Issuu on Google+

2011 | gruodis

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 4 (2639) Leidžiamas nuo 1947 07 25

Naujoji ambasada atvėrė duris

Čiurlionio metams – pianistų maratonas Londone

Vasaros atgarsiai – lietuviška stovykla East Hame


Mieli tautiečiai,

Sveikiname jus

su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais Metais.

Linkime, kad Kalėdos būtų taikios, džiaugsmingos ir pilnos lietuviškos dvasios, nesvarbu, ar jas švęstumėte Lietuvoj, ar Jungtinėje Karalystėje ar kurioje kitoje šalyje, ir kad ateinantys 2012 metai į kiekvienus namus atneštų klestėjimą ir darną.

Nuoširdžiai, JKLB valdyba

GRUODIS 2011


4

AKTUALIJOS

Š

tai jus ir pasiekė paskutinis šių metų „Britanijos lietuvio“ numeris. Dėl finansinių ir kitų sunkumų šiais metais išėjo tik keturi žurnalo numeriai. Atsiprašome visų ir ypač nuolatinių leidinio skaitytojų, kurie jį prenumeruoja ir tikėjosi, kad žurnalas pasieks juos dažniau. Šiek tiek norėčiau paaiškinti, kas nutiko. Per pastaruosius 2011 m. bent keletą kartų keitėsi žurnalo redaktoriai – aš jau būsiu trečia – ir ta dažna kaita negalėjo užtikrinti nei sklandžios žurnalo leidybos, nei pakankamos tvarkos perduodant naujai komandai žinias apie leidinio įsipareigojimus prenumeratoriams bei rėmėjams. Tad jeigu buvote žurnalą užsiprenumeravę, bet jo negavote ar jeigu jūsų kaip rėmėjų informacija, dėl kurios buvo sutarta su ankstesniais redaktoriais, nepateko į šio žurnalo puslapius, prašau pranešti apie tai šio puslapio apačioje nurodytais kontaktais. Na, o dabar šiek tiek smagesni dalykai. Artėja Kalėdos ir Naujieji Metai. Nežinia, ar 2012 bus geresni, ekonominės prognozės nežada nieko gero, bet kaip bebūtų, tai nauji metai, kitokie nei buvo, ir verti sutikti su džiaugsmu ir viltimi. Tad šio žurnalo puslapiuose jūs rasite ir šiltų Kalėdinių sveikinimų ir laimės palinkėjimų kitiems metams. Beje, Britanijos lietuvių bendruomenės gyvenime naujumai prasidėjo dar Naujiems metams neatėjus. Vienas jų labai ilgai lauktas – tai naujojos Lietuvos ambasados pastato atidarymas Londone. Pastatas daug didesnis nei buvusys, viena salė jame skirta bendruomenės renginiams, ir ypač džiugina erdvus ir patogus konsulinis skyrius. Kita bedruomenės gyvenimo naujiena – Neeilinis JKLB suvažiavimas. Dėl ko jo prireikė ir ką tas suvažiavimas nusprendė, sužinosite perskaitę JKLB centro valdybos informaciją. Beje, kai kurie dalykai Britanijos lietuvių bendruomenėje vyksta tartum nejučia. Kartais atrodo, kad jie atsiranda iš nieko, iš to, kad kokiame nors suėjime vienas ar du žmonės tarsteli – o gal pabandom? Tas „pabandom“ pavirto tikrai puikiu renginiu, skirtu Čiurlionio mirties šimtmečio paminėjimui, kai septyni Londone gyvenantys lietuvių pianistai atliko Čiurlionio kūrinius. Paskutinysis metų ketvirtis kaip visada, viščiukų skaičiavimo, ar rimčiau kalbant, derliaus metas. To žemdirbių kultūrai būdingo cikliškumo lietuviai nepamiršta ir Londone. Vaikams tai primena jau kelinti metai iš eilės rengiama rudens gėrybių šventė, kurios metu renkamos gražiausios rudens puokštės. Tam tikra prasme „viščiukų skaičiavimo metas“ buvo ir lapkričio mėnesį vykęs kasmetinis lituanistinių mokyklėlių mokytojų seminaras, nes jame išaiškėjo, kiek naujų lituanistinių mokyklėlių susikūrė ir kaip reikalinga, kad seniau dirbantys ir naujai savo veiklą pradėję mokytojai galėtų keistis informacija ir patirtimi. Šis „Britanijos lietuvio“ numeris nėra nauja pradžia. Jis yra 2011 metų pabaiga. 2012 m. bus grįžtama prie mėnesinio žurnalo, nors ir labai nelengva, nes tai yra savanoriškas, neapmokamas darbas ir trūksta talkininkų. Tad kviečiu tuos, kurie nori rašyti ar fotografuoti, sugeba tai daryti ir turi ūpo pasidalinti žiniomis ar patirtim apie tai, kaip mes čia gyvenam. Zita Čepaitė

Foto: www.dreamstime.com

Kontaktai: © „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas ketvirtį Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako. GRUODIS 2011

Redaktorė Zita Čepaitė Tel: +44 7534857093 El. p.: editor@britanijoslietuvis.co.uk Informacija: Tel: +44 7534857092 El. p.: info@britanijoslietuvis.co.uk Dizainerė Evelina Garliauskienė Viršelio foto: www.dreamstime.com

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd 2 Bessborough Gardens Westminster, London SW1 2JE Žurnalą parėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Naujoji ambasada atveria duris

BENDRUOMENĖ Neeilinis suvažiavimas ir jo sprendimai

6 RENGINIAI Londono lietuvių dedikacija Čiurlioniui.

8

R. Vingras Lietuviškojo pasaulio tvėrimas

ŠVENTĖS Rudenėlio šventė – pramoga vaikams

12 ŠVIETIMAS Mokytojų seminare socializacijos problemos ir stalo teatras

15

13 VISUOMENĖ

Dr. Odeta Norkutė Vaikų socializacijos ypatumai įsijungiant į naujas kultūrines aplinkas

SUSITIKIMAI V. Ušackas apie Afganistaną ir gyvenimą Kabule

17

A. Zuokas: „Vilnius bus geriausias miestas vaikams auginti“

19

TĖVYNĖJE Informacija apie Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos veiklą

MES ANGLIJOJE „Vasarėlės“ sumanymas pavyko

20 LIETUVIAI PASAULYJE

24

Kalėdinė kauniečių dovana Vokietijos lietuviams

PADĖKOS IR SKELBIMAI

25


04

Britanijos lietuvis

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA JUNGTINĖJE DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖJE Lithuania House 2 Bessborough Gardens Westminster London SW1V 2JE, UK tel. +44 20 7592 2840 faksas +44 20 7592 2864 el. paštas amb.uk@urm.lt AMBASADOS DARBO LAIKAS: I-IV 8:30-17:30; V 8:30-16:15 LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ PRIĖMIMO KONSULINIAIS KLAUSIMAIS LAIKAS: I-V 9:00 - 13:00

Naujoji ambasada – erdvi, moderni, patogi. Foto: S. Matulis

AKTUALIJOS

NAUJOJI AMBASADA ATVĖRĖ DURIS Naujoji Lietuvos ambasada po ketverius metus užtrukusio remonto galiausiai atvėrė duris. Naujajame pastate bus vietos ne tik bendruomenės renginiams, bet ir, o tai ypač svarbu daugeliui čia gyvenančių lietuvių, konsulinis skyrius erdvesnis ir lankytojams patogesnis. Centriniame Londone, Westminster rajone, lapkričio 11 d. duris oficialiai atvėrė naujasis Lietuvos ambasados pastatas. Jis įsikūręs ne per toliausiai nuo pagrindinių JK valdžios institucijų ir parlamento. Vieta patogi čia atvykstantiems su reikalais ar į renginius – nuo Pimlico metro stoties (Victoria line) iki ambasados vos penkios , o nuo Victoria stoties – penkiolika minučių pėsčiomis. Naująjį ambasados pastatą perkirpdami juostą iškilmingai atidarė LR užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis ir ambasadorius Oskaras Jusys. A. Ažubalis linkėjo, kad naujasis ambasados pastatas taptų čia gyvenančių lietuvių namais. „Šis pastatas nėra ambasadoriaus, nėra ministro, nėra valstybės nuosavybė. Tai yra visos tautos nuosavybė,“ – sakė ministras. Naująją ambasadą pašventino kun. Petras Tverijonas, Lithuania House pavadintiems namams linkėdamas būti bendravimo bei geranoriškumo namais, ir trumpa ceremonija prie durų buvo baigta. Susirinkusieji buvo pakviesti į priėmimą, kuris vyko trečiajame aukšte esančioje reprezentacinėje salėje. Į atidarymą susirinkusiems svečiams britų pareigūnams, verslo ir kultūros veikėjams, Londono diplomatinio korpuso ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovams Klaipėdos universiteto ansamblis „Žuvėdra“ pademonstravo nuotaikingą Lotynų Amerikos šokių programą. Beje, ilgesnį laiką Anglijoje gyvenantys ir bendruomeninėje veikloje aktyviai dalyvaujantys tautiečiai šį modernų pas-

GRUODIS 2011


AKTUALIJOS

Britanijos lietuvis

05

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė sveikina ambasadorių O. Jusį su įkurtuvėmis. Juostą perkirpo LR užsienio reikalų ministras A. Ažubalis (kairėje) ir ambasadorius O. Jusys Svečius Lotynų Amerikos šokiais džiugino garsusis Klaipėdos universiteto šokių kolektyvas „Žuvėdra“ S. Matulio nuotraukos

tatą Pimlico rajone jau neblogai pažįsta. Iškart po pastato įsigijimo dar nesuremontuotose patalpose vyko keletas bendruomenės renginių, surengta čia gyvenančių lietuvių menininkų paroda. Ši 1.5 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusi „Rolls-Royce” povandeninių laivų variklių gamybos padalinio būstinė buvo nupirkta 2007 m. už 60 mln. litų. Tuometinis ambasadorius Vygaudas Ušackas jau 2008 m. kovo 11 d. ketino čia švęsti įkurtuves, tačiau realiai pastato rekonstrukcija pradėta pernai rugsėjį. Naujai nupirkto pastato atnaujinimo reikalais teko rūpintis naujajam ambasadoriui Oskarui Jusiui. Rekonstrukcijos darbų vertė Užsienio reiklaų ministerijos duomenimis - apie 11.7 mln. litų. Šias išlaidas planuojama padengti pardavus senąjį 843 kvadratinių metrų ploto pastatą. Ambasados salėse bus galima rengti vaizdo konferencijas su bet kuriuo pasaulio miestu, priėmimus, koncertus ir kitus renginius. Beje, viena salė, kaip ir buvo žadėta dar ambasados įsigijimo metu, skirta lietuvių bendruomenės reikmėms. Pastato viršuje įrengti keturi tarnybiniai butai apsaugos darbuotojams ir techniniam personalui. O nuo stogo terasos atsiveria įspūdingas vaizdas – Westminster Abbey, Big Ben, London Eye vadinamas apžvalgos ratas - visa centrinio Londono panorama.

