Page 1

2012 | vasaris

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 2 (2641) Leidžiamas nuo 1947 07 25

Lietuvių bažnyčiai Londone - 100 metų

Iš ko susideda „kieto“ lietuvio įvaizdis

Lietuviška galerija Islingtone


Foto: R. Garliauskas

Vasaris 2012


AKTUALIJOS

T

aip jau susiklostė, kad per pirmuosius trejetą kiekvienų metų mėnesių viena po kitos gana reguliariais tarpais išsidėsto trys Lietuvos istorijoje labai svarbios datos – Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.

Toji reikšmingų datų rikiuotė šiek tiek prislegia, ypač gyvenant ne Lietuvoj, nes šios datos neretai sustiprina priekaištus išvykėliams dėl jų nepakankamo patriotiškumo. Tačiau daugelis savo gyvenimą ir viltis iš Lietuvos į kitą šalį perkėlusių lietuvių Lietuvos valstybei svarbias datas ir atsimena, ir švenčia.

Vasario 16-oji – „diena atrištom akim“

8

BENDRUOMENĖ 1912 m. kovo 10 d. – Londono lietuvių išėjimas iš Egipto

Na, o Vasario 16-osios užsienio lietuvių bendruomenėse minėjimo tradicija yra giliai įaugusi į šių bendruomenių gyvenimą ir su savo besikartojančiais ritualais, ir su jau įprastais paniurzgėjimais, jog paminėta nepakankamai iškilmingai ar nepakankamai linksmai. Tarp šių jau išvardintų datų įsiterpia ir kovo 4-ąją švenčiama Šv. Kazimiero diena. Šiemet Londono lietuviams ši diena ypatingai svarbi, nes tą sekmadienį bus iškilmingai paminėtas Šv.Kazimiero bažnyčios Londone šimtmetis. Ta proga žurnale skiriame nemažai vietos bažnyčios istorijai, kuri glaudžiai susijusi su 19 a. pabaigoje 20 a. pradžioje į Londoną darbo ieškoti atvykusių lietuvių gyvenimu. Dabar į Angliją atvykę lietuviai bažnyčių nestato, bet stengiasi įsitvirtinti kitais būdais. Vienas jų – sukurti savo verslą, įsitvirtinti meno ir kultūros pasaulyje, kaip tai bando padaryti du menininkai, brolis ir sesuo, atidarę Islingtone meno galeriją. Na, o psichologijos skyrelyje šį kartą pastabos apie lietuvio Anglijoje įvaizdį ir kaip nepasitikėjimas savimi bei nepatenkinti emociniai poreikiai yra slepiami po pranašumo bei paniekos aplinkiniams kauke. O su kaukėmis neišvengiamai asocijuojasi Užgavėnės, kurias švęsime vasario paskutinį sekmadienį – kodėl nepabūti kaukėtiems, ypač jei bus proga laimėti bilietus į baleto spektaklį. Minėtinų ir švęstinų datų šį mėnesį tiek daug, kad kuri nors neišvengiamai išsprūsta iš akiračio. Kažką praleidau? Taip, Vasario 14-ąją, šv. Valentino arba įsimylėjusiųjų dieną. Tikrai ne dėl to, kad meilės būtų per daug ar per mažai. Tiesiog todėl, kad tiems, kas myli, kiekviena diena yra šventė. O tiems, kas apie meilę prisimena tik vieną kartą metuose – geros jums Valentino dienos.

Interviu su kun. P.Tverijonu: „Jei pusė to noro būtų, Londone stovėtų 10 lietuviškų bažnyčių“

PAŽINTIS Ilona Krikščiūnaitė apie teisinę pagalbą Londone nemokantiems anglų kalbos

14 PSICHOLOGIJA „Cool“ lietuvio įvaizdis, pranašumas ir neatliepti emociniai poreikiai

Kontaktai:

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio foto: R. Garliauskas Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Vasaris 2012

Informacija: Tel. +44 7534857092 El. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster London SW1V 2JE

12 ŠVIETIMAS Lietuvių mokykla Šiaurės Airijoje

16 TĖVYNĖJE LKL „emigruoja“ į Londoną.

Kad tik noro būtų visas šventes švęsti ir viskuo, kas gražu ir gera, pasidžiaugti. Zita Čepaitė

4

18

Kaune kuriama Emigrantų partija

MES ANGLIJOJE Lietuviška galerija Islingtone JKLB tarybos suvažiavime svarstyta, ką galime nuveikti kartu

23

20 INFORMACIJA


04

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

Brangūs tautiečiai, Mūsų tautos per šimtmečius nesugniuždytas laisvės troškimas ir atsidavimas savo šaliai lėmė, kad 1918 m. vasario 16-tą dieną buvo paskelbta nepriklausoma, demokratiniais principais grindžiama Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi. Ši diena – Lietuvos Nepriklausomybės simbolis, primenantis mūsų protėvių žygdarbius, gilią tautos istoriją, bekompromisį žmonių atsidavimą, patriotiškumą bei didelę meilę savo šaliai. Mieli tautiečiai, šios ypatingos šventės proga širdingai kviečiu Jus, visus čia gyvenančius, išlaikyti ir stiprinti meilę savo Tėvynei, pagarbą ir toleranciją kitiems, puoselėti lietuvybę bei būti solidariems. Nuoširdžiai sveikinu Jus Vasario 16-osios – Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos – proga! Jūsų ambasadorius, Oskaras Jusys

VASARIO 16-OJI –

„DIENA ATRIŠTOM AKIM“

Trys Lietuvai svarbios datos: Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji maždaug vienodais tarpais išsidėstė per tris pirmuosius metų mėnesius. Kiekvieną kartą tai proga susimąstyti – prisiminti istorinius įvykius, kurių dalis vis dar gyva žmonių atmintyje, ir pabandyti suprasti tai, ką mums sako praeitis. Vasario 16-ąją drąsiai galima pavadinti Lietuvos Nepriklausomybės diena, nes būtent ši diena lėmė modernios Lietuvos atsiradimą. Lietuvos istorikai teigia, kad jeigu ne Vasario 16-oji, tai Kovo 11-osios galėjo ir nebūti, pabrėždami pirmojo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės etapo svarbą. „Per tarpukario nepriklausomybės laikotarpį susiformavo žmonių, kurie itin vertino savo valstybę, karta. Būtent tada žmonės suprato, kad jie turi gyventi savarankiškai. Sakyčiau, kad šita mintis vėliau ir atvedė į Kovo 11-ąją“, – teigia istorikas A. Jakubčionis. Tarpukario Lietuvoje Vasario 16-oji buvo pačios valstybės formuojama kaip labai svarbi šventė. Ji buvo įaugusi į žmonių sąmonę. Netgi sovietmečiu Vasario 16-oji turėjo stiprią simbolinę reikšmę, o atitinkamos sovietinės struktūros labai įtariai žiūrėjo į bet kokius žmonių suėjimus ir susibūrimus tą dieną. Pavyzdžiui, artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 70-osioms metinėms, 1988-ųjų pradžioje, Lietuvos komunistų partija, turėdama ketinimą sumenkinti Vasario 16-osios istorinę reikšmę, per žiniasklaidą pradėjo propagandinę kampaniją, nukreiptą prieš SAUSIS 2012


AKTUALIJOS

Foto: Alma Alex

šią šventę. „Tiesoje“ pradėta spausdinti straipsnių serija „Ideologinių diversijų užkulisiai“, kuriuose smerkiama „buržuazinių nacionalistų“ bei „klerikalinių ekstremistų“ veikla, „demaskuojami“ pikti kėslai atitraukti sovietinę darbo liaudį nuo pasirinkto socialistinio gyvenimo kelio ir atkurti buržuazinę santvarką su fašistiniu A. Smetonos režimu. 1988 metų vasario 16 dieną Lietuvoje buvo įvesta beveik karinė padėtis. Valdžia uždraudė praeiviams rinktis į didelius susibūrimus, o centrinėse miesto gatvėse sutelkė daugybę saugumiečių, milicininkų bei draugovininkų. Nepaisant trukdymų, melo kampanijos ir draudimų, Vilniuje ir Kaune vis dėlto įvyko okupacinės valdžios organų nesankcionuotos akcijos. Vilniuje, Rasų kapinėse, žmonės padėjo gėlių ant Tautos patriarcho J. Basanavičiaus kapo, Šv. Mykolo bažnyčioje aukotos specialios šv. Mišios, o vėlų vakarą susirinkta prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir Vilniaus katedros. Praėjus vos metams, 1989 metų vasario 16 dieną, Nepriklausomybės paskelbimo sukaktis Atgimimo dvasia alsuojančioje Lietuvoje paminėta be jokių trukdymų, netgi dalyvaujant komunistinės valdžios atstovams. 1989 metų Vasario 16-ajai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys, poetas Justinas Marcinkevičius (1930 m. kovo 10 d. – 2011 m. vasario 16 d.) paskyrė eilėraštį:

Vasaris 2012

Diena atrištom akim. Diena iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūn a jos žodžiai kilnūs . Paša uk ją, pašau k ir laisvę išskle ist Štai mes - ir mūsų kiek buvom ir kiek

atsitiest kaip esmę. tik tiek, esam e.

Kiek būsim šioje dieno je sudyg ę augim ui ir brandai, ant žemės gyvi ir po ja, pažen klinti lietuvybės randa is. Prie savo kalbos prikalti, prie istorijos prirak inti. Sakau jums: mes nekalt i. Mes tik labai iškan kinti. Bet jau atrištom akim. Bet vėliava jau pakilus. Viešpatie, leisk mums atkimt. Tebūn a mūs polėk iai kilnūs . 1990 metais Vasario 16-oji paminėta dar SSRS okupacijos sąlygomis, tačiau Lietuvos žmonės ją šventė su tokiu nusiteikimu širdyje, tarsi Lietuva jau būtų nepriklausoma.

