Page 1

2012 | sausis

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

Nr. 1 (2640) Leidžiamas nuo 1947 07 25

Atgal į Lietuvą kaip į svečią šalį

Dvi vieno lietuvio palaimos Jūrų skautai – kablys visam gyvenimui Kalėdinis spektaklis pradžiugino šimtus Londono lietuviukų


MIELI TAUTIEČIAI! KVIEČIAME VISUS DRAUGE ŠVĘSTI

VASARIO 16-ĄJĄ, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENĄ

ŠVENTĖ VYKS VASARIO 19 D. ŠV.KAZIMIERO BAŽNYČIOJE 12 val. – IŠKILMINGOS MIŠIOS 13 val. – KONCERTAS PO KONCERTO – VAIŠĖS SVETAINĖJE Maloniai kviečiame! ŠV.KAZIMIERO BAŽNYČIOS ADRESAS: 21 THE OVAL, HACKNEY ROAD, HACKNEY, LONDON, SAUSIS E220129DT


AKTUALIJOS

K

alėdinės atostogos daugelį buvo išviliojusios atgal į Lietuvą. Tegu trumpam – artimųjų aplankyti, dovanas nuvežti, truputį šaltesniu oru pakvėpuoti – bet Kalėdos be kontakto su Lietuva - ne Kalėdos. Nesvarbu, į kokias tolimas šalis išklydę bebūtume, nepaisant, kiek pagiežos širdyje bebūtų išsivežta, Kalėdos yra tas metas, kai pasižvalgoma atgal, ir tas atgal dažniausiai yra Lietuva ir ten likę artimieji. Beje, šventinis pasibuvimas Lietuvoje daugeliui yra ir pasitikrinimas – o kaip ten klostosi reikalai, gal pagerėjo gyvenimas, gal jau grįžti atgal? Į šeimą ir artimuosius orientuotos žiemos šventės neretai užaštrina klausimą – kur ir su kuo aš iš tikrųjų noriu gyventi? Kur norėčiau būti ne tik šiandien, bet ir pavyzdžiui, po dešimties metų? Kur bus ta vieta, kuri vadinsis šeimos namais ir taps brangia ne tik vaikams, bet ir anūkams? Socialinės apsaugos ir Darbo miniterijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia, kad trečdalis per pastaruosius metus Lietuvą palikusių emigrantų jau yra apsisprendę nebegrįžti, trečdalis – dar svarsto, su kuria šalimi jie susies savo ateitį, o trečdalis rimtai planuoja anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą. Grįžimas į Lietuvą ir su tuo susiję klausimai ir yra svarbiausia šio numerio tema. Apie asmeninę grįžimo į tėvynę patirtį kalbamės su 15 metų Anglijoje pragyvenusia ir praeitą vasarą atgal į Lietuvą išvykti nusprendusia Lina Stankevičiene. Kas nulėmė šeimos apsisprendimą ir koks jausmas grįžus į Lietuvą su dukromis, kurių gimtinė jau yra Anglija? Kita „Britanijos lietuvyje“ spausdinama istorija kiek kitokia – apie tai, kaip Anglija pamažėl tampa sava šalimi, suteikiančia ne tik darbą ir uždarbį, bet ir atveriančia daug savirealizacijos galimybių. Daugiau kaip 15 metų Londone gyvenantis, statybų verslu užsiimantis, o laisvalaikiu menus kuriantis Audrius Kazbaras tik visai neseniai nustojo svarstęs, ar likti Anglijoje, ar grįžti Lietuvon, ar gal dar kur kitur išvykti. Londone jis jau saviškis. Tiems, kas nusprendė savo gyvenimą susieti su Anglija ir nebesijaučia čia laikini, bus įdomu ir verta susipažinti su tuo, kuo kvėpavo ir kaip savo gyvenimo pagrindus klojo čia gerokai anksčiau įsikūrę lietuviai. Tad nuo šio numerio kiekviename žurnale pateiksime šiek tiek žinių apie lietuvių gyvenimą ir veiklą tuo metu, kai JK buvo už geležinės uždangos, ir rinktis, kur geriau – ar čia ar Lietuvoj – nebuvo įmanoma. Kadangi sausis yra paženklintas skaudžia ir atmintina Lietuvos kelio į laisvę data, tad pirmasis pasakojimas apie tai, kaip Sausio 13-osios aukos Lietuvių bendruomenės JK pastangomis 1991 m. buvo pagerbtos Trafalgaro aikštėje. Beje, prisimenant praeitį, paminėtina dar viena svarbi detalė - lietuviškai šv. Kazimiero bažnyčiai Londone, kurią savo lėšomis pastatė tuometiniai lietuviai emigrantai, šiemet sukanka 100 metų. Apie tai, kaip galite prisidėti prie šios lietuviams šventos vietos palaikymo ir puoselėjimo, sužinosite 26 puslapyje. Nuo šio numerio į „Britanijos lietuvio“ puslapius vėl grįžta psichologė Edita Radzevičiūtė su savo pokalbiais psichologinėmis temomis. Ji ne tik aptars jautrias tarpusavo santykių, bendravimo ar gyvenimo krizių problemas, bet ir pasiruošusi atsakyti į asmeninius skaitytojų klausimus. „Britanijos lietuvis“ siekia būti ne tik įdomiu, bet ir naudingu žurnalu, tad kviečiame ir kitus Anglijoje gyvenančius lietuvius specialistus pasidalinti sukaupta gyvenimo čia patirtimi, nes tik vieni kietiems patardami ir padėdami savo aplinką darome mielesnę ir jaukesnę. Skaitykite, rašykite, dalinkitės naujienomis, sumanymais ir nuomonėmis. Laukiame jūsų laiškų bei žinučių ir esam pasirengę ir papasakoti apie jūsų gerą patirtį ir paanalizuoti jums iškylančias problemas. Zita Čepaitė

Kontaktai: © „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

SAUSIS 2012

Redaktorė Zita Čepaitė Tel: +44 7534857093 El. p.: editor@britanijoslietuvis.co.uk Informacija: Tel: +44 7534857092 El. p.: info@britanijoslietuvis.co.uk Dizainas: Evelina Garliauskienė Viršelio foto: www.dreamstime.com

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster London SW1V 2JE Žurnalą parėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Grįžimą į Lietuvą apsunkina ir informacijos stygius

4

Atgal į Lietuvą kaip į svečią šalį

8

BENDRUOMENĖ Sausio 13 aukos buvo pagerbtos ir Trafalgaro aikštėje Dail. Marijai Barėnienei - 90 m.

PAŽINTIS Dvi vieno lietuvio palaimos

12 JAUNIMAS Jūrų skautai – kablys visam gyvenimui

16 PSICHOLOGIJA Pošventinis sindromas

18 TĖVYNĖJE Emigracija iš Lietuvos ne mažėja, o auga

20 MES ANGLIJOJE Verslo konferencija Londone – Lietuva turi didelį potencialą sulaukti investuotojų

Emigrantai buriami Vilkaviškyje

21

Kalėdinis spektaklis pradžiugino šimtus Londono lietuviukų

24

KNYGŲ LENTYNA Naujausių knygų apžvalga

INFORMACIJA, SKELBIMAI

25


04

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

GRĮŽIMĄ Į LIETUVĄ APSUNKINA IR INFORMACIJOS STYGIUS Nors ekspertai ilgalaikės emigrantų grįžimo į Lietuvą tendencijos nemato, tačiau užsieny pagyvenę ir į Lietuvą grįžę žmonės jau skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Tiesa, išvykstančiųjų skaičius vis vien išlieka penkis kartus didesnis nei atvykstančių. Bet kaip bebūtų grįžimo į Lietuvą galimybę anksčiau ar vėliau svarsto nemaža dalis išvykusiųjų. Ir nemaža jų dalis, ypač tie, kas užsienyje gyveno ilgesnį laiką susiduria su problema, iš kur gauti informaciją apie tai, kas jų laukia Lietuvoje ir kaip tam pasiruošti. Visiškai neseniai į JKLB valdybą pasiekė alytiškio Ričardo B. laiškas, kuriame jis pasakojo, jog po 2 metų darbo Anglijoje jo sutartis buvo nutraukta. Vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir ten kreipėsi į darbo biržą. Darbo birža paprašė, kad jis pateiktų P45 formą, kurią nutraukiant darbo sutartį turi išduoti buvusi darbovietė. Be tos formos Darbo birža negali išmokėti bedarbystės pašalpos. Ričardas kreipėsi į buvusią įmonę, prašydamas, kad jie išsiųstų jam reikalingą dokumentą, tačiau sulaukė jo tik po gerų trejų mėnesių, ir visą tą laiką jam priklausančios bedarbystės pašalpos negalėjo gauti. Paklaustas, ar nežinojo, jog minėtą dokumentą reikėjo pasiimti iškart, kai įmonė nutraukė su juo sutartį, vyras patikino nemanęs, kad jos prireiks Lietuvoje. „Žinojau, kad jeigu JK noriu pakeisti įmonę, tada turiu pasiimti šitą formą iš buvusios darbovietes, bet kadangi mano planuose nebuvo ketinimo dirbti JK, o nusprendžiau grįžti į Lietuvą, tai ir nepasiėmiau,“ – sakė pardavimų vadybininku dirbęs Ričardas. Vyras minėjo, kad ne jis vienas nežino, ko gali prireikti grįžtant į Lietuvą; daug kas net neturi supratimo, kur šią informaciją gauti. Kadaise veikęs Išeivijos grįžimo informacijos centras, kurio užduotis buvo teikti grįžtantiesiems reikalingą informaciją, prieš porą metų buvo uždarytas. Užsienyje gyvenačių lietuvių reikalais rūpinasi Užsienio reikalų ministerijai priklausantis Užsienio lietuvių departamentas. Tačiau, kur gali gauti atsakymus į jam rūpimus klausimus grįžti sumanęs mūsų tautietis? 2007 m. Lietuvos vyriausybė patvirtino Ekonominės migracijos reguliavimo strategiją (EMRS), kurioje buvo numatytos įvairios išvykusiųjų informavimo priemonės. Buvo platinami specialūs leidiniai, organizuojami renginiai, pradėta transliuoti lietuviška televizija per palydovą, planuota sukurti išvykusiems skirtą interneto portalą, svarstyta galimybė užsienyje steigti informacinius centrus. Nemažai dėmesio skirta į Lietuvą ketinantiems grįžti emigrantams aktualios informacijos apie darbo, mokymosi, investavimo sąlygas Lietuvoje sklaidai. Tačiau šios pastangos nebuvo rezultatyvios.

Socialinės ir darbo ministerijos užsakymu atliktas EMRS efektyvumo tyrimas atskleidė, kad didelei daliai išvykusiųjų trūksta informacijos apie darbo ir mokymosi sąlygas Lietuvoje, įsidarbinimo, verslo steigimo galimybes ir t. t. Valstybės institucijos esą teikia tokią informaciją, tačiau pusė išvykusiųjų nėra nieko apie tai girdėję. Atliktas tyrimas atskleidė, kad būta daug įvairių valstybės iniciatyvų, tačiau taip pat parodė, kad apie šias iniciatyvas nepakankamai žinoma, jos nenaudojamos, nepasitikima jų turiniu. Tyrimo metu buvo apklausti užsienyje gyvenantys lietuviai ir daugiau kaip pusė jų nurodė, kad jiems reikalinga informacija apie darbo sąlygas ir atlyginimų lygį Lietuvoje (63,1 proc.), apie įsidarbinimo galimybes (56,2 proc.), darbo stažo įskaitymą ir kvalifikacijos, įgytos užsienyje, pripažinimą (52,1 proc.). Buvo atlikta ir grįžusiųjų gyventi į Lietuvą apklausa. Ji irgi patvirtino, kad gyvenant užsienyje labiausiai jiems buvo reikalinga informacija apie įsidarbinimo galimybes ir darbo sąlygas. Be to, paaiškėjo, kad informavimo srityje didesnė problema yra ne informacijos kiekis, o jos nesistemiškumas ir sudėtinga paieška. Galima sakyti, jog didžiulis ir greičiausiai nemažai kainavęs tyrimas parodė tai, ką dauguma išvykusiųjų žino ir taip – informaciją apie grįžimo į Lietuvą sąlygas reikia susirankioti pačiam, nes paprasto ir aiškaus būdo, kaip ją rasti, net jei tokia ir egzistuoja, nėra. Ir nors, kaip rodo jau minėto tyrimo metu atlikta atlikta išvykusiųjų apklausa, grįžti planuoja tik maždaug trečdalis šiuo metu užsienyje gyvenančių lietuvių (trečdalis nurodo, kad jau yra apsisprendę negrįžti), visgi tas grįžtančiųjų trečdalis turint galvoje šimtus tūkstančių emigravusių, yra pakankamai daug, ir grįžimo jiems palengvinimas turbūt būtų vertas valstybės pastangų. EMRS įgyvendinimo efektyvumo tyrimo autoriai atskleidė išvykusiųjų informavimo spragas ir pasiūlė Vyriausybei, kaip gerinti išvykusiesiems teikiamos informacijos kokybę ir prieinamumą ir galbūt atnaujinta Ekonominės migracijos reguliavimo strategija nebus vien tuščių frazių rinkinys. Zita Čepaitė

SAUSIS 2012


AKTUALIJOS

Britanijos lietuvis

05

2010 m. viduryje Lina Stankevičienė buvo patvirtinta Canning Towne (Rytų Londonas) įsikūrusio vaikų darželio „Moksliukas“ vadove, o 2011 pabaigoje jau ruošė sau pamainą, nes pati su šeima po penkiolikos metų, praleistų Anglijoje, susiruošė atgal į Lietuvą. Tiesą sakant, šeima – vyras su dviem mokyklinio amžiaus dukromis, jau įsikūrė Kėdainiuose, kad mergaitės mokslo metus pradėtų jau naujoje mokykloje. Pati Lina kol neparuoš sau pamainos ir kol naujas žmogus nebus patvirtintas Ofstedo, kurio sistemoje darželis „Moksliukas“ yra registruotas, išvykti negali. Tačiau kaip bebūtų, sausio pabaigoje su Londonu ji planuoja visam laikui atsisveikinti. Kas lėmė, kad šeima daugiau kaip dešimtmetį pragyvenusi Londone, nusprendė grįžti į Lietuvą ir kaip sekasi adaptuotis gimtinėje?

