Page 1

suaugusiųjų švietimo asociacijos periodinis leidinys 2012 metų Nr. 2

Vilnius, 2013

savišvieta

Lietuvos


Sudarė Vilija Lukošūnienė Arūnas Bėkšta

Stilistė Vilija Dailidienė Leidinys skirtas Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos 20 metų sukakčiai

Už straipsniuose pateiktus duomenis atsako straipsnių autoriai. © Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija.


Turinys

Prieš dvidešimt metų... | 7 LSŠA Telšių skyriaus šventinis sveikinimas | 7 LSŠA pradžia (ištakos) | 9 2012 m. vasario 24 d. jubiliejinis renginys | 12 Vytauto Didžiojo universiteto Aula pražydo įvairiaspalviais balionais | 12 Genutė Gedvilienė Procesai: vyksmas ir užuomazgos | 15 Mindaugas Libikas Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos gimimas ir augimas | 19 Vincentas Dienys LSŠA 1997–2007 metais. Ataskaita | 24 Roma Juozaitienė Įvykiai po 2007: apie tradicijas ir iniciatyvas | 30 Arūnas Bėkšta Kūrybinė renginio dalis „Pasveikinkim vieni kitus!“ | 35 Vilija Lukošūnienė


Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

4 |

Sveikinimai | 38 2012 m. suaugusiųjų švietimo savaitė „Kartų mokymasis kartu“ (mums jau 20!) | 41 Andragogas praktikas LSŠA. Kaip keliavome andragoginio profesionalumo link? | 42 Roma Juozaitienė, Aurimas M. juozaitis Kartų perimamumas. Telšių atvejis. | 54 Rita Vargalytė LSŠA geriausieji – Metų andragogai | 59


| 5

Įžanga

2012 metai Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijoje buvo neeiliniai – šventėme 20 metų jubiliejų! Besirengiant šiam įvykiui LSŠA valdyba 2011 m. rugsėjo 2 d. posėdyje priėmė nutarimą 2012 metus paskelbti jubiliejiniais LSŠA metais ir visus organizuojamus renginius skirti dvidešimtmečiui. O metams pasibaigus – sudėlioti jubiliejinę „mozaiką“: išleisti tam skirtą „Savišvietos“ numerį. Ir štai leidinys Jūsų rankose. Pirmojoje leidinio dalyje – autentiški istoriniai dokumentai, nuo kurių prasidėjo Asociacijos kūrimas. Pageltusiuose popieriaus lapuose spausdintas tekstas papildytas ranka darytais įrašais... Trumpi nurodymai, trumpos ataskaitos... Kai kas vos įskaitoma... Gal dėl to atrodo reikšmingiau? Antroji leidinio dalis skiriama pagrindiniam 20 metų paminėjimo renginiui „Pasveikinkim vieni kitus!“ M. Mikutavičiaus daina puikiai tinka Asociacijos dvasiai: susijungę bendrai veiklai, neturime ką daugiau sveikinti, tik vieni kitus, vieni kitiems dėkoti ir linkėti „ilgiausių metų“. antrojoje leidinio dalyje apžvelgiamas LSŠA dvidešimties metų kelias: kokiomis aplinkybėmis organizacija įsikūrė (M. Libikas „Procesai: vyksmas ir užuomazgos“), asociacijos kaip savarankiškos NVO brendimas (V. Dienys „Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos gimimas ir augimas“), veiklos turinio puoselėjimas (R. Juozaitienė „LSŠA 1997–2007 metais. Ataskaita“), tradicijų tąsa ir naujų kūrimas (A. Bėkšta „Įvykiai po 2007 metų: apie tradicijas ir iniciatyvas“). Šie pranešimai buvo perskaityti jubiliejiniame renginyje. Įspūdžiais iš jubiliejinio renginio dalijasi prof. G. Gedvilienė ir V. Lukošūnienė. Antroji leidinio dalis baigiama sveikinimais Asociacijai.


6 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Trečiojoje dalyje sudėjome 2012 metų suaugusiųjų švietimo savaitės „Kartų mokymasis kartu“ atidarymo pranešimus. Pranešimų autoriai stengėsi laikytis Savaitės idėjos apie mokymosi tęstinumą ir perimamumą tarp kartų žvelgdami per LSŠA veiklos prizmę. R. Juozaitienė ir dr. A. M. Juozaitis pranešime „Andragogas praktikas LSŠA. Kaip keliavome andragoginio profesionalumo link“ žvelgia į suaugusiųjų švietėjų, dalyvavusių Asociacijos projektuose, augimą, pasirengimą perteikti savo patirtį jaunesniems. R. Vargalytės pranešimas skiriamas Telšių regiono suaugusiųjų švietimo kartų perimamumui. Leidinį baigiame LSŠA geriausiųjų – Metų andragogų – pristatymu. Metų andragogo skelbimo tradicija gimė būtent antrajame Asociacijos gyvenimo dešimtmetyje. 2008 m. LSŠA valdyba nutarė, kad atėjo laikas pažymėti kolegas, atsakingai, atkakliai ir kūrybiškai dirbančius suaugusiųjų švietėjo darbą. 2008–2012 metais Metų andragogo vardai buvo suteikti aštuoniems suaugusiųjų švietėjams. Pasmalsaukite, kokiems. Jubiliejiniai metai baigėsi. Istorijai išsaugosime šiame leidinyje sudėtas akimirkas (kiek jų dar liko ne leidinio puslapiuose...). O bėgantis laikas jau skaičiuoja naujus įvykius ir akimirkas, brėžia gaires ateičiai. Dėkojame, kad buvote istorijos dalimi, ir kviečiame būti ateities istorijos kūrėjais.


L SŠ A T e l š i ų s k y r i au s š v e n t i n i s s v e i k i n i m a s

P r i e š dv i d e š i m t m e t ų . . .

LSŠA Telšių skyriaus šventinis sveikinimas

Prieš 20 metų... Vieną laimingą dieną Lietuvoje pasirodė Ji... Saulėtų svajonių išsūpuota, stilinga, sąmoninga ir net labai sąmojinga, su svaiginančiais siekiais į savaičių savaites kvietė Ji... Skleidė šypsenas seminaruose, stulbino švietimo šviežienomis, šiluma apdalino visus švietėjus ir Rumšiškių šilojuose šnabždėjosi Ji... Visur ji lankėsi, įkvėpė avantiūriškiems užmojams, uždegė ryžtu andragogus. Kas ji? Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija! Ir mes ten buvom Telšių skyrium pasivadinę, Kelmę, Šiaulius ir Mažeikius pasikvietę, alų, midų gėrėm, per barzdą varvėjo, nieko burnoj neturėjom...

| 7


Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

8 |

Ačiū Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijai, kad ji nė vieno neatstūmė, kad su visais tardamasi tapo tokia, kokią ją šiandien ir matome. Kad riestainiais lytų, saldainiais snigtų, idėjos dygtų ir puikių kūrybingų žmonių dar 100 metų nepristigtų!


L SŠ A p r ad ž i a ( i š tak o s )

| 9

LSŠA pradžia (ištakos)

Pirmasis dokumentas, nuo kurio prasidėjo LSŠA kūrimas. Švietimo ir kultūros viceministras Vincentas Dienys 1991 m. rugsėjo 17 d. siunčia gerb. Edmundą Normantą į Estijoje vykstantį Baltijos ir Šiaurės valstybių susitikimą dėl suaugusiųjų švietėjų bendradarbiavimo. Ponas Normantas rašo ataskaitą: „Buvau. Tema – Baltijos šalių įstojimas į Suaug. švietimo tarpt. asociaciją (nevalst.). Estai tokią org. jau turi – ponia Miarja įstojo ir į Europos biurą. Parašėme bendrą raštą dėl visuomeninės Baltijos liaudies akademijos sukūrimo. Bus, kur sutarsim. Pedagogų suaugusiems ruošimas, tarptautiniai ryšiai, ekspertai ir pan. Lietuvoj reikia skatinti tokios org. kūrimą.“ 1991 metais susikūrė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos steigimo iniciatyvinė grupė, ji paruošė įstatų projektą ir 1992 02 22 sušaukė steigiamąjį LSŠA susirinkimą.


10 |

Sav i รฐ v i e ta โ€ข 2 0 1 2


L SŠ A p r ad ž i a ( i š tak o s )

| 11

Pirmieji LSŠA Įstatai įregistruoti 1992 07 30.

Taip LSŠA pradėjo veikti legaliai.


12 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

2 0 1 2 m . va s a r i o 2 4 d . j ub i l i e j i n i s r e n g i n y s

Vytauto Didžiojo universiteto Aula pražydo įvairiaspalviais balionais Prof. Genutė Gedvilienė Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros docentė, LSŠA valdybos narė

2012 metų vasario 24 d. į Vytauto Didžiojo universiteto Aulą rinkosi su šypsenomis ir gerai nusiteikę LSŠA nariai, Edukologijos katedros dėstytojai ir studentai… Taip prasidėjo Asociacijos įkūrimo dvidešimtmečio jubiliejaus šventė. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos suaugusiųjų  švietimo asociacijos 20-ties metų partnerystę liudija nusistovėjusios  tradicijos, santykių tvirtumas ir pasiektų rezultatų brandumas... Jubiliejinis renginys prasidėjo Asociacijos prezidento A. Bėkštos sveikinimu susirinkusiesiems ir padėka VDU už suteiktą paramą renginiui. Renginį atidarė šeimininkai: VDU prorektorė prof. N. Mažeikienė ir Kauno miesto meras A. Kupčinskas. Prof. N. Mažeikienė atidarymo kalboje pabrėžė naujas universiteto ir neformalųjį švietimą vykdančių organizacijų bendradarbiavimo galimybes.


V y taut o D i d ž i o j o u n i v e r s i t e t o A ula p r a ž y d o įva i r i a s palv i a i s bal i o n a i s | 1 3

Kauno meras Andrius Kupčinskas įteikia „Gerumo kristalą“ LSŠA prezidentui Arūnui Bėkštai

A. Kupčinskas pasidžiaugė, kad LSŠA jubiliejinis renginys vyksta Kaune, besimokančiame mieste, pripažino, kad Asociacijos darbai suaugusiųjų švietimo idėjas pavertė realybe ir įteikė organizacijai Kauno miesto mero apdovanojimą „Gerumo kristalą“. Švietimo ir mokslo ministerijos vardu sveikinimo žodį tarė Ugdymo plėtotės centro suaugusiųjų tęstinio ugdymo skyriaus vedėjas S. Samulevičius. Jis perdavė ŠMM ministro sveikinimą ir įteikė ministro padėkas LSŠA nariams, pastarąjį dvidešimtmetį daugiausiai jėgų, laiko ir energijos skyrusiems suaugusiųjų švietimo ir mokymosi visą gyvenimą plėtrai Lietuvoje. Renginio dalyviai išgirdo trumpus pranešimus apie svarbiausius Asociacijos istorijos momentus: nuo ko buvo pradėta, kaip buvo augama, kur ir su kuo esame dabar. Pranešimus skaitė buvę LSŠA prezidentai prof. V. Dienys, R. Juozaitienė, dabartinis prezidentas A.  Bėkšta, prof. M.  Teresevičienė, valdybos narys M. Libikas, Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi asociacijos (LieDM) administracijos vadovė E. Daukšienė.


14 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Į renginį kiekvienas LSŠA skyrius atsivežė „sveikinimą – siurprizą“: juos pristatė kūrybinėje renginio dalyje Pasveikinkim vieni kitus! Ši dalis iš tiesų buvo kupina malonių netikėtumų: pasakų, dainų, istorijų, mizanscenų, šmaikščių ir interaktyvių pranešimų, atradimo džiaugsmo, žaidimų... Renginiui baigiantis po Aulos skliautais skambėjo „Ilgiausių metų!“

Sveikina VDU Edukologijos katedros dėstytojai ir studentai

Renginį praturtino tarpukario šlagerių koncertas: dainavo L. Mikalauskas, E. Bavikinas, grojo pučiamųjų sekstetas „Brass Bravo“. Tai LSŠA valdybos dovana – padėka nariams už ištikimybę ir buvimą kartu.  


Procesai: vyksmas ir užuomazgos

| 15

Procesai: vyksmas ir užuomazgos

Mindaugas Libikas, Panevėžio suaugusiųjų mokymosi centro direktorius, LSŠA valdybos narys

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija įkurta 1992 m. vasario 22 d. Ėjo pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai. Ruošiantis LSŠA dvidešimtmečiui kilo mintis peržvelgti spaudą, pasidomėti to meto aktualijomis: kuo gyveno ir kokias problemas sprendė tuometinė Lietuva, kai kūrėsi LSŠA? Apžvalga padaryta pagal tris dienraščius: „Lietuvos rytą“, „Lietuvos aidą“ ir „Respubliką“. Vartydamas 1992 m. vasario 22–24 d. dienraščius ieškojau žodžio „suaugusieji“ ir jį atradau skiltyje „Kinas“. Tai buvo trumpinys „suaug.“ Tuo metu Vilniuje buvo 12 kino teatrų, 3 video salės. Rinka siūlė JAV, Prancūzijos ir Indijos kino filmus. Kai kurie filmai su prierašu „suaug.“ Pateiksiu šių filmų pavadinimus, juos sudėliojau tokia seka: „Moteris naktyje“, „Sugrįžimas namo“, „Kartėlis“, „Paskutinis Kristaus gundymas“. Susidarė kažkokia patirtinio suaugusiojo mokymosi logiška seka... Tiesa, kino filmai, skirti „suaug.“, traktuojami nevienodai, pvz.: „Avinėlių tylėjimas“ Šiauliuose – „suaug.“, o Klaipėdoje – ne. Kai kurie filmai gali duoti atsakymą į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje bei švietimo visuomenėje vykstančią diskusiją apie pedagogų vaidmenį ir problemas, pvz., filmas „Žavi mokytoja – stropus mokinys“. Televizija siūlė tik 5 programas: Lietuva I, Lietuva II, Maskva I, Maskva II ir Varšuva.