Britanijos lietuvis

05

Šiandien, praėjus dviem dešimtims metų nuo to laiko, sunku būtų pasakyti, kaip Lietuvos visuomenė traktuoja šalies istorijai svarbias datas. Neretai gręžiojamasi atgal ir svarstoma, kas atsitiko su idealais, kadaise vedusiais žmones kovoti už laisvę. Neretai girdima nuogąstavimų, kad šiandien nebūtų tokios patriotizmo bangos ir niekas jau nestotų gyva grandine prieš tankus, o apklausos rodo, kad Lietuvos žmonės geriau rinktųsi materialinę gerovę, o ne nepriklausomybę. Ir nors istorinės datos įvairiais laikotarpiais būna vertinamos skirtingai, joms skiriama daugiau ar mažiau dėmesio, jos išlieka svarbios modernios visuomenės gyvenime. Tą patvirtina nesena praeitis, tą drauge su lygiai prieš metus Vasario 16-ąją mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais, patvirtinti galim ir mes: “Diena atrištom akim. Diena iš kapo pakilus.” Zita Čepaitė


06

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

Kęstutis Raškauskas Istorikas, rengiamos knygos apie Šv. Kazimiero bažnyčią bendraautoris

1912 m. kovo 10 d. –

LONDONO LIETUVIŲ IŠĖJIMAS IŠ EGIPTO

XX a. pradžioje Londone gyveno apie pora tūkstančių lietuvių. Absoliuti dauguma glaudėsi rytinėje, itin skurdžioje, daugiausia žydų migrantų apgyvendintoje miesto dalyje, ir tokia aplinka labai užaštrino katalikiškos ir lietuviškos tapatybių pojūtį. Didžiausia lietuvių koncentracija buvo Whitechapelio rajone. Tad nenuostabu, kad pirmosios lietuvių bažnyčios (koplyčios) pastatas 1901 m. gruodžio mėnesį buvo įsigytas Cable street (Keibl stryt) - vienoje pagrindinių šio rajono gatvių. Pamaldos čia prasidėjo 1902 m. kovo 30 d. Kiek mažiau lietuvių telkėsi į šiaurę nuo Whitechapelio, Bethnal Greeno ir Hoxtono rajonuose. Kitas didelis lietuvių židinys buvo 4-5 km į rytus nuo Whitechapelio nutolusiame Silwertowno rajone. „Silvertoniečiai“ dėl atstumo retai lankydavosi lietuvių bažnyčioje, o lietuvių klebonas laikas nuo laiko vykdavo pas juos klausyti išpažinčių.

Pirmosios lietuvių bažnyčios (koplyčios) pastatas 1901 m. gruodžio mėnesį buvo įsigytas Cable street (Keibl stryt) - vienoje pagrindinių šio rajono gatvių. Pamaldos čia prasidėjo 1902 m. kovo 30 d.

Londono lietuvių bažnytinis choras 1923 m. Viduryje – choro vadovas p. Janušas.

Pirmoji lietuvių bažnyčia cukraus sandėlyje Pirkti patalpą savai bažnyčiai buvo kun. Boleslovo Šlamo (1901-1903) idėja. Lietuvių katalikai anksčiau melsdavosi kartu su lenkais, tačiau 1899 m. bendra lietuvių-lenkų misija buvo triukšmingai suardyta, ir lietuviai pamaldoms iš vokiečių bendruomenės kurį laiką nuomavosi šv. Bonifaco bažnyčią. Buvęs cukraus sandėlys Cable Street bažnyčios reikmėms buvo įsigytas už 625 svarus sterlingų, kuriuos teko skolintis iš banko. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, ir skola buvo atidavinėjama iki 1910 m. vasaros. Pastatas buvo senas, o rinkliavų metų surenkamų pinigų užteko tik kosmetiniam remontui. Laikui bėgant vis labiau iro neremontuojamas stogas, o lėtai tirpstanti skola lietuvius buvo prikausčiusi prie šios vietos. Lietuvių gyvenimo realijas gerai žinojęs kun. Joseph J. Moores 1911 m. pradžioje taip aprašė lietuvių bažnyčią: „pastatas drėgnas, liturginiai rūbai supeliję. Stogas lietaus metu praleidžia tiek vandens, jog jį reikia dažnai nuo grindų (kurios yra iš perdrėkusių plokščių) semti su kibirais. Drėgmė sukelia reumatą ir kitas ligas vargšams žmonėms. Tai daug jų atgraso nuo vaikščiojimo į mišias“. Vos tik skola buvo grąžinta, klebonas Kazimieras Jurgis Matulaitis (1905-1930) ėmėsi Vasaris 2012


BENDRUOMENĖ

bažnyčios kapitalinio remonto iniciatyvos. Architektas E. Haroldas Appletonas parengė perstatymo planą. Įsivaizduota, jog ant bažnyčios viršaus bus galima pastatyti kleboniją ir tuo pačiu išspręsti stogo problemą. Manyta, jog rekonstrukcijai turėtų užtekti apie 700 svarų. Tačiau po konsultacijų su savivaldybės architektais paaiškėjo, jog pastatas neturi pamatų ir antro aukšto statymas galėjo kelti grėsmę sienoms. Be to, šalia buvo geležinkelio linija ir traukinių keliama vibracija taip pat buvo pavojaus faktorius. Išaiškėję galimos rekonstrukcijos kaštai kelis kartus viršijo klebono įsivaizduojamą sumą.

Rinkliavos vargai Paaiškėjus, jog kapitalinis senos bažnyčios remontas neapsimoka, 1911 m. sausio 5 d. parapijos susirinkime apsispręsta statyti naują bažnyčią. Kaštai buvo dideli - klebono paskaičiavimu, norint padengti išlaidas, kiekviena šeima ar vienišius parapijietis būtų turėję paaukoti tuomet labai didelę 5 svarų sumą. Pats Matulaitis negalėjo gauti iš banko keleto tūkstančių svarų paskolos, tad į pagalbą atėjo Westminsterio arkivyskupijos iždininkas Maurice E. Carton de Wiartas, kuris pritarė bažnyčios perkėlimo į kitą vietą idėjai ir tarpininkavo gaunant paskolą naujos bažnyčios statyboms.

Centrinis bažnyčios altorius.

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis

07


08

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

Vyskupas A.L.Deksnys su lietuviais prie šv. Kazimiero bažnyčios Londone 1976 m. Pirmoji komunija.

1911 m. kovo mėn. išsirinkta vieta naujai bažnyčiai The Oval gatvelėje Bethnal Greeno rajone. Birželio mėnesį už 861 svarą buvo nupirktas sklypas. 1911 m. kovo mėn. išsirinkta vieta naujai bažnyčiai The Oval gatvelėje Bethnal Greeno rajone. Birželio mėnesį už 861 svarą buvo nupirktas sklypas. Palyginimui galima pasakyti, jog 1902 m. lietuviai visą pirmosios bažnyčios pastatą nusipirko už 862 svarus. 1911 m. Matulaitis pravedė tris rinkliavas. Kiekvienos metu apeidavo beveik visus miesto lietuvius - apie pusketvirto šimto parapijiečių šeimų ir „singlų“. Tikriausiai aukų dydis buvo įvairus, bet išvedus vidurkį matyti, jog aplankyta šeima ar pavienis asmuo kiekvieną kartą vidutiniškai sukrapštydavo po 1 svarą 3 šilingus. 1911 m. spalio 8 d. parapijos susirinkimo protokole fiksuojami sunkumai. „Aciranda daugumas jaunųjų kūrei wisai nenori dėtis ant bažnyčios. Wisai išeina iš namu“, kai sužino, jog lankysis klebonas. Klebonui rinkliavos metu teko spręsti ir gentinius konfliktus. „Veinas iš kauniškiu iniaše protiasta ant suvalekiečių, kat suvalekiai niagarai pasielgia su kauniškei pravardžiuodami kauniškius kalakutais. Dalto daugumas atsisako mokėt,“ – rašoma viename iš to meto parapijos protokolų. 1912 m. sausio 6 d. parapijos susirinkime klebonas skundėsi, jog „aciranda dauguma žmoniu kureims jau laibai nusibodo tas mokastis ant naujos baznicios tai jei pavidi kat prabaščius auksini lenciuga nešioja. Tai jei ir ta noretu atimti. [...] Tas lianciugas tai jra dovana iš Amero, amerikancko aukso be praba jr jo niatidusias uz jokius

pinigus“. (Cituojant dokumentus kalba netaisyta – red.) 1911 m. rudenį senojoje bažnyčioje dėl kiauro stogo jau nebuvo įmanoma laikyti mišių. Pamaldos buvo perkeltos į maldos namus (koplyčią) The Oval gatvėje. Naujoji bažnyčia gretimai pradėta statyti spalio mėn. Pastačius bažnyčią ir baigus vidaus apdailą paaiškėjo, jog viskas kainavo 4108 svarus. Skolą kiek palengvino senosios bažnyčios pardavimas. Vis labiau kežantį pastatą, tarpininkaujant arkivyskupijos kurijai, parduoti pavyko likus trim dienom iki naujos bažnyčios atidarymo. Sulaukta ir keliasdešimt svarų siekiančių dovanų. Tokiu būdu prisidėjo arkivyskupas kardinolas Francis Bourne ir kunigaikštienė Magdalena Radvilienė iš Varšuvos. 1912 m. vasarą K. J. Matulaitis atostogavo Lietuvoje, kur pravedė rinkliavą tarp dvasininkų ir parsivežė virš 60 svarų (virš 600 rublių). Kiekvienais metais, grąžinant skolą, arkivyskupas pridėdavo po 10 svarų iš kurijos iždo. Visgi daugiausia teko mokėti patiems parapijiečiams. Iki 1923 metų, kuomet statybos skola buvo liVasaris 2012


BENDRUOMENĖ

kviduota, apie pusketvirto šimto mokėtojų kasmet aukodavo po keliasdešimt šilingų.