Lina Stankevičienė

Kai žmonės sužino, kad į Lietuvą grįžote po 15 metų gyvenimo Londone, tubūt pirmas klausimas, kurį tenka išgirsti yra – kas privertė? Juk daugelio akimis žiūrint čia buvote neblogai įsikūrę, o Lietuva vis dar neatrodo ta vieta, kur renkamasi gyventi? Iš tikrųjų 15 metų netrumpas laiko tarpas. Čia gimė abi jaunesnės dukros, čia susibūrė draugų ir artimų žmonių ratas, subrendo mūsų bažnytinė bendruomenė. Visa tai labai svarbu. Bet prieš kokius tris metus mudu su vyru pradėjom svarstyti, kiek ilgai mes pasiruošę gyventi Londone. Kadangi auginame mokyklinio amžiaus vaikus, aštuonių ir dvylikos metų - vyriausioji jau suaugus ir ji nusprendė likti Anglijoje - būtent dėl mokyklinio amžiaus mergaičių ir iškilo klausimas, kur jos pabaigs mokyklą. Kol vaikas lanko pradinę mokyklą, pakeitus ją, didelio poveikio vaikui nebus. Bet vėliau jau reikia apsispręsti, ir mums, kaip tėvams, kilo klausi-

SAUSIS 2012

ATGAL Į LIETUVĄ – LYG Į KITĄ ŠALĮ mas, ar dar 10 metų likti čia gyventi, ar artimiausiu metu pradėti kurti gyvenimą Lietuvoje. Tą klausimą svarstėm maždaug 3 metus. Vyras užsiėmė mašinų verslu, pradėjo dažniau į Lietuvą važinėti ir kartą grįžęs sako - žinai, visą gyvenimą neįsivaizduoju, kad galėčiau šitoje šaly gyventi, traukia savo miškas, savo kiemas, lietuviškos pelkės, žvejyba, gyvenimas arčiau gamtos, ko čia nėra. Aš tuo metu turėjau savo verslą, buvau įkūrusi darželį, turėjau lituanistinę mokyklėlę “Linelis”, buvau labai užimta bažnytinėje veikloje, su Lietuva nuolat palaikėm ryšį, tai aš tokio didelio poreikio grįžti nejaučiau. Jaučiausi čia laiminga, dėkojau Dievui už man suteiktas galimybes, pabaigiau čia universitetą, ir man čia viskas tiko. Jeigu man vienai būtų reikėję spręsti, būčiau maniusi – galiu čia ir visą gyvenimą pragyventi. Bet kai klausimas kyla šeimoje, reikia į visų poreikius atsižvelgti. Ilgai analizavom, stebėjom ekonominę padėtį Lietuvoj ir pastaraisiais metais ji tikrai dar pablogėjo, ir kadangi čia turėjom darbą ir pajamas atrodė nelogiška viską palikti ir vėl pradėti iš naujo.

Ar iš tikrųjų taip ir yra, kad grįžus į Lietuvą, viską tenka pradėti iš naujo? Sitaucija panaši, lyg būtum į kitą šalį persikėlęs. Vienas tik pliusas – savo kalba gali susikalbėti, nereikia kalbos mokytis ir nervintis, kad ko nors nesupratai ar ne taip supratai dėl kalbos barjero. O visa kita – labai panašu.


06

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

Vyras buvo įsitikinęs, kad duonai ir Lietuvoj galima užsidirbti, nes daug jo draugų, Anglijoje ilgokai pragyvenusių, grįžo į Lietuvą, ir jie neskursta ir tenai. Bet iš esmės apsisprendimą lėmė supratimas, kad jeigu dabar neišvažiuosim, po to negalėsim išvažiuoti dėl vaikų. Tad praeitą vasarą galutinai apsisprendėm ir užregistravome savo dukras M.Daukšos mokykloje Kėdainiuose.

Kaip reaguoja mokykloje, kai ateinate su vaikais, grįžusiais iš užsienio? Mums buvo labai svarbu, kad dukros patirtų kuo mažiau traumos. Suaugęs kitaip į viską žiūri, nes pats priima sprendimus, o vaikai turi prisitaikyti, tad prieš važiuodami mes daug bendravom su Lietuvon jau grįžusiom šeimom, domėjomės, kaip sekėsi jų vaikams. Buvo visokių nuomonių, buvo, kurie sakė, kad vaikai nepritapo, ir būtent dėl vaikų reikėjo važiuoti vėl į Angliją. Buvo tokių, kurie skundėsi, jog pedagogų požiūris į grįžusius vaikus labai negeras. Visko prisiklausėm. Ir buvom maloniai nustebinti, kad mergaitės mokykloje buvo priimtos su tokiu dėmesiu ir rūpesčiu, kokį, nežinau, ar čia buvo patyrusios. Kadangi pati dirbu švietimo sistemoj, gerai žinau, kaip Anglijoj yra – visi žino taisykles, kurių privalu laikytis, visi welcome, bet ar tai plaukia iš

širdies? Durys čia visiems atviros, bet diskriminacija kaip vyko taip

ir vyksta, tik niekas viešai nekalba, tokia sakyčiau tylioji diskriminacija. Lietuvoj pajutom labai nuoširdų rūpestį, buvo peržiūrėti ir išanalizuoti visi mergaičių atsivežti sertifikatai, patikrinti lietuvių kalbos gebėjimai.

Kaip vyksta lietuvių kalbos gebėjimų tikrinimas? Yra parengtas tam tikras kalbos lygio testas. Iš pradžių - pokalbis, paskui duodamos užduotys raštu. Bet man patiko neformalus mokytojų požiūris, nes buvo viskas daroma, kad vaikai nepatirtų traumos. Dėl kalbos testo buvom iš anksto perspėti, buvo net svarstyta, ar išvis tą testą daryti. Kai mergaitės pradėjo lankyti mokyklą, mokytojai labai daug bendravo su mumis, teiravosi, kaip jos jaučiasi. Atėjus pirmą kartą į klasę dukroms buvo skiras pagrindinis dėmesys, tiek šilumos, supratimo pajutom, atrodė, esi laukiamas, visi džiaugiasi, jog grįžai, ir kad tu būtent kaip lietuvis esi mielai priimamas.

Ar toks šiltas priėmimas priklauso nuo asmens, ar yra kokios bendros gairės, švietimo specialistų parengta metodika, kaip elgtis su sugrįžusiais emigrantų vaikais? Kadangi aš Anglijoje jau ilgai dirbu su lietuvių vaikais, tai pamenu, kaip mums, lituanistinių mokyklėlių mokytojoms, Išeivijos ir Tautinių mažumų departamentas surengė pirmąjį kvalifikacijos kėlimo seminarą. Jis vyko Trakuose, susirinko mokyklėlių vadovai iš viso pasaulio. Būtent to seminaro metu buvo pranešta, kad yra rengiama programa grįžtantiems emigrantų vaikams, o po metų jie išsiuntinėjo metodinę medžiagą, ko gali tikėtis į Lietuvos mokyklas grįžę emigrantų vaikai. Mes tą informaciją paskleidėm ir vėliau man teko sutikti tėvų, grįžusių Lietuvon, bet paskui atgal čia atvykusių, ir jie sakė, kad taip, metodika yra, bet patirties trūksta, nėra įgūdžių, kaip padėti grįžusiems vaikams adaptuotis. Bet mūsų atveju patirtis buvo vien tik teigiama. Svarbiausia, kas buvo padaryta, buvo sukurta labai gera emocinė terpė mūsų dukroms, ir dabar, praėjus beveik trejetui mėnesių, jos pasiekė tikrai gerų rezultatų.

Ar joms užteko lietuvių kalbos žinių, kad galėtų lygiavertiškai mokytis su kitais bendraklasiais? Tuo metu, kai gimė dukros, planų grįžti į Lietuvą tikrai neturėjom. Kaip daugelis lietuvių, kurie išvyksta su pykčiu ir nuoskauda, taip ir aš buvau viena iš tų, ieškojusių geresnio gyvenimo. Lietuvoj mokiausi režisūros ir maniau, kad dirbsiu kultūros namuose. Tačiau taip nutiko kad atsidūriau užsieny ir teko dirbti fabrikuose, ir tokių klausimų, ar myli Lietuvą, ar galvoji grįžti, niekas sau nekėlė, vienas klausimas buvo, kaip čia išlikti ir išgyventi. Bet susidūrus su lietuvių vaikais, pradėjo jausmai atsigauti, pajutau, kad man gimtoji kalba tikrai brangi, kad liaudies dainos virkdina širdį, ir per tai supratau, kad mano kaip mamos atsakomybė bet kokia kaina išsaugoti savo vaikams lietuvybę, kad mano tėvams ir mano seneliams nebūtų streso, kad jų anūkė ar proanūkė nebekalba lietuviškai, arba jos kalba yra laužyta, darkyta, sunkiai suprantama. Tai suvokusi įsijungiau į lietuvišką veiklą, stengiausi tų vaikų Lietuvai neprarsti. Mano dukros visą laiką buvo šalia, nes įkūriau lituanistinę mokyklėlę ir ten jos bendravo su lietuviukais, kartu su jais mokėsi kalbos. Be to, mes su vyru nutarėm, kad dėl tėvų turim dažnai važiuoti į Lietuvą ir kiekvienais metais lankydavomės tėvynėje SAUSIS 2012


AKTUALIJOS

po tris kartus. Krikščionių bažnyčioje renginius rengdavom irgi tik lietuviškai. Nors vaikams angliškai daug paprasčiau, pavyzdžiui, skaityti Šv.Raštą, nes iš karto supranta apie ką eina kalba, o kai lietuviškai skaitau, jie klausia, o ką tas ar kitas žodis reiškia. Bet mes turėjom tikslą – mūsų šaknys yra lietuviškos ir turim jas puoselėti. Taip neleidom vaikams pamiršti gimtosios kalbos, išmokinom ir skaityti, ir rašyti.

Ar dukros norėjo važiuoti gyventi į Lietuvą, nes juk faktiškai jų gimtinė – Anglija? Apsisprendę grįžti, mes jas iš anksto pradėjom pratinti prie minties, kad gyvensim Lietuvoje. Lankydamiesi Lietuvoj vis užvesdavome kalbą, kaip būtų, jei čia gyventume. Jos – oi ne, nenorim į Lietuvą. Nenorėjo dėl draugų, nes tokiame amžiuje draugai labai svarbūs. Jos labiausiai nerimavo, kaip bus, jei su manim niekas nenorės draugauti, jei aš nesusikalbėsiu. Gąsdino tai, kas ir mus, suaugusius natūraliai gąsdina, pavyzdžiui, pereinant į naują darbovietę, pan.

