Issuu on Google+

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS

2013 lapkritis | NR. 11 (51)

OLIMPINĖ PANORAMA


SKAITYTOJAMS

DAINA GUDZINEVIČIŪTĖ LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO PREZIDENTĖ

Mieli skaitytojai, neilgai trukus minėsime Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo dvidešimt penkmetį. Taip, jau ketvirtis amžiaus prabėgo nuo istorinio Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimo, vykusio 1988-aisiais Profsąjungų rūmuose ant sostinės Tauro kalno. Prisimenu ir aš tą gruodžio 11-ąją. Artėjančios sukakties proga noriu padėkoti visiems nepabijojusiems tuo metu dar grėsusių didelių nemalonumų ir degusiems idėja turėti savo olimpinę organizaciją, kuri suteiktų galimybę mūsų šalies sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse su Lietuvos trispalve. Dėkui už tada parodytą ryžtą ir drąsą, už vieningai pakeltas rankas, kad būtų atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Drąsą paminėjau neatsitiktinai: iki kovo 11-osios dar buvo likę metai ir trys mėnesiai. Sporto žmonės pirmieji paskelbė apie atsiskyrimą nuo imperijos. Per 25-erius metus Lietuva po šešis kartus dalyvavo vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Vasaros žaidynėse iškovoti šeši aukso, penki sidabro ir dešimt bronzos medalių. Beje, disko metikas Virgilijus Alekna olimpiniu čempionu tapo dukart, trečiasis jo kolekcijoje olimpinis medalis – bronzinis. Trejose iš eilės žaidynėse trečiąsias vietas užėmė vyrų krepšinio rinktinės – visi žinome, kiek krepšininkų žaidžia komandoje. Taigi mūsų olimpiečių, galinčių pasidabinti olimpiniais medaliais, susirinktų gražus būrys. Ne tik olimpiniais medaliais galime didžiuotis: Lietuvos sportininkai daug šaunių pergalių iškovojo ir pasaulio bei Europos čempionatuose. Štai vien 2013-aisiais, metams dar nepasibaigus, lietuviai

į gimtinę jau parvežė keturis aukso ir du sidabro medalius iš pasaulio bei du aukso, vieną sidabro ir du bronzos apdovanojimus iš Europos čempionatų. Prieš kelias dienas drauge su LTOK generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru ir užsienio ryšių direktore Vaida Masalskyte dalyvavome Europos olimpinių komitetų (EOK) generalinėje asamblėjoje Romoje. Ten išgirdome, kad gerai vertinami ir sėkmingais vadinami LTOK atliekami olimpinio švietimo, olimpinio sąjūdžio populiarinimo darbai, o glaudaus ir dalykinio bendradarbiavimo su vyriausybinėmis bei visuomeninėmis institucijomis kitų šalių atstovai mums net pavydi. Iš Romos parvežėme džiugių žinių visai Lietuvai. Antrus metus iš eilės plaukikė Rūta Meilutytė pripažinta geriausia Europos jaunąja sportininke. Jai vėl atiteko Europos olimpinių komitetų įsteigtas lėktuvo katastrofoje žuvusio buvusio Lenkijos olimpinio komiteto prezidento Piotro Nurowskio prizas – trofėjus bei 12 tūkst. eurų stipendija treniruotėms ir mokslui. Šiuos prizus EOK prezidentas Patrickas Hickey (nuotraukoje) įteikė man, bet pirmai progai pasitaikius juos, be abejo, perduosiu Rūtai ir pasveikinsiu nuo Europos olimpinės bendruomenės. Romoje dar vienai kadencijai EOK prezidentu išrinktas Lietuvos bičiulis, Airijos olimpinio komiteto prezidentas, TOK vykdomojo komiteto narys Patrickas Hickey. Sveikinu Rūtą su garbingu prizu, sveikinu poną P.Hickey su naujomis ir kartu senomis atsakingomis pareigomis, sveikinu visus „Olimpinės panoramos“ skaitytojus su artėjančia LTOK 25-erių metų sukaktimi.


KRONIKA EOK GENERALINĖ ASAMBLĖJA Lapkričio 21–23 d. Romoje vyko Europos olimpinių komitetų (EOK) 42-oji generalinė asamblėja. Jos metu rengiamuose geriausio Europos jaunojo sportininko rinkimuose antrus metus iš eilės triumfavo plaukikė Rūta Meilutytė. Laureatei skirta 12 tūkst. eurų stipendija treniruotėms ir mokslui. Generalinėje asamblėjoje buvo renkama ir nauja EOK vadovybė. Trečią kadenciją EOK prezidento pareigas eis Airijos atstovas Patrickas Hickey, generaliniu sekretoriumi perrinktas italas Raffaele‘is Pagnozzi, iždininku – kiprietis Kikis Lazaridesas, viceprezidentu tapo Slovėnijos atstovas Janezas Kocijančičius. Tarp septyniolikos pretendentų į dvylikos vietų EOK vykdomąjį komitetą kandidatavo ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. Jos kandidatūrą slaptu balsavimu palaikė apie pusę balsavusių delegatų, tačiau to neužteko, kad Lietuvos atstovė patektų į EOK vykdomąjį komitetą. „Labai vertinu galimybę kandidatuoti į tokias pareigas bei man išreikštą pusės Europos valstybių paramą. Suprantu, kad būdama jauniausia ir bene trumpiausią vadovavimo nacionaliniam olimpiniam komitetui patirtį turinti kandidatė patekti į EOK vykdomąjį komitetą šansų turėjau mažiau nei mano kolegos, tačiau sulauktas toks palaikymas man yra postūmis ir toliau aktyviai siekti olimpinio sporto idėjų sklaidos tarptautiniu lygmeniu“, – sakė LTOK prezidentė.

APTARĖ OLIMPINĮ ŠVIETIMĄ

PASVEIKINO PREZIDENTĄ VALDĄ ADAMKŲ

Lapkričio 3-iąją dvi kadencijas šaliai vadovavusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui sukako 87-eri. Lapkričio 4-ąją Prezidentūroje jį su gimtadieniu pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pokalbio metu buvo aptarti aktualūs olimpinio sąjūdžio ir šalies sporto klausimai.

VILNIAUS MERUI ĮTEIKTA TAURĖ Spalio 30 d. per Vilniaus miesto tarybos posėdį LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sostinės merui Artūrui Zuokui įteikė taurę, kurią iškovojo Vilniaus miesto jaunieji sportininkai, tapę Lietuvos jaunių sporto žaidynių čempionais. Bene daugiausiai taurių iškovojo Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykla, kuriai jau trylika metų vadovauja direktorius Gediminas Kastanauskas – „Sietyno“ moksleiviai laimėjo net aštuonias taures. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.

Spalio 24 d. LTOK lankėsi Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė. Susitikime su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru buvo aptartas vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo projektas bei Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, bendrų ateities projektų galimybės. Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jau daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja įgyvendindami olimpinio švietimo programas Lietuvoje.

BRAZILIJOJE – APIE LIETUVOS MOKINIŲ FESTIVALĮ Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinio švietimo programų vadovė Vita Balsytė dalyvavo Brazilijos olimpinio komiteto organizuojamoje ir Olimpinio solidarumo finansuojamoje Brazilijos mokyklų žaidynių stebėtojų programoje Beleno mieste Brazilijoje. Lietuvos atstovė kartu su kolegomis iš dar devyniolikos pasaulio šalių stebėjo žaidynių atidarymo ceremoniją, varžybas, aptarė renginio ypatumus su organizacinio komiteto atstovais, išklausė kolegų pranešimų, pristatė Lietuvoje rengiamą Lietuvos mokinių olimpinį festivalį. Brazilijos mokyklų žaidynių stebėtojai

4

OLIMPINĖ PANORAMA


PAMINĖJO OLIMPIZMO GENIJAUS JUBILIEJŲ

DARBĄ PRADĖJO NAUJA KOMISIJA Lapkričio 15 d. vyko pirmasis LTOK komisijos „Moterys ir sportas“ susirinkimas. Aptarti naujosios komisijos darbo nuostatai, apžvelgtos galimos veiklos kryptys, sutarta dėl esminių gairių, kurios padėtų Lietuvos sportininkėms gerinti savo sportinius rezultatus bei paskatintų siekti saviraiškos įvairiose sporto veiklą administruojančiose institucijose. Komisijos posėdį pradėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri yra ir Europos olimpinių komitetų Moterų ir lygybės sporte komisijos narė. Ji pasveikino posėdžio dalyves – moteris, kurios sporto bendruomenei ir visuomenei jau yra žinomos dėl aktyvios profesinės, visuomeninės ar akademinės veiklos. „Į šią komisiją susibūrė ne tik skirtingų sričių profesionalės, bet, kaip parodė pirmasis mūsų susirinkimas, entuziastingai nusiteikusios ir bendrų tikslų vienijamos moterys. Tikiu, kad tai leis drauge inicijuoti ir įgyvendinti įvairius su sportu susijusius projektus, padėsiančius Lietuvos moterims sėkmingai įveikti visokius sportinius ir profesinius iššūkius“, – sakė komisijos pirmininkė D.Gudzinevičiūtė. Posėdyje aptarti artimiausi komisijos darbai ir planuojami LTOK projektai. Vieną jų – sporto ir lyderystės mokymams bei praktiniams užsiėmimams skirtą projektą, finansuojamą Tarptautinio olimpinio komiteto, LTOK organizuos drauge su Lietuvos visuomenės veikėja ir aktyvia sporto populiarintoja Ona Baboniene. O.Babonienė, kurios kandidatūrą LTOK pateikė Tarptautinio olimpinio komiteto Moterų ir sporto komisijos apdovanojimui gauti, šiemet vienintelė iš Europos žemyno atstovų pelnė šį įvertinimą. LTOK komisijoje „Moterys ir sportas“ yra dešimt narių: D.Gudzinevičiūtė, O.Babonienė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Dalia Teišerskytė, Agnė Vanagienė, Irena Čikotienė, Joana Bartaškienė, Nelė Žilinskienė, Ramunė Žilinskienė ir Vaida Masalskytė.

