neturime tokio tikslo – imti ir kitais metais startuoti. Yra kitų planų, kuriuos dar norime įgyvendinti. Kaip ir minėjau, šiuo metu dirbu su vaikais. Tai suryja daug laiko. Ateis ir kitiems projektams savas laikas.

„Gyvenime nelakstau. Stengiuosi būti pavyzdžiu vaikams, su kuriais dirbu.“

Pakalbėkime apie jūsų ilgą lenktynininko karjerą. Daug metų dalyvaujate automobilių sporte. Ir visada viskas vykdavo sklandžiai? Visko yra buvę. Štai pamenu, kada pirmą kartą teko dėl čempiono vardo ralyje kovoti, tai priešpaskutiniame etape buvo labai greitas trasos ruožas. O yra taip: iš pradžių važiuoji ir „užsirašinėji“ trasą. Tai dar per tą „užsirašymą“ sakiau: kas drąsos turės ir iki galo spaus, tas šiame greičio ruože arba laimės, arba pralaimės. Ir ką jūs manote? Mes apsivertėme tame ruože. Galvojau, viskas. Tada su šturmano ir žiūrovų pagalba atvertėm automobilį – mašina buvo be langų, visi keturi ratai žiūrėjo į skirtingas puses. Sėdom, važiavom, iki finišo buvę likę keletas greičio ruožų, juose lėkėm kaip patrakę – be langų ir kreivu automobiliu. Atvažiavom treti. Reikėjo skubiai reabilituotis, paskutiniame etape labai pasistengėme ir vis tiek tapome čempionais. Labiausiai įstrigęs atvejis. Buvo sunku, reikėjo maksimaliai atiduoti viską, ką gali, bet vis tiek pavyko. Suprantu, kad jūsų sporte greita reakcija ypač svarbi? Taip, labai. Ralyje greita reakcija yra esminis momentas. Nes važiuodamas žiedu negali važiuoti vienodai, kiekvienas posūkis yra naujas iššūkis. Kinta danga, ir turi čia ir dabar priimti sprendimą. Jeigu tas sprendimas bus netinkamas, mažiausiai, kas gali nutikti, tai tavo pasirodymas varžybose gali baigtis.

sionalus, sugeba lenktynininką nuraminti tiesiog savo balso tonu. Yra ir man šturmanas davęs velnių – sako, jeigu ir toliau taip lėksi, aš išlipu, važiuok vienas. Turi sumažinti tempą ir vėl po truputį grįžti iki savo maksimalaus greičio. Nėra čia taip, kad neva esi kažkoks unikalus, atsisėsi ir laimėsi. Čia yra branda ir darbas.

O kaip susitvarkote su emocijomis? Būna sunku, bet pavyksta.

O jūs tik trasoje lakstote ar ir gyvenime? Ne, gyvenime nelakstau. Stengiuosi būti pavyzdžiu vaikams, su kuriais dirbu. Keistai atrodyčiau prieš juos, jeigu už greitį man atimtų teises. Kaip galėčiau juos mokyti? Automobilių sportas geras tuo, kad po varžybų esi labai ramus, nes jų metu labai išsikrauni. Yra daug mėgėjiškų renginių, kur žmonės gali išsikrauti. Tada jie gatvėse pavyzdingiau elgiasi. Tas pats filmas „Greiti ir įsiutę“, kurį jūs minėjote. Po tų filmų pareigūnai turėdavo daug darbo, nes visi užsivedę lėkdavo. Ir tai yra tiesa - žiūrovas labai dažnai pagauna didesnį azartą nei pats sportininkas. O mes išsikrauname ir būname geri vairuotojai.

Ką darote? Medituojate, skaičiuojate iki dešimties, gal dainuojate? (Juokiasi) Kadangi aš šiame sporte jau 18 metų, per tiek laiko jau esu radęs būdų nusiraminti. Kol esi jaunas, karštakošis, dažniausiai prisidarai visokių reikalų. O kai ateina branda, viskas savaime išsisprendžia. Ir kuo greičiau ta branda ateina, tuo pačiam geriau. Rezultatas iš karto geresnis. Būdavo, anksčiau važiuoji, išslysti iš trasos, tada puoli taisyti tą savo klaidą dar greičiau lėkdamas. Bet greičiau už save juk negali važiuoti. Gerai, kai ekipažas su šturmanu – jeigu jis profe35.


Klausau aš jūsų ir galvoju – būčiau jūsų draugė arba žmona, turbūt iš proto išsikraustyčiau. Yra buvę ultimatumų iš moterų. Man merginos yra sakiusios: arba aš, arba sportas. Atsakai gražia šypsena. Kai viena taip sakiusi mergina geriau susipažino su automobilių sportu, pamatė, kad jeigu važiuoji pagal taisykles, viskas yra labai saugu. Ir netgi pati labai norėdavo važiuoti į visus renginius. Tai užkrečia, tai gerasis narkotikas. O dabar draugę turite? Kodėl to klausiate? (Kvatojasi) Pasitikslinu, nes būčiau klaususi, kaip ji reaguoja. Šiuo metu neturiu. Vienišas, svajonių jaunikis? Tik nesakykite to garsiai, nes paskui nebus laiko sportuoti. (Juokiasi) Gerai. Tada apie „Bunastą“ pakalbėkime. Kodėl pradėjote dirbti su šia įmone? Įmonės vadovas Jurgis paprašė mano pagalbos. Jis irgi domisi automobilių sportu. Mes kartu treniravomės pas automobilių ir motociklų sporto trenerį Mindaugą Pocių. Ir natūraliai susibendravome. Kalbėjom apie tai, kad reikia vedlio, kuris padėtų patekti į automobilių sportą. Jurgis pasirinko mane, pabandėm, susidraugavom. Dabar esame ir bičiuliai, ir komandos draugai, ir tos pačios idėjos autoriai. Bandom tuo pačiu keliu eiti. Ir kokių ambicijų turite? Visi mes, kurie dalyvaujame automobilių sporte, turime tikslą nugalėti. Čia toks jau labai vyriškas bruožas. Norime konkuruoti ir nugalėti. Tikslai tik patys aukščiausi – būti pirmiems. Jeigu kalbėtume apie kitus metus – orientuosimės į ilgas distancijas, stengsimės nugalėti savo klasėje. Nenorime, kad tai būtų trumpalaikis projektas. Nes jeigu be komandos važiuoji, gali būti niekam neįdomus. Kitais metais ketiname dalyvauti varžybose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. O vėlesniais metais turim tikslą išvažiuoti ir toliau, į kitas užsienio valstybes. Su „Bunasta“ dirbu metus. Ir per tą laiką mes 1000 km lenktynėse Palangoje atvažiavome pirmi savo klasėje. Automobilių sporte turi būti sporto ir verslo sinergija. Ir ta sinergija atsiranda tada, kai tikslai vienodi ir priemonės pasiekti tikslą tokios pačios. Čia mes su „Bunasta“ labai aiškiai sutariame. Idėjos irgi sutapo. Tai mus suvienijo. Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas nebus trumpalaikis.

36.


37.


