Page 1


2


Turinys Įvadas...........................................................................................3 Renesanso muzika........................................................................4 Palestrina.....................................................................................5 Baroko muzika.............................................................................7 Antonijus Vivaldi ........................................................................8 Klasicizmo muzika.....................................................................10 Liudvikas Van Bethovenas........................................................11 Volfas Amadėjus Mocartas.......................................................13 Įdomūs faktai apie didžiuosius kompozitorius...........................15 Šaltiniai.......................................................................................16

3


2


Įvadas Kai informatikos mokytoja pirmąkart paminėjo, kad turėsime sukurti savo leidinį, pirma man šovusi į galvą mintis buvo muzika. Muzika yra labai svarbus ir neatsiejamas mano gyvenimo dalykas. Net ir baigusi Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklą 2014-aisiais

neapleidau muzikos ir savo pomėgio groti pianinu. Todėl iki šiol domiuosi viskuo, kas su juo susiję. Savo pomėgį bei sukauptas žinias norėjau perteikti ir elektroniniu pavidalu, taip skleisdama muzikos dvasią ir kitiems žmonėms. Šio leidinio pagrindinė mintis—supažindinti jumis su keliomis muzikos epochomis ir garsiausiais jų kompozitoriais. Plačiau galėsite sužinoti apie renesanso, baroko, klasicizmo epochas, jų bruožus, svarbiausius faktus bei, žinoma, žymiausius muzikantus: Palestriną, Antonijų Vivaldį, Liudviką Van Bethoveną ir Volfą Amadėjų Mocartą. Muzikos platybės labai didelės ir ne visada aprėpiamos, todėl išsirinkau tik šiuos kompozitorius—jų kūriniai, mano nuomone, yra vieni gražiausių ir man juos labiausiai patinka groti.

3


RENESANSO MUZIKA Apie renesanso muziką: RENESANSO MUZIKA – renesanso epochos (nuo XIV iki XVII amžiaus) muzika. Renesanso muzikoje dominavo daugiabalsė polifonija, pamažu gausėjo imitacinės polifonijos, atsirado aiškesnis ritmo ir metro skaičiavimas, buvo naudojamos senovinės dermės. Renesanse klestėjo bažnytinė muzika, tačiau buvo kuriama ir daug pasaulietinių kūrinių. Renesanso kompozitoriai kūrė įvairių žanrų muziką. Įdomu tai, kad dainuodavo ir grodavo dažnai patys didikai, kurie šalia kitų dalykų mokydavosi ir muzikos. Dažnai kūrinius atlikdavo visi kartu, tad nebūdavo klausytojų – buvo tik muzikuojantys. Susiformavo keletas polifoninės muzikos kūrybos centrų, vadinamosios polifonijos mokyklos. Jų centrais tapdavo tų kraštų katedros bazilikos, nes jose ir dirbdavo žymiausi to meto muzikai.

4


PALESTRINA „Muzikos princas“

Trumpai apie: Italų Romos polifoninės mokyklos kompozitorius. Įvardijamas vienu iškiliausių renesanso ir Vakarų kultūros kompozitorių. Tituluojamas „bažnytinės muzikos išgelbėtoju“. Jo kūryba dažnai vertinama aukščiausiu renesanso polifoninės muzikos pasiekimu. Didžiąją jos dalį sudaro bažnytiniai vokaliniai kūriniai. Biografija: Gimė 1525/1526. Tikras jo vardas nėra tiksliai nustatytas. Pavardė, jeigu ją turėjo, nežinoma. Paprastai kompozitorius žinomas pravarde nuo gimtojo miesto – Palestrina. Muzikos mokėsi Romos Švč. Marijos Didžiojoje bažnyčioje. 1944 užėmė vargonininko vietą, o jau 1551 tapo choro vadovu. Gali būti, kad popiežius ir kompozitorius turėjo ryšių, nes Julijus III-asis vienu metu buvo Palestrinos miesto vyskupu. Metus Palestrina dainavo Siksto koplyčios chore, bet buvo pašalintas dėl santuoką draudžiančio įstatymo. Daugelį metų dirbo seminarijoje Seminario Romani.Visi artimieji ir mylimieji mirė maro metu (1572-1580). Kompozitorius mirė 1594 m. vasario 2 d. nuo pleurito. Palaidotas Naujojoje koplyčioje Senojoje Šv. Petro bazilikoje. Antkapio inskripcijoje vadinamas muzikos princu