2013-aisiais pasaulyje minimos šiuolaikinių olimpinių žaidynių atgaivintojo barono Pierre‘o de Coubertino 150-osios gimimo metinės. Šia proga lapkričio 20 d. Lietuvos olimpinė akademija (LOA) Lietuvos edukologijos universitete (LEU) surengė mokslinę konferenciją „Pakilti dvasia tobulame kūne“. Pranešimus skaitė LOA prezidentas dr. Artūras Poviliūnas, Lietuvos olimpinės akademijos garbės prezidentas prof. habil. dr. Povilas Karoblis, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas dr. Arvydas Juozaitis, LOA viceprezidentas prof. habil. dr. Algirdas Raslanas bei kiti mokslininkai, olimpiečiai, studentai. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, olimpizmo pradininko tautietis Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Fredericas Bellido ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

IX MOKINIŲ OLIMPINIS FESTIVALIS Lapkričio 19 d. Garliavoje atidarytas IX Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Atidarymo ceremoniją organizavo Ugnės Karvelis gimnazija ir Garliavos sporto centras. Šventėje pasirodė sporto ir meno kolektyvai, parade žygiavo geriausi Kauno rajono sportininkai, buvo uždegta olimpinė ugnis. Festivalio atidarymo iškilmėse dalyvavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, generalinis sekretorius Valentinas Paketūras, KKSD kūno kultūros ir strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Gerulskienė, ŠMM neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Mockevičius, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Makarevičius. Kreipdamasi į jaunuosius festivalio dalyvius LTOK prezidentė ne tik skatino juos sportuoti, bet kvietė paraginti pasivaržyti ir draugus, kartu siekti olimpinių idealų. Prezidentė dėkojo mokytojams už pasiaukojamą darbą ir sakė, kad tikisi visus vėl sutikti bei apdovanoti per festivalio uždarymo šventę 2014 m. birželio mėnesį Vilniuje. Lietuvos mokinių olimpinį festivalį organizuoja LR švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

OLIMPINĖ PANORAMA

5


ŽVALGYTUVĖS

Valdo Malinausko nuotr.

Iš kairės: L.Tubelis, E.Petkus, „Rio 2016“ organizacinio komiteto atstovas L.Abbey, K.Steponavičius

RIO LAUKIA KARŠTA ŽIEMA LAPKRIČIO 4–10 D. RIO DE ŽANEIRE VYKO OLIMPINIŲ ŽAIDYNIŲ ORGANIZACINIO KOMITETO PASITARIMAS, O NACIONALINIŲ OLIMPINIŲ KOMITETŲ ATSTOVAMS BRAZILIJOJE JAU TREČIĄ KARTĄ BUVO SURENGTOS ATVIRŲ DURŲ DIENOS. Bronius Čekanauskas

R

enginyje dalyvavo ir Lietuvos delegacija – programos „Rio 2016“ įgyvendinimo ekspertų komisijos vadovas, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tubelis, LTOK olimpinio sporto direkcijos direktorius Kazys Steponavičius, jo pavaduotojas Einius Petkus ir olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas. Lietuviams nuoširdžiai talkino Lietuvos garbės konsulas Rio de Žaneire Luisas Octavio de Souza Bandeira. Trylikos nacionalinių olimpinių komitetų – dešimties Europos, taip pat Japonijos, Kanados ir Kongo atstovai išklausė žaidynių organizatorių pranešimus apie Rio de Žaneire atliktus ir vykdomus pasirengimo darbus, susipažino su miesto pertvarkymo, olimpinių žaidynių dalyvių atvykimo bei apgyvendinimo planais, apžiūrėjo pirmuosius namus ir visą olimpinio kaimelio projektą, nagrinėjo transporto sistemą, išgirdo apie saugumą, bilietų įsigijimą ir t.t. Atvirų durų dienų dalyviai apžiūrėjo jau esančias sporto bazes, kuriose vyks olimpinių žaidynių

6

OLIMPINĖ PANORAMA

varžybos, susipažino su rekonstruojamomis arenomis ir būsimų sporto objektų dislokacija. Lietuvos atstovai turėjo galimybę įvertinti parengiamųjų stovyklų sąlygas, aklimatizacijos, mitybos ypatumus, užmezgė ryšius su vietinėmis sportininkų ir turistų aptarnavimo agentūromis, o su kitų šalių atstovais aptarė nacionalinių rinktinių narių rengimo olimpinėms žaidynėms eigą. Beje, kai kurių didžiųjų valstybių atstovai pasirengimo Rio de Žaneiro žaidynėms klausimus su organizatoriais gvildeno jau nebe pirmą kartą.

Olimpinio kaimelio statybos

Svarstys kelionės variantus Lietuvos atstovai į Rio de Žaneirą skrido per Frankfurtą. Iš Vokietijos oro uosto į Braziliją skraidinančiame lėktuve teko praleisti daugiau kaip dvylika valandų. Skrydis nelengvas, ypač augesniems, o dauguma atletų būtent tokie. „Tai iš karto verčia galvoti, kaip reikės patogiau skristi. Tarsimės su federacijų vadovais, su treneriais, kada ir iš kur jų sportininkai vyks į


ŽVALGYTUVĖS Rio“, – sakė K.Steponavičius. „Gal iš JAV miesto Majamio – iš ten iki Rio septynios valandos skrydžio. Gal iš Portugalijos ar Ispanijos?“ – svarstė E.Petkus. Aišku viena, kad užsakomojo reiso iš Lietuvos nebus. Tarp Vilniaus ir Rio yra keturių valandų laiko skirtumas: kai mūsų sostinėje vidurdienis, Rio de Žaneire – aštunta valanda ryto. Laikas gan patogus Lietuvos žiniasklaidai. Dėl laiko skirtumo, mūsų specialistų nuomone, ypatingos aklimatizacijos nereikės. Jos labiau reikės dėl ilgo skrydžio ir ten laukiančios alinamos drėgmės. Organizatoriai prognozuoja, kad 2016-ųjų žiemą, rugpjūčio 5–21 dienomis, Rio de Žaneire bus apie 25–34 laipsnius šilumos ir nuo 40 iki 97 proc. drėgmės. Oro uoste verda statybos Pirmieji vaizdai nusileidus nesužavi, atvirkščiai – greičiau baugina. „Sunku net suprasti, ar tas oro uostas griaunamas, ar

kurio vairuotojas perka užkandžių, gėrimų. Kitos mašinos kantriai laukia. Tiesa, ir Lietuvoje prie autostrados žmonės perka grybų, uogų, bet ne antroje eismo juostoje. Aišku, bus olimpinių linijų, bet šio pasitarimo dalyviams bene daugiausiai klausimų kol kas kėlė transportas.

Kaimelį apžiūrėjo iš bokšto Olimpinį kaimelį atvirų durų dienų dalyviai apžiūrėjo nuo specialiai įrengto apžvalgos bokšto. Tą dieną smarkiai lijo, todėl pavaikščioti būsimomis kaimelio gatvėmis Į arenas galės keliauti pėsčiomis organizatoriai nekvietė. Kol kas ten stovi Pirmieji įspūdžiai mieste – kaip ir oro uoste. du dar neįrengti namai. Iš viso olimpiniame Gerą valandą tenka važiuoti pro lūšnynus, kol pasimato išvaizdūs namai. Ten maišosi prabanga kaimelyje bus 31 namas, dauguma – ir skurdas. Butai ant vandenyno kranto kainuoja septyniolikos aukštų. Namuose – butų, kaip buvo ir Londone ar Pekine, sistema, po milijonus dolerių. Apskritai kainos stebina. vieną, du, tris ar net keturis miegamuosius. Kambarys trijų žvaigždučių viešbutyje parai Kambariuose stovės beveik 18 tūkst. lovų. kainuoja daugiau nei tūkstantį litų. Dabar. O Atvyks per 12 tūkst. sportininkų. Namuose žaidynių metu kainos visada pakyla. Žmonių bus įrengti 159 liftai. įvairovė – kaip ir namų. Apsirengimas – nuo Didžiausias atstumas nuo namo iki kaimelio šortų ir bikinių prie paplūdimių iki solidžių valgyklos – 650 metrų, iki olimpinio kaimelio tamsių kostiumų prie bankų bei biurų. transporto stoties – 800 metrų. Visa olimpinio Dauguma olimpinių sporto bazių – dar kaimelio teritorija – 62 hektarai. maketuose. Galima sakyti, kad žaidynių

IŠ ORO UOSTO GERĄ VALANDĄ TENKA VAŽIUOTI PRO LŪŠNYNUS, KOL PASIMATO IŠVAIZDŪS NAMAI. TEN MAIŠOSI PRABANGA IR SKURDAS. BUTAI ANT VANDENYNO KRANTO KAINUOJA MILIJONUS DOLERIŲ. APSKRITAI KAINOS STEBINA. KAMBARYS TRIJŲ ŽVAIGŽDUČIŲ VIEŠBUTYJE PARAI KAINUOJA DAUGIAU NEI TŪKSTANTĮ LITŲ. DABAR. O ŽAIDYNIŲ METU KAINOS VISADA PAKYLA.

statomas. Greičiausiai rekonstruojamas“, – sakė E.Petkus. Ilgai, beveik pusantros valandos, truko visa patikra oro uoste. Tiek pat laiko užėmė ir kelionė iki viešbučio mieste. Tikriausiai tai laikini sunkumai, kurių neliks jau kitais metais per pasaulio futbolo čempionatą, o iki žaidynių atidarymo dar per 950 dienų. Beje, brazilai mėgsta pasigirti, kad šiemet per popiežiaus vizitą į paplūdimį, kuriame vyko mišios, per tris valandas jie spėjo saugiai suleisti beveik tris milijonus žmonių. Reikia suprasti, kad viskas bus padaryta laiku ir saugiai. Apie saugumą, ypač keliuose, be abejo, organizatoriams dar teks rimtai pasukti galvas. Pavyzdžiui, dabar vietinių nestebina toks vaizdelis judrioje šešių juostų magistralėje: trečioje ar antroje juostoje stovi automobilis,

„Bus galima nužingsniuoti pėsčiomis“, – sakė K.Steponavičius. Žinoma, sportininkai į varžybas dažniausiai važiuoja.