Laurynas Staryj: klientui reikia patikimo partnerio Klientas yra Dievas. Regis, tai puikiai supranta vienas iš seniausių „Bunastos“ darbuotojų Laurynas Staryj. Jis telefono neišjungia nei naktimis, nei savaitgaliais, nes mano, jog sieną kertančiam vairuotojui bet kada gali prireikti pagalbos. Pardavimais „susirgęs“ jaunas vyras kaip žirnius į sieną beria visus įmonės, kurioje dirba, privalumus prieš konkurentus. Greitis ir tikslumas – vieni iš jų. Apie klientų poreikius ir jo paties iššūkius formuojant naują skyrių pokalbis su pardavimų skyriaus vadovu Laurynu Staryj.

Laurynai, trumpai prisistatykite. Kokios jūsų funkcijos „Bunastoje“? Aš esu Laurynas su daug kam įdomia pavarde Staryj, kuri išvertus iš rusų kalbos reiškia „senas“. Bet aš tikrai dar nesenas, jau 28-eri. Į „Bunastą“ atėjau dirbti prieš daugiau kaip ketverius metus, dabar dirbu pardavimų vadovu, bet esu ir pardavimų vadybininkas. Į įmonę atėjau iš karto po studijų. Mano pagrindinė misija čia - kad klientai liktų patenkinti. Ne tik prižadėti, bet ir ištesėti tuos pažadus. Man svarbu, kad įmonė augtų ir kad turėtume daug užsakymų. Paprastai tariant – aš esu gimęs pardavinėti. Man labai patinka ieškoti įmonei klientų, važiuoti pas juos, tartis, kad patikėtų užsakymus „Bunastai“, o ne kitai įmonei.

bet kuriuo paros metu. Nebūna taip, kad gali palikti telefoną ar neatsiliepti savaitgaliais. Dirbame nuolat. Aišku, būna laiko tarpas nuo 3 iki 6 val. nakties, kai miegi giliausiai ir gali neišgirsti telefono skambučio, bet taip nutinka retai (Juokiasi). Kodėl šioje srityje reikia, kad darbas vyktų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę? Nes kroviniai turi judėti, nelaukti, kol kažkas atsibus ir išeis į darbą. Pagrindinis išskirtinumas kiekvienam vežėjui prieš jo konkurentus yra greitis, kuo jis greičiau pristato krovinį, tuo tampa konkurencingesnis. Ir pristatymo išlaidos tampa mažesnės. Todėl mes stengiamės, kad vežėjai niekur nestrigtų. Deklaracijas pildome, kai vairuotojas yra pakeliui į pasienį. Visas mūsų aptarnavimo tinklas išdėstytas tam tikrais atstumais iki pasienio, kur didžiausi automobilių srautai. Pradedame pildyti dokumentus, kai vairuotojas dar net nėra privažiavęs sienos, pavyzdžiui, likus 30-40 km. Vairuotojui nereikia laukti atvažiavus prie sienos, kol bus užpildyti dokumentai, mes juos tvarkome jam judant. Vyksta nuolatinis judėjimas.

Įsivaizduokime situaciją – aš ieškau tokių paslaugų, kurias „Bunasta“ teikia, paskambinu jums ir ką jūs man pasiūlysite? Kodėl turėčiau rintis jus, o ne kitus? Pirmiausia mes išsiaiškintume, kokius krovinius vežate, kur vežate ir kokiu būdu vežate – ar su TIR knygele, ar su garantu. Kodėl rinktis mus? Mes esame vienintelė įmonė, kuri aptarnauja visus pasienius – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Be to, parduodam savo produktą, tai reiškia, kad netarpininkaujam – neperkam ir neparduodam kitų įmonių produktų. Pagal tai, ko pageidaujate, nustatytume individualią kainą. Dar vienas „Bunastos“ privalumas – dirbame 24 valandas per parą. Tai reiškia, kad mūsų darbuotojai supranta, jog dirba ne iki 18 val. Esame pasiekiami

Suprantu, kad nuolatos palaikote ryšį su vairuotojais? Mano pagrindinis darbas pasirašyti sutartį ir perduoti kontaktus kitiems darbuotojams. Vairuotojų aptarnavimu rūpinasi mūsų įmonės klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkai. Jeigu įvyksta koks nors nesusikalbėjimas, tada jau įsijungiu 38.


39.


ir aš. Jeigu pastebime, kad klientui kažkas nutiko, klausiame, palaikom santykius nuolatos. Nes kasdien dirba ir konkurentai, jie nuolat siunčia klientams pasiūlymus, mes turime įrodyti, kad mūsų paslaugos ir kainos geriausios. Pirkdami privalomas paslaugas iš skirtingų tiekėjų klientai dažniausiai permoka.

Nėra fiksuoto dydžio, tai gerai, nes gali būti, kad krovinys nėra brangus ir vežamas labai greitai. O garantijos dydžio limitas yra? Mūsų garantijos dydis dabar - 30 milijonų eurų. Mes neribojame jos, galėtume išduoti ir visą sumą, bet tokiu atveju kiti klientai turėtų palaukti. Didžiausia garantija, kurią esame išdavę vienam automobiliui, 2 milijonai 600 tūkstančių eurų. Du kartus tokio dydžio garantiją išdavėme į Muitų sąjungą vykusiam kroviniui ir vieną kartą tokiai pačiai sumai įforminę tranzitą į Europą. Jeigu kažkas atsitinka ir krovinys nepasiekia muitinės, tai tą sumą, kurią mes garantavome, muitinė iš mūsų pasiima. Tada esame priversti vežėjo prašyti susimokėti tą sumą. Čia blogasis scenarijus. Garantijos esmė, kad skirtingų sąjungų muitininkai galėtų įleisti prekes. Pavyzdžiui, krovinys iš Europos važiuoja į Muitų sąjungą. Tai reiškia, kad už krovinį yra nesumokėti PVM ir importo mokesčiai. Muitininkas klausia vairuotojo, kokią jis garantiją duoda, kad šis krovinys tikrai pasieks vidinę muitinę ir „išsimuitins“. Jis turi garantuoti. Mes garantuojame muitinėms, kad jeigu krovinys nepasieks tikslo ir mokesčiai nebus sumokėti valstybei, mes tuo atveju sumokėtume už tą vežėją mokesčius. Be garantavimo pravažiuoti sienos nėra galimybės. Esama alternatyvų kaip konvojus arba yra vežėjų, kurie turi muitinės vežėjo statusą, jie gali važiuoti be garantijos. Dar yra TIR knygelės, tai Vežėjų asociacijos produktas, kuris garantuoja iki 60 tūkstančių. Tai reiškia, kad jeigu mokesčių būtų daugiau, vežėjas negalėtų įvažiuoti. O su „Bunastos“ garantija galima važiuoti, mokesčiai gali būti ir didesni. Vežėjas mums sumoka priklausomai nuo to, kokią sumą mes išdavėm. Kaina priklauso nuo mokesčių sumos ir atstumo, kurį vežėjas važiuoja, kuo toliau važiuoja, tuo daugiau moka.

