Page 1

ŽALIAS MIESTAS

ŽALIA ŠUKUOSENA

Kaip prižiūrėti savo plaukus ir galvos odą be pavojingų cheminių medžiagų

CHEMINIAI „BAUBAI“

jūsų kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių krepšelyje

PAVOJAI VONIOJE

Į kokias priemones mūsų vonioje atkreipti dėmesį?

TAIP ŠVARU, KAD NET NIEŽTI Buitinė chemija mūsų namuose

VAIKO KAMBARYS

Kaip apsaugoti savo mažuosius namuose?

PLASTIKAI MŪSŲ VIRTUVĖJE

Kaip atpažinti ir išvengti pavojų?

IŠSIKIRPK! Patogios kišeninės kortelės su pavojingiausiomis medžiagomis

ŽIVILĖ KROPAITĖ:

„Palengvėja išmetus šiukšles“


Žurnalo redaktorė: Eglė Ruškutė Cheminių medžiagų ekspertas: Gražvydas Jegelevičius Tekstų autoriai: Eglė Ruškutė, Kristina Valavičiūtė, Pagalvok.lt informacija Kalbos redaktorė: Kamilė Breimelytė Viršelio ir interviu nuotraukų autorius: Marius Morkevičius (Morkfoto) Žurnalo dizainas: Dovilė Alseikaitė Iliustracinės nuotraukos: Pixabay.com Dėkojame: Radijo ir televizijos laidų vedėjai Živilei Kropaitei, vienai iš grožio salono „Greenas“ įkūrėjų ir bendrasavininkių Viktorijai Parutytei, knygos „Kosmetika. Ką mes darome su ja, o ji su mumis“ autorei Guodai Azguridienei.

Baltijos aplinkos forumas 2018 m.


TURINYS

APIE PROJEKTĄ. Inovatyvūs valdymo sprendimai mažinant pavojingų cheminių

medžiagų emisijas miestuose Baltijos jūros regione (NonHazCity, #R010) ...................2

REDAKTORIAUS ŽODIS. Mažiau yra geriau. Būkime sveiki ir gyvenkime švarioje aplinkoje.

................................................................3

INTERVIU. Laidų vedėja Živilė Kropaitė: „Palengvėja išmetus šiukšles“. .................4-5 ŽALIA ŠUKUOSENA. Kaip prižiūrėti savo plaukus ir galvos odą be pavojingų cheminių medžiagų.

..........................................................6-7

CHEMINIAI „BAUBAI“ jūsų kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių krepšelyje. .....8-9 SPECIALISTO KOMENTARAS. Kaip atskirti natūralią kosmetiką? .....................10 PAVOJAI VONIOJE. Į kokias priemones mūsų vonioje atkreipti dėmesį? ...............11 TAIP ŠVARU, KAD NET NIEŽTI. Buitinė chemija mūsų namuose. ................12-13 VAIKO KAMBARYS. Kaip apsaugoti savo mažuosius namuose? ..................14-15 PLASTIKAI MŪSŲ VIRTUVĖJE. Kaip atpažinti ir išvengti pavojų? ................16-17 UŽRAŠAI. Patogi vieta jūsų užrašams, peržiūrėjus namuose esančias chemijos priemones.

...............................................18-19

Žurnalo pabaigoje rasite specialias kišenines korteles, kurias išsikirpę galėsite patogiai nagrinėti etiketes ir atpažinti pavojingas chemines medžiagas įvairiuose produktuose.

1


APIE PROJEKTĄ Inovatyvūs valdymo sprendimai mažinant pavojingų cheminių medžiagų emisijas miestuose Baltijos jūros regione (NonHazCity, #R010) PROJEKTO NonHazCity IDĖJA Trejus metus trunkančiu projektu norima tiesiogiai pasiekti mažo mastelio teršėjus ir sumažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą ten, iš kur jos pasklinda į aplinką, tai yra – taršos šaltinyje. Įvairiomis priemonėmis kreipiamasi į savivaldybes, mažo ir vidutinio dydžio įmones bei privačias namų valdas prisitaikant prie kiekvienos tikslinės grupės bei siekiant, kad pavojingos medžiagos nepatektų į nuotekų vandenis ir, galiausiai, į Baltijos jūrą. NonHazCity projektas jungia 18 partnerių iš Baltijos jūros regiono, įskaitant ir savivaldybes, regionų valdžios institucijas, mokslinių tyrimų įstaigas, nuotekų valymo įmones bei kitus asocijuotus partnerius. Projekto metu visi partneriai identifikuoja prioritetinius pavojingų cheminių medžiagų šaltinius projekte dalyvaujančiuose miestuose bei rajonuose ir prisideda prie Cheminių medžiagų veiksmų plano kūrimo, skirto padėti miestams kovoti su tarša.

PROJEKTO VEIKLA Dalis NonHazCity veiklų skirtos mažo ir vidutinio dydžio įmonėms bei privačioms namų valdoms. Ši tikslinė auditorija supažindinama su pavojingomis medžiagomis, kurias naudoja kasdieniame darbe ar buityje, bei mokoma, kaip apsaugoti savo sveikatą ir aplinką nuo taršos šiomis medžiagomis. Remiantis partnerių sudarytomis gairėmis, teršėjams individualiai demonstruojama, kaip sumažinti pavojingų cheminių medžiagų vartojimą. Atrinktų šeimų namuose tiriama namų aplinka. Remiantis tyrimų rezultatais rengiama informacinė medžiaga ir šviečiama visuomenė. Gyventojams suteikiama žinių, kokių pavojingų medžiagų yra jų namuose. NonHazCity projekte taip pat kreipiamasi į vietines savivaldybes, siekiant sudaryti taršos stebėjimo metodiką ir atitinkamas strategijas, kaip palaipsniui atsisakyti pavojingų cheminių medžiagų. Viena tokių pavojingų medžiagų mažinimo strategijų yra atitinkamų viešųjų pirkimų kriterijų taikymas, dar žinomas kaip „Žalieji pirkimai“. Cheminių medžiagų veiksmų plano sukūrimas galėtų būti geras pavyzdys, kaip miesto savivaldybė, sąveikaudama su įvairiomis įstaigomis, pamažu pasiekia cheminėmis medžiagomis neužterštą kasdieninę aplinką. Bendradarbiavimas su savivaldybėmis padeda plačiai paskleisti žinias apie pavojingas chemines medžiagas mūsų kasdieniniame gyvenime. Geriau informuoti piliečiai gali prisidėti prie pokyčio, pakeisdami savo vartojimo įpročius vardan švaresnės aplinkos. NonHazCity projektas – tai bendra 18 partnerių iniciatyva, skirta pademonstruoti, kaip sumažinti taršą prioritetinėmis pavojingomis cheminėmis medžiagomis iš nedidelių taršos šaltinių, kurių nepasiekia įprastinės teisinės priemonės.

2

PROJEKTO PARTNERIAI l Stokholmo miestas (vadovaujantis partneris) l Vesteroso miestas l Švedų žemės ūkio mokslų universitetas l Turku taikomųjų mokslų universitetas l Parnu miesto valdžia l Parnu vandenys l Baltijos aplinkos forumas, Estija l Rygos miestas l Baltijos aplinkos forumas, Latvija l Gdansko universitetas l Gdansko savivaldybė l Gdansko vandens ūkis l Baltijos aplinkos forumas, Lietuva l Klaipėdos regiono aplinkosaugos departamentas l Kauno rajono savivaldybė l Šilalės rajono savivaldybė l Taikomosios ekologijos institutas, Vokietija l Baltijos aplinkos forumas, Vokietija


MAŽIAU YRA GERIAU Būkime sveiki ir gyvenkime švarioje aplinkoje Gyvename skubančiame pasaulyje, kuriame kasdien atsiranda naujos technologijos, daiktai ir dalykai. Ne išimtis ir cheminės medžiagos – per ištisus dešimtmečius natūralias gamtoje egzistuojančias chemines medžiagas papildė tūkstančiai žmogaus rankomis sukurtų. Žinoma, daugelis iš jų yra tikras išsigelbėjimas ir tarnauja mums kiekvieną dieną. Be kai kurių cheminių medžiagų neturėtume mums įprastų daiktų, nesigydytume moderniais vaistais, galvos netrinktume šampūnu, nespausdintume knygų ir pan. Tačiau kurdamas buitį palengvinančias chemines medžiagas žmogus sukūrė ir gausybę tokių, kurios turi neigiamą poveikį mūsų sveikatai ir mus supančiai aplinkai. Kasdien suvalgome, ant savęs užtepame, įkvepiame, paliečiame, dėvime ir kitaip kontaktuojame su gausybe pavojingų cheminių medžiagų. Vienos kenkia mūsų endokrininei sistemai, kitos galimai sukelia vėžį, trečios iššaukia įvairias alergijas ir t. t. Juo labiau, nežinome, kokį poveikį turi kokteilio efektas, kai šios medžiagos mūsų organizme kaupiasi ir reaguoja viena su kita. Būtent todėl, Baltijos aplinkos forumas, kartu su partneriais vykdantis projektą „NonHazCity“, ragina atkreipti dėmesį į savo vartojimo įpročius. Net ir maži pokyčiai kasdieniame gyvenime gali padaryti didžiulę įtaką. Kviečiame domėtis, atidžiai skaityti etiketes renkantis gaminius be pavojingų cheminių medžiagų. Taip nedidinsite jau esančios pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos savo organizme. Ir kartu prisidėsite prie mažiau kenksmingų alternatyvių gaminių paklausos augimo. Žinoma, pramonė taip pat turi prisiimti atsakomybę už gaminamų, importuojamų, parduodamų gaminių kokybę ir sudėtį, tačiau vartotojai ją gali paskatinti reikalaudami informacijos apie gaminių sudėtį ir ieškodami alternatyvių produktų be pavojingų cheminių medžiagų.