Į atidarymo iškilmes – tik su bilietu Architektas kun. Benedictas Williamsonas bažnyčią suprojektavo pagal XIX a. anglosaksų šalyse populiarų neorenesansinį „itališką“ (angl. „Italianate“) stilių. Bažnyčios vidinė erdvė išsiskleidžia griežtos simetrijos stačiakampyje. Neišvengta tuo metu Anglijoje populiarios „egiptomanijos“ - šonines navas nuo centrinės atskiria keturios egiptietiško stiliaus kolonos. Penkiolika didelių apvalių langų trečio aukšto lygyje užtikrina šviesos gausą. Pagrindinis neobarokinio stiliaus altorius turi savitą istoriją. Jis buvo sukurtas Tirolyje ir atvežtas į 1851 metų Tarptautinę Londono parodą. Čia jį nupirko viena meno dirbinių kompanija, kurios sandėliuose altorius pragulėjo 60 metų. Tarpininkaujant E. Carton de Wiartui, altorius lietuviams buvo parduotas su didele nuolaida už 300 svarų. Kurijos iždininkas naujai bažnyčiai padovanojo tabernakulį. Virš pagrindinio ėjimo buvo pastatyti vargonai, kuriems papildoma rinkliava vyko ištisą pusmetį. Navas užpildė suolai, talpinantys iki 250 žmonių. Su bažnyčia buvo sujungta trijų aukštų klebonija.

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis

09

Bažnyčios, kurios interjero tuomet dar nespėta prisodrinti religiniais ir tautiniais ženklais, iškilmingas atidarymas įvyko 1912 m. kovo 10 dieną. Tikriausiai didžiulės skolos šešėlis lėmė sprendimą apmokestinti iškilmes – į bažnyčią buvo leidžiama tik nusipirkus bilietą už 5 šilingus. Lietuviai nuo seno palaikė glaudžius ryšius su Whitechapelio vokiečių katalikais (dėl ko kentėjo karo metais), tad jų šv. Bonifaco bažnyčios klebonas paskolino tai dienai vokiečių chorą. Taip pat dalyvavo kaimynystėje įsikūrę prancūzų vienuoliai, kurie 1903 m. aptarnavo be kunigo likusią senąją lietuvių bažnyčią. Pagrindinis svečias buvo arkivyskupas Francis Bourne, sutiktas pagal lietuvišką paprotį – jam su palyda einant per minią baltai apsitaisiusios mergaitės ženklino kelią gėlėmis. Nuo kuklaus pirmosios bažnytėlės atidarymo cukraus sandėlio patalpose Cable (Keibl) gatvėje buvo praėję lygiai dešimt metų. 1912 m. balandžio 21 d. parapijos komitetas „išreiškė prabaščiui padeka uz ju trusa primindamas išviadima zidu jš Aegipto o mus jš Keibol strit“.

Štai taip prieš 100 metų pastatyta bažnyčia atrodo šiandien.


10

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

Zita Čepaitė

„Jei pusė to noro būtų, Londone stovėtų 10 lietuviškų bažnyčių“ Kun. Petras Tverijonas

Turbūt daugeliui teko girdėti, koks likimas ištiko ne vieną lietuvių bažnyčią Amerikoje – parduotos arba uždarytos. Tokiame kontekste Londono lietuvių sugebėjimas ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti savo parapiją, skamba įspūdingai. Apie šv.Kazimiero bažnyčios 100-mečio jubiliejų ir kitus parapijinius reikalus kalbamės su jau 13 metų čia dirbančiu kunigu Petru Tverijonu.

Kaip parapija ruošiasi pažymėti Šv.Kazimiero bažnyčios Londone šimtmetį?

gyvena, pusė to noro būtų, Londone stovėtų dešimt lietuviškų bažnyčių.

Jubiliejinius metus švęsti pradėsime kovo 4 d. Gražus sutapimas, kad šv. Kazimiero diena šiemet išpuola kaip tik sekmadienį. Rengiame gražias iškilmes bažnyčioje, į kurias atvyks prelatas Algimantas Butrimas. Po to - šventinis vakaras. Tokia bus pradžia ir iki lapkričio 25 d., oficialaus Jubiliejinių metų užbaigimo, kiekvieną mėnesį bažnyčioje planuojame surengti bent po vieną kultūrinį ar sielovadinį renginį. Na, o Jubiliejinių metų pabaigai bus paruošta ir išleista knyga apie parapijos istoriją. Iki šiol parašyta tik viena knyga, kurios autorius kun. Kazimieras Matulaitis. Vėliau buvo išleista penkiasdešimtmečiui skirta brošiūrėlė, ir tai viskas. Tad šimtmečio jubiliejui būtinai norim išleisti knygą-albumą, kad būtų ir istorija, ir dokumentacija, kad visi galėtų susipažinti su parapijos istorija, sužinoti apie tėvų ir protėvių nuveiktus darbus.

Ar lietuviai, kurie ateina į bažnyčią, domisi jos praeitimi?

Kaip vertinate tai, kad lietuviškai parapijai Londone jau šimtas metų? XX a. pradžioje imtis statyti bažnyčią buvo didžiulis užmojis, nepaprastai drąsus sprendimas. Kartais atrodo, nedidelė ta mūsų bažnyčia, bet susiorganizuoti ir užsikrauti didžiulę atsakomybę paimant 20 metų paskolą, manyčiau, tai didvyriškas žingsnis žmonių, kurių dauguma buvo beraščiai, atvažiavę iš Lietuvos kaimų ir miestelių. Ir iniciatyva ėjo ne iš bažnyčios vadų, o iš pačių žmonių. Jei dabar, turint galvoje kiek čia lietuvių

Dauguma žmonių, kiek susiduriu, nustemba, kai pasakai, kad 100 metų nuo to laiko, kai lietuviai pastatė savo bažnyčią ir kad esam viena iš nedaugelio katalikiškų tautinių bendruomenių, kurios turi savo bažnyčią Londone. Jie sako niekada apie tai nepagalvoję.

Teko girdėti, kad buvo toks metas, kai kilo klausimas, o gal uždaryti bažnyčią? Na, nebuvo kalbama, kad reikia uždaryti, bet situacija buvo tokia: prieš man atvykstant bažnyčioje dirbęs kunigas J. Sakevičius jau buvo per devyniasdešimt metų ir vos pajėgė nedidelę parapijiečių grupę aptarnauti. Bažnyčią tuomet lankė daugiausia senoji karta, kuri vis tirpo, ir buvo mintis, kad jei tikinčiųjų bendruomenė nepasipildys, teks uždaryti bažnyčią. Bet atgavus nepriklausomybę Angliją užplūdo nauja mūsų tautiečių banga, ir tada buvo kreiptasi į Lietuvos arkivyskupiją, kad atsiųstų kunigą. Taip jau papuolė, kad aš pasitaikiau, ir mane čia atsiuntė. Kunigas Sakevičius išvyko, kai jam buvo 92 m., aš buvau 29, kai atvykau.

Kaip parapija keitėsi per tuos 13 jūsų kunigavimo metų? Kai atvažiavau 1999 m. buvo labai daug nelegaliai čia gyvenančių, buvo labai daug baimės. Žmonės ateidaVasaris 2012


BENDRUOMENĖ

vo į bažnyčią ir bijodavo, ir legendų viskokių prikurdavo. Vienais metais, gal 2000 m., mama dvi savo dukras maždaug 13 ir 6 m. paliko namuose ir atėjo į Velykų pamaldas. Ir taip nutiko, kad mažoji dukra išbėgo iš namų, gatvėje ją pamatė policija ir paklausė, kur tavo mama. Vaikas pasakė, kad mama lietuvių bažnyčioje. Policija susirado tą bažnyčią, atvažiavo, teko garsiai paskelbti, kad ieškoma tokia ir tokia mama, vardas pavardė, išeikit į kiemą. Ji išėjo, su policininkais pasikalbėjo ir viskas ten buvo tvarkoj... Bet netrukus keliu pravažiavo autobusas, nes čia yra autobusų parkas, tai pro šalį pravažiuoja po 20 autobusų kasdien. Bet žmonės to nežinojo ir išėjo kalbos, kad atvažiavo policija su Home office tarnyba, susodino į autobusą ir išvežė į Lietuvą, žodžiu, deportavo. Tas pavyzdys rodo, koks nesaugumas, įtampa, baimė viešai pasirodyti tuo metu čia tvyrojo. Nežinodami kalbos ateidavo į bažnyčią prašydavo pagalbos. Kartais gali padėti, kartais negali, reikėjo laviruoti, nes jie nelegalūs, o aš būdamas kunigu turiu jautriau suprasti žmonių situaciją, bet ir įstatymų reikia laikytis. Įtampa didelė, nenorėčiau, kad tai pasikartotų. Mano dokumentai buvo tvarkoj, bet kai sutinki nesaugiai besijaučiančius, nelegaliai gyvenačius žmones, esi tarsi kaltas, kad negali pakeisti jų situacijos. Vėliau įsigaliojo įstatymas, kad lietuviai galėjo gauti verslo vizą ir tada pradėjo važiuoti statybininkai. Tada mes daug vyrų turėjom bažnyčioje, visų ateinančių į mišias 70 proc. buvo vyrai. Sekmadienio vakarais su tais, kas ne prie „čierkelės“ rengdavom diskusijas tikėjimo temomis, apie lietuvybę ir pan. Paskui sienos atsidarė ir situacija labai pasikeitė. O dabar jokių problemų – susirinkai daiktus ir atvažiuoji į Angliją. Tik tada – kas tavęs čia laukia?

Britanijos lietuvis

11

siai Lietuvoje. Kiekvienais metais 50-60 vaikų ruošiasi pirmai komunijai. Apie 30 suaugusių ruošiasi suaugusiųjų krikštui ar sutvirtinimui, apie 20-30 jaunuolių ruošiasi sutvirtinimui.

