Page 1

Upės, ir aš Upės baseinai ir aš?

Informacinis leidinys apie vandens valdymą Lietuvoje

Informacinis leidinys apie vandens valdymą Lietuvoje


70 % mūsų planetos dengia vanduo. Mes taip pat didžia dalimi iš jo sudaryti. Kaip mūsų organizmui būtinas kraujas, taip Žemei reikalingos upės. Jos tarsi kapiliarai apraizgiusios visą planetą.

Vanduo žmonijai svarbus nuo pat jos atsiradimo. Iškalbingas vien faktas, kad seniausios pasaulio civilizacijos kūrėsi prie upių. Nuo jų pavadinimų neretai kildinami ir šalia esančių vietovių vardai. Tokios kilmės yra ir daugumos Lietuvos miestų, miestelių, gyvenviečių pavadinimai – Vilnius, Panevėžys, Lazdijai, Pakruojis, Plungė, Nemenčinė... Tai pabrėžia vandens svarbą mūsų protėviams. Ne mažiau svarbus vanduo ir šiais laikais. Tik dabar apie tai gal rečiau susimąstome. Juk ištroškę ar norėdami išsivirti valgyti, teturime atsukti čiaupą – ir švarus vanduo jau bėga. Todėl natūralu, kad dauguma gal tiksliai ir nežinome, iš kur vanduo atkeliauja į mūsų namus ir kur nuteka, kai juo pasinaudojame, kokių su tuo susijusių problemų kyla. Gal taip lengvai pasiekiamą švarų vandenį per mažai tausojame? Šiame leidinyje sužinosite, kas Lietuvoje įtakoja upių, ežerų taršą, kaip siekiama, kad jie būtų švarūs, ir kaip kiekvienas iš mūsų nesunkiai galime prie to prisidėti.


Upių baseinų valdymas Visi, tiek valstybė, tiek kiekvienas mūsų, esame suinteresuoti, kad vanduo būtų švarus. Žinoma, geriausias būdas išsaugoti švarų vandenį yra jo neteršti. Tai ne taip jau ir paprasta, ypač kai vanduo teka per skirtingus rajonus, savivaldybes, apskritis ar net valstybes. Pasitelkę brangias technologijas galime stengtis išvalyti miestų nuotekas, išleidžiamas į upes, tačiau šis darbas bus beprasmis, jei aukščiau valymo įrenginių upė bus teršiama. Šiandien mūsų upėms, ežerams, Baltijos jūrai daugiausia kenkia pramonės, buities, lietaus nuotekos, netinkamai naudojamos trąšos, su lietumi išsiplaunančios iš žemdirbystės laukų. Mokslininkai nustatė, jog kai kurių vandens telkinių, pavyzdžiui, Galuonų, Išnarų, Kertuojų ežerų, Dubingos, Žeimenos upių, vanduo švarus, bet nemažai yra tokių, kuriuos būtina švarinti. Tai Mūšos, Obelės, Nevėžio upės, Kuršių marios, Rekyvos ežeras ir kt. Kaip suvaldyti taršą? Mokslininkai ir politikai nustatė, jog veiksmingiausias būdas valstybės mastu užtikrinti tinkamą van-


Keturių Lietuvos upių baseinų rajonai (URB) – Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos

dens būklę yra vandens valdymas upių baseinų principu. Upės baseinas – tai teritorija, iš kurios vanduo mažesniais upeliais suteka į didžiausią toje teritorijoje esančią upę. Upės vandens būklę įtakoja gamtiniai procesai (pavyzdžiui, lietus) ir žmogaus veikla (pavyzdžiui, žemdirbystė, pramonės įmonių veikla) visoje upės baseino teritorijoje. Dėl to siekiant, kad upė būtų švari, reikia planuoti tam tikrus veiksmus ne atskirose savivaldybėse ar rajonuose, o konkrečiame upės baseine. Upės kaip ir jų baseinai dažnai nepaiso žmogaus sukurtų sienų ir jas kerta. Upių baseinai paprastai apima ne vieną savivaldybę, rajoną ar net valstybę. Siekiant, kad upės ir ežerai būtų švarūs, kartu turi dirbti kelių rajonų savivaldybės, kartais net kelios valstybės. Puikus pavyzdys, įrodantis, jog gamta dažniausiai ignoruoja žmogaus sukurtas teritorijų ribas, yra Šiauliai. Viena dalis šio miesto gyventojų gyvena Nemuno upės baseine, kita – Mūšos upės baseine (į pastarąjį patenka Kulpės upė). Pavyzdžiui, siekiant, kad Nemuno upės baseine pagerėtų vandens