Eglė Ruškutė

žurnalo redaktorė

Tad kviečiame žengti pirmuosius žingsnius ir tikimės, kad šis žurnalas taps ta pagalbos ranka, kuri padės susigaudyti sudėtingame informacijos sraute. Čia pateikiame informaciją apie skirtingas cheminių medžiagų veikiamas gyvenimo sritis ir patarimus, kaip šiose srityse pavojingų cheminių medžiagų sumažinti ar visiškai jų atsisakyti. Pavojingo valiklio vonioje pakeitimas natūraliomis medžiagomis ar veido kremo be pavojingų cheminių priemonėmis pasirinkimas gal ir neatskleis kardinalių pokyčių šiandien ar rytoj, tačiau garantuos sveikesnį gyvenimą jums ir jūsų artimiesiems ateityje. Mes sakome: Mažiau yra geriau. Vadovaukimės šiuo teiginiu visose gyvenimo srityse, susijusiose su cheminėmis medžiagomis.

Jei turite klausimų, kreipkitės: egle.ruskute@bef.lt; +370 5 255 9147

3


LAIDŲ VEDĖJA ŽIVILĖ KROPAITĖ: „Palengvėja išmetus šiukšles“

Radijo ir televizijos žurnalistė Živilė Kropaitė – užimtas žmogus. Keletas radijo laidų, pokalbių laida televizijoje, įvairūs renginiai ir begalė kitokių pasiūlymų. Be visų darbų, moters galvoje šiuo metu sukasi ir papildomos malonios mintys. Neseniai susižadėjusi Živilė galvoja apie būsimas vestuves bei planuoja vaikelio atėjimą į šį pasaulį. Nepaisant didelio užimtumo, žinoma moteris randa laiko pagalvoti apie sveikesnį gyvenimo būdą, kurį propaguodama stengiasi išvengti ir pavojingų cheminių medžiagų. Prieš keletą metų Živilė tapo viena iš savanorių Baltijos aplinkos forumo organizuotoje kampanijoje, kurios metu buvo tikrinamas dalyvių kraujas ir pavojingų cheminių medžiagų koncentracija jame. Šio tyrimo metu savanorių kraujyje buvo ieškoma keleto pavojingų cheminių medžiagų grupių: ftalatų, polibromintų difenilo eterių ir perfluorintų junginių. Sužinojusi, jog ir jos kraujyje yra šių pavojingų medžiagų, ir šiandien Živilė stengiasi vengti galimų pavojų kasdienėje buityje.

Kiek aktyvus gyvenimo būdas leidžia galvoti apie sveikatą ir aplinką, kurioje gyveni? Šiuo metu laukiuosi, todėl visada galvoju apie sveikus užkandžius ir maistą. Tai viena. Važiuoju į mišką pasivaikščioti. Tai antra. Visada išsimiegu. Tai trečia. Tiksliau tariant, stengiuos nepamiršti dalykų, kuriuos anksčiau dėl aktyvaus gyvenimo būdo, o konkrečiau – dėl aktyvaus darbo, užmiršdavau. Negaliu slėpti, kad savijauta dėl to neįtikėtinai gera, bet kodėl anksčiau negalėdavau privalomąja tvarka įsidėt į kuprinę, pavyzdžiui, riešutų ir obuolių – negaliu paaiškinti (šypsosi – aut. past). Kaip rūpiniesi savo sveikata? Ar galvoji apie ilgalaikį poveikį įsigydama priemones, daiktus ir pan.? Ar vis dėlto tenka susirūpinti tik tada, kai sveikata sušlubuoja? Mama nuo vaikystės išmokė nedėvėti, nepirkti sintetinių drabužių. Kalbant apie drabužius, tai brangesniems ir patinkantiems man paprastai negaila pinigų. Nors nesakyčiau, kad tada galvoju apie aplinką – labiau apie kokybę.

Esi užimtas žmogus – vedi radijo ir televizijos laidas, renginius, turi įvairių kitokių užsiėmimų. Kaip atrodo tavo diena?

Niekada nepirkau sintetinių kvapų, nesuprasi kokios sudėties šampūnų. Apskritai nenaudoju per daug dekoratyvinės kosmetikos.

Ji neprasideda labai anksti, kai nedirbu laidoje „Labas rytas“. Įprastu atveju darbe būnu apie devintą, vedu radijo laidas iki popietės. Išskyrus tomis dienomis, kai vyksta filmavimai televizijoje, ir tuomet, kai dieną papildo įvairūs renginiai. Tada ji prasitęsia. O jei ne – einu sportuoti, į teatrą, filmą, vakarienės, į renginius. Bet taip, kartais būna dienų, kai darbai, prasidėję anksti ryte, baigiasi jau senokai sutemus.

O kai sveikata sušlubuoja, grįžtu prie dietologės patarimų, labai kreipiu dėmesį į mitybą. Nors nesakyčiau, kad ir šiaip nekreipiu į ją dėmesio – nemintu traškučiais ir gazuotais limonadais. Nei jų vartoju, nei iš viso noriu. Tačiau mano didelė problema - saldumynai.

4

Kaip tu pati prisidedi prie aplinkos puoselėjimo? Galbūt rūšiuoji, perki perdirbtus daiktus, naudoji ekologiškas priemones?


Stengiuos pirkti produktus su kuo mažiau sudedamųjų cheminių medžiagų. Rūšiuoti irgi esu linkusi. Vis dar yra žmonių, kurie ir šiandien pasako „Po manęs – nors ir tvanas“. Kaip manai, ar ilgai galėsime gyventi su tokiu požiūriu ir nesirūpinti savo aplinka? Klausimą suformulavot taip, kad nebeturiu galimybės tokio teiginio paneigti (juokiasi – aut. past.). Anksčiau buvau susižavėjus aplinkosauga, dengiau jos temas. Tačiau turbūt nebeturėjau kantrybės laukti, kol kas nors pasikeis – pasidarė sunku kalbėt vis apie tą patį. Pavyzdžiui, klimato šiltėjimo fonas visąlaik buvo ir išliko toks pat: žmogus daro nepakankamai, žmogaus veikla prisideda prie klimato šiltėjimo, darykime viską ką galime, bet apie rezultatus vis vien galima šnekėti bus nebent kada nors ateityje. Žinoma, tai supaprastintas požiūris. Yra puikių žurnalistų, tokių, kaip Vaida Pilibaitytė, kuri gal net supyktų, jog taip primityviai pasakiau. Bet tiesiog man labiau tinka temos, kurios vyksta šią sekundę, o ne ilgalaikėje perspektyvoje. O atsakant į klausimą – žinoma, kad aplinka reikia rūpintis. Net ne tik apie tvaną ar ne tvaną mąstant. Tai daryti, tiesą pasakius, yra ir smagu ir malonu. Na, bent aš jaučiu tokį keistą pasitenkinimo jausmą, kai, tarkim, išnešu šiukšles. Dar didesnis ateina jas sumetus į atskirus konteinerius. Tiesiog nueini ramus nuo tų konteinerių ir tiek. Palengvėja.

yra ekologiškiausi. Ji man atsiunčia įvairių puslapių, kuriuose jogurtai suklasifikuoti pagal ekologiškumą. O dar jei matau, kaip sveikai ir gražiai ta kolegė atrodo – tai jau nuo jos ir nebeatsitraukiu su prašymais patarti (juokiasi – aut. past.) Prieš keletą metų dalyvavai Baltijos aplinkos forumo kartu su projekto partneriais organizuotoje savanoriškoje akcijoje, kurioje davei kraujo ir specialistams leidai ištirti pavojingų cheminių medžiagų kiekius jame. Ką tada sužinojai ar pasikeitė tavo įpročiai? Kad kuo mažiau sudedamųjų dalių etiketėje, tuo tai bus sveikiau ir mažiau žalinga. Apie savo aplinką ar kraują nesužinojau nieko drastiško – kiek pamenu, likau daugmaž statistinis vidurkis. Jei kažkas labai parūpsta, pasiskaitau ar paklausiu žinančiųjų. Tas tyrimas tiesiog tapo papildomu argumentu, jei svarstau ir renkuosi tarp dviejų produktų. Tarkim, kvapas eterinių aliejų pagrindu ir cheminis kvapas. Jei tas cheminis labiau patinka, bet patinka ir tas pirmasis, visgi pirksiu tą pirmą, nes jis – natūralesnis. Kaip manai, ar teisingas tas mitas, jog gyventi ekologiškai ar tiesiog švariau ir su mažiau cheminių medžiagų, yra brangus malonumas?

