Issuu on Google+

2012 Balandis

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 4 (2643) Leidžiamas nuo 1947 07 25

Kitam

e num

ery

je: Ar tik lietuv tas is, ka s lietuv iškai kalba ?

Norvegijoje klesti „mažoji Lietuva“ JKLB 64-asis suvažiavimas ir jo sprendimai Studentai ieškojo neatrastos Lietuvos

Lietuvės dizainerės svajonė – Londono madų savaitė


Balandis 2012


4

AKTUALIJOS

N

a štai, ir vėl „Britanijos lietuvis“ jūsų rankose. Kuklus palyginus su „glianciniais“ žurnalais tirštai nugulusiais prekybos centrų lentynas, tačiau tikiuosi, kad laukiamas, o kai kam gal ir mielas. Ačiū tiems, kas „Britanijos lietuvį“ palaiko ir gero žodžio nepašykšti, na, o kritikams, kurių irgi nestinga, turiu vieną pasiūlymą – prisidėkite, rašykite, siųskite nuotraukas, visi kartu padarykim geriau. Nes šis žurnalas kaip ir visi ankstesnieji išleistas nedidelėmis, ne už pinigus dirbančių, o savanoriškai prisidedančių bendradarbių pajėgomis. Nuoširdus ačiū visiems žurnalą parengti ir platinti padedantiems kolegoms. Skandalingų istorijų kaip anksčiau, taip ir šį kartą nebus. Nors kita vertus, pati situacija, kai žmogui tenka ne savo noru išvykti iš tėvynės, nes joje negali užsidirbti duonos kąsnio, jau yra skandalinga. Deja, toji situacija darosi ilgalaikė ir „mažam“ žmogui, norinčiam pragyventi iš savo darbo, nebelieka nieko kito, kaip svečiose šalyse kurti „mažąsias Lietuvas“. Apie tai, kaip „mažajai Lietuvai“ sekasi Norvegijoje skaitykite pokalbyje su Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininke, Norvegijoje pragyvenusia jau 20 metų. Beje, dėl tų bendruomenių. Na, neišeina išvengti dviprasmybės tarp bendruomenės kaip organizacijos ir bendruomenės plačiąja prasme, apimančios visus toje ar kitoje šalyje gyvenančius lietuvius. Yra pasaulio lietuvių bendruomenė, yra Šveicarijos lietuvių bendruomenė, yra Vokietijos lietuvių bendruomenė ir jos egzistuoja kaip organizacijos. Ir niekas nesinervina, ar jos atstovauja kiekvienam atitinkamos šalies lietuviui, ar ne. Dėl JK lietuvių bendruomenės kartais ima ir pasigirsta irzulys, kad arba tegu organizacija pasistengia, kad visi 200 tūkst. čia gyvenančių tautiečių taptų jos nariais, arba tegu pasinaikina. Skamba utopiškai, bet į 64 suvažiavimą susirinkę JKLB atstovai šį kartą sprendė ne utopines, o laikinimo problemas, kurios susidarė po Neeilinio suvažiavimo praeitų metų spalio mėnesį. Apie tai daugiau sužinosite atsivertę rubriką „Bendruomenė“. Pavasaris, regis, ne tik vilčių, meilės, bet ir suvažiavimų metas. Štai ir Anglijoje besimokantys lietuviai studentai sugužėjo į Londoną, į VI metinį studentų suvažiavimą ieškoti neatrastos Lietuvos. Ir panašu, kad viltis ir meilė padės jiems iš naujo atrasti tėvynę. Tradiciniu jau tapęs „pažinčių“ skyrelis pristato vis naujus, čia, Anglijoje, savo ateitį kuriančius žmones. Šį sykį pasakojimas apie lietuvę rūbų modeliuotoją, žingsnis po žingsnio einančią savo svajonės, vardinės kolekcijos pristatymo Londono madų savaitėje, link. Nuolatinė „Britanijos lietuvio“ bendradarbė, psichologė Edita Radzevičiūtė šį kartą žvilgteli į konflikto užkulisius, drąsiai teigdama, kad ne pats konfliktas, o jo vengimas sukuria neišsprendžiamas problemas. Tai įdomu, nes juk niekas nemėgsta konfliktinių asmenybių, bet, kitaip pažiūrėjus, ir tie „nekonfliktiniai“ nėra tobulybė. Beje, bendradarbių gretas nuo šio numerio papildys ir teisės specialistė, Londone dirbanti advokato padėjėja. Šį kartą ji pateikia keletą patarimų, ką reikia žinoti, jei sustabdo policija, o ateityje žada aptarti ir kitas teisines situacijas, į kurias kiekvienas mūsų galime papulti. Pavasariškai nusiteikusių skaitytojų knygų lentyną gražiai papildys „Įsimylėjėlių žodynas“ bei kiti rubrikoje „Knygos“ pristatomi skaitiniai. Ko dar tikėtis iš pavasariškai nusiteikusio „Britanijos lietuvio“? Paraginimo balsuoti už Lietuvos atstovą Eurovizijoje? Na, nežinau, nesiimčiau, nes to jau gali būti per daug. Zita Čepaitė

Kontaktai:

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka www.dreamstime.com Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako. Balandis 2012

Norvegijoje klesti „mažoji Lietuva“

BENDRUOMENĖ Suvažiavimas išsprendė laikinumo problemą

6

10

JAUNIMAS Studentai ieškojo neatrastos Lietuvos

PAŽINTIS Lietuvės dizainerės svajonė – Londono madų savaitė

13 PSICHOLOGIJA Malonumas susipykti ir malonumas susitaikyti: konfliktas ir jo sprendimo būdai

20

18 VERTA ŽINOTI Ką reikia žinoti, jei sustabdo policija

22

KNYGOS „Įsimylėjėlių žodynas“ ir kiti pavasariniai skaitiniai

LIETUVIAI PASAULYJE

23

Vokietijoje paminėti Maironio metai

TĖVYNĖJE Lietuvos atstovas Eurovizijoje tikisi emigrant balsų Informacija: Tel. +44 7534857092 El. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

25 26

24 MES ANGLIJOJE Lietuvos universitetai Londone viliojo studentus

INFORMACIJA

Renginiai, anonsai ir kt. naujienos


04

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

NORVEGIJOJE KLESTI „MAŽOJI LIETUVA“ Pastarųjų metų nesibaigianti aktualija – emigracija iš Lietuvos ir pastangos įsitvirtinti užsienio šalyse. Kai kurios jų lietuviams atrodo patrauklesnės už kitas. Šiuo metu ypač patrauklių sąraše atsidūrė Norvegija. Kas ten traukia ir kokia dalia ten nuvykusiųjų laukia – pokalbis su Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininke Daina Bogdaniene.

P

irmą kartą į Norvegiją Daina Bogdanienė atvyko 1990 m. Oslo universitete mokytis norvegų kalbos. Užsimezgė pirmieji kontaktai su norvegais, besidominčiais Lietuva, Sąjūdžiu, lietuvių troškimu atsiskirti nuo SSSR. 1991 m. buvo įkurtas Lietuvos infomacijos biuras, kuriame Daina ir pradėjo dirbti. Nuo to laiko ji gyvena Norvegijoje. Beveik visą laiką D. Bogdanienė dirbo informacinį ar šviečimąjį darbą, ir daugiausia jis buvo susijęs su migracija. Pastaruosius ketverius metus ji darbuojasi Norvegijos Darbo inspekcijoje, paslaugų centre užsieniečiams ir teikia konsultacijas darbo teisės klausimais. Per pastarąjį dešimtmetį Dainai teko bendradarbiauti ir įvariuose projektuose bei tyrimuose, susijusiuose su migrantų dalyvavimu darbo rinkoje, socializacija, integracija ir pan. Šiuo metu ji išrinkta ir Norvegijos lietuvių bendruomenės

primininke. Kadangi pastaruoju metu Norvegija yra trečioji šalis pagal tai, kur daugiausia emigruoja lietuviai, buvo smalsu sužinoti, kaip ten sekasi mūsų tautiečiams. Norvegija ilgą laiką buvo truputį egzotiška šalis, kur lietuviai atsidurdavo arba dėl vedybų, arba jau turėdami konkretų darbą. Kitaip sakant, tai nebuvo šalis, kur važiuojama tiesiog laimės ieškoti. Ar šiuo metu situacija pasikeitė?

Didelė dalis informacijos yra visiškai klaidinga, bet lietuviai tiki ja taip, kaip vaikai tiki Kalėdų seneliu ir važiuoja čia laimės ieškoti.

Atvykusi į Norvegiją apie šią šalį aš taip pat žinojau labai nedaug. Tuomet čia mūsų tebuvo tik keli lietuviai, vienos rankos pirštų užtektų. Paskui ėmė atvažiuoti mokslininkai į stažuotes, gydytojai ir medicinos seserys atvykdavo pagal specialistų įdarbinimo programas, ir pan. Nuo 1995 metų didžiuma Norvegijos lietuvių buvo už norvegų ištekėjusios lietuvaitės. Įprasta pasilikimo Norvegijoje schema buvo atvykti dirbti aukle, susipažinti su norvegu ir už jo ištekėti. Nuo 1996-1998 pasirodė darbo migrantai, dirbantys sezoniniais darbininkais Norvegijos ūkiuose, aliekantys įvarius statybinius darbus. Dažnai šie žmonės dirbdavo nelegaliai. Dirbti Norvegijoje buvo labai pelninga, žmogus per kelis mėnesius sezoninio darbo uždirbdavo visų metų lietuvišką algą, todėl toks uždarbiavimas darėsi itin populiarus. Kai kuriems pavyko užsikabinti, įsikurti Norvegijoje, ir vėliau pas juos ir per juos ėmė čia važiuoti ir kiti lietuviai – giminės ir draugai. Dabar lietuviai yra antroVASARIS 2012


AKTUALIJOS

ji pagal skaičių imigrantų į Norvegiją grupė (pirmi lenkai). Pastaruoju metu lietuviškoje spaudoje nemažai ginčų, ar emigrantams lietuviams Norvegijoje gera. Per tiek metų tau turbūt teko susidurti su daugybe lietuvių, tad kaip tau atrodo, kokia yra iš Lietuvos į Norvegiją neseniai atvykusio lietuvio situacija? Skaitant internetinių portalų ir forumų diskusijas apie Norvegiją, matyti, kad žmonės tiki, jog Norvegijoje yra nuostabios gyvenimo sąlygos, labai geros algos, puikios socialinės garantijos. Didelė dalis informacijos yra visiškai klaidinga, bet lietuviai tiki ja taip, kaip vaikai tiki Kalėdų seneliu, ir važiuoja čia laimės ieškoti. Grubiai skirstant į Norvegiją atvyksta dvi kategorijos lietuvių. Viena – išsilavinę, turintys profesiją, gerai mokantys bent jau anglų kalbą bei žinantys, kad lengva nebus. Kita grupe plūstelėjo pastaraisiais metais, įtikėję, kad užsienyje labai lengva praturtėti. Tai kaimo, pramonės miestų jaunimas, vidutinio amžiaus ir net pagyvenę žmonės su šeimomis. Atvažiuoja, ateina pas mus ir sako: „Labas, aš emigravau, ką man dabar da-

Taip „mažoji Lietuva“ ar „mažoji Lenkija“ įsikūrė ir klesti Norvegijoje su visais savo ydingais darbo santykiais, kuriuos Norvegija buvo beveik išnaikinusi.

Kelionės po Norvegiją padeda suprasti šalies kutūrą ir papročius.

Balandis 2012

Britanijos lietuvis

05


06

Britanijos lietuvis

ryti?“. Jie įsitikinę, kad svetima šalis turi pulti jiems į pagalbą, sukurti jiems puikias ar bent jau normalias gyvenimo sąlygas. Pažįstu daug lietuvių, kurie gyvena labai gerai. Jie dirba jiems mielą darbą, gerai uždirba, keliauja. Tačiau visi tokie lietuviai pasakys, kad susikurti tokį gyvenimą truko 10 ir daugiau metų. Be to situacija Norvegijoje buvo kitokia, didesnis darbo pasirinkimas, būstai daug pigesni, nebuvo tokios didelės konkurencijos.