Kaip jūs konkuruojate, kokie „Bunastos“ privalumai? Nepriklausomai, kokį pasienį vežėjas kirs, jis gali susitvarkyti dokumentus vienoje įmonėje. Dažnai klientas nurodo vežėjui, per kurį pasienį jis turi važiuoti. Jeigu klientas dirba su mūsų konkurentais, tai per Lietuvą važiuodamas jis dirba su viena įmone, grįždamas atgal su kita įmone, jeigu per Lenkiją ar Latvija grįžta, tada dar ir trečia įmonė, jeigu per Estiją važiuos – ketvirta įmonė. Nepatogu. Nes tokiu atveju reikia sudaryti daug sutarčių su skirtingomis įmonėmis. Jeigu klientas dirba su „Bunasta“, tai nesvarbu, per kokį pasienį jis važiuos, visus reikiamus dokumentus gali susitvarkyti „Bunastoje“. Klientas gaus vieną sąskaitą ir vieną bei tą pačią kainą nepriklausomai nuo pasienio, per kurį jam reikia važiuoti. Nes dažniausiai kainos skiriasi. Ir nereikia didelio sąrašo kontaktų, kur kreiptis. Mes siūlome tik du kontaktus: važiuojant į Europą - muitinės tarpininkų skyrius ir klientų aptarnavimo skyriaus kontaktas visiems kroviniams, kurie iš Europos važiuoja į Muitų sąjungą. Tai labai patogu. Vairuotojai ir vadybininkai turi du telefono numerius, nereikia skambinti keliais skirtingais numeriais ir bendrauti su skirtingomis įmonėmis. Kokį produktą siūlo „Bunasta“? Siūlome tranzitinę deklaraciją su garantija, kad krovinys bus nuvežtas ir išmuitintas. Tą mes garantuojame Muitų sąjungos arba Europos Sąjungos muitinei. Parduodam tranzitinės deklaracijos paslaugą su garantija.

Kokie pagrindiniai klientų poreikiai? Dirbate kelerius metus, įspūdį jau turbūt turite susidaręs - ko labiausiai reikia klientui? Klientui reikia patikimo partnerio, į kurį jis gali kreiptis ir šis ras sprendimą. Vežant krovinius iškyla visokių problemų, mes visada padėsime jas išspręsti. Problemų gali būti įvairių – kertant sieną iškilo papildomų reikalavimų. Neribojame savo darbo, net jeigu tai ne mūsų funkcija, mes klientui pasiruošę padėti. Klientui labai svarbu, kad viskas vyktų greitai, kad kroviniai kirstų sienas be papildomų trukdžių. Vadinasi, deklaracija turi būti užpildyta laiku ir kokybiškai, be klaidų, kad muitininkui nekiltų klausimų, automobilis neužstrigtų pasienyje, nes tada reikia mokėti baudas. Laikas labai svarbu – vežėjas, sudarydamas su-

Kaip garantijos dydis priklauso nuo vežamo krovinio? Mokesčių vertė yra pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir importo mokestis, kurio dydis iš anksto nustatytas šalies importuotojos tai prekės rūšiai. Sususkaičiuojama bendra mokesčių suma ir mes tai sumai už vežėją laiduojame prieš muitinę – garantuojame mokesčių sumokėjimą netesybų atveju. Svarbu dar ir tai, kad klientas mums moka procentinį dydį nuo mokesčių vertės ir tai priklauso nuo to, kur tas krovinys vežamas. Jeigu vykstama arti, pavyzdžiui, į Baltarusiją, klientas moka mažesnę kainą, jeigu į Rusiją, didesnę, jeigu į Kazachstaną, dar didesnę kainą. Jis moka tik už tai, ką veža ir kiek trunka tranzito terminas. 40.


„Man malonumas, kai važiuoji pas klientą, bendrauji, klausi kaip jam sekasi, kartu šventi jo pergales.“ tartį su klientu, įsipareigoja pristatyti krovinį tam tikru laiku. Ir jeigu mūsų deklaracija nekokybiškai užpildyta, automobilis strigtų, tai kainuoja pinigus vežėjams. Greitis ir dėmesys mums yra svarbiausi. Konkurencija didelė, nes lietuvių vežėjai konkuruoja labai smarkiai.

jektas buvo. Kopijavom dokumentus, siuntėm deklarantams, o vairuotojams informaciją atsiųsdavome SMS žinute. Po metų pasikeitė situacija, dingo eilės pasienyje, reikėjo ir mums kažką keisti. Nusprendėm, kad reikia bendrauti ne su vairuotojais, o su įmonėmis, kurios tuos vairuotojus samdo. Taip dirbame daugiau nei 3-eji metai, poreikis didėja. O kadangi siekiame būti lyderiais, kyla didelio pardavimų skyriaus poreikis. Dabar pradedam jį kurti. Šiuo metu dirba 3 pardavimų vadybininkai. Su kokiais iššūkiais susiduriu aš, kaip jaunas vadovas? Man sudėtinga atrasti tuos žmones, tas būsimas žvaigždes, kurie turėtų bendrą tikslą užkariauti pasaulį. O kitas dalykas – mano visa karjera yra pardavinėti, pardavinėti, pardavinėti. Nors tapau vadovu, bet vis tiek noriu pardavinėti. Negaliu atsikratyti seno įpročio pardavinėti, negaliu nepardavinėti. Pardavimai mane veža.

Tai kokie tie klientai, Laurynai, ar labai įnoringi? Klientai yra labai paprasti. Tokie patys kaip ir mes. Visai neįnoringi. Visokių žmonių yra ir su visais sėkmingai dirbam, jie rekomenduoja mus kitiems. Mes patenkinti savo klientais. Jie labai vertina mūsų vairuotojų aptarnavimo centrus, nes jų yra 25, klientams nereikia sukti galvos, kur, pavyzdžiui, dokumentus skenuoti, tereikia atvažiuoti į „Bunastą“ ir ten viskas bus sutvarkyta. Atkrenta daug papildomo darbo, kurį turi atlikti įmonių vadybininkai. Jums patikėta kurti naują skyrių. Ar tai didelis iššūkis? Kai atėjau į „Bunastą“, mes buvome maža įmonė. Turėjome mikroautobusus, buvusius vokiškus greitosios pagalbos automobilius, kuriuose sumontavome įrangą, su kuria pasienio eilėse siūlydavom vairuotojams skenuoti dokumentus ir, kol jie stovi eilėje, padėti jiems juos užpildyti. Taip mes rinkome klientus. Visai sėkmingas pro-

Į kraują pardavimai įaugę? Man malonumas, kai važiuoji pas klientą, bendrauji, klausi, kaip jam sekasi, kartu šventi jo pergales, kai jie plečiasi, ir supranti, kad tu irgi dalele prisidėjai prie to augimo. Tai labai motyvuoja dirbti.

41.


„Bunasta“ verslo partneriai

42.


„Kai patikima, tikslu, operatyvu ir visada laiku – tai rodo puikų partnerio pasirinkimą. Mes dirbame 24/7, JŪS - taip pat.“

43.