Lietuvoje, kur visi turi močiučių, priauginančių morkų, mamų, priauginančių namie pomidorų – tikrai ne. Ekologiškas gyvenimo būdas yra itin brangus JAV, kur farmer’s market siūlomi produktai keliskart viršija įprastų kainas ir yra didi egzotika. Bet čia, kur natūrinis ūkis dar visai neatitolęs, juokingai skamba tema apie brangumą. Drabužius norint juk galima pirkti dėvėtus, o vietoj brangių kaukių irgi norint galima naudoti medų iš dėdės ar agurką iš kaimyno daržo ( juokiasi – aut. past.). Gal turi kažkokių veiksmingų receptų, kuo pakeiti įprastas chemines valymo priemones ar kosmetikos produktus? Juk visada smagiausia išbandyti tai, kas jau yra patikrinta kitų. Kalbant apie valymo priemones – soda. Mano mama yra ūkinio muilo fanatikė, tai ir man norom nenorom yra tekę išbandyti. Kalbant apie kosmetiką – turiu didelį indą taukmedžio sviesto, bet tai dovana iš Dramblio Kaulo kranto. O šiaip tiesiog stengiuos nepilti cheminių valiklių, kai nebūtina. Tikrai kaskart nevalau stalo virtuvei skirta chemija. Neperku perteklinių kosmetikos priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, pėdas vėsinantis kremas (juokiasi – aut. past.).

Kokius produktus renkiesi? Ar nagrinėji etiketes, o galbūt pasitiki tiesiog gamintojo užrašais apie natūralius ar ekologiškus produktus? Pasitikiu gamintojo užrašais neretai, bet kur kas labiau pasitikiu išmanančiųjų rekomendacijomis. Jei išgirstu, kad kolegė piktinasi natūraliais jogurtais, kuriuose yra pridėtinio cukraus, tai būtinai jos išklausinėju, kurie iš jogurtų turi mažiausiai cukraus, 5


ŽALIA ŠUKUOSENA Kaip prižiūrėti savo plaukus ir galvos odą be pavojingų cheminių medžiagų Su plaukų priežiūra susiduriame kiekvieną dieną. Trenkame galvą šampūnu, tepame kondicionierius, kaukes, serumus, šukuojame ir formuojame plaukus, naudodami plaukų tiesinimo ir garbanojimo prietaisus, plaukų laką, gelius, putas, norėdami pakeisti stilių plaukus dažome įvairiausiomis vaivorykštės spalvomis. Visose šitose priemonėse slypi šimtai galimai pavojingų cheminių medžiagų, kurios į mūsų organizmus patenka įvairiais keliais – per odą, pačius plaukus, taip pat išteka su vandeniu į nuotekų sistemas bei greičiausiai grįžta į mūsų namus ir vėl.

SVARBIAUSIA – NEŽALOTI Žalio grožio salono Greenas viena iš įkūrėjų ir savininkių Viktorija Parutytė įsitikinusi, jog norint prižiūrėti savo plaukus ir išvengti pačių baisiausių pavojingų cheminių medžiagų kartais užtenka mažų ir didelių pastangų nereikalaujančių žingsnių. „Renkantis plaukų priežiūros priemones, svarbiausia įvardinti savo galvos odos ir plaukų poreikius. Tiksliai nustatyti, kokia yra dabartinė jų būklė ir kokio rezultato tikimasi iš pasirinktų priemonių naudojimo“, – pasakojo V. Parutytė. Anot specialistės, pirmasis ir svarbiausias pasirinkimą lemiantis faktorius turėtų būti tas, jog priemonė bent jau nežaloja. Toliau jau galima galvoti apie sveikatinimą, išvaizdos gerinimą ir kitų savybių, pavyzdžiui, formavimo suteikimą. „Geras prekinis ženklas, besirūpinantis jūsų plaukais, neturi apsunkinti gyvenimo, o atvirkščiai, palengvinti jūsų kasdienines pastangas, siekiant pageidaujamų rezultatų”, – įsitikinusi Greeno įkūrėja.

SENOLIŲ RECEPTAI – NE VISADA GERAS PASIRINKIMAS

PER DAUG PRIEŽIŪROS – NĖRA GERAI „Galvą trinkti reikia tada, kai reikia!“ – įsitikinusi V. Parutytė.

„Senolių naudoti receptai dabartiniais laikais nepasiteisina. Dažniausiai dėl to, kad mūsų plaukai yra visai kitos būsenos. Mes gyvename seniai pasikeitusioje aplinkoje, kuri yra daug agresyvesnė, patiriame daugiau streso ir pan. Juo labiau – moksliniai tyrimai šiais laikais yra labai pažengę ir smarkiai praplečia mūsų galimybes. Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad savo prigimtimi ingredientai būtų natūralūs ir netoksiški. 6

Specialistė turi omenyje, jog galvos trinkimas turi būti atliekamas tik tada, kai ji dėl vienų ar kitų priežasčių yra nešvari. Pavyzdžiui, yra susikaupęs natūralių riebalų perteklius, plaukuose likusios formavimo priemonės ar susikaupę kiti nešvarumai iš aplinkos. Trinkti galvą reikia, kad galvos oda būtų švari ir galėtų normaliai funkcionuoti. Per didelė švara, atvirkščiai, gali tas reikalingas funkcijas pažeisti.


„Galvos plovimas nėra performavimo būdas! Tad ir tikslaus trinkimo dažnio negalima įvardinti. Mes visi esame labai unikalūs, tiek savo genetika, tiek aplinka, kurioje gyvename, tad ir mūsų poreikiai skiriasi”, – pasakojo Viktorija.

AKTUALIAUSIOS PROBLEMOS VIS LABIAU PASTEBIMOS Cheminės medžiagos įvairiuose kūno ir plaukų priežiūros produktuose neretai sukelia sveikatai kenkiantį nepageidaujamą poveikį. Išsivysto įvairios alergijos, odos sudirginimai, sausėjanti galvos oda ir plaukai, sudirgintos rankos ir pan. V. Parutytė pastebi, jog visos šios problemos pastaruoju metu darosi vis aktualesnės. Ir ima net gąsdinti faktas, jog žmonių su tokiomis problemomis tik daugėja. „Pavojingiausios medžiagos – tai labai plati tema. Apie ją galima diskutuoti valandų valandas. Bet dažniausiai atkreipiu dėmesį į plaunančių priemonių putojimo suteikiančių medžiagų prigimtį ir agresyvumą, jau pripažintus agresyvius konservantus ir jų daromą žalą slepiančius ingredientus. Reikia pripažinti, ne visi, pirmą kartą išgirdę apie tų sudėtinių dalių poveikį būna laimingi. Pradžioje tai šokiruoja”, – atkreipia dėmesį grožio profesionalė.

DIDŽIAUSIAS PAVOJUS – GROŽIO SALONŲ DARBUOTOJAMS Nors prižiūrėdami savo plaukus su pavojais susiduriame mes visi. Vis dėlto, labiausiai kenksmingos sąlygos kasdien laukia kirpėjų ir kitų grožio specialistų. Jie didelę savo gyvenimo dalį praleidžia vyraujant kenksmingoms sąlygoms. Cheminių medžiagų poveikis, anot Viktorijos, jiems yra apie 8 kartus didesnis, mat vidutiniškai tiek

klientų per dieną priima vienas specialistas. O kur dar asmeninė higiena? Tad problemos pasireiškia anksčiau ir paprastai yra labai ryškiai matomos ir juntamos.

subalansuoti rūpinimąsi savo sveikata, išvaizda bei gyvenimo kokybe“, – juokėsi grožio salono Greenas įkūrėja.

AR BŪTINA DAŽYTI PLAUKUS?

Viena iš problemų, norint padidinti sveikesnių ir aplinkai mažiau kenksmingų produktų populiarumą – žmonės iš pradžių ne visada tiki jų veiksmingumu arba yra įsitikinę, jog tokie produktai yra gerokai brangesni už įprastus.

Pasak Viktorijos, plaukų dažymas apskritai nėra natūralus pasirinkimas. Tačiau tai jau yra tapę mūsų gyvenimo ir įvaizdžio dalimi. „Mes šią problemą sprendžiame pasirinkdami dažus, kuriuose nėra labiausiai paplitusių ir jau žinomų kenksmingiausių sudėtinių dalių. Ieškome priemonių, kuriose yra maksimalus kompensacinių ingredientų kiekis, stengiamės daryti protingus sprendimus galvodami apie ateitį. Jie leidžia rečiau dažyti ar kuo mažiau dažyti pakartotinai. Yra sukurtos priemonės ir atliekami ritualai, leidžiantys maksimaliai palaikyti pasiektus rezultatus. Nuolatos ieškome naujovių ir alternatyvų, kad būtų sumažinta plaukams daroma žala”, – sako Viktorija.