3

Marakanos stadione su Lietuvos atstovais bendravę organizacinio komiteto darbuotojai (iš kairės): M.Gurgel, L.Abbey, S.Paterson, V.Mazanitou

atidarymui jau pasirengęs legendinis Marakanos stadionas, kuriame vyks ir uždarymo ceremonija. Futbolo rungtynes dabar jame gali stebėti 80 tūkst. žiūrovų. Per žaidynių atidarymą ir uždarymą bus dar papildomų 20 tūkst. žiūrovų vietų. Restauruojamas ilgamečio FIFA prezidento Joao Havelange‘o vardo stadionas, kuriame rungtyniaus lengvaatlečiai. Tvarkingiausiai atrodo techninių sporto šakų – šaudymo, fechtavimo bazės, kurioms vadovauja kariškiai. Na, o garsiajame Sambodrome dėl olimpinių medalių kovos šaudymo iš lanko meistrai, finišuos maratonininkai. Lietuvius džiugino, kad dauguma mūsiškius dominančių sporto arenų – bokso, plaukimo, imtynių, dziudo, krepšinio, dviračių trekas bus kaimelio pašonėje, olimpiniame parke.

Rio de Žaneire – olimpiečių gydytojas D.Barkauskas

OLIMPINĖ PANORAMA

7


OLIMPINĖS RINKTINĖS KANDIDATŲ, PRETENDUOJA

8

OLIMPINĖ PANORAMA


ANČIŲ DALYVAUTI 2016 M. RIO DE ŽANEIRO OLIMPINĖSE ŽAIDYNĖSE, 2013–2014 M. SEZONO SĄRAŠAS

OLIMPINĖ PANORAMA

9


Alfredo Pliadžio nuotr.

K.Motieka svariai prisidėjo prie LTOK atkūrimo

PABĖGIMAS IŠ MEŠKOS GLĖBIO 1988 METŲ GRUODŽIO 11 DIENĄ PER LTOK ATKURIAMĄJĮ SUVAŽIAVIMĄ VILNIUJE ADVOKATAS KAZIMIERAS MOTIEKA IŠTARĖ ŽODŽIUS, KURIŲ TADA LAUKĖ VISA LIETUVA.

A

dolfo Strakšio interviu su vienu LTOK atkūrimo organizatorių advokatu Kazimieru Motieka, atkurtojo komiteto viceprezidentu ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju, buvo išspausdintas „Olimpinėje panoramoje“ 2003-iaisiais. Įdomus jis ir šiandien! Spausdiname sutrumpintą.

Kas Kazimierui Motiekai yra sportas? Man sportas pirmiausia sveikata. Bet čia kaip ir su vaistais: perdozuosi – gali numirti, jei persitempsi, gali susigadinti visą gyvenimą. O šiaip sportas mano gyvenime visada užėmė svarbią vietą. Ežeruose ar jūrose galėjau kilometrus nuplaukti. Buvau taiklus šaulys. Mokydamasis universitete lankiau sambo treniruotes. Tai, žinoma, tolima praeitis, iš kurios belikę malonūs prisiminimai. O šiaip

10

OLIMPINĖ PANORAMA

mėgstu gamtą, eiti pasivaikščioti – patinka judrus gyvenimo būdas. Sporto organizacijose neteko dalyvauti? Turiu galvoje organizacinį darbą. Mano pirmasis darbas šioje srityje – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas. Čia aš veikiau ne kaip sportininkas, o kaip Lietuvos pilietis. Kaip dar sovietų valdžios metais gimė mintis atkurti Lietuvos olimpinį komitetą? Taip, dar buvo sovietmetis, bet jau buvo pakilusi audringa Atgimimo banga. Visi ėjome nepriklausomos Lietuvos link, tačiau apie tai balsu dar nebuvo kalbama arba kalbama tik simboliškai. Buvo ieškoma, ką nacionalinio atstatyti, kas okupantų sugriauta. Ne išimtis ir mūsų sportininkai. Jie pasiūlė atkurti Lietuvos

tautinį olimpinį komitetą. Mes jį atkūrėme 1988 m. gruodžio 11-ąją ir buvome pirmieji iš Baltijos šalių, tą padarę. Bet pirmieji pradėjo judėti Latvijos sportininkai ir jų organizatoriai. Pasižiūrėti, ką jie daro, į Rygą vyko Respublikinio sporto komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Poviliūnas ir ten kalbėjosi su Vilniu Baltiniu. Taip, bet latviai įkūrė laikinąjį olimpinį komitetą. Pabrėžiu – laikinąjį. Nepaisant to, SSRS nacionalinio olimpinio komiteto plenumas netgi priėmė nutarimą, kuriame žiauriai sukritikavo latvių siekius. Buvo pasakyta, kad „tokio olimpinio komiteto įkūrimas prieštarauja Olimpinei chartijai ir olimpinio judėjimo praktikai, kad tai nepadeda sąjunginių respublikų sportinėms organizacijoms vienytis ir vieningam, savo esme vieninteliam sportiniam


LTOK ATKŪRIMAS ir olimpiniam judėjimui stiprinti bei SSRS nacionalinio olimpinio komiteto autoritetui tarptautinėje arenoje kelti.“ Cituoju tiksliai, nes tai pasižymėjau pranešime, kurį skaičiau per sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimą, kurio uždavinys buvo atkurti Lietuvos nacionalinį olimpinį komitetą. Mūsų sporto visuomenė jau nebegalvojo, kad reikėtų išsaugoti SSRS nacionalinio olimpinio komiteto autoritetą. Lietuva galvojo apie savo olimpinį komitetą. Negi Maskvos sporto vadovai šito nesuprato ar tik dėjosi to nesuprantą? Gal nesuprato, o gal tik dėjosi nesuprantą – juk buvo pati nacionalinio judėjimo Baltijos respublikose pradžia ir nebuvo galima prognozuoti, kuo viskas baigsis. Beje, kaip ir visos Michailo Gorbačiovo „perestroikos“ politikos. Žodis „perestroika“ buvo magiškas. Visi vadovai buvo įpareigoti svarstyti, kaip ir ką savo žinybose gali bei turi pertvarkyti. Ne išimtis buvo ir SSRS olimpinis komitetas. Jau minėtame nutarime buvo užrašyta, kad sudaroma SSRS olimpinio komiteto komisija, kuri turi skubiai parengti priemonių planą, kaip išplėsti sąjunginių respublikų ir sporto federacijų teises: suteikti joms juridinio asmens statusą, įpareigoti atidaryti savo einamąsias sąskaitas, leisti plėtoti ūkinę, finansinę bei rėmėjų veiklą. Tik tiek. Savo pranešime pagal anuometinę madą užrašiau: „Man regis, kad šis nutarimas neturi nieko bendra su TSKP XIX sąjunginės konferencijos nutarimais. Tai biurokratinės komandavimo ir spaudimo struktūros nutarimas, neturintis nieko bendra su lygiateisiškumo, nacionalinės pagarbos, respublikos suvereniteto ir valstybingumo teisėmis, taip iškilmingai paskelbtomis SSRS ir LTSR konstitucijose.“ Šiandien keistokai skamba tokios frazės, kad priešą reikėjo mušti jo paties ginklais. O kaip kitaip – iki kovo 11-osios dar buvo likę metai ir trys mėnesiai. Lietuvoje dar tvirtai jautėsi kompartijos centro komitetas ir visa valdžia, už jų nugaros stovėjo svetima kariuomenė, saugumas. Mūsų tikslas buvo šventas ir istoriškai teisingas netgi to meto sąlygomis – Olimpinėje chartijoje teigiama, kad žaidynės vyksta tarp atskirų asmenų ar komandų, o ne tarp šalių, bet šalis, neturinti nacionalinio olimpinio komiteto, turi jį įkurti bei pasiekti, kad jis būtų pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto. O juk Lietuva pagal SSRS ir LTSR konstitucijas, nors ir melagingai, bet formaliai buvo skelbiama kaip suvereni valstybė...