5


Palestrinos kūryba: Palestrinos muziką paveikė šiaurės Europos polifoninė Nyderlandų mokykla. Palestrinos muzika apibūdinama tolygiai skambančiomis melodijinėmis linijomis ir metodu, kuriomis jos vienijamos, sukuriant turtingą muzikos skambesį. Palestrina nebuvo toks inovatyvus kaip jo amžininkai Viljamas Berdas ir Orlandas Lasas, tačiau jo kompozicijų meistriškumas iškelia jį virš visų kitų to meto kompozitorių. Palestrina buvo vienintelis iš senųjų Europos kompozitorių, kuris nebuvo primirštas ir kurio autoritetas per amžius nesusvyravo. Palestrinos kūrybinį palikimą sudaro 104 autentiškomis patvirtintos mišios, virš 300 motetų, 68 ofertorijos, bent 72 himnai, 11 litanijų, 4 raudų išdėstymai, apie 140 madrigalų. Taip pat Palestrina rašė muziką himnams, psalmėms, raudoms, litanijoms, antifonams, pasaulietiniams madrigalams. Palestrinos kūrybinis palikimas yra didelis. Mišių jis parašė daugiau nei bet kuris kitas to laikmečio kompozitorius. Didesnioji dalis mišių (53) yra parodijos

Garsiausi kūriniai:

6

Missa Papae Marcelli (mišios)

Stabat Mater (8 balsų magnifikatas)

Tu es Petrus (6 balsų motetas)

Ištrauka iš mišių „Missa Papae Marcelli“


BAROKO MUZIKA Apie baroko muziką: Baroko muzika—baroko epochos ( XVII a. – XVIII a.) muzika Baroko muzika labai iškilminga ir didinga, stengiamasi apstulbinti klausytoją didybe, įtikinti, kad baroko muzika – tai dievų muzika. Baroko muzikoje vyrauja dideli chorai, orkestrai (dažnai iki 5 orkestrų vienu metu), stiprių balsų solistai. Labai paplitę didelės apimties kūriniai (kantatos, requiem, pasijos, ir t. t.). Paplitę žanrai: operos, fuga, suita, sonata, simfonija, preliudas ir t.t. Baroko muzikoje labai mėgstamas improvizacijos menas. Populiarūs styginiai instrumentai. Tuo laikotarpiu susiformavo dabartinė (penkialinijinė) natų rašyba. Melodijos, ypač jų pabaigos pagražinamos daugybe šalutinių melodijų. Melodijų linijos pinasi tarpusavyje, sudarydamos painų derinį, kuriam suprasti reikia turėti gerą muzikinį išsilavinimą.

9

7


ANTONIJUS VIVALDIS

Trumpai apie: italų dvasininkas, baroko kompozitorius, smuikininkas, daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų autorius. Biografija: Vivaldis (1678 m. kovo 4 d. – 1741 m. liepos 28 d.) gimė Venecijoje, Šv. Morkaus katedros smuikininko šeimoje, tad muzikos jį mokė tėvas. Pasakojama, kad Antonijus nuo pat vaikystės labai gerai griežė smuiku ir kartais net pakeisdavo tėvą orkestre. Jaunas tapo kunigu. Dėl savo rausvų plaukų buvo vadinamas „rausvaplaukiu kunigu“ (il prete rosso). Dėl silpnos sveikatos greitai buvo atleistas nuo mišių laikymo ir dirbo muzikos mokytoju, orkestro vadovu ir muzikos direktoriumi mergaičių globos namuose (Po Ospedale della Pieta). Prieglauda turėjo puikų orkestrą, kuris dažnai atlikdavo A. Vivaldžio koncertus. Šių koncertų mielai ateidavo pasiklausyti venecijiečiai. Vivaldis laikomas vienu iš kompozitorių, kurie paskatino Baroko muziką evoliucionuoti į klasikinį stilių. A. Vivaldžio kūryba padarė didelę įtaką Johanui Sebastianui Bachui. Nepaisant populiarumo A. Vivaldis mirė skurde ir buvo palaidotas bendrame kape. 8