Neretai tenka girdėti tėvus sakant, kad vaikai gyvens Anglijoje ir kam jiems ta lietuvių kalba? Supratau vieną dalyką - niekada nežinai, kaip bus. Ir čia gyvenančių lietuvių požiūris, kad mano vaikai kalba angliškai, ir to gana, yra baisus. Tai labai skurdus mąstymas. Todėl ir reikalingos lietuviškos mokyklos, lietuviški darželiai. Pavyzdžiui, britų požiūris į gimtąją kalbą yra visiškai kitos – jie skatina tėvus sudėti vaikams gimtosios kalbos pagrindus, mūsų atveju - tai lietvių kalba. Atrodytų, kodėl britams turėtų rūpėti lietuvių, ar indų ar kitos kalbos, bet jie puikiai žino, kaip svarbu vaikui turėti gimtosios kalbos pamatus, nes ant tų pamatų yra formuojama antroji, t.y. anglų kalba. Jie net skyrė pinigų lietuviškam lankstinukui, kuriame pateikiami atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus, ar pavyzdžiui, gimtosios kalbos mokymasis netrukdys išmokti angliškai ir pan. Mes tuos lankstinukus padalinome, kad tėvai suprastų, jog skatinimas vaikus mokyti lietuviškai, nėra mūsų pačių sugalvotas, kad mokslininkų tyrimai rodo, jog vaiko vystymuisi tai yra labai gerai, jis protingesnis nuo to. Ir tai mane paskatino mokyti vaikus lietuviškai dar tada, kai konkrečių planų grįžti į Lietuvą neturėjom.

Čia gimę vaikai pripranta prie visiškai kitokių mokytojųmokinių santykio, kitokio bendravimo, ir panašiai. Kokie pagrindiniai mokyklos Lietuvoje ir Anglijoje skirtumai? Dukroms buvo labai keista, kad yra dabartinė jų mokykla yra didelė ir mokiniai visokio amžiaus. Čia jos mokėsi mažose mokyklose, vaikai buvo panašaus amžiaus, tai joms buvo keista, jos stebėjosi - mama, kokio dydžio ten vaikai ateina. Kitas skirtumas susijęs su vaikų saugumu. Anglijos mokyklose ji labai stipri, vieno vaiko iš mokyklos neišleidžia, o Lietuvoj nuo pirmos klasės vaikas pats ateina į mokyklą per miškus ir atgal pareina. Be to, per pertrauką vaikai gali išeiti iš mokyklos, kas SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis

07

čia nebuvo galima. Iš pradžių jos nesuprato, ką daryti, baiminosi, ar nenubaus. Nors joms ir buvo paaiškinta visa sistema, vis vien prireikė laiko, kol jos tai pradėjo priimti natūraliai. Be to, pertraukų metu Lietuvoj vaikai dūksta, apsistumdo, pasimuša, gali elgtis be didelių suvaržymų, kol, žinoma, budinti mokytoja nepamato. Anglijoje net paliesti vaiko negalima, žiūrima, ar nėra prievartos, ar nėra spausdimo, žiūrima, kad neužsigautų. Lietuvoje vaikams daugiau laisvės.

O kas buvo jums, kaip tėvams, labiausiai netikėta? Visiška naujovė buvo rugsėjo pirmoji. Čia, pavyzdžiui, tėvams rugsėjo pirmajai ruoštis nereikia. Nuėjai į mokyklą, pasakei uniformos dydį, susimokėjai pinigėlius, vaiką aprengei ir išvedei į mokyklą. Tavo misija baigta, tereikia kiekvieną dieną vaiką laiku į mokyklą atvesti ir iš ten pasiimti. Lietuvoje gavom didžiausius sąrašus – pratybos sąsiuviniai, vadovėliai, dažai, pieštukai, vieni namuose, kiti mokykloje – reikia viską supirkti nuo a iki z. Kadangi mūsų vaikai čia gimė ir čia pradėjo eiti į mokyklą, mes su tuo nebuvom susidūrę, tai turėjom susigaudyti ir suprasti, kad tai yra normalu, kad išleidžiant vaiką į mokyklą reikia ir tėvams paplušėti.

Kokią išvadą padarytumėt iš savosios grįžimo į Lietuvą patirties? Pirma, ką patarčiau šeimoms su vaikais – niekada nereikia padėti taško, tvirtinant, kad niekada negrįši. Ir gyvenant Britanijoj labai svarbu nepamiršti, kad esi lietuvis. Ir tą emigrantinę savijautą galima sušvelninti, žinant, kad vieną dieną galėsi grįžti. O kad tavo vaikas mokės lietuviškai ne tik kalbėti, bet ir skaityti bei rašyti, tikrai nepamaišys net jei jis gyvens Britanijoje.

Kalbėjosi Zita Čepaitė


08

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

SAUSIO 13-ąją ANGLŲ ŽINIASKLAIDA VADINO KRUVINĄJA DIENA, O ŽUVUSIEJI BUVO PAGERBTI TRAFALGARO AIKŠTĖJE

Foto: www.dreamstime.com

Kiekvienais metais Lietuva mini Sausio 13-osios aukas - už laisvę kovojusius ir žuvusius žmones. Tą dieną pagerbiamas žuvusiųjų atminimas, o daugelio atmintyje iškyla šiurpūs tos atmintinos nakties vaizdai. Masės žmonių tą naktį susirinko prie televizijos bokšto bei Seimo, kad apgintų laisvai išrinktą, Lietuvos nepriklausomybę paskelbusią valdžią – laisvė turėjo būti apginta. Ši kova siekiant apginti Lietuvos laisvę nuo Sovietų agresijos vyko ne vien Lietuvoje, ji vyko visur, kur gyveno lietuviai. Čia pateikiama ištrauka iš Kazimiero Barėno knygos „Britanijos lietuviai 1974 – 1994“ primena tuos jau per porą dešimtmečių nutoliusius laikus. 1991 m. sausio 19 d. Londono Trafalgaro aikštėje surengtame mitinge pareikštas protestas dėl Lietuvoje įvykdytų sausio 13 žudynių ir paminėtos tų žudynių aukos. Dalyvavo apie 1000 žmonių. Korespondentų nuolatiniai pranešimai spaudai, radijui, televizijai apie sovietų tankų ir parašiutninkų puolimą prieš beginklius civilius gyventojus ir žiaurius žudymus sukrėtė Britanijos ir kitų šalių gyventojus, todėl nėra ko stebėrtis, kad sausio 19 d. suėjo visų pakraipų politiniai veikėjai, suėjo minia pabaltiečių, baltarusių, ukrianiečių, čekų ir kitų nuo sovietinio imperializmo nukentėjusių tautų atstovų, nešdamiesi plakatus ir tautines vėliavas. Prie Nelsono kolonos po mitingo buvo pritvirtinti 14 žuvusiųjų didvyrių simboliniai antkapiai, ant kurių surašyta mirusiųjų vardai, pavardės, gimimo SAUSIS 2012


BENDRUOMENĖ

Britanijos lietuvis

09

1991 Sausio 13 d. įvykių minėjimas Trafalgaro aukštėje Londone. Ruošė DBLS ir Baltų Taryba.

ir mirties datos. Susikaupusią minią pasveikino DBLS pirmininkas Jaras Alkis ir perskaitė iš Vilniaus gautą AT pirmininko V. Landsbergio laišką. Po jo kalbėjo įvairių tautų atstovai, reikšdami užuojautą. Latvių ir šį mitingą suorganizavusios Baltų tarybos vardu kalbėjo Andrius Abakuks. Toliau kalbas sakė Sir Russell Johnson, liberalų demokratų parlamentinės partijos vadas Paddy Ashdown, Škotijos ir Valijos (Velso – red. pastaba) vardu parlamentarai Thomas, Robert Dale. Darbo partijos vadas parlamente Neil Kinnock atsiuntė laišką, užuojautą pareiškė ir Darbo partijos atstovas lordų rūmuose lordas Ennals. Sveikinimą atsiuntė Edwina Currie. Londono latvių choras sugiedojo kelias giesmes. Į susirinkusius prabilo kun. Ričardas Repšys, neseniai atvykęs iš Lietuvos. Maldą už mirusius sukalbėjo anglų evangelikų kunigas. Kalbėjo dar Arthur Rimkiewicz, perskaitytas parlamentaro Nicholas Winterton laiškas, Sir Bernard Braine laiškas, kalbą pasakė ir buvusi politinė kalinė poetė Irina Ratušinskaja. Rašytojas ukrainietis Jurijus Pokalčiukas kalbėjo „Ruch“ fronto vardu, pasisakė Stewart Northolt, vietnamiečių ir afganistaniečių atstovai, Estijos poetė Kersti Uibo, Vladimiras Bukovskis ir kt. John Wilkinson parašė laišką. Demonstracija užtruko 3 valandas. Sugiedoti Lietuvos, Estijos ir Latvijos himnai. Apie tą patį laiką britų Darbo partijos vykdomasis komitetas savo pareiškime griežtai pasmerkė sovietinės valdžios ir vadinamųjų nacionalinio gelbėjimo komiteto smurto veiksmus Pabaltijo respublikose. Londono lioetuviai, estai, latviai, ukrainiečiai, anglai ir kitų tautybių atstovai buvo susirinkę prie Sov. Sąjungos ambasados ir protestavo prieš sovietinės kariuomenės įvykdytas žudynes Lietuvoje ir Latvijoje. Britų parlamento narys David Atkinson paskelbė rezoliuciją, smerkiančią sovietų sąjungos vykdomą priespaudą Pabaltijo valstybėse. Tą rezoliuciją pasirašė 27 parlamentarai. Rezoliuciją smerkiančią Sov. Sąjungos ginkluotą agresiją Pabaltijos valstybėse paskelbė liberalų demokratų parlamentaras David Alton, ir tą pasirašė dar 24 kiti parlamentarai. DBLS CV (Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos Centro valdyba – red. pastaba) paragino lietuvius rašyti laiškus savo rajonų parlamento nariams, kad jie prisidėtų prie tų rezoliucijų. SAUSIS 2012

Tam tikro sujudimo tada buvo Britanijos parlamente ir už parlamento. Vasario 11 d. Škotijos nacionalinei partijai atstovaujanti Margaret Ewing parlamento posėdyje pateikė tokio turinio rezoliuciją: „Parlamentas sveikina Lietuvos žmones,didžiule dauguma išreiškusius paramą demokratinei nepriklausomybei ir už ją atidavusius 90,47 proc. balsų visų dalyvavusių vasario 9 d. šeštadienio plebiscite“ ir t.t.

DBLS ir Baltų Tarybos suruošta demonstracija ir mitingas Trafalgaro aikštėje 1991 m. kovo 16 d. reikalaujant laisvės.(Nuotr. Iš K. Barėno knygos)

Vasario 20 d. ta pati parlamentarė M. Ewing pateikė 6 klausimus Užsienio ir britų sandraugos ministrui D. Hogg. Ar po nepriklausomybės plebiscito Lietuvoje jis yra kreipesis į Lietuvos prezidentą V. Landsbergį, Sovietų Sąjungos prezidentą M. Gorbačiovą, Sov. Sąjungos ambasadą Londone ir DBLS ir ar gavo iš jų kokių pasiūlymų? Ar yra rūpinęsis, kad tie plebiscito rezultatai būtų svarstomi JT Saugumo taryboje ar Europos saugumo ir bendardarbiavimo taryboje. Ar iškels tą klausimą Europos Bendrijos ministrų susitikime? Į visus tuos ir dar kitus jos klausimus ministras Douglas Hogg atsakė neigiamai, nes dar neatėjęs laikas tokiems klausimams kelti. D. Hogg pritarė M. Ewing organizuojamai visų partijų parlamentarinei delegacijai, bet tik į Maskvą, ne į Lietuvą. Delegacija važiavo į Lietuvą. Ištrauka iš Kazimiero Barėno knygos „Britanijos lietuviai 1974 – 1994“


10

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

Apie sausio mėnesį devyniasdešimtmetį atšventusią Mariją Magdaleną Barauskienę (Barėnienę) žinių nėra daug – pati dailininkė nelinkusi apie save kalbėti. Ji gimė 1922m. sausio 1d. Kaune, 1947m. atvyko į Angliją ir savo darbinę veiklą pradėjo Mančesterio mieste. Šiame mieste ji susipažino ir ištekėjo už Kazimiero Barausko (Barėno). 1957m. jie persikėlė į Londoną ir Vakarų Londone įsigijo namą, kuriame p.Marija gyvena iki šiol.