Iki suvažiavimo vyravo dvi nuomonės, ką turime atkurti – olimpinę lygą ar olimpinį komitetą. Koks esminis šių dviejų pavadinimų ir organizacijų skirtumas? Žodis „lyga“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „surišu“. Tarptautiniu požiūriu tai asmenų ar organizacijų susivienijimas, o sporto – varžybų klasė arba grupė maždaug vienodo pajėgumo komandų ar žaidėjų. O komitetas – tai organas, vadovaujantis kuriai nors valstybinės ar visuomeninės veiklos sričiai. Jau vien dėl to lyga negali būti komitetas. Buvo siūlymas, kad atkurta Lietuvos olimpinė lyga būtų tarsi Lietuvos sporto lygos, tvarkiusios Lietuvos sporto reikalus ir 1924 bei 1928 m. delegavusios Lietuvos atstovus į olimpines žaidynes, prototipas. Iš tos lygos vėliau išaugo Lietuvos tautinis komitetas. Bet koks tikslas atkurti tai, iš ko dar tarpukario Lietuvoje patys išaugome ir ko jau tada atsisakėme?

Skaitau A.Poviliūno knygą „Olimpinė ugnis negęsta“: „Ir štai prie mikrofono ryžtingai priėjo Kazimieras Motieka. „Jaunime! – pasakė. – Kokios dar abejonės? Mes privalome šiandien visiems laikams atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Ir ne mažiau!“ Ką mąstėte tuo metu? Juk valdžios sluoksniuose vyravo kitokia nuomonė. Tą nuomonę per suvažiavimą reikėjo įveikti. Išvakarėse A.Poviliūnas, tuometis Respublikinio sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, darbo grupės Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui atkurti vadovas, pasakė, kad jo pranešime apie tai tiesiogiai nebus pasakyta, todėl aš turėsiu ištarti tuos žodžius, kurių laukia visa Lietuva. Ir aš tuos žodžius ištariau: „Jeigu šiandien mums rūpi Lietuva, SSRS ir LTSR konstitucijose garantuotas jos suverenitetas bei jo (komiteto) atkūrimas, mes turime pasisakyti aiškiai ir nedviprasmiškai: šiandien mes atkuriame Lietuvos nacionalinį olimpinį „VISI ĖJOME NEPRIKLAUSOMOS komitetą ir darome pirmą žingsnį, kad jis LIETUVOS LINK, TAČIAU APIE būtų pripažintas Tarptautinio olimpinio TAI BALSU DAR NEBUVO komiteto. Ir tegul mūsų negąsdina SSRS KALBAMA ARBA KALBAMA TIK SIMBOLIŠKAI. BUVO IEŠKOMA, NOK plenumo manymas, kad tokio komiteto KĄ NACIONALINIO ATSTATYTI, KAS įkūrimas nepadės SSRS NOK autoritetui tarptautinėje arenoje kelti. Visų pirma toks OKUPANTŲ SUGRIAUTA. teiginys yra didžiausias melas. Antra – SSRS NE IŠIMTIS IR MŪSŲ centrinių žinybų arsenale nėra tokio įstatymo, SPORTININKAI. JIE PASIŪLĖ kuriuo pasiremdamos tos žinybos galėtų ATKURTI LIETUVOS TAUTINĮ teisėtomis priemonėmis panaikinti tokį mūsų OLIMPINĮ KOMITETĄ. sprendimą. Šį sprendimą motyvuokime ir MES JĮ ATKŪRĖME 1988 M. M.Gorbačiovo kalba, pasakyta Suvienytųjų GRUODŽIO 11-ĄJĄ IR nacijų organizacijoje: „Platūs, neretai audringi BUVOME PIRMIEJI IŠ liaudies judėjimai, nors jie turi daug aspektų BALTIJOS ŠALIŲ, TĄ PADARĘ. “ ir yra labai prieštaringi, rodo, kad tautos trokšta nepriklausomybės, demokratijos ir socialinio teisingumo. Idėja demokratizuoti Kovos dėl Lietuvos olimpinio komiteto visą pasaulinę tvarką tapo galinga socialine atkūrimo dienos. Kas labiausiai įsiminė politine jėga.“ iš tų laikų? Juk tai buvo procesas, o ne Tokie buvo paskutiniai mano pranešimo impulsyvus veiksmas. žodžiai. Juos sutiko audringomis ovacijomis, Tik labai neilgas. Sąjūdis įsikūrė birželio pradžioje, spalį vyko jo suvažiavimas, o Tautinį valiavimu, visi atsistojo, mojavo tautinėmis vėliavomis. Ir mes patys, sėdintieji olimpinį komitetą atkūrėme gruodžio 11 d. prezidiume, kartu su visa sale šaukėme Maskva mums įrodinėjo, kad mes niekada „valio!“. Tada niekam nekilo minties, kad nebuvome Tarptautinio olimpinio komiteto elgiamės netinkamai. Žinoma, tie, kurie nariai. Tad buvo nuvykta į Šveicariją ir ten manė kitaip, buvo šiek tiek sutrikę ir archyvuose rasti dokumentai apie mūsų nusivylę – laukė, ką jiems pasakys Maskva narystę šioje tarptautinėje organizacijoje. dėl tokio mūsų žingsnio. Juk tai buvo Respublikinis sporto komitetas, ėmęsis šio gal pirmas realus žingsnis į Lietuvos darbo, irgi buvo nusiteikęs pažangiai, bet jo žmonės jautė partinių funkcionierių spaudimą, nepriklausomybę – atkūrėme organizaciją, mat tie funkcionieriai įžiūrėjo didžiulę Lietuvai pavaldžią ne Maskvai, o Lozanai, tai yra tiesiogiai Vakarams. Bet ir jų, tų mokiusiųjų gresiančią katastrofą, jei bus atkurtas šalies mus elgtis kitaip, veiduose galėjai matyti olimpinis komitetas. Funkcionieriai buvo džiaugsmą. Toks gražus buvo laikas. Tauta už lygą, nes jie visų pirma nenorėjo erzinti mokėsi atgauti drąsą, laisvę – ir ją atgavo. Maskvos.

OLIMPINĖ PANORAMA

11


LTOK KELIAS – NUO PIRMŲJŲ ŽI

Darbo grupė Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui atkurti. 1988 m. gruodžio 11 d. Pirmoje eilėje iš kairės: A.Kalanta, V.Malinauskas, G.Umaras, R.Rimdžius, antroje eilėje A.Vaitkevičius, V.Kukarskas, V.Padlipskas, R.Kalinauskas, stovi – K.Tamašauskas, J.Jankauskas, V.Nėnius, A.Pakula, V.Briedis, K.Girdžius, A.Ronkus, R.Jūras, R.Griniūtė-Grinbergienė, P.Statuta, A.Poviliūnas, D.Kepenis, I.Ramelytė, J.Grinbergas, A.Daumantas, K.Motieka, P.Rimša

TOK vadovų rankose – kvietimai Baltijos šalims į Albervilio žaidynes

Su Lietuvos vėliava Albervilyje

12

OLIMPINĖ PANORAMA

LTOK ženklą sukūrė dailininkas G.Reimeris

Lietuvos delegacija sugrįžo iš Barselonos

Spaudos konferencija po TOK vykdomojo komiteto sprendimo sugrąžinti Lietuvą, Latviją ir Estiją į tarptautinę olimpinę šeimą. 1991 m. rugsėjo 18 d.


INGSNIŲ IKI ŠIŲ DIENŲ

TOK prezidentas J.A.Samaranchas Lietuvos delegacijai įteikia olimpinę vėliavą

Pasitarimai vykdavo ne tik kabinetuose (iš kairės): A.Poviliūnas, P.Majauskas, A.Raškauskas, V.Adamkus, J.Grinbergas, V.Nėnius, G.Umaras

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas R.Ubartas ir R.Grinbergienė Atkuriamasis suvažiavimas

Olimpinės dienos bėgime – buvęs ilgametis LTOK generalinis sekretorius V.Zubernis ir A.Poviliūnas

TOK prezidentas T.Bachas ir LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė

2012 m. spalio 12 d. išrinktas LTOK vykdomasis komitetas (iš kairės): G.Gutkauskas, V.Nėnius, A.Grabnickas, R.Bakutis, A.Juozaitis, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, L.Kačiušytė, L.Čaikauskas, B.Vasiliauskas, V.Kalininas. Nuotraukoje nėra L.Vanagienės

OLIMPINĖ PANORAMA

13


LTOK ŠLOVĖS ALĖJA: OLIMPINIŲ

Romas Ubartas. Disko metimas. 1992 m. Barselona – auksas Vyrų krepšinio rinktinė. 1992 m. Barselona – bronza

Vyrų krepšinio rinktinė. 1996 m. Atlanta – bronza Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė. Irklavimas. 2000 m. Sidnėjus – bronza

Daina Gudzinevičiūtė. Šaudymas į skrendančius taikinius. 2000 m. Sidnėjus – auksas

14

OLIMPINĖ PANORAMA

Virgilijus Alekna. Disko metimas. 2000 m. Sidnėjus – auksas, 2004 m. Atėnai – auksas, 2008 m. Pekinas – bronza

Diana Žiliūtė. Dviračių sportas. 2000 m. Sidnėjus – bronza


ŽAIDYNIŲ MEDALININKAI

Vyrų krepšinio rinktinė. 2000 m. Sidnėjus – bronza Austra Skujytė. Septynkovė. 2004 m. Atėnai – sidabras

Penkiakovininkai. Edvinas Krungolcas. 2008 m. Pekinas – sidabras. Andrejus Zadneprovskis. 2004 m. Atėnai – sidabras, 2008 m. Pekinas – bronza Mindaugas Mizgaitis. Graikų-romėnų imtynės. 2008 m. Pekinas – bronza