16 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

1992-ieji buvo permainų metai: kūrėsi naujos struktūros, griuvo senos, formavosi nauji procesai... Tais metais Europos pinigų sistemos šalys-narės pasirašė naują sutartį „Dėl Europos Sąjungos sudarymo“, kurioje buvo numatyti orientyrai kurti bendrą Europos rinką, vieningą valiutą ir ekonominę politiką. Tačiau Lietuva dar buvo rublio zonoje, nors jau naudoti laikinieji pinigai – talonai („vagnorkės“ arba „žvėriukai“). JAV doleris buvo vertas 150 rublių. 1992 m. vasarį brango kuras – 2,5 karto šoktelėjo benzino ir dyzelino kainos: 1 litras A76 rūšies benzino kainavo 9 rublius, A92 rūšies – 10 rublių, dyzelino – 8 rublius. Brango ir kitas „kuras“ – alkoholis: „Rusiška“ degtinė kainavo 102 rub., „Starka“ – 205 rub., šampanas – 150 rub. Laikraščiai pateikia informaciją ir apie brangstančias Vilniaus taksi parko paslaugas: už 1 km kelionės teko mokėti 4 rub., o už iškvietimą – 12 rublių. Akivaizdu: ekonominės aktualijos prieš 20 metų labai panašios ir po 20-ties... Viename iš dienraščių išspausdintas toks Aukščiausiosios Tarybos deputato pastebėjimas: „vadovauti nėra profesija“. Gal mūsų valstybės nesėkmės todėl ir tęsiasi, kad ir dabar pastebime įdomių „vadovavimų“? 1992-ieji buvo neramūs metai ir nusikalstamumo prasme. Kokia buvo tuometinė baimės kaina? Panevėžio meras paskyrė 25 000 rublių premiją tiems, kas Panevėžio ar bet kuriam kitam policijos komisariatui pateiks vertingų žinių apie besislapstančius 3 „tulpinių“ gaujos narius. Tikriausiai niekas nepranešė ir „tulpinių“ gauja per dešimtmetį atėmė dar ne vieną gyvybę. Mūsų valstybė jau turėjo savo sienas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pasienio apsaugos tarnyba iš sovietų kariškių visiškai perėmė savo žinion Lazdijų pasienio punktą. Tad jei turime sienas, tai turime ir kontrabandą. Lazdijų pasienio muitinėje buvo sulaikyta Kauno valstybinės vaisių ir daržovių prekybos įmonės mašina. „Lietuvos aidas“ straipsnyje „Šampanas salietroje“ aprašo, kaip po amonio salietra buvo paslėpti 2 400 buteliai šampano. Krovinį vežė vairuotojas ir prekių žinovas. Koks bylos likimas? Lazdijų rajono teismas bylą išnagrinėjo per... 3 dienas ir vairuotojui paskyrė drausminę baudą – 2 000 rublių. Šampanas konfiskuotas, komisija nustatė 150 rublių kainą už butelį ir atidavė Lazdijų rajono prekybininkams jį parduoti. Gauti pinigai (apie 360 000 rublių) turėjo būti pervesti į Lietuvos biudžetą. Tą mėnesį Lazdijų rajone buvo gausu šampano. Tačiau straipsnio autorė klausė, ar buvo nubausti piktnaudžiautojai tarnybine padėtimi, kontrabandos organizatoriai? Tai klausimas, kuris skamba ir dabar...


Procesai: vyksmas ir užuomazgos

| 17

Laikraščių skelbimų skiltyje su kelionių agentūra „Sputnik“ už 79 JAV dolerius arba 12 000 rublių siūlyta savaitės kelionė į Turkiją (atsimenate baimės kainą? Už informaciją apie „tulpinius“ – kelionė 2 asmenims į Turkiją). Randame ir skelbimų, susijusių su suaugusiųjų švietimu: „Intelektas&Informacija. Klasikinė biznio mokykla. Pinigai ir daiktai patys savaime nieko nereiškia, daug svarbiau sugebėjimas juos valdyti. Naujovė! Remiantis Lietuvos menedžerių (labai populiarus terminas tuo metu – autoriaus pastaba) apklausa ir užsienio ekspertų rekomendacijomis, specialiai Lietuvai Balticon suformuota nauja menedžerių kursų programa: 1.  Videotreningas, 2. Menedžmentas (strateginis valdymas, sprendimų priėmimas, laiko menedžmentas, personalo motyvacija ir kt.), 3. Marketingas (marketingo valdymas, reklama ir kt.). Kursų trukmė – 10 dienų, Birštone, klausytojų skaičius grupėjė 10–12 žmonių, kursų intensyvumas 10–12 valandų per parą, išduodamas sertifikatas, garantuojama nuolaidų sistema.“ Manau, ir šiandien tokia klasikinio biznio mokykla su tokia reklama sulauktų pasisekimo. Tų dienų spaudoje randame ir pilietiškumo pavyzdžių: „Lietuvos rytas“ paskelbė 22 teiginių Demokratinę chartiją, kurios iniciatoriai buvo R. Gavelis, A. Juozaitis, V.  Kavolis, V.  Kukulas ir A. Šliogeris. Jie teigė: „Mes trokštame teigiamų poslinkių Lietuvos gyvenime, todėl nusprendėme, kad būtina išdėstyti, kokią Lietuvos Respubliką mes norime regėti.“ Chartija pradedama teiginiu: „Demokratija Lietuvoje įsigalės, jeigu visi piliečiai gerbs teisinę sistemą, o Lietuvos Respublika taps teisine valstybe, valdžia įgis viešos atsakomybės jausmą. Jokia valdžia negalės kištis į nepriklausomų teisinių institucijų veiklą.“ Necituosiu daugiau teiginių, bet, patikėkite, jie ir šiandien yra aktualūs! Pasirašiusieji chartiją kvietė žmones siųsti laiškus į redakciją ir taip išreikšti pritarimą. Įdomu būtų sužinoti, kokia buvo visuomenės reakcija tada ir kokia būtų dabar? Štai keletas komentarų iš to meto dienraščių. R. Valatkos straipsnis „Infliacijos smagračiai“: „... Kai šoktelėjo benzino ir dyzelino kainos, biudžeto projekto skaičiai gerokai sureliatyvėjo... Kai pabrangsta energetika, netrukus brangsta ir duona, ir pienas, ir kvepalai, ir bučiniai... Rusija nuolat didins naftos ir dujų kainas. Tol, kol jos taps panašios į pasaulines. Kai šitaip atsitiks, bus galima pasakyti, jog Lietuva pagaliau pasiekė dugną, iš kurio būtina pradėti kapstytis. Neišvengsime situacijos, jog šiemet biudžetinių lėšų pristigs ne tik švietimui, kultūrai, miestų tvarkymui, bet ir apskritai visiems, kam šių lėšų reikia. Finansų ministrė, kalbėdama parlamente, teigė, kad ji neturinti


18 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

teisės šitaip galvoti, tačiau naujos biudžeto skylės yra garantuotos. Kaip išgyventi paprastam žmogui, kurio atlyginimas vis labiau tolsta nuo vidutinio ir leidžiasi iki minimumo? Ką daryti bedarbiui, esamam ar būsimam? Duobė, į kurią krentame, yra objektyvus rezultatas tų nenormalių 50 metų, kada Lietuva jėga buvo priversta orientuotis į tai, kas jai nenaudinga. Tačiau savaime suprantama, kad atsidūrę duobėje žmonės iš politikų pareikalaus realios padėties įvertinimo ir realios lipimo iš duobės programos, todėl šiandien jau ne vienas žmogus klausia, kodėl nei Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, nei premjeras neatsiliepė į klausimą, kokių įgaliojimų jiems trūksta šiame etape? Negi ir toliau politikų grupės tik kaltins vienos kitas? Kai dar kartą pasisuks infliacijos ratas, nei vienų, nei kitų paprasčiausiai niekas nenorės klausytis.“ Tekstas parašytas prieš 20 metų. Ar daug kas pasikeitė? Ir kitas komentaras, kurio pavadinimą pasiėmiau savo pranešimui: R. Ozolo „Procesai: vyksmas ir užuomazgos“: „...Ir dar vienas procesas užsimezgė. Sekmadienį „Žinijos“ salėn susirinko būrys pirmojo Sąjūdžio Seimo, miestų ir rajonų tarybų narių. Susirinko pakalbėti, kaip gyventi, ką daryti, kai siautėja „paleistas žvėris“, kai „valstybė tolsta nuo tautos“, kaip tokiomis sąlygomis išsaugoti konstitucinės raidos galimybes, kurti demokratinę gyvenseną? Nedaug optimizmo būta, bet nutarta rinktis ir toliau. Burtis ir kviesti kitus, telktis į klubus, tartis ir ieškoti būdų, kaip kuo greičiau pradėti dirbti. Darbas – štai kas dabar svarbiausia.“ Prieš 20 metų buvo pasirinkimų metas. Užsimezgė daug procesų. Kai kurie tebesitęsia iki šiol, o norėtųsi juos sustabdyti. Deja. Prieš 20 metų turėjome kiekvienas daug pasirinkimų: galėjote tapti „benzino kolonėlių karalienėmis“, „kontrabandos karaliais“, daug kuo galėjome tapti... Džiaugiuosi, kad pasirinkote suaugusiųjų švietimą, esate čia – bendraminčiai, suaugusiųjų švietimo proceso dalyviai ir jo užuomazgų įkvėpėjai. O kokie gi buvo orai prieš 20 metų, vasario mėnesio pabaigoje? Pacituosiu iš jau minėto R. Ozolo straipsnio: „Sninga. Pusto. Tikra žiema. O aušta jau daug anksčiau.“


L i e tuv o s s uau g u s i ų j ų š v i e t i m o a s o c i a c i j o s

g i m i m a s i r au g i m a s | 1 9

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos gimimas ir augimas

Prof. Vincentas Dienys, ilgametis LSŠA valdybos pirmininkas ir prezidentas, LSŠA valdybos narys

1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Įgyvendinant Sąjūdžio idėjas, reikėjo kurti šiuolaikišką demokratinę valstybę, kurioje greta valstybinio veiktų stiprus nevalstybinis sektorius. Svarbiausia jo dalis – nevyriausybinės organizacijos – nesiekia pelno, jų tikslas – tarnauti visuomenės interesams. Tokios organizacijos yra steigiamos ne valdžios įstaigų, o pilietinės visuomenės iniciatyva. Suaugusiųjų švietėjai buvo operatyvūs. Jau 1991 m. pabaigoje susibūrė asociacijos steigimo iniciatyvinė grupė, kuri 1992 m. vasario 22 d. sukvietė steigiamąjį susirinkimą. Ši diena ir laikytina LSŠA gimtadieniu. Susirinkime buvo patvirtinti Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (taip buvo nutarta pavadinti, toliau – LSŠA) įstatai, išrinkta valdyba ir prezidentas1. Pirmuoju LSŠA prezidentu buvo išrinktas a. a. prof. Klemensas Sinkevičius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinių tyrimų skyriaus vyresnysis bibliotekininkas. 1. Steigiamajame susirinkime priimtuose įstatuose LSŠA vadovas buvo vadinamas pirmininku. Asociacijos vadovo vadinimas prezidentu buvo įteisintas patikslintoje LSŠA įstatų redakcijoje.


20 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Roma Juozaitienė sveikina pirmąjį asociacijos prezidentą Klemensą Sinkevičių.

Kaip sekėsi asociacijai pirmaisiais veiklos metais, gana išsamiai aprašyta periodinio leidinio „Savišvieta“ pirmajame 2002 m. numeryje2, skirtame LSŠA dešimtmečiui. Šiame straipsnelyje pabandysiu pateikti kai kuriuos asociacijos veiklos iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, LSŠA brendimo kaip savarankiškos nevyriausybinės organizacijos laikotarpio apibendrinimus. Asociacijai įsikurti ir augti buvo palankios sąlygos. Jau pirmaisiais veiklos metais LSŠA parėmė įvairios Lietuvos institucijos: Kultūros ir švietimo bei Energetikos ministerijos, Lietuvos „Žinijos“ draugija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Ypač daug asociacijai tobulėti padėjo užsienio valstybių suaugusiųjų švietimo institucijos. LSŠA turėjo du stiprius ir nuoširdžiai siekusius mums padėti partnerius – Vokiečių liaudies aukštųjų mokyklų sąjungą (IiZ/DVV) ir Šiaurės šalių liaudies akademiją (NFA). Sutartis su IIZ/DVV buvo pasirašyta 1993 m. ir, įskaičius visus pratęsimus, tęsėsi iki 2003 m. imtinai. Sutartis Lietuvai buvo patogi tuo, kad joje buvo numatytos tik bendros veiklos gairės, o konkretūs metiniai veiklos planai buvo sudaromi tariantis: partneris, teikiantis programai finansavimą, nediktavo savo valios. Todėl LSŠA galėjo pasirinkti tai, kas mums buvo aktualiausia.