DAILININKEI MARIJAI BARĖNIENEI – 90! M.M.Barėnienė visada buvo aktyvi lietuvių bendruomenės narė: ji dalyvavo skautų veikloje, savo namuose buvo atidariusi lituanistinę mokyklėlę, ruošė mokymosi programas, Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos vadovėlius. Tačiau didžiausia jos gyvenimo aistra buvo dailė. Baigusi tapybos kursus ji visą savo gyvenimą tapė draugų ir kolegų portretus, didelę kūrybos dalį skyrė atmintyje išlikusių tėvynės peizažų perkėlimui ant drobės. Jos tapyti Lietuvos istorinių asmenybių portretai ir šiandien puošia Lietuvių Sodybos sales, o 2010 m. Sekminių šventės metu tautiečiai galėjo ne tik apžiūrėti Lietuvių Sodyboje saugomą jos kūrybos lobyną, bet ir įsigyti patikusius darbus. Marija daug nusipelnė rūpindamasi savo vyro rašytojo Kazimiero Barausko (Barėno) kūrybiniu palikimu, kurį visą sutvarkė ir perdavė Petkevičaitės Bitės bibliotekai Panevėžyje. Jų šeimos paskirta Barausko (Barėno) vardo kasmetine pinigine premija apdovanojamas jaunas Lietuvos prozininkas.

Karalienės Mortos portretas ir šiandien puošia Lietuvių Sodybos konferencijų salę. Praeitą vasarą per Sekmines buvo galima ne tik apžiūrėti M.Barėnienės paveikslus, bet ir juos įsigyti.

Sveikiname gražaus jubiliejaus proga!

SAUSIS 2012


BENDRUOMENĖ

Britanijos lietuvis

11

Š. m. kovo 24-25 d.

Kviečia visus norinčius prisidėti prie kultūrinės veiklos! Jei nori susirasti draugų, bendraminčių, turiningai praleisti laiką, esi kūrybingas, pilnas idėjų, nori jas įgyvendinti, išmokti lietuviškų dainų, aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose ir prisidėti prie lietuvių išeivijos kultūrinės istorijos – esi labai laukiamas!

Repeticijos vyksta kiekvieną ketvirtadienį 19 val. Adresas: 121 Middleton Road, Higher Crumsall Manchester M8 4JY Išsamesnės informacijos kreipkitės el. paštu: recordare88@yahoo.com arba tel: 07747328132 vadovė Julija

SAUSIS 2012

Lietuvių Sodyboje, Headley Park Hotel, Picketts Hill, Sleaford near Bordon, Hampshire GU35 8TE, įvyks

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS IR LIETUVIŲ NAMŲ BENDROVĖS ATASKAITINIAI SUVAŽIAVIMAI JKLB atstovų ir LNB akcininkų registracija prasidės šeštadienį, kovo 24 d., nuo 11 val. Suvažiavimų pradžia 13 val. Teirautis tel. 07534857092


12

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

Zita Čepaitė

DVI VIENO LIETUVIO PALAIMOS Atvykę į Angliją kiekvienas stengiasi įsikurti kaip išmano. Daugelio rūpestis užsidirbti pragyvenimui, automobiliui, namui. Tačiau pasitaiko ir kitokių, ne visai tipiškų lietuvių, kurie uždirbtus pinigus investuoja į savo pomėgį. Toks yra Audrius Kazbaras industrinio Vakarų Londono rajono gamybinėse patalpose įkūręs galeriją. Į galeriją „The Cave“ mane atviliojo į mobiliuko ekraną atkeliavusi žinutė. Joje buvo skelbiama apie dainuojamosios poezijos vakarą, kuris vyks netoli North Acton stoties, paėjus į kairę, pasukus į dešinę (arba atvirkščiai), kažkur Westwood Bussiness centro rajone. Numeris - U15 . U reiškia unit - taip turbūt vadinamos gamybinės patalpos be aiškios paskirties. Nepasakyčiau, kad būtų skambėję labai patraukliai ir įsivaizdavau, kad pataikysiu į vakarėlį, kuriame daug alkoholio, ir kur visi save laiko nesuprastais menininkais. Patamsyje tą „unitą“ surasti nebuvo lengva, bet prie vieno sandėlio stoviniavę vyrukai, pasiteiravę, ar į vakarėlį, greit parodė, kur tai vyksta. Renginiai sandėlių ir garažų rajone vietiniams neatrodė naujiena, panašu, kad jie prie to pripratę. Bet pasirodo, prie renginių „The Cave“ galerijoje pripratę ir nemaža dalis Londono lietuvių, nes į jokiomis įprastomis žiniasklaidos priemonėmis neskelbtą dainuojamosios poezijos vakarą susirinko per 200 žmonių. Vaišės suneštinės, bet alkoholio – vyno ir alaus - įsigyti galima tik prie laikino baro, kurame vienvaldiškai šeimininkavo pats galerijos savininkas Audrius Kazbaras. Galerijos patalpa buvo modernios studijos, teatrališkai (tą pabrėžė

pora raudonu pliušu aptrauktų fotelių bei scenos drapiruotė) apstatyto salono bei gamyklos cecho junginys. Tokia erdvė ne kiekvieno skoniui, bet įrengta įdomiai, savitu stiliumi

Sandėlys virto galerija Per dainuojamosios poezijos vakarą su Audrium Kazbaru susipažinau tik prabėgom. Rimtesniam pokalbiui susėdom po geros savaitės. Kai pabeldžiau į galerijos duris, Audrius dar nebuvo grįžęs, nes jo darbas statybose užsitęsia iki nakties, tad vidun įleido juodaplaukė mergina, žinoma fotografė Miglė Bačkovaitė. Viduje kita jauna mergina tapė didžiulę, į sieną atremtą drobę. Po kiek laiko patalpose sušmėžavo dar viena moteriška figūra. Na, o Audriui vos spėjus grįžti vidun užsuko du anglakalbiai vyrukai, kurie apžiūrėjo patalpas, nes planuoja čia rengti tarptautinį didžėjų vakarą. Buvo akivaizdu, kad galerijoje gyvybė verda ne vien renginių metu, ir kad šitą erdvę galima vadinti ne vien galerija, bet ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. „Facebooke“ save muzikantu, kompozitorium ir fotografu pristatantis Audrius prisipažįsta, kad pirminis jo sumanymas ir buvo susikurti sau kūrybinę erdvę. „Anksčiau nuomavausi ofisą, ir kažkaip kartą pasiguodžiau mene-

džeriui, jog pas mane niekas netelpa, nei daiktai, nei buities rakandai, o aš ir fotografija užsiiminėju, atspaudus reikia kažkur laikyti... Ir šiaip esu žmogus, kuriam reikia erdvės... Tai jis mane čia atvedė, bet, sako, tau tikrai nepatiks. Bet aš iš karto pamačiau paveiksliuką, kaip čia galima įsikurti, ir išsinuomavau. Tada dar negalvojau, kad galeriją darysiu, ruošiausi sau, draugus pasikviesti, pakabinti ant sienos savo darbus, kad būtų maloni pabuvimui vieta. O paskui pamaniau – kodėl kitų nepakvietus, kad savo darbus eksponuotų. Taip ir pasidarė galerija.“ Audrius teigia nežinąs, kas šioje patalpoje buvo anksčiau, panašu, kad garažas ar krovinių sandėlys, nes grindinys buvo smarkiai išvažinėtas, betonas ištrupėjęs. Teko daug padirbėti - sudėti grindis, sutvarkyti lubas, įsirengti virtuvę, vonią ir tualetą, įruošti gyvenamąsias patalpas. Nes šiame „unite“ ne tik organizuojami renginiai, ruošiamasi parodoms, bet ir gyvenama.

Menininkų komuna Šiuo metu greta galerijos esančias patalpas dalinasi keturiese. „Iš pradžių įsikūriau vienas, paskui įsikėlė Miglė. Mes su ja susipažinom labai seniai. Portabelo turguje ji su drauge pardavinėjo suvenyrus, o aš buvau atvežęs parduoti

SAUSIS 2012


PAŽINTIS

Britanijos lietuvis

13

rankų darbo žvakes, kurias mano draugas Lietuvoj gamino, ir taip susipažinom. Užsiiminėjau tada fotografija, pakviečiau ją – gal nori papozuoti? Ji sako – o kokias fotografijas? Sakau – erotines. Sako, kad aš labai drovi. Bet pabandėm, pridarėm daug nuotraukų, ir ji pati susidomėjo fotografija ir pradėjo daryti darbus, ir labai Audrius vienas iš trynių brolių Kazbarų. neblogi. Kartą, man jau čia gyvenant, ji paskambino, sako, išeidinėju iš savo senos vietos, gal tu kambarį atskirą turėsi... Sakau, sukalsiu aš tau atskirą kambarį. Olga irgi sena pažįstama, paskambino, kad išsikrausto, irgi čia persikėlė. Paskui Monika iš Lietuvos atvažiavo. Kartą pamačiau jos tapybą, sakau, ką tu sėdi dabar Klaipėdoje, atvažiuok, sėdėk čia ir piešk. Dabar jau bendrą parodą planuojam daryti.“ Audrius pripažįsta, kad jie gyvena kaip kokia komuna – visi vienas kitą palaikydami, drauge organizuodami renginius, dalindamiesi ir plotu, ir idėjomis, ir maistu. Visiškai neseniai galerijos sieną papuošė naujas paveikslas – tikras bendradarbiavimo pavyzdys: Miglės fotografiją tapybos priemonėmis Audrius ir Gyvenimas Londone nebuvo lenMonika perkėlė ant mūro sienos. gvas. Beveik 5 metus dirbau įvairius Pats Audrius sako tapybos niekada nesimokęs ir darbus, kol vieną dieną sutikau žmopiešti jam nelabai išeina, tapyba jam tai išsliejimas spalvomis.„Norisi išsikrauti, išsitaškyti vizualiai. gų, paraginusį ir įkvėpusį fotografuoArba kitą kartą sėdu prie pianino groti, irgi iškrova, ti. Tai – Audrius Kazbaras, Londono tai man ta kūryba tam ir reikalinga.“

Menas ir verslas - greta

meno galerijos „The Cave“ savininkas. ( Iš Miglės Bačkovaitės interviu „Panevėžio rytui“.)

Beje, su muzika Audriaus gyvenimas susijęs nuo mažens. Raseiniuose lankė muzikos mokyklą, mokėsi Kaune konservatorijoje, baigė Klaipėdos universiteto Liaudies instrumentų katedrą. Triūba grojęs maždaug dvidešimt metų ir įsigijęs muzikanto specialybę Audrius staiga suprato, kad muzikos jam gana. O ir laikai buvo tokie, kad visiems parūpo užsiimti verslu, tai ir Audrius su bendraminčiais važinėjo į Moldaviją, gabeno trešnes ir pomidorus, pasiekdavo net Dubajų ir prekiavo viskuo - aparatūra, maistu, nes tai buvo metas, kada visko trūko. „Ką vežei, tą pirko,“ – pirmuosius verslininkystės metus prisimena Audrius. Bet tie“ visko pirkimo“ laikai pasibaigė, Audriaus įmonė bankrutavo, o jis pats išsiruošė po pasaulį pasiblaškyti. Dirbo kruiziniame laive, paskui apsigyveno Majamyje, ten įrašė keletą savo sukurtų kompozicijų. „Instrumentinę muziką pradėjau kurti, kai mečiau Audrius mėgsta pasiblaškyti po pasaulį. muzikavimą kaip profesiją, nes muzika vis viena liko širdy. Dabar jau vėl įsigijau triūbą, net dvi jau turiu, kai kada pagroju. Norint gerai groti triūba reikia kiekvieną dieną ppo penkias valandas groti, tai tiek laiko neskiriu, bet miela kartkartėmis paimti į rankas, paimprovizuoti.“ Andrius ne tik triūba groja, savo kompozicijas išmėgina ant pianino, kurį įsigijo per e-bay. „Antikvarinis, Londone gamintas, labai mielas instrumentas. Kai nuvažiavau pasiimti, supratau, kad instrumen-

SAUSIS 2012


14

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

tą parduoda senas muzikantas,nes namuose matyti, viskas su muzika susiję. Nuotraukos iš koncertų ir pan. Jis ir sako -ar jūs parduoti žadate, ar sau. Sakau, sau, aš pats groju. Tai, sako, džiugu girdėti, tikiuosi, kad gerose rankose atsidurs, bus mylimas.“ Audrius planuoja artimiausiu metu išleisti savo diską, ir sudėti ten ir naujai sukurtas, ir anksčiau įrašytas kompozicijas, tarp jų ir tas, kurios įrašytos kartu su žinomu Lietuvos džiazo atlikėju Kongu – Vytautu Grubliausku.