Zofija Markevičienė: esu senelė jauna, su džinsais ir tekina Susitarti dėl interviu su Zofija... iš sykio nepavyko. „Dabar negaliu kalbėti, nes žaidžiu su anūkais“, - sakė moteris ir paprašė perskambinti vėliau. Muitinės tarpininko atstove „Bunastoje“ dirbanti moteris yra viena pirmųjų įmonės darbuotojų. Būdama 56-erių ji neišsigando iššūkių – nusprendė išeiti iš buvusios darbovietės ir, atsisakiusi ramaus gyvenimo, kurį jai garantavo galimybė gauti išankstinę pensiją, ėmėsi ieškoti darbo. Įsidarbino jaunų, veržlių bei ambicingų verslininkų įmonėje „Bunasta“. „Jeigu manysi, kad kepti karveliai turi lėkti patys tau į burną, tai ir būsi nelaimingas“, - įsitikinusi Zofija, su kuria kalbėjome apie darbą, požiūrį į gyvenimą ir apie senelės džiaugsmus.

44.


45.


46.


Jūs esate viena iš seniausiai „Bunastoje“ dirbančių žmonių. Viena pirmųjų įsidarbinote įmonėje. Papasakokite, kaip čia atsidūrėte? Labai ilgai dirbau prieš tai buvusiame darbe, nusprendžiau, kad laikas kažką keisti. Susikūriau CV, išsiunčiau, pakvietė viena įmonė į pokalbį. Ir tada sulaukiau skambučio iš Jurgio, „Bunastos“ vadovo. Pradėjom kalbėti. Dar bekalbant telefonu jis sako: „Zofija, imu jus į darbą.“ Sakau: „Direktoriau, gal mes pirmiausia turėtume susitikti ir vienas į kitą pasižiūrėti?“(Juokiasi) Tikrai. O gal būtumėte nepatikę vienas kitam? Tada jis paklausė, kada aš galiu atvykti. Sakau, rytoj. Ir viskas. Nuvažiavau į „Bunastą“, pasikalbėjom, viskas jam tiko ir man tiko, nes šioje srityje turėjau nemažai patirties ir atėjau dirbti į „Bunastą“. Mes kartu kūrėme muitinės deklaracijų pildymo tranzito skyrių. Pasakojate, kad pirmiausia norėjot pamatyti įmonės direktorių Jurgį. Ir kokį gi jis jums įspūdį paliko? Atvažiavot, pamatėt jauną direktorių – neišsigandot? Žinokit, aš neišsigandau, aš buvau nustebusi, kad jis yra toks paprastas žmogus. Jaunas žmogus, o taip paprastai gali bendrauti su žmonėmis. Su juo kalbi kaip su lygiu, nors jis direktorius. Jis lankstus, išklauso, niekada nepakelia balso. Tai vadovas, kurio mums gali pavydėti kitos įmonės. Ponia Zofija, negražu, aišku, klausti moters, bet kiek jums metų? Man 61-eri. Tai jūs keitėte darbą, kai jums buvo 56-eri? Labai drąsu. Taip. Prieš tai buvusioje įmonėje dirbau 19 metų. Tai buvo per ilgas laikotarpis. Atėjo toks momentas, kad pajutau, jog ten nebegaliu būti. Man buvo nebeįdomu. Nekorektiška apkalbinėti buvusias darbovietes, bet aš ten jaučiausi negerai. 56-erių galėjau išeiti į išankstinę pensiją, bet pasakiau sau – arba susirandu kitą darbą, arba einu į pensiją. Ir aš susiradau darbą. Ir labai greitai. Dabar esu laiminga, kad dirbu šioje įmonėje. Bet jūs galėjote neieškoti darbo? Galėjote gauti pensiją, sėdėti, megzti ir anūkus auginti? Kai pasakiau, kad eisiu į pensiją, mano dvi dukros to nesuprato. Su mano charakteriu, su 47.

„Jeigu tu su gerumu žiūrėsi į kitą žmogų, tai ir tau bus gera gyventi.“ mano tempu, su mano aktyvumu eiti 5-eriais metais anksčiau į pensiją, žinote, čia nesąmonė. Man dukros sakė: „Mama, gi tu pati save žudai.“ Jokiu būdu. Mes su dukra parašėme CV ir viskas. Įsidarbinau. Iš to, ką pasakojate, suprantu, kad jūs labai aktyvi, veikli moteris? Ne ta, kuri prie puodų sėdi, valgyt verda ir to užtenka? Ne, jokiu būdu. Aš į vandens parką nulekiu ir pasportuoju, ir pas vaikus važiuoju, turim sodą, vasarą važiuoju, ir į svečius einu. O kam jums to? Sutikite, juk labai daug yra brandaus amžiaus žmonių, kurie tik sėdi, bamba ir nieko nedaro. Aš visą gyvenimą tokia. Vaikai apie mane taip sako: „Senelė mūsų jauna, su džinsais ir tekina.“ Mano natūra tokia. Kitaip net negalėčiau. Ir nepykstate, kai jus senele pavadina? Tikrai ne. Aš ir esu senelė, mano pirmam anūkui jau 20 metų. Kai jis buvo dar mažiukas, metukų neturėjo, aš su juo ropodavau ant grindų ir buvau laiminga. Kadangi pirmi anū-


„Aš turiu darbą, gerus

darbdavius, pati užsidirbu sau duoną, turiu puikius vaikus, kodėl turėčiau būti nelaiminga? Esu laiminga!“ kai buvo berniukai, man sakydavo, kad aš ne senelė, o tik senelio žmona, tai gatava buvau akis išdraskyti. Kaip tai aš ne senelė? (Kvatojasi) Žodžiu, pozityviai žiūrit į gyvenimą? Žinokite, reikia žiūrėti į viską su gerumu. Jeigu tu su gerumu žiūrėsi į kitą žmogų, tai ir tau bus gera gyventi. Aš „Bunastoje“ visada sakau: dirbkime „Bunastoje“ ir dirbkime „Bunastai“. Kai kolektyve būna kas nors nepatenkintas darbo grafiku, pinigais ar kažkuo dar, aš sakau: dirbkime „Bunastoje“ ir dirbkime „Bunastai“. Ir mums bus gera čia dirbti. O mums tikrai gera dirbti „Bunastoje“.

48.


Kadangi jūs jau brandaus amžiaus keitėte darbą, tai turbūt ir požiūris į darbo vietą yra kitoks? Ir darbo vietos vertinimas kitoks nei, pavyzdžiui, jauno žmogaus akimis žiūrint? Juk jauni dažnai įsivaizduoja, kad jiems dar visas gyvenimas prieš akis, kalnus galima nuversti. Ši mano darbovietė jau ketvirta. Kiekvieną darbą vertinau. Man tai yra svarbu. Reikia vertinti įmonę. O jeigu tau blogai toje įmonėje, tai tu eik iš jos. Bet jeigu čia dirbi, turi save atiduoti, tada ir tave vertins, ir pačiam bus gera. Mano tokia pozicija.

Nieko panašaus. Anksčiau viskas buvo įsprausta į rėmus, reikėjo dirbti pagal griežtus reikalavimus ir instrukcijas ir nė žingsnio į šoną. O dabar viskas kitaip. Mūsų įmonėje labai daug laisvės. Mūsų vadovas yra labai verslus, veržlus, į priekį mato toli ir daug. Jis žengia vieną žingsnį, perduoda komandai dirbti toliau, pats vėl imasi kito ir taip vis pirmyn. Kai mes kūrėmės, buvo tik vienas skyrius, pirmą mėnesį padarėme tik 17 deklaracijų. O dabar mes padarom per parą 200 deklaracijų ir daugiau. Tai, pažiūrėkit, kaip užaugo mūsų įmonė ir pasiekimai. Aš čia kalbu tik apie savo skyrių. O pas mus dar yra garantijų ir EPI skyrius. Tai jie irgi kaip išaugo. Jeigu pradžioje, kai įmonė atsidarė, dirbome iš viso 4 žmonės ir nebuvome apkrauti, dabar pamainoje 3-4 žmonės dirba ir neturi kada nuobodžiauti. Tai įsivaizduokite, kaip įmonė užaugo.