Ar neapima kartais toks jausmas, kad visi katalikai iš Lietuvos išvažiuoja, ten lieka vien ateistai? Tikrai ne, ir manau, kad žmonės į Londoną važiuoja ne poterių kalbėti... Realybė tokia, nereikia apsimetinėti, kad labai dėl dvasingumo... Atvažiuoja dėl ekonominių problemų, dėl savo asmeninių ar šeimos problemų. O kad ateina į bažnyčią, ir ne šiaip pasižmonėti, o pasimelsti, tas tikrai džiugina.

Kaip per tą laiką buvo atnaujinta pati bažnyčia? Naujausias darbas – bus nupirkti vargonai ir kovo 4 d. jie bus bažnyčioje. Truputėlį vėluojam su aukų rinkimu, bet manau įstengsim. Su naujai atvykusios kartos pagalba mes jau ir bažnyčią atremontavom, pagražinom ją, ir, manau, padrėm taip, kaip norėjo mūsų protėviai, bet tais laikais negalėjo sau to leisti. Šv. Kazimiero statulą pastatėm naują, norisi, kad į bažnyčią atėjus būtų jauku, gera, kad būtų dūšiai atgava, bet kad tai būtų lietuviška bažnyčia ir Londono centre mes galėtume jaustis truputį kaip Lietuvoj.

Ar lietuvių parapija šiuo metu gausi? Parapijiečių skaičius kasmet palaipsniui augo. Aišku, suskaičiuoti neįmanoma, bet, pavyzdžiui, per metus per bažnyčią praeina kokie 5000 žmonių. Sekmadienį per trejas mišias – vidutiniškai 300 žmonių. Labai populiarios mūsų programos - sužadėtinių kursai, pasiruošimas krikštui. Vien pernai turėjom 171 porą sužadėtinių, kurie čia pasiruošia, nors tuokiasi dažniauVasaris 2012

Naujosios šv. Kazimiero skulptūros pašventinimas Kun. P. Tverijonas prie bažnyčios su pirmąją komuniją priėmusiais vaikais


12

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

Ilona (kairėje) su kolegėmis „Eastnet“ biure

Gal bauginančiai skamba, bet nutikus nelaimei kelyje ir turint draudimą, vertėtų drąsiai savo sutuoktinį paduoti į teismą.

Živilė Kasparavičiūtė

TEISINĖ PAGALBA LONDONE NEMOKANTIEMS ANGLŲ KALBOS Dar labiau pagausėjus Rytų europiečių imigracijai į Jungtinę Karalystę, žymiai padaugėjo ir angliškai nekalbančių lietuvių, kurie kilus problemoms darbe, kelyje ar kitoje viešoje vietoje, nepajėgia savarankiškai susirasti teisinės pagalbos. Jei šalia nėra bičiulio, galinčio vertėjauti, geriausia išeitis – susirasti tarpininkaujančią įmonę su lietuviškai kalbančiais darbuotojais, kurie tinkamai aprašys nukentėjusiojo istoriją ir nukreips pas advokatus. Vienos iš tokių tarp kliento ir advokato tarpininkaujančių įmonių - „Eastnet“ – atstovę Iloną kalbina „Britanijos lietuvis“. Kokias problemas paprastai tenka spręsti ir kokių šalių klientų dažniausiai sulaukiate? Mes padedame susirasti advokatus žmonėms, besikreipiantiems dėl avarijų, nelaimių darbe ir netgi paslydimų ant šaligatvio. Kadangi mūsų įmonė-

je galima susikalbėti ne tik anglų, bet ir rusų, lietuvių, lenkų ir latvių kalbomis, būtent šių šalių emigrantai pas mus užsuka dažniausiai.

Kur galima jus rasti? Visai neseniai persikėlėme į angliškai nekalbantiems Vasaris 2012


PAŽINTIS

žmonėms patrauklesnę vietą – netoli Heathrow oro uosto esantį neoficialų Rytų Europos mažąjį centrą Hounslow East. Čia galima apsipirkti rusiškoje parduotuvėje, pasinaudoti pinigų persiuntimo paslaugomis, apsikirpti lietuviškoje kirpykloje ir, žinoma, užėjus pas mus prie kavos puodelio aptarti iškilusias problemas ar tiesiog pasėdėti interneto kavinėje.

Kuo jūsų paslaugos skiriasi nuo angliškų tarpininkaujančių įmonių? Mes ne tik suteikiame pagalbą kliento gimtąja kalba, bet parengiame problemos aprašymą taip, kad advokatas bylą priimtų. Yra buvę atvejų, kai kitur bylų nepriėmė dėl kliento nesugebėjimo detaliai angliškai paaiškinti nelaimės aplinkybių. Tačiau mums tinkamai paaiškinus, kas ir kaip atsitiko, žmonės sulaukė pagalbos. Mes vertėjaujame ne tik raštu, bet ir lydime žmones pas gydytojus ir būname su jais nuo bylos pradžios iki pabaigos. Angliškos įmonės tiek daug dėmesio neskiria, jos iškart perduoda advokatams.

Britanijos lietuvis

13

nors vaikinas jo vairuoti nemokėjo. Kadangi viršininkas primygtinai reikalavo, šis sutiko. Netikėtai motoroleris užgeso gatvėje, ir kai vaikinas jį vėl užsivedė, šis tą pačią sekundę šovė tiesiai po sunkvežimiu. Akivaizdu, jog darbdavys reikalavęs vairuoti transporto priemonę, kurios vairuoti vaikinas neturėjo įgūdžių, prisidėjo prie nelaimės. Tai vienas iš atvejų, kada mes stengiamės ieškoti sprendimų, kad žmogus sulauktų tinkamos teisinės pagalbos. „Eastnet“ kolektyvas yra pasiruošęs atsakyti į „Britanijos lietuvio“ skaitytojams kylančius klausimus dėl savo teisių nelaimės atveju. Klausimus siųskite elektroniniu paštu adresu: info@britanijoslietuvis.co.uk. Atsakymai bus išspausdinti artimiausiame leidinio numeryje.

Kokias papildomas paslaugas teikiate? Parūpiname NI (National Insurance) numerį, teikiame vertimų paslaugas, padedame susigrąžinti mokesčius, gauti pašalpas. Tačiau šios, skirtingai nuo nukreipimo į advokatus ir tarpininkavimo, yra mokamos.

Su kokiomis neiprastomis bylomis susiduriate ir ar jas pavyksta sėkmingai išspręsti? Lietuviams vis dar kiek neįprastas kompensacijos reikalavimas iš sutuoktinio, šiam padarius avariją, tačiau to nereikia bijoti, nes jo draudimas privalo viskuo pasirūpinti, net jei nukentėjęs žmogus yra vairavusiojo šeimos narys. Gal bauginančiai skamba, bet nutikus nelaimei kelyje ir turint draudimą, vertėtų drąsiai savo sutuoktinį paduoti į teismą. Taip pat kompensacijos galima tikėtis įvykus nelaimei viešoje vietoje, už kurios tvarką atsakinga savivaldybė. Pavyzdžiui, jei žmogus užkliuvo už ant šaligatvio iškilusios plytelės ir susižalojo, atsiranda galimybė reikalauti kompensacijos.

Ar pasitaiko problemų, kurių nesate pajėgūs išspręsti? Pagrindinis trukdis – nelegalus darbas. Jei žmogus neturi NI ir sutarties su darbdaviu, nutikus nelaimei darbe, mes neturime jokių priemonių teisinei pagalbai suteikti. Mane Facebook‘e susirado prieš metus į Londoną atvykęs vaikinas ir prašė padėti, nes nebežinojo, kur kreiptis pagalbos dėl darbe sužalotos kojos. Anksčiau sutikti teisininkai manė, kad tai eilinis eismo įvykis, nes, matyt, vaikinas nesugebėjo angliškai išaiškinti visų aplinkybių. Nuo pat pradžių jis dirbo legaliai transporto įmonėje. Vieną dieną viršininkas jam liepė nuvaryti motorolerį į tam tikrą vietą, Vasaris 2012

Foto: www.dreamstime.com

Ar kam nors buvote vieninteliu pagalbos šaltiniu?


14

Britanijos lietuvis

ŠVIETIMAS

Lina Žeimienė, Kalbų Klubo vadovė

LIETUVYTIS

Lietuviška šeštadieninė mokyklėlė “Lietuvytis” buvo įkurta spalio mėn. 2006 metais, kai į Migrantų paramos centrą buvo sukviesti pirmieji būsimo “Lietuvyčio” moksleiviai. Pradžioje jų buvo tik 9, tačiau informacija pasklido greitai ir tėveliai su dideliu noru įsijungė į mūsų veiklą. Buvom pirmieji Šiaurės Airijoj, todėl iš pradžių ne viskas vyko sklandžiai, viskam reikėjo laiko, jėgų ir noro. Mokėmės iš savo klaidų ir vieni iš kitų. Mokyklėlės įkūrėja Ramūnė Širvinskienė tuo metu buvo Migrantų centro darbuotoja ir įdėjo daugiausia darbo,kad mes išliktume ir toliau sėkmingai gyvuotume. Kad gautume finansavimą iš vietinių organizacijų, buvo sukurtas „Kalbų klubo“ projektas, kuris buvo patvirtintas 2008 m. ir gyvuoja lig šiol. Bendra „Kalbų klubo“ veikla ir indėlis į Š. Airijoje gyvenančių tautinių grupių bendradarbiavimo vystymą, vietinių Švietimo ir Socialinių bei Sveikatos apsaugos skyrių buvo įvertinta labai teigiamai ir projekto finansavimas nuo 2011 m.rugsėjo mėn. buvo pratęstas. „Lietuvytis“ buvo įjungtas į ši Dungannon‘o „Kalbų klubą“, kuriame savo kalbos, istorijos ir kultūros pagrindų mokosi ne tik lietuviai, bet ir lenkai, portugalai,Latvijos rusai ir migrantų iš Vakarų Timoro vaikai. Užsiėmimai vyksta kiekvieną šeštadienį, išskyrus moksleivių atostogas ir šventes. Mokymuisi skiriamos 3 valandos, po to vaikai gauna nemokamus priešpiečius ir 1 valanda skiriama fiziniam bei kultūriniam ugdymui. Mūsų tikslas - mokyti vaikus kalbos ir etnokultūros, padėti jiems neatitrūkti nuo savo šaknų. Džiaugiamės savo mokytojomis Laura Butautiene,