AKTUALIJOS

Dažnas lietuvis "gudriai kvailas", jis rizikuoja, ieško įvariausių kelių kaip apeiti įstatymą.

Dabar iliuzijų kupinam imigrantui realybė gali pasirodyti tikrai žiauri. Mitas, kad Norvegijoje iškart gausi darbą, neatitinka realybės. Lietuviams tenka konkuruoti darbo paieškose su lenkais, latviais, bulgarais, rumu20 metų Norvegijoje gyvenanti Daina Bogdanienė šią šalį nais, ispanais ir kitais puikiai pažįsta. atvykėliais. Darbo rinkos tyrimai rodo, kad kai kuriose profesijose dirba išimtinai tik imigrantai. Tai kvalifikacijos ir kalbos mokėjimo nereikalaujančios profesijos - valymas, statybos, maisto pramonė (mėsos , žuvies fabrikėliai) , skalbyklos, šiukšlių išvežiojimas, laikraščių išvežiojimas, daržovių rūšiavimas, pakavimas ir kt. Tai profesijos, atsidūrusios už nematomos ribos, jose beveik nebėra norvegų. Tyrimai rodo ir tai, kad šiose profesijose yra nemažas darbo jėgos išnaudojimas. Daugelis emigrantų kaip savo išvykimo priežastį įvardina tai, jog užsienyje juos neva labiau vertina. Esą „plaunu tualetus, bet vistiek mane gerbia.“ Norvegijoje niekas demonstratyviai neniekina fizinį darbą dirbančių žmonių, tačiau būtent čia pastebimas vis didėjantis išnaudojimas ir prastesnės sąlygos. Norvegija per dešimtmečius sukūrė visuomenę, kurioje dirbantis žmogus jaučiasi saugiai. Tačiau įmonėse, kuriose dirba vien imigrantai, nesusikalbantys tarpusavyje ir nežinantys savo teisių, ima formuotis kitokie darbiniai santykiai. Į ES įstojus dvylikai naujų Rytų Europos šalių, ir jų piliečiams dešimtimis tūkstančių ėmus plūsti čia dirbti, jie kartu su savimi atsiveža iš savo šalių visas darbo rinkos bėdas, visas "vokelių" ir kitokias sukčiavimo sistemas. Taip „mažoji Lietuva“ ar „mažoji Lenkija“ įsikūrė ir klesti Norvegijoje su visais savo ydingais darbo santykiais, kuriuos Norvegija buvo beveik išnaikinusi. Emigrantai patys neatpažįstamai pakeitė Norvegiją ir jos darbo rinką. Paradoksas – bėga nuo praeities, nuo blogų salygų, nuo negerų darbdavių

- išnaudojimo ir mažų algų, - bet, o varge, visa tai atsiveža į išsvajotą užsienį kartu su savimi. Kokių norvegiško įstatymų aspektų lietuviai dažnai nežino ir dėl to patys sau pakenkia? Lietuviai dažnai taikstosi su labai prastomis sąlygomis, neįvertina rizikos. Jie išsiskiria savo nuolankumu, pakantumu. Dažnas lietuvis „gudriai kvailas“, jis rizikuoja, ieško įvariausių kelių kaip apeiti įstatymą. Kai pagauna – graudus raudojimas, koks aš nelaimingas vargšas, nežinojau. Štai tipiška istorija, darbininkas sako : „Dirbau 2 mėnesius, nesumokėjo algos. Darbdavys nekelia ragelio. Padėkit“. Ar turi įdarbinimo kontraktą? Ne, nedavė. Kas darbdavys? Petras. Pavardė? Nežinau. Kokiu adresu dirbai? Neatsimenu, labai sunkus pavadinimas. Kas būsto, kuriame dirbai, savininkas? Nežinau. Deja, pagalba tokiu atveju neįmanoma. Prisiminė viena gana siaubinga istorija. Viena 40 metė lietuvė gavo darbą mėsos perdirbimo įmonėje. Tai buvo nedidelis fabrikėlis tik su keliais darbuotojais. Jai teko ne tik dienomis už labai mažą atlyginimą kimšti dešras, bet ir tvarkyti „šeimininko“ namus visiškai veltui, nes jis (viengungis) ją apgyvendino pas save. Naktimis jis išsikviesdavo moterį į savo miegamąjį dar „papildomoms paslaugoms“. Už pastaruosius darbus, atliekamus darbdavio namuose, jai nebuvo mokama. Moteris taip darbavosi kelis mėnesius, ir kreipėsi į tam tikras įstaigas tik tada, kai suprato, jog darbdavys nei jos ves (o ji tikėjosi), nei mokės jai papildomus pinigus. Kai ji ėmė prašyti daugiau mokėti, susilaukė smurto ir keiksmų. Šeimininkas tuoj pat ją išsiuntė namo. Kita istorija. Kelių vyrų brigada dirbo pas (ir vėl) „šeimininką“, kuris juos išnaudojo, nepasirašinėjo kontraktų, sudarė nesaugias darBalandis 2012


AKTUALIJOS

bo sąlygas, bet vyrai vistiek užstrigo pas jį beveik metus. Galiausiai vienas per nelaimingą atsitikimą darbe neteko rankos, liko nedarbingas. Tačiau teisme nepavyko išsireikalauti nei kompensacijos, nei uždirbtų pinigų, byla pralaimėta ir lietuviams priteistos teismo išlaidos. Užsieniečių šeimos, tarp jų ir lietuviai, susiduria ir su problemomis dėl kultūrinių skirtumų. Paminėsiu vieną - tai vaikų paėmimas iš šeimos, kai šeima kaltinama netinkamomis vaikui auginti sąlygomis. Sprendimą tokiose bylose priima teismas. Šeima dažniausia būna įsitikinusi, kad turi prigimtinę teisę į savo vaiką, o kas vyksta šeimoje - girtuokliavimas, smurtas, nuolatiniai barniai ir pakeltas tonas – tai šeimos, o ne vaikų teisių apsaugos tarnybos reikalas. Pagal Norvegijos įstatymus taip nėra. Jei yra požymiai, jog šeimoje vaikui blogai, vaikas bus paimtas. Pirmenybė teikiama ne tėvų teisėms į vaiką, o vaiko teisėms į saugų ir tvarkingą gyvenimą. Užsieniečių šeimos to neretai nesupranta. „Juk vyras muša mane, o ne vaiką! Aš jį myliu, o jei mes mušamės, tai mūsų reikalas“ – skamba isteriški motinos argumentai vaiko atėmimo iš šeimos bylose. Arba tvirtina: „Čia mano vaikas, ir aš darau ką noriu. Mane motina mušė, ir aš savo vaiką turiu teisę mušti. Lietuvoje tai leidžiama.“ Dažnai tokiose situacijose tėvai jaučiasi nepelnytai puolami, jiems atrodo, kad Norvegija jiems nori kenkti, nes jie užsieniečiai, nori atimti vaiką ir jį atiduoti vaikų neturinčioms šeimoms. Tokių tėvų elgesys dažnai labai audringas, bet kuo labiau tėvas ar motina pyksta, grasina, reiškia savo neginčijamas teises į vaiką ir kuo isteriškiau tai daro, tuo labiau tikėtina, kad pareigūnai parašys neigiamus raportus, tapsiančius teisiniais dokumentais, ir tuo nepalankesnėje šviesoje atrodys tėvai. Komunikacijos specialistai tai, kas vyksta tokiose istorijose, vadina kultūrine avarija. Kiek Norvegijos valdžia rūpinasi atvykusių integracija ir socialiniu saugumu? Ar susirgę ar susižaloję atvykėliai iš Lietuvos turi teisę į socialinę paramą?

Britanijos lietuvis

07

imigrantai, arba užsienio įmonės, vežančios iš užsienio komandiruotus darbuotojus. Pastarosiose, jei darbuotojui kas nors atsitinka, negalioja Norvegijos juridikcija ir nepriklauso norvegiškos socialinės garantijos. Susižalojai - kreipkis į tave įdarbinusią užsienio įmonę. Bet lietuviai dažnai net nežino ar jų firma norvegiška, ar užsienio. Štai viena istorija - vaikinukas žuvų fabrike neteko dviejų pirštų. Pagal norvegiškus įstatymus jam priklausytų gydymas ir kompensacijos dėl traumos darbe. To jis ir tikėjosi. Tačiau paaiškėjo, kad jo įdarbinimo kontraktas buvo sudarytas su lietuviška įmone, tad visos socialinės garantijos ir kompensacijos jam priklausė tik Lietuvoje. Na, o jei turi pastovų darbą, moki mokesčius, esi legalus - tau priklauso ir visos socialinės garantijos. Čia Anglijoje neretai lietuviai vieni į kitus žiūri gana šnairai, nemėgsta organizuotis, kad ką nors nuveiktų bendram labui. Gal Norvegijoje kitaip? Visaip yra ir Norvegijoje. Požiūris į savo tautą ir tautiečius labai priklauso nuo žmogaus asmenybės, jo praeities. Man susidaro įspūdis, kad daugelis dabar atvykstančių yra labai nusivylę, nuskriausti ir įskaudinti savo šalies. Yra deklaruojančių, kad su lietuviais nebendraus, kad Lietuva – baisi šalis, yra pasikeičiančių pavardes ir vardus, nes nenori būti tapatinami su šia tauta. Labai liūdna, kad Lietuvoje vyrauja vienas kito ir savo šalies kritikavimo ir niekinimo dvasia. Turėtume atsiminti kad labai nekaip atrodome, jei blogai atsiliepiame apie savo Tėvynę ir tautiečius, garsiai deklaruojame, kad lietuvių reikia vengti ir gėdijamės savo tautos. Kas gi kitas mylės Lietuvą ir lietuvius, jei ne mes patys? Aš turiu nuostabių draugų lietuvių ir nuolat susitinku puikius lietuvius. Daugelis labai įdomios asmenybės, nori bendrauti, padėti vienas kitam, turi daug gražių iniciatyvų. Kaip gyvena Norvegijos lietuvių bendruomenė, kurios pirmininkė esi? Ar mielai įsijungia į lietuviškumo palaikymo veiklą?