kokybė, svarbu įvertinti jo taršos šaltinius, taip pat ir dalies Šiaulių miesto taršą. Vanduo iš visų mūsų šalies upių baseinų suteka į Baltijos jūrą, į ją atplukdydamas ir teršalus. Kai kuriuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Kuršių mariose, vyskta eutrofikacijos procesai, kurie gali pasireišti vandens „žydėjimu“, dumblėjimu. Eutrofikaciją skatina per didelis azoto ir fosforo junginių kiekis, su lietumi išsiplaunantis į upes iš netinkamai tręšiamų laukų ar netinkamai laikomo mėšlo kaupyklų. Vandens augalai ir dumbliai ima sparčiau daugintis, dėl to užauga vandens telkiniai, upių vagos, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesos, vandenyje kritiškai sumažėja deguonies ir ima dusti žuvys. Dar viena problema – pavojingosios medžiagos. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje, šalia Klaipėdos, sugaunama strimėlių, menkių. Dalyje jų aptinkama pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, dioksinų, kurių koncentracija didesnė nei leistina maiste. Tokią žuvį valgantiems žmonėms gali sutrikti hormonų pusiausvyra ir lytinė funkcija.


Upės baseinas

Siekiant palengvinti vandens teklinių valdymą, Lietuvos upių basienai buvo suskirstyti į keturis upių baseinų rajonus: Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos. Rengiami atskiri kiekvieno iš jų valdymo planai. Juose numatoma, kaip bus tvarkomos šios teritorijos, kad vanduo jose būtų švarus. Upių baseinų rajonų valdymo planuose numatyta valstybiniu mastu svarbių priemonių, kaip antai, miestų nuotekų valymo įrenginių statyba/rekonstrukcija, teisinis taršos iš žemdirbystės laukų reguliavimas. Šie planai bus įgyvendinami 2010–2015 m. ir atnaujinami kas šešeri metai, t.y. 2015 m., 2021 m. ir t.t. Kiekvienas gali prisidėti prie šių planų rengimo, aptarimo, kelti aktualias konkrečios vietovės vandens problemas, siūlyti jas įtraukti į planus ir spręsti. Yra ne tik valstybinio masto, bet ir paprastų, kiekvienam, kuriam svarbu gyventi sveikoje ir jaukioje aplinkoje, prieinamų priemonių vandens būklei gerinti.


Ką galime padaryti, kad vanduo būtų švaresnis? Valstybė be piliečių paramos sunkiai galėtų pasiekti, kad upės ir ežerai Lietuvoje taptų švaresni. Labai svarbu, kad mes visi suprastume, kaip kiekvienas iš mūsų prisidedame prie vandens taršos ir ką galime padaryti, kad ji būtų kuo mažesnė.

Mėgstate maudytis, bet negalite prieiti prie aptverto ežero? Lietuvoje prie vandens telkinių turi teisę prieiti visi, net jei savininko sklypas ribojasi su vandens telkiniu. Bent 5 metrų pločio upės ar ežero pakrantės ruožas turi likti neaptvertas. Pastebėję, kad žemės savininkas nepaiso šios normos, žinokite, jog tai yra pažeidimas. Apie jį galite pranešti regiono aplinkos apsaugos departamentų telefonais: Alytaus tel. 8-315 56730 Kauno tel. 8-37 20704 Klaipėdos tel. 8-46 466453 Marijampolės tel. 8-343 97808 Panevėžio tel. 8-45 581401 Šiaulių tel. 8-41 524143 Utenos tel. 8-389 69106 Vilniaus tel. 8-5 2728536

arba pasinaudoti kitomis galimybėmis, pavyzdžiui, www.maps.lt svetainės skiltyje – „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ galite pranešti apie aplinkosaugos problemas.


Kokį vandenį geriate?

Geriate šulinio vandenį?

Daugumos Lietuvos miestų vanduo, tekantis iš čiaupo, yra puikios kokybės, taigi jį drąsiai galima gerti. Plastikiniuose buteliuose parduodamas vanduo nebūtinai bus geresnis nei namie iš čiaupo bėgantis vanduo. Tačiau nepamirškite, kad šiaurės vakarų Lietuvoje vanduo dėl natūralaus gamtinio fono yra per daug prisotintas fluoridų, o dėl mūsų neūkiškumo daugiau kaip pusės Lietuvos šulinių vanduo užterštas nitratais ir/ar organiniais junginiais.

Lauko tualetą statykite kuo toliau nuo šulinio. Gyvulių mėšlui laikyti parinkite atokesnę vietą. Tiek mėšle, tiek žmogaus išmatose esančios medžiagos gali prasiskverbti iki gruntinio vandens ir, pavyzdžiui, nitratais užteršti Jūsų ar kaimyno šulinio vandenį.

Sužinoti, ar Jūsų geriamas vanduo yra geros kokybės, galite nemokamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu 8-800 40403.