Gintarė VolungevičiūtėScheidt. Buriavimas. 2008 m. Pekinas – sidabras 2012 m. Londonas. Rūta Meilutytė – plaukimo auksas. Laura Asadauskaitė – šiuolaikinės penkiakovės auksas. Evaldas Petrauskas – bokso bronza. Aleksandras Kazakevičius – graikų-romėnų imtynių bronza. Jevgenijus Šuklinas – kanojų irklavimo sidabras

OLIMPINĖ PANORAMA

15


SOČIS 2014

SOČIO KALVOSE VISIEMS BUS SUNKU „DABARTINĖ LIETUVOS OLIMPINĖ SLIDINĖJIMO RINKTINĖ LABAI JAUNA, BET AMBICINGA IR PASIRENGUSI IŠŠŪKIAMS“, – SAKO RINKTINĖS VYR. TRENERĖ KAZIMIERA STROLIENĖ. Marytė Marcinkevičiūtė

L

ietuvos olimpinės slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė ignalinietė Kazimiera Strolienė – savotiška žiemos sporto šakų rekordininkė. Ji net 29 kartus tapo Lietuvos slidinėjimo (1983–1998 m.) ir du kartus biatlono (1993 m. – 7,5 ir 15 km) čempione, kaip biatlonininkė dalyvavo Albervilio ir Lilehamerio, kaip slidininkė Nagano, o kaip slidinėjimo rinktinės trenerė – Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse. Dabar ji su Lietuvos olimpine slidinėjimo rinktine rengiasi Sočio olimpinėms žaidynėms. Su K.Stroliene šnekėjomės, kai rinktinė treniravosi Suomijoje ir rengėsi varžyboms.

Muonijo apylinkėse. Pratybos buvo produktyvios, geros slidžių trasos, spaudė 12 laipsnių šaltukas. Ar galima tvirtinti, kad slidininkai gerai pasirengę olimpinėms žaidynėms? Jeigu ne – ko dar trūksta? Iki Sočio olimpinių žaidynių dar liko pora mėnesių, paskutinis pasirengimo etapas vyks sausį Italijoje, ten treniruosimės kalnuose, dalyvausime pasaulio jaunimo čempionate. Dabar treniruojamės visu pajėgumu, dalyvaujame parengiamosiose Tarptautinės slidinėji-

Alfredo Pliadžio nuotr.

Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė K.Strolienė olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir kaip slidininkė, ir kaip biatlonininkė

Kada slidininkai pradėjo rengtis Sočio olimpinėms žaidynėms? Pasibaigus vienoms žiemos olimpinėms žaidynėms paprastai pradedame rengtis kitoms. Po Vankuverio žaidynių su didžiuoju sportu netikėtai atsisveikino jau subrendę slidininkai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis, kuriam toliau treniruotis neleido sveikatos bėdos, sportinę karjerą baigė ir Irina Terentjeva bei Aleksejus Novoselskis. Vyko kartų kaita. Dabartinė Lietuvos olimpinė slidinėjimo rinktinė labai jauna, bet ambicinga ir pasirengusi iššūkiams. Besiruošdami Sočio olimpinėms žaidynėms spalio mėnesį treniravomės ant sniego ir ledyne Austrijoje, sportininkai nušliuožė po 500 km. Lapkritį toliau treniravomės Suomijos

16

OLIMPINĖ PANORAMA

mo federacijos varžybose, žiūrime, kokia mūsų slidininkų būsena. Suomijoje treniruojasi daug įvairių šalių slidinėjimo rinktinių, kurių nariai ir kandidatai patekti į žaidynes dalyvauja varžybose, todėl, pavyzdžiui, vyrų grupėje susirenka iki 350 slidininkų. Lapkričio 29 d. dalyvausime pirmajame pasaulio taurės varžybų etape Kūsame, Suomijoje, o gruodžio mėnesį mūsų olimpinės rinktinės kandidatai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia rengiasi startuoti Italijoje vyksiančioje universiadoje. Šie du slidininkai turbūt yra realiausi kandidatai atstovauti šaliai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse? Taip, turime dvi vietas ir į jas realiausiai preten-

duoja I.Ardišauskaitė su V.Strolia. Bet kategoriškai teigti, kad būtent jie vyks į Sočį, negaliu. Prieš akis dar daug varžybų, neaišku, kokios jie bus sportinės formos, kaip jausis, kokių rezultatų pasieks iššliuožę ant pirmojo sniego. Jauni mūsų sportininkai dar stokoja profesionalumo, turi daug treniruotis ir bręsti. Lietuvoje slidininkų nedaug. Ko gero, ir rimtos atrankos į olimpinę rinktinę nebuvo? Taip, Lietuvoje slidininkų nedaug. Būtų gerai, kad jų būtų ne dešimt, o du šimtai, nes kuo didesnė konkurencija, tuo meistriškumas gerokai aukštesnis. Tarp kandidatų yra ir jūsų sūnus Tautvydas, kuris pasekė brolio Manto pėdomis. Kokios jo galimybės tapti olimpiečiu? Visi sportininkai turi galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet kaip trenerė matau, kad devyniolikmečiam Tautvydui patekti į Sočio olimpines žaidynes – sudėtingas uždavinys. O štai į kitas jis jau gali pretenduoti. Kita vertus, be Tautvydo, yra stipresnių – visaginietis Stepanas Terentjevas, ignalinietis Julius Kardelis. Stepanas Terentjevas, žinomo trenerio Igorio Terentjevo sūnus, turi didelių ambicijų patekti ir į Sočio žaidynes, dėl vietos rinktinėje rimtai pakovoti su V.Strolia. Per pirmąsias olimpinio sezono varžybas bus įdomu pažiūrėti, ar jaunasis sportininkas meistriškumu priartėjo prie anykštėno. Mano sūnaus Tautvydo šiemet laukia pasaulio jaunimo čempionatas. Kitas jūsų sūnus Vankuverio olimpinių žaidynių dalyvis Mantas dabar gyvena Anglijoje. Ar jis neketina grįžti į slidinėjimą? Ko gero, ne, bet nuo slidinėjimo nenutolo, viename Anglijos klubų Mantas treniruoja turistus, slidinėjimo entuziastus, organizuoja stovyklas Austrijoje, Norvegijoje, dar dirba mokykloje, turi pamokų. Kartais ir pats paslidinėja. Šiemet per Kalėdas žada grįžti namo, susitikti su draugais, pažiūrėti varžybas. Jis duoda daug gerų patarimų savo broliui Tautvydui. Abu jau rado daugiau bendros kalbos, nes Tautvydas vis tvirčiau stovi ant slidžių. Labai išgyvenau, kai Mantas pasitrau-


Broniaus Čekanausko nuotr.

SOČIS 2014

kė iš didžiojo sporto, bet dabar džiaugiuosi, kad jis ir toliau draugauja su slidinėjimu. Jis ir man pažeria naudingų patarimų, ir aš turiu ką pasakyti Mantui. Ar jis nenorėtų dirbti Lietuvoje slidinėjimo treneriu? Juk turi sukaupęs nemažai patirties. Gal ir norėtų, bet būtų labai sudėtinga. Esu jam apie tai užsiminusi, bet atsakymo nesulaukiau iki šiol. Kol Mantui gerai sekasi Anglijoje, tegul jis ten ir toliau dirba. Be abejo, norėčiau, kad sūnus treniruotų Lietuvos rinktinę, mielai užleisčiau šią vietą ir rengčiau jam pamainą. Mantas moka užsienio kalbų, viskuo domisi, galėtų būti neblogas vadybininkas. Tik jis gal nenorėtų tiek daug važinėti. Kol aš namie esu viena, man tas pats, ar būti treniruočių stovykloje užsienyje, ar Lietuvoje. Mantas Strolia, Tautvydas Strolia, Vytautas Strolia. Ar Vytautas – jūsų giminaitis? Taip, tik tolimesnis. Vytautas – anykštėnas, jis dabar, kaip ir Ingrida, studijuoja Lietuvos sporto universitete.

Pagrindiniai pretendentai į Lietuvos olimpinę slidinėjimo rinktinę – I.Ardišauskaitė ir V.Strolia

Gal šiek tiek geriau sprinto varžybose gali pasirodyti I.Ardišauskaitė. Tačiau jos akyse nematau švyturėlių, sportininkė nesiveržia į kovą. Norėčiau, kad ji kovotų nuo pirmo iki paskutinio trasos metro. Labai džiaugčiausi, jeigu abu mūsų olimpiečiai patektų tarp 40–45 geriausiųjų.

veik nemato. Išeinu anksti ryte ir grįžtu naktį. Anksčiau imdavau slides ir bėgdavau, kartais net trasų nesugebėdavau pamatyti. Dabar jau einame profesionalumo link, po pastarojo pasaulio slidinėjimo čempionato pamatėme, kad vienam žmogui neįmanoma visur suspėti. Bet norėdama, kad darbas vyktų greičiau, slides tepu ir aš.