O ką jūs dirbote prieš tai? Aš esu baigusi stiklo technologiją, mano pirmoji darbovietė - stiklo fabrikas „Raudonoji aušra“. Kada tai buvo? 1974-aisiais. Tada buvo mano darbo pradžia, tarybiniai metai. Paskui vienas mano bendradarbis perėjo dirbti į Prekybos ir pramonės rūmų prekių ekspertizę ir užsukęs į svečius sako: „Ten labai trūksta stiklo specialistų, gal tu nori ten eiti?“ Sakau: „Nežinau, gal ir norėčiau.“Man Prekybos ir pramonės rūmai taip įdomu pasirodė. Aš nuvažiavau į pokalbį pas skyriaus viršininką, pakalbėjom ir nuėjau pas juos dirbti stiklo technologe. Išdirbau daug metų. Vyko įmonės reorganizacija, tada pradėjau dirbau uždarojoje akcinėje bendrovėje, paskui perėjau dirbti į UAB „Vilniaus bakalėją“, ten dirbau muitinės sandėlyje. O prieš penkerius metus atėjau pas Jurgį į „Bunastą“. Tokia mano istorija.

O jums jūsų darbas patinka? Juk dirbate pamainomis. Nesunku, kai reikia naktį padirbti? Aš esu muitinės tarpininko atstovė. Mes dirbame be išeiginių, pamainomis. Dirbu 2 dienas, paskui 2 naktis, tada turiu 4 išeigines. Štai ir vakar, kai man skambinot, buvau po naktinės pamainos, miegojau kaip barsukas. (Juokiasi) Viskas man tinka. Aš labai vertinu savo darbą. Jeigu matau, kad įmonė, kurioje dirbu, auga ir klesti, tuo labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Aš noriu šioje įmonėje dirbti ir toliau. Šiais metais liepos mėnesį ateina mano išėjimo į pensiją laikas. Galbūt, jeigu aš norėsiu, jeigu įmonė manęs norės, jeigu matysiu, kad dar sugebu dirbti, aš dirbsiu. Jeigu aš būsiu reikalinga, jeigu turėsiu sveikatos, aš dirbsiu. Niekada nebuvau niekam našta ir nebūsiu.

Ponia Zofija, jūs tiek ir vadovų, ir valdžių, ir net politinių santvarkų pakeitėte! Visko išbandėte – ir socializmo, ir kapitalizmo. Ir kaip keitėsi požiūris į darbuotoją per visus tuos metus? Mes perėjome iš tarybinių laikų į nepriklausomybę, tai patikėkite, kai pagalvoju, koks buvo požiūris į žmogų tarybiniais laikais, net nesinori prisiminti. Bet ir tarybiniais laikais man kažkaip sekėsi dirbti. Į tuometinį Leningradą į seminarus važiuodavau. Buvo visai įdomu. Manau, kad kur bebūtum, visur gauni patirties, jeigu tik moki pasiimti tai, ką reikia.

Dirbate labai vyriškame versle. Nesudėtinga? Mūsų skyriuje daugiau moterų. O kad sritis vyriška, nematau problemos. Mes, moterys, šioje įmonėje dirbame su dokumentais, o vyrai, kaip žinia, su popieriais nelabai mėgsta dirbti. (Šypsosi) Klausausi jūsų, žaviuosi optimizmu ir suprantu, kad jūs - laiminga moteris. Labai. Manau, kad laimė priklauso nuo žmogaus požiūrio. Jeigu sėdėsi ir stenėsi, klausysi, kur kas tau ką kalba, nieko nepasieksi. Ir jeigu manysi, kad kepti karveliai turi lėkti patys tau į burną, tai ir būsi nelaimingas. Mano požiūris toks: aš turiu darbą, gerus darbdavius, pati užsidirbu sau duoną, turiu puikius vaikus, kodėl turėčiau būti nelaiminga? Esu laiminga!

Jūs galite lyginti, ponia Zofija, kokia buvo situacija tarybiniais metais, kokia yra dabar, nepriklausomoje Lietuvoje, kai rinka laisva. Yra teigiančių, kad dabar verslininkai galbūt yra per daug agresyvūs, įžūlus, norintys greito rezultato, nesiskaitantys. Kaip jūs galvojate? 49.


50.


„Eneos 1006 km lenktynėse“

pergalę atnešė komandos dvasia Tradicinėse „Eneos 1006 km lenktynėse“ startavusi „Bunasta“ parodė, kad svarbiausia yra nusiteikimas ir komanda! Ir nors pasiruošimas lenktynėms nebuvo lengvas, tačiau rezultatai pradžiugino visus. „Bunasta by Žaibelis motorsport“ komanda finišavo tarp lyderių – bendroje lenktynių įskaitoje pasiekė net 9 poziciją ir laimėjo 1 vietą A2000 klasėje. „Bunasta“ garbę gynė Ignas Palaima, Ignas Brusokas, Tomas Rimkus bei Jurgis Adomavičius. Komandos nariai vieningai nutarė – gerą rezultatą ne visada nulemia galia ar pinigai. Kur kas svarbiau yra komandos dvasia. Kaip svarbią sėkmės priežastį komandos lenktynininkas I. Palaima nurodė ir užduočių išmanymą, jų atlikimą 100 procentų. Nors dalyvavimas lenktynėse gali pasirodyti lengva pramoga, tačiau taip tikrai nėra. UAB „Bunasta“ direktorius J. Adomavičius tvirtina, kad ištvermės lenktynėse neužtenka greitai apvažiuoti kelių ratų – stabilų greitį reikia išlaikyti visas devynias valandas, nepridaryti klaidų ir nesudaužyti automobilio. Iš pradžių prie „Eneos 1006 km lenktynių“ starto linijos komanda planavo stoti su galingu BMW. Tačiau netikėta nelaimė sujaukė visus planus. BMW automobilis treniruotės metu krito nuo šlaito. Likus vos daugiau nei mėnesiui iki lenktynių Palangoje, „Bunasta“ neturėjo kito automobilio. Tačiau komandai buvo pasiūlyta prikelti puikiai pažįstamą „Honda Integra“. „Bunasta by Žaibelis motorsport“ vairuojama 12 numeriu pažymėta „Honda Integra“ buvo vienas iš paprasčiausių ir mažiausiai galingų automobilių visoje rikiuotėje. Tačiau lenktyninikai padarė viską, kad kolegos jais didžiuotųsi. „Stabilumas, tiksliai apskaičiuota strategija ir geras pasiruošimas. Štai kas padėjo pasiekti gerų rezultatų“, – įsitikinę komandos nariai.

51.


„Bunasta“ verslo partneriai

52.