Statybų verslo pradžia – paauksuotas židinys Audrius, vienas iš Raseiniuose gimusių Kazbarų šeimos trynukų, Londone gyvena jau penkiolika metų. Iš pradžių atvyko vienas, bet po kiek laiko prisikalbino ir savo identišką dvynį, kad į Londoną persikeltų, nes judviejų ryšys labai stiprus. Trečiasis brolis liko Lietuvoj. Dabar Londone kaip namuose besijaučiantis Audrius prispažįsta, kad priprato ne iš karto. „Dešimt metų man čia vis nepatiko, vis ruošiausi išvykti, ar į Lietuvą, ar ten, kur šilčiau – Ispaniją, Italiją, Prancūziją. Kaip namuose pasijutau tada, kai persikėliau į šias patalpas, kai nustojau mėtytis po namus, butus. O čia man – naminė atmosfera.“ Ir nors tokią galerijos atmosferą namine pavadintų toli gražu ne kiekvienas, tačiau turbūt daugeliui lietuvių Anglijoje tas noras įsikurti kaip patinka, labai suprantamas ir pasiilgtas. Įsikurti kaip patinka Audriui padėjo ir tai, kad jis jau penkeri metai turi nuosavą interjero dizaino kompaniją, bet ne tik kuria namų ir butų pertvarkymo projektus, bet ir juos įgyvendina. „Statybų verslą pradėjau neturėdamas žalio supratimo apie tai. Viskas prasidėjo atsitiktinai, dirbant gyvenamojo namo South Kensingtone, kur gyvena labai turtingi žmonės,apsaugoj. Kartą vienas darbuotojas, arabų šeicho apartamentų prižiūrėtojas pasiteiravo gal žinau, kas galėtų bute esantį židinį paauksuoti. Aš žinojau auksavimo technologiją ir sakau – galiu aš padaryti. Pasakiau, kad esu dailininkas, na ir jis pasitikėjo. Paauksavau tą židinį, atvažiavo šeicho šeima ir jiems labai patiko. Paklausė, kokia darbo kaina. Aš pasimečiau, nes tik kelis vakarus patepliojau, neatrodė, kad kažką ypatinga padariau. Sako – tau tūkstančio svarų užteks? Aš nutylėjau, negi prieštarausi. Po to kiti paprašė, kad butą išdažyčiau. Pažinojau kelis dažytojus, pasikviečiau, padarėm, vėliau atsirado dar užsakymų ir taip prasidėjo mano verslas.“

Metų pradžioje Londone atidaryta lietuviui Audriui Kazbarui priklausanti meno galerija „The Cave“ nesnaudžia. Šį penktadienį, gegužės 20-ąją, galerijos savininkas ir grupelė Anglijoje gyvenančių lietuvių fotografų kartu su įžymiuoju Willie Nash‘u pristato labdaringą parodą. Ekspozicija veiks kaip vienas iš viso ciklo gegužės pabaigoje Londone vyksiančių panašaus pobūdžio renginių. Fotomenininkas ir muzikas A. Kazbaras asmeniškai dalyvaus ir labdarai skirtame dešimties kilometrų maratone. (Iš straipsnio „Lietuvos ryte“)

Galerijoje „The Cave“ praeitą rudenį buvo smagiai atšvęstas Halloween vakarėlis.

SAUSIS 2012


PAŽINTIS

Parodos „In the eyes of the beholder“ atidarymo metu.

Britanijos lietuvis

15

Nors pradžia buvo gana lengva, toliau sekėsi ne taip sklandžiai – teko kelis kartus bankrutuoti. Bet Audrius ne iš tų, kurie lengvai pasiduoda. „Dantis sukandęs vėl į tą patį verslą, nes man patiko, pajutau, kad atradau save, nes tai irgi kūryba. Sugalvoji interjerą, planuoji, kaip erdvę sutvarkyti, kokias spalvas, medžiagas parinkti, nes užsakovas dažniausiai prašo – pdaryk man gražiai, ir viskas.“ Audrius sako, kad bankrutvaimo pamokos jam išėjo į naudą, nes jos išmokė kaip verslą organizuoti. Dabar net krizės sąlygomis užsakovų stygiaus jis nejaučia ir dažniausiai jie atsiranga per buvusių klientų rekomendacijas.

Gražaus rytojaus nelaukia

Galerijoje “The Cave” atidaroma jau trečia paroda pavadinimu „In the Eye of the Beholder“. Jos organizatoriai Miglė Bačkovaitė, Alena Burova, Paulė Petrokaitė visus kviečia į gana unikalų renginį: vienos nakties fotografijos šou, kurio metu bus eksponuojami fotografų Willie Nash‘o, Neringos Rekašiūtės, Klaudijaus Kairio, Deivido Sutkaičio, Cept Id, pačių Miglės Bačkovaitės ir Audriaus Kazbaro darbai. Už parduotus kūrinius ir gėrimus surinkti pinigai bus skirti Britanijos Širdies Fondui (BUPA). (Iš straipsnio „Lietuvos ryte“) SAUSIS 2012

Audriaus optimizmo nedrumsčia net tai, kad ši galerija – tik laikinai, nes industrinį rajoną, kur jis nuomoja patalpas planuojama renovuoti, tad visi sandėliai bus nugriauti ir greičiausiai įsikurs gyvenamųjų namų kvartalas. „Buvo planai šiemet griauti, bet kokiai porai metų viskas atidėta, tai dar čia pabūsiu. O paskui vėl kitoj vietoj ieškosiu. Man patinka, kitur kurdamasis viską gali kitaip padaryti. Kai išsinuomavau patalpas, klausiau ar galima bus pertvarkyti. Sako – daryk ką nori, jei tau negaila energijos ir medžiagų. Ne, sakau, negaila.“ Audrius neslepia, kad tai kainuoja ir kad galerijos įrengimui jis yra išleidęs nemažą sumą. „Kiek galima taupyti, reikia gyventi šia diena. Kada tas rytojus gražus ateis... Žmonės taupo taupo ir prisitaupę numiršta. Žinoma, kitas gal namą pirktų, kitas gal mašiną brangią nusipirktų– kiekvienam savo džiaugsmas. Čia kiekvieno reikalas – kas kam patinka. Man patinka šitoj galerijoj būti. Mano darbas statybinis ir aš jį myliu, tai mano palaima. O čia kita mano palaima.“


16

Britanijos lietuvis

JAUNIMAS

Jovita Šarpnickaitė

JŪRŲ SKAUTAI – KABLYS VISAM GYVENIMUI

Jei manęs kas paprašytų trimis žodžiais apibūdinti jūrų skautus atsakyčiau „tai kablys visam gyvenimui“. Kažkada šeštoje klasėje geografijos mokytojo paraginta pradėjau skautauti ir vis dar aktyviai tai darau. Peržvelgus visus šiuos skautavimo metus galiu drąsiai teigti, jog skautiška idėja ir veikla nepamainomai praturtino ir papildė mano gyvenimą šviesa ir gėriu, kuriuo norisi dalintis su kitais. Nepamirštami išbandymai, patirti nuotykiai bei įgyta patirtis padėjo susiformuoti mano asmenybei, tapti savarankiškai, susirasti pačių geriausių draugų bei išugdė patriotizmo jausmą. Skautai - tai viena didelė šeima, kur skautas skautui brolis, kur vyresnis moko jaunesnį, stipresnis globoja silpnesnį, o senoliai visada gerbiami. Pagrindinis skautiškos veiklos principas – mokymasis veikiant. Skautai skirstomi pagal amžiaus grupes, kurioms sudarytos atskiros programos, padedančios kuo geriau įsisavinti ir tobulinti įvairaus pobūdžio žinias bei įgūdžius. Jūrų skautas – tai atsakingas, pasitikintis savimi, ištvermingas žmogus. Jis stengiasi kuo geriau pažinti save ir kitus, atrasti ypatingą su jūra, ežerais ir upėmis susijusį pasaulį bei patirti, ką reiškia nuotykiai, bendros dainos prie laužo, pliaupiantis lietus, kai nėra kur pasislėpti, ir nepamirštami išbandymai, ku-

rių nepatyrus būtų net sunku tokius įsivaizduoti. Jūrų skautas niekada nepraleidžia progos paburiuoti didesniais ar mažesniais laiveliais, pairkluoti valtį, baidarę ar plaustą. Jūrų skautų jauniausieji yra vadinami bebriukais ir udrytėmis. Vyresnieji – jūrų jauniais arba tiesiog jūrų skautais. Dar vyresni – patyrusiais jūrų skautais, na o vyriausieji – budžiais ir gintarėmis. Mažiausias vienetas yra valtis. Kelios valtys sudaro laivą, o laivai - tuntą. Jūrų skautų pastovyklė pasižymi tuo, kad rikiuotės vyksta butaforiniame laivo denyje. Tai yra pagrindinis ir svarbiausias atributas stovykloje. Ant pagrindinio laivo stiebo keliama jūrų skautų vėliava, o durkyje (taip vadinamas laivo galas) yra mažesnis stiebas Lietuvos vėliavai. Denyje yra du tilteliai (išėjimai): vienas stovyklautojams, o kitas stovyklos štabui. Įeinant į denį visada reikia prašyti leidimo bei pagerbti abi vėliavas. Į rikiuotes skautus kviečia stovyklos adjutantas specialiu bocmano švilpuku, kuriuo švilpti nėra taip jau paprasta. Taip pat laivo denyje neapseinama be vairo bei varpo, kurie turi būti durkyje. Denis papuošiamas jo viduryje išdėliojant skautų ženklą, kuris pagaminamas naudojant įvairias miško gėrybes. Stovyklos dažniausiai vyksta prie vandens telkinių, todėl labai svarbu jūrų skautams turėti uostą, kuriame SAUSIS 2012


JAUNIMAS

laikomi laivai, bei jūrinį inventorių. Neretas atvėjis, kai lieptą laivams priplaukti skautai turi pasistatyti patys dar prieš stovyklos pradžią. Už uosto tvarką yra paskiriamas atsakingas asmuo, kuris prižiūri laivus bei inventorių, reguliuoja skautų kiekį uosto teritorijoje. Jūrų skautų stovykliniame gyvenime yra daug drausmės, reikalingi įvairiausi leidimai bei egzistuoja daugybė taisyklių. Tačiau visa tai yra vardan saugumo ir pagrįsta tradicijomis. Kadangi jūrų skautų didžioji dalis programos yra vykdoma vandenyje tiek vadovai, tiek jaunieji skautai privalo išlikti itin budrūs. Jūrų skautų pastovyklėje stengiamasi elgtis atsakingai ir drausmingai, kaip jūreiviai elgiasi laive. Jūrų skautai taip pat turi įžodžio davimo tradicijas. Kaklaraiščiai dažniausiai duodami gamtoje prie vandens, prieš jūrų skautų arba Lietuvos vėliavas. Prieš duodant įžodį kaklaraiščio galai turi būti sušlapinami. Jūrų skautai mini ir švenčia kelias svarbias datas. Tai jūrų skautų bei skaučių gimtadieniai. Jūrų skautai buvo įkurti 1922 m. kovo 12 dieną, o jūrų skautės – 1936 m. vasario 16-ąją. Labai svarbus yra žuvusiųjų gelmėse pagerbimas, kuris minimas liepos 15 d. – tai jūrų skautų jachtos „Budys“ dužimo diena. Yra ir dau-

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis

17

giau skautų, kurių gyvybes nusinešė Neptūnas. Jų visų pagerbimui yra minima ši diena. Kita svarbi šventė – jūros diena. Tradiciškai ji švenčiama vasaros metu. Išeivijos jūrų skautai tęsia šią tradiciją, taip parodydami savo meilę Baltijos jūrai ir pabrėždami Lietuvos, kaip jūrinės valstybės svarbą. Jūrinės skautų tradicijos kūrėsi bei vystėsi metų metus. Jos perduodamos iš kartos į kartą visame pasaulyje. Norėdamos išlaikyti tai, kas įskiepyta mūsų širdyse, nusprendėme tęsti jūrų skautų legendą Lietuvių Skautų Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje. Taigi, nesvarbu, kiek Tau metų, jei susidomėjai skautavimu, nori pasidalinti savo patirtimi bei sužinoti naujų dalykų, prisijunk prie mūsų! Jūrų skautai laukia Tavęs! Kontaktiniai duomenys: Jovita: el. p. jovita.sarpnickaite@yahoo.com tel. 075 0672 3403 Asta: el.p. asta.kederyte@gmail.com tel. 079 3588 5285 Jūrų skautų stovyklos akimirkos.