Mūsų bendruomenėje yra daug ryškių asmenybių, Norvegijos Vyriausybė paskutiniaisias metais skiria di- kūrybingų žmonių. Veikia lituanistinė mokykla vadodžiulį dėmesį, siekiant integruoti imigrantus, pažaboti vaujama Vitos Čepauskės, vyksta nemažai kultūrinių darbo ir socialinį išnaudojimą. renginių. Dabar pastebime Skiriamos lėšos, steigiamos indidelį norą dažniau bendrauformacinės įstaigos. Didžiulis ti, todėl stengsimės inicijuoti dėmesys skiriamas informaviįvairių klubų veiklą. Susikūrė Požiūris į savo tautą ir mui ir darbininkų sąmoninguStavangerio ir Bergeno liemo kėlimui. tautiečius labai priklauso tuvių bendruomenės. Galiu Reikia pasakyti, kad dažniausiai pasakyti, kad gyvenimas pas nuo žmogaus asmenybės, nukenčia dirbantys ne norvemus virte verda. gų, o užsieniečių įmonėse. Tai jo praeities. gali būti Norvegijoje registruotos įmonės, kurių savininkai Kalbėjosi Zita Čepaitė Balandis 2012


08

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

JKLB informacija

Suvažiavimas susikaupęs darbui

Metinis JKLB suvažiavimas išsprendė laikinumo klausimą Šių metų kovo 24 dieną, Lietuvių Sodyboje, vyko Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės 64-asis ataskaitinis suvažiavimas. Pradžioje suvažiavimo buvo sugiedota Tautiška giesmė ir tylos minute pagerbti per praėjusius metus anapilin iškeliavę lietuvių bendruomenės nariai.

s

uvažiavime dalyvavęs Lietuvos ambasadrius Jungtinėje Karalystėje dr. Oskaras Jusys sveikinimo žodyje kalbėjo apie bendruomenės svarbą, būtinybę plėsti narių skaičių, atspindėti lūkesčius. Vienas iš Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės tikslų, pasak ambasadoriaus, būtų sujungti visas lietuviškas organizacijas Jungtinėje Karalystėje „po vienu skėčiu“ bei padidinti lietuviškų mokyklėlių skaičių. Ambasadorius dr. Oskaras Jusys akcentavo, jog Lietuva – diasporinė tauta, todėl kalbos išlaikymas yra labai svarbus. Buvo iškelta idėja, galbūt jau pribrendo metas, kai reikėtų atskiros ministerijos su aktyviu ministrų priešaky, užsiimančios lietuvių išeivijos klausimais. Ambasadorius garbingo jubiliejaus proga taip pat pasveikino aktyvią lietuvių bendruomenės narę Oną Dobrovolskienę, visų

meiliai vadinama tiesiog Onute. Suvažiavimo metu laikinoji Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė perskaitė pranešimą, kuriame akcentavo bendravimo su visais poreikį bei kvietė visus bendrai veiklai. Buvusi pirmininkė akcentavo po neeilinio suvažiavimo spręsti tekusias problemas, kurios susidarė dėl neatsakingų ar neapgalvotų ankstesnės vadovybės veiksmų, privedusių prie to, kad teko mokėti nemažą baudą Company House institucijai, kur organizacija yra registruota. Ž. Ilgūnaitė aptarė per pusmetį laikinosios centro valdybos nuveiktus darbus, tarp kurių suorganizuotas ir pravestas Lituanistinių mokyklų ir kitų švietimo įstaigų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminaras, atnaujintas bendruomenės žurnalas „Britanijos Balandis 2012


BENDRUOMENĖ

lietuvis“, suorganizuotos Vasario 16-osios, užgavėnių šventės bei kiti renginiai. Vėliau suvažiavime sekė iždininkės, revizijos komisijos, Tarybos, Baltų tarybos, Labdaros fondo „Tiltas“, skautų organizacijos, skyrių vadovų ir atstovų pasisakymai. Buvo akcentuojami tikslai išlaikyti papročius, kalbą, nešti lietuvybės ugnelę į kiekvieno širdį. Kadangi 63 suvažiavime buvo nutarta, jog reikalinga pakeisti įstatus, suvažiavimui buvo pristatytos organizacijos įstatų pataisos, kuris parengė teisininkas Kastytis Baublys. Dėl pataisų kilus diskusijoms bei daliai suvažiavimo dalyvių pareiškus, jog pataisų nesuprato, nes jos nebuvo išverstos į liteuvių kalbą, naujos redakcijos įstatų priėmimas atidėtas kitam suvažiavimui. Lietuvių namų bendrovės atstovas S. Giedraitis pristatė Lietuvių Sodybos finansinę padėtį, kylančius iššūkius, idėjas bei perspektyvas. Vėliau sekė P. Podvoiskio pranešimas apie siūlymą keisti Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės statusą į labdaros organizaciją, tačiau tokiai idėjai nepritarta. Nemažai diskusijų kilo ir kritinių pastabų buvo išsakyta dėl jaunimo pritraukimo į organizaciją, dėl darbo su skyriais, dėl informacijos sklaidos. Suvažiavimo pabaigoje vyko naujojo Jungtinės Kara-

Britanijos lietuvis

lystės lietuvių bendruomenės pirmininko rinkimai, kuriuose slaptu balsavimu ir stipria balsų persvara nugalėjusi E. Vildę ir R. Bružą laimėjo „Britanijos lietuvio“ redaktorė Zita Čepaitė. Vėliau sekė rinkimai į kitas labai svarbias bendruomenės valdymo pozicijas: JKLB valdybą, Tarybą, mandatų – nominacijų komisiją, revizijos komisiją, Baltų tarybą, kandidatų į PLB seimą bei kandidatų į LNB valdybą. Svarbiausios JKLB valdybos nariais tapo: Vladas Chockevičius, Kostas Malinauskas, Povilas Podvoiskis, Laima Vaitkevičiūtė, Daiva Lydekienė bei Robertas Bružas. Naujieji valdybos nariai bei pirmininkė Zita Čepaitė sieks tęsti pradėtus darbus, skleisti lietuviškumą bei organizuoti šventes, iš kurių viena svarbiausių – Sekminės – jau už dviejų mėnesių. „Kol kas ir JKLB viduje ir aplink ją atmosfera ne pati sveikiausia, pernelyg gausu kritikos ir pernelyg mažai pasirengimo ką nors nuveikti savo tautiečių labui. Kol bus manoma, kad JKLB yra kažkokia struktūra, kuri turi kažką „mums“ padaryti, tol stumdysimės aiškindamiesi, kas ko nedaro, vietoj pastebėję, kas ką padarė. Manau, kad laikas kritišką negatyvumą keisti pozityviu nusiteikimu. Tik tada ateis tai, ko visi norim – narių gausėjimas, bendrystės dvasia ir lūkesčių išpildymas,“ – po suvažiavimo pabrėžė naujai išrinkta JKLB pirmininkė Zita Čepaitė.

LIETUVOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO UŽUOJAUTA DĖL ILGAMEČIO PLB PIRMININKO VYTAUTO KAMANTO MIRTIES Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pareiškė užuojautą dėl kovo 31 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose mirusio buvusio Pasaulio lietuvių bendruomenės ir JAV lietuvių bendruomenės pirmininko Vytauto Kamanto mirties. „Mirus ilgamečiam Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkui, vienam iš Lietuvių fondo steigėjų, iškiliam visuomenininkui V. Kamantui, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos vardu reiškiu gilią užuojautą velionio šeimai, artimiesiems, visiems jį pažinojusiems ir skaudžiai išgyvenantiems šią netektį“, – rašoma Lietuvos diplomatijos vadovo užuojautos laiške. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, V. Kamantas net ir Lietuvai sunkiausiais okupacijos dešimtmečiais savo energiją skyrė tautinės savimonės puoselėjimui ir Lietuvos laisvės bylos gynimui, savo pavyzdžiu rodydamas tautai, kaip sekti lietuvybės idealais. Balandis 2012

09

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko pareigas Vytautas Kamantas ėjo 16 metų (1978–1988 ir 1997–2003 metais). Velionis taip pat (1970–1973 ir 1991–1994 metais) buvo JAV Lietuvių bendruomenės pirmininkas. 2000 metais už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu. V. Kamantas gimė 1930 metais Macikuose, Šilutės valsčiuje. 1944 metais jis su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Eichštato karo pabėgėlių stovykloje 1949 metais baigė lietuvių gimnaziją, priklausė skautams, ateitininkams. 1949 metais apsigyveno JAV. 1951– 1953 metais dalyvavo Korėjos kare. 1959 metais baigė Klyvlendo universitetą. 1958–1982 metais dirbo architektūros ir inžinerijos bendrovėse, nuo 1982 metų - Mičigano valstijos vakarų srities ligoninės ir sveikatos korporacijos Grand Rapidse direktorius. 1973–1976 metais V.Kamantas buvo Maironio lituanistinės mokyklos Lemonte direktorius.


10

Britanijos lietuvis

JAUNIMAS

Studentų prisirinko pilna LR ambasados salė.

Marius Jankauskas

STUDENTŲ SUVAŽIAVIME BANDYMAI IŠ NAUJO ATRASTI LIETUVĄ Antrąjį kovo mėnesio šeštadienį trečiąjį naujosios Lietuvos ambasados Londone aukštą užpildė džiugus jaunų balsų ūžesys. Visi smagiai bendravo laukdami VI-ojo lietuvių studentų suvažiavimo Londone pradžios. Iš visų Anglijos kampelių čia buvo susirinkę per pusantro šimto studentų.

J

ungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos prezidentė Rūta Freitakaitė pasveikino susirinkusius studentus ir diskusijų dalyvius pažymėdama, kad nuo 2005 m. lietuvių studentų kiekis Jungtinėje Karalystėje padidėjo 10 kartų. Apie nuolat augantį lietuvių skaičių užsiminė ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje dr. Oskaras Jusys priminęs, kad Londonas pagal čia gyvenančių lietuvių skaičių - trečias pagal dydį Lietuvos miestas po Vilniaus ir Kauno. Milda Dargužaitė, organizacijos Investuok Lietuvoje di-

rektorė šiandienos studentams priminė laikus kai dar nebuvo interneto ir papasakojo apie savo patirtį įgytą Jungtinėse Valstijose. Jos nuomone, patirtis, kurią įgyji užsienyje, yra be galo svarbi. Grįžusi į Lietuvą dėl įdomaus darbo pasiūlymo Milda Dargužaitė įsitikino, kad Lietuvoje yra labai daug ką veikti ir karjerą Lietuvoje puikiai galima daryti. „Kad Lietuva eitų į priekį, reikia žinių iš užsienio,“ – teigė organizacijos „Investuok Lietuvoje“ direktorė. Diskusijos moderatorius Daumantas Mockus dirbantis Royal Bank of Canada investiciniame banke Londone pabrėžė, kad Balandis 2012


JAUNIMAS

jaunimui labiau rūpi pradėti sėkmingą karjerą, negu grįžti į Lietuvą. Investicinio banko GILD Corporate Finance partneris Šarūnas Skyrius žaismingai pridūrė, kad „Lietuva yra neatrastų galimybių šalis. Jas reikia atrasti. Svarbiausia save tobulinti ir neprisikalbėti nesamonių“. Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas aiškino: „Versle nėra pamestų galimybių, kurias randi, pakeli ir padarai verslą. Verslą reikia sukurti“. Architektas Lukas Rekevičius akcentavo, kad architektūra – puikus saviraiškos darbas, ir kad Lietuvoje yra daug galimybių įgyvendinti kūrybinį potencialą. Pokalbininkai kvie-

Balandis 2012

Britanijos lietuvis

11

tė studentus nenuvertinti nei Lietuvos galimybių, nei studijų Lietuvoje. Pasak M. Dargužaitės, Lietuvoje specialistai niekuo nesiskiria nuo kitų pasaulyje, o po studijų ar darbų užsienyje grįžtantys į Lietuvą geresniais specialistais automatiškai netampa. „Nereikia galvoti, kad aš čia (užsienyje) pasimokiau ir esu kažkuo geresnis“. Skirmantas Kriaučionis, Vėžio ir epigenetikos laboratorijos Oksfordo Universitete vėžio tyrimų vadovas, teigė, kad norint dirbti mėgstamą darbą, reikia pasverti, ką gali pasiūlyti Lietuva ir ką gali pasiūly-


12

Britanijos lietuvis

JAUNIMAS

ti pasaulis. „Reikia atrasti savo sritį ir būti joje geriausiu“. Tiek Skirmantas, tiek Žilvinas Šilėnas mano, jog yra būtina išvažiuoti pasimokyti į užsienį, ir netgi keisti universitetus įvairiuose mokymosi lygiuose. Kas negerai su Lietuvos universitetais? Kadangi susirinko studentai, diskusijos metu neišvengiamai iškilo klasusimas, kas negerai su Lietuvos universitetais, jeigu jaunimas nenori juose studijuoti. Architekto Luko Rekevičiaus atsakymas buvo šmaikštus: „Tai labai geras startinis taškas. Jie atsijoja, kas yra verti lietuviškų universitetų“.