Profesionalumas ir aukštas teikiamų paslaugų lygis, aukšta kompetencija, organizuotumas ir darbuotojų siekis reaguoti į bet kokius klausimus ir kylančius sunkumus trumpiausiais terminais suteikia mums užtikrintumo jausmą dalykiniuose santykiuose. Ypač norisi pabrėžti individualų požiūrį, sprendimo priėmimų operatyvumą ir garantuotą prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą. Teikiamos paslaugos patvirtina Jūsų pažangų būdą, atsakingumo dvasią šiame siekiamybių amžiuje. Linkime Jūsų kolektyvui ekonominio stabilumo ir gerovės. Su viltimi toliau tęsti sėkmingą ir ilgalaikį bendradarbiavimą su Jumis, Vidaus logistikos skyriaus vadovė

M. I. Popova

53.


Lenktynių trasa – ne tik profesionalams Praėjusį pavasarį UAB „Bunasta“ organizuota nemokama „Track Day“ (liet. – diena trasoje) sutraukė beveik 100 dalyvių! Auto trasporto gerbėjai buvo suvienyti į bendruomenę – į trasą susirinko ištikimiausi greičio ir manevrų virtuozai. Tarp jų ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai. Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje šventės dalyviai išbandė ne tik savo, bet ir technikos galimybes. „Track Day“ metu niekas nesivaržė dėl vietos turnyrinėje lentelėje ar prizų. Kaip teigia idėjos autorius, „Bunasta“ direktorius Jurgis Adomavičius, „Bunastadienio“ esmė – autosporto populiarinimas Lietuvoje ir naujų pažinčių įgijimas tiems, kas domisi šiuo sportu ar dar tik pradeda tai daryti. Renginio dalyviai taip pat galėjo iš arti pamatyti, kokia yra auto ir motosporto dalyvių kasdienybė. Šventės organizatoriai įsitikinę – tokie renginiai užkrečia naujokus autosportu, prisideda prie šio sporto rėmimo, didina saugumą keliuose. Juk tuos, kurie pirmą kartą atsisėda prie lenktyninio automobilio vairo, konsultuoja savo srities profesionalai. Praėjusių metų rudenį vyko transporto įmonių darbuotojams skirta šventė „Diena trasoje su „Bunasta“. Kačerginės „Nemuno žiedo“ riaumojo daugiau nei 15 galingų lenktyninių automobilių. Visi šventės dalyviai galėjo išbandyti save lenktyninko amplua ir pajausti, ką reiškia lėkti trasa milžinišku greičiu. „Greitis yra mūsų darbo esmė. Transporto versle svarbi kiekviena akimirka, todėl natūralu, kad geriausia vieta susitikti su kolegomis yra lenktynių trasa“, – šypsosi „Bunasta“ direktorius Jurgis Adomavičius.

54.


55.


5-sis „Bunasta“

gimtadienis – linksmiausio

kolektyvo apsuptyje

Akį traukiančios dekoracijos, nuoširdžios šypsenos ir iškilmingi apdovanojimai – penktasis UAB „Bunasta“ gimtadienis buvo atšvęstas su trenksmu! Nuoširdūs palinkėjimai kolegoms liejosi visą vakarą, o šokiai ir dainos netilo iki pat ryto. Susirinkusiems įmonės darbuotojams koncertavo populiari grupė „Pop ladies“. Dainininkės ne tik atliko savo dainų repertuarą, bet ir sudainavo „Bunasta“ himną. Kartu su atlikėjomis „Bunasta“ vardą skandavo visi vakaro svečiai taip paliudydami, kaip sunku Lietuvoje būtų rasti kitą tokią puikią darbovietę. „Bunasta“ vadovas ir įkūrėjas Jurgis Adomavičius teigė, kad šie penkeri metai jo gyvenime buvo ypač svarbūs. Šiuos metus verslininkas įvardina kaip didžiausią savo pergalę, kurios nebūtų pasiekęs be kartu dirbančios komandos. „Svajojau žiūrėdamas į užsienio kompanijas. Galvodavau, kaip jos taip išauga... Tik dabar supratau, kad įmonėje dirba ta komanda, kuri ir dirbs toliau. Mes esame kelyje, kuriame ir būsime. Einame link tikslo, o ne esame jo paieškose. Per ateinančius metus padarysime tiek, kiek padarėme per penkerius“, – žada pavyzdiniu požiūriu, energija ir nesibaigiančiomis idėjomis žavintis įmonės vadovas. Pasak J. Adomavičiaus, svarbiausia šiame versle yra turėti klientą ir palaikyti su juo artimus santykius, klausti, ko jam reikia. „Visuomet maniau, kad sunkiausia yra tai, jog mes dirbame su užsieniu ir esame priklausomi nuo tos šalies įstatymų. Vis galvodavau, kas bus, jei jie ims ir pasikeis... Tačiau turėdamas glaudų ryšį su klientu, suprasdamas, ko jam reikia, aš galiu eiti ir eisiu labai toli“, – šypsosi vežėjams specializuotos muitinės tarpininkų įmonės įkūrėjas. Gražių žodžių „Bunastai“ negailėjo ir darbuotojai. Labiausiai jie vertina tai, kad kiekvienas dirbantysis yra vertinamas ir įvertinamas, darbe gali išreikšti save. „Šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu, kad jis gali kažką sukurti, kompanijoje yra svarbi jo nuomonė“, – sako direktoriaus pavaduotojas Ramutis Kurpė. 56.

Jurgis Adomavičius su „Bunasta by Žaibelis motorsport” lenktynių komandos vadovu ir profesionaliu lenktyniniknių Ignu Palaima.

Jana Tkačiovienė - personalo vadovė ir Agata Voleiko - muitinės tarpininko atstovų skyriaus vadovė kartu su „Bunasta” padalinio Lenkijje („Bunasta” Sp. z o.o.) kolektyvu: Agnieszka Ożarowska - Lenkijos padalinio direktorė, Anna Chmieliewska - tranzitinių procedūrų koordinatorė, Hanna Griniewiecka ir


Pardavimų vadybininkės Natalija Lazovik, Kristina Korsakova, Svetlana Šimulevič, „Bunasta”padalinio Latvijoje direktorė (SIA „Bunasta”) Marija Jurjeva ir Pardavimų vadybininkė Ilona Stefanovič. Jurgis Adomavičiu su VšĮ Ask „Žaibelis” direktoriumi Edvinu Preckailo.

Jurgis Adomavičius su DKV EURO SERVICE Baltikum UAB direktoriumi Artūru Michejenko.

Personalo vadovė Jana Tkačiovienė ir „Bunasta” padalinio Ukrainoje direktorius Konstantin Motylov. VšĮ ASK „Žaibelis” atstovės Elita Preckailienė ir Milda Preckailaitė

Dzmitry Fiedorovich - klientų aptarnavimo vadybininkai, Katarzyna Zontak - marketingo vadybininkė, Joanna Prychocka - skyriaus Porosluose vyriausioji vadybininkė; Dariusz Ćwiklewski - klientų aptarnavimo vadybininkas; apačioje: Mariusz Huszcza - klientų aptarnavimo vadybininkas, Maciej Gajewski - marketingo vadybininkas, Olga Petrash - skyrių Lenkijoje veiklos vadovė.

Jurgis 57.Adomavičius su „Bunasta” padalinio Ukrainoje direktoriumi Konstantinu Motylovu.