Agne Gvazdauskiene, Akvile Drūteikaite, Gitana Urboniene, Ida Gudaite ir kitomis, kurios ne tik kvalifikuotos darbuotojos, bet puikiai supranta mūsų tikslus ir galimybes, labai aktyviai palaiko gerus ryšius su šeimomis. Mūsų mokyklėlė, tarsi migrantų centras, kur kiekvienas gali užeiti su jam rūpimais klausimais, paprašyti paramos susigaudant vietos įstatymuose arba tiesiog pabendrauti linksmame renginyje. Organizuojami bendri renginiai su tėvais - popietės, lietuviškų švenčių ir valstybinių datų minėjimai, bendri aplinkinių lietuviškų mokyklėlių koncertai. Šiaurės Airija yra unikalus kraštas, kuriame daugybė migrantus remiančių projektų ir institucijų. Vienas iš tokių yra BELONG Projektas, kuris organizuoja įvairias programas migrantų vaikams ir kurio dalimi yra tėvų teisinis, politinis ir kultūrinis švietimas, bei įtraukimas į vietinius renginius plačiai visuomenei. Tuo pasinaudodami buriame tėvus į įvairiausius užsiėmimus prie mūsų mokyklėlės, organizuojame susitikimus su teisės, sveikatos apsaugos ir įvairių vietinių visuomeninių organizacijų atstovais. Mūsų vaikai ne kartą buvo apdovanoti Š. Airijos vyriausybinių institucijų už savo darbus BELONG projekte. Dungannon’as turi ir savo Lietuviškų šokių kolektyvą, kurį asmenine iniciatyva įkūrė ir jam vadoVasaris 2012


ŠVIETIMAS

Mokytoja Agnė Gvazdauskienė su savo mažaisiais moksleiviais. Dalyvaujame programoje "Žaiskime Kartu". Su Š.Airijos Jaunimo Reikalų Ministrais (1 iš kairės ir 1 iš dešinės) Stormont House (Š.Airijos vyriausybiniai rūmai), gavus apdovanojimą už dalyvavimą vienoje iš BELONG programų. Irmos Jonutienės tautinių šokių kolektyvo grupė.

vauja (beje, negaudama jokios žymesnės paramos) didelė šokių entuziastė Irma Jonutienė, buvusi garsaus Plungės „Suvartuko“ šokėja. Šis kolektyvas gerai žinomas Tyrono apskrityje ir nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuse, reprezentuodamas lietuvišką šokį ir mūsų kultūrą.Tėvai ir vaikai aktyviai įtraukiami į Migrantų paramos centro interkultūrinius renginius, keliones į Belfaste vykstančius Rytų šalių kultūros festivalius, visų Š.Airijoje gyvenančių tautų etnografinių patiekalų, gaminių ir suvenyrų muges, kurios vyksta kasmet ir padeda įtraukti lietuvius į visuomeninį gyvenimą ir reprezentuoti Lietuvą. Ne paslaptis, kad į migrantus Lietuvoje žiūrima kreivai, tačiau mes darome viską, kad išliktume lietuviais, kad mūsų vaikai ir anūkai mokėtų kalbą, žinotų savo tautos istoriją, didžiuotusi esą lietuviai. Ir dėkui visiems,kurie tam skiria savo laisvą laiką, jėgas ir žinias. Ir tegul būna tas entuziazmas neišsenkantis. Vasaris 2012

Britanijos lietuvis

15


16

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

„Cool“ lietuvio įvaizdis, pranašumas ir neatliepti emociniai poreikiai Niekada ne per vėlu būti tuo, kuo galėjai būti. George Eliot

Ne vienas esame atsidūrę situacijoje, kai vengėme, gėdijomės ir jautėmės nejaukiai dėl tūlų mūsų tautiečių elgesio viešoje vietoje. Ne vienas tokiose situacijose esame nutilę ir jokiu būdu neišsidavę, kad esame broliai lietuviai. Piktinomės ne kartą įžūliu savo tautiečių elgesiu ne tik skrydžiuose gimtinėn, bet ir saulėtose poilsiavietėse atostogų metu. Girdėjome tikriausiai ir iš Lietuvoje gyvenančių savo draugų, giminaičių, bičiulių, kaip didžiai pasižymėję yra gimtinėn sugrįžę mūsų tūlieji broliai. Iš kur mumyse šis poreikis būti „kietais“ ir tą „kietumą“ – pranašumą – viešai ir garsiai demosntruoti? Ką tai žmogui duoda? Kaip tai žmogui reikalinga?

Psichologai mano, kad pranašumo siekimas yra tiesiogiai susijęs su nepilnavertiškumo jausmu. Kai žmogus netiki savo vertingumu, jaučiasi mažiau vertingas nei kiti, kai gėdijasi savęs, jaučiasi silpnesniu, jam sunku užmegzti ir palaikyti santykius su kitais – jis išgyvena emocinį skausmą ir kančią. Žmogus instinktyviai vengia emocinio skausmo taip pat kaip ir fizinio. Patirdami fizinį ar emocinį skausmą skubiai ieškome būdų, kaip jį neutralizuoti, kad galėtume išgyventi. Pranašumo siekimas ir yra vienas iš būdų emocinį skausmą neutralizuoti arba kitaip sakant, laikinai jį užmaskuoti pranašumo kauke, jį paneigti, paslėpti. Deja, pranašumo siekimas emocinio nepilnavertiškumo skausmo nepanaikina ir neišgydo. Žmogus, kuris jaučiasi nepilnavertis, taip pat jaučiasi labai nesaugus. Taigi, pranašumo siekimas – taip – padeda išgyventi. Žmogus, kuris siekia pranašumo, dažniausiai nėra turėjęs lygiaverčio, gilaus, pagarbaus santykio su kitu žmogum patirties. Savimi nepasitikintis žmogus, dėl savo negatyvių įsitikinimų apie save, dažnai atsiduria santykių, darbo, draugų aplinkoje, kur kiti jo negerbia ir nevertina. Tai dar labiau gilina nepilnavertiškumo jausmą. Savimi nepasitikinčiam žmogui labai sunku kurti brandžius lygiaverčius santykius. Jo sąmonėje pranašumas ir yra vienintelis saugus bendravimo būdas. Dažnai pranašumo siekiantis žmogus yra arogantiškas, teisiantis kitų pasirinkimus, nuomonę ir aktyviai ar subtiliai pasyviai agresyvus. Bet kuriuo atveju pranašumo siekiančio žmogaus tikslas yra priversti kitą žmogų jaustis menkaverčiu nevykėliu.

Žmogus dažniausiai pats nesuvokia, jog jis siekia pranašumo, skaudina kitus ir jog tokiu būdu slepia savo nepilnavertiškumą. Tokiam žmogui labai sunku prisiimti atsakomybę už savo žodžius, jausmus, veiksmus, bei jų skaudžias pasekmes šalia esantiems. Nepilnavertiškumo jausmas kyla iš mūsų mąstymo, negatyvių įsitikinimų apie save, kurie paprastai formuojasi kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje. Nepilnavertiškumo jausmas yra neatlieptų emocinių poreikių pasekmė. Pranašumo siekimas, kaip išgyvenimo būdas, dažnai yra išmoktas ar įgytas šeimose, kuriose tėvai nesuprato savo vaikų emocinių poreikių, kuriose tėvai negerbė savo vaiko ir nevertino kaip asmens. Tai gali būti ir psichologinių traumų, prievartos, smurto pasekmė. Dėl riboto tėvų supratimo apie vaikų ir jų pačių emocinius-socialinius poreikius, bendravimą, vaikai yra mokomi slopinti ir neigti savo jausmus ir poreikius. Žmogaus pozityviam savęs suvokimui esminės įtakos turi tėvų vertinimas ir supratimas vaikystėje. Žmogus gali turėti gilų įsitikinimą, kad jis yra nevykėlis ir jaustis nepilnavertis, jei vaikystėje jis nebuvo besąlygiškai priimtas ir mylėtas, suprastas, palaikomas, vertinamas už tai, kas jis yra, o ne koks jis yra, laikomas svarbiu; jei juo nebuvo tikima ir pasitikima, nuoširdžiai rūpinamasi; jei jis nesijautė saugiu, pajėgiu ir galinčiu savarankiškai daryti sprendimus, klysti ir mokytis iš klaidų, įveikti iššūkius; jei jis nesijautė lygiaverčiu ir gerbiamu šeimos nariu. Kai vaikas jaučiasi vertinamas ir suprasVasaris 2012