KAIP IŠVENGTI PAVOJŲ? Kaip išvengti cheminių medžiagų keliamų pavojų mūsų sveikatai? Negi grįžti prie pirmykščių laikų ir gyventi toli nuo civilizacijos, neplauti galvos ir nesiprausti? „Galima net išsikraustyti į mišką. Tačiau vargu, ar šiandien rasite tokį mišką, virš kurio neskraido lėktuvai. Mes ne fanatikai, mes gyvename čia ir dabar. Tiesiog stengiamės maksimaliai

KAIP IŠSIRINKTI NEKENKSMINGUS PRODUKTUS?

„Vieni iš pradžių nelabai tiki veiksmingumu, kitiems netinka kaina. Tačiau sąmoningesniems klientams paprastai tai nėra kliūtis. Jie dažniausiai suvokia, kad net pati brangiausia profilaktika kainuoja pigiau už įsisenėjusių problemų sprendimą“, – sako Viktorija. Specialistė tikina, jog pati nevengia eksperimentuoti. Ji palaiko įvairias iniciatyvas, tačiau ragina būti realistais. „Naudodami vieną aktyvų komponentą rezultatų pasieksime daug lėčiau. Taip pat reikia įvertinti ir įvairius šalutinius poveikius. Pavyzdžiui, svogūnų kvapą ar liekantį medaus lipnumą. Tai taip pat padeda apsispręsti. Tai iš tiesų atima daug laiko, kuris šiandien yra labai brangus. Verčiau jį praleisti naudingiau ir smagiau, nei šveičiant vonios kambarį po grožio procedūrų. Norint pasiekti gerų rezultatų per maksimaliai trumpą laikotarpį, nebūtina apsunkinti savo kasdienybės. Galima rinktis pažangius ir su atsakomybe pagamintus produktus, pavyzdžiui, Greenas liniją“, – mano Viktorija. 7


CHEMINIAI „BAUBAI“ JŪSŲ KOSMETIKOS IR KŪNO PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ KREPŠELYJE Kiekvieną dieną ant savo veido ir kūno tepame gausybę skirtingų kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių. Kartais vieną kosmetikos priemonę naudojame ištisus dešimtmečius. Ar dažnai pasidomite šių priemonių sudėtimi? Ar žinote, kokios pavojingos cheminės medžiagos gali slypėti jūsų kosmetikos krepšelyje? Susirūpinti kosmetikos ir kūno priežiūros priemonėse slypinčiomis cheminėmis medžiagomis būtina. Tai produktai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su mūsų oda bei gleivine, tad jų ingredientai, tarp kurių yra pavojingų medžiagų, gali per odą patekti į mūsų organizmą atliekant mums įprastus kasdienius veiksmus. Pavyzdžiui, valantis dantis, plaunantis galvą ar tepantis veidą kremu. Negana to, kosmetikos priemones naudojame kasdien daugybę metų, tad nuolat gauname kad ir nedideles dozes, tačiau mūsų organizmui kenksmingų medžiagų. Ypač didelį dėmesį reikėtų atkreipti į kosmetikos priemones skirtas kūdikiams ir vaikams.

Ekoženklai, į kuriuose verta atkreipti dėmesį perkant kosmetikos ir kūno priežiūros gaminius:

8

Ar po tam tikrų priemonių naudojimo pastebėjote odos pokyčių: paraudimą, bėrimus, perštėjimą, sutinimą? Gali būti, jog jūsų kosmetika ne padeda jūsų grožiui, o atvirkščiai – kenkia jam, o kartu ir jūsų sveikatai. Susirūpinti verta, tačiau labai išsigąsti – ne. Visa tai galima kontroliuoti sukaupus pakankamai informacijos ir atidžiai skaitant gaminių etiketes. Europos Sąjungoje galioja Kosmetikos reglamentas, kuris taiko tam tikrus reikalavimus cheminei gaminių sudėčiai. Taip pat kosmetikoje randama ir nemažai endokrininę sistemą ardančių medžiagų, nes jos vis dar yra leidžiamos kosmetikos gamyboje. Nors sakoma, jog kosmetikos produktuose naudojamos itin mažos koncentracijos, tačiau nežinome, kiek jų suvartojame per ilgus metus ir kokį vadinamąjį kokteilio efektą gauname joms reaguojant su kitomis pavojingomis medžiagomis.


KĄ DARYTI VARTOTOJUI?

Pagrindiniai mikroplastiko šaltiniai yra:

l Skaitykite produkto sudėtinių dalių sąrašą, ieškokite susirūpinimą keliančių medžiagų.

l Asmeninės higienos priemonės; l Kosmetikos produktai; l Sintetinio pluošto tekstilė, gaminiai iš jos; l Įvairūs plastiko gaminiai.

l Skenuokite kosmetikos produkciją specialiomis mobiliosiomis aplikacijomis (Pavyzdžiui, Cosmethics ar EWG’s Healthy living). l Jums rūpimus klausimus užduokite pardavėjui. Jei jis atsakyti neturi tinkamos kompetencijos, klauskite gamintojo – kreipkitės raštu ir reikalaukite išsamaus atsakymo. Tai suteiks papildomos paskatos gamintojams ieškoti alternatyvų pavojingoms ar galimai pavojingoms medžiagoms. l Rinkitės gaminius su kuo mažiau sudėtinių dalių. Jei pastebite alergines reakcijas, stenkitės rinktis bekvapes ir bespalves priemones – išvengsite galimų alergenų. Jeigu tik įmanoma, naudokite kuo mažiau kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių. l Rinkitės ekoženklais pažymėtą produkciją. Atkreipkite dėmesį, jog tariamai natūrali kosmetika dar negarantuoja, kad tarp natūralių medžiagų nebus sintetinių cheminių medžiagų, mat tai nėra reglamentuojama. Be to, yra ir natūralių medžiagų – augalų ekstraktų, kurie taip pat gali sukelti alerginę reakciją. Stenkitės atpažinti žaliąjį smegenų plovimą, kai gamintojai produktą paženklina užrašais bio, natura ir pan. ar nuspalvina pakuotę žaliai, sudarydami įspūdį, jog produktas ekologiškas, nors jo sudėtis gali būti ir visiškai nedraugiška.

MIKROPLASTIKAI KOSMETIKOJE Mikroplastikais vadinami tie plastikai, kurių dydis neviršija 5 mm. Tai gali būti plastiko rutuliukai, atplaišos, granulės, dervų dalelės, sintetinio pluošto gyslelės, plaušai ir dalelės. Mikroplastiko šaltiniai – mūsų kasdienybėje naudojami produktai ar gaminiai. Į kai kuriuos mikroplastiko pridėta dėl produkto funkcijos, kiti skleidžia mikroplastiką dėl dėvėjimosi.

Jų yra daugelyje dantų pastų, veido ar kūno šveitiklių. Šiuose produktuose mikroplastikas atlieka šveitimo funkciją. Taip pat daugybė mikroplastiko susidaro tiesiog skalbiant sintetinio pluošto drabužius. Įdomus faktas: kelios dešimtys ar net šimtai tūkstančių pluošto dalelių išsiskiria iš dirbtinio pluošto drabužių vieno skalbimo metu. Produktus, kuriuose randami mikroplastikai, gamina garsios ir mums žinomos kompanijos: Nivea, Oriflame, Margarita, L’OREAL, Faberlic, Inglot, NYX, Avon ir daugybė kitų. Mikroplastikai randami jų dušo želėse, vonios putose, kremuose, kūno šveitikliuose, skaistaluose, pudrose, lūpų dažuose, blakstienų tušuose ir t.t. Verta žinoti ir tai, kad ant mikroplastiko paviršiaus adsorbuojasi kitos pavojingos medžiagos, kurios gali būti perneštos su mikroplastiko srautais ir prarytos įvairių gyvybės formų. Atsižvelgiant į galimus pavojus, Jungtinė Karalystė neseniai uždraudė mikroplastiko daleles kosmetikoje ir asmens higienos priemonėse

Viena iš problemų, į kurią verta atkreipti dėmesį, tai įvairios kvapiosios medžiagos, kurios yra galimi alergenai. Šiuos galimus alergenus gamintojai privalo įvardyti kosmetikos priemonės sudėtinių dalių sąraše, jei tai įeina į produkto sudėtį: Amyl Cinnamal Amylcinnamyl Alcohol Alpha-Isomethyl Ionone Anise Alcohol Benzyl Alcohol Benzyl Benzoate Benzyl Cinnamate Benzyl Salicylate Butylphenyl Methylpropional

Cinnamal Hydroxycitronellal Cinnamyl Alcohol Hydroxyisohexyl-3-CycloCitral hexene Citronellol Carboxaldehyde Coumarin Isoeugenol Evernia Prunastri Extract Limonene (Oak Moss Extract) Linalool Farnesol Methyl-2-Octynoate Geraniol Hexyl Cinnamal 9