Verslo klimatas ir gyvenimo kokybė Lietuvoje Remiantis Žilvinu Šilėnu, esmę sudaro tai, kokias taisykles ir kokią sistemą, kurioje būtų galima atsiskleisti, paruošia valstybė. Pasak Žilvino, Lietuvoje taisyklės ir sistema geriau veikia privačiame sektoriuje, o Šarūno Skyriaus nuomone būtina eiti į viešąjį sektorių ir jį gerinti. Lietuvos viešąjame sektoriuje yra kvalifikacijų stoka ir didelė biurokratija, bet yra ir labai daug gerų dalykų padaryta, tačiau, pasak Mildos Dargužaitės, yra nemo-

Žilvino Šilėno nuomone problema ta, kad Lietuvoje aukštasis mokslas yra viešasis sektorius. „Reikia gero impulso ir geros konkurencijos. Reikia gerų užsienio universitetų filialų Lietuvoje ir prasti universitetai užsidarys“. Lietuva turi problemų ir dėl to, kad visi siekia aukštojo mokslo, nors ne visi yra tam pasiruošę arba negabūs. Lietuvai reikia pakeisti požiūrį į išsilavinimo neturintį žmogų. Tačiau, pasak seminarų dalyvių, nereikia nuvertinti Lietuvos. Netgi mokslo prasme nėra taip blogai, na, tik mažiau pinigų. Į klausimą, kaip vertinate moksleivių norą iš karto po mokyklos išvykti studijuoti į užsienį, Kęstas Pikūnas atsakė, jog mato ir neigiamų aspektų, nes „moksleiviai pasirenka ir niekam tikusius užsienio universitetus. Svarbu išsitirti, kur tu važiuoji“. Tačiau dauguma diskusijos dalyvių studijas užsienyje vertino kaip galimybę kiekvienam asmeniškai ir kaip galimybę Lietuvai. Žilvinas Šilėnas: „Nemąstykime šabloniškai, žmonių mobilumas visada buvo. Pats išvažiavimas nėra nei gėrybė, nei blogybė. Galimybė yra gėrybė“.

Balandis 2012


Studentų prisirinko pilna LR ambasados salė.

kėjimas „papijarinti“ savęs. Reikia pritraukti daugiau privačių praktikų, nes daug viešojo sektoriaus funkcijų gali efektyviau valdyti privatus sektorius. Beje, Šarūnas Skyrius pripažino, kad „Lietuvoje yra mada – pašefuok kažkieno dukrą ar sūnų“. Privačiame sektoriuje, pasak Žilvino Šilėno, to nėra. „Pasamdysi kažkieno draugą ir jis nieko Diskusiju dalyviai. Iš kairės: Lukas Rekevičius, Žilvinas Šilėnas, Kęstas Pikūnas, Šarūnas Skyrius.

JAUNIMAS

Britanijos lietuvis

13

nedirbs – kam tau to reikia?“. Milda Dargužaitė pripažino grįžimą į Lietuvą traktuojanti kaip labdarą. „Grįžus į ministeriją, pirmas darbas, kurį man davė – išversti tekstą. Aš buvau šokiruota. Lietuvoje niekas išskėstomis rankomis nelaukia. Pastangų reikėjo įdėti trigubai daugiau, kad tave pastebėtų. Tai, kad tu dirbai Goldman Sachs Lietuvoje niekam nieko nereiškia“. Tačiau, pasak jos, pasirenkant profesiją finansinė motyvacija turi būti paskutinėje vietoje. Kita vertus ji mato daug Lietuvoje daug pliusų. „Nepalyginsi Lietuvos su Londonu. Lietuvoje gali sėsti į mašiną ir už 5 min. būti prie ežero ir išsimaudyti po darbo. Lietuvoje galima ramiau gyventi, pailsėti ir nebūtinai pasiilgti viso to (Londono ar Niujorko) triukšmo“,- teigė Milda. Be to, jos nuomone, Lietuvoje visada bus didesnis augimas nei kitur, dėl to karjerą Lietuvoje galima greičiau pasidaryti. Iškilo ir tolerancijos klausimas. Čia diskutantų požiūriai nesutapo. Pasak Žilvino Šilėno Lietuva visada buvo tolerantiška ir darni šalis, tačiau Milda sakė priešingai: „Lietuva nėra tolerantiška šalis. Aš buvau šokiruota, kad Lietuvoje yra labai daug seksizmo, netolerancijos visokioms mažumoms. Grįžus iš Niujorko man buvo baisu ir yra baisu. Mes šimtą metų esame pasenę su mūsų mąstymu“. Pasak Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos prezidento Kęsto Pikūno „ką mes galime visi padaryti, tai pradėti mentaliteto kaitą. Mes galime tai pakeisti“. Jam pritarė ir Milda Dargužaitė: „Reikia rėkti garsiai, kai matote jog daromi blogi dalykai. Žmonės yra pasyvūs. Reikia kalbėti, rašyti straipsnius“. Suvažiavimo pabaigoje Kęstas Pikūnas papasakojo apie liepos mėnesį vyksiantį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti atstumą tarp lietuvių ten ir lietuvių čia.

Balandis 2012


14

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

Pačiame Londono centre, Mayfair rajone, šalia žymaus Claridges viešbučio ir Selfridges mados prekybos centro esančioje The Music Room salėje praėjusią savaitę savo debiutinę „Jan Si“ mados studijos kolekciją pristatė Sigita Janelionytė. Kolekcijos idėja ir jos įkvėpimo šaltinis yra įvairi drabužių kirpimo, siuvimo, odos apdirbimo technika. Iš pažiūros paprastas gaminys yra sukirptas labai sudėtingai, tad ne kiekvienas „plika“ akimi pamatys, kur buvo įdėta begalė darbo, kad viena ar kita klostė kristų

taip, kaip sumanyta. Iš 21 ansamblio sudarytą „ready to wear“ kolekciją S.Janelionytė ne tik sukūrė, bet ir siuvo pati. „Aš pagal profesiją esu siuvėja-sukirpėja,“ – neslepia Sigita, kuri nors nuo mažens domėjosi drabužių dizainu, jokių specialių diziano mokslų nebaigė.

Sigita Janelionytė.

Zita Čepaitė

Lietuvės svajonė – savo kolekciją

„Aš pagal profesiją esu siuvėja-sukirpėja,“ – neslepia Sigita, kuri nors nuo mažens domėjosi drabužių dizainu, jokių specialių diziano mokslų nebaigė.

Balandis 2012


PAŽINTIS

„Kodėl pasirinkau tokiu keliu eiti? Norėjau pradžioje įgyti specialybę, kad galėčiau įgyvendinti savo norus, savo vizijas. Londone dizaineriai yra ruošiami taip, kad jie turi viziją, bet nemoka jos įgyvendinti. Aš norėjau ir turėti viziją, ir mokėti ją įgyvendinti. Išmokau siūti, braižyti brėžinius, konstruoti, pažinti medžiagas, ir planavau studijuoti dizainą, bet gyvenimas pakrypo taip, kad atvažiavau į Angliją, čia neturėjau galimybių mokytis ir domėjausi savo sritim, lankiau kursus koledžuose, universitetuose, eidavau visur, kur tik leido galimy-

Britanijos lietuvis

15

bės ir kur galėjau ką nors išmokti.“ Tačiau didžioji jos mokykla buvo darbas su žinomais Londono dizaineriais, kurių užsakymu ji siuva nedideles jų sukurtų rūbų partijas arba talkina jiems rengiantis Londono madų savaitei. Net keletą sezonų Sigitai teko dirbti su Mary Katrantzou, šiuo metu ji talkina Meadham Kirchhoff bei atlieka tokių mados industrijoje žinomų firmų kaip Delusion Clothing, MASC, Ralph& Russo ir kt. užsakymus. Prieš pusantrų metų iš Mančeterio į Londoną persi-

ą parodyti Londono mados savaitėje

Vienas iš mano tikslų yra parodyti savo kolekciją Londono mados savaitėje, o norint ten patekti vienas iš reikalavimų yra pardavinėti savo rūbus bent keliose parduotuvėse Anglijoje ar kažkur kitoj pasaulio šaly. Balandis 2012


16

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

krausčiusi lietuvė pasakoja, kad rūbus ji kuria stilingai,veikliai, kosmopolitiškai moteriai, stipriai asmenybei, kurios neužgoš net pats gražiausias derinys. “Jie yra skirti nešioti, tai “ready to wear” kategorija, bet jie neskirti masinei gamybai. Nenorėčiau, kad mano rūbai būtų masiškai siuvami ir jų galima įsigyti kiekvienoje parduotuvėje. Bandau ieškoti mažų parduotuvėlių, “butikų”, kurie priimtų pardavinėti mano siuvinius mažais kiekiais.” Kainų Sigita irgi neslepia – kolekcijoje pristatytų drabužių kainos svyruoja nuo 250 iki 800 svarų. Tai ne tūkstantinės sumos, kuriomis savo drabužius įkainoja dizaino garsenybės, bet aukštesnės už tas, kurios dominuoja masine gamyba prekiaujančiose parduotuvėse. Drabužių spalvos santūrios – juoda, balta, chaki, detalių nedaug. “Mažiau yra geriau, pavyzdžiui, šioje mano kolekcijoje pagrindinis akcentas pas mane yra kaklas, tai stengiuosi kitų detalių neakcentuoti.” Šiuo metu Sigita ieško, kur savo kolekciją parduoti, sudarinėja katalogus ir siuntinėja, gal kas susidomės. Jau gavo kelatą pasiūlymų iš internetinių parduotuvių, tačiau jos tikslas susirasti kelias parduotuves Anglijoj ar už Anglijos ribų, kurios imtųsi prekiauti jos gaminiais. „Vienas iš mano tikslų yra parodyti savo kolekciją Londono mados savaitėje, o norint ten patekti vienas iš reikalvimų yra pardavinėti savo rūbus bent keliose parduotuvėse Anglijoje ar kažkur pasaulio šaly,“ – atskleidžia Sigita. Debiutinę kolekciją Londono centre pristačiusi kūrėja prisipažįsta, kad į mados rinką įeiti nelengva „Konkurencija begalinė, tačiau tų dizainerių, su kuriais tenka dirbti, aš konkurentais nelaikau, nes jie mielai pasidalina patirtimi, pasako savo pastabas. Londone konkurencija yra visur, ką bedarytum, kur beeitum, žmonių begalės ir talentingų jaunų žmonių begalės, manyčiau ne vien drabužių dizaine, bet ir visose

srityse.“ Į savo šou Sigita pakvietė ne tik savo kolegas britus, bet ir kitus lietuvius rūbų dizainerius, dirbančius Londone, ir tikisi, kad pavyks susibendrauti ir galbūt ką nors šaunaus sumąstyti, pavyzdžiui, vien lietuvių dizainerių pasirodymą. Beje, jos kolekcijos pristatyme dalyvavo net 6 lietuvaitės, kurios Sigitos manymu turi labai gerą potencialą, yra pageidaujamos mados kūrėjų ir turi pasisekimą. O gal kada nors lietuviai drabužių dizaineriai sujungs savo pajėgas su modeliais dirbančiomis lietuvėmis ir kada nors turėsime grynai lietuvišką šou kad ir Londono mados savaitėje? Tai išgirdusi Sigita nusijuokia, sakydama, kad reikia tikėtis geriausio. Ir iš tikrųjų – kas žino? Šiuo metu jos galvoje jau bręsta nauja 2013 m. pavasario/ vasaros kolekcija, tačiau ją kurti pradės tik vasarai įpusėjus. Dabar Sigita sėda prie darbo, nuo kurio ir prasidėjo jos kaip drabužių dizianerės karjera – prie nuotakų užsakymų. Būtent suknelių nuotakoms siuvimu ji užsiėmė dar gyvendama Šiauliuose, atlikdavo nuotakų salonų užsakymus. Londone ji įkurė savo dizaino studiją ir užsakymų nestokoja, nes artėja vasara, pats tuoktuvių metas. Tarp klienčių, nemažai ir lietuvių nuotakų, kurios net jei ir Lietuvoj nusprendžia tuoktis, suknelę užsisako Londone. Sigita sako pastebėjusi, kad lietuvės pradėjo eksperimentuoti daugiau, renkasi trumpesnes ar modernesnio stiliaus sukneles, o anglių skonis daugiau tradicinis - suknelė pūsta, žeme besivelkantis šleifas. Nuo vestuvinių suknelių nesunkiai peršokame prie kalbos apie tai, aks stilingiau apsirengusios – lietuvės ar angles? „Baisu ką nors pasakyti, nuo žmogaus priklauso. Na, užsieniečiai į Lietuvą atvažiavę sako, kad lietuvės išsipuošusios. Bet visa tai, manau, keičiasi, nes anksčiau gal moterys Lietuvoj nežinojo, neskirdavo, kur eina ir kaip rengtis, ir sukabindavo ant saves, ką geriausia randusios spintoje. Manau, situacija keičiasi ir jau atsiranda supratimas, kad nereikia eiti į gatvę apsirengus taip, kaip į naktinį klubą. Yra lietuvių gerai besirengiančių, ir yra kieno skonis mkan nepriimtinas. Yra ir anglių, kurios gražiai rengiasi,“ – sako Sigita.