Kūryba: Antonijus Vivaldis sukūrė labai daug kūrinių (apie 770): operų (49), kantatų, oratorijų, ir ypač daug (beveik 500) koncertų. Didžiąją jų dalį sudaro soliniai koncertai, iš kurių pats žymiausias − keturių koncertų ciklas „Metų laikai“. Vivaldžio muzika yra inovatyvi, laužanti tradicines schemas; jis suteikė šviesumo formaliai ir ritminei koncerto struktūrai, nuolat ieškodamas harmoninių kontrastų, įvedė inovatyvias melodijas ir temas. Be to, Vivaldis sugebėjo kurti neakademinę muziką, kuria žavėjosi ne siauras intelektualų ratas, o ir plačioji publika. Dėl to Vivaldis buvo populiarus net ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, kurios tuo metu buvo labai uždaros savo muzikinėje tradicijoje. „Metų laikuose“, kaip ir kituose koncertuose („Naktis“, „Audra jūroje“), A. Vivaldis muzikos garsais bando pamėgdžioti kai kuriuos gamtos ir žmonių skleidžiamus garsus. Toks būdas, kai kompozitorius muzikos garsais tarsi piešia kūrinio pavadinime nurodytus vaizdus, vadinamas garsų tapyba.

Ištrauka iš „Metų laikų“ (Pavasaris) 9


KLASICIZMO MUZIKA Apie klasicizmo muziką: Klasicizmo muzika—tai klasicizmo epochos (XVII a.–XIX a. I pusės) muzika. Esminis klasicizmo bruožas – sekimas Antikos meno ir literatūros kūriniais kaip pavyzdiniais. Iš jų buvo mokomasi pažinti žmogų, siekti idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos. Siekiama paprastumo, aiškumo natūralumo. Klasicizmo muzikoje įsivyrauja homofonija. Čia klesti aiški melodija, o kiti balsai jai pritaria. Dažnai fortepijoninėje muzikoje viršutiniame balse skamba melodija, o kairės rankos partija grindžiama vien keliais akordais, kurių garsai išdėstomi figūraciškai. Klasicizmo muzikoje gausu kontrastų: jie sudaromi ne tik tarp dalių, bet ir dalių viduje – tarp temų ar net pačioje temoje gali būti priešinami skirtingi motyvai. Svarbi muzikos išraiškos priemonė klasicizmo muzikoje yra dinamika. Svarbiausi klasicizmo instrumentinės muzikos žanrai: simfonija, koncertas, kvartetas ir sonata.

10


LIUDVIKAS VAN BETHOVENAS „Kurčiasis kompozitorius“ Trumpai apie: vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, trečiasis Vienos klasikas (greta J. Haidno ir V. A. Mocarto), užbaigęs klasicistinės muzikos raidą ir vėlyvuosiuose kūriniuose priartėjęs prie romantizmo stilistikos. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų. Biografija: Gimė 1770 m. Bonoje. Bethoveną muzikos pradėjo mokyti jo tėvas, kapelos giedotojas. 1792 m. persikėlė į Vieną. Čia jis tikėjosi mokytis pas Haidną, tačiau šis neturėjo laiko mokiniams ir po dvejų metų perdavė Bethoveną Johanui Albrechtsbergeriui. Jaunasis pianistas greitai buvo pripažintas virtuozu, kiek lėčiau pasiekė pripažinimą kaip kompozitorius. Bethovenas visą gyvenimą buvo laisvas kompozitorius, t. y. ne dirbo bažnyčiai ar rūmams, bet gyveno iš pasirodymų, rėmėjų lėšų ir to, ką gaudavo pardavęs savo kūrinius. Maždaug nuo 28-erių metų Bethovenas ėmė kursti, apie 50 gyvenimo metus visai apkurto. Jo asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminėmis, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo nepatenkinamas. Turėjo finansinių bėdų. Šie blaškymaisi atsispindi ir jo muzikoje.

Visą gyvenimą buvęs silpnos sveikatos, 1826 m. Bethovenas visai nusilpo. Kitąmet jis mirė, nuo apsinuodijimo švinu, kurio Bethovenas gavo per žuvį, pagautą Dunojuje.