2. http://www.lssa.smm.lt/docs/savisv_2002_1.pdf


L i e tuv o s s uau g u s i ų j ų š v i e t i m o a s o c i a c i j o s g i m i m a s i r au g i m a s | 2 1

Dr. Rolfas Niemanas, koordinavęs LSŠA bendradarbiavimą su IIZ/DVV

Viena iš pirmųjų bendro darbo veiklų – regioninių suaugusiųjų švietimo informacinių centrų įsteigimas apskrityse. Dėl šios iniciatyvos LSŠA dabar yra viena iš nedaugelio nevyriausybinių organizacijų, turinčių gerai išplėtotą regioninę struktūrą, ir yra pajėgi efektyviai organizuoti informacijos sklaidą ir koordinuoti nacionalinius renginius. Vien apie šią veiklą galima būtų parašyti magistro darbą. IIZ/DVV parėmė daugelį LSŠA veiklų: bendradarbiaujant su kolegomis iš Vokietijos, remiantis metodine ir finansine jų pagalba, parengtas LR neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (1998 m.); surengti 109 seminarai regionuose, 5 tarptautinės ir 1 respublikinė konferencijos, 2 tarptautiniai ir 2 respublikiniai seminarai; finansuotas 29 suaugusiųjų švietėjų dalyvavimas tarptautiniuose seminaruose; pastoviai remtas periodinis LSŠA leidinys „Savišvieta“. Aktyvus LSŠA ir Šiaurės šalių liaudies akademijos bendradarbiavimas taip pat prasidėjo 1993 m. Buvo suderinti tokie bendradarbiavimo tikslai: > kelti Lietuvos suaugusiųjų švietėjų/andragogų profesinę kvalifikaciją: perteikti jiems Skandinavijos suaugusiųjų švietimo patirtį; > skleisti demokratinės visuomenės vystymo Skandinavijos šalyse patirtį: skatinti Lietuvos suaugusiųjų švietėjus pritaikyti ją savo darbe; > perteikti Skandinavijos šalių patyrimą pilietinio ugdymo srityje; > plėtoti bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, stiprinant suaugusiųjų švietimo ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį visuomenės demokratizacijos procese; > padėti kurtis ir stiprėti nevyriausybiniam sektoriui Lietuvoje.


Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

22 |

Dr. Edita Trečiokienė kalbasi su daugiamečiu NFA vadovu dr. Arne Carlsenu

Kaip matyti iš įvardintų bendradarbiavimo tikslų, Šiaurės šalių remiama veikla daugiausia buvo siejama su šių šalių patirties perdavimu Lietuvos atstovams, pasikvietus juos pas save. 1993–1999 m. dalyvauti ilgalaikiuose kursuose, stažuotėse ir seminaruose iš Lietuvos buvo pakviesti 122 LSŠA parinkti suaugusiųjų švietėjai, jų kelionės, išlaikymo ir mokymo išlaidas apmokėjo Šiaurės šalių Ministrų tarybos bei kitų Skandinavijos šalių fondai. Taip pat buvo paremta nemažai bendrų Lietuvos, kitų Baltijos ir Šiaurės šalių projektų. Iš paminėtų užsienio partnerių LSŠA gavo tikrai didelę paramą (žr. 1 lentelę). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija suteikė asociacijos būstinei patalpas, atleido nuo nuomos mokesčio ir parėmė kai kurias bendras veiklas. Taigi galima tvirtinti, kad LSŠA turėjo palyginti geras sąlygas augti, tobulinti ir plėtoti savo veiklą. 1 lentelė. IIZ/DVV ir Šiaurės šalių suteikta finansinė parama LSŠA

Tūkst. litų Veiklai Lietuvoje Lietuvos suaugusiųjų švietėjų mokymams užsienyje

IIZ/DVV

Šiaurės šalys

1 512

329

50

876

Apskritai LSŠA veikla buvo gana įvairi. Tačiau pagrindiniu tikslu, kurio asociacija nuosekliai siekė nuo pat įsisteigimo, laikyčiau jos pastangas ugdyti Lietuvos švietėjus, kad jie šiuolaikiškai ir kompetentingai vykdytų suaugusiųjų švietimą. Pirmaisiais savo veiklos metais tai buvo daroma padedant jau dirban-


L i e tuv o s s uau g u s i ų j ų š v i e t i m o a s o c i a c i j o s g i m i m a s i r au g i m a s | 2 3

tiems suaugusiųjų švietėjams susipažinti su suaugusiųjų švietimo naujovėmis, įgyti žinių ir patirties lankantis kitose valstybėse, o 1995 m. LSŠA ėmėsi iniciatyvos paskatinti andragogikos, kaip naujos mokslo ir studijų krypties, atsiradimą Lietuvoje. Rengiant bendradarbiavimo su IIZ/DVV 1995 m. veiklos programą, buvo numatytas Lietuvos atstovų vizitas į Hanoverio universitetą, kuriame jau daugelį metų veikė Andragogikos katedra. Vizitas įvyko 1995 m. spalio 29– lapkričio 5 d. Jame dalyvavo 4 asmenys – Seimo švietimo komiteto narys Ignas Bloškys, Vilniaus pedagogikos universiteto vicerektorė Irena Musteikienė ir du LSŠA atstovai – Edita Trečiokienė ir aš. Sužinojome, kad Andragogikos katedra visai Žemutinės Saksonijos žemei (gyventojų skaičius daugiau kaip 8 milijonai) kasmet rengia vieną grupę „grynųjų“ andragogų, o pagrindinis katedros darbas – skaityti andargogikos kursą visiems būsimiems mokytojams bei specialistams, kurių veikloje svarbią vietą užima bendravimas su žmonėmis, pvz., psichologams, gydytojams, teisininkams. Netrukus po vizito buvo surengti du R. Niemano susitikimai su VPU vadovais. 1996 m. vasario 22 d. ataskaitinio susirinkimo nutarimo viename iš punktų įrašyta, kad, vystant tolimesnę LSŠA veiklą, būtina: Rūpintis naujos suaugusiųjų švietėjų kartos ugdymu bei andragogikos mokslo vystymu: > pripažinti andragogų, kaip savarankiškos švietimo profesijos, būtinumą, rūpintis andragogų rengimu, kvalifikacijos kėlimu bei atestacijos sistema; > remti Andragogikos katedros steigimą vienoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų; > vystyti andragogikos mokslą, skatinti mokslinius tyrimus šioje srityje. Nors andragogikos studijų Vilniaus pedagogikos universitete tuo metu pradėti nepavyko, ši idėja bendromis VDU, LSŠA ir ŠMM pastangomis buvo įgyvendinta po metų: 1997 m. VDU Edukologijos katedroje ir Švietimo studijų centre buvo pradėta magistrantūros studijų programa. LSŠA taip pat neliko nuošalyje, tik ji daugiau orientavosi į jau dirbančių žmonių andragoginių kompetencijų tobulinimą. Apie tai liudija LSŠA tinklalapyje įvardinti projektai ir mokymo programos. Aprašyta veikla yra vienas iš pavyzdžių, kad Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija turėjo stiprius, idėjiškai ir finansiškai ją remiančius partnerius. Šis laikotarpis apėmė maždaug 10 metų. Ar per jį asociacija spėjo subręsti kaip rimta nevyriausybinė organizacija? Manau, kad atsakymas turi būti TAIP! Tai patvirtina vėlesnė LSŠA veikla. Nors nutrūkus užsienio partnerių paramai pradžioje ir jautėsi tam tikras sutrikimas, asociacija labai greitai prisitaikė prie naujų veiklos sąlygų. Sugebėjusi išlaikyti darnią regioninių skyrių struktūrą, ji ir toliau yra viena iš stipriausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje.


24 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

LSŠA 1997–2007 metais. Ataskaita

Roma Juozaitienė, ilgametė LSŠA valdybos pirmininkė, prezidentė, LSŠA valdybos narė

Laikotarpis nuo 1992 m. iki 1997 m. buvo LSŠA kūrimo pagrindas. Asociacija susikūrė kaip organizacija, turinti savo struktūrą ir žmones, jau nemažai išmanančius apie suaugusiųjų mokymą. Reikėjo eiti toliau – gilyn, labiau į turinį. Howardo Hendrikcso mintį „Maksimalus mokymasis – maksimalios veiklos rezultatas“ mes suvokėme taip: toliau mūsų laukia mokymasis – mokymasis būti organizacijoje, mokymasis ją vystyti ir, žinoma, ruošti andragogus. Mes suvokėme, kad reikia judėti nuo struktūros link turinio ir bendradarbiavimo. Pirmasis žingsnis buvo strategijos sukūrimas. Asociacijos entuziastai ir aktyvistai, vadovaujami Aurimo Juozaičio, rinkosi galvoti – kur link mes judame, kokia mūsų misija, kokios veiklos kryptys. Tai darėme dviem žingsniais – 1998 m. sausį ir tų pačių metų birželį. Misija skambėjo išdidžiai: Mes, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, bendradarbiaudama su Lietuvos bei kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir institucijomis, telkiame pavienius asmenis bei įvairių organizacijų narius nuolatinio mokymosi visuomenėje nuostatos ugdymui ir tęstinio mokymosi galimybių plėtotei.


L SŠ A

1 9 9 7 – 2 0 0 7 m e ta i s . A ta s ka i ta

Strategijos kūrimo grupės

| 25


26 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

1 iliustracija

Išsikristalizavo veiklos kryptys, kuriomis ir dirbome: > Pilietinės visuomenės ugdymas. > Andragogų praktikų ruošimas. > Suaugusiųjų švietimo idėjos sklaida. > Darbas ne tik su švietimo darbuotojais. > Bendradarbiavimo rato plėtra. Visomis kryptimis dirbome vykdydami atitinkamus projektus. Pilietinės visuomenės ugdymas pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje buvo labai aktualus, todėl mūsų vykdyti projektai šioje srityje buvo labai svarbūs. Tai Phare Demokratijos programos remtas projektas „Pilietinis ugdymas kaip demokratinės visuomenės prielaida“ (1997–1999), „NVO lyderių ugdymas“ (1996–2003), „Vietos bendruomenių lyderių ugdymas“ (2002), „Tarpkultūrinio bendravimo kompetencija Europoje“ (2002–2004). Džiaugėmės tuose projektuose paruoštomis knygomis ir kalendoriais (1 iliustr.).


L SŠ A

1 9 9 7 – 2 0 0 7 m e ta i s . A ta s ka i ta

| 27

2 iliustracija

Kita labai svarbi mūsų darbo kryptis buvo andragogų praktikų rengimas. Jau buvo nemažai žmonių, kurie mokėsi Šiaurės šalių akademijoje, stažavosi Vokietijoje, dirbo praktinį darbą Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucijose. Reikėjo padėti susisteminti tas žinias, suteikti joms tvirtesnį teorinį pagrindą, paruošti naujų andragogų. To siekdama Asociacija pradėjo vykdyti nemažai projektų, skirtų andragogų praktikų ruošimui: „Mokomės ir dalijamės“ (2000–2002), „ARKS – Grįžtančių į mokymosi procesą asmenų pagrindinių įgūdžių ugdymas“ (1999–2000), „Geras suaugusiųjų mokytojas Europoje AGADE“ (2004–2007), „Andragogų praktikų tęstinio kvalifikacijos modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“ (2005–2008), „Suaugusiųjų mokymo galimybių plėtra: andragoginės literatūros portfelis“ (2005–2006), „Keturi mokymosi sezonai“ (2004–2006). Daugumos šių projektų pagrindinis ekspertas buvo dr. A. M. Juozaitis. Projektų rezultatus atspindi išleistos knygos (šiame straipsnelyje dėl vietos stokos paminėtos ne visos išleistos knygos) (2 iliustr.).


Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

28 |

3 iliustracija

Tais metais labai svarbi buvo suaugusiųjų idėjos sklaida Lietuvoje. Norėjosi pasakyti mūsų visuomenei, kad mokytis galima visą gyvenimą, kad mokymasis teikia žmogui daug džiaugsmo ir naudos, kad iš vienos pusės sparčiai technologiškai besivystanti, o iš kitos pusės amžiumi senstanti visuomenė iš kiekvieno žmogaus reikalauja nuolatinio tobulėjimo, žinių gilinimo, mokymosi, persikvalifikavimo. Savo veiklas organizavome taip, kad kuo platesnis visuomenės ratas sužinotų apie mokymosi svarbą ir galimybes. 2000 m. organizavome mokymosi visą gyvenimą memorandumo sklaidos konsultacijas, kurioms vadovavo A. Bėkšta, išleidome Memorandumą lietuvių kalba (3 iliustr.). Nuo 2000 m. kasmet organizavome suaugusiųjų švietimo savaites, į kurias įsitraukdavo vis platesnis ratas žmonių, 2003–2006 m. dalyvavome tarptautiniame suaugusiųjų mokymosi savaičių tinklo projekte, nuo 1993 m. leidome žurnalą „Savišvieta“ (4 iliustr.). Šioms veikloms daug savo energijos ir kūrybiškumo atidavė V. Lukošūnienė. Tuo metu suvokėme, kad dirbti reikia ne tik su švietimo darbuotojais, kad mokymasis turi aprėpti kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Įsitraukėme (pakvietė kolegos iš Vokietijos) į mums patiems netikėtos minties vystymą, būtent socialinių įmonių kūrimo idėją. Projektą „Socialinių įmonių steigimo galimybės Lietuvoje ir Latvijoje“ vykdėme 2002–2003 m. Jo rezultatus iliustruoja metodinės medžiagos leidiniai (5 iliustr.).