Konsulinis skyrius erdvus ir modernus Didžioji dalis čia gyvenančių lietuvių susiduria ne tiek su pačia ambasada, bet su vienu jos padaliniu – konsuliniu skyriumi. Ankštos pusrūsio patalpos senojoje ambasadoje pastaruosius metus buvo viena didžiausių konsulinio skyriaus problemų. Naujosios konsulinės patalpos įrengtos pirmajame ambasados aukšte ir įeinama į jas iš ramios šoninės gatvelės. Atvykę su neįgaliojo ar kūdikio vežimėliu, gali pasinaudoti specialiu liftu. Įėjus šviesi ir erdvi laukiamoji sale su ištisa eile kėdžių, jei tektų palaukti. Tačiau, kaip pastebėjo patalpas aprodęs konsulinis pareigūnas Giedrius Tamašauskas, eilių prie konsulinių paslaugų susidaryti neturėtų. Pirmiausia dėl to, kad vietoj buvusių dviejų klientų aptarnavimo langelių dabar įrengti net septyni. Keturi jų žmonėms atvykstantiems tvarkytis asmens dokumentus. Dar trys, įrengti gretimoje patalpoje, skirti klientams, norintiems gauti LR vizą. Laukiamajame prie pat įėjimo sumontuota elektroninė klientų GRUODIS 2011

srautų valdymo sistema ir panašiai kaip banke, pasirinkus reikalingą konsulinę paslaugą, tereikia palaukti, kol švieslentėje užsidegs kliento numeris ir nuoroda prie kokio langelio eiti. Tais atvejais, kai klientui tenka aiškintis sudėtingus asmeninius klausimus, jis gali eiti prie stikline siena atitverto langelio, kur jo asmeninės problemos nebus girdimos kitiems. Konsuliniame skyriuje įrengti du aparatai moderniems pasams gaminti, tad dokumentų gavimo procedūra turėtų gerokai paspartėti. Na ir galiausiai išspręsta atrodytų labai buitinė problema, iki šiolei sudariusi nemažai nepatogumų lankytojams, ypač atvykstantiems su mažais vaikais – konsuliniame skyriuje atsirado tualetas. Naujasis konsulinis skyrius įrengtas taip, kad atitiktų Šengeno erdvei priklausančios šalies konsulinio skyriaus reikalavimus. Ir tikėtina, puikiausiai tenkins ir čia gyvenančių tautiečių, kurie neretai skųsdavosi konsulinių paslaugų kokybe pageidavimus. Z.Č.


06

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

NEEILINIS JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SUVAŽIAVIMAS 2011 m. spalio 15 d. LR ambasados patalpose Londone, įvyko neeilinis JKLB suvažiavimas, kurio sprendimu buvo išrinkta laikinoji JKLB valdyba ir jai pavesta vykdyti pagrindines organizacijos funkcijas, įgyvendinti 63-iojo JKLB suvažiavimo nutarimus bei pasiruošti metiniam suvažiavimui.

Suvažiavimo akimirkos

Neeilinį suvažiavimą nuspręsta sušaukti todėl, kad po 63-iojo suvažiavimo JKLB pirmininkei Renatai Retkutei bei pusei išrinktų Centro valdybos narių atsistatydinus iš savo pareigų, JKLB kaip organizacijai, iškilo daug problemų numatytos veiklos vykdymo bei organizacijos atstovavimo srityse. Mandatų komisijai patvirtinus kvorumą, suvažiavimas pradėjo darbą. Po trumpų diskusijų, įvertinus pasiūlytus darbotvarkės pakeitimus, buvo patvirtintas praėjusio 63-ojo suvažiavimo protokolas. Suvažiavimą pasveikino ir palinkėjo sėkmės naujoji LR ambasados Londone

Pasisako JKLB Tarybos pirmininkė Daiva Lydekienė

patarėja darbui su bendruomene Gitana Kilinskaitė. Ji pabrėžė, kad ambasada ir toliau bendradarbiaus su bendruomene, ieškos būdų ir galimybių prisidėti prie bendruomenės gyvenimo, kultūrinio ir švietėjiško darbo. Pasidžiaugė naujame ambasados pastate Lithuania House, bendruomeninei veiklai skirtomis patalpomis. Nuo š.m. gegužės mėn. JKLB pirmininkės vairą perėmusi Valerija Chockevičienė trumpai pristatė susidariusią situaciją ir pranešė, kad š.m. spalio mėn. 13 dienos nutarimu ir likusieji Centro valdybos nariai atsistatydino, norėdami sudaryti galimybes susirinkimui išrinkti naują, JKLB lūkesčius tenkinančią valdybą. Ji pasakė: ,,Bandau galvot, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia, žmonės atstovais nuo skyrių į suvažiavimą renkami labai atmestinai, pagal draugystę, palaikyti kompaniją, jei žmona išrinkta, tai vyras vyksta kartu ir t.t. Tokiu būdu suvažiavime iškyla problemų rinkimų į atsakingas pozicijas metu. Asmenys, kurie siūlomi ar renkami, turėtų įvertin-

GRUODIS 2011


BENDRUOMENĖ

ti savo galimybes. Taip įvyko šiais metais, kai Simonas Audickas žinodamas, kad po mėnesio išvažiuoja gyventi į Lietuvą, sutiko būti renkamas į valdybą. Todėl norėčiau palinkėti gerai apgalvoti kandidatus prieš siūlant ir renkant į valdybą“. Diskusijose dėl Bendruomenės ateities ir svarbiausių uždavinių buvo minimi Lietuvos pristatymo JK reikšmė, dalyvavimas bendruose kultūriniuose projektuose. Svarbu ir toliau išlaikyti ir tęsti tradicinius renginius, kurie sutelkia Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius, tokius kaip Nepriklausomybės dienos minėjimas, Sekminių šventė ir pan. Būtina atnaujinti ir pagyvinti informacinę veiklą - atnaujinti JKLB tinklapį, tęsti žurnalo ,,Britanijos lietuvis‘‘ leidybą, šiai veiklai ieškant rėmėjų, atnaujinti ryšius su kitomis lietuviškomis organizacijomis, jaunimu, pritraukiant į organizacijos veiklą, ieškoti būdų, kaip gausinti bendruomenės narystę, atstatyti organizacijos atstovavimą PLB ir kitose pasaulio lietuvių klausimus gvildenančiose organizacijose. Suvažiavimo sprendimu buvo sudaryta nauja Centro valdyba iš 5 asmenų: Valerija Chockevičienė, Zita Čepaitė, Živilė Ilgūnaitė, Milda Lileikienė ir Kostas Malinauskas. Šiai valdybai pavesta vykdyti eilines organizacijos funkcijas, atstovauti JKLB Pasaulio lietuvių klausimus svarstančiose institucijose bei organizacijose, parengti naują JKLB įstatų redakciją, stiprinti organizaciją ir parengti ją ateinančiam metiniam suvažiavimui. Centro valdyba pasiskirstė pareigomis: bendru valdybos sprendimu JKLB pirmininke tapo Živilė Ilgūnaitė ir paskirta vadovauti Bendruomenei iki būsimo metinio suvažiavimo. Kitų Centro valdybos narių pareigos pasiskirstė taip: Milda Lileikienė – sekretorė ir atsakinga už švietimą; Valerija Chockevičienė – iždininkė; Zita Čepaitė – viešieji ryšiai ir informacijos sklaida; Kostas Malinauskas – renginiai ir kultūra.

JKLB Centro Valdyba

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis

07


08

Britanijos lietuvis

RENGINIAI

LIETUVIŠKOJO PASAULIO TVĖRIMAS

M. K. Čiurlionis

Ar sutiktumėte, jei sakyčiau, jog gyvenant svetimoje šalyje imame labiau branginti sąlytį su gimtąja kultūra? Aš manau, kad taip. Jei prieš gerą dešimtmetį kas būtų paprašęs rengti M. K. Čiurlionio maratoną Lietuvoje, vargu ar būčiau tokį pasiūlymą svarstęs. Dabar kitaip. Manyčiau todėl, jog gimtoji kultūra nėra kasdienė terpė, jog ji reikalauja pastangų. Ir ne vien valios pastangų - jai reikia kūrybos. Kurti yra sunku. Galbūt todėl ir atsigręžiame į didžiuosius kūrėjus, kad savo pastangose nesijaustume vieniši. Ir į savo klasiką – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.

Prieš keletą mėnesių JAV Ohajo Universiteto profesorius A. Mickūnas „Kultūros baruose“ paskelbė straipsnį, kuriame iškėlė du įdomius klausimus apie mūsų kalbą. Filosofas klausė, kokia būtų filosofija, jei ji būtų buvusi rašoma lietuviškai? Antrasis klausimas buvo toks: koks yra lietuvių kalbos pasaulis? Abu jie išplaukė iš pateiktos dvidešimtojo amžiaus pradžios kalbos filosofų idėjų apžvalgos, akcentuojant pagrindinę jų mintį – kalba ne vien tik įvardija daiktus arba reiškinius, bet taip pat kuria pasaulio vaizdinį. Perskaitęs šį straipsnį, savo ruožtu paklausiau – kokia būtų šio lietuviškojo pasaulio garsinė išraiška? Supratau, jog veržiuosi per atdaras duris: nėra jokio reikalo svartyti kokia ji būtų. Ji jau yra. Yra vienas žmogus, kuris tam lietuviškajam pasauliui sukūrė muzikinę išraišką, jį „prakalbino“. Tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Apie 1905 metus Čiurlionis apsisprendė būti lietuviu. Pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Taip iki galo jos ir neišmoko – lenkiškai bendrauti jam buvo lengviau. Ir štai užmojis - sukurti profesionalią lietuvių muziką. Kas ją klausys? Juk ne vien tik muziką reikėjo sukurti. Reikėjo sukurti ir Lietuvą. Pasverkite patys: iki Nepriklausomybės paskelbimo dar daugiau nei dešimtmetis; tik ką pasibaigė spaudos draudimas; lietuviškoji literatūra bei dailė (čia vėl milžiniškas Čiurlionio įnašas) vos stiebiasi; lietuviškai šnekama kaime, mieste daugiau lenkiškai; net bažnyčioje vyksta kova dėl kalbos (Čiurlionio tėvas per tai prarado vargonininko darbą). Perfrazuojant Balį Sruogą galėtume sakyti, jog tuomet Lietuva kėlėsi iš numirusių. Prisipažinsiu, kiekvieną kartą, kai išlipu Londono Baker Street metro stotyje mane nukrato šiurpas: juk ši stotis atidaryta 1863 m., tada, kai Lietuvoje panaikinta baudžiava, dvylika metų prieš Čiurlionio gimimą. Jis nebuvo vienintelis profesionalus lietuvių kompozitorius XX a. pradžios Lietuvoje. Jau tuomet aktyviai kūrė Juozas Naujalis, Mikas Petrauskas, Česlovas Sasnauskas. Kas nulėmė tai, jog lietuviškąją estetinę savimonę formavo būtent Čiurlionis? Manyčiau keletas dalykų. Pirmiausia, Čiurlionio profesinis pasirengimas – jis Varšuvos ir Leipcigo konservatorijų auklėtinis. Tai puikus išsilavinimas net ir pagal šių dienų