PAŽINTIS

Rudens/Žiemos'12/13 kolekcijos pristatymą susirinko Anglijos ir Lietuvos mados, grožio, žiniasklaidos atstovai.

S.Janelionytė (viduryje) su kolekciją pristačiusiomis merginomis. (S.Matulio nuotr.)

Drabužiams dizianerė naudoja tik aukštos kokybės audinius: natūralią odą, moherą, medvilnę, vilną, kašmyrą, zomšą, šiek tiek šilko.

Britanijos lietuvis

17


18

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Malonumas susipykti ir malonumas susitaikyti. Konfliktas ir jo sprendimo būdai

Konfliktą galėtume palyginti su kūno temperatūros pakilimu. Pakilus kūno temperatūrai žinome, jog į mūsų organizmą pateko svetima bakterija, virusas, su kuriuo kūnas pradėjo kovoti. Jei rūpinamės savimi ir savo kūnu bei padedame jam kovoti ilsėdamiesi, valgydami sveiką maistą, kvėpuodami švarų orą, organizmas pats įveiks svetimas bakterijas greičiau ir efektyviau. Jei esame įpratę nesirūpinti savimi, vengiame pripažinti, kad mums reikalingas poilsis ir sekina-

me savo kūną, tampame savo pačių priešais. Žmonės nualina save fiziškai ir emociškai iki imuniteto susilpnėjimo ar netgi rimtos ligos. Konfliktas santykiuose parodo, kad kažkurio ar kelių asmenų poreikiai yra skirtingi, nesuprasti ir neatliepti. Konfliktas yra ženklas, kad asmuo ar asmenys jaučia grėsmę, kad jų esminiai poreikiai ar poreikis nėra ir nebus atliepti. Konfliktas gali būti didelės grėsmės ženklas ir, jei jo centre yra tokie esminiai poreikiai kaip saugumas, pagarba, supratimas, intymumas, artumas, gali sukelti itin stiprius jausmus. Konflikto išvengti praktiškai yra neįmanoma. Konfliktas yra sveikų santykių dalis – skirtingi žmonės negali mąstyti vienodai. Žmogiška ir natūralu turėti skirtingas nuomones, vertybes, požiūrius. Tačiau įmanoma, ir, beje, daugelis tai patiriame, - atidėlioti ir net vengti konflikto sprendimo. Vengimas spręsti konfliktus dažniausiai veda į santykių iširimą. Viduje paslėptas, ignoruojamas ir nesprendžiamas konfliktas neišnyksta, bet šaknijasi gilyn. Taip yra todėl, kad suvokiama ar jaučiama grėsmė mūsų gerbūviui, saugumui ir išgyvenimui niekur nedingsta savaime. Pozityviai, pagarbiai ir sėkmingai išspręstas konfliktas yra galimybė abiems asmenims augti bei gilinti ir stiprinti tarpusavio ryšį. Gebėjimas spręsti konfliktus suteikia žmogui saugumą bei pasitikėjimą savimi, drąsą atsiverti ir priimti nesutarimus, iššūkius, skirtingumus, o ne bandyti išlaikyti esamą situaciją kontroliuojant kito žmogaus veiksmus. Į konfliktus mes reaguojame kiekvienas skirtingai, kiekvienas pagal anksčiau turėtą patirtį, pagal savo supratimą, vertybes, įsitikinimus. Kartais mums atrodo, jog konfliktas yra daug grėsmingesnis, nei jis yra iš tikrųjų. Kodėl žmogus bijo konflikto ir visais įmanomais būdais jo vengia? Dažniausiai tai yra susiję su anksčiau turėta negatyvia, smurtine konfliktų sprendimo patirtimi, skaudžiais prisiminimais, traumomis, ypač vaikystėje. Jei būdami vaikai esame patyrę, jog mūsų nuomonė negali skirtis nuo tėvų ar kitų reikšmingų suaugusių, jog pasipriešinimas Balandis 2012

Foto: www.dreamstime.com

Konfliktas gali būti didelės grėsmės ženklas ir, jei jo centre yra tokie esminiai poreikiai kaip saugumas, pagarba, supratimas, intymumas, artumas, gali sukelti itin stiprius jausmus

Konfliktai mūsuose dažniausiai suprantami ir priimami kaip sunki, baisi, vengtina, bloga patirtis. Taip, tikriausiai, yra dėl mūsų nesusimąstymo ir nesupratimo, kas konfliktas yra iš esmės. Problema - ne pats konfliktas kaip toks, nuomonių ir interesų susidūrimas yra natūralus dalykas. Problemas ir bėdas dažniausiai sukelia netinkamas konfliktų sprendimo būdas.


PSICHOLOGIJA

suaugusiųjų nuomonei gali baigtis psichologiniu ar fiziniu smurtu, pažeminimu, - būdami suaugę galime pasąmoningai vengti konflikto, baimę tėvams perkelti savo partneriui, draugui, bendradarbiui bei negebėti išreikšti savo nuomonės ir jausmų. Tai savyje atpažinus, reikėtų sau nuolat priminti, jog žmogus, kurio bijome dabar, nėra smurtautojas ir mes nebesame maži bejėgiai berniukai ir mergaitės priklausomi nuo kitų suaugusiųjų bei jog mūsų saugumui nebegresia pavojus. O jei esame santykyje su smurtaujančiu žmogumi, neprisiimančiu atsakomybės už savo elgesį, dėl savo saugumo ir gerovės reikėtų nedelsiant ieškoti pagalbos bei santykį nutraukti. Konfliktą lydintys baimės ir grėsmės jausmai gali kilti ir iš mūsų tėvų tarpusavio konfliktų sprendimo negatyvios patirties. Jei tėvai negebėjo valdyti savo pykčio, vienas kitą žemino, negerbė, smurtavo, vengė atsakomybės - mums gali būti sunku atskirti iš praeities kylančius jausmus nuo dabartinių, konkrečių santykių sukeliamų jausmų. Iš vaikystės patirties kylantys baimė ir grėsmės nerimas gali mus nuolat persekioti dabartiniuose santykiuose. Kai pasitinkame konfliktą su išankstine baimės ir nerimo nuostata, labai sunku pamatyti konflikto priežastis, išgirsti kitą asmenį bei nukreipti savo energiją į konstruktyvų konflikto sprendimą. Visa mūsų energija išnaudojama baimės ir nerimo įveikimui. Sėkmingas konflikto sprendimas priklauso nuo: • gebėjimo savo emocijas atpažinti, įvardinti bei nežeidžiant kito asmens aiškiai išreikšti; • gebėjimo klausyti ir išgirsti kito asmens žodinę ir kūno kalbą; • atvirumo ir pagarbos skirtingumui; • gebėjimo atleisti už klaidas sau ir kitam asmeniui bei žaismingai pasijuokti; • gebėjimo atpažinti, kada vienintelis konflikto sprendimo būdas yra santykį nutraukti arba sukurti atstumą, bei ryžto tą padaryti. Bendravime labai svarbu kiekvienam suprasti savo jausmus bei gebėti juos aiškiai įvardinti. Jei žmogus nesupranta, ką jaučia, iš kur jausmas kyla, nežino kaip jį išreikšti, ir kitam jį suprasti bus sunku. Dėl žinių apie žmogaus emociBalandis 2012

Britanijos lietuvis

19

jas ir emocinius poreikius stokos, mes į jausmus kartais žiūrime kaip į ateivius iš kitos planetos – nežinome nei kokie jie yra, nei ką su jais daryti, nei kur juos dėti. Dažnai bijome patys savo jausmų, neleidžiame sau jų išreikšti. Tai turi esminės įtakos konfliktų sprendimui. Užgniaužtos emocijos anksčiau ar vėliau, kaip ir veikiančio ugnikalnio lava, prasiveržia agresija, smurtu, neuroze, depresija, psichosomatinėmis ligomis ir kt. Žmonės yra linkę slopinti stiprius pykčio, liūdesio, baimės jausmus. Konflikto sprendimo sėkmė priklauso nuo to, kiek žmogus yra pajėgus šiuos jausmus pripažinti ir įvardinti. Jei mes bijome stiprių emocijų ir jų vengiame bei mūsų sprendimai yra griežti ir racionalūs, mes būsime linkę kontroliuoti situacijas, asmenis ir mums bus sunku atsiverti skirtingumui. Kad bendravimas mums teiktų pasitenkinimą ir galėtume jaustis saugiai, reikia išmokti suprasti savo jausmus, jų nebijoti, juos išreikšti bei valdyti. Gebėjimas atpažinti savo jausmus padeda giliau pažinti save ir suprasti savo pačių sunkumus, suprasti kitų žmonių sunkumus, skaidriai ir nedviprasmiškai bendrauti. Svarbiausia informacija konfliktų sprendime yra perduodama ne žodiniu būdu, bet kūno kalba. Manoma, jog apie 90% informacijos žmogus perteikia neverbaliai, tai yra kūnu - veido išraiška, žvilgsniu, atstumu, balso tonu, gestais, prisilietimu. Jei sunkiai sekas skaityti kūno kalbą, sunkiai sekas ir suprasti save bei kitą. Kūno kalba yra natūraliai kylantis, pasąmoningas kalbėjimas apie savo jausmus, įsitikinimus, nuostatas. Dažniausiai žmogaus, kuriam sunkiai sekasi suprasti savo jausmus arba kuris savo jausmų bijo, žodinė ir kūno kalbos informacija viena kitai prieštarauja. Tai, kas mumyse nėra pripažinta, užgniaužta, slepiama, prabyla kūno kalba vienu ar kitu būdu. Mūsų gebėjimas skaityti kito asmens kūno kalbą priklauso nuo gebėjimo suprasti savo pačių emocijas. Konflikto metu atkreipę dėmesį į kito žmogaus kūno kalbą, galime giliau suprasti, ką jis jaučia, išgyvena, kas jam yra svarbu, kokie jo motyvai ir poreikiai. Taip pat suprasdami savo kūno kalbą konflikto metu galime kontroliuoti savo emocijas, įtakoti konflikto atmosferą. Na, ir pats paprasčiausias ir jau visiems, tikriausiai, žinomas dalykas, jog sėkmingai išsprendus konfliktą, nėra laimėtojų ir pralaimėtojų, teisių ir neteisių. Konflikto sprendimo tikslas nėra laimėti ginčą, bet suprasti vieni kitų poreikius ir juos atliepti. Taigi sėkmingai išspręsto konflikto finiše laimėtojais yra visi. Sėkmės savęs pažinime ir vienas kito supratime!


20

Britanijos lietuvis

VERTA ŽINOTI

Viktorija Afanasjeva, Advokato padėjėja, Levenes Solicitors

KĄ REIKIA ŽINOTI, JEI SUSTABDO

1 2

Kokie įstatymai?

Ne paslaptis, kad ne vienam Lietuvos piliečiui Didžiojoje Britanijoje yra tekę susidurti su teisėsauga. Nuo šio numerio pradedame teisinių patarimų skyrelį, kuriame supažindinsime skaitytojus su Anglijos įstatymais ir teisinėmis procedūromis. Šį kartą apie tai, kuo remiantis policijos pareigūnai gali sulaikyti ir apieškoti žmogų.