L SŠ A

1 9 9 7 – 2 0 0 7 m e ta i s . A ta s ka i ta

4 iliustracija

| 29

5 iliustracija

Radome bendrą kalbą su Lietuvos vežėjais ir vykdėme projektą „Kelių transporto vežėjų konkurencingumo didinimas“ (2004–2005). Dirbome su kaimo bendruomenių šeimomis projekte „Kompetencijų pripažinimas – šeimos ir karjeros suderinimo galimybių plėtrai“ (2004–2007). Per tuos metus įvykdėme 30 projektų, sustiprėjome kaip profesionalai, išaugo narių skaičius, įgijome naujų ir glaudžiai bendradarbiavome su senaisiais draugais. Ir toliau bendradarbiavome su Vokietijos liaudies aukštųjų mokyklų sąjungos Tarptautinio bendradarbiavimo institutu (IIZ/DVV), su Šiaurės šalių liaudies akademija (NFA), palaikėme draugiškus ryšius su Baltijos šalimis, įsigijome draugų Kaukaze, Rusijoje. Narių skaičius sparčiai augo. 1997 m. turėjome 170 individualių ir 4 kolektyvinius narius, o 1999 m. jau buvo 210 individualių ir 18 kolektyvinių narių. 2007 m. turėjome 142 individualius ir 34 kolektyvinius narius. Pildėsi dar per asociacijos dešimtmetį įvardinta Henry Fordo mintis: „Susitikti – sėkmė, išsilaikyti kartu – pažanga, vystytis – pasiekimas.“ Pažangos ir vystymosi norėčiau palinkėti dvidešimtmetei Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijai, darnos ir savitarpio supratimo bei entuziazmo mums visiems!


Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

30 |

Įvykiai po 2007: apie tradicijas ir iniciatyvas

Arūnas Bėkšta, LSŠA prezidentas

LSŠA išplėtė savo praktinę veiklą apimdama jau ne tik švietimo, bet ir kitų sričių organizacijas ir žmones. 2009–2011 metus galėčiau pavadinti andragogikos kultūroje metais:

Parengėme mokomąją programą ir knygą, skirtą muziejų edukacijai, adaptavome programą ir medžiagą distanciniam mokymui, apmokėme 71 muziejininką akivaidžiai ir per 30 distanciniu būdu.

Parengėme mokomąją programą ir leidinius, skirtus bibliotekininkams, apmokėme per 500 bibliotekininkų


Į v y k i a i p o 2 0 0 7 : ap i e t r ad i c i j a s i r i n i c i at y va s

| 31

Surengėme tarptautinį Grundtvig seminarą „Tarpkultūrinis bendravimas: vaikštant, stebint, kalbantis, refleksuojant“ (WaWaTaRe), už kurį gavome ŠMPF kokybės apdovanojimą.

Regioninė struktūra, kuri buvo įdiegta pačioje LSŠA kūrimosi pradžioje, išlaikė egzaminus. Buvo visko, tačiau atrodo, kad pavyko ne tik išsaugoti (tiesa, su kai kuriais praradimais: Tauragės, Šiaulių skyrių), bet ir palaipsniui vėl sustiprinti skyrius. Be skyrių būtų neįmanoma organizuoti tradicinio mūsų Asociacijos renginio – Suaugusiųjų švietimo savaičių. Per skyrius bendraujame su visais nariais. Kad yra veiklios, regioninės struktūros parodė 2011 m. spalį: jos organizavo 10 regioninių viešųjų konsultacijų dėl Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarų susiejimo proceso. Konsultacijos įvyko: Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Utenoje, Tauragėje, Telšiuose, Vilniuje. Be savo atraminių institucijų ir jų darbuotojų nebūtume įveikę šios užduoties taip greitai ir taip kokybiškai. Ačiū! Pastaraisiais metais vėl ėmė augti mūsų narių skaičius. Narystė vis labiau plečiasi už švietimo sistemos ribų, patvirtindama mintį: „Suaugusiųjų švietimas daugiausiai vyksta ne švietimo sistemoje.“ Paskutiniai nariai (2012 m. vasaris): > Tauragės neįgaliųjų reabilitacijos centras. > Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras. Mąstome apie sveikatos darbuotojų andragoginius mokymus. Reikia tik rasti finansavimo šaltinių ir sukurti tinkamą projektą. Pavyko išgyventi ir net šiek tiek uždirbti, kad galėtume mokėti jau šiokius tokius atlyginimus, atnaujinti kompiuterius, sukaupti lėšų šiai šventei, ir dar šiek tiek liko prisidėti prie Savaitės organizavimo. Pinigėliai atsirado iš paslaugų projektų:


32 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projektas „Bibliotekos pažangai“

Ugdymo plėtotės centro projektas „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones (MOBIK)“

Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“

Į knygų leidybą kaip autorius ir į paslaugų teikimą kaip dėstytojus įtraukiame LSŠA narius iš įvairių mūsų skyrių. Kviečiame mūsų kolektyvinius narius atstovauti LSŠA vykdant projektus. Tai liudija apie mūsų narių profesinio lygio augimą ir sudaro papildomas galimybes jam augti. Nuo 2008 metų Suaugusiųjų švietimo savaičių metu pradėjome teikti Metų andragogo vardą. Pirmaisiais Metų andragogais tapo: Irena Radzienė, Telšių Trečiojo amžiaus universiteto prorektorė, Reda Kneizevičienė, Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo bendruomenės pirmininkė ir Mindaugas Libikas, tuometinis Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro istorijos mokytojas.


Į v y k i a i p o 2 0 0 7 : ap i e t r ad i c i j a s i r i n i c i at y va s

| 33

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro užsakymas organizuoti viešąsias konsultacijas dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros susiejimo su Europos kvalifikacijų sandara ataskaitos

Ugdymo plėtotės centro projektas „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“ (metodinė medžiaga andragogams ir mokymai)

Tais pačiais metais pradėjome kviesti narius į „Pievelių šnabždesius“ Rumšiškių muziejaus dvaro akademijoje. Kasmet vis daugiau narių atvyksta pasidalinti savo atradimais, pasiekimais, demonstruoja vieni kitiems naujas metodikas, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, bendrauja. 2011 metais subūrėme kūrybinę grupę ir sukūrėme „Suaugusiųjų švietimo raidos scenarijų“, pelniusį Švietimo ir mokslo ministerijos piniginį prizą, kurį panaudojome LSŠA biuro kompiuteriams atnaujinti.


34 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Nuotraukose: akimirkos iš buvimo kartu „Pievelių šnabždesiuose“

Suaugusiųjų švietimo raidos scenarijaus idėjos 2012 metais panaudotos naujai Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo redakcijai parengti. Palydėdamas mūsų asociaciją į naują dvidešimtmetį sakau mūsų tradicinį šūkį: „Skrisk, LSŠA, skrisk!“


K ū r y b i n ė r e n g i n i o dal i s „ P a s v e i k i n k i m v i e n i k i tu s ! “

| 35

Kūrybinė renginio dalis „Pasveikinkim vieni kitus!“

Vilija Lukošūnienė, LSŠA valdybos narė

Kūrybinės renginio dalies idėjos atsiradimas Kūrybinė renginio dalis buvo skirta Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos skyrių mintims, pasirodymams ir kitokiems „siurprizams“, taip pat atskleisti Skyrių (ir Asociacijos veiklos pradžioje veikusių regioninių informacinių centrų) požiūrį į veiklos dvidešimtmetį. Mintis Asociacijos dvidešimtmečio renginyje akcentuoti LSŠA nacionalinį charakterį, perteikiant jį per regionuose veikiančių skyrių pasiekimus ir emocijas, kilo narių susitikime „Pievelių šnabždesiai“, vykusiame 2011 m. rugsėjo mėnesį. Grupių diskusijose buvo išsakyta nuomonė, kad dvidešimtmečio šventėje turi dalyvauti visi Skyriai, susibūrę į regionines komandas. Buvo siūloma, kad Skyriai galėtų turėti skirtingą aprangos kodą, susijusį su jubiliejine data arba regionų simbolika. Vėliau ši „Pievelių šnabždesių“ idėja pasikartojo LSŠA narių siūlymuose organizatoriams, kaip smagiau organizuoti šventę. Kad būtų linksma ir nenuobodu, galbūt galima būtų įpareigoti dalyvius atvykti su namų darbais (sugalvotais ar jau iš anksto užduotais), galima atsivežti savo pristatymą apie, pvz., įdomiausią įvykį per asociacijos gyvavimo laikotarpį... [Jūratė, 2011 gruodžio 13 d.].


36 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Artėjant renginiui kūrybinė dalis buvo pavadinta Pasveikinkim vieni kitus! Skyrių nariams buvo siūloma dovanoti gerą žodį, puikią nuotaiką, prisiminimus apie kartu praleistas dienas ir žvilgsnius į ateitį. Kūrybiškos renginio akimirkos Kūrybines regionų „dirbtuves“ pradėjo Telšių krašto skyriaus nariai. Šį kraštą skyriaus koordinatorė Rita apžvelgia palypėjusi ant Šatrijos kalno – Mažeikiai, Plungė, Telšiai... O kadangi žvilgsnis ir energija aprėpia daugiau, nei tam kraštui priklauso, tai Telšių skyriui buvo pasiūlyta ir LSŠA narių Šiauliuose „globa“, kol jų veikla sustiprės. Telšių skyriaus nariai viską daro neskubėdami, bet užtikrintai ir kūrybiškai, pvz., kituose kraštuose andragogai praktikai mokėsi mokyklų, švietimo centrų ar universitetų patalpose, o Telšių krašto – motelyje „Branša“! Taigi žemaičiai, prieš porą metų, kaip jie skelbėsi „Pievelių šnabždesių“ renginyje, išmokę knygą pažinti, jubiliejiniame renginyje pasekė žemaičių liaudies pasaką „Apie Ją“. Klaipėdos krašto skyriaus nariai Asociacijoje išsiskiria tuo, kad juos kasdien gairina pajūrio vėjas, jų tikriausiai nebestebina Baltijos bangų purslai, jiems įprasta girdėti žuvėdrų šauksmą. Džiaugiamės, kad vienas aktyviausių kolektyvinių LSŠA narių – Klaipėdos universiteto tęstinių studijų institutas – nepavargdamas dirba siekdamas Lietuvoje įteisinti andragogo profesiją. Sveikinimai iš Klaipėdos – taip pavadino šio skyriaus nariai savo indėlį į bendrą sveikinimų popietę. Panevėžio skyriaus nariai – iš malūnų krašto. Šis skyrius apima rajonus, per kurių teritoriją teka Nemunėlio, Lėvens, Mūšos ir Nevėžio upės. Panevėžio skyriaus nariai, sukviesti skyriaus koordinatorės, mažiausiai vieną kartą metuose susirenka pabūti kartu. Ir Asociacijos 20-metį jie pažymėjo pirmieji. Pasirengimo Asociacijos jubiliejui laikotarpis, kaip teigia jie patys, buvo nelengvas: „Susėdom su Mindaugu prie krūvos segtuvų ir sunku išsirinkti tą vienintelį įvykį, visi buvo nuostabūs, daug išmokom, daug pamatėm“[Zita, skyriaus koordinatorė]. Jubiliejiniame renginyje dainingos skyriaus merginos atliko savo kūrybos dainą apie dvidešimt organizacijos metų. Kapsai, zanavykai ir jotvingiai – sudūviai, susijungę į Marijampolės krašto skyrių, Asociaciją užkrečia energija, veržlumu, optimizmu… ir taupumu. Viename iš pirmųjų Asociacijos seminarų Marijampolėje, išdalinus grupėms


K ū r y b i n ė r e n g i n i o dal i s „ P a s v e i k i n k i m v i e n i k i tu s ! “

| 37

stendinio popieriaus lapus ir paprašius rašyti didelėmis raidėmis visame lape, pasigirdo abejonių dėl mokymų vedėjų taupumo... Skyriaus nariams, kaip ir jų koordinatorei Romai, netrūksta nei jautrumo, nei šmaikštumo… Kolegės iš Suvalkijos lygumų šmaikščiai „pašvilpavo“, kaip jos pačios sakė, apie tai, kas mes esame. Kritinė Asociacijos narių masė susitelkusi Vilniaus krašto skyriuje. Čia gana daug individualių ir nemažai kolektyvinių narių. Nors visus juos vienija „priklausomybė“ suaugusiųjų švietimui, jie tokie skirtingi... Skyriaus koordinatoriui a. a. Gintarui netrūko noro juos kuo dažniau suburti draugėn. Vienas iš tokių subūrimų įvyko jubiliejiniame LSŠA renginyje. Po VDU Aulos skliautais nuoširdžiai skambėjo „Ilgiausių metų!“ – juos Vilniaus skyriaus nariai, padedami visų renginio dalyvių, giedojo Asociacijai ir kiekvienam jos nariui. Alytaus krašto žmonės vadina save ‚,girių karaliais“. Kiti apie juos sako, kad jei ne grybai ir ne uogos, tai to krašto merginos turėtų problemų su apdarais... Tačiau Asociacijos renginių patirtis rodo, kad nesvarbu, iš kur – Alytaus, Varėnos ar Druskininkų, šio krašto kolegos visuomet atvykdavo ir apsirengę, ir ne tuščiomis rankomis: kašikuciuose būdavo ir grybukų, ir samanėlių... Ir visuomet – daug nuoširdumo, plaukiančio iš dzūkiškos širdies. Į jubiliejinį renginį to krašto žmonės taip pat atvyko su lauktuvėmis. Pirmiausia koordinatorės Algimantos laiškuose prižadėję SIURPRIZAS BUS TIKRAI, vėliau jį ir parodė – apdovanojo dzūkiškomis gėrybėmis, nuotaikingomis istorijomis ir to krašto žaidimais. Renginio šeimininkai – Kauno krašto skyrius, geranoriškai talkinant ir remiant Vytauto Didžiojo universitetui ir Edukologijos katedros kolegoms, ne tik atliko pagrindinius organizacinius darbus Kaune, bet rado jėgų ir kūrybiškam žvilgsniui į dvidešimties metų LSŠA istoriją. Kūrybinei renginio daliai skyriaus nariai, sutelkti koordinatorės Vitos, pasiūlė viktoriną apie LSŠA praeitį ir dabartį, jos labui dirbusius ir dirbančius žmones, apie nuveiktus darbus ir LSŠA narių bei skyrių indėlį į tuos darbus.