Direktoriaus pavaduotojas Ramutis Kurpė ir pardavimų vadybininkė Svetlana Šimulevič nugalėjo metų Optimistų nominacijoje.

Tai, kad draugiškas, ambicingas ir tikslų siekiantis kolektyvas yra didžiulis privalumas, tikino ir Klientų aptarnavimo vadybininkas Jan Leščevskij. „Kas pas mus ateina dirbti, tas ir pasilieka... Linksmiausias kolektyvas, nėra jokių problemų. O smagiausia, kai kartu išsprendžiame probleJurgis Adomavičius ir UAB „Ortima” mas“, – šventės metu kalbėjo Janas. atstovai: kairėje Andrej Svirko Tai, kad įmonėje didžiausią vertę sukuria žmonės, pa-ir Aleksandr Klimasenko, dešinėje tvirtino ir Personalo vadovė JanaVladimir Tkačiovienė. Kovtunov. „Įdomūs projektai, jautiesi kaip šeimoje. Žmonės čia vertinami už nuoširdumą, atsidavimą darbui, kolegos siekia rekordų“, – šypsosi „Bunasta“ darbuotoja.

Internetinio marketingo agentūros „DigiAstrum” atstovė Asta Trapulionienė linki sėkmės, idėjų ir naujų laimėjimų.

„Bunasta” akcininkai D.Dashuk ir V. Medvedev įteikė krepšinio taurę, simbolizuojačią stiprią ir nenugalimą komandą.

58.VšĮ ASK „Žaibelis” pasveikino „Bunastą” ir įteikė rankų darbo

laikrodį, padarytą iš automobilio greičių dėžės krumpliaračių.


Klientų aptarnavmo vadybininkas Jaroslavas Petrauskas nugalėjo gimtadienio vakaro loterijoje.

Padalinio Baltarusijoje vadovas Igor Gipot linki pelningų metų. UAB „Eltaka” direktorius Vladas Stanevičius su dukra Lina sveikina „Bunastą” su gimtadieniu.

59.

„Bunasta” padalinio Lietuvoje kolektyvas sveikinimo metu pasižadėjo, kad „Pasaulį keis kartu” ir įteikė gaublį, simbolizuojantį bendrą tikslą ir komandos vieningumą.


„Bunasta” marketingo skyriaus atstovai: Jelena Kalinova, Maciej Gajewski, Ana Kirzejonok ir Katarzyna Zontak.

Grafikos dizainerė Ana Kirzejonok ir SIA „Bunasta” direktorė Marija Jurjeva.

Vyriausioji Klientų aptarnavimo vadybininkė Evelina Racevič labiausiai įmonėje vertina tai, kad čia gali reikšti savo idėjas ir jos visuomet bus išklausytos. Darbuotoja teigė, kad siekti geriausių rezultatų inspiruoja ir tai, kad kompanijoje visi yra lygūs, o į direktorių galima kreiptis bet kokiu klausimu. Motyvuoja ir klientų vertinimas, netradicinių pramoginių renginių sportiniais automobiliais organizavimas. „Bunasta“ yra ta vieta, kur gali daryti labai daug. Gali eiti mokytis – įmonė apmokės, suteikiamos reikiamos darbo priemonės. „Bunasta“ yra labai gera aikštelė įgyvendinti savo ambicijas“, – sako penktąjį gimtadienį švenčiančios kompanijos vadovas J. Adomavičius.

UAB „Transporto vystymo grupė” atstovai Linas Šeputis ir Raminta Sitavičiūtė.

„Bunasta” Lenkijos padalinio direktorė Agnieszka Ożarowska ir akcininkas Vladimir Medvedev.

UAB „Trumtransa” atstovai - Mirosla60. vas ir Natalija Trumpakojai.


Padalinio Baltarusijoje atstovės: ekonominės veiklos specialistės Anna Zacharčuk, Irina Kštaltnaya, pamainos vyr. specialistė Galina Apanasevič, logistikos skyriaus vadovė Olga Aliaševič, klientų aptarnavimo specialistės Olga Medveckaya ir Natalija Aleksejčik ir pamainos vyr. specialistė Tatjana Zenovič.

Visi 5-ojo „Bunasta” gimtadienio svečiai.

Marketingo vadybininkė Jelena Kalinova ir muitinės tarpininko atstovų skyriaus vadovė Agata Voleiko.

Pavel Ustinov ir Evelina Racevič - klientų aptarnavimo vyriausieji vadybininkai, Valentina Zapolskaitė, Anželika Kokoškina, Jan Leščevskij ir apačioje Jaroslavas Petrauskas - klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkai.

Nuotaikingieji klientų aptarnavimo 61. vadybininkai Jan Leščevskij ir Jaroslavas Petrauskas.

Jolanta Zmitrovič - finansininkė, Jaroslavas Petrauskas - klientų aptarnavimo vadybininkas, Jana Tkačiovienė - personalo vadovė, Marija Jurjeva - „Bunasta” SIA direktorė, Jelena Kalinova - marketingo vadybininkė, Milda Preckailaitė - VšĮ ASK „Žaibelis” atstovė ir Mariuš Mikoleik muitinės tarpininko atstovas.

Evelina Racevič - klientų aptarnavimo vyr. vadybininkė, Ignas Palaima - „Bunasta by Žaibelis motorsport" lenktynių komandos vadovas, Jolanta Zmitrovič - finansininkė, Jaroslavas Petrauskas - klientų aptarnavimo vadybininkas, Jana Tkačiovienė - personalo vadovė, Marija Jurjeva - SIA „Bunasta” direktorė, Jelena Kalinova - marketingo vadybininkė, Milda Preckailaitė - VšĮ ASK „Žaibelis” atstovė, Mariuš Mikoleiko - muitinės tarpininko atstovas ir Asta Trapulionienė - internetinio marketingo agentūros „DigiAstrum” atstovė.


„Bunasta“ verslo partneriai

62.


AG Trans - Transportas Ekspedijavimas Logistika - tai tarptautinio masto, daugelį kartų apdovanota, sparčiai auganti įmonė. Stengdamasi patenkinti augančius transporto sektoriaus poreikius bei reaguoti į vis didėjančią konkurenciją tiek vietinėse, tiek pasaulio rinkose, įmonė sutelkė dėmesį į paslaugų kokybę ir jų įvairovę. Didelis ir labai modernus automobilių parkas, kurio transporto priemonės atitinka visus Europos standartus, užtikrina pasirengimą bei bet kokių transporto projektų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose efektyvų įgyvendinimą. Kad būtume visada pasiruošę klientų iškeltiems reikalavimams bei padidintumėme transporto efektyvumą, mes sukūrėme vidinę sistemą, kurią taikant visada galime įgyvendinti didelius projektus. Remdamiesi daugiau kaip 20 metų patirtimi, kruopščiai atsirinkome partnerius, su kuriais mums malonu dirbti. Nuo 2016 metų rugpjūčio muitinės procedūrų tvarkymą pavedėme muitinės tarpininkui įmonei „Bunasta“, nuo tada vis dažniau perduodavome savo transporto priemones į jos specialistų rankas. Tikslumas, tvarka ir patikimumas yra neabejotini šios įmonės darbuotojų privalumai. Mes vertiname „Bunasta“ ir už puikius santykius, kuriuos ji moka užmegzti. Iki šios bendradarbiavimo dienos „Bunasta“ ekspertai pademonstravo savo profesionalumą ir teikė aukštos kokybės paslaugas. Todėl mes, būdami didelė įmonė, kuri per visą savo istoriją naudojosi daugelio muitinės tarpininkų paslaugomis, galime drąsiai rekomenduoti mūsų dabartinį partnerį – muitinės tarpininką „Bunasta“. Tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas bus sėkmingas ir ateityje. AG-Trans savininkė

Agnieszka Kraszewska 63.