profesinius standartus. Tuometinėje Lietuvoje tokio pasirengimo kiti kompozitoriai neturėjo. Antra, kūrybos autentiškumas: drąsa mąstyti visiškai naujai, nesiremti į jau esančias formas, kurti naująją kokybę ir ieškoti jai išraiškos. Palyginkite Naujalio ir Čiurlionio kūrinius ir pastebėsite, jog yra esminis kokybinis skirtumas. Pirmasis įgudusiai manipuliuoja jau esamomis duotybėmis, pavyzdžiui pagal klasikinės harmonijos taisykles suharmonizuoja lietuvių liaudies dainą. Antrasis abejais elementais remiasi, bet sukuria visiškai naują kokybę – tai, ko dar nebuvo. Šį skirtumą pabrėžiu specialiai, norėdamas akcentuoti autentiškos kūrybos vertę. Mano galva, būtent šis aspektas ypač svarbus šiandien, kai kasdien susiduriame su kūrybos falsifikavimu, viešųjų ryšių manipuliacija. Ir trečias dalykas, išskiriantis Čiulionį iš kitų to laikotarpio Lietuvos kūrtėjų - įspūdingas minties užmojis. Man atrodo, jog būdamas Druskininkuose sprendė tas pačias menines ir žmogiškąsias problemas, su kuriomis grūmėsi A. Skriabinas Maskvoje, A. Šionbergas Vienoje arba V. Kandinskis Miunchene. Kiekvienas iš jų ieškojo savųjų asmeninių atsakymų į globaliuosius meno, kultūros ir žmonijos klausimus, tarytum atsitiktinai susiliesdami atonalumo, menų sintezės plotmėse. Ieškojo kartu, bet individualiai. Ieškojo kurdami. Vienas dokumentuotas pasakojimas: Peterburge susirinko tuometinė lietuvių bendruomenė. Kaip visada: pirma valgis, paskui šokiai. Kas gros šokiams? Samdyti muzikantus brangu, o pasilinksminti norisi ... Sodina Čiurlionį prie pianino ir jis groja šokiams visą naktį. Pamaniau: pabandykit jūs taip šiandieninį „klasiką“ šokiams groti pasodinti. Dar nebandėte? Pabandykite. Užbaigti šiuos savo pasvarstymus norėčiau taip: turbūt esminė priežastis dėl kurios atsigręžiame į Čiurlionį yra ta, jog jis kūrė ne vien tik muziką, bet ir mūsų pasaulį. Dabar tas pasaulis priklauso mums. Ir turime tęsti jo kūrimą – ne meluoti, ne manipuliuoti, bet kurti. Šiandien kurti yra sunku. Bet sunku buvo ir Čiurlioniui. Rimantas Vingras Londono Santaros Šviesos klubo koordinatorius GRUODIS 2011


RENGINIAI

Britanijos lietuvis

09

LONDONO LIETUVIŲ DEDIKACIJA ČIURLIONIUI Santaros-Šviesos klubas kartu su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais menininkais bei Lietuvų bendruomene JK Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties 100-mečiui paminėti lapkričio 19 d. Barbikano St. Giles bažnyčioje surengė Čiurlionio fortepijoninės muzikos maratoną, kurio metu pasirodė net septyni pianistai – M. Jatkauskaitė, M. Grigaliūnaitė, J. Makarova, V. Panamariovaitė, K. Radzvilaitė, M. Verbaitė ir R. Vingras. Bene visiems Čiurlionio maratone dalyvaujantiems pianistams Čiurlionio muzika visų pirma yra susijusi su vaikystės atmintim, patirtais įspūdžiais, Čiurlionio vietomis, mokykla. Čiurlionio muzikos maratoną Londone organizavo pianistas Rimantas Vingras. Jo žodžiais tariant „Čiurlionio kūryba turi jėgą sutelkti žmones ir šis fortepijoninis maratonas yra tik dar vienas šio fakto patvirtinimas.“

Po koncerto St. Giles bažnyčioje: (iš dešinės į kairę) Kamilė Radzvilaitė, Martyna Jatkauskaitė, Vita Panamariovaitė, Maria Verbaitė, Morta Grigaliūnaitė, Jelena Makarova. Už nugaros Rimantas Vingras su koncerto vedėju Romu Kinka.

Maratonas pavyko ir sutraukė nemažą būrį klausytojų. Tad keletas klausimų renginio iniciatoriui R.Vingrui. Kaip visgi pavyko suburti tiek daug lietuvių pianistų Londone į vieną vietą? Norėčiau dar kartą padėkoti visiems pianistams, kurie dalyvavo maratone. Man nereikėjo nieko įkalbinėti, nei per daug derinti, organizuoti. Patys savaime susiderinom, kas ką grojam. Mano įspūdis yra tas, jog jei būtume norėję, būtume gal ir 20 pianistų surinkę. Akivaizdu, jog Jungtinėje Karalystėje yra tikrai solidus meninis potencialas. Klausimas yra tas, kaip jį panaudoti Lietuvos kultūros sklaidai? Gal jau planuoji daugiau renginių su Londone gyvenančiais lietuvių pianistais? Mano supratimu, Čiurlionio maratono projektas buvo labai sėkmingas. Tą sėkmę nulėmė trys veiksniai: pirma, pianistų noras dalyvauti; antra, publikos noras palaikyti šį projektą, t.y. praktiškai kiekvienas žmogus, kuris atėjo ir nusipirko bilietą buvo šio koncerto rėmėjas – ir morališkai, ir finansiškai; trečia, Londono Santaros Šviesos klubo narių noras atlikti organizacinius darbus. Aš manyčiau, jog prieš rengiant kitą panašų projektą, reikėtų labai įsiklausyti į tai, ką muzikantai norėtų daryti ir ką klausytojai norėtų išgirsti. Šiuo metu norėčiau labai paprašyti, jog mes bendrautume, kalbėtumėmės, ieškotume idėjos naujam galimam projektui. Jei kas turite minčių, rašykite, susiekite. Ar Čiurlionio mirties šimtmečio paminėjimas sukėlė bent kokį tarptautinį atgarsį, visgi tai vyksta Londone turbūt pirmą kartą čiulioniados istorijoje? Aš negaliu vertinti Čiurlionio metų minėjimo poveikio – aš sekiau tai, kas vyko Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Aš nematau visumos. Mūsų rengto Čiurlionio maratono siekis buvo labai paprastas: sujungti žmones - pianistus ir klausytojus -, kuriems svarbus Čiurlionis, viename renginyje. Parengė Z. Čepaitė

Į koncertą susirinko nemažas būrys Čiulionio muzikos mylėtojų.

GRUODIS 2011


Foto: www,dreamstime.com

GRUODIS 2011


Foto: www.dreamstime.com

ŠVENTĖS

Britanijos lietuvis

11

SU ŠV. KALĖDOM, MIELI TAUTIEČIAI Kalėdas krikščionys pradėjo švęsti ne iš karto po Jėzaus gimimo. Dabar mums gali atrodyti keista, kad Jėzaus gimimo dienos šventimas krikščionišką prasmę įgavo tik IV amžiuje. Iki tol būdavo švenčiama romėnų nenugalimojo dievo – Saulės – šventė. Pagoniška šventė, kuri buvo susieta su dienos ilgėjimu, tuo metu žinomoje žemės dalyje tapo didele krikščioniška švente. Kristaus gimimas krikščioniškajam pasauliui tapo Tikrosios Šviesos pergale. Svarbu, kad ši šventė prasidėjo tada, kai atsirado gana daug Jėzų mylinčių žmonių. Kažkur esu girdėjęs, kad galbūt todėl Dievui reikia žmogaus rankų ir širdžių, kad Jis galėtų mylėti visus žmones. Kalėdų šventė yra kupina ypatingos žmogiškumo šilumos, galbūt todėl ji netgi pralenkė Velykų šventę – svarbiausią krikščionių tikėjimo slėpinį. Per Kalėdas prieš akis iškyla beginklė Dievo meilė. Dievas nusižeminimu ir gerumu parodo save mums šiame pasaulyje ir moko mus naujos gyvensenos ir mylėsenos. Tegul šią naktį Dangus atveria savo lobynus ir teišlieja ant mūsų ramybės, meilės ir santarvės lietų. Telydi ši Dangaus malonė Jus ištisus ateinančius metus! Kun. Petras Tverijonas

L O N D O N O L I E T U V I Ų Š V. K A Z I M I E R O B A Ž N Y Č I A

GRUODIS 2011

KŪČIOS, gruodžio 24 d., šeštadienis

KALĖDOS, gruodžio 25 d., sekmadienis

12 val. Kūčių dienos šv. Mišios

10 val. Kalėdų dienos šv. Mišios

18 val. Kūčių vakaro šv. Mišios

12 val. Kalėdų dienos šv. Mišios

22 val. Piemenėlių šv. Mišios

14 val. Vaikų šv. Mišios


12

Britanijos lietuvis

ŠVENTĖS

RUDENĖLIO ŠVENTĖ – VAIKŲ PRAMOGAI Kiekvieną rudenį maždaug tuo metu, kai diena susilygina su naktim, Lietuvių bendruomenės Pirmo skyriaus aktyvistai surengia sau ir vaikams rudenėlio šventę. Šiemet šventė vyko Šv. Kazimiero bažnyčios kieme ir parapijos salėje. Kieme eita ratelio, žaista ir šokta, o salėje visų laukė jau iš anksto parengtos ir iš namų atsineštos rudeninės puokštės, kurios stebino savo išradingumu ir šiuolaikiškumu.

Einaro Vildės nuotraukos

GRUODIS 2011


ŠVIETIMAS

Britanijos lietuvis

13

MOKYTOJŲ LITUANISTŲ SEMINARE – IR SOCIALIZACIJOS PROBLEMOS, IR STALO TEATRAS Per septyniasdešimt iš įvairių Jungtinės Karalystės vietų suvažiavusių lietuvių kalbos mokytojų jau šeštąjį kartą Lietuvos ambasadoje Londone sėmėsi žinių apie kūrybingą, įkvepiantį ir efektyvų lietuvių kalbos mokymą. Pranešimus skaitė iš Lietuvos atvykusios lituanistinio švietimo bei vaikų ugdymo specialistės, ne tik pateikusios išsamią teoriją, bet ir įtraukusios auditoriją į diskusijas bei žaidimus. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai dr. Odetai Norkutei kalbant apie vaiko socializaciją svetimoje aplinkoje, užvirė diskusija apie socialinę traumą patiriančius vaikus, šiems staiga susidūrus su nežinia naujoje kultūroje ir poreikiu prisitaikyti prie naujų taisyklių. Anot kai kurių diskusijos dalyvių, vaikų imlumas paverčia juos tarpininkais tarp užsienio kalbos nemokančių tėvų ir vietinės bendruomenės. Tik kyla klausimas: tai turi būti įvardinta kaip našta ar kaip pasididžiavimas turint galimybę padėti šeimai? „Jei šeimoje santykiai pilnaverčiai, jokie kalbos barjerai neprivers vaiko blogai jaustis ar gėdytis dėl savo tėvų”, nuomonę dėstė viena savaitgalinės mokyklos mokytoja. Kadangi į savaitgalines lietuvių mokyklas ateina ir vaikai, šeimoje nekalbantys lietuviškai, mokytojams buvo itin naudinga išklausyti Vilniaus vidurinės mokyklos „Lietuvių namai“ mokytojos-metodininkės Aušros Dambrauskienės pranešimą apie lietuvių kalbos mokymą per minimalų laiką, kuriame buvo pateikta daugybė nuorodų į elektroninius puslapius ir kompiuterines programas, leidžiančias vaiką mokyti per žaidimus. „Per trumpą laiką tu gali išmokti daug, nes tu pamiršti, kad mokaisi“, kalbėjo A. Dambrauskienė. Entuziazmu auditoriją užkrėtė Ugdymo plėtros centro vyriausioji metodininkė Ona Vaščenkienė, pasakojusi apie savo kompiuterinę programą, leidžiančią interaktyviai mokytis mokyklose dėstomų dalykų, tarp jų ir lietuvių kalbos bei istorijos. Profesionaliai sukurtus žaidimus ir mokymosi programas galima rasti tinklalapyje http:// mkp.emokykla.lt. Seminarui žaismingumo ir vaikiškai skaidrios nuotaikos suteikė „Stalo teatro“ įkūrėjos, režisierės Saulės Degutytės suvaidintos lietuviškos pasakos. Jose personažai užgimė iš buitinių daiktų: kempinių, puodų, šakučių, pintinių, plaktukų, replių. Seminaro dalyviai grįžo į vaikystę ir džiugiai įsitraukė į vaidinimus, plonindami vilkui liežuvį, niūniuodami lopšinę, ieškodami vandens šulinio, kudakuodami ar giedodami. Keletas jų muzikinio spektaklio GRUODIS 2011