38 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Sveikinimai

Sveikiname gražios sukakties proga. Dėkojame už tai, kad Jūsų asociacijos veikla kiekvieną žmogų skatina mokytis visą gyvenimą. Linkime sėkmės skleidžiant šviesos spindulius suaugusiesiems. Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras

Mieli kolegos ir bendraminčiai, Pati idėja savaime yra svarbi, bet kur kas svarbiau ją subrandinti ir įtvirtinti realybėje. Jūs tai padarėte, todėl priimkite nuoširdžiausius sveikinimus ir palinkėjimus – sveikatos, kūrybos ir neišblėstančios energijos tęsiant pradėtus darbus. Sėkmės Jums. Aš su Jumis kartu. Prof. Marija Barkauskaitė, Asociacijos steigimo iniciatyvinės grupės narė

Džiaugiamės 20-ties metų partneryste tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos. VDU edukologijos mokslininkų bendradarbiavimas su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija prasidėjo prieš du dešimtmečius. VDU atstovai prisidėjo kuriant asociaciją, rengiant dokumentus, plėtojant jos veiklą. Asociacija suteikė galimybių tobulintis užsienyje, įgyti


Sv e i k i n i m a i

| 39

naujos patirties, atrasti naują kryptį moksle ir studijose. Suaugusiųjų mokymosi aktualizavimas visuomenėje, Vakarų Europos valstybėse vyraujančios tvirtos suaugusiųjų švietimo tradicijos, ten atliekami tyrimai, politinės ES nubrėžtos gairės leido pradėti universitete ir iki šiol plėtoti šią kryptį. Per pirmąjį bendradarbiavimo dešimtmetį nemažai andragogų iš visos Lietuvos įgijo andragogikos magistro laipsnį. Tokių galime suskaičiuoti per 150. Nuo 2001 m. VDU pradėtos ir vyksta andragogikos krypties bakalauro studijos, ją pasirinkę studentai atlieka praktiką pas vyresniuosius kolegas, dirbančius suaugusiųjų švietimo centruose, fonduose, asociacijoje. Andragogikos bakalaurų Lietuvoje jau per 300. Iki šiol parengta keliolika disertacijų, kuriose dalis tyrimų integruoja tarptautinių projektų pagrindu atliktus lyginamuosius tyrimus. Universitete disertacijas apgynė asociacijos nariai: V. Krivickienė (2009) – Aukštesniosios liaudies mokyklos neformaliajame suaugusiųjų švietime: lyginamasis Europos šalių aspektas. R. Kuncaitis (2009) – Suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas Europos Sąjungos švietimo politikos kontekste. E. Mickūnaitė (2007) – Rizikos grupių suaugusiųjų mokymosi samprata mokymosi visą gyvenimą kultūroje. I. Žemaitaitytė (2001) – Neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip besimokančios visuomenės veiksnys. A. M. Juozaitis (2009) – Suaugusiųjų mokytojų profesionalizacija tobulinant andragoginę veiklą. Kartu su Asociacija rengiamos konferencijos, bendri renginiai, projektai, tobulinamos studijos. Pirmoji bendra tarptautinė konferencija surengta 1997  m.: „Nuolatinis mokymasis besikeičiančioje visuomenėje“. Vėlesnės konferencijos 2003 m., 2004 m., 2008 m., 2010 m. skirtos suaugusiųjų mokymosi problematikai. VDU publikuoja mokslinius pranešimus. Paskutinė bendra konferencija įvyko 2011 metais: „IKT kompetencijos švietimo ir profesinės veiklos integracijai“. Konferencijų dalyviai yra LSŠA nariai, studentai, dėstytojai, andragogai praktikai, užsienio svečiai. Asociacija palaiko glaudžius ryšius su Edukologijos katedra, Švietimo studijų centru, Inovatyvių studijų institutu, yra VDU įsikūrusios Lietuvos nuotolinio ir e.mokymosi asociacijos (LieDM) partnerė, vis plačiau taikanti informacines ryšio technologijas savo veikloje. Prof. Margarita Teresevičienė, Asociacijos steigimo iniciatyvinės grupės narė, ilgametė valdybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros vedėja


40 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Sveikiname Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociaciją 20 metų jubiliejaus proga. Mes, VDU bakalaurantai, 4 kurso būsimieji andragogai, linkime Jums produktyvių ir sėkmingų metų. Tikimės, kad būdami Jūsų kolegomis – andragogais ir andragogėmis, galėsime padėti žmonėms tikslingai pasirinkti jų gyvenimo kryptį, dirbti suaugusiųjų švietimo centruose ir dalintis savo gerąja patirtimi, platinti idėją mokytis visą gyvenimą, padėti žmonėms pasirinkti tikslingesnį gyvenimo kelią. Būsimųjų andragogų iš VDU Pauliaus, Tomos, Deimantės, Ievos palinkėjimai asociacijai

Nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą su Širvintų rajono švietimo centru. Džiaugiamės, kad drauge su Jumis sėkmingai tobulindami andragogų kvalifikaciją, plėtodami tarptautinį bendradarbiavimą, teikdami kokybiškas suaugusiųjų švietimo paslaugas prisidėjome prie mokymosi visą gyvenimą idėjos sklaidos. Linkime kūrybinės sėkmės visiems Jūsų darbams ir projektams. Daiva Vinciūnienė, Širvintų rajono švietimo centro direktorė

Gražus tas žemės laikymas per amžius: darbų žydėjimas, lietaus laukimas, žiūrėjimas į saulę. Arba vėl – tas paėmimas artimo už rankos. Ir neišverksi, ir neišdainuosi, gal tiktai ištylėsi tą gerumą… (Just. Marcinkevičius) Sveikiname Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos 20-ties metų jubiliejaus proga ir linkime, kad gyvenimas Jums dovanotų margą puokštę, kurioje gražiausiais žiedais žydėtų energija, tvirtybė, ištvermė ir, žinoma, bekraštė asmeninė laimė. Bendruomenės vardu Julija Lapinskienė, Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro direktorė


2 0 1 2 s uau g u s i ų j ų š v i e t i m o s ava i t ė „ K a rt ų m o k y m a s i s ka rtu “ ( m u m s j au 2 0 ! ) | 4 1

2 0 1 2 s uau g u s i ų j ų š v i e t i m o s ava i t ė „ K a r t ų m o k y m a s i s ka r tu “ ( m u m s j au 2 0 ! )

2012 m. lapkričio 19–25 d. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija švietimo, kultūros ir meno, verslo įstaigas, institucijas bei organizacijas ir visus suaugusiuosius pakvietė jungtis į suaugusiųjų švietimo savaitės judėjimą. Tryliktoji suaugusiųjų švietimo savaitė buvo skiriama kartų solidarumo, mokymosi tęstinumo ir perimamumo idėjoms skleisti ir įgyvendinti: šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje ir pačioje Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijoje. Savaitės leitmotyvu tapo žvilgsnis į savo gyvenimą per MOKYMOSI prizmę! > Būdami kūdikiai ir maži vaikai mokomės 6–7 metus: tėvai ir seneliai, padedami ikimokyklinio ugdymo įstaigų, rengia mus mokyklai. > Mokykloje (nuo pirmos iki paskutinės klasės) praleidžiame vidutiniškai 15 metų. Šeima ir mokykla ruošia mus savarankiškam gyvenimui. > „Išėję į gyvenimą“ siekiame, kad jis būtų visavertis ir kad nuolat turėtume darbą: mokomės dirbdami. Ištisus 40 metų! Atsakingi už mokymąsi esame patys ir – šiek tiek aplinka. > Mokomės ir išėję į pensiją – tenkiname pažinimo ir saviraiškos poreikius, kartais tai darome savanoriškai dalyvaudami nevalstybinio sektoriaus veikloje. Tai trunka apie 20 metų. Savaitės renginiuose kaip tik ir buvo skatinama pamąstyti apie savo gyvenimą kaip apie mokymosi ciklą, kuriame kiekvieno tarpsnio sėkmė priklauso nuo ankstesniojo etapo, pažvelgti, kokią įtaką viena kitos mokymuisi daro jaunesnė ir vyresnė kartos. Tai galėjo būti vieno žmogaus, šeimos, bendruomenės ar organizacijos gyvenimas. Atidarydama 2012 metų suaugusiųjų švietimo savaitę LSŠA dalijosi 1992–2012–2032 kartų ir veiklos patirtimi. Pristatome atidarymo renginio, vykusio 2012 m. lapkričio 16 d., pranešimus.


42 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Andragogas praktikas LSŠA. Kaip keliavome profesionalumo link?

Roma Juozaitienė, LSŠA valdybos narė Dr. Aurimas M. Juozaitis, Švietimo ir vadybos konsultantas

Galvojant apie andragogą praktiką Lietuvoje, pirmiausia norisi prisiminti, kokie mes buvome prieš dvidešimt metų, kai kūrėme Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociaciją, kai nutarėme, jog suaugusiųjų švietimas Lietuvai labai reikalingas. Geriausiai tegu kalba ilgamečiai LSŠA nariai, nuo pirmųjų dienų buvę su Asociacija, patyrę andragogai, o kitaip sakant, saugusiųjų švietimo vystymosi liudininkai: Roma Koncevičienė, dabar dirbanti Marijampolės švietimo centro metodininke ir Marijampolės suaugusiųjų centro mokytoja, Vilija Lukošūnienė, dabar dirbanti Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos projektų koordinatore, Rita Vargalytė, dabar dirbanti Telšių švietimo centro direktore, Mindaugas Libikas, dabar dirbantis Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro direktoriumi, ir Jonė Sikorskienė, dabar dirbanti Lietuvos darbo biržoje. Šie andragogai praktikai, mielai sutikę pasidalinti mintimis, atsakę į straipsnelio autorių klausimus apie andragogo praktiko augimo kelią, apie projektinį darbą LSŠA, suaugusiųjų švietimo vystymosi perspektyvas Lietuvoje, bus cituojami čia ir toliau straipsnelyje.


A n d r a g o g a s p r akt i ka s L SŠ A . K a i p k e l i av o m e p r o f e s i o n alu m o l i n k ? | 4 3

Pirmasis klausimas buvo toks: Kartu su nepriklausomybe į Lietuvą atėjo suaugusiųjų švietimo idėja. Devyniasdešimtaisiais metais tai buvo naujiena. Tu buvai viena(as) iš to meto pionierių. Kaip jauteisi tuo metu, ką žinojai apie andragogiką, koks buvo santykis su suaugusiųjų auditorija? Roma: Lietuvoje jau buvo pradėjusi sklandyti mokymosi visą gyvenimą idėja, tačiau tuomet ji buvo šiek tiek miglota, daugiau buvo kalbama apie žinių bei informacijos visuomenę. Mokymosi visą gyvenimą nuostata aktyviau pradėta analizuoti nuo 2000-ųjų, svarstant Mokymosi visą gyvenimą memorandumą. Nors nuo 1989 m. dirbau suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, tačiau nei žinių, nei įgūdžių darbo su SUAUGUSIAISIAIS neturėjau. 1993 m. kartu su 15 Lietuvos mokytojų išvykau į vieno mėnesio stažuotę į Daniją (Fiuneno grafystę), kur aiškiai pamačiau, kas yra tikrasis suaugusiųjų švietimas ir kokia yra suaugusiųjų mokymosi specifika ir ypatumai. Tada galvoje „gimė“ tikrasis andragogikos ir andragogo paveikslas. Tačiau grįžus į Lietuvą įgyvendinti visas idėjas buvo sunku. Idėjų pakako, bet trūko kai kurių specifinių žinių, įgūdžių, palaikymo, o ir švietimo politika nebuvo tam palanki. Vilija: Suaugusiųjų švietimo veikloje esu nuo 1995 m. Tuomet apie andragogiką nežinojau nieko, o apie suaugusiųjų švietimą buvau girdėjusi tik iš bendro išsilavinimo. Kas yra suaugusiųjų švietimas, ilguose mūsų pokalbiuose išaiškino Valdas (V. Dienys – tuometinis LSŠA prezidentas – R. J.). Žinoma, to neužteko. Susidomėjusi šia sritimi daug skaičiau: tuomet Asociacijoje jau buvo šiek tiek sukaupta medžiagos. Su suaugusiųjų auditorija dar nebuvau dirbusi. Vienintelė tokio darbo patirtis – darbas su mokinių tėvais, nes į suaugusiųjų švietimo sritį atėjau iš mokyklos ir jaunimo institucijų darbo. O ir Asociacijoje pradžioje buvau administratorė, tiesiogiai su suaugusiųjų auditorija nedirbau. Rita: Į Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos gretas įsiliejau 1997 m., kai Telšių suaugusiųjų vid. mokyklos direktorė paskyrė dirbti TRSŠIC vadove. Andragogika tuo metu man buvo dar paslaptis. Andragogams buvau priskyrusi tik kolegas – suaugusiųjų mokyklų mokytojus, nes neformalaus suaugusiųjų švietimo (bent Telšiuose) nebuvo. Vėliau kūrėsi Mokytojų švietimo centrai, NVO, atsirado įvairios neformalaus suaugusiųjų švietimo organizacijos. Dirbau suaugusiųjų vid. mokykloje biologijos ir chemijos mokytoja, o nuo 1998 m. ir Mokytojų švietimo centre. Su besimokančiais suaugusiaisiais susidurdavau kasdieniame darbe, todėl jaučiau didelį poreikį tobulėti, nes žmonės Vilniuje kalbėjo, kad suaugusiuosius reikia mokyti kitaip...