18

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

POŠVENTINIS SINDROMAS

Ilgu, žibančiu pasirengimu ėjome link Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo švenčių, o jos praėjo labai greitai. Kur kiekvienas esame po šių švenčių? Kaip jas išgyvenom ir ką patyrėm? Kaip jaučiamės šiandien šventėms jau esant gerokai praeity? Pilni įkvėpimo, naujų jėgų, idėjų ir pasiryžimų, pailsėję, džiugūs ir laimingi ar pilni apatijos ir nusivylimo, pavargę ir pikti, prislėgti ir be energijos? Visi esame skirtingi ir išgyvename bei švenčiame šias žiemos šventes skirtingai. Skirtingai patiriam religinius, kultūrinius, komercinius švenčių aspektus. Tačiau jų prasmė ir mūsų lūkesčiai visur yra panašūs. Kiekvienas norime švenčių metu pailsėti nuo darbų bei kasdienės įtampos ir būti kartu su artimais žmonėmis. Čia tikriausiai būtų svarbu pripažinti, kad ne kiekvienam šių lūkesčių įgyvendinimas yra prieinamas dėl įvairių priežasčių, o ypač gyvenant emigracijoje. Kiek mūsų lūkesčiai buvo atliepti, kiek leidome sau švęsti šias šventes taip, kaip norime, kiek buvome laimingi, kokias asociacijas bei reakcijas mumyse šios šventės sukėlė, kiek galėjome savo patirtis ir jausmus sąmoningai įvardinti, kiek pajėgėme prisiimti atsakomybę už savo pačių pasirinkimus ir jų pasekmes? Lūkesčiams neišsipildžius dažniausiai jaučiamės nusivylę, apvilti, pavargę, pikti, kalti, susierzinę, pasimetę. Kalėdos – šeimos šventė. Vien šis teiginys vieniems sukelia šiltus, jaukius, laimingus ir saugius prisiminimus bei jausmus susijusius su meile, viltim, dalijimusi, gerumu, dėkingumu, įvertinimu, supratimu, priėmimu. Kitiems tas pats teiginys gali kelti įtampą, skausmą, pyktį, pasimetimą. Šeimoms, kuriose atviri, nuoširdūs, šilti santykiai, tarpusavio supratimas ir palaikymas yra svetimi dalykai, Kalėdų šventės gali būti sunki patirtis. Kaip tik Kalėdos gali būti netgi sunkesnė patirtis nei kasdienybė, nes pasirengimas šventėms gali kelti papildomą įtampą dėl pasirengimo darbų gausos ir vienas kitam keliamų didelių reikalavimų bei iššaukti konfliktines reakcijas, o nefunkcionalioje šeimoje konfliktai paprastai sprendžiami agresyviomis pranašumo lenktynėmis. Šį reiškinį puikiai atspindi angliškų muilo operų kalėdinės serijos. Kalėdų šventės jau praeity, tačiau galim pasirinkti iš anksto kaip norėtume švęsti kitas Kalėdas. Svarbu įvardinti sau, ko norime ir atrasti drąsos leisti sau taip

ir švęsti, net jei aplinkinių būtume pasmerkti ar nesuprasti. Žmones, kurie nesupranta ir negerbia sunku vadinti artimais, net jei jie yra šeimos nariai. Sunkiausia rasti jėgų pasakyti ko norime žmonėms, jei jie nėra linkę išklausyti, išgirsti ir suprasti. Sunku gali būti kalbėti ir jei mumyse pačiuose yra daug baimės. Kyla konfliktas: būti savim ir paprieštarauti nusistovėjusioms tradicijoms, galbūt netgi sulaukti labai priešiškos reakcijos bei atmetimo ar negerbti savęs ir sutikti su tuo kaip yra vardan „šventos ramybės“. Kiekvienas esame vertas ir laisvas švęsti šventes taip kaip norime, tačiau dažnai renkamės negalvodami, o vėliau perkeliame atsakomybę už savo pačių pasirinkimus kitiems, iš ko kyla daugybė nesusipratimų. Tikriausiai ne tik šventės, bet ir gyvenimas teiktų daugiau pasitenkinimo, jei atrastume savyje jėgų sąmoningai įvardinti savo patirtį, jausmus, realybę bei prisiimti atsakomybę už tai ir daryti sąmoningus pasirinkimus. Naujųjų metų sutikimas – tai tarsi pabaiga vieno etapo ir pradžia kito. Kaip jaučiamės pradėję naujus metus priklauso ir nuo to, kiek gebame būti dėkingi už praėjusių metų patirtis, kiek esame pajėgųs priimti savo klaidas ir augti iš jų mokydamiesi, kiek gebame džiaugtis savo pasiekimais ir didžiuotis, kiek leidžiame sau svajoti ir kiek turime drąsos kelti didelius tikslus tikėdami savimi, kiek leidžiame sau atsiverti nežinomybei ir ją priimti kaip neišvengiamybę. Linkiu visiems šiais metais meilės, pagarbos ir atlaidumo sau, pasitikėjimo savim bei drąsos svajoti ir siekti didelių tikslų. Be abejo pošventinis sindromas egzistuoja ir nepriklausomai nuo konkrečių ir skirtingų mūsų patirčių. Ilgas rengimasis šventėms, dovanų ieškojimas, finansinės išlaidos, gausybė dekoracijų, kvapų ir garsų, gėrimų ir skanėstų, naujametinis susimąstymas apie praėjusius ir ateinančius metus, staigi ilgų žibančių švenčių, išpardavimų pabaiga – visa tai mus emoSAUSIS 2012


ciškai gerokai išsekina. Taigi natūralu jausti vidinę tuštumą ir pošventinį nuovargį bei nusivylimą ir be negatyvių šventinių patirčių. Mūsų pojūčiai per šventes įpranta prie visapusiškos stimuliacijos gatvėje, darbe, parduotuvėse, namuose. Užgesus lemputėms, nutilus šventinei muzikai, išgaravus kepamos mėsos ir cinamono kvapams, ištuštėjus midaus ąsočiams, išgyvename alkį, lengvą abstinencijos reiškinį. Išgyvename šventinės aplinkos ir atmosferos staigią netektį. Reikia vėl grįžti į pilką kasdienybę ir darbus, pasitikrinti ištuštėjusią sąskaitą, susimokėti mokesčius, pradėti įgyvendinti naujametinius pasiryžimus. Todėl svarbu sąmoningai suvokti ir vienas kitam priminti, jog natūralu būti prislėgtos nuotaikos po tokių ilgų švenčių. Jei pastebėjome, kad mus ar mūsų artimus žmones ištiko pošventinis sindromas, reikėtų imtis priemonių padėti sau ar kitiems. Geriausia iš šventinio laikotarpio išeiti palaipsniui. Kultūrinė, komercinė ir religinė aplinka neša mums žinią – šventės baigėsi. Negalime pakeisti šios žinios, tačiau visada galime keisti savo pačių mąstymą. Pavyzdžiui, prisiminę Vytautą Kernagį galime galvoti, kad visas mūsų gyvenimas yra šventė ir pasitelkę savo kūrybiškumą atrasti būdų kaip juo džiaugtis. Galbūt paskambinti senam draugui, iškepti pyragą ar bulvių plokštainį ir pasikviesti draugų, sužaisti monopolį ar sukviesti draugus krepšinio ar futbolo varžyboms, surengti sūrio ir karšto vyno ar įdomiausios skrybėlės vakarėlį, susitikti su draugais pintai alaus jaukioje smuklėje su židiniu, nuvažiuoti prie jūros ar nueiti į parką, pasididžiuoti savimi pradėjus įgyvendinti naujametinius pasiryžimus. Šį sarašą, tikiu, pasitelkus kūrybingumą, galima tęsti be galo. Be to, galime leisti ir gamtai mus įkvėpti ir pradžiuginti: saulė jau kyla aukščiau ir diena ilgėja, paukščiai neša žinią apie artėjantį pavasarį. O jei kartais dar mus nustebintų ir sniego baltuma, tai irgi puiki proga su šeima ar draugais juo pasidžiaugti. Su šiek tiek pastangų bei artimų žmonių bendryste nei nepastebėsim, kad gyvenimas po švenčių vėl įsibėgėjo ir su kiekviena diena atneša mums kažką naujo.

Laimingų 2012-ųjų! Žadu aplankyti jus, mieli Britanijos lietuvio skaitytojai, kiekviename numeryje. Turiu jums pasiūlyti daugybę temų. Rašykite ir siūlykite, kas jums įdomu ir aktualu. Mielai atsakysiu į jums rūpimus klausimus. Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių psichologinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, tel. 077 4880 2795 Daugiau informacijos apie psichologinę pagalbą www.therapycreative.co.uk

SAUSIS 2012

Britanijos lietuvis

19

Foto: www.dreamstime.com

PSICHOLOGIJA


20

Britanijos lietuvis

TĖVYNĖJE

Parengta pagal Lietuvos spaudą

EMIGRACIJA IŠ LIETUVOS NE MAŽĖJA, O AUGA Europos Komisija paskelbė, kad 2011 m. Lietuvą apleido 2 proc. šalies gyventojų. Tokios sparčios emigracijos pastaraisiais metais nėra buvę nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Pasak Briuselio ekonomistų, Lietuva emigracijos rekordus muša jau antrus metus iš eilės. Pirmasis rekordas 2010 m. Lietuvą paliko 1,6 proc. gyventojų, nors ankstesniais metais išvyksta nčiųjų buvo perpus mažiau. Tokį niūrų skaičių Europos Komisija paskelbė, išnagrinėjusi naujausius duomenis apie emigraciją. Tai beveik dvigubai liūdnesnis skaičius, nei Briuselio prognozuotas pavasarį – tada spėta, kad 2011-aisiais Lietuvą paliks 1,2 proc. čia gyvenančių žmonių. Su pesimistine nuomone sutinka ir Lietuvos statistikos departamentas. Departamentas nurodo, kad 2010-aisiais per 11 mėn. iš šalies paskelbė išvykę 52 tūkst. žmonių – keletą kartų daugiau nei kriziniais 2009 m., kai iki gruodžio išvyko beveik 20 tūkst. žmonių. Iki krizės per vienuoliką mėnesių šalį palikdavo ne daugiau kaip keliolika tūkstančių gyventojų. Oficiali statistika skelbia, kad pernai per 11 metų mėnesių emigrantų buvo daugiau, nei šįmet – tada buvo sulaukta 79 tūkst. emigracijos deklaracijų. Bet Statistikos departamento turima informacija ne visiškai tiksliai atspindi, kas tais metais vyko, kadangi išvykimą tais metais deklaravo ne tik emigruojantys, bet ir anksčiau Lietuvą palikę žmonės. Taip jie reagavo paaiškėjus, kad iš nedeklaravusiųjų bus reikalaujama sumokėti sveikatos draudimo mokestį. Statistikos departamento duomenimis, į šalį įvažiavusių imigrantų skaičius 2011 m. irgi buvo rekordinis. Atvyko 14 tūkst. žmonių – tris kartus daugiau, nei pernai. Ankstesniais metais apie 70 % įvažiuojančiųjų buvo grįžtantys emigrantai, bet ar ta pati tendencija kartojosi ir 2011 m. – neaišku. Kiek kitaip nei Europos Komisija skaičiuoja Lietuvos bankas. Pasak jo specialistų, 2011 m. emigrantų iš šalies jau buvo pradėję mažėti. Tačiau bankas įspėjo, kad tokia tendencija gali pasikeisti. Pasak Statistikos departamento, emigracija iš Lietuvos auga jau beveik dešimtmetį, atoslūgis jautėsi tik 2006-2007 m., prieš pat krizę. Vėliau emigracijos kreivė šovė aukštyn.