„KĄ GALIMA PAŽADĖTI? MEDALIŲ TIKRAI NEPLANUOJAME. MŪSŲ SPORTININKAI JAUNI, DIDŽIŲJŲ VALSTYBIŲ TOKIO AMŽIAUS SLIDININKAI NET NEPRETENDUOJA PATEKTI Į NACIONALINĘ OLIMPINĘ RINKTINĘ. JŲ KOMANDOSE – PRITYRĘ SLIDININKAI, KURIEMS PO 26–30 METŲ.“

Iki olimpinių žaidynių dar išbandysite Sočio trasas? Mes jas jau išbandėme vasario mėnesį. Gerai žinome, kokios jos. Klasikinio stiliaus sportininkams trasa nėra labai sudėtinga, bet slidininkams, lenktyniaujantiems laisvuoju stiliumi, ji ypač sunki, labai kalnuota, plius dar subtropinė juosta, drėgnas klimatas. Bet, kaip sakoma, stipriems trasos niekada nebūna sudėtingos. Dar kartą jas išbandysime prieš žaidynes, nes į Sočį vyksime šiek tiek anksčiau.

Ko gero, esate vienintelė pasaulio trenerė, vadovaujanti nacionalinei slidinėjimo rinktinei. Kaip jaučiatės solidžioje vyrų kompanijoje? Apie tai rimčiau nesusimąsčiau. Slidinėjimo trenerė gal ir esu vienintelė, bet biatlono – tikSlidininkams sudarytos geros sąlygos rengtis olimpinėms žaidynėms. Kokių vietų rai ne. Dirbti nėra lengva, turiu daryti triskart didesnes apsukas. Bet darbas patinka, dirbu galima tikėtis Sočyje, ką galima pažadėti iš širdies, todėl ir vyrų kompanijoje jaučiuosi mūsų sporto gerbėjams? normaliai. Man nesunku atsikelti šeštą valanKą galima pažadėti? Medalių tikrai neplanuodą ryto ir imtis darbų. jame. Mūsų sportininkai jauni, didžiųjų valsTiesa, šiemet rinktinėje man tenkančių dartybių tokio amžiaus slidininkai net nepretenbų sumažėjo. Jau nebereikia vienai iki gilios duoja patekti į nacionalinę olimpinę rinktinę. Jų komandose – prityrę slidininkai, kuriems po nakties tepti slidžių – turiu padėjėją M.Vaičiulį, 26–30 metų. Sočis – kalnuotas, visiems sporti- todėl atsirado daugiau laiko pabendrauti su ninkams per olimpines žaidynes bus nelengva. sportininkais, nes per varžybas jie manęs be-

Ar mūsų slidininkai gerai rungtyniauja kalnuose? Lengviau kalnuose jaučiasi I.Ardišauskaitė. V.Stroliai truputį sunkiau. Bet paskutinis pasirengimo etapas nuo sausio 19-osios vyks Italijos kalnuose, taigi bus galimybė patobulėti. Ar slidininkai iki Naujųjų metų grįš namo? Į namus grįšime gruodžio 2 d. po pasaulio taurės varžybų, tačiau pabūsime vos porą dienų. Gruodžio 4-ąją vėl išvyksime ir grįšime 22 d. Baigiantis metams, gruodžio 28-ąją, planuojame dalyvauti garsaus mūsų trenerio Vilmanto Gineito taurės varžybose, o pirmomis sausio dienomis – Lietuvos čempionate.

OLIMPINĖ PANORAMA

17


TALENTAS

ĮSIBĖGĖJĘS BAIDARININKAS SUSTOTI NEŽADA IGNO NAVAKAUSKO PAVARDĖ GARSIAUSIAI NUSKAMBĖJO TADA, KAI ŠIEMET KAZANĖJE VYKUSIOJE UNIVERSIADOJE JIS IŠKOVOJO AUKSO MEDALĮ. 23-EJŲ METŲ SPORTININKAS NESLEPIA AMBICIJŲ IR YRA PASIRENGĘS PRATĘSTI PERGALINGAS BAIDARININKŲ TRADICIJAS. Rita Bertulytė

I

rklus į rankas Ignas paėmė prieš dvylika metų, kai kartą su tėvais ir broliais gimtojoje Marijampolėje nuvažiavo išsimaudyti. „Pamačiau ten irkluojančius draugus, jie pakvietė pabandyti ir mane. Pamėginau kartą, antrą – patiko. Užsikabinau ir sportuoju iki šiol“, – pradžią primena baidarininkas. Beje, į baidares sėdo ir du jo broliai. Vyriausiasis sporte neužsibuvo, o štai su broliu dvyniu Ignas kurį laiką irklavo dvivietę baidarę. „Bet taip išėjo, kad ir jis metė, broliui truputį prasčiau sekėsi. Jau pamiršau tą jausmą, ką reiškia su broliu irkluoti – daug metų praėjo“, – į sentimentus nesileidžia Ignas. Prieš paimdamas irklus į rankas I.Navakauskas ketverius metus laužė galvą prie šachmatų lentos. Irklai – ne figūros ant šachmatų lentos, jų nepadėliosi, bet irkluojant baidarę vien jėgos neužtenka. „Daug lemia irklavimo technika. Galvoji, kaip maksimaliai atsipalaiduoti, kaip ranką ištiesti, kaip nugarą pasukti – daug niuansų“, – patikina. Taktiniai ėjimai svarbesni ilgiems nuotoliams įveikti, bet, pasak baidarininko, ir du šimtus metrų negali irkluoti visą laiką dantis sukandęs – reikia pataupyti jėgų finišui. „O apie varžovus labiau galvoji per atrankos plaukimus ar pusfinalius. Svarstai, reikės maksimaliai irkluoti ar ne, o finale tiesiog irkluoji. Taip, kaip esi nusistatęs, kaip įsivaizduoji, kad yra geriausia“, – baidarių sporto subtilybes aiškina pašnekovas.

18

OLIMPINĖ PANORAMA

2013-ieji I.Navakauskui buvo sėkmingiausi per visą ligšiolinę karjerą

Nuo Vilniaus iki Stambulo 2013-ieji I.Navakauskui buvo sėkmingiausi per visą ligšiolinę karjerą. Liepą ant krūtinės suspindo Kazanėje iškovotas universiados auksas, o dar po mėnesio pasaulio čempionate lietuvis tarp geriausių planetos baidarininkų užėmė solidžią penktą vietą. „Universiadoje pasiekiau visų laikų antrą rezultatą. Tuo džiaugiuosi. Pasaulio čempionate norėjau mažiausiai devintos vietos, o užėmiau penktą. Tai jau neblogai, nors iki medalio pritrūko, – didelę distancijos dalį pirmavęs vaikinas prisipažįsta, kad prieš finišą pristigo jėgų, tad jei svarbiausiose varžybose nori dažniau kopti ant garbės pakylos, dar reikia lavinti greičio ištvermę. – Startas ir pirmi 50 metrų – mano stiprybė, bet

dar pritrūksta jėgų antroje distancijos pusėje.“ Įsibėgėjęs baidarininkas sustoti nežada, todėl jau seniai pamiršęs pergales ir atostogas pluša treniruotėse ir rengiasi naujam sezonui. Pagrindinis darbas prasidėjo lapkritį. Dvi treniruotės per dieną. Kol orai leidžia ir ežerai neužšalę, intensyviai irkluoja. Kasdien per treniruotę Ignas nusiiria 10–15 km. Beje, I.Navakausko treneris Romas Petrukanecas suskaičiavo, kad per šiuos metus baidarininkas nuirklavo 2700 km – maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Stambulo! Marijampoliečių duetas I.Navakauskas ne visą laiką baidarėje sėdėjo vienas. Prieš keletą metų jis buvo tapęs


TALENTAS

daugkartinio pasaulio čempiono Egidijaus Balčiūno porininku. Taip jau išėjo, kad vos pradėjęs sportinį kelią Ignas įsiamžino nuotraukoje su tuo metu laurus pasaulyje ir Europoje raškiusiu E.Balčiūnu, kuris užsuko į gimtąją Marijampolę aplankyti savo ir kartu Igno trenerio Beno Jankevičiaus. Prabėgus dešimtmečiui abu marijampoliečiai sėdo į vieną baidarę. „Kažkada tai atrodė neįmanoma, bet metams bėgant viskas pasikeitė“, – tarsteli šiandien pats į baidarininkų elitą duris veriantis vaikinas. E.Balčiūno ir I.Navakausko duetas gyvavo metus, o didžiausias jų laimėjimas – ketvirta vieta Europos čempionate. „Egidijus man padarė labai didelę įtaką, – prisipažįsta. – Perteikė daug patirties – juk jis ne viename pasaulio čempionate ar olimpinėse žaidynėse dalyvavo.“ O iš visų patarimų ir pamokų, kurias jis gavo iš patyrusio keturiolika metų vyresnio kolegos, labiausiai įsiminė, kad daugiau nereiškia geriau: „Dirbti reikia, reikia stengtis, bet labai svarbu ir poilsis, atsigauti po krūvių – siekiant rezultato viskas svarbu.“ Į Rio – medalio Šiandien I.Navakauskas į autoritetus nesidairo ir pasiraitojęs rankoves pluša iš peties. Jis šeštus metus Vilniuje dirba kartu su treneriu R.Petrukanecu. Ignas nori ne tik gauti bilietą į lėktuvą, kuris po trejų metų skraidins laiminguosius į olimpinių žaidynių ir sambos sostinę, bet ir olimpiniame kanale norėtų nelikti statistas – jis rengiasi kovoti dėl tauriausios prabos apdovanojimo. „Dėl to ir sportuoju, kad olimpinėse žaidynėse užsikabinčiau medalį. Manau, Rio de Žaneire bus pats mano jėgų pikas – man bus 26-eri. Irkluotojai geriausių rezultatų pasiekia sulaukę 24–28 metų“, – ambicijų neslepia sportininkas.