44 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Mindaugas: Buvau studentas, apie andragogiką nežinojau, baigęs studijas pradėjau dirbti suaugusiųjų mokymo centre. Tai buvo pirma mano darbovietė, mokiniai buvo už mane vyresni, kartais net dvigubai. Tai buvo nauja patirtis, tikras sukrėtimas. Sėmiausi patirties iš tų, kurie dirbo kartu: senoji gvardija, vakarinių mokyklų mokytojai, buvo sukaupę praktikos, patarė, kaip elgtis suaugusiųjų auditorijoje. Tai buvo netikėta, skyrėsi nuo mano pedagoginės praktikos su vaikais, nors dėstymo metodikos struktūra išliko. Jonė: Žodžio „andragogika“ nežinojau. Išgirdau jį įsijungusi į asociacijos veiklą. Buvau baigusi Taline videotrenerių mokyklą. 10 žmonių grupelė iš Lietuvos 1989 m. mokėmės 1,5 mėn., buvome entuziastingi, nes artėjo pokyčiai. Taline įgijome žinių apie visiškai naują metodą. Aktyvūs pratimai, diskusija. Asociacijoje jau turėjome tokios veiklos patirtį. Buvo smagu gilintis, tobulintis, knistis. Mokėmės grupinio darbo principų. Dalyvavome projektuose, labiausiai įsiminė ARKS. Įgijome bendravimo psichologijos žinių, reikėjo mokytis būti dėmesingam, išklausyti, susitarti dėl darbo taisyklių, mokytis megzti kontaktą. Įsiminė pirmieji videotreningai Jaroslavlyje. gilinomės į turinį, sakėme viską, ką mokėjome, neatsirinkdami medžiagos, nes tikrų kompetencijų dar neturėjome. Nuo pat pradžių (nuo 1992 m.) LSŠA pradėjo dirbti su užsienio partneriais – andragogikos profesionalais – IIZ/DVV (Vokietijos liaudies aukštųjų mokyklų sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo institutas) ir NFA (Šiaurės šalių akademija Švedijoje). Tada prasidėjo pirmieji andragogikos mokymai, stažuotės, vasaros stovyklos, formavosi LSŠA administravimas ir infrastruktūros plėtra. Tai buvo mūsų pirmieji bandymai dirbti projektuose. Kaip mums sekėsi, kaip tai atrodė? Tegu kalba liudininkai. Taigi kitas klausimas: Esi LSŠA narė(ys) jau daug metų. Dalyvavai ne viename projekte kaip dalyvė(is) arba vadovė(as). Ką reiškia dirbti projekte? Roma: Darbas projektuose buvo/yra neįkainojamos vertės. Tik dirbdama projektuose: > atradau daug naujų iki tol nepažintų dalykų, > sutikau/pažinau daug nuostabių žmonių, > subrendau kaip suaugusiųjų mokytoja, > išmokau kurti/rengti programas suaugusiesiems, > patobulinau bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, > įgijau darbo suaugusiųjų auditorijoje įgūdžių,


A n d r a g o g a s p r akt i ka s L SŠ A . K a i p k e l i av o m e p r o f e s i o n alu m o l i n k ? | 4 5

> įgijau įvairių veiklų koordinavimo bei administravimo patirties, > tobulinau kvalifikaciją užsienio šalyse. Argi to nepakanka, kad būtų įvertinta „puiku“! Vilija: dirbau projektų vadove,o projektų vadovas kartu yra ir administratorius. Ant jo pečių gula daug administracinių, biurokratinių dalykų. Menu ir tokius projektus, kuriuose dirbdama buvau visai biurokratė, daugiausia dėl to, kad patyriau didelį „spaudimą“ iš viršaus (iš kontroliuojančių institucijų) ir jaučiau didelę atsakomybę už tai, kad visas mūsų darbas būtų įskaitytas – ir intelektinis, ir išleisti pinigai. Kaip andragogei, daugiau davė dalyvavimas projektuose. Kiekvienas naujas projektas – nauja galimybė mokytis. Būdama projektų dalyvė, galėjau pasinerti į dalyko turinį, sužinoti ir išmokti metodinių dalykų. Teoriškai buvo svarbūs Tavo ir Aurimo mokymai, magistrantūros studijos. Praktiškai andragoginio darbo įgūdžius lavinti paskatino Arūnas, pakvietęs kartu su juo vesti seminarus. Asociacijos vykdyti projektai iš tiesų reikšmingi žmonėms, kalbu ne vien tik apie save. Ši nuostata išplaukia iš bendravimo su žmonėmis netgi praėjus keleriems metams po jų dalyvavimo projekte. Kaip pavyzdį galiu papasakoti apie neseną įvykį Alytuje. Vedėme mokymus mokytojams apie edukacines programas muziejuose. Atsidarė auditorijos durys, įėjo penkios moterys ir prisistatė: „Kirkšnovės komanda atvyko!“ Visos penkios kolegės iš Alytaus dalyvavo andragogų praktikų rengimo projekte, savo optimistinėmis nuotaikomis davė užtaisą visam 8 dienų seminarui. Ir praėjus septyneriems metams jos sako, kad tie mokymai buvo geriausi jų mokymosi istorijoje. Iš LSŠA renginiuose dalyvaujančių žmonių labai dažnai galima išgirsti: „Dalyvaujame, nes žinome, kad kokybė garantuota.“ Smagu, kad žmonės sieja Asociacijos renginius su kokybe. Žinoma, kokybę sunku pamatuoti, bet toks vertinimas džiugina. Ir įpareigoja. Rita: ,,Projektai“ – buvo dar vienas žodis šalia andragogikos, kuriuos išgirdau LSŠA renginiuose. 1998 m. jie man asocijavosi tik su pinigais, kalbėjo, kad parašęs projektą ( tik vėliau paaiškėjo, kad reikia rašyti paraišką...) gali gauti pinigų (tuo metu visiems labai reikėjo pinigų kompiuteriams)... Iš tikrųjų buvau ,,etatinė“ LSŠA vykdomų projektų dalyvė, esu dėkinga ir labai džiaugiuosi, kad turėjau šią galimybę. Kaip dalyvė, iš mokymų projektuose gavau naujausių žinių ir reikalingiausių įgūdžių. Tai padėjo keistis man pačiai, keisti savo aplinką, įnešti naujų impulsų į kasdieninį darbą, gyvenimą. Dirbti projekte – tai pažinti save (savo trūkumų suradimas bei jų tobulinimas),


46 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

pasitikėti savimi, prisitaikyti prie skirtingų asmenybių, patirti komandinio darbo džiaugsmą, įgyti naujų draugų, bendrauti ir bendradarbiauti, gauti naujos informacijos, įveikti baimes, nebijoti naujų iššūkių. Mindaugas: Esu LSŠA narys daug metų. Buvau projektų dalyvis, iš jų asociacija atvedė į andragogiką. Tai asociacija ir jos žmonės sukūrė mane kaip andragogą. ARKS, andragogas praktikas, Šiaurės šalių projektai – tęstiniai projektai, stažuotės NFA. Buvau dalyvis, kai kuriuose projektuose atsakingas vykdytojas Panevėžio regione. Projektai steikia galimybę išbandyti skirtingus darbus, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, leidžia atsiskleisti entuziazmui, kūrybai, idėjoms, iniciatyvoms. Daug padėjo vyresni kolegos – Roma, Aurimas, Vilija, Arūnas, kiti. Mokomės ir dalijamės – moto, atspindintis andragogikos esmę. Jonė: Kiekvienas projektas yra naujas iššūkis. Man pasisekė, kad tai, ką dariau, man buvo įdomu. Kai atsirado europiniai projektai, įgijau naujos patirties, galimybę daug pamatyti, pajausti, suvokti kultūrinius, požiūrio skirtumus. Projektuose žmonės draugiški, vyrauja komandiški santykiai, komandinis darbas, dirbama pagal fiksuotą laiką, visada turi išmokti kažką nauja. Labai daug atsakomybės, naujų iššūkių, naujų atradimų. Andragogų praktikų ugdymui buvo skirti tokie projektai: > „Pilietinis ugdymas kaip demokratinės visuomenės prielaida“. Jo paskirtis buvo ugdyti visuomenės lyderius ir andragoginiais metodais skatinti vietos bendruomenes įsitraukti į bendruomeninį veiksmą. > „NVO lyderių ugdymas“ prisidėjo prie nevyriausybinių organizacijų plėtros ir jose veikiančių žmonių vadybinių ir organizacinių gebėjimų stiprinimo. > Andragogų praktikų projektas „Mokomės ir dalijamės“ buvo ne tik ilgiausios trukmės projektas, bet ir savo apimtimi neturėjo sau analogų bei sukūrė esminį tolesnių andragoginių projektų idėjinį ir metodologinį pagrindą. > ARKS (sugrįžtančiųjų į darbo rinką mokymasis) projektas, dėl kurio į Lietuvą atkeliavo tarptautinių darbo grupių sukurta metodinė medžiaga, vėliau adaptuota Lietuvos skaitytojams ir gausiai papildžiusi „Suaugusiųjų švietimo“ biblioteką (metodinės praktinės knygos Nr. 14–18). > AGADE (Geras suaugusiųjų mokytojas Europoje) projektas – tai pratęstas „Mokomės ir dalijamės“ projektas, kuriame dalyvavo ne tik Šiaurės ir Baltijos šalys, bet ir Vengrija, Portugalija, Ispanija ir Airija.


A n d r a g o g a s p r akt i ka s L SŠ A . K a i p k e l i av o m e p r o f e s i o n alu m o l i n k ? | 4 7

> „Andragogų praktikų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“ apibendrino daugelio projektų patirtį ir tapo metodiniu pagrindu tolesnėms tęstinėms andragogų praktikų ugdymo veikloms. Tegu ir vėl kalba liudininkai. Štai ką jie atsakė į klausimą: Kokie projektai padarė didžiausią įtaką profesiniam ir asmeniniam Tavo augimui? Kodėl? Roma: Sunku „išranguoti“ projektus pagal naudingumą. Visi jie buvo savotiškai naudingi, reikalingi ir svarbūs mano gyvenime. Galbūt išskirčiau projektą „Andragogų praktikų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo modelio kūrimas ir įgyvendinimas“. Jis padarė didžiausią įtaką tiek profesiniam, tiek asmeniniam mano tobulėjimui. Šio projekto metu: > dalyvavau mokymuose, kuriuos vedė puikūs lektoriai (Roma ir Aurimas), > kūrėme andragogų praktikų rengimo programą, įgijau programų kūrimo įgūdžių, > vedžiau mokymus savo regione (tobulinau darbo suaugusiųjų auditorijoje įgūdžius), > gavome parengtą medžiagą: „Andragogų praktikų... tobulinimo modelį“, > jo autorius apsigynė mokslinį laipsnį. Vilija: Asmeniniam augimui labai daug davė visas darbas Asociacijoje. Profesiškai labai daug davė ARKS projektas. Tame projekte sužinojau daug netradicinių mokymosi metodų, netikėtų sprendimų. Ypač man įdomi pasirodė mokymosi mokytis kompetencija. Tai mano dabartinis susidomėjimas, jam skiriu daug dėmesio. Projekto metu buvo vykdomos vaizdo treniruotės, o jos dar nebuvo paplitę, todėl davė labai daug naudos. Pažiūrėjusi į save iš šalies, pamačiau, kad tuo metu dirbau dar ne visai andragoginiais metodais. Tai buvo vienas iš didžiausių poveikių. To įspūdžio vis dar neužmirštu ir dažnai, reflektuodama savo darbą su auditorija, dar ir dar kartą „pasimatuoju“, ar tikrai negrįžau prie pedagoginio darbo metodų. Rita: Visi projektai, kuriuose dalyvavau tuo metu, buvo aktualūs ir svarbūs. Augau kaip pilietė, kaip andragogė, kaip andragogė praktikė, kaip NVO narė. Didžiausią įspūdį, aišku, padarė pirmasis projektas „Pilietinis ugdymas kaip demokratinės visuomenės prielaida“, čia gavau tokią kokybiškų mokymų ,,dozę“, kad dar ir šiandien jaučiu jų poveikį. Šis projektas man suformavo mokymų ,,skonį ir kokybiškų mokymų standartą“, pagal jį ir dabar vertinu seminarų, ilgalaikių kursų kokybę. Iki šiol prisimenu vai-