11


Bethoveno kūryba: jai būdinga dramatizmas, kontrastai. Bethovenas toliau tobulino Haidno ir Mocarto suformuotas klasicistinės formos, žanro tradicijas. Įvedęs savo muzikoje daug naujovių, jis padėjo pagrindus romantizmo muzikos stiliaus susiformavimui. Kūrybos laikotarpiai sutampa su svarbiausiais jo gyvenimo etapais. I laikotarpio (iki 1802 m.) kūryba – tai savojo stiliaus ieškojimai, pagrįsti klasicistine stilistika. Tuo metu parašė sonatų fortepijonui, pirmąsias dvi simfonijas ir kt. II laikotarpis (1802–1812) itin vaisingas ir kūrybingas. Tuo metu kompozitorius sukūrė beveik visus žymiausius savo kūrinius: III– VIII simfonijas, sonatų, kvartetų, uvertiūrų, operą „Fidelijus“ ir kt. Tai brandusis Bethoveno kūrybos laikotarpis, kuriuo susiformavo kūrėjo stilius. III laikotarpio (1816–1927) Bethoveno kūryba kupina apmąstymų ir netrukus iškilusio romantizmo stiliaus nuojautų. Paskutiniaisiais gyvenimo metais sukuria „Iškilmingąsias mišias“, IX-ąją simfoniją, paskutiniuosius kvartetus, sonatas fortepijonui.

12


VOLFAS AMADĖJUS MOCARTAS

Trumpai apie: austrų kompozitorius (1756–1791), vienas žymiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių, vienas iš trijų Vienos klasikų. Biografija: Mocartas gimė 1756 m. Zalcburge, dabartinėje Austrijoje. Kitą dieną buvo pakrikštytas Theophilus vardu, kuris reiškia mylimas Dievo. Šiais laikais naudojamas lotyniškas šio vardo variantas Amadeus. Mocarto tėvas Leopoldas Mocartas buvo žymus smuikininkas ir kompozitorius, griežęs arkivyskupo rūmų kapeloje. Vaikas nuo mažų metų buvo mokomas groti pianinu ir smuiku, o būdamas penkerių jau kūrė muziką. Jo tėvas, pamatęs vaiko talentą, pradėjo jį vežioti po Europą drauge su kitu vaiku – dukra Marjana. Paauglystę ir jaunystę praleidęs kelionėse, 1781 m. muzikantas apsistojo Vienoje. Čia 1782 m. rugpjūčio 4 d. vedė Konstancą Veber, su kuria vėliau susilaukė šešių vaikų, iš kurių tik du sūnūs išgyveno iki pilnametystės. Mocartas įstojo į masonų ložę, gyveno ekstravagantiškai, išleisdavo visus uždirbtus pinigus. Manoma, kad jis mirė apsinuodijęs gyvsidabriu arba nuo trichineliozės. Mirė taip ir nepabaigęs savo paskutiniojo kūrinio – Requiem. 13


Kūryba. Per palyginti trumpą gyvenimą Mocartas sukūrė apie 620 kūrinių. Sunku būtų rasti kitą tokį kompozitorių, kuris taip puikiai galėtų kurti įvairiausių žanrų ir formų muziką: simfonijas ir koncertus, operas ir mišias, kvartetus ir sonatas. Netgi Bethovenas negalėtų jam prilygti operos žanro kūryba. Simfoninės muzikos srityje Mocartas nebuvo toks novatorius kaip Haidnas, tačiau jo simfoniniai kūriniai yra tokie tobuli ir išbaigti, kad skatina jais žavėtis ir muzikus profesionalus, ir mėgėjus. Įtakos Mocarto kūrybai turėjo Zalcburge skambėjusi muzika, Johano Kristijano Bacho (Johano Sebastijano Bacho sūnaus), italų operos kūrėjų, Jozefo Haidno kūriniai. Gyvendamas Vienoje, Mocartas sukūrė savitą ir nepakartojamą stilių. Jis kūrė lengvai ir greitai, dažniausiai be eskizų ir juodraščių. Mocarto kūriniai pasižymi darna, grožiu ir formos simetrija. Mocartas kūrė: simfoninę muziką, koncertus (27 fortepijonui ir orkestrui, 5 smuikui ir orkestrui), chorinę muziką (18 mišių), kamerinius instrumentinius kūrinius (26 styginių kvartetai, kvintetai, fortepijoniniai trio ir kvartetai; 42 sonatos), klavyrinę muziką. Kad nepasimestume Mocarto kūrinių gausoje, visi jie buvo sunumeruoti Kechelio kataloge.