Vos pradėjęs sportinį kelią I.Navakauskas įsiamžino su E.Balčiūnu. Vėliau jie kartu sėdo į vieną baidarę Bet kol prasidės olimpinių medalių dalybos, būtų gerai pasipuošti ir šiek tiek kuklesniu apdovanojimu. „Šiemet pasaulio čempionate troškau patekti į devintuką, bet užėmiau penktą vietą, todėl kitąmet noriu tik medalio“, – naujojo sezono tikslais pasidalija I.Navakauskas. Gali nutikti ir taip, kad kitąmet Igną vėl išvysime irkluojantį ne tik vienvietę, bet ir dvivietę baidarę. „Yra planų su dar vienu žmogumi pabandyti irkluoti dvivietę, bet kol kas tokia galimybė dar tik svarstoma, nežinau, kaip bus, – šia tema nedaugžodžiaudamas sportininkas prasitaria, kad vienvietė baidarė jam vis dėlto arčiau širdies. – Kompanija gerai, bet vienvietėje priklausai pats nuo savęs, niekas kitas nedaro įtakos tavo rezultatui. Todėl vienvietėje smagiau.“ Brangiausia – penkta vieta Tiesą sakant, apie tai, kad gali siekti aukščiausių rezultatų, baidarininkas susimąstė tik prieš porą metų. „Sportuodamas mačiau, kad rezultatai

kyla, kad tobulėju. Sportavau, siekiau tikslų, todėl tikiuosi, kad ir toliau po truputį viskas eis tik geryn“, – optimistiškai nusiteikęs vaikinas. Tačiau nė vienas sportininkas nėra apsaugotas nuo nesėkmių. Ignas taip pat žino, ką reiškia pamesti irklą per varžybas ar koks skaudus gali būti išankstinis medalio kabinimas: „Du kartus sulaužiau irklą, bet taip nutiko, kai jaunesnis buvau. Dabar tokių incidentų nepasitaiko. Gal irklai silpnesni buvo? O pamesti irklą ne kartą teko. Kai su E.Balčiūnu irklavome, per treniruotes jie daug kartų iš rankų krito, pamečiau irklą ir per atranką į olimpines žaidynes – nespėjau įtaikyti į Egidijaus yrius ir pasidarė „malūnas“. Skaudžiausias pralaimėjimas – prieš porą metų jaunimo čempionate. Dar prieš čempionatą man visi kabino medalį. Bet labai prastai pasirodžiau, regis, dvyliktas likau, o važiavau medalio. Tai pats liūdniausias finišas.“ Svarbiausius I.Navakausko laimėjimus menantys medaliai guli ant palangės šalia baidarininko lovos. Žvilgteli – ir vėl atsiranda stimulas toliau dirbti. Koks laimėjimas brangiausias? „Gal universiados, jeigu kalbant finansiškai, – nusišypso suvalkietis. – Bet labiausiai džiaugiuosi pasaulio čempionato penkta vieta. Pasaulio čempionate varžiausi su visais geriausiais, o universiadoje – tik su studentais. Gal pasaulio čempionatas labiausiai ir įsiminė.“ O kol sezonas dar neprasidėjo, baidarininkas laimėjimų siekia kibdamas į mokslus. Jis drauge su kitais irklo meistrais – Jevgenijumi Šuklinu, Andrejumi Olijniku ir Tomu Gadeikiu – Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo specialybės pirmakursiai magistrantai. „Visi kartu nutarėme rimtai užsiimti mokslais“, – dar vieną siekį atskleidžia I.Navakauskas.

OLIMPINĖ PANORAMA

19


PAROLIMPIEČIAI

VEIKLA – IR NAMIE, IR SVETUR V.Kvietkauskas ir A.Čupkovas Dubline

PROJEKTAS „JAUNIMAS – JAUNIMUI“

EUROPOS PAROLIMPINIO KOMITETO GENERALINĖ ASAMBLĖJA Spalio 4–6 d. Airijoje, Dubline, vyko Europos parolimpinio komiteto (EPK) generalinė asamblėja ir konferencija, kurioje dalyvavo per šimtą delegatų iš daugiau kaip keturiasdešimties šalių. Tarp jų buvo ir Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas bei Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Anatolijus Čupkovas. Konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas sporto plėtrai, šalių bendradarbiavimo ir lyčių lygybės klausimams bei jaunimo skatinimui įsitraukti į sportinę veiklą. Per šią konferenciją tarp Europos parolimpinio komiteto ir Europos olimpinių komitetų buvo pasirašytas susitarimo memorandumas, kuriuo abi organizacijos įsipareigojo kartu plėtoti sportą Europoje ir ypatingą dėmesį skirti jaunimui. Buvo aptarti klausimai, susiję su artėjančiomis 2014 m. Sočio žiemos ir 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros parolimpinėmis žaidynėmis. Europos parolimpinio komiteto prezidentu ketveriems metams patvirtintas Johnas Peterssonas iš Danijos.

Lietuvos parolimpinis komitetas ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga dalyvauja projekte „Jaunimas – jaunimui“. Šių organizacijų atstovai lankosi bendrojo lavinimo mokyklose, susitinka su mokytojais ir moksleiviais, pasakoja apie neįgaliųjų sportą, įvairias žmonių su negalia galimybes siekti išsilavinimo, rodo filmus, aiškina, kad kiekvienas neįgalus vaikas taip pat turi teisę sportuoti fizinio lavinimo pamokose ar po pamokų lankyti klubus ir būrelius. Tokie susitikimai svarbūs, nes mokiniai mažai žino apie neįgaliųjų sportą, šių sportininkų galimybes ir laimėjimus. Vienas toks renginys spalio 24 d. vyko sostinės Simono Daukanto gimnazijoje. Mokytojai ir mokiniai turėjo galimybę pabendrauti su negalią turinčiais suaugusiaisiais ir vaikais. Svečiai dalijosi kasdienio gyvenimo patirtimi, pasakojo apie savo veiklą. Tarp S.Daukanto gimnazijos moksleivių bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinių vyko šachmatų ir šaškių turnyras. Vaikai taip pat susipažino su neįgaliųjų sporto šakomis.

SPORTO KLUBO DVIDEŠIMTMETIS

Svečiai iš šešiolikos šalių dalyvavo parolimpiečių šventėje Maskvoje

MASKVOJE PAGERBTI LAUREATAI Lapkričio 1 d. Maskvoje vyko Rusijos parolimpinio komiteto įsteigtos premijos „Sugrįžimas į gyvenimą“ apdovanojimų ceremonija. Buvo apdovanoti net dešimties nominacijų laimėtojai, kurie demonstruodami aukštą meistriškumą geriausiai pasirodė svarbiausiose tarptautinėse varžybose. Šiame renginyje dalyvavo Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko, kiti aukšti šios šalies pareigūnai. Rusijos parolimpinio komiteto prezidentas Vladimiras Lukinas neslėpė susižavėjimo sportininkų ir jų trenerių laimėjimais. Tarp užsienio svečių buvo ir Tarptautinio parolimpinio komiteto prezidentas seras Philipas Cravenas, Europos šalių parolimpinių komitetų vadovai, tarp jų ir Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas.

20

OLIMPINĖ PANORAMA

Lapkričio 8 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre iškilmingai paminėtas Vilniaus A.Jonyno internatinės mokyklos sporto klubo „Šarūnas“ dvidešimtmetis. Šventėje dalyvavo Lietuvos parolimpinio komiteto, Lietuvos aklųjų sporto federacijos atstovai, atvyko ir garsi viešnia – bėgikė Sigita Markevičienė. Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas Linas Balsys įteikė sveikinimą sporto klubo „Šarūnas“ įkūrėjui ir ilgamečiam jo vadovui Petrui Čyžiui, daug metų atidavusiam neįgalių sportininkų ugdymui. P.Čyžių sveikino ir dabartinis klubo vadovas Stanislovas Inta.


SVETUR

Per dvi konferencijos dienas išklausyta daugybė pranešimų

DĖMESYS – SPORTUI IR APLINKAI SOČYJE VYKUSIOJE TOK KONFERENCIJOJE „SPORTAS IR APLINKA“ DAUGIAUSIA KALBĖTA APIE TAI, KAIP SUMAŽINTI OLIMPINIŲ OBJEKTŲ ŽALĄ GAMTAI. Marytė Marcinkevičiūtė

K

onferencijoje dalyvavo ir už žiemos sportą atsakingas LTOK viceprezidentas Bronislavas Vasiliauskas bei LTOK sporto ir aplinkos komisijos pirmininkas prof. Jonas Jankauskas. „Konferencijos tema – labai svarbi ir aktuali, – neabejoja B.Vasiliauskas. – Tarptautinis olimpinis komitetas ją gali gvildenti nuolat, nes olimpinės žaidynės visad susijusios su galinga sporto infrastruktūra. Žiemos žaidynės dažniausiai vyksta gamtoje, todėl kyla padarytos žalos gamtai klausimas. Didelių objektų statybos, trasų įrengimas visada ją paveikia.“ Dauguma konferencijoje dalyvavusių gamtos apsaugos specialistų pripažino, kad žalos bus padaryta ir Sočyje, bet priimti protingi sprendimai – atsodinti miško želmenys, vietoje vieno nukirsto medžio pasodinti trys. Kitas itin svarbus klausimas – kas bus po to, kai Sočio olimpinės žaidynės baigsis. Pasak LTOK viceprezidento, Vankuveryje po žaidynių daug olimpinių sporto objektų buvo išardyta, išmontuota ir išvežta, teliko vienintelis tramplinas, todėl aplinkai buvo padaryta minimali žala. Sočyje taip nebus, nes dauguma sporto objektų liks ir po olimpinių žaidynių tarnaus miesto plėtrai.