Foto: www.dreamstime.com

PSICHOLOGIJA

Britanijos lietuvis

17

tas, jis jaučiasi saugus ir pajėgus užmegzti bei palaikyti lygiaverčius brandžius santykius ir būdamas suaugęs, todėl jame nėra poreikio siekti pranašumo. Kaip būti šalia „kietuolio“? Pirmiausiai, svarbu būtų neteisti ir nesmerkti, bet suprasti ir bendrauti ne su pristatyta išore, bet su asmeniu besislepiančiu po ja. Po „kietumo“ kauke dažniausiai slepiasi pažeidžiamas, silpnas, savęs nevertinantis asmuo, reikalingas supratimo, švelnumo, gailestingumo, meilės. „Kietumas“ yra būdas, kuriuo žmogus bando patraukti kitų dėmesį, nes pagarbus lygiavertis bendravimas tokiam žmogui nėra pakankamai pažįstamas ir jam atrodo per daug pavojingas. Be to „kietas“ žmogus visada tikisi ir laukia kitų žmonių pasmerkimo. Toks žmogus labiausiai trokšta supratimo, pripažinimo, įvertinimo ir pagarbos – esminių poreikių, kurie nebuvo ar nėra atliepti jo artimiausioje aplinkoje. Kietumo kiautas tirpsta gailestingumo, supratimo ir priėmimo aplinkoje. Galbūt tokioje aplinkoje būtų drąsiau palaipsniui nusiimti „kietuolių“ kaukes ir būti pažeidžiamu savimi.. O jei savy ar šalia esančiam atpažinome nepilnavertiškumą..? Savivoka ir besąlygiškas priėmimas yra gijimo pradžia. Pripažinimas sunkios patirties, jos pasekmių savęs supratimui suvokimas, savo jausmų priėmimas, atsivėrimas suprasti ir padrąsinti gebančiam artimam žmogui, pagalbos ieškojimas, gali būti žingsniai į nevaržomą buvimą savimi. Skaudžiausia praeities patirtis, nuoširdžiai įvardinta, aiškiai suvokta ir priimta, gali būti gyvybės versmė naujam gyvenimo etapui. Dažnai galvojame, kad nebeįmanoma nieko pakeisti dėl mūsų pačių save ribojančių įsitikinimų apie save. Žmogus yra laisvas daryti pasirinkimus ir niekada nėra vėlu rinktis iš naujo, keisti savo elgesį, gyvenimą, savo požiūrį į save ir kitus. Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių psichologinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: el. paštu therapy.creative@gmail.com, ar telefonu 07748802795. Daugiau informacijos apie psichologinę pagalbą www.therapycreative.co.uk Rašykite ir siūlykite jums įdomias ir aktualias temas bei klausimus.

Vasaris 2012


18

Britanijos lietuvis

TĖVYNĖJE

MOLĖTAI BURIA TAUTIEČIUS Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė kreipiasi į JK gyvenančius tautiečius prašydama patalkinti renkant medžiagą apie žmones, kilusius iš Molėtų krašto, ypač apie tuos, kurių gyvenimas susijęs su literatūra ir kūryba. Dalis surinktos medžiagos jau patalpinta bibliotekos svetainėje www.moletai.rvb. lt. Deja, techninės galimybės neleido talpinti svetainėje visos turimos medžiagos, nebuvo atgalinio ryšio su svetainės lankytojais. Dabar kuriama nauja, modernesnė ir interaktyvesnė bibliotekos svetainė ir tikimasi, kad joje atsiras galimybė bendrauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems bet ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusiems molėtiškiams. Molėtų rajono Meras Stasys Žvinys labai aktyviai inicijuoja iš Molėtų krašto kilusių žmonių paiešką visame pasaulyje, tikėdamas suburti aktyvius molėtiškius bendroms veikloms rajono labui. Būtume dėkingi, jeigu padėtumėte Molėtų krašto entuziastams surasti iš Molėtų krašto kilusius ar čia gyvenusius žmones, paskleisti informaciją, kad jie labai svarbūs ir reikšmingi ir kad labai laukiame atsiliepiant. Informacijos laukiame el.paštu direktore@moletai.rvb.lt Bibliotekos adresas: Viešoji biblioteka, Inturkės g. 4, LT-33141 Molėtai, Lietuva Tel.: +370 383 51148, +37061034610

LIETUVOJE KURIAMA EMIGRANTŲ PARTIJA Naujų partinių struktūrų kūrimo sąraše gali atsirasti dar viena, jau penkta, partija - Emigrantų. 2012 m. sausio 11 d. Kaune įvyko iniciatyvinis naujos politinės organizacijos susitikimas. Partiją ėmėsi kurti 60 metų Juozas Murauskas, dirbantis vairuotoju, o anksčiau aštuonerius metus praleidęs JAV. Pagrindiniai partijos užmojai – skatinti emigravusius Lietuvos piliečius sugrįžti, įtvirtinti dvigubą pilietybę, siekti pažangos visose gyvenimo srityse pasitelkiant ir emigrantų patirtį. „Mes geriausiai žinome emigracijos priežastis ir pasekmes”, – savo ir bendraminčių privalumus šioje srityje Kauno savivaldybės salėje iniciatyvinės grupės surengtame susirinkime dėstė J. Murauskas, puikiai suprantantis emigrantų gyvenimo savitumus, nes pats 8 metus dirbo Čikagoje. 2007 m. į Lietuvą jis grįžo ne tuščiomis – kartu su trim limuzinais, kurie tapo verslo Kaune pagrindu – J. Murauskas įkūrė bendrovę „Juozo limuzinai“. Tačiau prasiėjus krizei užsakymų smarkiai sumažėjo, o pačiam J. Murauskui ilgai nesisekė rasti jokios veiklos, kol galiausiai pavyko gauti vairuotojo darbą Kauno miesto savivaldybėje. Emigrantų partijos steigėjai įsitikinę, kad galimybės sėkmingai pasirodyti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gerokai padidėtų įteisinus balsavimą internetu. Tačiau tokios tvarkos nėra, o užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams dažnai būna labai keblu nuvažiuoti iki artimiausios diplomatinės atstovybės.

Šių metų vasario 18-ąją planuojama šaukti steigiamąjį Emigrantų partijos suvažiavimą. Pagrindiniai jos tikslai - skatinti emigravusius Lietuvos piliečius sugrįžti, įtvirtinti dvigubą pilietybę, siekti pažangos visose gyvenimo srityse, pasitelkiant ir emigrantų patirtį. Emigrantų partija, kaip ir kiekviena besikurianti politinė organizacija, traukia žiniasklaidos, politikų, politikos tyrėjų ir visuomenės dėmesį. Kiekviena nauja tokio pobūdžio politinė struktūra sulaukia ir kritikos, ir palaikymo. „Mes daug kalbame apie Lietuvos nykimą, demografines problemas, kad geriausi darbuotojai išvyksta svetur. Bet ar realiai randame priemonių palaikyti ryšį su jais? Kaip atskiri žmonės, namie likę giminaičiai ir draugai, - taip, bet kaip valstybė - beveik ne. Valstybei, formaliai žiūrint, nesvarbu, kur išvyko ir kaip gyvena jos piliečiai. Valstybinis abejingumas laikui bėgant išvirs į visišką emigravusių tautiečių praradimą. Todėl dvigubos pilietybės problema yra be galo svarbi. Tam reikia keisti Konstituciją. Bet ar kas nors dirba ta linkme? Ne. Emigrantų partija tampa ne tiek realiai nauja galimybe ir jėga, kiek rimtu signalu, kad gyventi pagal įsisenėjusias praėjusio amžiaus taisykles netinka. Reikia permąstyti Lietuvos piliečio politines teises ir jų įgyvendinimo galimybes ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir visame pasaulyje. Pradėti galima nuo elektroninio balsavimo įstatymo, kurį liberalai jau seniai yra parengę,” – tokia politologo L. Bielinio nuomonė buvo išdėstyta „Lietuvos žiniose“ straipsnyje „Emigrantų partija – ne tik egzotika“ Vasaris 2012


TĖVYNĖJE

Britanijos lietuvis

19

LIETUVOS KREPŠINIS „EMIGRUOJA“ Į LONDONĄ? Prieš šešerius metus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) atgaivintas DNB LKF taurės turnyras įgauna vis didesnį pagreitį. Kaip pranešė LKF vadovybė, 2013 metais pirmą kartą istorijoje DNB LKF taurės finalo ketverto turnyrą ketinama rengti svetur. „Toks projektas pirmą kartą būtų rengiamas už Lietuvos ribų. Didžiojoje Britanijoje gyvena labai didelė lietuvių bendruomenė. Norime sudaryti jiems galimybę pamatyti stipriausių Lietuvos komandų rungtynes“, — teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Planuojama, kad turnyras bus surengtas viename iš didžiųjų Anglijos miestų — Londone arba Birminghame. LKF vadovai kartu su Didžiosios Britanijos krepšinio federacija svarsto galimybę surengti atvirą turnyrą ir į jį pakviesti vieną vietinę komandą — šalies čempionę arba taurės laimėtoją.

Vasaris 2012

„Stipriausio Didžiosios Britanijos klubo dalyvavimas suteiktų dar daugiau intrigos, jo palaikyti atvykę sirgaliai artimiau susipažintų su visame pasaulyje garsiu Lietuvos krepšiniu. Lietuvos ambasados skaičiavimais vien Londone gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, todėl užpildyti „O2“ areną veikiausiai nebūtų sunku“, — svarstė Mindaugas Balčiūnas. Trys turnyre dalyvausiantys Lietuvos klubai į Londoną būtų nuskraidinti LKF užsakytu lėktuvu. Turnyras, kaip įprasta, vyktų dvi dienas, po jo ekipos būtų parskraidintos į Lietuvą. Šiuo metu LKF vadovai derina galimas turnyro datas bei kitus organizacinius klausimus. Ateityje bus svarstoma galimybė dar labiau plėsti DNB LKF taurės turnyro geografiją ir jį surengti kitoje nemažai išeivių iš Lietuvos turinčioje šalyje — Norvegijoje.