3

• Aktas dėl policijos veiksmų įžvelgiant galimą nusikaltimą (Police and Criminal Evidence Act 1984) • Akcijos stabdyk ir apieškok įgyvendinimo tvarka (Code of Practice on stop and search, Code A)

Ką policijos pareigūnai privalo Jums paaiškinti? • Kad Jūs esate sulaikomas apieškai; • Turi pasakyti savo pavardę (išskyrus, jei esate įtariamas terorizmu); • Turi pateikti teisinį apieškos pagrindą; • Suprantamai paaiškinti koks yra apieškos tikslas, koks pagrindas įtarimui (tam tikrose bylose pagrįstas įtarimas nėra reikalaujamas) arba, jei sulaikymas buvo įvykdytas pagal aukštesnės instancijos nurodymą, informuoti koks to nurodymo pagrindas.

Ką reikia žinoti, jeigu policija nori Jus apieškoti? • Remiantis Aktu dėl rasizmo (Race Relations (Amendment) Act 2000) sulaikymas pagrįstas vien tik rasės, religijos, tautybės, odos spalvos, etniniais ar nacionaliniais pagrindais bus neteisėtas; • Apieškojimo laikas, kuris traktuojamas kaip žmogaus laisvės apribojimas, turi būti kiek įmanoma trumpesnis; • Sulaikymo pagrindas turi būti pagrįstas, pavyzdžiui, įtarimas, kad žmogus turi vogtus daiktus, šaunamąjį ginklą, peilį ar kitą uždraustą priemonę. Įtarimas turi būti paremtas konkrečiais faktais, informacija ar žvalgyba. Sulaikymas negali būti paremtas vien tik asmeniniais faktoriais, tokiais kaip žmogaus amžius, rasė, išvaizda ar reputacija; • Sulaikymo priežastis gali būti pagrįsta net tuo atveju, kai policija neturi specifinės informacijos apie žmogų, bet sustabdo asmenį apieškojimui, pavyzdžiui, dėl to, kad žmogus elgiasi įtartinai.

Policijos pareigūnas turi teisę apieškoti žmogų viešoje vietoje arba kitoje vietoje, kurią gali pasiekti visuomenė. Jei žmogus yra gyvenamajam namui priklausančiame kieme, pareigūnas gali apieškoti žmogų tik jei yra pagrindas tikėti, jog įtariamasis tame name negyvena ir tame name gyvenantis žmogus jam nesuteikė leidimo būti toje vietoje. Visi sulaikymai bei apieškos turi būti atliktos su pagarba žmogui. Policija privalo daryti viską, kas įmanoma, kad sumažinti gėdą, kurią patiria apieškomas žmogus. Kiek įmanoma policijos pareigūnai privalo siekti apieškomo žmogaus bendradarbiavimo. Jei žmogus bendradarbiauti nesutinka, policija gali panaudoti jėgą, tačiau ši turi būti naudojama proto ribose. Laikas, kuriam žmogus gali būti sulaikytas, turi būti minimalus. Policija turi apieškoti žmogų toje vietoje, kur jis buvo sulaikytas arba kur nors netoliese. Pareigūnai neturi teisės reikalauti žmogaus nusirengti rūbų, išskyrus paltą, švarką ar pirštines. Verta paminėti, jog šiai taisyklei yra taikomos dvi išimtys: • Pirma, remiantis Aktu dėl terorizmo (Terrorism Act 2000), policijos pareigūnas gali pareikalauti nusiimti skaras/kepures/kitus galvos apdangalus

bei batus viešoje vietoje. • Antra, remiantis 1994 m priimtu Aktu dėl viešosios tvarkos ir nusikalstamumo (Criminal Justice and Public Order Act 1994) pareigūnas turi teisę reikalauti, kad žmogus nusiimtų bet kokį apdangalą slepiantį jo identifikaciją. Jei policija turi pagrindą manyti, jog kruopštesnė apieška yra būtina, tai turi būti atlikta ne viešoje erdvėje, o pavyzdžiui policijos furgone ar gretimoje policijos būstinėje. Verta paminėti, kad sulaikymas ir apieška turi būti registruojami, kad būtų užtikrintas teisingumas bei žmonių lygybę. SAUSIS 2012


VERTA ŽINOTI

Britanijos lietuvis

21

DIDŽIOSIOS BRITANIJOS POLICIJA

4

Kokia situacija po 2011 m. rugpjūčio mėnesio įvykių? Paskutiniuoju metu Criminal Justice and Public Order Act 1994 ir ypatingai šio įstatymo 60-oji pastraipa, nereikalauja „pagrįsto sulaikymo pagrindimo“, kadangi žmogus gali būti sulaikytas ir apieškotas „numatant smurtą“. „The Guardian“ laikraštyje būtent 60-oji pastraipa buvo paminėta kaip sunkinanti aplinkybė 2011 metų Rugpjūčio mėnesį Anglijoje kilusiose riaušėse. Dar ir dabar yra nerimavimų dėl policijos ir visuomenės santykių. Londono Ekonomikos Mokykla (London School of Economics) ir Atviros visuomenės iniciatyvų dėl teisingumo grupė (Open Society Justice Initiative) surengė tyrimą, kuris atskleidė, jog per paskutinius 12 mėnesių juodaodžiai buvo 29.7 karto dažniau sustabdomi apieškai nei baltaodžiai. Šis skaičius ankstesniais metais buvo mažesnis (26.6 karto). Kita analizė, atlikta remiantis Vidaus reikalų ministerijos (Home Office) duomenimis, parodė, jog mažiau nei 0.5% sulaikymų, atliktų remiantis 60-ąja įstatymo pastraipa, baigėsi rezultatyviai ir įtariamieji buvo suimti, nes turėjo pavojingų ginklų. „The Guardian“ laikraštis praneša, kad ponas Leebourne Clarke, kilęs iš Karibų, laimėjo bylą prieš Metropolitan policijos komisarą Hogan-Howe dėl rasinės diskriminacijos, užpuolimo, neteisėto įkalinimo bei neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Komisaras sutiko sumokėti ponui Clarke £50,000 kompensaciją bei jo advokatų išlaidas. Šioje byloje viskas prasidėjo nuo to, kad policijos pareigūnai, sustabdę ir apieškoję Šiokios tokios išvados poną Clarke, melagingai tvirtino, Turbūt kiekvienas žmogus pripažins, jog visuomenės pasijog jis smirdėjo kanapėmis ir tai tikėjimas teisėsauga yra gyvybiškai būtinas. Reikia pripabuvo pagrindas jį sulaikyti apiešžinti, pono Clarke patirtis ir įvairūs raportai įrodo, jog 60kai ir suimti. as skyrius aukščiau minėto įstatymo turi būti kuo skubiau persvarstytas. Kita vertus, reikia nepamiršti, jog policijos pajėgos nori apsaugoti žmones, tai yra jų prioritetas. Juk vos ne kasdien spaudoje mirga straipsniai apie nušautus/peiliais subadytus paauglius ar sužalotą penkiametę mergaitę, kuri visam gyvenimui liks paralyžuota, nes dvi kovojančios Londono grupuotės į ją netyčia paleido kulką. Kuomet viena žmonių pusė sako, jog policija per daug sau leidžia, kita ginčijasi – jog policija daro nepakankamai. Manau, jog jei įstatymas bus keičiamas, tai turi būti daroma atsižvelgiant į balansą tarp žmonių teisių bei policijos pareigų efektyvaus vykdymo. Žinoma, pasakyti yra kur kas lengviau nei padaryti ir sunkiausia užduotis atiteks D. Britanijos Parlamentui.

5

Balandis 2012

6

Kontaktams: El. paštas vafanasjeva@levenes.co.uk Tel. 020 8826 1372


22

Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Šį mėnesį pristatome: A. Čekuolis FAKTAI IR ŠYPSENOS Alma Littera Mėgstantiems Algimanto Čekuolio laidas leidykla „Alma Littera“ išleido ketvirtą knygą. Šį kartą palepindama skaitytojus ne tik tekstu, bet prie knygos priedėtu DVD su televizijos laidomis. Kaip ir prieš tai buvusioje knygoje „Šešios progos numirti“, autorius knygą baigia savo asmeniniais prisiminimais iš kelionių vadovo darbo. A.Čekuolio knygų negali neskaityti ne todėl, kad sužinotumei apie pasaulyje vykstančius pokyčius, karus ir kataklizmas, tam užtektų kas vakarą pažiūrėti žinias, ar paskaityti laikraštį. Šios knygos skaitomos ir dėl įdomių temų, ir dėl taiklių komentarų, bei subtilaus jumoro ir bendrumo jausmo: regis autorius sėdi šalia patogiame fotelyje ir tau vietinteliam porina savo istorijas. E. Mildažytė PASIMATYMAS SU LIETUVA Tyto Alba Kovo 9 dieną knygyne Knygnešys viešėjo ir į klausimus, kuo gi galime didžiuotis būdami lietuviais, atsakė žinoma televizijos laidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė. Kuo įpatinga ši knyga apie Lietuvą? Ką naujo joje galime rasti, be to, ką ir taip gerai žinome, kad Lietuva tai – cepelinų ir šaltibarščių kraštas, kad krepšinis Lietuvoje antroji, o gal net pirmoji religija ir kad LDK teritorija siekė Juodają jūrą. Pradėsime nuo to, kad viršelyje panaudota autentiška vestuvinė nuotrauka – fotografijoje Lietuvos armijos karininko vestuvių akimirka. Ši nuotrauka šiek tiek intymi, tačiau labai šilta, atspindi pačią knygos esmę. Čia nerasite pompastikos ir pigaus blizgesio. Šioje knygoje sąmoningai išplėšomi gabaliukai iš įvairių gyvenimo sričių, tarsi kaleidoskopas. Nustebsite radę nežinomų dalykų, o kiti puikiai žinomi - staiga nušvis naujoje šviesoje. Svarbiausia, kad knygoje taip pat pristatomi ir mūsų amžinkai, žmonės, kuriuos daugiau mažiau žinome ir kuriais galime didžiuotis pasauliui. Kai kurias temas, apie teatrą, kalbą, dailę pristato specialistai : Daiva Šabasevičienė, Antanas Smetona, Giedrė Jankevičiūtė. Kompaktinę plokštelę „Taip skamba Lietuva“ sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis. Tai, ką mūsų tauta turi ypatingo, svarbiausia žinoti mums patiems.

D. Levithan ĮSIMYLĖJĖLIŲ ŽODYNAS Vaga Kaip pasakoti apie meilę? Ar apskritai turime tinkamų žodžių apibūdinti tam, kas gali būti ir visiškai žemiška, ir absoliučiai transcendentiška, tam, kas išplėšia iš kasdienybės ir priverčia jaustis kažko, didesnio už mus pačius, dalimi? Davido Levithano sumanymas – originalus: bevardis Įsimylėjėlių žodyno pasakotojas konstruoja savo meilės istoriją žodyno principu. Knygos skyriai – žodžiai ir jų reikšmės – praveria intymų langą į svarbius poros gyvenimo įvykius ir banalias smulkmenas, piešia neišdildomą bei jaudinantį šiuolaikinės meilės portretą. „Įsimylėjėlių žodynas prikausto – pašėlusiai smagu skaityti. Pritrenkiantis nuoširdumas sukelia tokį jaudulį, kokį išgyveni slapta įlindęs į svetimą elektroninio pašto dėžutę. Levithano žodyno įrašai parodo, kokie proto bokštai ir kokie kvailiai būname įsisukę į santykių žaidimus. Ir, turbūt svarbiausia, ši knyga įrodo stebuklingą tiesą: visi žodžiai žodyne – meilės sinonimai.“ Heather O’Neill, rašytoja.