48 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

dybines situacijas, kur mokėmės vadovavimo, dirbti komandoje, kūrėme mizanscenas, kalbėjome apie vertybines nuostatas. Džiugu, kad su mumis dirbo lektoriai autoritetai: Aurimas Juozaitis, Arūnas Poviliūnas, a. a. Laimutis Deveikis. ARKS – savęs ir kito žmogaus pažinimas, nauji metodai, diskusijos su seminaro kolegomis apie metodų praktinį pritaikymą tobulino mane kaip suaugusiųjų mokytoją, gavau naudingos medžiagos, kurią iki šiol taikau kasdieniniame darbe. Projektas ,,Andragogų praktikų tęstinio kvalifikacijos tobulinimo modelio sukūrimas ir įgyvendinimas“ buvo naujas iššūkis, nes čia jau dalyvavau kaip andragogė praktikė, atradau dalijimosi džiaugsmą. Mindaugas: Kodėl? Dažniausiai po veiklos projekte pakeisdavau daug ką savo darbe, net metodiką. Jaučiau, kaip keičiasi mano darbo kokybė, kaip formuojasi kitas santykis su suaugusiųjų auditorija. Dabar galiu pasidžiaugti geru ryšiu su suaugusiųjų auditorija. Jonė: ARKS, buvo mokymo knygos, Talinas, naujos veiklos, nauji žmonės, bendravimas teikė daug džiaugsmo. Kituose projektuose leidau dalyvauti savo bendradarbiams (Jonė tuo metu buvo Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos direktorė – R. J.). Taip pat daug davė užsienio projektai (ypač mobilumo), projektai su Škotija, festivaliai. Buvo įdomu sužinoti, kaip kitos šalys vysto suaugusiųjų švietimą, kokios jų patirtys, kaip jie dirba. Didžiavausi, kad mes ne prastesni. Identifikuojuosi su Asociacija. Taigi projektų buvo daug ir įvairių. Naudą įvardino pašnekovai. Apibendrindami galėtume pasakyti, kad projektų metu mes: > Išmokome kokybiškai vykdyti projektus, nes intensyvus projektinis darbas suformavo stiprius projektų valdymo gebėjimus. > Išaugo daug andragogų praktikų, kurie sugeba kokybiškai vesti andragoginius renginius ir net patys veda andragoginių įgūdžių ugdymo mokymus. > Prasidėjo andragoginių knygų leidyba, padėjusi pagrindus ištisai andragoginei bibliotekai. Šiuo metu turime jau 14 andragoginių knygų. > Andragogų praktikų rengimas įgijo mokslinį pagrindą. Du andragogai praktikai Vita Krivickienė ir Aurimas Juozaitis apsigynė daktaro disertacijas iš andragoginės tematikos. > Išsiplėtojo struktūrinių fondų remiami andragoginiai projektai. Galime drąsiai teigti, kad prie tokios šių projektų gausos prisidėjo ir


A n d r a g o g a s p r akt i ka s L SŠ A . K a i p k e l i av o m e p r o f e s i o n alu m o l i n k ? | 4 9

sėkmingai įgyvendinti ankstesnieji asociacijos vykdyti projektai, apie juos puikiai žinojo tiek švietimo ir mokslo ministerija, tiek ES fondus administruojančios agentūros. Pamokų daug – andragogas praktikas užaugo, daug atrado, susiformavo darbo principus. Mūsų pašnekovai apie tai pasakoja: Andragogikoje esi jau nemažai metų. Kokie Tavo svarbiausi andragoginiai atradimai per šį laikotarpį? Ką įvardintum kaip savo pagrindinį principą andragoginėje praktikoje? Roma: Svarbiausia per pastaruosius 10–15 metų yra tai, jog šiandien esminiai darbo su vaikais ir darbo su suaugusiais žmonėmis skirtumai niveliavosi, bendri pedagogikos ir andragogikos principai tapo panašūs, t. y. nemažai principų, kurie lyg ir skyrė pedagoginį ir andragoginį darbą, dabar tampa būtini tiek pedagogui, tiek andragogui. Anksčiau apie suaugusiųjų švietimą buvo kalbėta kaip apie laisvanorišką/savanorišką sritį, dabar suaugusiųjų švietimas perėmė kai kurias vaikų mokyklinio lavinimo savybes, būtent PRIVALOMUMO pobūdį, jei ne įstatymiškai, tai iš būtinybės. Savanoriškumo principas yra pažeistas. Tačiau turime nepamiršti, kad privalomu švietimu galime laikyti tik švietimo įstatyme apibrėžtus reikalavimus įgyti bendrąjį išsilavinimą, o visa kita yra SAVANORIŠKAI PASIRENKAMA. Tai šiek tiek vienodina darbo su vaikais ir su suaugusiaisiais principus. Tačiau esminiai dalykai, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas žmogus, dirbantis su suaugusiaisiais, mano manymu, yra: vaikų ir suaugusiųjų psichosocialinės raidos skirtumai, protinių savybių kitimas, suaugusiųjų psichologiniai ypatumai bei mokymosi stilių įvairovė ir elgesio ypatumai. Jie ir diktuoja specifinius darbo su suaugusiųjų auditorija principus. Vilija: Principas – dalintis tuo, ką žinau, mokytis to, ko nežinau, prašyti, kad kiti pasidalintų. Aš laikausi nuostatos, kad nesu visažinė, atėjau nuoširdžiai dalintis tuo, ką supratau, perskaičiau, sužinojau. Esu atėjusi iš mokytojų, atrodo, turiu pasakyti kitiems, kas ir kaip. Taip buvo iš pradžių, bet paskui supratau, kad svarbiausia – mokytis ir dalintis. Tai man patinka. Iš pradžių buvo dvejopas jausmas – baimė, ką aš galiu padaryti, ko pamokyti, ir kartu – ne tai, kad norėjau dirbti kaip mokytoja, bet taip išeidavo. Reikėjo daug dirbti su savimi, kad taip nebebūtų. Daug padėjo principas – dalijuosiu ir mokausi. Todėl man labai priimtinas Asociacijos principas „Mokomės ir dalijamės“. Rita: Atradimų buvo daug: sukurti saugią mokymosi aplinką, kur tas, kuris mokosi, jaustųsi gerai; lyginti dalyvio progresą ne su kitais, o jo paties


50 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

su savimi; refleksija, dienoraštis, vaizdo treniruotė... O svarbiausias – Kolbo ciklas, tas kryptingas judėjimas ratu, tas augimas, tas patirtinis mokymasis (o gal čia ir yra minėtas pricipas?). Mokymosi procese kviečiu besimokančiuosius dalintis savo patirtimi ir ją apmąstyti... Kolbo ratas tinka ir kasdieniniame gyvenime, sprendžiant iškilusias problemas. O tokio kaip ir vieno principo ir neturiu.... Tam tikrose situacijose mintyse iškyla nuostatos: ,,Dėmesys kitam. Nedaryk kitiems to, ko nenori, kad tau darytų“, ,,Pasakyk ir aš pamiršiu. Parodyk ir galbūt aš prisiminsiu. Įtrauk mane ir aš suprasiu“, ,,Būk minkštas su žmogum, bet kietas su laiku“, ,,Profesionalumas pasireiškia smulkmenose“. Mindaugas: Andragogikoje esu dvidešimt metų. Didžiausias atradimas man buvo, kad santykiai su suaugusiu žmogumi yra kitokie. Jis yra lygiavertis partneris, turintis patirtį, todėl reikia vengti įsakmaus tono. Bandau bendrauti kaip lygus su lygiais. Principai – horizontalus santykis, tolerancija, bendradarbiavimas, lankstumas mokymo procese. Jonė: Svarbiausi atradimai – sąmoningas supratimas, kaip dirbti su suaugusiaisiais, kokie darbo principai, kuo skiriasi nuo pedagogikos, ėmiau elgtis kaip andragogė, stengiausi perduoti žinias savo kolegoms, viskas buvo laiku, vietoj. Patys kūrėme programas, orientavomės į besimokančiųjų poreikį. Buvo geras laikas. Smagu mokytis, gauti, pritaikyti ir matyti, kad veikia. Kolbo ratas – naujovė. Įsiminė Aurimo pasakymas: „Kaip „atsineši“ į auditoriją, taip tave išneš.“ Svarbu tikslus pasiruošimas, negali būti atsipalaidavęs, net kai kartojasi tema – kiti žmonės, būk čia ir dabar. Suaugusiųjų auditorija taip pat mokykla, reikia išmokti pagarbaus santykio, tolerantiško. Negali būti nedėmesingas ar aukštesnis. Natūraliai kyla klausimas – kur link einame? Kokios suaugusiųjų mokymosi tendencijos? Neišvengiamai suaugusiųjų mokymas(is): > Remiasi patirtiniu mokymusi, be kurio neįsivaizduojamas joks praktinis mokymasis. > Kreipia link transformatyviojo mokymosi, pabrėžiančio esminį besimokančiojo pasikeitimą, kuris suponuoja naujų galimybių kritinį apmąstymą ir priėmimą arba atmetimą. > Turi tapti savivaldžiu mokymusi, nes tik ši mokymosi forma gali laiduoti esminį tiek profesinį, tiek asmeninį augimą sparčios kaitos akivaizdoje. Europos komisija 2010 metais publikavo kokybinį tyrimą apie švietimo ir mokymosi tendencijas 2025-aisiais („Mapping Major Changes to Education


A n d r a g o g a s p r akt i ka s L SŠ A . K a i p k e l i av o m e p r o f e s i o n alu m o l i n k ? | 5 1

and Training in 2025“), kuriame 13 žymiausių Europos švietimo ekspertų pateikė savo švietimo ir mokymosi viziją. Joje ryškėja, kad: > Mokymasis be institucinių sienų, t. y. kuomet švietimo ir mokymosi veiklos vykdomos nesusiejant jų su institucinėmis ar organizacinėmis formomis, taps norma ir savaveiksmiškos besimokančiųjų iniciatyvos įgis vis daugiau galimybių vykdyti tęstinį mokymąsi bei studijas. > Mokytojai turės tapti moderatoriais: labiau padėti mokytis, o ne vykdyti mokymą. > Daugiau mokymosi vyks interneto socialiniuose tinkluose, jie naudojami kaip didžiulis tinklas, susiejantis besimokančiuosius įvairiausiose vietose ir įvairiu metu. > Kognityvinės struktūros ir procesai lems mokymosi metodų pagrindus. Na, o kokias suaugusiųjų švietimo perspektyvas mato mūsų pašnekovai? Kokią suaugusiųjų švietimo perspektyvą matai? Koks suaugusiųjų švietimas bus 2030m. – toks pat, kitoks, kodėl? Roma: Nė viena valstybė, taip pat ir Lietuva, negali ir negalės išsiversti be veiksmingos suaugusiųjų mokymosi sistemos, suteikiančios suaugusiems žmonėms geresnių galimybių patekti į darbo rinką, padedančių geriau socialiai integruotis ir pasiruošti priimti naujus iššūkius. Suaugusiųjų švietimas Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, yra ir bus pati ilgiausia (laiko požiūriu) švietimo sistemos dalis. Mat nacionalinė, regioninė ir vietinė ekonomika priklauso nuo globalios ekonomikos kitimų. Šie pokyčiai – pensinio amžiaus tolinimas, sparti mokslo ir technologijų pažanga, demografiniai pokyčiai, socialinė atskirtis ir kt. – reikalauja iš žmonių vis daugiau žinių, įgūdžių visais amžiaus tarpsniais ir vis ilgesnį laiką. Taigi suaugusiųjų švietimo politikos formuotojų, organizatorių ir suaugusiųjų švietėjų laukia sunkus, bet labai reikalingas ir įdomus darbas. Linkiu jiems visiems kūrybinės sėkmės, kantrybės ir efektyvių pasiekimų. Vilija: Paskutiniuoju metu truputį skiriasi tai, apie ką kalbama ir kas yra daroma. Politiniuose ir strateginiuose dokumentuose – aukštos frazės, realybėje – žmonės nespėja sugaudyti naujų vėjų. Lietuvoje taip pat nemažai tuščiažodžiavimo, daug kas daroma tik dėl gražesnių ataskaitų, daug skubėjimo, tarytum suaugusio žmogaus nuostatas galima būtų pakeisti per aštuonias ar šešiolika valandų (turiu omenyje seminarų trukmę). Valdininkai sako: Ar gimnazija negali duoti vidurinio išsilavinimo suaugusiesiems? Dalykinį tikriausiai gali. Deja, daugumos mokytojų požiūris į juos greičiausiai bus ne