20

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Alma Alex

LIETUVIŠKA GALERIJA ISLINGTONE

Londono Verslo dizaino centro (Business Design Centre, Islington) antrajama aukšte duris atvėrė nauja “Creative Solutions Art and Design” galerija. Jos šeimininkai – lietuviai meninkai, brolis ir sesuo Darijus ir Jurgita Gerlikai. Darijus ir Jurgita gimė žinomų lietuvių menininkų šeimoje. Jų senelė , Petronėle Gerlikienė – viena žymiausių Lietuvos savamokslių tapytoja ir kilimų siuvinėtoja, tėvas, Pranciškus Gerlikas – tapytojas portretistas, mama Marijona Danutė Čilpė – dailėtyrininkė. Ir Jurgita ir Darijus baigė mokslus Vilniaus Dailės Akademijoje. Darijus studijavo dizaną, Jurgita – meno istoriją ir teoriją. Susidomėjusi grafika, ji savo studijas pratęsė Islandijoje, ir Danijoje. Darijus,baigęs Vilniaus dailės akademijoją, įstojo į Dizaino mokyklą Danijoje. Vėliau išvyko į Florenciją, kur pradėjo mokintis juvelyrikos. Londone Jurgita ir Darijus gyvena dar visai neseniai. Jie atvažiavo rugsėjo mėnesį. Čia juos atvedė Jurgitos svajonė turėti savo galeriją. Prieš įsikurdami Londone, šiame mieste jie lankėsi jau ne vieną kartą. Tai kad jie pasirinko būtent Londoną lėmė ir geras anglų kalbos žinojimas, pažįstamu ratas, paprastas susiekimas su Lietuva ir kitomis Europos šalimis. Tinkamos vietos galerijai ieškojo apie pusmetį. Suradus patalpas pradėti verslą nebuvo sudėtinga. Jau aštuonerius metus Vilniuje veikia galerija “Darijaus papuošalai”. Taigi, šiame versle jis ne naujokas. Verslo dizaino centras (Business Design Centre) Islingtone pasirodė tinkamas dėl kelių aspektų. Tai labai lankoma vieta, kadangi šiame centre pastoviai organizuojamos parodos bei mugės. Čia lankosi daug menininkų, meno megėjų ir žinovų. Labai svarbus buvo ir saugumo klausimas, kadangi galerija eksponuoja tikrai vertingus meno kūrinius. “Creative solutions Art and design” planuoja ekponuoti Lietuvos ir kitų šalių menininkų tapybą, grafiką, skulptūrą, keramiką, juvelyriką. Vienas pagrindinių galerijos tikslų, pristatyti Gerlikų dinastijos meninkus ir savo autorinius darbus. Dar vienas galerijos šeiminkės Jurgitos noras, kad ši vieta taptu kultūros centru, kuriame būtų organizuojamos filmų peržiūros, knygų pristatymai, diskusijos meno ir kultūros klausimais. Tiek Jurgita, tiek Darijus nemažai laiko praleido ne Lietuvoje, o įvairiose pasaulio šalyse. Darijus 8 metus gyveno Italijoje, kur gerai išmoko italų kalbą, Jurgita gyveno Islandijoje, Danijoje ir porą metų Dubajuje. Sukaupta gyvenimo svetur patirtis, pažintys su kitomis kultūromis, išmoktos užsienio kalbos be abejo bus labai naudingos gyvenant ir vystant meno verslą Londone. Galerijos eksponatai.

SAUSIS 2012


MES ANGLIJOJE

Britanijos lietuvis

21

Galerijos šeimininkai Jurgita ir Darijus Gerlikai.

Galerijos atidarymo šventėje apsilankė LR ambasadorius Oskaras Jusys (kairėje), kultūros atašė Daiva Parulskienė (viduryje) bei skulptorius Aleksandras Aleksejevas (dešinėje). Šventinio šurmulio akimirkos.

Nuotraukos Almos Alex Vasaris 2012


22

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

JKLB Tarybos suvažiavimo akimirkos.

Š.m. sausio 21 d. LR ambasadoje įvyko metinis JKLB tarybos suvažiavimas, kurio pagrindinė tema „Ką galime nuveikti kartu“. Į suvažiavimą atvyko įvairių organizacijų ir klubų bei JKLB skyrių atstovai.

JKLB TARYBOS SUVAŽIAVIME SVARSTYTA, KĄ GALIME NUVEIKTI KARTU

Suvažiavime dalyvavusi LR amabasados atstovė Gitana Kilinskaitė pabrėžė, kad maždaug 1,3 mln. Lietuvių kilmės ar iš Lietuvos kilusių asmenų šiuo metu gyvena kitose šalyse, ir tai sudaro bene ketvirtadalį lietuvių tautos. Jos nuomone Lietuvai labai svarbu išsaugoti ir puoselėti lietuvišką diasporą užsienyje, padėti jai išlaikyti kultūrą ir tradicijas. „Svarbu jungtis į bendrą veiklą, nes kur esame mes, ten ir Lietuva“ – sakė G. Kilinskaitė. JKLB tarybos pirmininkė D. Lydekienė savo kalboje pastebėjo, jog internetinės svetainės anglija.lt ap-

klausos duomenimis 80 proc. respondentų nežino, kas yra JKLB ir iš žinančiųjų tik 3,5 proc. jos veiklą vertina teigiamai. Pirmininkė teigė, jog reikia daug nuveikti ir skleidžiant žinią apie JK lietuvių bendruomenę ir gerinant jos įvaizdį. Ne vienas iš suvažiavimo dalyvių kėlė klausimą dėl informacinės apykaitos, diskutavo, kaip išvengti, kad renginiai nebūtų rengiami tuo pačiu metu, nes į juos ateina dažniausiai tie patys žmonės. Suvažiavime kalbėjo ir savo veiklą pristatė klubo „Tau“ pirmininkė Zita Skudžinskienė, klubo „Romuva“ atstovė Rasa Soloy, klubo „Branduma“ atstovė papasakojo apie sumanymą organizuoti ilgaamžių lietuvių Anglijoje paiešką ir jų lankymą. Iš Wolwrhamptono atvykęs Justinas Danilevičius papasakojo apie šiame rajone gyvenančių lietuvių sambūrį ir veiklą bei lietuviškos Westmidlands krepšinio komandos pasiekimus. Suvažiavime buvo diskutuota apie tai, kaip pritraukti lietuvius į JKLB, kalbėta apie bendros veiklos, galinčios pritraukti čia gyvenančius lietuvius, organizavimą. Vasaris 2012


MES ANGLIJOJE

ANGLIJOS LIETUVIUS LINKSMINS PONIOS HANOS TEATRAS Iš ankstesnių gastrolių Anglijos lietuvių publikai jau pažįstamas ponios Hanos komedijos teatras vėl lankys ir linksmins čia gyvenančius tautiečius. Pasirodymai planuojami ne vien Londone, bet ir kituose Anglijos miestuose. Gastroles ponia Hana pradės pakviesdama visus į vakronę „Kovo 8-oji linksmai“, kurią ves kartu su anekdotų karalium Aleksandru Karpavičium. Vakronė vyks klube „Savi“. (Stratford Workshops,122 offis, Burford Road, E15 2SP) Pradžia 20 val. Bilieto kaina - £10. Tel. pasiteiravimui 07896067016. Kovo 9 d. Ponios Hanos teatras parodys komediją „Meilės išdaigos“. Po spektaklio linksma vakaronėžaidimai,šokiai,dainos. Linksmybės mūsų - vaišės jūsų, kurias atsineškite su savimi. Vakaronę ves Ponia Hana ir Aleksandras Karpavičius. Renginys vyks Beckton Community centre (14 East Ham Manor Way, E6 5NG). Pradžia 20 val. Bilieto kaina – 10 svarų. Tel. pasiteiravimui 07916566057 Kovo 10 d. komedija „Meilės išdaigos“ bus parodyta Littlehamptono lietuviams, o kovo 11 d. į spektaklį ir vakaronę po to kviečiami ir Wolverhampton lietuviai. Renginius organizuoja klubas „Tau“

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis

23


24

Britanijos lietuvis

INFORMACIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE

PRASIDEDA VERSLO SEMINARŲ CIKLAS Vasario 13 d. Komercijos rūmai ir LR ambasada Jungtinėje Karalystėje pradeda seminarų ciklą „Pradėk savo verslą. Prisidėk prie lietuviško eksporto plėtros“ seminarą “Kaip pradėti verslą ir kodėl“. Šiame renginyje pranešimus apie verslo įsteigimą ir motyvaciją skaitys įmonių „Lituanica“ ir „Eurobaltika“ atstovai. Seminaro svečiai Všį „Versli Lietuva“ pristatys Lietuvos eksportą skatinančias priemones, taip pat seminare lankysis PURE parodoje dalyvaujančios lietuviškos įmonės, ieškančios atstovų Jungtinėje Karalystėje.

JKLB SKYRIŲ SKELBIMAI PIETŲ SKYRIUS Pietrytinėje Londono dalyje gyvenantys lietuviai 2011 m. gruodžio mėn. Išsirinko naują skyriaus pirmininkę. Ja tapo Simona Smirnovaitė. Naujosios vadovės teigimu pagrindiniai Pietų skyriaus tikslai ateinančiais metais būtų sustiprinti skyrių ir suaktyvinti jo veiklą, skleisti informaciją apie organizaciją ir pritraukti kiek imanoma daugiau lietuvių gyvenančių pietrytinėje Londono pusėje. Skyrius itin daug dėmesio skirs šeštadieninės mokyklėlės tobulinimui ir stiprinimui. Kontaktams: tel. 07 835 927 220, el.p. simona.smirnovaite@gmail.com CENTRO SKYRIUS Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio savo veiklą atnaujino Centro skyrius, kurio pirmininke išrinkta Zita Čepaitė. Centro skyrius pasipildė dešimčia naujų narių ir laukia naujų bendruomeniniu darbu susidomėjusiu žmonių. Centro skyrius orientuosis į turiningo laisvalaikio organizavimą bei kultūrinę veiklą. Kontaktams: tel. 07534857092, el.p. zitacepaite@yahoo.com

Kiti šio ciklo seminarai: „Rinkos tyrimas ir finansavimo galimybės“ kovo 13 d., antradienį, 18.30, „Žiniasklaida, pardavimai ir marketingas“ balandžio 16 d., pirmadienį „Internetinis verslas ir elektroninė prekyba“ gegužės 4 d., penktadienį Įėjimas į seminarus nemokamas, tačiau registracija būtina. Registruotis prašome adresu info@lithuanianchamber.co.uk Registruojantis būtina nurodyti vardą, pavardę, kontaktinę informaciją bei ką šiuo metu veikiate. Renginiai vyks LR Ambasadoje: 2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE, London. Daugiau informacijos Komercijos rūmų ir Ambasados svetainėse: http://www.lithuanianchamber.co.uk http://www.lithuanianembassy.co.uk Lietuvių komercijos rūmų JK informacija

Kviečia visus norinčius prisidėti prie kultūrinės veiklos! Jei nori susirasti draugų, bendraminčių, turiningai praleisti laiką, esi kūrybingas, pilnas idėjų, nori jas įgyvendinti, išmokti lietuviškų dainų, aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose ir prisidėti prie lietuvių išeivijos kultūrinės istorijos – esi labai laukiamas!

Repeticijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį 19 val. Adresas: 121 Middleton Road, Higher Crumsall Manchester M8 4JY Išsamesnės informacijos kreipkitės el. paštu: recordare88@yahoo.com arba tel: 07747328132 vadovė Julija Vasaris 2012


SKAITYTOJŲ INFORMACIJA LAIŠKAI

Britanijos lietuvis

25

ESATE PROFESIONALUS ŽURNALISTAS? O GAL TIESIOG MĖGSTATE RAŠYTI? Visus, kuriems rūpi šio leidinio ateitis, kviečiame bendradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idėjas, taip pat prenumeruoti žurnalą! Nelaukite, rašykite dabar -

LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS KONKURSAS MOKSLO PREMIJOMS GAUTI Konkurse gali dalyvauti mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą turintys LR piliečiai ilgiau nei trejus metus nuolat gyvenantys užsienyje bei lietuvių kilmės asmenys pateikę krašto lietuvių bendruomenės išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą arba kitus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Žin. 2002, Nr. 95-4087; 2006, Nr. 46-1645) 26 straipsnio 4 dalyje nurodytus lietuvių kilmę įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į kandidatų mokslinius

pasiekimus konkurso metu numatoma skirti 3 iš galimų 5 premijų: • Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityse; • Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų srityse; • Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse;

Žurnalas „BRITANIJOS LIETUVIS“ laukia kūrybingų žmonių!

info@britanijoslietuvis.co.uk

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą Mokslo premijoms, skiriamoms lietuvių kilmės mokslininkams ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, (toliau vadinama – konkursas) gauti. Užsienio šalių lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos yra kviečiamos teikti siūlymus dėl kandidatų mokslo premijoms gauti. Šalyse, kuriose lietuvių bendruomenių nėra, paraiškas premijai gauti gali teikti pavieniai mokslininkai savo iniciatyva.

• Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų srityse; • Premija už mokslo pasiekimų ir patirties sklaidą. Premijos dydis – 13 000 Lt. Informaciją apie konkursą taip pat galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, adresu http://www. smm.lt/konkursai/kiti.htm. Pretendentai konkursui turėtų pateikti šiuos dokumentus: 1. Lietuvių bendruomenės/Lietuvos moks-

lo ir studijų institucijos siūlymas arba asmens prašymas dalyvauti konkurse; 2. Mokslininko CV bei mokslinės veiklos aprašymas; 3. Mokslininko bendradarbiavimo su Lietuvos mokslininkais, mokslo ir studijų institucijomis ar verslo atstovais aprašymas; 4. Rekomendacijos (neprivaloma). Paraiškos ir dokumentai priimami iki 2012 m. balandžio 30 d. el. paštu ausra. gribauskiene@smm.lt arba faksu +370 5 2612077, kilus neaiškumams maloniai prašome kreiptis nurodytu adresu.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ KIEKVIENĄ MĖNESĮ GAUTI Į NAMUS? UŽSIPRENUMERUOKITE. Prenumeratos kaina metams (12 mėn.) – £20, pusei metų (6 mėn.) – £10. Šie pinigai skirti pašto išlaidoms padengti.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ PAREMTI?

PRENUMERUOKITE IR SKAITYKITE KIEKVIENĄ MĖNESĮ! Vasaris 2012

Kartu su prenumeratos čekiu galite atsiųsti ir aukos čekį išrašytą Britanijos lietuvis vardu. Arba pinigus už prenumeratą bei aukojamą sumą galite pervesti į sąskaitą: Britanijos lietuvis Account Number 92538636 Sort Code 40-02-26 HSBC bankas


26

Britanijos lietuvis

RENGINIAI: Kęstučio Vaiginio Kvartetas Londono džiazo klubuose. Londone lankysis ir 2 vakarus Londono džiazo klubuose, tarp jų ir legendiniame 606 klube, koncertuos Kęstučio Vaiginio kvartetas. Kęstutis Vaiginis savo grojimą tobulino Amsterdamo menų mokykloje, Manheteno muzikos mokykloje, įgydamas vis daugiau savo muzikos fanų. 2010 metais Kęstutis Vaiginis laimėjo Birštono džiazo festivalio apdovanojimą už indėlį į Lietuvos džiazą. Londone Kęstutis Vaiginis koncertuoja su savo nuolatiniais partneriais D. Golovanovu (fortepijonas), E. Kanevičium (bosas) ir perkusininku M. Aleksa. Laikas: Vasario 14 d., antradienis, 20 val. Vieta: Charlie Wright's International, 45 Pitfield Street, City of London N1 6DA. Laikas: Vasario 15 d., trečiadienis, 19.30 val. Vieta: 606 Club, 90 Lots Road, London SW10 0QD. Bilietų užsakymas: http://www.606club.co.uk

INFORMACIJA Filmas “Sabas” bus parodytas ir Londone. Europos dokumentikos festivalio programoje bus rodomas filmas apie Lietuvos krepšinio legendą – ARVYDĄ SABONĮ. Vytauto V. Landsbergio filmas „Sabas“ - tai garsiausio visų laikų Lietuvos krepšininko sportinis šeimyninis portretas. Filme gausu svarbiausių Lietuvos krepšinio istorijos kadrų, pradedant 1938 m. Europos čempionatu. Legendinis sporto profesionalas pasakoja apie visai Lietuvai įsimintinas Žalgirio–CASK varžybas, Seulo, Barselonos, Atlantos olimpines žaidynes, Europos čempionatus. Laikas: Vasario 21 d., antradienį, 20 val. Vieta: LR ambasada, 2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE. Įėjimas nemokamas, tačiau būtina registruotis elektroniniu paštu events@uk.mfa.lt arba tel. 020 7592 2841. Filmas “Kai apkabinsiu tave” Tricycle kino teatre Naujasis KRISTIJONO VILDŽIŪNO filmas KAI APKABINSIU TAVE šiemet pristatomas Tarptautinio kino sezono programoje Tricycle kino teatre, kuriame rodomi geriausi 2012 m. Kino akademijos apdovanojimams nominuoti filmai užsienio kalba.

Filmo veiksmas nukelia mus į 1961-uosius metus. Tėvas ir dukra, išskirti per Antrąjį pasaulinį karą, bando susitikti Berlyne. Gelbėdami vienas kitą nuo galimų pinklių, abu yra pasiruošę atsižadėti taip trokštamo susitikimo. Vasario 23 d. po filmo rodymo režisierius Kristijonas Vildžiūnas atsakys į žiūrovų klausimus. Laikas: Vasario 23 d., ketvirtadienį, 20.15., vasario 24 d., penktadienį, 14.30. Vieta: The Tricycle Theatre 269 Kilburn High Road, London NW6 7JR Bilietų užsakymas: http://www.tricycle.co.uk Dvi prof. Vytauto Landsbergio paskaitos Britanijos – Lietuvos draugija, bendradarbiaudama su LR ambasada Jungtinėje Karalystėje bei UCL School of Slavonic and East European Studies kviečia visus į PROF. VYTAUTO LANDSBERGIO paskaitas, kurios vyks kovo 2 d. UCL (anglų k.) bei kovo 3 d. LR ambasadoje Londone (lietuvių k.). Laikas: Kovo 2 d., penktadienį, 18.30 val. Vieta: University College London, Wilkins Gustave Tuck Lecture Theatre, London WC1E 6BT. Vieša

paskaita, be registracijos. Laikas: Kovo 3 d., šeštadienį, 12 val. Vieta: LR ambasada, 2 Bessborough Gardens, SW1V 2JE. Būtina registruotis paskaitai adresu events@uk.mfa.lt, arba tel. 020 7592 2841 Susitikimas su istoriku prof. Normanu Daviesu Kviečiame į diskusiją „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: bendra istorija, nesutampantys vaizdiniai“ su vienu žymiausių pasaulio istorikų PROF. NORMANU DAVIESU, pagarsėjusiu Europos istorijos knygų „Dievo žaislas. Lenkijos istorija“, „Europa. Istorija“, „Kariaujanti Europa, 19391945“ autoriumi. Į diskusiją su prof. Normanu Daviesu įsijungs lietuvių istorikai, LDK specialistai Dr. Zenonas Norkus ir Dr. Gintautas Sliesoriūnas, taip pat Baltarusijos ekspertas Jim Dingley. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su LR ambasada JK, Lietuvos istorijos institutu ir University College London. Laikas: Kovo 19 d., pirmadienį, 17 val. Vieta: University College London, Wilkins Gustave Tuck Lecture Theatre, London WC1E 6BT. Vieša paskaita, be registracijos, nemokama.

PRENUMERATOS KVITAS 2012 Britanijos lietuvis

........................................................................................................................ Vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pavardė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Adresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ............................................................................................................................ Pašto kodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tel. nr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . El. paštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Prenumeruoju: metams (12 mėn) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pusei metų (6 mėn). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

UŽPILDYTĄ PRENUMERATOS LAPELĮ BEI ČEKIUS SIŲSKITE ADRESU: Z. Čepaitė 3 Trinity House Trinity Church Passage Barnes, London SW13 8DQ Vasaris 2012


PARAPIJOS SKAITYTOJŲ INFORMACIJA LAIŠKAI

Vasaris 2012

Britanijos lietuvis

27


Britanijos Lietuvis 02-2012  

1947 metų liepos 2 d. įsteigta Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjunga (DBLS) jau liepos 25-ąją išleido savaitraščio „Užsienio ir vidaus žini...

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you