B.M.F. Galdikas ROJAUS ATSPINDŽIAI Eugrimas Anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis jau išleista knyga leidyklos Eugrimas ir Tarptautinio Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondo pastangomis pagaliau pasiekė ir Lietuvos skaitytojus, kurie šios knygos labai laukė. Tai – ir autobiografija, ir nuotykių romanas, ir National Geographic puslapių tikrai verta istorija. „Aš gimiau tyrinėti orangutanus. Mano kultūrinis požiūris ir perpspektyva kilo iš didžiųjų šiaurės miškų mano protėvių krašte, Lietuvoje, ir mano pačios krašte, Kanadoje “, – savo knygoje „Rojaus atspindžiai: mano gyvenimas Borneo saloje su orangutanais“ rašo Birutė Marija Filomena Galdikas, kuri didžiuojasi būdama Lietuve ir dėkoja savo tėvams, atskleidusiems jai gamtos pasaulį. „Gyvendama tarp jų ir su jais išmokau būti kantresnė ir ramesnė. Orangutanai, kaip ir indonezai, yra labai harmoningi ir romūs – jie nieko nedaro impulsyviai, bet viską apmąsto“, – neslėpdama susižavėjimo savo tyrimo objektu, pasakojo pokalbininkė, kuri pripažino, kad žmonijai reikėtų suprasti tai, ką orangutanai suprato jau labai seniai – „mums visiems reikia vienas kito“.


TĖVYNĖJE

Parengta pagal Lietuvos žiniasklaidos pranešimus

Lietuva bendradarbiaus su Europos šalimis dėl skyrybų ir santuokų reglamentavimo Lietuvos gyventojai galės palankesnėmis sąlygomis tuoktis ir skirtis su kitų šalių piliečiais – Lietuva prisijungė prie grupės Europos Sąjungos šalių, kurios yra pradėjusios sustiprintą bendradarbiavimą dėl skyrybų ir santuokų reglamentavimo. „Nebebus, kaip vyko iki šiol, kai, tarkime, lietuvė išteka už vokiečio ir skyrybų atveju, jeigu yra nesutarimų, kiekvienas skuba kuo greičiau į savo šalies teismą, kad tame teisme būtų nagrinėjamas skyrybų klausimas ir atitinkamai būtų taikoma tos valstybės teisė. Visi šie dalykai bus tiksliau reglamentuoti ir jie nebus paremti vien atsitiktinumu ar skubėjimu, - sakė Teisingumo ministras R. Šimašius. - Teismas galės spręsti taikytinos teisės klausimą, tai priklausys nuo santuokos sudarymo ir nuo kitų aspektų, iš tikrųjų, yra daugybė techninių aspektų, tie klausimai sudėtingi, bet jau nebebus tokio chaoso, kuris dažnai atveda prie silpnesnės pusės pralaimėjimo. O ne paslaptis, kad ypač lietuviai ar lietuvės, sudarę santuokas užsienio valstybėse, dažnai atsiduria būtent silpnesnės šalies pozicijoje.“ Valstybės, bendradarbiausiančios teisiniais santuokos ir ištuokos klausimais yra Skandinavijos ir Vakarų Europos šalys, prie jų planuoja jungtis ir Estija. „Lietuva ilgą laiką neprisijungė prie šito sustiprinto bendradarbiavimo dėl pagrindinės priežasties, kad netektų Lietuvos teismams spręsti tų klausimų, kurių jie negali spręsti, tai yra vienos lyties asmenų santuokos, kurios šiandien Lietuvoje yra negalimos. - primena ministras. - Pavyko pasiekti, kad sustiprinto bendradarbiavimo šalys padarytų išlygą šitame dokumente.“ Pasak jo, jei į Lietuvos teismus patektų atvejis, kuris prieštarauja šalies teisei, teismai turės galimybę tokių bylų nespręsti. „Esant tokiai galimybei yra prisijungta prie sustiprinto bendradarbiavimo sutarties, o tai yra, mano supratimu, labai svarbu Lietuvai, turint omenyje, kad mišrių santuokų su kitų valstybių piliečiais netrūksta ir įvairių praktinių problemų, ar sudarant, ar išyrant toms santuokoms, deja, taip pat netrūksta. Tas reglamentas padės išspręsti ir teismingumo, ir taikytinos teisės, ir kitus klausimus“, sakė R. Šimašius. Balandis 2012

Britanijos lietuvis

23

Lietuvos atstovas Eurovizijoje tikisi emigrantų balsų Paaiškėjus, kokia eilės tvarka visos šalys pasirodys „Eurovizijos“ dainų konkurse Azerbaidžane, sužinojome, jog Lietuvos atstovas dainuos paskutinis. „Reikšmės tam nesuteikiam ir neatimam. Svarbiausia, kad nedainuosime pirmi“, – sakė antrajame konkurso pusfinalyje 18 numeriu pasirodysiančio Donny Montell (Donato Montvydo) prodiuseris M. Tyla naujienų portalui Balsas.lt. Tačiau daugelis žmonių mano, kad paskutinis pasirodymo numeris garantuoja šiek tiek daugiau žiūrovų dėmesio ir suteikia vilties, kad nebūsime užgožti įspūdingiau pasirodžiusių konkurentų. „Tebūnie. Jei žmonės taip mano, tada viskas gerai. Dainininkui tai neturi didelės reikšmės. Svarbiausia, kad nedainuosime pirmi“, – sakė gerai nusiteikęs M. Tyla. Jis prasitarė, kad daug svarbiau buvo žinoti, jog Donatas pasirodys antrajame pusfinalyje. Labiausiai burtų traukime pasisekė Suomijai ir Airijai iš pirmojo, Ukrainai ir Lietuvai iš antrojo pusfinalio. Šios šalys laimėjo galimybę pačios pasirinkti dalyvio eilės numerį. Beje, Airija taip pat pasirinko dainuoti paskutiniu numeriu. Burtus traukė Lietuvos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos atstovas A. Giržadas. Pasirinkdamas paskutinįjį, 18-tą, numerį jis motyvavo, kad lietuviai konkurse jau keletą kartų pasirodė pirmu numeriu, įdomu, ar sėkmė šypsosis pasirodysiant paskutiniu. „Su mumis jis nesitarė. Bet kaip supratau, Audrius turėjo galimybę rinktis numerį ir, manau, pasirinko labai logiškai – ir Lietuvoje pasirodėme paskutiniai“, – sakė M. Tyla. Jis sako pastebėjęs, kad „trijų minučių“ efektas Lietuvoje puikiai suveikė, todėl tikisi, kad tas pats nutiks ir Azerbaidžane. „Pradžioje bei visos transliacijos metu manau balsuos visi emigrantai, o tada, kaip aš sakau – „kai jie visi išsitaškys“, žmonės pradės balsuoti už dainas. Kadangi Donatas yra paskutinis, belieka tikėtis, kad ir emigrantams, ir visiems kitiems patiks pati daina“, – sakė Donato prodiuseris.

Emigrantų partija neįregistruota Artėjant Seimo rinkimams per pastarąjį pusmetį savo pageidavimus įregistruoti partiją pareiškė bent kelios naujos politinės jėgos, kurios sušaukė savo narių suvažiavimus ir pateikė dokumentus Teisingumo ministerijai, kuri patikrinusi dokumentų atitikimą įstatymams leidžia arba neleidžia registruoti naują partiją. Pagrindinis Ūkio banko akcininkas V.Romanovas galės oficialiai įregistruoti savo sukurtą Lietuvos žmonių partiją. Teisingumo ministerija patvirtino šios partijos dokumentus. Tuo tarpu J.Murausko iniciatyva sukurtos Emigrantų partijos bei K. Brazauskienės suburtos Demokratinės darbo ir vienybės partijos dokumentus ministerija grąžino partijų steigėjams, nes įstatų nuostatos, valdymo organų formavimo procedūros neatitiko įstatymų reikalavimų. Pasak ministerijos, partijų steigėjai gali sušaukti savo narių steigiamuosius suvažiavimus ir dokumentus pataisyti bei pateikti juos dar kartą. Ministerija pabrėžia, kad norinčios suspėti į rudenį vyksiančių rinkimų traukinį, politinės partijos turi visus steigimo formalumus susitvarkyti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 9 d. Rinkimai į Seimą numatyti spalio 14 d.


24

Britanijos lietuvis

LIETUVIAI PASAULYJE

Parengta pagal Lietuvos žiniasklaidos pranešimus

Dubline šurmuliavo Kaziuko mugė Kovo pradžioje Dubline dvi dienas šurmuliavo mugė “Tebūnie Kaziukas 2012”, kuri vyko viešbučio „Crowne Plaza Blanchardstown“ salėse. Šventę organizavo Airijoje gyvenančių lietuvių įkurta bendrovė „PiBox“. Airijos lietuviai ir kiti svečiai turėjo galimybę ne tik įsigyti tradicinių maisto produktų, kaimiško alaus, giros, verbų, amatininkų dirbinių bei unikalių suvenyrų, bet ir pamatyti folkloro ansamblių „Lietuviškas Dobilas“ ir „Nalšia“ pasirodymus, o Dublino Mažasis teatras pristatė spektaklio „Geltonų plytų kelias“ premjerą. Be to mugės metu buvo rodomi dokumentiniai filmai apie Lietuvos kultūrą, vyko tradicinių amatų dirbtuvės mažiems ir dideliems, viktorinos ir žaidimai, „4 vėjų“ mokyklos vaikų pasirodymas. Mugę atidarė Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuris į mugę atvyko su 10-ies žmonių delegacija – joje buvo Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys bei Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis. „Džiaugiuosi, kad šios mugės tradicija Airijoje stiprėja. Tai gražus renginys, pritraukiantis vis daugiau tautiečių, taip pat jaunųjų Lietuvos piliečių. Svarbu ir tai, kad ši mugė – taip pat airių, kitų tautų supažindinimas su Lietuvos tradicijomis“ – džiaugėsi V. Purlys. Šventės generalinis rėmėjas – tarptautinė pinigų pervedimų kompanija „MoneyGram“.

Vokietijoje paminėti Maironio metai Kartu su bardu ir aktoriumi Gediminu Storpirščiu Hamburgo lietuviai šventė Maironis, Jonas Mačiulis pavasarį ir Maironio 150-ąsias gimimo metines. Į pagalbą pasitelkęs muzikantus Vytautą Mikeliūną ir Saulių Petreikį jis kovo 23 ir 25 dienomis surengė du koncertus: suaugusiems ir vaikams. Pirmąjį vakarą pagarba buvo atiduota poetui Maironiui. Buvo deklamuojama jo kūryba - kai kurie eilėraščiai ir su švelniu vokišku akcentu, nes poeto kūrinius skaitė ir čia gimusios bei užaugusios lietuvių atžalos, skelbia organizatoriai. „Skausmo skundas“ Kiek svarbi Maironio poezija lietuvių išeivijai, pasakojo Hamburgo lietuvių mokyklėlės vadovė Salomėja Böttcher. Kartu su iš Lietuvos atvykusiais muzikantais visi susirinkę žiūrovai dainavo garsiąsias lietuvių dainiaus eiles, virtusias dainomis: „Trakų pilis“, „Oi, neverk motušėle“. Vakarą tęsė G. Storpirščio parengtas koncertas. „Buvo labai jauku“, kalbėjosi tarpusavyje žiūrovai, ilgai nuo scenos nepaleidę bardo. Saulėtą sekmadienio popietę i kocertą rinkosi vaikai su tėveliais. Prisistatę dėdėmis, G. Storpirštis su muzikine palyda žaismingai ir smagiai su vaikais traukė dainas apie begemotą, traukinį, varles, katinus. „Kai jie šypsos, šviečia saulė...“, taip buvo apdainuoti angelai. Tą dieną jie tikrai šypsojosi – koncerte visus šildė pavasarinė saulė.