52 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

kaip į suaugusius mokinius, o kaip į mokinius. Kalbu truputį pesimistiškai, bet kartais iš tiesų atrodo, kad gal Lietuvai nelabai reikia išsilavinimą (nebūtinai aukštąjį) turinčių, šviesių žmonių? Pastaruoju metu girdėti, kad daug bus dėmesio suaugusiųjų švietimui, deja, realybėje akcentuojamas aukštasis ir profesinis išsilavinimas. Tai puiku, bet kaip žmogui tobulėti asmeniniame gyvenime? Jei žmogus nepasitobulinęs asmeniškai, tai ir profesiniame gyvenime nebus gerai. Kaip bus 2030 m.? Tie, kurie esame „susituokę“ su suaugusiųjų švietimu, sieksime, kad jis būtų! Mes turime išsaugoti savo principus. Svarbu, kad ateitų nauja karta, perimtų ir palaikytų suaugusiųjų mokymosi filosofiją, aišku, šiuolaikiškai, bet norėtų taikyti andragoginius metodus. Rita: Remdamasi savo penkiolikos metų patirtimi suaugusiųjų švietimo srityje drįstu teigti, kad suaugusiųjų švietimas tik stiprės ir mokymosi visą gyvenimą ,,virusas“ palies kiekvieną bendruomenės narį. Esu iš provincijos, ir man labai rūpi provincijos bendruomenės narių švietimas. Mokymosi visą gyvenimą memorandumo viena iš tezių – ,,Mokymasis arčiau žmogaus“ – siekia užtikrinti, kad visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybės būtų kuo prieinamesnės kiekvienam bendruomenės nariui, kad būtų sukurtos nuotolinio mokymosi galimybės. 2030 m. matau daug suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose ko nors ( pagal poreikį) mokosi kiekvienas bendruomenės narys, suprasdamas, kad jam to tikrai reikia arba prireiks ateityje. Dalis mokymų vyksta nuotoliniu būdu. Mindaugas: Manau, suaugusiųjų švietimas bus kitoks. Kodėl? LSŠA leido pamatyti kitų šalių patirtį. Atrodė kaip stebuklas, dabar materialiai lyg ir pasivijome. Bet daug reikia dar padaryti. Suaugusiųjų švietimas gali padėti suprasti visuomenei kylančius iššūkius, realizuoti pokyčius. Gali daugiau funkcijų prisiimti. 2030 m. vizija tokia – man bus 60 m., save matau bibliotekoje, dalyvauju suaugusiųjų švietimo užsiėmime, veda trisdešimtmetis andragogas, jis pateikia man idėjų, kaip man pasiekti savo anūkus, kurie dabar skrieja į Mėnulį – kaip bendrauti su tais anūkais. Manau, žmonės dalyvaus suaugusiųjų švietime. Aš irgi galiu būti tiek dalyvis, tiek ir mokytojas. Man suaugusiųjų švietimo tema svarbi, man ne vis tiek, kas vyksta suaugusiųjų švietime. Jonė: Perspektyva – visą gyvenimą mokymasis tęsis, džinas išleistas iš kolbos. Visada buvo aktyvių žmonių. Esu tikra, atsiras pripažinimas kompetencijų, įgytų neformaliuoju būdu. Be žinių nėra galimybės gyventi. Ilgėja darbo trukmė. Manau, kad esame nedidelė šalis, išsigelbėjimas, išgyveni-


A n d r a g o g a s p r akt i ka s L SŠ A . K a i p k e l i av o m e p r o f e s i o n alu m o l i n k ? | 5 3

mas – mokymasis. reikia išmokti kalbų, priimti kitus žmones, nori nenori, gyventi su kitokiais žmonėmis. Manau, kad politikai – liaudies tarnai, deja, mūsuose taip yra ne visada... Gal jie per mažai mokyti? Auga jaunesnė karta, bus demokratijos pergalė, apie ką svajojome ir ko siekėme, bus įgyvendinta, socialinis, teisinis teisingumas nugalės. Nėra kito būdo – tik mokymasis, pastangos, jei priešingai – tu vegetuoji. Savanorystė vystosi ir turi vystytis. Labai svarbus mokymasis Trečiojo amžiaus universitete. Toks buvo kelias, tokią matome perspektyvą. Reziumuodami galime pasidžiaugti, jog jau esame pasiekę tam tikrą profesionalumo lygį. Lieka tik žengti toliau – atkakliai, nuoširdžiai ir, žinoma, jau profesionaliai.


54 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Kartų perimamumas. Telšių atvejis.

Rita Vargalytė, Telšių švietimo centro direktorė, LSŠA valdybos narė

Tryliktoji suaugusiųjų švietimo savaitė ,,Kartų mokymasis kartu“ 2012 m. lapkričio 5 d. pakvietė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos Telšių krašto narius pasidalinti mintimis apie kartų mokymosi tęstinumo ir perimamumo idėjų sklaidą bei įgyvendinimą Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijoje. Diskusijoje dalyvavo trijų kartų atstovai: Feoktistija Udalcova, Rita Vargalytė, Ramutė Ežerskytė, Gitana Piktužytė, Sonata Albrikienė, Aušra Vilkaitė, Lina Galdikienė. Susitikimo metu dalyvės nuoširdžiai dalijosi savo prisiminimais ir įgyta patirtimi, susijusia su Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. F. Udalcova, viena iš pirmųjų LSŠA narių Telšiuose, 1996 m. vadovavusi Telšių suaugusiųjų vidurinei mokyklai, prisiminė, kad atvežtai LSŠA idėjai prigyti Telšiuose, t. y. įkurti regioninį suaugusiųjų švietimo informacinį centrą, padėjo centro įkūrimui numatyta IKT įranga. Mokykla tuo metu turėjo tik vieną kompiuterį, o apie kopijavimo aparatą galėjo tik pasvajoti, nes jis kainavo apie 10 tūkst. litų. Tikėdama, kad centro įranga galės pasinaudoti ir mokykla, direktorė mielai sutiko suteikti patalpas ir paskirtį darbuotoją. 1996 m. Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius ir LSŠA pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią Telšių suaugusiųjų vidurinės mokyklos patalpose įsikūrė Telšių regioninis suaugusiųjų švietimo informacinis centras.


K a r t ų p e r i m a m u m a s . T e l š i ų atv e j i s .

| 55

Trys Telšių krašto skyriaus kartos

Šiuolaikiškai aprūpintas centras ir jo organizuojami seminarai tapo Telšių apskrities suaugusiųjų švietėjų traukos centru. Aktualūs seminarai apie strateginį planavimą, projektų kūrimą, darbą komandoje sudomino ne tik Telšių apskrities suaugusiųjų vidurinių mokyklų mokytojus, bet ir NVO atstovus, kolegijų dėstytojus, politikus. Mokymai rajone padėjo užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių apskrities suaugusiųjų švietimo institucijų, taip pat plėtė LSŠA gretas, nes pajutę mokymų naudą seminarų dalyviai išreikšdavo norą stoti į LSŠA. Diskusijos dalyvės pritarė, kad daug idėjų, žinių Telšių apskrities suaugusiųjų švietėjai gavo ne tik iš vietinių seminarų, bet ir iš LSŠA vykdomų respublikinių ir tarptautinių projektų. ,,Pilietinis ugdymas kaip demokratinės visuomenės prielaida“; ,,ARKS – grįžtančiųjų į mokymosi procesą asmenų pagrindinių įgūdžių ugdymas“; ,,Nevyriausybinių organizacijų vadovų ugdymas“ ir kitų projektų veiklos stiprino telšiečių pasitikėjimą savimi, vadovavimo, planavimo, darbo komandoje, andragogines ir kt. kompetencijas. Kaip vieną iš kartų mokymosi tęstinumo ir perimamumo idėjų sklaidos ir įgyvendinimo galimybę, diskusijos dalyvės paminėjo kasmetinius renginius – suaugusiųjų švietimo savaites ir „Pievelių šnabždesius“. Savaitės nesibaigia,


Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

56 |

jos kviečia susiburti suaugusiųjų švietėjus, susitikti ir pasikalbėti apie ,,reikalus“: paramą mokymuisi, švietimą prieš socialinę atskirtį; mokymąsi arčiau namų; pilietiškumą praktiškai ir kitas kylančias problemas. Savaitės priverčia dalyvius susimąstyti, keisti save, savo aplinką ,,užkrečiant“ mokymosi visą gyvenimą virusu kitus bendruomenės narius. Nuo 2000 iki 2012 metų Telšių apskrityje savaičių metu įvyko 151 renginys, kurių iniciatoriai ir vykdytojai buvo patys LSŠA Telšių krašto nariai (žr. lentelę). 1 lentelė. Suaugusiųjų švietimo savaitės Telšių regione

Metai

Suaugusiųjų švietimo savaitės tema

Renginių skaičius

2000

Parama mokymuisi

11

2001

Kalbų mokymasis

3

2002

Švietimas prieš socialinę atskirtį

5

2003

Mokymasis arčiau žmogaus

11

2004

Mes – europiečiai. Kviečiame mokytis tolerancijos

12

2005

Pilietiškumas praktiškai

22

2006

Švietimas – kultūrai. Kultūra – švietimui

17

2007

Mokomės kartu

9

2008

Kultūra + kalba = dialogas

12

2009

Septynios kūrybiškumo dienos – švietimui, kultūrai, verslui

15

2010

Besimokančios organizacijos: nuo retorikos prie veiksmų!

11

2011

Nuo Trečiojo iki dvidešimt pirmojo amžiaus. Rudens pasirinkimai

11

2012

Kartų mokymasis kartu

12

Kasmetiniai LSŠA narių susitikimai „Pievelių šnabždesiuose“ – unikali galimybė susitikti visiems LSŠA nariams, pasimokyti vieniems iš kitų, pasidalinti patirtimi. Dalyvės pastebėjo, kad dalyvaujant LSŠA veikloje formavosi ir stiprėjo jų vertybinės nuostatos: bendradarbiavimo reikšmės supratimas, nes tik komandiniu darbu galima pasiekti gerą rezultatą; drąsa veikti, pasitikėti savimi,


K a r t ų p e r i m a m u m a s . T e l š i ų atv e j i s .

| 57

Kartų perimamumo Telšių krašte žemėlapis

įveikti baimes; ryžtas įvykdyti savo planus; nelikti pasyviam, pasitaikius progai kuo nors prisidėti; sąžiningumas ir principingumas; atsakomybė už save ir kitus susidūrus su kliūtimis ir sunkumais; kantrybė; kūrybiškumas, tolerancija ir kt. Diskusijos pabaigoje dalyvės sutarė, kad karta iš kartos perdavė ne fizinį turtą – 1996 m. gauta brangi aparatūra nurašyta, o ir RSŠIC nebėra, bet tebeegzistuoja anuomet sukurta erdvė, kurioje bendrauja ne tik Telšių, bet ir Šiaulių apskričių LSŠA nariai. Perduotos idėjos, žinios, vertybinės nuostatos gyvos kasdieninėje veikloje. O kiekvienos kartos sėkmė priklauso nuo ankstesnio etapo, nuo sutiktų charizmatiškų mokytojų. Diskusijų dalyvės išsakytas mintis pavaizdavo minčių žemėlapyje, kuris apibendrina kartų perimamumą per dvidešimt LSŠA gyvavimo metų.


58 |

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

L SŠ A g e r i au s i e j i – M e t ų a n d r a g o g a i

2008 m. Savaitės metu pirmą kartą buvo teikiamas Metų andragogo vardas. LSŠA komisijos nutarimu Metų andragogo vardas tais metais suteiktas trims Lietuvos suaugusiųjų mokytojams: Irenai Radzienei, Telšių Trečiojo amžiaus universiteto prorektorei, už gyvenimą, pašvęstą suaugusiųjų švietimui. Redai Kneizevičienei, Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo bendruomenės pirmininkei, už nenuilstamą bendruomenės telkimą mokytis visą gyvenimą. Mindaugui Libikui, Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro istorijos mokytojui, už suaugusiųjų švietimo idėjos skleidimą visuomenėje ir neišsenkantį kūrybiškumą. 2009 metais Metų andragogais tapo: Vidutė Ališauskaitė, tuometinė Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos psichologė – už naujų andragoginių metodikų naudojimą ir kūrimą, už darbą su žmonėmis, esančiais socialinėje atskirtyje, gyvenimo kokybės gerinimą ir pagalbą išgyvenantiems sunkius laikus. Dangiras Kačinskas, Kėdainių suaugusiųjų mokymo centro direktorius – už bendruomenės telkimą ir suaugusiųjų mokymus, padedančius bendruomenės nariams gerinti gyvenimo kokybę, išgyventi sunkius laikus, įgyti naujų kompetencijų, skatinančių ieškoti naujų galimybių. 2010 metais Metų andragogo vardas suteiktas Meilutei Apanavičienei – Marijampolės švietimo centro direktorei už Marijampolės regiono suaugusiųjų švietimo poreikių tyrimą ir galimybių tuos poreikius tenkinti numatymą, mokymosi visą gyvenimą idėjų skleidimą bendruomenėje, regione bei nacionaliniu mastu.


L SŠ A g e r i au s i e j i – M e t ų a n d r a g o g a i

| 59

2011 m. Metų andragoge tapo prof. Margarita Teresevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros vedėja už suaugusiųjų švietimo puoselėjimą ir andragogikos mokslinių tyrimų plėtotę nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. 2012 metais Romai Juozaitienei buvo suteiktas LSŠA Dvidešimtmečio andragogo vardas už svarų indėlį plėtojant suaugusiųjų švietimą ir diegiant andragoginio darbo nuostatas bei metodus.


60 |

Sav i รฐ v i e ta โ€ข 2 0 1 2


m i n č i ų ž e m ė lap i s

| 61


62 |

Sav i รฐ v i e ta โ€ข 2 0 1 2


užrašams

| 63


64 |

SAVIŠVIETA Periodinis leidinys 2012 metų Nr. 2 Išleido Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Maketavo ir paruošė spaudai „InterSe“ Žygimantų g. 10, 01102 Vilnius Spausdino uab „Kopa“

Sav i ð v i e ta • 2 0 1 2

Profile for Auris Luko

2012 Savišvieta Nr. 2  

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos 2012 metų Savišvietos leidinys

2012 Savišvieta Nr. 2  

Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos 2012 metų Savišvietos leidinys

Profile for biga85
Advertisement