EMIGRANTAI BURIAMI VILKAVIŠKYJE Lietuvoje iki šiol negirdėta pilietinė iniciatyva - suburti iš šio miestelio emigravusius žmones - kilo Vilkaviškyje. „Stengėmės, kad emigrantai susipažintų ir vieni kitiems vėliau svečioje šalyje galėtų padėti. Taip pat parodėme, kad jie rūpi ne tik giminaičiams, bet ir buvusiems mokytojams, rajono valdžios žmonėms“, - LŽ teigė Alvito pagrindinės mokyklos mokytoja, savivaldybės tarybos narė B. Šeimienė, surengusi po pasaulį išsibarsčiusių ir tik šventėms į tėviškę grįžusių vilkaviškiečių susitikimą. Moters teigimu, kitose valstybėse domimasi emigrantų likimais, stengiamasi, kad jie neprarastų ryšio su tėvyne. Tad susitikimai jos organizuotame klube galėtų būti nuolatiniai, naudingi tiek išvykusiems kraštiečiams, tiek rajono žmonėms, tiek merijos vadovams. Į pirmąjį emigrantų iš Vilkaviškio rajono klubo susitikimą suspėjo suvažiuoti tik nedidelė emigravusiųjų dalis. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Vilkaviškio rajono gyventi į užsienį išvyko apie 1 tūkst. žmonių. Neabejojama, kad ir šiemet - ne ką mažiau. Tačiau tik saujelė jų grįžo namo Kalėdoms. Atvyko keletas užsienyje besimokančių vaikinų ir merginų, atvažiavo ir jau turinčiųjų gyvenimo užsienyje patirties, tokių kaip Angelė Roversteinienė, Airijoje įkūrusi savo įmonę. Moteris sakė dirbanti sėkmingai, tačiau vis galvojanti apie grįžimą į tėvynę. LŽ ji prisipažino bijanti, kad čia nebus laukiama, kaip atsitiko JAV gyvenusiai ir į Lietuvą grįžusiai R. Miliauskienei. Ši jau kuris laikas negali rasti darbo. „Kitos valstybės rūpinasi emigrantais, laikas tai pradėti daryti ir Lietuvoje. JAV ir kai kurių Europos valstybių miestų merijose yra ne tik darbuotojai, bet ir departamentai, kurie rūpinasi ryšiais su emigravusiais kraštiečiais. Tik Lietuvoje emigrantai užmiršti. Išvažiavo - ir jų čia tarsi niekad nebūta“, - apgailestavo B. Šeimienė. Pasak tarybos narės, iki šiol viskas baigdavosi vien kalbomis, esą reikia atsigręžti į žmogų. „O ką darome, kad sugrįžtų? Iš savo patirties žinau, kaip nejaukiai žmonės jaučiasi trumpam grįžę į tėviškę, nes mano du vaikai gyveno ir mokėsi užsienyje. Gal susipažinę, pabendravę tarpusavyje ar su rajono valdžios atstovais, ir įsitikinę, kad jie laukiami tėvynėje, žmonės pamažu grįžtų namo. Gal ne į Vilkaviškį, bet nors į Lietuvą“, - sakė B.Šeimienė. Vilkaviškio rajono meras A. A. Greimas taip pat dalyvavo emigrantų susitikime ir neslėpė vilčių, kad ilgainiui šis kraštiečių būrelis išaugs į nemažą klubą. „Suteiktume klubui patalpas. Jei kiltų įdomių idėjų, padėtume jas įgyvendinti. Iš patirties žinau, kad žmonėms, gyvenusiems svečiuose kraštuose, kyla gerų minčių tobulinti ir tėvynėje likusiųjų gyvenimą. Tad tikimės nuolat bendrauti ir bendradarbiauti“, - kalbėjo Greimas. Pasak mero, net ir po negausaus pirmojo emigrantų susitikimo jį tą pačią savaitę pasiekė keletas dalyvių elektroninių laiškų su įvairiais pasiūlymais. SAUSIS 2012


MES ANGLIJOJE

Britanijos lietuvis

21

Živilė Kasparavičiūtė

VERSLO KONFERENCIJA LONDONE – LIETUVA TURI DIDELĮ POTENCIALĄ SULAUKTI INVESTUOTOJŲ Lietuva gali pasiūlyti ne tik aukštos kvalifikacijos, pasiruošusius prisiimti riziką specialistus, bet ir puikią infrastruktūrą bei patogią geografinę padėtį, vieningai kalbėjo Lietuvos ir užsienio pranešėjai gruodžio 5 d. Lietuvos ambasadoje Londone surengtoje Pirmojoje Lietuvos – Jungtinės Karalystės Verslo Konferencijoje, kur buvo pristatyta naujausia informacija apie Lietuvos verslo aplinką ir finansinę bei ekonominę politiką. Pranešimus apie investicijas Lietuvoje skaitė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius, didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų aplikacijų platformos „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laurs ir „Barclays“ banko Globalios technologijų infrastruktūros ir paslaugų strategijos padalinio vadovas Adrianas Hallas. Apie eksporto galimybes iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę kalbėjo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas, Ariogaloje įkurto fabriko „Camira Fabrics“ finansų direktoius Nicholas Brownas ir Belgijoje įkurtos įmonės „Vichiunai Europe“ direktorius Dirk Belmans. Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys susirinkusius Lietuvos ir Jungtinės Karalystės verslininkus sveikino, sakydamas, jog šios šalys turi labai gerą potencialą bendradarbiavimui. Pasak ambasadoriaus, po šiais metais įvykusio Jungtinės Karalystės premjero D. Camerono susitikimo su Baltijos šalių ministrais, ši verslo konferencija yra perspektyvus kelio tęsinys užmezgant kontaktus tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Tobulas lietuviško verslumo pavyzdys I. Laurs pristatinėdamas savo įmonę, pabrėžė lietuvių imlumą naujausioms technologijoms ir tikino, jog jaučiasi visiškai ramus dėl jų potencialo tobulėti ir kurti ateityje. Remdamasis savo įmonės investuotojų nuomone, pranešėjas Lietuvos visuomenę įvardijo kaip „energingą ir besiformuojančią“ bei „ekstremaliai išalkusią darbo“. Auditoriją I. Laurs patikino, jog „lietuviai dirbtų labai daug, kad įsigytų savo pirmąjį automobilį ar butą“. SAUSIS 2012

Daug sėkmingų Lietuvos verslininkų istorijų žinantis P. Lukauskas pasakojo apie Lietuvos kompanijų bendradarbiavimą su tarptautinėmis įmonėmis, vardijo stipriausias Lietuvos pramonės šakas, keliskart pabrėždamas lietuviškos produkcijos kokybę. „Lietuva yra ypač stipri lazerių pramonėje, tereikia žinoti, kaip tai paversti pelno šaltiniu. Taigi, jei jūs Lietuvoje pasidalintumėte žiniomis, kaip tai padaryti, šis ryšys virstų į patikimą bendradarbiavimą“, į Jungtinės Karalystės verslininkus kreipėsi P. Lukauskas. Svarbų akcentą į Jungtinę Karalystę savo produkciją ketinantiems eksportuoti verslininkams davė D. Belmans, pabrėžęs, kad sėkmingas produktas savoje rinkoje nebūtinai sulauks dėmesio JK rinkoje, nes britai turi gilias tradicijas ir nuostatas. Todėl, pasak pranešėjo, geriausia bendradarbiauti su vietiniais pramonės ekspertais, galinčiais pritaikyti naujai importuotą produktą. JK verslinkai susidomėjimą bendradarbiavimo galimybėmis rodė aktyviai užduodami klausimus pranešėjams. Po konferencijos susirinkusieji turėjo galimybę asmeniškai pabendrauti vieni su kitais, todėl tikėtina, jog buvo užmegzta kontaktų, kurie ateityje bus naudingi abiems šalims. Konferenciją organizavo Lietuvos Ambasada kartu su viešosiomis įstaigomis „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje”, Lietuvių Londono Sičio Klubu, Lietuvių Komercijos Rūmais Jungtinėje Karalystėje ir Didžiosios Britanijos Prekybos Rūmais Lietuvoje.


22

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Režisierė R. Laurinaitytė (kairėje) repeticijos metu. Vaikams buvo parodytas spalvingas ir muzikalus pasakojimas apie medinuko Buratino nuotykius. Kalėdų Senis visada mylimas ir laukiamas. Šimtai vaikučių susirinko į naujai atidarytos ambasados salę.

SAUSIS 2012


MES ANGLIJOJE

Britanijos lietuvis

23

KALĖDINIS SPEKTAKLIS PRADŽIUGINO ŠIMTUS LONDONO LIETUVIUKŲ JKLB pirmasis skyrius jau ketvirti metai Londone gyvenančius lietuvių vaikus pakviečia į kalėdinį spektaklį, po kurios vaikus aplanko ir Kalėdų Senis su dovanėlėmis. Šis renginys kasmet sukviečia šimtus mažųjų lietuvaičių ir jų tėvelių. Šiemet vaikams buvo parodytas spektaklis „Buratino nuotykiai“, kurį režisavo aktorė ir režisierė Rasuolė Laurinaitytė, o pagrindinius vaidmenis atliko „Saduto“ ansamblio dalyviai. Nesudėtingas, tačiau muzikalus ir draugiškas vaidinimas patiko ir vaikams, ir jų tėveliams, paskatindamas spektaklio kūrėjus ir kitais metais pratęsti Kalėdinių vaidinimų tradiciją.

SAUSIS 2012


24

Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Šį mėnesį pristatome: Vicki Myron ir Bret Witter DEVYNI KATINO DIUJO GYVENIMAI. Mažo miestelio bibliotekos katino, kuris įkvėpė begalę žmonių, palikimas. Vicki Myron ir Bret Witter dovanoja dar vieną jaukią, šiltą ir kupiną katiniškų nuotykių knygą „Devyni katino Diujo gyvenimai“. Jei jus erzina Londoną skalbiantys lietūs ar neturite laiko išeiti pasivaikščioti saulėtą popietę parke ar tiesiog nematote priežasties, kodėl reikia labai džiaugtis – ši knyga jums ir gal būt apie jus. Vicki Myron mažo miestelio Spencerio Ajovos valstijoje JAV bibliotekininkė priglaudžia katinėlį, kuris ilgainiui tampa bibliotekos „gerąja dvasia“ dovanojanti bibliotekos lankytojams sielos ramybę ir džiaugsmą ir tokiu būdu keičianti jų gyvenimus. Šią knygą siūlome tiems, kurie nemėgsta romanų, bet patinka tikros istorijos, kurios dažną atvejį įdomesnės už sukurtas.

Jurga Ivanauskaitė ANGELO RŪBAS „Angelo rūbas“ skirtas Jurgos Ivanauskaitės 50-osioms gimimo metinėms. Tekstą spaudai parengė Jurga Užkurnytė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Pratarmėje Julius Sasnauskas rašo : „Nežinau, kaip ir kada Jurga Ivanauskaitė susidraugavo su angelų pasauliu. Maldose, eilėse, dailės kūriniuose angelų istorija be paliovos rašoma toliau. Ir ne tik kartojama nugrotas melodijas, bet kupina naujo, stulbinamo tikrumo bei įtaigumo.“ Jurgos Ivanauskaitės personalinėje parodoje „Angelariumas“ (2005) kartu su paveikslais buvo eksponuota instaliacija, kurioje, be kitų objektų, kabojo autorės kurtais maldų tekstais ranka išrašyti „Marškinėliai angeliškiems sapnams sapnuoti“ (vėliau jiems prigijo „Angelo rūbo“ pavadinimas). Šie tekstai ir spausdinami knygoje. Tai improvizuotos maldos už save ir mylimus žmones, kreipimaisi į Angelą Sargą ir kitas dangiškas esybes. Jas kartu su autore gali kalbėti kiekvienas – už save, savuosius ir visą pasaulį, o kartu per jas įkvėpti svaigaus dangaus sferų oro.

Jean-Paul Sartre BRANDOS AMŽIUS Jean-Paul Sartre (Žanas Polis Sartras, 1905– 1980) – prancūzų rašytojas, publicistas, dramaturgas. Vienas iš žymiausių XX-ojo amžiaus egzistencialistų. Brandos amžius (1945 m.) – romanas, kuriuo pradedama rašytojo trilogija Laisvės keliai. 1930-ieji, bohemiškasis Paryžius: Liuksemburgo soduose gyvenimu mėgaujasi ponai su fetrinėmis skrybėlėmis, briliantinu teptomis galvomis ar korsetais, prilaikančiais padribusius pilvus, damos muslino suknelėmis, vyno kartėliu lūpose... Romane – trys lemtingos filosofijos mokytojo, „sekmadienių rašytojo“ Matjė gyvenimo dienos. Per šias tris dienas romano veikėjai, ne tik Matjė, priversti priimti sprendimus paliesiančius ne tik jų, bet ir aplinkinių gyvenimus. Matjė meilužė laukiasi jų kūdikio – pasilikti vaiką ar daryti abortą, jei taip, tai reikia susituokti, jei abortą daryti, kur gauti pinigų. Tai tik viena iš romano situacijų, kurios metu atsiskleidžia veikėjų santykių povandeninės srovės. Svarbiausias Matjė sprendimas – kaip atsisakyti įsivaizduojamos Laisvės – gyvenimo „lyg tarp kitko“ ir atsiduoti šeimos gyvenimui. Galiausia Matjė supranta, kad tikrosios laisvės nepasiekė, priešingai, uždarė save, izoliavo nuo bet kokių santykių, kurie grąsintų jo laisvei. Ir tada tiesiog suprato, kad taip prarado ir laisvę. „Niekas nevaržė mano laisvės, ją išgėrė mano gyvenimas.“

V. Gerulaitis PAVĖSINĖJE SU RICHARDU WAGNERIU. Neišgalvotos muzikos istorijos. Naujoji V. Gerulaičio knyga „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu. Neišgalvotos muzikos istorijos“ – tai intriguojanti kelionė po XVIII–XX a. muzikinę Europą. Jo akiratyje – asmenybės, kurių muzikinis mąstymas peržengė jų epochos ribas: E.Griegas, J.Brahmsas, R.Straussas, R.Wagneris, B.Smetana, E.Enescu ir kt. Knyga skirta muzikos mėgėjams , kurie gali patvirtinti, kad kiekvienos istorijos veikėjų žodžiai, jų gyvenimo faktai ir aplinkybės, įvykiai ir nutikimai yra dokumentiškai tikslūs. Tačiau linksmas šiek tiek primenantis detektyvines istorijas pasakojimo stilius „užkabins“ net tuos, kurie apie didžiuosius muzikus girdėjo tik per muzikos pamokas. Ir kokia gera knyga apsieina be meilės istorijų?! Meilė įkvepia ne tik amžinus kūrinius, bet ir kvailystes, kurių taip pat netrūksta didžiųjų muzikų gyvenumuose: Hectoras Berliozas, persirengęs moteriškais drabužiais skuodžia į Paryžių ... nušauti savo mylimosios, jos vyro, motinos ir pats nusišauti. Knygos autorius noras paskatinti padedamam muzikos atrasti savyje dar nepažįstamas pajautas. Išmokti atsiverti muzikos gyvasčiai jautriau ir pilniau, o ne tik linksma-liūdna, gera-bloga. SAUSIS 2012


SKAITYTOJŲ SKELBIMAI LAIŠKAI

ESATE PROFESIONALUS ŽURNALISTAS? O GAL TIESIOG MĖGSTATE RAŠYTI? Visus, kuriems rūpi šio leidinio ateitis, kviečiame bendradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idėjas, taip pat prenumeruoti žurnalą!