Komentuoja Guoda Azguridienė, knygos „Kosmetika. Ką mes darome su ja, o ji su mumis“ autorė. Kaip atskirti natūralią kosmetiką? Natūralią kosmetiką nuo įprastinės cheminės paprasčiausia atskirti pagal natūralios arba ekologiškos kosmetikos sertifikatą. Ieškokite ant pakuotės ženklų: COSMOS, Soil Association, Demeter, BDIH, USDA, NSF, Ecocert, Natrue, ICEA. Jų reikalavimai tarpusavyje gana stipriai skiriasi, tačiau visi jie griežtai riboja sintetines medžiagas. Leidžiami tik keli švelniausi sintetiniai konservantai, neleidžiami sintetiniai kvapikliai ir dažikliai, GMO, jonizuojanti spinduliuotė. Šiais ženklais pažymėtoje kosmetikoje nebus ir mineralinių aliejų bei aršių putoklių. Patys griežčiausi iš šių standartų yra arptautinis Demeter, amerikietiškas USDA ir britų Soil Association. Jei tai specializuota parduotuvė ir yra ko paklausti, pasiteiraukite konsultanės /-o, kuri kosmetika yra natūrali (ekologiška, biodinaminė) ir kokie ženklai ar gamintojo teiginiai tai įrodo. Jei kosmetika yra jūsų hobis ir skiriate laiko jai pažinti, paskaitykite, ką savo oficialioje svetainėje apie savo principus kalba gamintojas. Jei tai natūralios kosmetikos gamintojas, tai neabejotinai bus paminėta ir pagrįsta. Jei vadovaujatės internete randamais kitų žinovų vertinimais, neapsiribokite vienu ar dviem, jie tikrai dažnai būna nekvalifikuoti arba tendencingi. Jei imsitės patys šifruoti sudėtį (INCI), turėkite omenyje, kad ten esantys terminai nenurodo medžiagos kilmės, kaip antai, parfum gali būti ir sintetinių, ir natūralių kvapų mišinys. Kitas vengtinas medžiagas vertinkite pagal vieno pasirinkto mokslinio šaltinio (pvz., Baltijos aplinkos forumo) rekomendacijas. Kitaip bus ir painu, ir nelabai prasminga. Svarbiausia yra bent trumpam atsiriboti nuo to buteliuko, į kurį tiesiasi ranka, įvaizdžio ir šalta galva perskaityti tekstą, kuris užrašytas ant pakuotės, turint omenyje, kad gamtinis įvaizdis negarantuoja natūralios sudėties.  Taip pat nepamirškite vadovautis savo uosle. Jei kvapas jus erzina, tokios kosmetikos nesirinkite. Net jei ji nėra arši, jums ji greičiausia netinka.  

10


PAVOJAI VONIOJE Šampūnai ir prausikliai. Didelė sudėties dalis – paviršinio aktyvumo medžiagos (PAM), dėl kurių jūsų kosmetikos priemonė putoja ir atlieka valymo-plovimo funkciją. Patariame rinktis kosmetikos priemones, sudėtyje turinčias švelnesnes PAM, vietoje stiprių, galimai odą ir akis dirginančių PAM, tokių kaip natrio laurilsulfatas arba lauretsilfatas (Sodium lauryl/laureth sulfate). Taip pat venkite įvairių konservantų ir kvapų, kurie gali ne tik alergizuoti, bet ir trikdyti endokrininę sistemą ar net sukelti įvairias ligas, tarp jų ir vėžį. Atkreiptinas dėmesys į produktus, kurių sudėtyje yra formaldehidą išskleidžiančių komponentų: Diazolidinyl/Imidazolidinyl Urea, DMDM Hydantoin, Quaternium-15 or 2-Bromo-2Nitropropane-1,3-Diol, Iodopropynyl Butylcarbamate.

Kūno kremai (losjonai, aliejai). Venkite įvairių sintetinių mineralinių aliejų, kurie kaupiasi tiek žmogaus organizme, tiek aplinkoje, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Atkreipkite dėmesį į įvairius alergenus, sintetinius konservantus (pavyzdžiui, parabenus), kurie gali trikdyti endokrininę sistemą.

Dezodorantai ir kvepalai. Siekiant paveikti nemalonų kvapą sukeliančias bakterijas gali būti naudojamos tokios pavojingos medžiagos, kaip formaldehidas ar formaldehidą išskleidžiantys junginiai, taip pat triklozanas. Pavojingos medžiagos gali dirginti odą, alergizuoti. Tiek dezodorantų kvapiųjų medžiagų sudėtyje, tiek kvepaluose gali būti ir ftalatų, žinomų kaip endokrininę sistemą trikdančios medžiagos. Taip pat didelę riziką kelią sintetiniai muskuso junginiai. Šiuos produktus reikėtų naudoti saikingai ir stengtis rinktis kuo natūralesnius. Neverta pamiršti, jog beveik visuose dezodorantuose yra aliuminio junginių, kurie gali padidinti krūties vėžio riziką, mat užkemša poras ir lengvai patenka į kūno audinius per mikroįbrėžimus ar žaizdeles, pavyzdžiui, atsiradusias po skutimosi.

Dantų priežiūros priemonės. Venkite dantų pastos, sudėtyje turinčios tokių antibakterinių medžiagų, kaip triklozanas (Triclosan) ar chlorheksidinas (Chlorhexidine), mat jos gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai. Taip pat sudėtyje dairykitės tokių konservantų, kaip chlorheksidino digliukonatas (Chlorhexidine Digluconate) ir cetilpiridino chloridas (Cetylpyridinium Chloride), nes tai galimai endokrininę sistemą trikdančios medžiagos.

Pavojingiausios kosmetikos priemonės! Plaukų tiesinimo, odos šviesinimo priemonės, tamsūs plaukų dažai, biri pudra, kvepalai.

11


TAIP ŠVARU, KAD NET NIEŽTI Buitinė chemija mūsų namuose Norėdami palaikyti švarą savo namuose naudojame įvairiausias buitinės chemijos priemones. Dažnai pamirštame, kad siekdami švaros namuose, galime sukelti pavojų savo ir artimųjų sveikatai bei kenkti mus supančiai aplinkai. Įvairių buitinės chemijos priemonių sudėtyje labai dažnai būna neigiamu poveikiu pasižyminčių pavojingų medžiagų. Jos gali ėsdinti odą, dirginti kvėpavimo takus ir odą, alergizuoti. Juo labiau, kad iki šiol nežinome tikslaus poveikio, kai šios medžiagos veikia kartu su kitomis, mat dažniausiai tiriamas tik vienos iš jų poveikis. Šis kokteilio efektas gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai. Ypač lengvai pažeidžiami yra vaikai, kurie ne tik patiria neigiamą poveikį, bet ir neretai gali patirti ūmius apsinuodijimus išpylę ar net paragavę įvairių valiklių. Žinoma, iš karto kyla klausimas, ką gi tokiu atveju rinktis, negi palikti namus nešvarius? Jokiais būdais to nerekomenduojame, tačiau visada patariame sumažinti namuose naudojamų cheminių priemonių kiekį, nes tapę reklamos aukomis dažnai prisiperkame skirtingų valiklių kartais net kelioms dešimtims skirtingų namų paviršių, kas tikrai nėra būtina. Be to, beveik visus valiklius galima pakeisti mažiau pavojingomis, o dažnai ir natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda, druska, citrina, actu ir pan.

KAIP IŠSIRINKTI VALYMO PRIEMONES? Rinkitės bekvapes priemones. Sudėtyje esantys kvapai, jei jie nėra natūralios prigimties, dažnai yra pavojingos cheminės medžiagos. Jie neatlieka valymo funkcijos, o dedami tam, kad užmaskuotų blogus kvapus. Taip pat siūlome vengti oro gaiviklių ir kvapiklių, ypač vaikų kambaryje. Venkite alergizuojančių kvapiųjų medžiagų (pavyzdžiui, kvapiųjų lazdelių, burbuliukų ir pan.), išvardintų 9 psl. Stenkitės nenaudoti dezinfekantų ir gaminių su antibakterinėmis savybėmis. Įprastų valiklių pakanka pašalinti nešvarumus. Dezinfekantai įprastuose namuose nėra būtini, o jų sudėtyje gali būti kancerogeninių, kvėpavimo problemas sukeliančių toksinių medžiagų – formaldehido bei chloro, kuris dirgina plaučius. Valikliai su antibakterinėmis medžiagomis gali sunaikinti ir naudingas bakterijas bei prisidėti prie antibiotikams atsparių bakterijų vystymosi. Kritiškai vertinkite gamintojų teiginius, kad gaminys yra ekologiškas ar natūralus. Patikimiausias tas ženklinimas, kurį atlieka nepriklausomos organizacijos. Lietuvoje dažniausiai galima rasti buitinės chemijos, kurių sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, paženklintų Europos Sąjungos ekoženklu (ES gėlė), Šiaurės šalių gulbe, vokiečių Mėlynuoju angelu, prancūzų ECOCERT ar italų ICEA. Kasdieniam valymui išmėginkite tokias natūralias priemones kaip soda, actas, citrinos sultys, druska. 100 % nekenksmingų aplinkai valymo priemonių nebūna. Naudokite šias priemones taupiai, tinkamai dozuokite, ypač koncentruotus valiklius. Buityje naudojami cheminiai valikliai gali būti paženklinti šiomis pavojaus piktogramomis. Susipažinkite su jomis, žinokite, ką jos reiškia (galite rasti Pagalvok.lt puslapyje) ir išvenkite galimų pavojų:

12


PAVOJAI VALIKLIUOSE Universalūs valikliai Įvairių universalių valiklių sudėtyje gali būti daug skirtingų cheminių medžiagų, kurios gali dirginti odą, akis ar kvėpavimo takus, pažeisti įvairius organus, sukelti vėžinius ar endokrininės sistemos pažeidimus. Pavyzdžiui amoniako, chloro, įvairių konservantų, kvapų ar dažiklių. Tualeto valikliai Tualeto valikliuose gali būti ėsdinančių ir vandenyje toksiškas dujas išskiriančių medžiagų. Taip pat galima aptikti ir kancerogeninių medžiagų, tokių, kaip 1,4-dichlorbenzenas, ar kvėpavimo takus dirginanti druskos rūgštis. Taip pat gali būti įvairių kitokių akims, odai, kvėpavimo takams bei kitaip pavojingų cheminių medžiagų. Kilimų, grindų, baldų valikliai Juose neretai gausu įvairių tirpiklių, kurie neigiamai veikia nervų sistemą, gali sukelti vėžinius susirgimus. Taip pat dažnai šių valiklių sudėtyje yra įvairių kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti odą, akis, sukelti alergijas. Kvapikliai / oro gaivikliai Juose dažnai naudojami sintetiniai kvapai, neretai gaminami iš naftos ar šalutinių jos produktų. Tai gali būti benzeno junginiai, aldehidai, ftalatai ar kitos medžiagos, galinčios dirginti, sukelti alergines reakcijas, įvairius susirgimus, apsigimimus, pažeisti centrinę nervų sistemą. Skalbimo priemonės Skalbimo milteliuose, skysčiuose, kapsulėse gali būti įvairių sintetinių kvapų, paviršiaus aktyviųjų medžiagų, taip pat pavojingų balinančių medžiagų. Jos gali dirginti odą, taip pat ir kvėpavimo takus. Indų plovimo priemonės Indų plovimo priemonėse gali būti įvairių odą dirginančių medžiagų. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į indaplovėse naudojamas priemones – jose gali būti aptinkama fosfatų, kurie patekę į aplinką kenkia vandens organizmams.

13


VAIKO KAMBARYS Kaip apsaugoti savo mažuosius namuose? Pavojingos cheminės medžiagos dar didesnį susirūpinimą kelia kai kalbame apie vaikus. Nepamirškime, jog kenksmingų medžiagų keliamas pavojus mažiesiems yra gerokai didesnis. Vaikų organizmai yra labiau pažeidžiami, tad pavojingos medžiagos į juos patenka greičiau, pasišalina lėčiau ir gali padaryti didesnį poveikį. Nors vaikams skirti gaminiai kontroliuojami sąlyginai griežčiau vis vien pasitaiko produkcijos, tokios kaip žaislai, čiužiniai ir kt., kuriuose esančios pavojingos medžiagos patenka į vaikų organizmą. Be to, jų yra ir namų apyvokos daiktuose, gyvenamojoje aplinkoje. Nors visos kosmetikos priemonės, tarp jų ir vaikų kūno priežiūros, yra reglamentuojamos ES Kosmetikos reglamento, tai dar negarantuoja visiškai saugios produkcijos. Griežčiau reglamentuojama tik keletas medžiagų ir dažniausiai tik produktuose, skirtuose kūdikiams iki 3 metų. Tad jei nenurodyta, jog priemonė skirta kūdikiams, joje taip pat gali būti pavojingų medžiagų. Produktuose pasitaiko įvairiausių kvapiųjų medžiagų, kurios gali būti dirginančios ar alergizuojančios, be to vis dar leidžiama kosmetikos gamybai naudoti chemines medžiagas, siejamas su endokrininės sistemos trikdymu, o to išvengti ypač aktualu augančiam vaiko organizmui.

ŠVARUS IR SVEIKAS UŽPAKALIUKAS! Šiandieninę kūdikių priežiūrą sunkiai įsivaizduotume be sauskelnių. Atkreipkite dėmesį, jog jų gamyboje neretai naudojamos iš naftos ar šalutinių jos produktų pagamintos sintetinės cheminės medžiagos. Kai kurios iš jų gali sukelti alergijas ir kitokį ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai (pvz. natrio poliakrilatas, tributilalavas, dioksinai, etilbenzenas ir lakūs organiniai junginiai tokie kaip toluenas, ftalatai ir pan.). Žinoma, sveikiausia alternatyva būtų natūralių medžiagų daugkartiniai vystyklai, tačiau pastarieji sukelia nemažai nepatogumų, pvz., keliaujant. Tokiu atveju rekomenduojame rinktis iš natūralių medžiagų pagamintas sauskelnes (celiuliozės, medvilnės, bambuko, kukurūzų pluošto ir pan.). Geriausia, jog sauskelnės nebūtų dažytos, balintos, puoštos įvairiomis iliustracijomis ir prikvėpintos. Cheminės medžiagos greičiau pasisavinamos drėgnoje terpėje, tad dažnai keičiamos sauskelnės padės apsisaugoti. Nepamirškite atkreipti dėmesio ir į tai, kuo valote mažųjų užpakaliukus. Įvairios drėgnos servetėlės, nors ir palengvina priežiūrą, gali būti pavojingos dėl jose slypinčių alergijas ir dirgi-

nimą sukeliančių kvapiųjų medžiagų ar net formaldehidą išskiriančių medžiagų bei kitų cheminių baubų. Geriau rinkitės vandeniu ar natūraliais aliejais suvilgytas natūralias šluostes ar rankšluosčius.

KOKIAS VAIKIŠKAS KOSMETIKOS PRIEMONES RINKTIS? Mažiau yra geriau! Naudokite tik būtinas kūdikių ir vaikų priežiūros priemones. Gaminių, kurių sudėtyje yra nanodalelių, poveikis sveikatai ir aplinkai šiai dienai nėra pilnai ištirtas. Patariame nenaudoti vaikų priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų. Venkite alergizuojančių cheminių medžiagų, kurios naudojamos kaip kvapai (sąrašą rasite tekste apie kosmetikos priemones 9 psl.) Venkite kosmetikos priemonių, turinčių antibakterinių savybių (kūno priežiūros priemonių, drėgnų servetėlių, priedų skalbimo ir valymo priemonėse). Tai turi būti pažymėta produkto etiketėje. Antibakterinės medžiagos trikdo natūralų odos apsaugos mechanizmą, taip pat, jei šios medžiagos naudojamos labai dažnai ir plačiai, išsivysto vis agresyvesnės bakterijos, atsparios antibakterinėms medžiagoms. Jei gamintojas apibūdina savo produktą tokiais užrašais, kaip natūralus, pagamintas iš natūralių medžiagų, organinis ir pan. – patikrinkite, ar sudėtyje nėra kitų sintetinių junginių. Savarankiškas gamintojo ženklinimas ne visuomet yra patikimas.

14


Čiužiniai. Vaiko lovelės čiužinys taip pat gali būti pavojingas, mat galimai išskiria lakiuosius junginius, o jų sudėtyje dar gali būti degumą slopinančių medžiagų, kurios pasižymi kenksmingomis savybėmis. Be to, jie gali būti apdoroti agresyviomis antibakterinėmis priemonėmis. Tad patartina ieškoti čiužinių su informacija, jog juos gaminant pavojingos cheminės medžiagos nebuvo naudojamos ar jų naudota mažiau. Bet kuriuo atveju prieš naudojimą čiužinuką reikėtų gerai išvėdinti. Taip pat būkite atidūs pirkdami vandeniui atsparius čiužinio užvalkalus, kurie gali būti iš PVC plastiko ir sudėtyje gali būti ftalatų. Atsargiai elkitės ir su kitais tekstilės gaminiais. Pavyzdžiui, rinkitės natūralių medžiagų užuolaidas, prieš naudodami jas išskalbkite. Atsakingai rinkitės ir vaikiškus vežimėlius. Jų dalys gali būti pagamintos naudojant ugniai atsparias medžiagas, kurios gali būti kenksmingos mažųjų sveikatai.

Sienos. Renkantis dažus patariame vengti lakiųjų organinių junginių. Jie gali garuoti ne tik remonto metu, bet ir po jo. Tad patariame ieškoti vandens pagrindo dažų, arba tokių dažų, kurie sudėtyje turi tik minimalų tokių junginių kiekį. Jei sienas ne dažote, o tapetuojate – rinkitės popierinius tapetus, mat viniliniuose gali būti naudojami ftalatai.

Baldai. Patartina nesirinkti baldų, kuriuos gaminant naudota neišvengiamai daug klijų – presuotų drožlių, laminuotų baldų faneros plokščių ar daugybės klijuotų detalių. Klijuose neretai aptinkama kancerogeninės medžiagos – formaldehido. Rinkitės tokius, kurie nėra klijuoti ar klijuoti su klijais be formaldehido ar su itin mažu jo kiekiu. Rinkitės baldus, dažytus vandens pagrindo dažais (lakais).