metu gavo muzikos instrumentus su „slaptažodžiais“, kuriuos išgirdę pasakoje, būtinai turėjo sugroti savo dalį. Be pristatytų spektaklio formų, režisierė dar pabrėžė vaikų meilę šešėlių teatrui. Visą dieną trukęs kvalifikacijos kėlimo seminaras atitiko ir su mažiausiaisiais, ir su vyresniaisiais dirbančių mokytojų lūkesčius. S. Degutytės metodais susižavėjo Notingemo šeštadieninės mokyklos „Pumpurėliai“ mokytojos Virginija ir Jurgita, džiaugsmu vadinančios darbą su 3-6 metų lietuvių atžalomis. „Įspūdį tikrai paliko Saulės pasirodymas, būtinai bandysime jos priemones taikyti savo pamokose“, teigė Jurgita. Į seminarą susirinko lituanistinių mokyklų mokytojos ir vaikų ugdymo specialistės ne tik iš Londono, bet ir iš kitų gausiai lietuvių gyvenamų JK vietovių.

Paskaitą skaito lektorė – Aušra Dambrauskienė.


14

Britanijos lietuvis

ŠVIETIMAS

Lektorė Saulė Degutytė su čia pat ant auditorijos stalo iš paprasčiausio laikraščio pagamintomis lėlėmis.

„Saduto“ vadovai Ligita ir Kostas Malinauskai pamokino seminaro dalyvius tautinių šokių. Seminaro dalyvės kavos pertraukėlės metu.

Iš Š. Airijos atvykusi Akvilė dėsto paaugliams, todėl žada pasinaudoti A. Dambrauskienės programų nuorodomis bei O. Vaščenkienės projekto teikiamomis galimybėmis. „Buvo be galo įdomu klausytis uždegančiai pasakojusios Onos Vaščenkienės, tikiuosi savo mokiniams parodyti naujų, įdomesnių mokymosi būdų”,- planus dėstė Akvilė. Trumpai pakalbinta S. Degutytė teigė savo seminaruose siekianti ugdyti mokytojus, kad jie dar geriau sugebėtų patraukti vaikus ir skatinti jų kūrybiškumą. Ar duodate išskirtinių patarimų į Jūsų seminarus atėjusiems pedagogams? Visada sakau, kad patrauktų vaikus, mokytojas pats turi tapti vaiku. Žinoma, kai kuriems žmonėms yra nedrąsu kažką daryti prieš visus, bet vienintelis atsipalaiduoti padedantis mūsų siūlomas receptas – įsijausti į tai, ką darai, patikėti daiktais. Taip ir vaikas: paduok jam lėlę, pasakyk, kad ji dainuoja, ir jam atrodo, jog tai ne jis, o ta lėlė dainuoja – jis lyg ir pasislepia už tos lėlės. Taip pačiai į daiktus gali įsijausti mokytojai ir pamiršti bet kokį baimės jausmą. Kita teigiama daiktų teatro pusė – fantazijos lavinimas, kai daiktas vaidina kažką konkretaus. Tuomet vaikas pats pradeda įžvelgti jame akis, nosį ir svarbiausią vietą užima personažo charakteris, o ne tai, kaip jis atrodo. Gal įžvelgiate skirtumų tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių vaikų? Beveik nėra. Turbūt svetur gyvenantys vaikai atrodo kiek lėtesni, gal dėl to, kad žino mažiau lietuviškų pasakų ir sunkiau atpažįsta personažus. Nors ir Lietuvoje pasitaiko įvairių vaikų. Iš kur Jūs pati semiatės įkvėpimo? Iš vaikų. Pati turiu 3 vaikus ir kai stebiu juos žaidžiančius tarpusavyje, gaunu naujų idėjų, atsiranda įkvėpimas. Ir aš pati vis nenustoju žaisti nuo vaikystės, dar vis neužaugau. Kaip renkatės pasakas? Ar turite specialius kriterijus? Kiekviena pasaka į mūsų teatrą ateina labai skirtingai. Kartais paimu pasaką ir jos pabaiga netikėtai paveikia vaikus. Pavyzdžiui, darželyje, kur turiu teatro pamokas, pasaka „Jonukas ir Grytutė“ stebėtinai pakeitė vaikų elgesį. Jie puolė tvarkytis savo ��aislus, išgirdę, kad Grytutė pas raganą pateko, nes namie nenorėjo tvarkytis. Toks auklėjimas neakivaizdžiais moralais vaikus skatina tinkamai elgtis. Turime nepamiršti, kad vaikai yra labai imlūs, todėl dabartiniai animaciniai filmai gali jiems pakenkti. Geriausia rinktis laiko patikrintas pasakas, tuomet net psichologijoje nepasikaustę tėveliai nesuklys. Živilė Kasparavičiūtė. Nuotraukos autorės GRUODIS 2011


VISUOMENĖ

Britanijos lietuvis

15

Dr. Odeta Norkutė

VAIKŲ SOCIALIZACIJOS YPATUMAI ĮSIJUNGIANT Į NAUJAS KULTŪRINES APLINKAS (Sutrumpintas pranešimo, skaityto Mokytojų lituanistų seminare, variantas) Kas yra socializacija? Pavyzdžiais kalbant tai yra tai, ką darom mes patys ir visi kiti aplink mus.

Tai yra tai, ką daro tėvai sakydami: „Padėk broliui užsisagstyti sagas“; „Nosį šluostome nosine, o ne rankove“...

Tai, ką daro kiekviena religija, reikalaudama: „Gerbk savo tėvą ir motiną“; „Nevok“ ir t.t.

Tai, ką daro mokytojai, teigdami: „Šį vakarą tau reikėtų pasimokyti naujų žodžių“; „Mūsų šalyje religijos laisvė“...

Tai, ką daro kiekviena vyriausybė, pasitelkdama teisės ir bausmių už nusikaltimus sistemą. Tai, ką daro draugai, kurie priima arba atstumia, priklausomai nuo to, ar jūs atitinkate jų vertybes.

Augančio žmogaus įsijungimo į visuomenę procesas nėra lengvas net savoje kultūroje ir dar keblesnis, kai reikia įsijungti, rasti savo vietą ir išlaikyti savąjį aš atvykus į naują šalį ir nepažįstamą kultūrą. Socializacijos, t.y. noro būti kaip visi kiti ir personalizacijos, t.y. poreikio išlaikyti savitumą, būti kaip niekas kitas, sandūra itin paaštrėja vaikui ar paaugliui atsidūrus naujoje kultūrinėje aplinkoje. Socializacijos procese išmokstama kitą žmogų priimti kaip vertybę, gebėti pasiaukoti dėl kilnių tikslų ar kitų žmonių, vystyti savo kūrybingumą ir remtis juo savo veikloje, sugebėti savarankiškai projektuoti savo ateitį, turėti gyvenimo tikslą, išsiugdyti atsakomybės jausmą savo ir kitų atžvilgiu. Tad kaip šį socializacijos procesą paveikia emigracija? Kodėl migraciją galima vadinti trauma? Migravimas - ne vien įtampa. Tai gali būti ir ilgai trukusios įtampos sumažinimas, tikintis, kad išvykimas padės išspręsti susikaupusias problemas. Tačiau naujos galimybės, kurios atsiveria migruojant, siejamos su sunkumais, kurie ne visuomet įveikiami tinkamai ir lengvai, kaip buvo tikėtasi. Būtent tai neretai gali sukelti GRUODIS 2011

Tai, ką daro kiekvienas darbdavys, primindamas: „Jūsų pareiga atidaryti parduotuvę 8 val. ryto ir išdėlioti prekes ant lentynų“; „Jūsų prašymas turi būti pateiktas raštu“...

Tai, ką daro žiniasklaida ir medijos, siūlydamos elgesio ir vaidmenų modelius bei bendrų problemų sprendimus.

sudėtingas problemas ar net traumuoti. Migrantai atvykę į svečią šalį dažnai atsiduria svečios kultūros nuošalėje, tampa marginalais. Marginalizavimui būdingas aiškus socialinių sluoksnių atidalijimas bei skirstymas į etnines grupes. Dar vienas požymis – tai stigmatizacija pagal socialinius sluoksnius. Atvykėliai yra įvardijami kaip „trečiasis pasaulis“, „paralelinė visuomenė“, „probleminis rajonas“, „socialinis centras“, „ypatinga kaimynystė“, „getas“, „kinų kvartalas“ ir pan. Visuomenėje atsiranda prieštaringa informacija apie etnines grupes ir jų gyvenimą. Visa tai turi poveikį atvykusiems asmenims ir sukelia tai, kas vadinama probleminėmis migracijos pasekmėmis. Pagrindinės jų yra šios: identifikacijos konfliktai, socialiniai sunkumai bei integracijos problemos Dar viena iš migracijos pasekmių, į kurią ne visuomet yra pakankamai atsižvalgiama - tai trauminiai išvykusio asmens išgyvenimai. Juos sukelia santykių su artimais ir svarbiais asmenimis bei kultūrinio identiteto praradimas bei nesaugumas gyvenamojoje aplinkoje. Po vienerių metų 20-30 % išvykusių vaikų pasireiškia potrau-