14

Mocarto „Requiem“ mišių partitūra


Įdomūs faktai apie didžiuosius kompozitorius 

Vivaldžio muziką galime girdėti ne tik didžiosiose koncertų salėse, bet ir nesuskaičiuojamoje daugybėje filmų ir televizijos laidų—nuo „Sopranų“ ir „Simpsonų“ iki „Supermeno sugrįžimo“ ir „Žvilgsnio į žmogžudystę“

Bethovenas niekada ilgai negyvendavo vienoje vietoje— Vienoje persikraustė beveik keturiasdešimt kartų ir vienu metu mokėjo nuomą už keturis skirtingus butus.

Mocarto muzika tokia elegantiška, kad norisi galvoti, jog ir jis buvo rafinuotas žmogus, bet tai netiesa. Jis visą gyvenimą pasižymėjo vaikišku humoro jausmu. Jis dažnai baigdavo laiškus mandagiu paliepimu: „Šik į lovą, kol ta pradės girgždėti.“

„Muzika yra vynas, kuris įkvepia naujam kūrybiniam procesui, o aš esu Bakchas, kuris spaudžia savo puikųjį vyną žmonėms ir dvasiškai juos nugirdo.“ - Liudvikas Van Bethovenas

Vivaldis sukūrė ne tik „Keturis metų laikus“, bet ir kiekvienai daliai parašė atitinkamus sonetus. Tiesą sakant, jo poezija nėra tobula, ypač kai skaitoma kartu su muzika. Pavyzdžiui, „Žiemoje“ galite rasti štai tokias eilutes: „Apledėjusiu taku žengiame atsargiai, bijodami paslysti ir parkristi./ Tuomet staiga pasisuka,, slystame, griūvam ir žemyn ir, tikėdamiesi, kad žemė neskilo, stojamės, skubam tolyn.“

Bethovenas nepasižymėjo tvarkinga išvaizda. Jo drabužiai buvo tokie purvini ir apiplyšę, kad pasibaisėję draugai kartais juos pakeisdavo. Jaunas kompozitorius buvo tamsaus gymio, bet dėl ligos išblyško. Platus jo veidas buvo raupsuotas, o pilki plaukai styrojo į visas puses.

Mocarto muziką galite išgirsti ir filme „Eisas Ventura: naminių gyvūnėlių detektyvas“. 15


Ĺ altiniai:

http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/ Vadovelis_2/5.Renesanso_pasaulietine_muzika/index5.htm https://lt.wikipedia.org/wiki/Giovanni_Pierluigi_da_Palestrina http://www.musicalion.com/en/scores/sheet-music/97/giovannipierluigi-da-palestrina/1921/missa-papae-marcelli-part-1-kyrie http://www.bach-cantatas.com/Lib/Palestrina.htm https://lt.wikipedia.org/wiki/Baroko_muzika

https://lt.wikipedia.org/wiki/Antonijus_Vivaldis http://www.music-scores.com/midi.php? sheetmusic=Vivaldi_Op8_No1_Prima_string_4 http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/ Vadovelis_3/1.Klasicizmo_stiliaus_bruozai/index1.htm http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/ Vadovelis_3/9.Bethoveno_gyvenimo_kurybos_laikotarpiai/ index9.htm https://lt.wikipedia.org/wiki/Ludwig_van_Beethoven http://www.classicfm.com/composers/palestrina/

16


https://en.wikipedia.org/wiki/Renaissance_music https://en.wikipedia.org/wiki/Antonio_Vivaldi http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/ Vadovelis_2/7.Baroko_instrumentine_muzika/index7.htm http://nicholasmcgegan.com/portfolio/vivaldi-the-four-seasonsconcertos/ https://rhapsodyinwords.com/category/vivaldi/

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/02/08/kult_01.html http://projektas-muzika.lmta.lt/media/vadoveliai_2/ Vadovelis_3/6.Mocarto_gyvenimo_apzvalga/index6.htm http://imslp.org/wiki/Requiem_in_D_minor,_K.626_ (Mozart,_Wolfgang_Amadeus) Elizabeth Lunday knyga „Slapti didžiųjų kompozitorių gyvenimai. Nutylėti faktai apie muzikos pasaulio garsenybes“ https://everynote.com/choral.show/104783.note http://www.enciklopedija.lt/volfgangas-amadejus-mocartas/

17


Kelione per muzikos epochas  
Kelione per muzikos epochas  
Advertisement