Žaislai. Minkštuose plastikiniuose žaisluose, pavyzdžiui, lėlėse, gali būti aptinkama ftalatų. Pliušiniuose žaisluose ar medžiaginėse lėlėse neretai randama degumą mažinančių pavojingų cheminių medžiagų. Mediniai žaislai taip pat gali būti pavojingi, mat juos gaminant gali būti naudojami klijai, kuriuose yra formaldehido. Atkreipkite dėmesį ir į tai, kokio senumo jūsų turimi žaislai. Galbūt jūsų vaikai paveldėjo jūsų pačių ar jūsų giminaičių turėtus žaislus. Senesni mediniai žaislai galėjo būti dažomi su dažais, kuriuose yra švino, o plastikiniai – pagaminti su kenksmingais ftalatais. Tad rekomenduojame atsisakyti senų žaislų, ypač senesnių negu 20 metų. Jeigu vis tik neįmanoma išvengti plastiko – rekomenduojame rinktis kieto plastiko žaislus. Tekstilinius žaislus prieš atiduodami vaikams išplaukite, pliušinius žaislus išvėdinkite ir rinkitės natūralių medžiagų. Rinkitės nedažytus ir neklijuotus medinius žaislus. Venkite žaislų, turinčių elektroninių komponentų, kuriuose taip pat gali būti įvairių pavojingų cheminių medžiagų, kurios išsiskiria kaistant ar mechanizmus išardžius.

Grindys. Venkite grindų dangos su PVC, tokios kaip linoleumas. Pasidomėkite, ar gaminant grindų dangą, pavyzdžiui laminatą, nebuvo naudojamas formaldehidas. Geriausia rinktis kuo natūralesnes grindis – alyvuotas lentas ar parketlentes, iš natūralių medžiagų pagamintą linoleumą ar kilimus. Vaiko kambario grindims valyti nesirinkite cheminių priemonių. Geriau valykite pasitelkdami natūralias medžiagas ar jų pagrindu pagamintus valiklius (actą, druską, soda, eterinius aliejus, citriną).

15


PLASTIKAI MŪSŲ VIRTUVĖJE Kaip atpažinti ir išvengti pavojų Šiais laikais mūsų kasdienis gyvenimas vargiai įsivaizduojamas be plastiko. Jo gausu visur: telefonuose, kompiuteriuose, balduose, vonios reikmenyse ir t. t. Plastikai – ne išimtis ir virtuvėje. Didžioji dalis mūsų kasdien vartojamų maisto produktų namus pasiekia plastikinėse pakuotėse. Dažnai maistas gaminamas plastikais dengtuose (pavyzdžiui, tefloniniuose) induose arba šildomas plastikinėse pakuotėse, vėliau pagamintas maistas neretai dedamas į plastikinius indelius ir atidedamas į šaldytuvą iki kito vartojimo. O kur dar įvairūs plastikiniai indai, buities technika ar plastikiniai rakandai, tokie kaip mentelės, koštuvai ir pan. Taigi, apsidairę ir savo virtuvėje, suvoksite, kad jus supa plastiko ga-

dojamos medžiagos yra saugios. Kiekvienas norime kuo sveikesnės ir saugesnės aplinkos, taigi natūralu, jog tam skiriamas didelis dėmesys. Daugybė tyrimų teigia, jog dalis virtuvėje naudojamų plastikų savyje turi kenksmingų medžiagų, kurios patenka į mūsų maistą ir tam tikros dažnai daromos klaidos tų medžiagų patekimą tik padidina.

ir yra visuotinai naudojamas produktas, kaip antai šampūnų, valiklių, muilo, aliejaus ir farmacijos indeliai. Jis yra skaidrus, amorfinis, turi gerą atsparumą smūgiams.

Taip pat yra ir prieštaraujančių, kurie teigia, jog kenksmingų medžiagų kiekiai yra tokie maži, kad vargu ar gali pakenkti. Tačiau tos pačios nuomonės šalininkai sutinka ir su faktu, jog didžioji dalis šių plastikų yra gaminama trečiojo pasaulio šalyse, kur medžiagų kiekiai ir santykiai nėra griežtai reguliuojami ir galbūt mūsų rinką pasiekia kenksmingesni plastikai.

Ši plastmasė galimai išskiria tokias pavojingas medžiagas, kaip stibis, ftalatai, cezis. Taip pat, manoma, kad ši medžiaga gali būti kancerogenininė.

Iš jo gaminami nealkoholinių gėrimų, vandens, alaus, sulčių, augalinio aliejaus buteliai, žemės riešutų sviesto ar vienkartiniai maisto indeliai.

2. Didelio tankio polietilenas (DTPE, HDPE). Jis taip pat turi gerą standumą ir barjerines savybes. Taigi, yra ideali pakavimo medžiaga, produktams turintiems trumpą tinkamumo laikotarpį (pavyzdžiui – pienui). HDPE geras cheminis atsparumas leidžia naudoti talpas tiek namų poreikiams, tiek industrinėse srityse. Iš jos gaminamos pieno talpyklos, sulčių, vandens buteliai, taip pat balinimo, plovimo ir šampūno buteliai, šiukšlių maišai, bakalėjos ir mažmeninės prekybos krepšiai, variklinės alyvos buteliai, sviesto ir margarino indeliai, buitinių valiklių buteliai, jogurto talpos. Apie kenksmingas medžiagas iki galo nėra nežinoma.

miniai ir kažin, ar dažnai susimąstote apie tai. Ar visuomet žinote savo buityje naudojamų daiktų sudėtį ir ką ji iš tiesų reiškia? Pastarąjį dešimtmetį vis keliamas klausimas, ar mūsų aplinkoje nau16

KĄ REIŠKIA PLASTIKO GAMINIŲ ŽENKLINIMAS?

3. Polivinilchloridas (PVC, kartais V). Ši medžiaga turi puikų cheminį ir lauko sąlygų atsparumą bei geras fizikines savybes. Gerai tinka liejimui.

1. Polietileno tereftalatas (Pete arba PET ir PETG). PET yra polietileno tereftalato glikolio kopolimeras, PET turi puikų aiškumą

Iš jos gaminami įvairūs buteliai, pavyzdžiui, kepimo aliejaus ar skalbimo priemonių, šampūno, taip pat maisto pakuotės, plėvelė maistui, laidų


izoliacija, medicininiai vamzdeliai, plytelės, vamzdynai ir langai, dušo užuolaidos. PVC skleidžia ftalatus ir kitas nuodingas chemines medžiagas sąlytyje su maisto produktais, skysčiu ir oru (pvz., naujos vonios užuolaidos kvapas). PVC yra galimai toksiška medžiaga, ypač kai dega, mat šio proceso metu susidaro dioksinai ir PCB, kurie laikomi labai toksiškais. 4. Mažo tankio polietilenas (LDPE). Dėl savo kietumo, lankstumo ir skaidrumo, LDPE paprastai naudojamas, kaip šilumos sandarinimo medžiaga. Taip pat plačiai naudojama vielos ir kabelių izoliacijos gamyboje. Iš jos gaminami buteliai, šaldyto maisto krepšiai, drabužiai, baldai, cheminio valymo krepšiai. Apie skleidžiamas kenksmingas medžiagas iki galo nėra žinoma. 5. Polipropilenas (PP). Polipropilenas turi mažiausią tankį. Jis yra labai stiprus ir atsparus chemikalams. Kadangi jis turi aukštą lydymosi tašką, gali būti naudojamas atsparioms karščiui talpoms gaminti. Iš jo gaminami jogurto indeliai, sirupo ar kečupo buteliai, dangteliai, šiaudeliai, vienkartinės stiklinės, medicininiai buteliai. Apie išskiriamas kenksmingas medžiagas iki galo nėra žinoma. 6. Polistirenas (PS). Polistirenas dar vadinamas putų polistirolu arba putplasčiu (angl. styrofoam). Ši plastmasė labai lengva, puri, primena sustingusias putas.

7. Kitos plastmasės. Prie šios grupės priskiriamos plastmasės, kurios nepriklauso aukščiau išvardytoms kategorijoms. Ypatingai akcentuojama tai, jog kai kuriuose plastikuose yra bisfenolių ir PVC randama ftalatų, kurie laikomi itin kenksmingais, kadangi trikdo hormoninę veiklą, endokrininę sistemą, o tuo pačiu gali sutrikdyti ir lytinę brandą bei sukelti kitus negalavimus.

DAŽNIAUSIAI DAROMOS KLAIDOS: l Maisto šildymas plastikiniuose induose. l Plastikinių indų plovimas indaplovėje. l Sugadintų, subraižytų plastikinių indų, talpų naudojimas. l Greito maisto, gėrimų ir pusfabrikačių vartojimas (greito maisto dėžutės, maišeliai dažnai būna plastikiniai, kai tuo tarpu popierinių vidus yra padengiamas plastiko sluoksniu, lygiai taip pat kaip ir popieriniai puodeliai, naudojami įvairiems gėrimams supilti, be to įvairių konservų indelių vidus būna padengtas plastiku). l Vienkartinių indų naudojimas. l Plastikinių indų, talpų laikymas tiesioginiuose saulės spinduliuose.