16

Britanijos lietuvis

VISUOMENĖ

minis sindromas, kurį lemia tokie veiksniai kaip: šeimos ir šalies praradimas, nepripažįstamas arba neišgyvenamas liūdesys, apribota saviraiška ir savarankiškumas, padidinta psichinių problemų rizika. Į svečią šalį atvykusi šeima susiduria su tokia situacija, kai reikia tenkintis menkai apmokamais darbais, reikia išmokti naują kalbą, reikalinga pagalba ieškant būsto, kreipiantis dėl sveikatos priežiūros apskritai prisitaikant prie esamos tvarkos. Moderniose Europos visuomenėse konkurencingumas darbo rinkoje teikia žmogui didžiules pasirinkimo galimybes, tačiau žmonės socialiai atskirti ir pažeidžiami yra ne dėl to, kad šiuo metu yra bedarbiai, jų pajamos žemos, yra neįgalūs ar kt. - jie atskirti ir pažeidžiami dėl to, kad ribotos jų pasirinkimo galimybės ir menkos ateities perspektyvos. Šeimos socializacijos problemos veikia ir vaikus. Būtent jie dažnai tampa „kalbos ir kultūros tarpininkais“. Tėvams nemokant kalbos jiems į pagalbą dažnai ateina čia mokyklas lankantys vaikai. Iš to gali kilti problemos ir vaikams, ir tėvams. Vaikams - padidinta atsakomybės našta, tėvams – autoriteto ir orumo išsaugojimo problemos. Tarpininkų vaidmenyje atsidūrusiems vaikams gali kilti klausimas, kam reikalinga gimtoji kalba, ir kaip suderinti gimtosios ir naujos šalies kultūras. Religija ir kontaktai su nauja kultūra ar kitais vaikais gali tapti parama adaptacijos sunkumus išgyvenančiam vaikui. Pažintis su konkrečiai visuomenės grupei būdingomis žiniomis, įsitikinimais, menu, elgesio normomis, įstatymais, papročiais, tradicijomis, elgesio taisyklėmis padeda greičiau suvokti naują kultūrą ir rasti joje savo vietą. Sociokultūriniai lūkesčiai, t. y. žinojimas, ko konkreti visuomenė tikisi iš savo narių, daro įtaką žmogaus elgesiui ir laiduoja, kad jis prisitaikys prie nusistovėjusių papročių, perims šioje kultūroje įprastas normas. Anglosaksiškos kultūros bruožai Atvykus į Angliją, yapč į didžiuosius miestus, kuriuose gyvena pačių įvairiausių rasių, tautybių ir kultūrų žmonės, toje įvairovėje nėra lengva susigaudyti. Tačiau visa šios šalies gyvensena yra paremta per amžius susiklosčiusia anglosaksiška kultūra. Tad verta žinoti, kas joje svarbiausia: • Aktyvios veiklos, o ne nuolankaus pasyvumo, akcentavimas. Individai atsakingi už save. • Darbo etikos vertinimas. Darbštumo, ambicingumo, kompetencijos, individualizmo, savarankiškumo svarba. Socialinė padėtis priklauso nuo darbo, išsilavinimo, finansinės gerovės. • Atkaklumo ir laimėjimų siekių svarba. Asmeniniai pasiekimai vertinami labiau, nei tėvų ar protėvių. • Sąžiningumo vertinimas. Lygios galimybės socialinė-

je, politinėje, ekonominėje srityse. • Domėjimasis pasaulio įvykiais, o ne gilinimasis į asmeninius jausmus ir jų reikšmes. Sėkmės matas – įsigytų materialinių vertybių kokybė. • Pokyčių, tėkmės, judėjimo akcentavimas. Naujovės, modernumas vertinami labiau, nei tradicijos ir įprasti dalykai, pabrėžiama ateitis, o ne dabartis ar praeitis. • Tikėjimas racionalumu, o ne tradicijomis. Dalykai nepripažįstami tik todėl, kad jie jau seniai vyksta. Kiekviename vyksme ieškoma loginių priežasčių. • Draugiškų ryšių vertinimas, o ne pritarimas hierarchijai. Palaikomi lygybės principai. • Dėmesys asmenybei (individualizmas, savarankiškumas), o ne tapatinimuisi su grupe ir pareigai (kolektyvizmas, tarpusavio priklausomybė). Idealas – prisitaikanti, bendraujanti, o ne besilaikanti tradicijų, intravertiška asmenybė. • Santykiai su kitais žmonėmis nuasmeninti arba objektyvūs, komunikacija tiesioginė arba konfrontacinė. • Asmeninis ir bendruomeninis gyvenimas pagrįstas teisingumo ir neteisybės principais, o ne gėda, negarbe ar pajuoka. Religija – vieninga įsitikinimų ir veiksmų, susijusių su šventais dalykais, sistema irgi labai svarbi siekiant suprasti konkrečių visuomenės grupių kultūrą. Kaip dvikalbis ar daugiakultūris mokymas atitinka socializacijos poreikius Etninės grupės kalba ir kultūra turi būti išsaugota tam, kad visuomenėje tobulėtų ir stiprėtų teigiamas grupės tapatumas. Kita vertus, etninės grupės vaikai tuo geriau pasirengs konkuruoti visuomenėje, kuo anksčiau bus pradėti mokyti etninės daugumos (pvz., anglų) kalbos. Daugiakultūrio ar dvikalbio ugdymo poveikis yra pozityvus, nes vaiko mokymas gimtąja kalba palengvina naujos kalbos mokymąsi. Kartais tėvai to nesupranta ir mano, kad mokymas gimtąja kalba vaiką tik apsunkina. Kita vertus, kuo anksčiau vaikas pradeda mokytis naujos kalbos, tuo didesnė tikimybė, kad jam pavyks gerai ją išmokti. Žinoma, vaiko sėkmę lemia ne vien mokytojų ir tėvų pastangos, bet ir individualūs vaikų gabumai, turima patirtis, mokymosi stilius ir tempas, socioekonominė padėtis, šeimos dalyvavimas lavinimo procese, mokymo kokybė ir kiti veiksniai. Nereikia pamiršti, kad mokytojas su vaiku bendrauja savosios kultūros stiliumi (pvz., kiek laiko duoda atsakymui pateikti; koks akių kontaktas, balso tonas ir pan.) Tad, pavyzdžiui, gimtosios kalbos mokantis išmokstama ne vien kalbos, bet ir tos kalbos vartotojams būdingo bendravimo stiliaus. GRUODIS 2011


SUSITIKIMAI

Britanijos lietuvis

17

SUSITIKIMAS SU AMBASADORIUM VYGAUDU UŠACKU TRUMPA PASKAITA APIE AFGANISTANĄ IR GYVENIMĄ KABULE Londone darbo reikalais lankęsis ambasadorius Vygaudas Ušackas spalio 28 d. susitiko su Londone gyvenačiais lietuviais. Susitikimą organizavo Sičio klubas ir Lietuvių komercijos rūmai JK. 2006-2008 m. Lietuvos ambasadoriumi JK dirbusį Vygaudą Ušacką čia gyvenantys lietuviai puikiai prisimena. Jis buvo naujojo ambasados pastato, kur galėtų įsikurti ne tik ambasada, bet būtų vietos ir lietuvių bendruomenės renginiams, įsigijimo iniciatorius. Jis skatino, ragino ir pats nemažai prisidėjo, kad čia gyvenantys lietuviai burtųsi į organizacijas ne tik savo lietuviškumui palaikyti, bet ir bendriems Lietuvai naudingiems projektams vykdyti. Ir dabar, nors pats jau dirba ne Lietuvoj, o yra paskirtas Europos Sąjungos ambasadoriumi Afganistane, darbo reikalais užsukęs į Londoną jis mielai susitinka su čia gyvenančiais lietuviais. Spalio 28 d. jis porą valandų skyrė pokalbiui su gausiai į Lietuvos ambasadą susirinkusiais lietuviais, papasakojo apie šalį, kurioje jau pusantrų metų dirba ir pristatė ten sutiktus draugus, kurie itin sudėtingomis sąlygomis Afganistane plėtoja savo verslą. Įdomu, kad vienas jų, Leonard Delunas, Afganistano draudimo korporacijos pirmininkas, yra lietuvių kilmės amerikietis. Beje, į vieną pokalbio metu iškilusį klausimą, kaip afganistaniečių tauta per ilgus alinančio karo metus sugeba išlaikyti tikėjimą ateitimi ir gereniu gyvenimu, jis atsakė palyginimu apie po karo į Ameriką pasitraukusius lietuvius. „Augdamas Amerikoje aš mačiau žmones, kurie tikėjo, kad Lietuva bus laisva, o aš stebėjausi, kaip galima tuo tikėti, nes tai atrodė neįmanoma,“ – pabrėžė L.Delunas, siūlydamas to atysakymo ieškoti savo tautos patirtyje. Afganistanas daugeliui lietuvių atrodo pernelyg tolimas kraštas, kad būtų reikalinga juo domėtis, ir labiausiai paplitusi žinia, kad ten vyksta karas ir kartu su kitų šalių kariais savo misiją ten atlieka ir lietuvių karių būrys. Tad

trumpa ten gyvenančio ambasadoriaus V. Ušacko paskaita apie šią šalį buvo įdomi ir naudinga. Ir neformali, o praturtinta savo paties pastebėjimais apie šios šalies gyventojų būdą, papročius, pomėgius, pavyzdžiui, nacionalinį sportą, kuris vadinasi buškaži. „Pašaliečiui sunku susigaudyti, kas vyksta. Aikštėje vyrai ant arklių ir prie virvės pririšta užmušta avis, kurią reikia nugalbenti iš vieno aikštės galo į kitą. Vienas mano pažįstamas afganistanietis paaiškino man, kad šis sportas atspindi jų tautinį charakterį, nes visi kovoja vienas pries kitą,“- kalbėjo V.Ušackas. Beje, visiems žinoma, kad Londone V. Ušackas ne tik pats mėgo žaisti golfą, bet ir buvo Ambasadoriaus golfo taurės turnyro iniciatorius. Ar yra sąlygos žaisti golfą Afganistane? V. Ušackas vienintelį Afganistane esantį golfo aikštyną pavadino labiausiai ekstremaliu, kokiame jam kada nors yra tekę žaisti. Pirmiausia dėl pavojaus užlipti ant minos, nes daug Afganistano vietvių yra užminuotos. „Kai pirmą kartą nuvažiavau į golfo lauką, klausiau šeimininko, ar nepavojinga. Jis sako ne, nes per golfo aikštyną buvo pervaryta 500 avių, tai tik 100 liko gyvos, t.y. visos minos, kurios ten buvo pakastos, susprogo,“ – prisiminė V.Ušackas. O kaip pasikeitė asmeninis gyvenimas? Ir ar neištiko šokas iš europietiškos kultūros sostinės atsidūrus nepažįstamoje, visiškai skirtingos kultūros šalyje? V. Ušackas pripažino, kad jo asmeninis gyvenimas yra apribotas, nes dėl itin didelės rizikos oficialiems valstybių ir organizacijų atstovams nerekomenduojama atsivežti šeimos, be to, gyventi tenka taip vadinamame kompaunde, mūrine siena aptvertoje ir sargybinių saugomoje teritorijoje, už jos ribų išvykstant tik su palyda. Tačiau profesiniu požiūriu gyvenimas ten jam labai įdomus – tai nauja šalis, kurios istorija ir kultūra labai prieštaringa ir neįprasta, tačiau jis mato didžiulį, iki šiol neišnaudotą šios šalies potencialą. Z.Č.