Kalendoriaus puslapiuose – žavios vilkikų vairuotojos Vienas netikėčiausių UAB „Bunasta“ sumanymų – dienos šviesą išvydęs kalendorius, kurio puslapius puošia tikros vilkikų vairuotojos. Tai pirmasis Lietuvoje tokio tipo kalendorius. Jame savo darbu besididžiuojančios ir kaip puikios darbuotojos garsėjančios vilkikų vairuotojos. Ši idėja kilo „Bunasta“ vadovui Jurgiui Adomavičiui, kuris vietoj profesionalių modelių sumanė pasirinkti tikras vairuotojas. „Šios moterys įrodė, kad gali būti puikios vairuotojos. Ga-

64.


liu atskleisti, kad vis dažniau užsakovai nori, kad krovinį vežtų būtent moteris. Jos pasižymi punktualumu, yra labai pareigingos ir kruopščios. Sunkvežimių vairuotojų trūkumą puikiai užpildė dailioji lytis“, – šypsosi „Bunasta“ vadovas. Išvydęs fotosesijos rezultatus J. Adomavičius džiaugėsi, kad darbščios, išmanios ir žavios moterys net ir sunkiosios technikos pasaulyje nepamiršta moteriškumo. Būtent savo moteriškąją pusę vilkikų vairuotojos atskleidė priešais fotoaparato objektyvą. Kalendoriaus gimimą lydėjo ir realios herojų istorijos: kas šias moteris paskatino pasirinkti atrodytų vyrišką profesiją.

65.


8.

Ar žinojote, kad? 1.

„Bunasta“ rumunų kalba reiškia „visada pakeliui“.

2.

Vidutiniškai per mėnesį visuose „Bunasta“ biuruose vairuotojai yra vaišinami daugiau kaip 6000 kavos puodelių,

3.

Vidutiniškai per mėnesį su mūsų pagalba sienas kerta 190 000 000 kg krovinių.

4.

Vidutiniškai mašinoje yra 3 skirtingos prekės. Rekordas - automobilis su 180 skirtingų prekių.

5.

Didžiausia išduota „Bunastos“ garantija yra 2,6 mln. Eur. Iš pradžių ji išduota kroviniui į Maskvą per Medininkų postą, kai rusai to krovinio nepriėmė, vėliau išdavėme atgal iki Danijos, Kopenhagos.

6.

7.

rapta “ s o čiu asto „Bun irbo pa įmoe j d io n su kai e adž s pr dybinin žiavo te ių eilės o l k i Ve mo va se, va pasien adėjo i nav asieniuo iukais ir jams p siukai p us bu oto e s utob s vairu s. Auto galbos a s nė ntiem mentu ios pa „EPI i stov ti doku greitos raminė obid l i p y ė kaip ėl jas p autom i. d d atro inos, to . Vėliau s“ biura o š s i a m ukėm “ Bunast „ t i e ė r t i g ake lius p

Oranžinė spalva įmonės veikloje pradėjo dominuoti nuo tada, kai įmonė, norėdama kuo labiau prisitaikyti prie savo klientų poreikių, prisipirko buvusių greitosios pagalbos automobilių, su kuriais iš pradžių važiavo į pasienį tiesiai iš vairuotojų kabinų rinkti užsakymų. Tos medicininės oranžinės spalvos nebuvo galima nuimti – tik perdažyti, todėl buvo nuspręsta prisiderinti. „Bunasta“ kiekvienais metais leidžia kalendorių, kuriame 2017-aisiais įsiamžino vilkikus vairuojančios moterys, kurios lankosi „Bunasta“ biuruose atsiimti ar priduoti dokumentus. 66.

9.

„Bunasta“ vairuotojų aptarnavimo vietų plotas per 5-erius veiklos metus pasikeitė nuo 12 kv. m. iki 1200 kv. m. ir atsirado 6 skirtingose šalyse.


. 0 1

13.

13 , 20 o e j av žio rad ankyd p s jas klo psil vei ose a iruoto ės s nė ru on va Įmo is, biu kitas ar įm nko b ta la a as me vien , o d rą ap vais ą r vo r pa er pa 450 sį pe rus p kaip ėne biu ugiau Per m rmida tojų. kai įfo ruo utiniš 6 000 vid virš 1 ių na nzitin rų. tra cedū pro

Darbuotojų pasitenkinimo ir motyvacijos tyrimo duomenimis, labiausiai „Bunasta” darbuotojai yra patenkinti aiškiai nustatytais tikslais bei galimybe prisidėti prie kompanijos rezultato.

11.

aną –

alism “ turi t a t s a „Bun unį. B krabą

12.

Nuo 2015 metų „Bunasta" dovanoja Baltarusijos, Rusijos, Kaliningrado, Kazachstano, Lenkijos, Čekijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių vežėjams savo firminius puodelius. Taigi šiuo metu iš jų skanauja kavą daugiau kaip 4 000 transporto įmonių darbuotojų. 67.


Pelkoka

Finland

Nuijamaa Vaalimaa

Svetogorsk

Brusnicnoe

Torvjanovka

www.bunasta.eu

Ivangorod

Narva

TALIN

Žirnių g. 12, LT-02120, Vilnius, Lietuva a Įmonės kodas: 302926843 PVM kodas: LT100008017718 E-mail: info@bunasta.eu Tel.: +370 685 50384

Estonia Koidula Kunicina Gora

Luhamaa

Sumilkino

Latvia

RIGA

Grebnevo

DAUGAVPILS

Terehovo Patarnieki

Lithuania

KLAIPEDA

Russia

Ubylinka Buracki

Nevel

Grigorovsina

Silene

MOSCOW

Urbany

Panemune Sovetsk

KAUNAS Cernysevskoe

VILNIUS

Kybartai

Lavoriskes Kotlovka

Medininkai

SALCININKAI Raigardas

KUZNICA

Kamennyj Log

MALADZECHNA

Beniakoni

Privalka

MINSK

Bruzgi

BIALYSTOK

BOBROVNIKI

Berestovica

WARSZAWA

Belarus Novaja Guta

Kozlovici

KOROSZCZYN

Verhnij Terebezov Gorodise Dorohusk

Iagodin

Poland Hrebenne Korcovo Medyka

Novyje Jaralovici

Troebortnoe Novyje Jurkovici

Novaja Rudnja

KIEV

Rava-Russkaja

Krakovec Mostyska

Ukraine Romania

Bacevsk

Vistupovici

Slovakia Hungaria

Senkovka

68. Maldova

68.

Nehotejevka

Sebekino

Goptovka

Pletenevka

Bunasta žurnalas  
Bunasta žurnalas  
Advertisement