Konferencijos dalyviai aplankė ir olimpinius sporto objektus. LTOK atstovams įspūdį darė viskas – pradedant naujoviškais grandioziniais statiniais, gera jų kokybe ir baigiant naujų kelių, geležinkelio ir jo tarpinių stočių, oro uosto infrastruktūra. Geležinkelio stotis viena moderniausių Rusijoje, o rekonstruoto oro uosto pralaidumas – 3 tūkst. žmonių per valandą. „Pastatyta naujų viešbučių, sportininkų kaimeliai. Parengti keli tūkstančiai savanorių, kalbančių keliomis kalbomis. Sočis tikrai pritaikytas solidžiam įvykiui. Jeigu nesukliudys gamta ar kiti nenumatyti reiškiniai, Rusija LTOK atstovai B.Vasiliauskas (kairėje) ir J.Jankauskas pasirodys kaip gerai pasirengusi olimpinėms Per dvi konferencijos dienas išklausyta daug žaidynėms“, – neabejoja LTOK viceprezidentas. Olimpinių žaidynių organizatoriai ramūs pranešimų – kasdien po aštuonis devynis, dialogų sesija su nedidelėmis pietų ar arbatos dėl sniego. Jo kalnuose būna iki 6 m storio. Jeigu iki olimpinių žaidynių neiškris nė viena pertraukėlėmis tęsėsi nuo devintos valandos snaigė, varžybos vis tiek vyks, mat pasitelkus ryto iki penktos popiet. naujausias technologijas sniego atsargų „Visos gvildenamos temos buvo panašios – sukaupta nuo praėjusios žiemos. aplinkosauga, aplinkosauga ir dar kartą Roza Chutoro slidinėjimo kurorto Rotušės aplinkosauga, – pabrėžia B.Vasiliauskas. – aikštėje įsikurs Tarptautinio olimpinio Pagrindinis akcentas – kaip sutvarkyti sporto infrastruktūrą, kad būtų padaryta kuo mažesnė komiteto štabas, čia gyvens visų olimpinių komitetų prezidentai, olimpinės misijos žala gamtai, arba kaip ją kompensuoti. atstovai. Tai lyg naujas tarpeklyje išdygęs Pranešimus skaitė įtakingi aplinkosaugos ir miestelis, kurio šlaituose ir iškilo nauji statiniai. sporto bei infrastruktūros specialistai.“

OLIMPINĖ PANORAMA

21


KONKURSAS

ATKAKLI ŽINOVŲ DVIKOVA VOS VIENAS TAŠKAS LĖMĖ VISUS METUS TRUKUSIO „OLIMPINĖS PANORAMOS“ KONKURSO, SKIRTO LTOK ATKŪRIMO 25-MEČIUI, NUGALĖTOJĄ. JUO TAPO VYTAUTAS RUZGINAS. Vytautas Ruzginas per penkis konkurso etapus atsakė į 23 iš 25 klausimų. Vos vienu teisingu atsakymu mažiau Virgilijaus Lukošiaus sąskaitoje. Trečią vietą iškovojo 15 taškų surinkęs Justinas Laurinavičius. Iš viso konkurse varžėsi 26 sporto mėgėjai.

LIETUVOS TAUTINIO OLIMPINIO KOMITETO ŽURNALAS Nr. 11 (51), 2013 m.

Apdovanojimus įteiksime trims geriausiems olimpiniams orakulams, o nugalėtoju tapęs V.Ruzginas dar bus pakviestas į LTOK 25-erių metų jubiliejaus iškilmes. Už pergalę konkurse V.Ruzginui atitenka specialus LTOK prizas. Penkiuose žurnalo numeriuose buvo pateikta po penkis klausimus iš olimpinių žaidynių ir olimpinio judėjimo istorijos bei dabarties. Iš viso dalyviams teko atsakyti į 25 klausimus. Už teisingą atsakymą buvo galima gauti vieną tašką.

VIRŠELYJE LTOK atkūrimo 25 metų jubiliejaus plakatas

REDAKTORIUS Bronius Čekanauskas

AUTORIAI Rita Bertulytė Marytė Marcinkevičiūtė Adolfas Strakšys Valdas Malinauskas (foto) Mindaugas Kulbis (foto)

FOTOGRAFAS Alfredas Pliadis

DIZAINERIS Artūras Gimžauskas

MAKETUOTOJAS Vytautas Gimžauskas

ADRESAS Olimpiečių g. 15, LT-09200 Vilnius

RAŠYKITE komitetas@ltok.lt

INTERNETO SVETAINĖ www.ltok.lt

SPAUSDINA „Lietuvos ryto“ spaustuvė

TIRAŽAS

PENKTOJO ETAPO KLAUSIMŲ TEISINGI ATSAKYMAI Kuris sportininkas iškovojo daugiausiai aukso medalių 1896 m. Atėnuose vykusiose pirmose šių laikų olimpinėse žaidynėse? Vokietis Carlas Schumannas. Jis buvo geriausias tarp imtynininkų ir iškovojo tris čempiono titulus gimnastikos varžybose.

4300 egz. ISSN 1648-6331

Kuriam Lietuvos lengvaatlečiui priklauso olimpinis rekordas? Virgilijui Aleknai nuo 2004 m. priklauso disko metimo olimpinis rekordas – 69 m 89 cm. Kurios šalies sportininkai yra iškovoję daugiausiai žiemos olimpinių žaidynių medalių? Daugiausiai žiemos olimpinių žaidynių medalių yra iškovoję norvegai. Kuris (-i) nepriklausomos Lietuvos slidininkas (-ė) užėmė aukščiausią vietą olimpinėse žaidynėse? Vida Vencienė 1992 m. Albervilyje 15 km lenktynėse užėmė 11 vietą. Kuriose olimpinėse žaidynėse plaukikai pirmą kartą varžėsi baseine? 1908 m. Londone. 100 m ilgio baseinas buvo įrengtas pagrindiniame stadione. Ankstesnėse žaidynėse plaukimo varžybos vyko atvirame vandens telkinyje. 50 m ilgio baseine plaukikai pirmą kartą varžėsi 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Į PENKTOJO ETAPO KLAUSIMUS TEISINGAI ATSAKĖ ŠEŠI SKAITYTOJAI. LTOK PRIZAS ATITENKA DONATUI ŠULIAUSKUI.

22

OLIMPINĖ PANORAMA

SVEIKINAME!

Jei norite dalytis žurnalo medžiaga su savo skaitytojais, privalu pranešti, kad informacijos šaltinis – „Olimpinė panorama“


STILIUS

Olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtė ir V.Vencienė bei „Audimo“ vadovai Arvydas ir Rimvydas Povilaičiai su aprangą pristačiusiais modeliais

OLIMPIEČIAMS – IŠSKIRTINĖ APRANGA R.Povilaitis įteikė D.Gudzinevičiūtei paveikslą su kolekcijos idėja

Aprangos pristatymo akimirka

Alfredo Pliadžio nuotr.

Iki Sočio žiemos olimpinių žaidynių likus 84 dienoms bendrovė „Audimas“ pristatė Lietuvos olimpiečiams skirtą aprangą. Olimpinėms žaidynėms paruošta 40 žalios spalvos aprangos komplektų, pagražintų senovės baltų simboliais. Lietuvos delegacijos nariai skirtingais aprangos komplektais pasipuoš treniruodamiesi, rungtyniaudami, taip pat laisvalaikiu, atidarymo ceremonijos ir oficialių renginių metu. Kurdama olimpinės delegacijos aprangas bendrovė „Audimas“ pasitelkė pažangiausius gamybos sprendimus – naudojo lengvas medžiagas, besiūlę klijavimo techniką. Sostinės prekybos centre „Ozas“ vykusiame nuotaikingame pristatyme su naująja apranga pasirodė Šarūno Kirdeikio choreografijos grupė. „Audimo“ valdybos pirmininkas Rimvydas Povilaitis LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei įteikė paveikslą su kolekcijos idėja ir olimpiečiams skirtais audimiečių linkėjimais. Simboliškai „Audimas“ perdavė aprangą LTOK. „Mūsų olimpiečiai rengiasi žaidynių atrankai ir negali šiandien dalyvauti svarbiame ir gražiame renginyje. Žinau, ką reiškia didžiuotis Lietuvoje gamintais drabužiais. Mes visose olimpiadose turėdavome išskirtinę aprangą, labai gerus olimpiečių drabužius – tą sakau kaip buvusi olimpietė“, – kalbėjo LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė. „Mes finišuojame. Prieš pusantrų metų pradėjome modeliuoti aprangą Sočio olimpiečiams. Šioje aprangoje dominuoja žalia spalva – agresyvi ir sportiška. Lietuvos olimpiečiai išsiskirs iš kitų valstybių sportininkų. Džiugu, kad 450 žmonių darbą šiandien galiu pateikti visuomenei ir sportininkams“, – sakė R.Povilaitis. Olimpiečiams skirtos kelių modelių striukės, megztiniai, kelnės, palaidinės, marškinėliai, šalikai, kepurės, kiti aksesuarai. Lietuvos sportininkai turės iškilmėms, varžyboms, laisvalaikiui skirtas aprangas. „Audimo“ parduotuvės prekiaus apranga sirgaliams.

OLIMPINĖ OLIM OL IMPI IM PINĖ PI NĖ PPANORAMA ANOR AN ORAM OR AMAA AM

2233



Olimpinė panorama 2013 11