GRUODIS 2011


18

Britanijos lietuvis

SUSITIKIMAI

MERAS A. ZUOKAS: „VILNIUS BUS GERIAUSIAS MIESTAS VAIKAMS AUGINTI”

Pakviestas į Tarptautinę turizmo mugę Londone, nes išgarsėjo tuo, kad tanku suvažinėjo ne vietoj pastatytą automobilį, Vilniaus meras ne tik apžiūrėjo mugėje įvairių šalių turizmo stendus, bet ir susitiko su Londone gyvenančiais lietuviais. „Britanijos lietuviui“ meras sake, kad yra labai patenkintas trumpa bet naudinga išvyka į Londoną, nes net 8 žiniasklaidos priemonėms davė interviu ir turėjo progą priminti turizmo industrijai apie Lietuvą ir Vilnių ir neišnaudotas galimybes. Taigi, kuo Vilnius gali būti patrauklus verslui, investicijoms bei turistams? Būtent apie tai ir sukosi kalba susitikimo metu. Pirmiausia A. Zuokas pabrėžė, jog Vilnius turi būti patrauklus pasiturintiems turistams, turi traukti savo kultūra ir aukštos kokybės paslaugomis. Nes tie turistai, kurie atvyksta dėl pigaus alaus, šalyje, kurioje jie lankosi, palieka mažai pinigų ir daug problemų. Prie pastarųjų jis priskyrė bernvakarių šventėjus bei piligrimus. Beje, meras pabrėžė, kad Vilnius vienintelis miestas Lietuvoj, kuris išlaiko gyventojų skaičių ir pateikė statistiką, kad Kaunas prarado 40 tūkst. gyventojų ir pirmauja Lietuvoje pagal gyventojų mažėjimą procentais. Po to pagal prarastų gyventojų skaičių rikiuojasi Klaipėda ir Panevėžys.

„Pries išvykdami iš Lietuvos žmonės dar užsilaiko Vilniuje,“ – pusiau juokais sakė A.Zuokas, kviesdamas susitikimo dalyvius grįžti į Vilnių ir prašydamas sąrašo pageidavimų, ką Vilniuje padaryti, kad žmonės norėtų į jį sugrįžti. Jo nuomone, būtent aktyvioji Lietuvos visuomenės dalis atsidūrė už Lietuvos ribų. O ką naujo ir gražaus meras pamatė Londone, ką jo nuomone būtų galima parvežti ir pritaikyti Vilniuje? A. Zuokas išsitraukė savo mobilų telefoną su gausybe nufotografuotų objektų. Jo akis sugavo daugybę įdomių detalių, kurių pritaikomumą meras ketino išbandyti, ir žinoma, pažadėjo, kad panašiai kaip Londone, taip ir Vilniuje bus įsteigti dviračių nuomos punktai. O ir Vilniaus parkų valdymas bus pertvarkomas, kad kiekvienas parkas turėtų sodininką, o ir atminimo suoliukai juose galės atsirasti. Dar viena idėja, apie kurią turbūt pimieji išgirdo į susitikimą su meru atėję Londono lietuviai – Vilniaus savivaldybė kartu su privačiu kapitalu ketina steigti naują aviakompaniją ir jau numatyti skrydžiai iš Vilniaus į 6 miestus. Į kuriuos – šios paslapties meras neatskleidė, bet pabrėžė, jog turėti aukštesnę nei ekonominė klasė kokybę užtikrinančias avialinijas yra būtina norint miestą padaryti patraukliu verslui ir investicijoms. Ir dar - A.Zuokas patikino susirinkusius, kad jo idėja – pasiekti, kad Vilnius garsėtų kaip miestas labiausiai tinkamas vaikams auginti.

GRUODIS 2011


TĖVYNĖJE

Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė R. Narušienė: „Nenorint priimti sprendimų, pasitelkiama Konstitucija“ Lapkričio pradžioje Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija svarstė pasaulio lietuviams aktualius dvigubos pilietybės bei internetinio balsavimo klausimus. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Reginos Narušienės teigimu diskusijoje dėl užsienyje gyvenantiems tautiečiams aktualių dvigubos pilietybės ar balsavimo internetu klausimų prieštaravimo Konstitucijai argumentas atrodo politinis. „Kiekvienas įstatymas yra diskriminacija, kadangi leidžia kam nors daryti ką nors, o kitam neleidžia. Toks gyvenimas. Labai įdomūs atsakymai politiniai, nenorint sprendimo daryti - viskas pasidaro konstituciniai arba prieštaraujantys Konstitucijai klausimai“, - BNS sakė R. Narušienė. „Dėl pilietybės galima gerai surašyti - kad būtų galima apsaugoti Lietuvos interesus ir taip pat kad neprieštarautų Konstitucijai. Kitos tautos tai gali padaryti, kodėl mes negalime? Kodėl viskas yra prieš Konstituciją?“, - kalbėjo ji. PLB valdybos pirmininkės R.Narušienės nuomone internetinis balsavimas padėtų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams būti išgirstiems. „Kas būtų gerai Lietuvai - internetinį balsavimą pabandyti su užsienio lietuviais. Nes tai yra maža grupė, nėra visa tauta. Tuomet iš tikrųjų gali pamatyti, kas veikia, kas neveikia, nors mūsų balsavimas nepadarys kokių nors pakeitimų, kadangi mes visi balsuojame vienoje rinkimų apygardoje“, - sakė ji. Posėdyje buvo pristatytas „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo planas, kuriame, be kita ko, numatyta balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti ir įdiegti 2012, 2013 ir 2014 metais skirti atitinkamai 500 tūkst., 1,5 mln. ir 3 mln. litų. Tačiau plane pažymima, kad ši priemonė bus vykdoma tik tuo atveju, jei bus priimti rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimai ir papildymai, nustatantys balsavimą internetu. Seimas vėl yra ėmęsis projektų, kuriais siūloma įteisinti balsavimą internetu. Jiems vasarą pritarta po pateikimo, į parlamento salė jie grįš po svarstymų parlamentiniuose komitetuose. Taip pat Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų paketui, kuris balsavimą internetu leistų tik užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą prieštarą Konstitucijai, nes Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems piliečiams būtų sudaromos skirtingos sąlygos dalyvauti rinkimuose.

Britanijos lietuvis

19

Pasaulio lietuviai nepritaria referendumui dėl dvigubos pilietybės Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija nepritaria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę. Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Be to, nuostata dėl Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią pakeisti galima tik surengus referendumą. Referendumas laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus. Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Naujos redakcijos įstatyme liko ir anksčiau įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei. Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Iš Rytų Europos šalių daugiausia pasiryžusių emigruoti – Lietuvoje ir Rumunijoje Lietuviai su rumunais pirmauja tarp šešių Rytų Europos šalių gyventojų pagal pasiryžimą emigruoti. Tuo atveju, jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam laikotarpiui paliktų 73,2 proc. rumunų ir 70 proc. lietuvių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę 65,6 proc. vengrų, 64,3 proc. slovakų, 61,9 proc. lenkų ir 51,4 proc. čekų, rodo personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa. Tyrimo duomenimis, sprendžiant dėl naujo darbo 36,7 proc. respondentų Lietuvoje svarbiausias atlyginimas, 34,2 proc. – pareigos ir atsakomybė, 16,2 proc. – galimybė tobulėti. Šiuo požiūriu Lietuvos darbo rinka panaši į Rumunijos ir Vengrijos, kuriose taip pat maždaug trečdaliui (atitinkamai 34,8 proc. ir 33,9 proc.) respondentų svarbiausias atlyginimas, o likusiems dviems trečdaliams – kitos darbdavio siūlomos sąlygos ir privilegijos: atsakomybė ir pareigos, galimybė tobulėti, darbo saugumas, kolektyvas. Paklausus apie aplinkybes, skatinančias gyventojus neišvykti iš šalies, visų šešių šalių gyventojų atsakymuose dominavo šeima. Antrą vietą daugeliu atveju užėmė gera ekonominė gimtos šalies situacija. „Grafton Recruitment“ vasaros pabaigoje atliktoje apklausoje iš viso dalyvavo 5500 Čekijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos gyventojų. Parengta pagal Lietuvos spaudą

GRUODIS 2011


20

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Daiva Lydekienė

„VASARĖLĖS“ SUMANYMAS PAVYKO Kaip kiekvieną taip ir praėjusią vasarą didžausias galvosūkis tėveliams, kuo užimti savo atžalas, kad per dienas prie kompiuterio ar televizoriaus nekiurksotų ar gatvėmis nesišlaistytų. Suprasdama, kad ne visi savo vaikus gali išvežti vasaros atostogoms pas senelius į Lietuvą, JK lietuvių bendruomenės taryba organizavo lietuvių vaikų vasaros dienos stovyklą. Projekto tikslas buvo suteikti vaikams progą pabendrauti su tėvynainiais, girdėti taisyklingą ir turtingą lietuvių kalbą, susipažinti bent su nedidele dalimi mūsų etnokultūros lobyno. Be to, kalbėdamiesi lietuviškai tarpusavyje ir su pedagogais, vaikai turėjo progą užpildyti bent dalį savo kalbos spragų, išmoko lietuviškų žaidimų, dainų, skaičiuočių, patarlių, mįslių. Stovykla suteikė puikų pagrindą formuotis vaikų tautinei savimonei, skatino domėtis savo kilme, tauta, tėvų šalies istorija ir kultūra, aktyvino šeimų pastangas tautiniam identitetui išsaugoti. O jam yra iškilusi reali grėsmė. Vasaros stovyklos užsiėmimai vyko vaikų laisvalaikiui ir žaidimams pritaikytose patalpose East Ham Trinity centre. Stovyklos vadove dirbti pakviesta patyrusi pedagogė ir logopedė Milda Lileikienė, padėjusi parengti stovyklos programą ir tinklapį (www.vasarele.lt). Šis tinklapis iki šiol populiarus tarp stovyklautojų ir jų tėvelių, nes ne tik primena čia praleistas malonias akimirkas, jame galima rasti patikusių stovykloje gamintų ir ragautų gardumynų receptų, mįslių, patarlių bei kitos naudingos informacijos. Štai keletas pačių stovyklautojų bei jų tėvelių atsiliepimų, atkeliavusių į internetinę svetainę. Dvi savaitės pralėkė kaip viena diena. Tačiau, nors, rodos, buvome čia tik kelias akimirkas, daug išmokome, sužinojome, patyrėme. Orai pasitaikė geri, todėl kasdien lankėmės parke, kur sportavome, supomės, karstėmės ir patyrėme daug neišdildomų įspūdžių. GRUODIS 2011