Nelaukite, rašykite dabar - info@britanijoslietuvis.co.uk

Britanijos lietuvis

25

Žurnalas „BRITANIJOS LIETUVIS“ laukia kūrybingų žmonių!

JKLB Tarybos suvažiavimas ir diskusija

„Šiuolaikinė bendruomenė – ką galim nuveikti kartu“ 2012 m. sausio 21 d. naujosiose Lietuvos ambasados patalpose vyks JKLB Tarybos suvažiavimas ,,Šiuolaikinė bendruomenė: ką galim nuveikti kartu". Kviečiame visus neabejingus visuomeninei veiklai susiburti, kad kartu neštume lietuvybes ugnelę kiekvienam, gyvenčiam toli nuo gimtinės. Mums reikia būti kartu, kad išliktume tvirti ir vieningi. Registruotis prašome el. paštu: d.lydeka@googlemail.com Renginio laikas: sausio 21 d., pradžia 12 val. Registracijos pradžia – 11.00 Renginio vieta: LR ambasada, Lithuania House, 2 Bessborough Gradens, Westminster, SW1V 2JE Artimiausia metro stotis – Pimlico (Victoria line)

RENGINIAI: Pianistės Martynos Jatkauskaitės koncertas Laikas: Sausio 15 d. sekmadienis, 15.00 Vieta: Guildford United Reform Church, 83 Portsmouth Road, Guildford GU2 4BS

Cosima Piano Quintet Laikas: Sausio 30 d. pirmadienis, 13.00 Vieta: Blackheath Halls, 23 Lee Road, London SE3 9RQ

Evelinos Puzaitės (fortepijonas) ir Andriaus Puskunigio (obojus) koncertų ciklas Laikas: Vasario 5 d., sekmadienis 19.30 Vieta: Dysart Arms,135 Petersham Road,Richmond TW10 7AA Laikas: Vasario 6 d., pirmadienis , 13.00 Vieta: Blackheath Halls,23 Lee Road,London SE3 9RQ Laikas: Vasario 8 d., trečiadienis, 19.30 Vieta: St Mary's,Perivale Lane,Perivale UB6 8SS

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ KIEKVIENĄ MĖNESĮ GAUTI Į NAMUS? UŽSIPRENUMERUOKITE. Prenumeratos kaina metams (12 mėn.) – £20, pusei metų (6 mėn.) – £10. Šie pinigai skirti pašto išlaidoms padengti.

NORĖTUMĖTE ŽURNALĄ PAREMTI?

PRENUMERUOKITE IR SKAITYKITE KIEKVIENĄ MĖNESĮ! SAUSIS 2012

Kartu su prenumeratos čekiu galite atsiųsti ir aukos čekį išrašytą Britanijos lietuvis vardu. Arba pinigus už prenumeratą bei aukojamą sumą galite pervesti į sąskaitą: Britanijos lietuvis Account Number 92538636 Sort Code 40-02-26 HSBC bankas


26

Britanijos lietuvis

PARAPIJOS INFORMACIJA

NAUJI VARGONAI BAŽNYČIAI! Jau šiais metais kovo mėnesį švęsime mūsų, Lietuvių Šv. Kazimiero, bažnyčios 100 metų jubiliejų. Pradedame pasiruošimą šiai gražiai šventei. Parapijos istorijoje radau įrašą, parašytą prieš daugiau nei pusę amžiaus: „... Galop 1951 m. Kristaus Karaliaus šventėje atsiliepė bažnyčioje nauji vargonai”. Deja, šie vargonai neišliko iki mūsų dienų. Šiuo metu naudojame prieš 20 metų nupirktus elektroninius vargonėlius, kurie yra visiškai susidėvėję. Mūsų bažnyčiai labai reikalingi vargonai. Kviečiu įsijungti į aukų rinkimo akciją naujiems bažnyčios vargonams įsigyti. Nauji vargonai kainuoja £ 20 000. Kviečiu visus parapijiečius, pagal išgales prisidėti prie naujų vargonų pirkimo. Čekį galite išrašyti: „Lithuanian Church“

Dėkoju Jums ir Viešpats tegul atlygina už Jūsų dosnumą! Kun. Petras

NEMOKAMA PAGALBA PILDANT DOKUMENTUS Žmonėms su ribotomis anglų kalbos žiniomis, iš anksto susitarus, padedama nemokamai užsipildyti dokumentus. Tai pagalba skambinant į įvairias institucijas, ieškant informacijos internete, pildant formas anglų kalba ir pan. Būtina išankstinė registracija SMS žinute tel. 07768936820 (šis numeris galioja tik žinutėms, į skambučius nebus atsakinėjama). Galite registruotis 30–45 min. susitikimui, nurodydami laiką, kada galite atvykti tarp 15 ir 18 val. Susitikimai vyksta šv. Kazimiero bažnyčios svetainėje.

PRENUMERATOS KVITAS 2012 Britanijos lietuvis

........................................................................................................................ Vardas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Pavardė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Adresas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ............................................................................................................................ Pašto kodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Tel. nr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . El. paštas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Prenumeruoju: metams (12 mėn) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . pusei metų (6 mėn). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

UŽPILDYTĄ PRENUMERATOS LAPELĮ BEI ČEKIUS SIŲSKITE ADRESU: Z. Čepaitė 3 Trinity House Trinity Church Passage Barnes, London SW13 8DQ SAUSIS 2012


PARAPIJOS SKAITYTOJŲ INFORMACIJA LAIŠKAI

Britanijos lietuvis

25

KAS TAI YRA GIFT AID? „Gift Aid“ yra paramos sistema Didžiojoje Britanijoje, kuri leidžiaindividualiems mokesčių mokėtojams efektyviau aukoti labdaros organizacijoms. Nuo asmens per metus paaukotos sumos valstybė bažnyčiai duoda 25 %. Taigi jeigu mūsų parapijietis yra mokesčių mokėtojas ir aukoja „Gift Aid“ būdu, jis leidžia parapijai gauti 25% daugiau pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus „Gift Aid“ būdu paaukoja 100 svarų, valstybė prideda 25 svarus, ir bažnyčia iš viso gauna 125 svarus. Kaip aš galiu naudoti „Gift Aid“? • Pirmiausia, aukotojas turi būti mokesčių mokėtojas. • Jis turėtų užpildyti „Gift Aid“ deklaraciją. Ją galima gauti iš kun. Petro arba Onutės Verbickienės. Pagal „Gift Aid“ planą galite aukoti trimis būdais: 1. Auka įdedama į specialų voką, kurį galite rasti šv. Kazimiero bažnyčios gale virš religinių reikmenų spintelės. Ant voko užrašomas aukotojo numeris, kurį gausite užpildę deklaraciją, ir piniginė auka. 2. Vienkartinė auka išrašant čekį „Lithuanian Church“ vardu. 3. Tiesioginis banko pavedimas į parapijos sąskaitą. Formą galite gauti iš kun. Petro arba Onutės Verbickienės.

SUSISIEKITE: El. paštu ptverijonas@btinternet.com Telefonu +44 20 7739 8735 Faksu +44 20 7739 8735 Adresas: Lithuanian R. C. Church of St. Casimir 21 The Oval Rd., London E2 9DT

www.londonas.co.uk SAUSIS 2012

PRADEDAMI PASIRUOŠIMO SANTUOKAI KURSAI:

TVIRTI PAMATAI – ILGALAIKĖ SANTUOKA Kas yra Pasiruošimo santuokai kursas? Pasiruošimo santuokai kursas yra skirtas sužadėtinių poroms, norinčioms pasirengti Santuokos sakramentui, suprasti, kas yra krikščioniška Santuoka, ką reiškia Bažnyčioje pries Dievą vienas kitam ištarta priesaika. Kurso temos: Bendravimo menas, įsipareigojimo svarba, konfliktų sprendimas, draugystės puoselėjimas, tikslai, vertybės ir svajonės, santuokos sakramentas, krikščioniškos vertybės šeimoje. Kaip viskas vyksta? Vakaro metu vyksta diskusijos grupėje, žiūrima vaizdinė medžiaga, klausomasi šeimų dalijimosi savo patirtimi. Nemažai laiko skiriama įvairių klausimų aptarimui privačiai poroje. Kas gali dalyvauti? Kurse gali dalyvauti santuokai besirengiančios sužadėtinių poros (sužadėtiniai šiame kurse negali dalyvauti po vieną), taip pat turinčios klausimų dėl tarpusavio santykių nesusituokusios poros. Nors kursas yra grįstas krikščioniškais principais, jis tinka bei gali būti naudingas ir nekrikščionių porai. Sužadėtiniai gali registruotis į šias grupes: 1201 grupę, kurios susitikimai vyks: Sausio 15 d., sekmadienį, 20 val. Sausio 22 d., sekmadienį, 20 val. Sausio 29 d., sekmadienį, 20 val. Vasario 5 d., sekmadienį, 20 val. Vasario 12 d., sekmadienį, 20 val. Vasario 19 d., sekmadienį, 20 val. 1202 grupę, kurios susitikimai vyks: Sausio 19 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Sausio 26 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Vasario 2 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Vasario 9 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Vasario 16 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Vasario 23 d., ketvirtadienį, 19.30 val.

1203 grupę, kurios susitikimai vyks: Vasario 26 d., sekmadienį, 20 val. Kovo 11 d., sekmadienį, 20 val. Kovo 16 d., penktadienį, 20 val. Kovo 18 d., sekmadienį, 20 val. Kovo 25 d., sekmadienį, 20 val. Balandžio 1 d., sekmadienį, 20 val. 1204 grupę, kurios susitikimai vyks: Kovo 1 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Kovo 8 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Kovo 15 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Kovo 20 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Kovo 22 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Kovo 29 d., ketvirtadienį, 19.30 val.

Kurso trukmė: Kursas trunka 6 vakarus. Kurso mokestis: Kurso mokestis porai – £ 70 (metodinė medžiaga, patalpos, kava, arbata, organizacinės išlaidos). Kurso mokestis nėra kliūtis dalyvauti kurse. Registracija: Poras norinčias dalyvauti kurse prašome registruotis nurodant vardus, pavardes, gimimo datas, tel. numerius ir grupės numerį. REGISTRACIJA BŪTINA! Neužsiregistravusių porų negalėsime priimti, nes mūsų patalpos yra riboto dydžio. Registruotis prašome: El. paštu: lithuanianchurch@btinternet.com (subject eilutėje pažymėkite: dėl pasirengimo santuokai) Paštu: 21 The Oval, London E2 9DT


UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĖ Lietuvių Sodyboje!

Šventė vyks vasario 26 d., sekmadienį. Pradžia: 12.00

Kaip kasmet, taip ir šiemet visi JK gyvenantys lietuviai kviečiami į Užgavėnių šventę LietuviųSodyboje. Lietuvių Sodyboje

Vyks karnavalas, iš kiemo varysim žiemą ir deginsim Morę. Dalyvavimas nekainuoja, o smagumo daug.

Dėmesio!

Šventės metu bus renkama gražiausia Užgavėnių

kaukė, o įdomiausias kaukes pasigaminusios šeimos laukia

vertingas prizas –

4 bilietai į baleto spektaklį.

Lietuvių Sodybos adresas: Picketts Hill, Sleaford near Bordon, Hampshire, GU35 8TE Renginį remia

Britanijos Lietuvis  

BL-12-01 Pokario lietuvių išeivių banga į Didžiąją Britaniją ėmė plaukti 1947 metų vasaros pradžioje,

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you