Europoje vaiko teisėms skiriama daugiau dėmesio nei Lietuvoje Europos valstybių vaiko teisių sergėtojai atakuoja kolegas Lietuvoje skundais. Vien pernai į Europos Sąjungos (ES) ir kelių Bendrijai nepriklausančių valstybių vaiko teisėmis besirūpinančių tarnybų akiratį pateko 106 emigravusių lietuvių šeimos. Nerimauta dėl 148 vaikų. Tokių Lietuvą pasiekiančių nemalonių pranešimų skaičius, palyginti su 2010 metais, išaugo dvigubai. Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (LVTAĮT) vyriausioji specialistė Virginija Vaičiulytė LŽ teigė, jog daugelyje ES šalių priimti tokie griežti vaikus ginantys įstatymai, kad problemų neretai gali kilti net dėl barnio. Tačiau dažniausiai atitinkamos tarnybos imasi veiksmų, kai vaikų tėvai svaiginasi alkoholiu, vartoja narkotikus, mušasi. ES valstybėse draudžiama vaikus iki 10 metų (kai kuriose šalyse iki 12 metų) palikti be priežiūros namuose ar vienus

išleisti į gatvę. Šitaip nusižengusieji taip pat sulaukia valstybinių institucijų dėmesio. „Tai mes, lietuviai, esame gana abejingi ir skriaudžiamiems vaikams, ir mušamoms moterims, o tenykštės visuomenės pasižymi pilietiškumu ir atsakomybe už kitą. Todėl, tarkime, jei ginekologė ant besilaukiančios moters kūno pamato smurto žymių, į tą šeimą atsiunčiami vaiko teisių apsaugos specialistai, kad pasirūpintų dar negimusiu kūdikiu“, - sakė V.Vaičiulytė. Ji teigė, kad tokiose šalyse žmonės pagalbą kviečia net tada, kai mato suaugusių barnio klausantį vaiką. Įstatymai apibrėžia, kad toks vaikas patiria psichologinį smurtą. Anot V.Vaičiulytės, LVTAĮT specialistai taip pat bando padėti į užsienį išvykusioms ir atžalų turinčioms šeimoms, kurios dar gyvendamos Lietuvoje buvo patekusios į vaikų gynėjų akiratį. Sužinojusi, kur nuvyko probleminė šeima, LVTAĮT tos šalies specialistams praneša apie šeimą, nurodo, kokios problemos ją slegia. Balandis 2012


SKAITYTOJŲ MES ANGLIJOJE LAIŠKAI

Britanijos lietuvis

25

Krepšinio aistros pasiekė ir Notingemą Studijų mugėje – desantas iš Lietuvos.

Marius Jankauskas

Lietuvos universitetai viliojo studentus iš užsienio

Kovo 17 dieną, Londone, Emiratų stadione vyko aukštojo mokslo mugė (Student World Fair), kurioje su bendru stendu „Study in Lithuania“ pirmą kartą dalyvavo penki Kauno universitetai ir kolegija. Tai nuo 2010 metų vykdomas Europos Socialinio Fondo finansuojamas projektas „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“, kurio tikslas pristatyti Lietuvos aukštojo mokslo reformą, sukurti vieningą šalies aukštojo mokslo įvaizdį, pristatyti jo patrauklumą ir kviesti užsienio piliečius ar kitose šalyse gyvenančius lietuvius studijuoti Lietuvoje. „Student World Fair“ parodoje dalyvavo mokslo ir studijų institucijų atstovai iš Centrinės Lietuvos grupinės iniciatyvos: Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Dieną prieš mugę Lietuvos universitetų ir kolegijos atstovai susitiko su ambasadoriumi, ambasados darbuotojais bei lietuvių bendruomenės Londone atstovais. Buvo diskutuota aktualiais švietimo, valstybinės kalbos išlaikymo, mokslo kokybės gerinimo klausimais. Aukštojo mokslo mugėje dalyvavo apie 50 universitetų bei kolegijų iš viso pasaulio ir apie 3000 lankytojų. Pagrindinės priežastys, kodėl britai ieško galimybių studijuoti užsienyje yra aukšta studijų kaina Jungtinėje Karalystėje, taip pat kitokia patirtis ir naujos kultūros pažinimas. Paklausiausios studijų sritys buvo medicina, ekonomika ir politikos mokslai. Studijų mugėje dalyvavę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai liko patenkinti potencialių studentų susidomėjimu galimybe studijuoti Lietuvoje, organizatorių profesionalumu bei puikia renginio nuotaika. Balandis 2012

Kovo 30 d. Notingeme vyko Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyras „Nottingham 2012“, skirtas Lietuvos krepšinio 90-mečiui paminėti. Idėja kilo Notingemo lietuvių bendruomenės prezidentui Juliui Narkui. Antrus metus Anglijoje gyvenantis ir teisės mokslus studijuojantis vaikinas suprato, kad po visą Jungtinę Karalystę išsibarsčiusius tautiečius gali suvienyti tik krepšinis. „Jungtinėje Karalystėje aukštojo mokslo diplomo siekia apie 3 tūkstančius studentų iš Lietuvos. Daugelį jų vienija meilė krepšiniui, todėl geriausias būdas suburti skirtingų universitetų studentų bendruomenes surengti krepšinio turnyrą“, pasakojo J. Narkus. Pasak LKF, susisiekęs su skirtingų universitetų lietuvių bendruomenių atstovybėmis jis išgirdo labai daug palankių atsiliepimų. Už tokio turnyro surengimą pasisakė tiek studentai, tiek jaunimo organizacijos, tiek Anglijoje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai. „Labai norėtume, kad šios varžybos taptų tradiciniu kasmetiniu Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyru. Šias viltis sutvirtina ir daugybė tautiečių pasakymų, kad jie tokiame turnyre mielai dalyvautų ir kitais metais“, pasakojo J. Narkus. Pirmajame Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyre varžysis 10 komandų iš dešimties skirtingų universitetų. Pasibaigus turnyrui visi jo dalyviai sės vakarienės prie lietuviškų patiekalų stalo, o iš kitų Jungtinės Karalystės miestų į Notingemą atvykę studentai nakvos tautiečių namuose. Prisidėti prie gražios, tautiškumą skatinančios, iniciatyvos sutiko LR ambasada Londone, o prizus pirmojo Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyro nugalėtojams įsteigė Lietuvos krepšinio federacija. Prizininkėmis tapusioms komandoms įteiktos taurės, medaliai ir padėkos raštai, pasirašyti LKF prezidento Arvydo Sabonio. „Džiaugiamės gražia iniciatyva lietuvių išeivius Anglijoje suvienyti krepšiniu. Studentai Lietuvos ateitis, jie turėtų žinoti svarbias mūsų šaliai datas. Džiugu, kad Lietuvos krepšinio 90-metis bus paminėtas ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje bei Vašingtone, kur gyvena nemažai tautiečių“, sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.


26

Britanijos lietuvis

RENGINIAI: Atvelykio mugė Londone Kada: Balandžio 15 d., sekmadienį, 13.30 – 17.30 Kur: 3 King Edward's road London, E9 7SF Lietuviška pavasarinė Atvelykio mugė Londone, Hackney, vyks balandžio 15 dieną, sekmadienį, nuo 13.30 iki 17.30 val. Bus įvairūs pasirodymai, lietuviškas Kaziuko turgus, maistas, gėrimai, muzika, bei Atvelykio pramogos vaikams( kiaušinių ridenimas, bei Velykų bobutė). Mugė vyks salėje pirmame aukste, tai nebus problemų mamoms su mažyliais vežimėliuose. Įėjimas nemokamas. Norintiems prekiauti, stalo kaina £20. Daugiau informacijos: Tel.: 07424302520, Mantas. E-mail: kriwaitis@yahoo.com Trečiasis seminaras iš ciklo „Pradėk savo verslą, Prisidėk prie lietuviško eksporto plėtros“ Kada: Balandžio 16d., 18.30 Kur: LR ambasada, Lithuania House 2 Bessborough Gardens London, SW1V 2JE Trečiasis Komercijos rūmų ir LR ambasados organizuojamas seminaras skirtas visiems, besidomintiems verslo pradžios galimybėmis Jungtinėje Karalystėje. Seminare, kurio tema "Marketingas, pardavimai ir reklama", pranešimus skaitys UKTI, "Mano Anglija Ltd" bei "Tiesa" atstovai. Registracija: renginys nemokamas, tačiau registracija būtina. Registruotis prašome iki balandžio 12 dienos, ketvirtadienio: info@lithuanianchamber.co.uk Registruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę bei ką šiuo metu veikiate. Pianisto Kasparo Uinsko koncertas Kur: Wigmore Hall 36 Wigmore Street London W1U 2BP

INFORMACIJA

Kada: Gegužės 15 d., antradienį, 19.30 val. Jaunas ir fortepijoninės muzikos mėgėjų pasaulyje vis plačiau žinomas K. Uinskas garsiojoje Wigmore Hall salėje koncertuoja jau ne pirmą kartą. Jau nuo pirmojo pasiridymo jį įsidėmėjo ir klausytojai, ir muzikos kritikai. „Kasparas Uinskas turi viską, ko reikia geram pianistui ir muzikui.,“ – pastebėjo leidinys New York Concert Review. Koncerte Wigmore Hall salėje Kasparas Uinskas atliks Šopeno ir Bramso kūrinius. Bilietai nuo £12 iki £22 Bilietus įsigytis galima Wigmore Hall kasoje arba internetu www.wigmore-hall.org.uk Daugiau informacijos: Tel. 020 7935 2141 „Hamletas“ lietuviškai Globe teatre Kada: Birželio 2 d., šeštadienį 14.30 val. Birželio 3 d., sekmadienį 12.00 ir 19.30 val. Kur: Shakespeare’s Globe teatre 21 New Globe Walk London SE1 9DT Kreiptis dėl bilietų: Tel.: 020 7401 9919 Į Šekspyro laikus menančiame Globe teatre kovo pradžioje prasidėjusį Šekspyro festivalį pakviestas ir garsusis Eimunto Nekrošiaus režisuotas „Hamletas“. Pagrindinį princo Hamleto vaidmenį visame pasaulyje išgarsėjusiame spektaklyje atlieka dainininkas Andrius Mamontovas. Spektaklis vyks lietuvių kalba. Tai puiki galimybė susipažinti su A.Mamontovu ne kaip su dainininku, bet ir kaip su aktorium, sugebančiu bet kokios tautybės publikai perteikti savyje pasimetusio ir aplinka nepatenkinto Danijos princo dramą.

Sąskrydis „Draugystės tiltas - Airija 2012“ Dėmesio nusistatykite laikrodžius! Pradedamas skaičiuoti laikas likęs iki nuostabaus, nepakartojamo, fantastiškai įdomaus, aštuntą kartą organizuojamo, tarptautinio lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“, kuris vyks birželio 15 – 18 dienomis Airijoje. Korko Airijos lietuvių bendruomenė kviečia šeimas, mokytojus ir mokinius, bei bendruomenių atstovus dalyvauti lituanistinių mokyklų sąskrydyje ,,Draugystės Tiltas – 2012“. „Draugystės tiltas“ šiais metais bus nutiestas per nuostabią, uolėtą Airijos įlanką, Birželio 15-18 dienomis, kviesdamas visus dalyvius apsilankyti „Trabolgan Holiday Centre“, Whitegate, Midleton, netoli Korko (Cork). Šis atostogų miestelis įsikūręs ant jūros kranto siūlo įvairiausius turistinius atrakcionus, nuotykius vaikams, bei suaugusiems. Daugiau informacijos apie šį centrą galite rasti www.trabolgan.com Šių metų „Draugystės tilto“ svečiuose „Klaipėdos lėlių teatras“, kuris ne tik parodys nuostabų spektaklį, bet ir visus pakvies į įdomias lėlių dirbtuvėles. „Draugystės Tilto“ organizatoriai jums siūlo praleisti ne tris, o keturias nuostabias dienas Airijoje: penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, bei pirmadienio rytą. Todėl Korko lietuvių bendruomenė jums gali prižadėti daugiau pramogų, daugiau smagiai praleisto laiko su draugais ir bendraminčiais. Kviečiame suplanuoti savo atostogas ir laisvalaikį, taip, kad galėtumėte dalyvauti „Draugystės Tilte – 2012‘‘. Daugiau informacijos el.paštu draugystestiltas2012@alb.ie arba telefonais +353 87 2601862 Inga Girdenytė. +353 86 8130263 Laima Ignatavičienė. Taip pat kviečiame prisijungti prie „Draugystės tilto” puslapio Facebook’e. Laukiame Jūsų visų ir iki malonaus susitikimo!!! „Draugystės tilto 2012“ org. komitetas

Balandis 2012


Balandis 2012



Britanijos lietuvis Nr. 4 2012