MES ANGLIJOJE

Stovyklos patalpose taip pat nenuobodžiavome: žaidėme, piešėme, konstravome, vaidinome. Mūsų stovyklos mergaitės labai mėgsta įvairius rankdarbius: verti apyrankes, gaminti papuošalus plaukams, sveikinimo atvirukus... Visko ir neišvardysi. O kokius namus lėlėms jos įrengė! Ne namai, o tikri rūmai! Šeimininkavome tikroje virtuvėje ir išmokome pasigaminti paprastų, bet labai gardžių valgių: kepti blynus, sausainius, picą, net duoną, gaminti "Tinginį". O dviejų stovyklautojų gimtadieniams, kurie buvo tą pačią dieną, kepėme tikrą gimtadienio tortą! Ir tokį skanų, kad liežuvį gali praryti. Netikite? Pasigaminkite ir paragaukite - įsitikinsite. Aišku, jūs sakysite, kad tortas - ne toks jau paprastas patiekalas, ir kad jį pagaminti nėra taip lengva. Patikėkite, vadovaujant vadovei Daivai ir dirbant visiems drauge - visai nesunku. Todėl ir jūs nesnauskite. Kvieskite mamą, tėtį, močiutę, draugus ir - marš į virtuvę! Tik prieš tai nepamirškite užsukti į mūsų tinklapį, kuriame rasite visų "Vasarėlėje" gamintų patiekalų receptus. Ypač smagu būdavo sulaukus svečių. Stovyklautojus aplankė konditerė Laima, kuri išmokė kepti labai skanius sausainius, gamtininkas Renatas, papasakojęs apie įvairius gyvūnus ir net keletą jų atsinešęs į stovyklą. Visiems labai patiko vandens vėžliukai, nes jie tokie mieli! Tačiau sužinojome, kad prieš įsigyjant gyvūną, reikia labai gerai viską apsvarstyti, nes gyvūnėlis nėra žaislas, kuris numetamas, kai nusibosta. Vieną dieną mus aplankė “Saduto” - Londono lietuvių folkloro ansamblio - šokėja ir dainininkė Birutė. Pasipuošusi tautiniais dzūkų krašto drabužiais, viešnia papasakojo apie Lietuvos regionų tautinę aprangą, galvos apdangalus, apavą. Stovyklautojai ne tik išgirdo įdomių pavadinimų, bet ir sužinojo, kad vien tik pažvelgus į senovės lietuvę buvo galima pamatyti, ar ji ištekėjusi, ar ne. Kartu su viešnia sukome smagius ratelius "KLausė žvirblis čiulbuonėlis" ir "Graži mūsų šeimynėlė", dainavome "Ant kalno mūrai" ir kitas gražias liaudies dainas.

GRUODIS 2011

Britanijos lietuvis

21

Paskutinę dieną stovykloje nutarėme kaip reikiant pasilinksminti ir viešnios fotografės Dovilės paskatinti surengėme tikrą fotosesiją. O Dovilė mus fotografavo, fotografavo... Stovyklautojų liūdesį dėl būsimo išsiskyrimo išsklaidė siurprizai: tėvelių suruoštas vaišių stalas (ant kurio puikavosi ir mūsų pačių gamintas "Tinginys") bei dangaus žibintas, kurį su visų mūsų norais ir svajonėmis paleidome link debesų. Ar kas užrašė visų bendrą norą nežinia. Bet, net ir neužrašytas, jis vis viena išsipildys: "Vasarėlė" kada nors ir vėl sukvies vaikučius. Būtinai! Vaikų nuomonė ir tėvelių akivaizdžiai atsiliepimai patvirtino, kad tokia stovykla ne tik reikalinga, bet ir labai naudinga: vaikai susirado draugų, bendravo tarpusavyje tik lietuviškai, išmoko daug naujų žaidimų, dainelių, patarlių, skaičiuočių. Kasdien turtėjo vaikų žodynas, jie ėmė kalbėti gramatiškai taisyklingiau, pasakojo vis daugiau, sakiniai darėsi ilgesni. Stovyklautojai ne tik įgijo žinių ir įgūdžių; vasaros stovykloje jie mokėsi bendrauti, suprasti kito žmogaus nuotaikas, jausmus, pratinosi padėti kitam. Tam puikią progą suteikė stovyklaujanti mergaitė su fizine negalia bei specialiųjų poreikių turintis berniukas. Įvairiapusė veikla, teminės dienos, nevienodas vaikų amžius bei patirtis labai padėjo formuotis jų socialiniams įgūdžiams bei kalbai. Mažesnieji mokėsi iš vyresniųjų, o vyresnieji stengėsi pamokyti mažesniuosius, rodyti jiems gerą pavyzdį. Tėvelių, o ypač stovyklavusių vaikučių pageidavimu ši graži iniciatyva bus tęsiama ir plečiama. Sekite informaciją tinklapyje lengvai įsimenamu pavadinimu: vasarele.lt. Stovyklos organizatoriai, vaikai ir jų tėveliai dėkoja JKLB kuri skyre £200 patalpu nuomai, nežinomu išlikti norėjusiam rėmėjui, paaukojusiam £50 bei stovykloje talkinusiems savanoriams: Laimutei Vaitkevičiūtei, Birutei Gelumbauskienei, Renatui Lileikai, Editai Jakienei, Dovilei Lydekaitei ir Irenai Gelčienei.


22

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

„LIETUVIŠKO KINO NAKTIS“ Į LONDONĄ ATGABENO „TADĄ BLINDĄ“ Diskusijos dalyviai

LONDONO SIČIO LIETUVIAI DISKUTAVO APIE VERSLO IŠŠŪKIUS LIETUVOJE Lapkričio 25 d. lietuvių Londono Sičio klubas (LCLC) pakvietė savo narius į diskusiją su verslo atstovais ir ekonomistais iš Lietuvos. Renginyje dalyvavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Doc. dr. Stasys Kropas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ įkūrėjas Dr. Irmantas Norkus, EVLI banko partneris Julijus Grigaliūnas, atsakingas už Baltijos šalių įmonių finansų veiklą bei Všį „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius; sveikinimo žodį tarė LR ambasadorius Dr. Oskaras Jusys. Doc. dr. Stasys Kropas kalbėjo apie Europos krizę. Pasak jo, Europa šiuo metu yra atsidūrusi kryžkelėje, ir Briuselyje esančios institucijos balsuodamos prieš bankų politiką neįvertina iš ko bus finansuojamas ekonomikos augimas. Kalbėtojas pabrėžė, kad Europoje trys ketvirtadaliai finansinių resursų ateina is bankų sektoriaus, skirtingai nuo JAV, kur trys ketvirtadaliai finansavimo ateina iš kapitalo rinkų. Dr. Irmantas Norkus papasakojo apie savo patirtį, kai prieš 15 metų padirbėjęs Sityje grįžo į Lietuvą įkurti savo teisininkų kompaniją. Lygindamas Lietuvos teisininkus su užienyje dirbančiais profesionalais Dr. Norkus džiaugėsi, kad šie niekuo nenusileidžia savo kolegoms, ypatingai lyginant teisininkų darbą tarptautiniuose sandoriuose. Diskusijos dalyviai pasidalijo mintimis apie galimybes kurti savo verslą Lietuvoje. Lietuvių Londono Sičio Klubas (LCLC) buria Sičio ir Londono lietuvius profesionalus, dirbančius finansų, teisės ir verslo konsultacijų srityse. Klubui šiuo metu vadovauja Daumantas Mockus.

Spalio 25 –osios vakarą pačiame Londono centre esančiame „Prince Charles Cinema“ kino teatre savo kelią po užsienio šalis pradėjo Lietuvoje rekordiškai populiarus filmas „Tadas Blinda. Pradžia“. Filmo premjeros savo mieste Londone gyvenantys lietuviai labai laukė tad bilietai, kainavę brangiau nei įprastai, buvo išgraibstyti akimirksniu.Sausakimšoje salėje buvo galima pamatyti itin įvairią publiką: peržiūroje apsilankė ir jaunimas, ir dar puikiai senąjį Tadą Blindą prisimenantys vyresniosios kartos atstovai. Po premjeros visi, norintys pabendrauti su filmo aktoriais Mantu Jankavičiumi, Dainiumi Kazlausku, Mykolu Vildžiūnu, režisieriumi Donatu Ulvydu bei prodiuseriu Žilvinu Naujoku, rinkosi šalia kino teatro esančiame restorane, dovanų gavo „Tadas Blinda. Pradžia“ kalendorius su kūrybinės komandos narių autografais. Žiūrovai juostą sutiko audringomis ovacijomis, o vėliau atvirai dalijosi gerais įspūdžiais iš kino salės. „Lietuviško kino naktys Londone vyko ir anksčiau, tačiau tai, kad šiemet, penktojo gimtadienio proga, organizatoriai atvežė žiūrimiausią Lietuvos filmą – didžiulis jų nuopelnas “, – per pietus Lietuvos ambasadoje Londone pabrėžė O.Jusys. Būrys tautiečių nekantriai laukė filmo premjeros (A.Petručenia nuotr.)

Sičio klubo inf. GRUODIS 2011


MES ANGLIJOJE

Britanijos lietuvis

23

Dainuoja „Saduto“ kolektyvas

Kaip kiekvienų metų pabaigoje, taip ir šiemet lapkričio 25 d. „Saduto“ dainų ir šokių kolektyvas liaudiškos kultūros mėgėjus pakvietė į smagią ir jaukią vakaronę, kurios metu žiūrovai ne tik klausėsi liaudies dainų ir stebėjo liaudies šokius, bet ir patys galėjo aktyviai juose dalyvauti. Nemokantys dainų, traukė jas skaitydami iš pateiktų lapų, o nemokančius šokti mokino patys kolektyvo nariai. Neliko nei vieno abejingo. Nuotaiką kėlė ir smagūs intarpai, kurių metu žemaičių, suvalkiečių, dzūkų ir aukštaičių tarmėmis mus kalbino sadutiečiai. Jie minė mįsles ir juokino šmaikščiomis istorijomis, atskleidusiomis lietuvių kalbos įvairovę. Nenuobodžiavo nei vyresnės kartos atstovai, kurie galėjo spėti, ką reiškia žiogspiros, špitolė ar pieskos, nei jaunesnieji, kurie karpė ausimis ir juokėsi girdėdami keistus ar negirdėtus žodžių junginius. Netrūko nei šokių, nei dainų, nei lietuviškų užkandžių. Visus vienijo liaudiškas siautulys. Kartais net užsimiršdavai, kad esi ne Lietuvoje. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau...

TARMIŠKAS SADUTO SIAUTULYS

Agnė Kranauskaitė

Konkurso dalyviai (S. Matulio nuotr.)

TALENTŲ KONKURSE „TAI BENT“ LAIMĖJO BALSINGI

GRUODIS 2011

Spalio 29 d. Trinity centre (East Ham) vyko jau trečiasis Britanijos lietuvių talentų konkursas „Tai bent“. Žiuri komisijos sprendimu pirmoji vieta buvo skirta Žydrės Šicher ir Dovilės Baublytės duetui. Joms atiteko pagrindinis konkurso prizas – 500 svarų vertės „Lituanicos“ čekis. Duetas buvo apdovanotas ir krikštoline „Tai bent“ žvaigžde. Antrosios vietos laimėtojas – Arvidas Smalinskas tapo ir žiūrovų numylėtiniu. JK lietuvių bendruomenės įsteigtą Žiūrovų simpatijų prizą ir 200 sv. jis pasidalino su kita konkurso dainininke – Gabija Pociūte. 3 vieta Mindaugui Jepšui. Projekto vadovė Stasė Misiūnienė sakė, kad talentų konkursas „TAI BENT!“ - puiki galimybė išbandyti save kiekvienam, mėgstančiam dainuoti, šokti, groti, pradžiuginti kitus ir pamatyti ilgai puoselėtą svajonę realybėje.