KAIP ŠIŲ KLAIDŲ IŠVENGTI? l Nešildyti maisto plastikinėse pakuotėse arba, jei nėra kito pasirinkimo, rinktis su ženklinimu microwave safe. l Paruoštą maistą laikyti stikliniuose, nerūdijančio plieno, keramikiniuose ar saugaus plastiko induose. l Geriamam vandeniui naudoti stiklinius ar nerūdijančio plieno butelius. l Vengti sąlyčio tarp riebaus maisto ir plastiko (kadangi būtent riebalai yra labiausiai linkę sugerti plastikuose esančias pavojingas medžiagas). l Nenaudoti subraižytų, nusidėvėjusių, pakeitusių spalvą plastikinių indų maisto laikymui. l Plastikinius indus plauti rankomis, naudojant švelniąją kempinėlės pusę, tam, kad minimalizuotumėte braižymą. l Vengti plastikų naudojimo savo virtuvėje, o turimus ilgainiui pakeisti gaminiais iš medžio, metalo, stiklo, molio, keramikos ar kt. natūralių medžiagų. Be kenkimo žmonių sveikatai visuomet yra ir kita plastikinio medalio pusė. Žinoma, plastikas – labai gera, ne tik buityje plačiai naudojama medžiaga. Ši medžiaga sukurta tam, kad tarnautų metų metus. Plastiko gaminiai lėtai yra, tačiau žmonės plastiką labai plačiai vartoja ir neretai jų naudojimo laikas yra itin trumpas. Maisto pakuotės, vienkartiniai indai ir t. t., visa tai kaupiasi šiukšlių pavidalu, teršia gamtą. Taigi, rūpindamiesi savo sveikata, mažindami plastiko suvartojimą, padėsite ne tik sau, bet ir aplinkai.

Iš jos gaminami puodeliai, padėklai mėsai, kiaušinių dėžės ir pan. Polistirenas išskiria nuodingus estrogeninius alkilfenolius ir stireną.

17


UŽRAŠAI Ar žurnale pateikta informacija jums buvo naudinga? Jei taip, kviečiame jau dabar atsisakyti pavojingų cheminių medžiagų savo namuose. Čia galite pasižymėti, kiek ir kokių produktų ar gaminių, kuriuose yra ar potencialiai yra pavojingų cheminių medžiagų radote skirtinguose savo namų kampeliuose. Taip pat galite pasižymėti, kurių iš jų atsikratysite, o kuriuos pakeisite mažiau pavojingomis alternatyvomis.

Mano vonios kambarys .................................................................................................................................................................................... Rastos priemonės su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (pvz., šampūnas, tualeto valiklis…):

.................................................................................................................................................................................... ................................................................................................................................................................................... ................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kurių atsisakysiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kuriomis pakeisiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Mano virtuvė .................................................................................................................................................................................... Rastos priemonės su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (pvz., paviršių valiklis, indų ploviklis…):

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kurių atsisakysiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kuriomis pakeisiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... 18


UŽRAŠAI Mano vaikų kambarys .................................................................................................................................................................................... Rasti daiktai su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (pvz., žaislai, čiužiniai…): ....................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................... ................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kurių atsisakysiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kuriomis pakeisiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Kitos erdvės .................................................................................................................................................................................... Rastos priemonės su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (pvz., kvapiosios lazdelės, žvakės…):

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kurių atsisakysiu: ....................................................................................................................................................................................

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... Priemonės, kuriomis pakeisiu:

.................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... .................................................................................................................................................................................... 19


Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Inovatyvūs valdymo sprendimai mažinant pavojingų cheminių medžiagų emisijas miestuose Baltijos jūros regione“ (NonHazCity #R010). Projektą finansuoja Europos regioninės plėtros fondas ir LR Vidaus reikalų ministerija.

20


KIŠENINĖS KORTELĖS, PALENGVINSIANČIOS ETIKEČIŲ SKAITYMĄ! Kasdien naudojamuose produktuose ir gaminiuose yra tūkstančiai įvairiausių cheminių medžiagų. Dalis jų yra pavojingos. Šiame puslapyje rasite 6 korteles, padėsiančias pasirinkti saugesnius produktus. 5-iose kortelėse išvardintos medžiagos, kurių gaminiuose turėtum vengti. Viena kortelė vaizduoja populiariausius patikimus ekoženklus, kuriais žymimi produktai be pavojingų cheminių medžiagų.

• Resorcinol • Toluene-2,5-diamine • Triethanolamine • Parabens • Propyl/butyl 4-hydroxybenzoate • Parfum/Fragrance • Propylene glycol • Quaternium-15 • DMDM hydantoin • Imidazolidinyl urea • Diazolidinyl urea • 2-bromo-nitropropane-1,3-diol • Triclosan

• 4-Aminobenzoic Acid (PABA) • 2-Bromo-2-Nitropropane-1,3-Diol • 5-Bromo-5-Nitro-1,3-Dioxane • 4-Methylbenzylidene Camphor (4-MBC) • Benzophenone-3 (Oxybenzone) • Benzyl hemiformal • Butylparaben • Diazolidinyl Urea • DMDM Hydantoin • Imidazolidinyl Urea • Methylisothiazolinone

• Mineral Oil • Octyl dimethyl paraaminobenzoic acid (OD-PABA) • Octoxynol • Paraffinum Liquidum • Parfum, Perfume, Fragrance • PEG-compounds • Propylparaben • Quaternium-15 • Sodium Laureth Sulfate (SLES) • Triclosan

• 2-bromo-2-nitropropane-1,3-diol • 5-bromo-5-nitro-1,3-dioxane • Benzylhemiformal • Biocides (diuron, 5-chloro-2methyl-4-isothiazolin-3-one) • Bisphenol A • Brominated flame retardants • Cobalt bis (2-ethylhexanoate) ethylmethylketoxime, 2-butanone oxime, zinc phosphate • Diazolidinyl urea • Formaldehyde • Imidazolidinyl urea • Isocyanates

• Nonylphenol (ethoxylates) • Organic solvents (Xylene,

benzene (turpentine), n-hexane, hydrotreated heavy naphtha, ligroin, naphtha (petroleum), hydrodesulfurized heavy)

• Polyvinylchloride (PVC) • Quaternium-15, DMDM • Hydantoin • Octylphenol • Nonylphenol • Triphenylphosphate • Polybrominated diphenyl ethers • Polyurethane

IC ECOLAB RD

EL

• 1-naphtol • 2,6-diaminopyroidine • 2-methylresorcinol • 4-amino-2-hydroxytoluene • Ammonia/ammnium chloride/ ammonium hydroxide • Benzyl alcohol • BHA (butylated hydroxylanisole) • Cyclohexasiloxane • Dimethicone • Ethanolamine • Hexyl cinnamal • m-Aminophenol • Phenylenediamine

NO

Išsikirpkite šias korteles, įsidėkite jas į savo rankinę, piniginę ar kišenę ir kitą kartą prie lentynos prekybos centre, peržvelkite gaminių etiketes – ar jose nėra kenksmingų cheminių medžiagų, ar vaizduojamas patikimas ekoženklas. Taip apsipirkti taps lengviau!

• Formaldehyde • Isocyanates • Methanol • Methylene chloride • Naphthalene • Nitro Musks: Synthetic Musks, Nitro Musks • Nonlyphenol/nonylphenol ethoxylate • Octamethylcyclotetrasiloxane

• 1,4-Dichlorobenzene • 2-Bromo-2-Nitropropane-1,3 Diol • 2-Ethoxyethanol • 2-Ethoxyethyl Acetate • 2-Methoxyethanol • 5-Bromo-5-Nitro-1,3-Dioxane • Benzyl hemiformal • Diazolidinyl Urea • DMDM Hydantoin • Galaxolide • Imidazolidinyl Urea

• Perchloroethylene • Toluene • Trichloroethylene • Aroma, fragrance • Mineral oil distillates (Naptha) • Octylphenol • Octylphenol ethoxylate • PFAS perfluorinated compounds

• Musk Ketone • Musk Xylene • Octamethylcyclotetrasiloxane • Perchloroethylene • Quaternium-15 • Tetrachloroethylene • Tonalide • Traseolide • Triclosan • Aroma, fragrance, parfum


  !!!"#$%$&'()"&*

 

   !!!"#$%$&'()"&*

   

!"#$%&'()

 *+%$',)

     

!!!"#$%$&'()"&*

!!!"#$%$&'()"&*

!!!"#$%$&'()"&*

!!!"#$%$&'()"&*

Žalias miestas  

Žurnalas norintiems gyventi sveikoje aplinkoje be pavojingų cheminių medžiagų. Čia pateikiame informaciją apie skirtingas cheminių medžiagų...

Žalias miestas  

Žurnalas norintiems gyventi sveikoje aplinkoje be pavojingų cheminių medžiagų. Čia pateikiame informaciją apie skirtingas cheminių medžiagų...

Advertisement