24

Britanijos lietuvis

LIETUVIAI PASAULYJE

Vokietijos lietuvių bendruomenė

KALĖDINĖ KAUNIEČIŲ DOVANA VOKIETIJOS LIETUVIAMS Tačiau šiais metais sužibo ne tik pilies bokštas – šventės dalyvių akį traukė Romuvos pilies kiemelyje stovinti pasakiško grožio eglė, kurią Vokietijos lietuviams dovanojo kauniečiai. Kaip nutiko, kad gražuolė baltaskarė atkeliavo beveik 1500 km? Šių metų vasario 24-ąją Romuvos pilyje Vokietijos lietuvių bendruomenė ir Europos lietuvių kultūros centras organizavo Lietuvos ir Vokietijos verslininkų susitikimą, kuriame buvo aptariamos verslo realizavimo galimybės mūsų šalyje. VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, kalbėdamas su VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktoriumi Zigmu Kalesinsku užsiminė, jog čia, Hiutenfelde, kur įsikūrusi 60 metų veikianti Vasario 16-osios gimnazija, Europos lietuvių kultūros centras (ELKC), Lietuvių kultūros institutas (LKI) ir VLB, yra puikios galimybės skleisti profesionalų lietuvių meną. Sugrįžęs į namus Z. Kalesinskas inicijavo iškiliausių Kauno menininkų susitikimą tema „Kaip Lietuva galėtų prisidėti prie profesionalaus meno sklaidos istoriškai lietuviams prasmingoje vietoje Vokietijoje“. Diskusijos metu tekstilininkų ir dailininkų gildijos galerijos „Balta“ direktorė Jolanta Šmidtienė pasiūlė Kalėdų eglutės projekto idėją. LR Kultūros ministerijai buvo pateikta paraiška „Profesionalaus meno sklaida Europos lietuvių bendruomenėse“, prie projekto ,nansavimo prisidėjo ir Kauno laisvosios ekonominės zonos direktorius Vytautas Petružis, projekto globėjas – Zigmas Kalesinskas. Dailininkės tekstilininkės J. Šmidtienės eglutės idėją realizavo Tomas Šmidtas, Vytautas Gabševičius, Birutė Gabševičiūtė, Eglė Čibirienė, Dalia Grakulskytė-Poškienė, Martina Dauskurdytė. Įgyvendinant projektą prisidėjo VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. Bronė Narkevičienė, ELKC direktorius Rimas Čuplinskas, VLB valdybos narys Gintaras Ručys. Įdomūs faktai: kuriant eglutę sunaudota 16 km specialiai paruoštos pakavimo plėvelės, 450 m girliandų, kuriose šviečia 4500 lempučių. Šio projekto globėjas sakė, jog ateityje įgyvendins ir daugiau kūrybinių idėjų, tokiu būdu sutvirtindamas tiltą Lietuva-Vokietija.

Hiutenfeldas, 2011 m. lapkričio 28 d.: Lapkričio 27-osios popietę į lietuviškąją Romuvos sodybą Hiutenfelde, Vokietijoje, rinkosi Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) atstovai, tautiečiai, Hiutenfeldo ir kaimyninių apylinkių gyventojai, čia vyko tradicija tampanti Kalėdų eglutės įžiebimo šventė. Romuvos pilies bokštas, kuriame daugeliu progų plevesuoja Lietuvos veliava, pirmąjį Advento sekmadienį sužibo šimtais lempelių, pavirsdamas aukščiausia regione Kalėdine egle. Susirinkusiems drauge suskaičiavus iki starto, pilies bokšte tvykstelėjo 600 lempučių, kurios džiugins miestelio gyventojus ir svečius iki Trijų karalių.

GRUODIS 2011


SKAITYTOJŲPADĖKOS LAIŠKAI

Projektas – Lietuvos vaikai kuria pasakas Sveiki, Lietuvos vaikai! Nesvarbu, kokiam pasaulio kamputy bebūtumėt, prigimties balsas yra stipriausias tarp visų, pasislėpusių ir pačiose mažiausiose širdelėse. TODĖL visus visus, 6–12 metų amžiaus lietuvaičius, gyvenančius už Lietuvos ribų, kviečiame tapti jubiliejinio mažųjų rašytojų konkurso „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ dalyviais. Jau penkeri metai, kaip vaikai iš visos Lietuvos kuria ir siunčia pasakas, kurių gražiausios kiekvieno konkurso pabaigoje išleidžiamos atskiroje „Lietuvos vaikų pasakų“ knygoje. Ir jūs šįkart galite tapti naujos knygos bendraautoriais. Dideli atstumai nėra kliūtis, juolab, kad turite stiprų sąjungininką – savo lakią vaizduotę ir, žinoma, mylimus tėvelius bei mokytojus, kurie visuomet padės jūsų pasakai pasiekti Lietuvą. Svajokite, kurkite, o rezultatą siųskite elektroniniu paštu: info@kalendorius.lt. Daugiau informacijos svetainėse www.kalendorius.lt, www.ljtc.lt. Kad ir kur dabar jūsų namai, per pasaką pabūkime kartu, amžiais nenustygstantys Lietuvos vaikai. Lietuvos jaunimo turizmo centras Leidykla Kalendorius

Britanijos lietuvis

25

Ne visi žinome, kad JK gyvenantys lietuviai ne tik remia Lietuvoje likusius savo artimuosius, bet ir randa lėšų bei mato prasmę paremti Lietuvoje vykdomus pagalbos projektus bei labdaringa veikla užsiimančias organizacijas. Norėdami plačiau paskleisti žinią, kam buvo panaudoti jūsų suaukoti pinigai, spausdiname į British-Lithuanian Relief Fund for Children in Lithuania (Britų-Lietuvių pagalbos fondą vaikams Lietuvoje) atėjusius padėkos laiškus. mūsų mamytėms su mažutėliais. Lai Jūsų geri darbai džiugina pasaulį ir atneVilniaus Santariškių Universitetinė ša Jums tinkamą atlygį. vaikų ligoninė Vida Neveronienė, Carito projektų koordinatorė Nuoširdžiai dėkojame mūsų nuolatiniams rėmėjams Britų-lietuvių vaikų fondui už paramąnusiperkant Vilniaus Vilniaus specialusis darželis „Dobilėlis“ universiteto vaikų ligoninei naujagiMūsų darželio vaikai su savo vadovais mių intensivios terapijos skyriui modėkoja paramos aukotojams ,kad neuždern dirbtinio kvepavimo aparatą,kuris miršta savo lietuvos vaikų,kurie nori padės išgelbėti ne vieną trapią gyvybę ir augti ir būti naudingi Lietuvai. gražinti šeimoms džiaugsmą ir viltį.Lai „Dobilėlio“ vedėja R.Adomėnienė padeda Dievas Jūsų geruose darbuose. Dr Arūnas Liubšys Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus vedėjas (Fondas prie šio pirkinio prisidėjo 20 000 litų )

Pamūšio Šv.Antano Paduviečio parapija Šiuo laišku noriu kuo nuoširdžiausiai padėkoti Jums už £1500 paramą Pamūšio Šv.Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namams įsigyjant skalbimo mašiną bei skalbinių džiovyklą. Prelatas Ričardas Rutkauskas, Pakruojo dekanas

Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Motinos Vaiko Globos namai Vilniaus arkivyskupijos caritas motinos ir vaiko globos namai dėkoja Jums už paaukotas lėšas ir įdėtą širdį pagelbėjant

Panevėžio šeimyna Dėkojame Jums už Jūsų paramą atsiustą Panevėžio šeimynai.Šiuo metu šeimyna globoja 92 gausias nepasiturinčias šeimas, kurioms parama didelis džiaugsmas. Šeimynos vadovė V.Jakašienė

Mieli ir brangūs Britų-lietuvių pagalbos vaikams Lietuvoje rėmėjai ir aukotojai, Mes,Fondo valdyba, padedami Jūsų įvairiomis aukomis ir parama galėjome atlikti padėkose minimus darbus.Nuoširdžiausias lietuviškas Ačiū,ačiū visiems! Stasys Kasparas, Fondo patikėtinis

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ KIEKVIENĄ MĖNESĮ GAUTI Į NAMUS? UŽSIPRENUMERUOKITE. Prenumeratos kaina metams (12 mėn.) – £20, pusei metų (6 mėn.) – £10. Šie pinigai skirti pašto išlaidoms padengti.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ PAREMTI?

PRENUMERUOKITE IR SKAITYKITE KIEKVIENĄ MĖNESĮ! GRUODIS 2011

Kartu su prenumeratos čekiu galite atsiųsti ir aukos čekį išrašytą Britanijos lietuvis vardu. Arba pinigus už prenumeratą bei aukojamą sumą galite pervesti į sąskaitą: Britanijos lietuvis Account Number 92538636 Sort Code 40-02-26 HSBC bankas


26

Britanijos lietuvis

SKELBIMAI

Lietuviška Kalėdinė mugė – Latvių namuose Lietuviška Kalėdinė mugė Londone vyks gruodžio 18 d., sekmadienį, nuo 11.30 iki 17.30, Latvių namuose. Įėjimas laisvas. Adresas: 72 Queensborough Terrace, W2 3SH (metro stoteles: Queensway arba Bayswater). Norinčius prekiauti, prašom skambinti tel: 07424302520, Mantui. Stalo kaina - 20 svarų. Vietų skaičius ribotas.

GLOBE TO GLOBE festivalyje – lietuviškas „Hamletas“ 2012 metais metais Londono Globe teatras pristato “Globe to Globe” festivalį, kuriame 37 teatrai iš viso pasaulio vaidins visas 37 Shakespeare'o pjėses įvairiomis pasaulio kalbomis. Festivalis vyks nuo balandžio 21 iki birželio 3 d., festivalio uždarymui yra kviečiamas lietuvių režisieriaus Eimunto Nekrošiaus režisuotas spektaklis “Hamletas”. Hamleto vaidmenyje – dainininkas ir aktorius Andrius Mamontovas. Šis legendinis “Hamleto” pastatymas Londone bus rodomas pirmą sykį. Bilietai į festivalį jau parduodami. Daugiau informacijos rasite: http://globetoglobe.shakespearesglobe.com Šis festivalis yra “London 2012 Festival” programos dalis.

PRENUMERATOS KVITAS 2012 Britanijos lietuvis

........................................................................................................................ Vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pavardė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Adresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ............................................................................................................................ Pašto kodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tel. nr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . El. paštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Prenumeruoju: metams (12 mėn) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pusei metų (6 mėn). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

UŽPILDYTĄ PRENUMERATOS LAPELĮ BEI ČEKIUS SIŲSKITE ADRESU: Z. Čepaitė 3 Trinity House Trinity Church Passage Barnes, London SW13 8DQ GRUODIS 2011


ESATE PROFESIONALUS ŽURNALISTAS? O GAL TIESIOG MĖGSTATE RAŠYTI? Visus, kuriems rūpi šio leidinio ateitis, kviečiame bendradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idėjas, taip pat prenumeruoti žurnalą! Nelaukite, rašykite dabar - info@britanijoslietuvis.co.uk GRUODIS 2011

Žurnalas „BRITANIJOS LIETUVIS“ laukia kūrybingų žmonių!



Britanijos Lietuvis