Norint įsitikinti, ar šulinio vanduo neužterštas, galima kreiptis į apskrities visuomenės sveikatos centrą, kur atliekami reikiami tyrimai: Alytuje tel. 8-315 51193 Šiauliuose tel. 8-41 596373 Kaune tel. 8-37 331688 Tauragėje tel. 8-446 61167 Klaipėdoje tel. 8-46 410334 Telšiuose tel. 8-444 69720 Marijampolėje tel. 8-343 91315 Utenoje tel. 8-389 61941 Panevėžyje tel. 8-45 461081 Vilniuje tel. 8-5 2124098

Sodybų, kuriose yra kūdikių, šuliniai dėl taršos nitratais tiriami nemokamai, nes apsinuodijimas nitratais kūdikiams gali būti mirtinas.


Mėgstate daržoves, vaisius? > Jei galite, geriau žemės ūkio produktus pirkite iš pažįstamų ūkių, kur matote, kaip jie auginami, arba rinkitės ekologišką produkciją, kuri auginama naudojant gerokai mažiau trąšų ir be sintetinių pesticidų.Vartodami ekologiškus produktus, ne tik rūpinamės savo ir šeimos sveikata, bet ir prisidedame prie vandens taršos mažinimo. > Esant galimybei, vaisius ir daržoves užsiauginkite patys. „Ekologinis žemės ūkis“ – tai Lietuvos ženklas, kuriuo ženklinami ekologiški produktai

Europos Sąjungos ekologinis ženklas, galiojo iki 2010 m. liepos mėn.

Europos Sąjungos ekologinis ženklas, galiojantis nuo 2010 m. liepos mėn.


Auginate gyvulius, bet neturite mėšlidės? Laikinai mėšlą galėtumėte laikyti aikštelėje, išklotoje kelių centimetrų sausų durpių sluoksniu ar pusės metro smulkintų šiaudų ar lapų sluoksniu, kuris sugertų iš mėšlo išsiskyrusį skystį. Sukrautą mėšlą reikėtų uždengti plėvele ar apkrauti durpėmis ar smulkintais šiaudais. Taip apsaugosite vandens telkinius, nes mėšle esantis azotas ir fosforas nebus išplautas į upes, ežerus.

Turite daržą ar visą ūkį? O Jūsų kaimynas? > Jei žemdirbystės laukas ribojasi su upe ar ežeru, palikite 5–10 metrų upės ar ežero pakrantės laisvai želti. Šiame pakrantės ruože susilaikys medžiagos, kurių neturėtų iš dirvos patekti į vandenį. > Ankstyvą pavasarį dirvą tręškite pašalui išėjus. Į įšalusią dirvą neprasiskverbusios trąšos lietaus nuplaunamos į upę ar ežerą. > Taikykite sėjomainą. Kas 2–3 metus tame pačiame lauke kaitaliojant žemės ūkio kultūrų pasėlius, augalai iš dirvos pasisavina daugiau maisto medžiagų – azoto ir fosforo, tad lietus jų nenuplauna į vandens telkinius. > Laukus tręškite, atsižvelgdami į pasėliams reikalingus trąšų kiekius. Trąšų pertekliaus augalai nepasisavina, tad lietus jį nuplauna į upę ar ežerą arba ištirpęs jis pasiekia gruntinius vandenis. Pastebėta, kad iš dirbamų laukų į vandens telkinius daugiausia patenka azoto ir fosforo junginių. Dėl to suveša upių pakrančių augalai, o ežerai ima dumblėti.


Vykstate į darbą automobiliu? Automobiliai ne tik teršia miesto orą. Jiems prižiūrėti reikia ir nemažai pavojingų skysčių – benzino, alyvų, valiklių, kurių su lietumi gali patekti į vandens telkinius. Ypač žalinga plauti automobilius šalia vandens telkinių arba kiemuose – tiesiogiai arba per lietaus kanalizaciją į upes, ežerus gali patekti daug pavojingų medžiagų. Be to, automobiliu prie upės, ežero ar kito vandens telkinio galima privažiuoti ne arčiau kaip 25 metrus (išskyrus miestuose). Todėl, jei galite, geriau rinkitės dviratį. Juo galėsite minti ir visai šalia upės esančiais keliukais, nepravažiuojamais automobiliu.

Turite maišų nuo pesticidų, dažų skardinių, lako, mašinų alyvos taros? Tai pavojingos atliekos, kurias išmesti reikėtų tik tam skirtose vietose. Pasiteiraukite vietos savivaldybėje, kur Jūsų rajone yra pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės. Ten jas ir priduokite. Netvarkingai ar ne vietoje paliktos pavojingos atliekos gali užteršti netoliese esančią upę ar gruntinius vandenis. šiais ir panašiais ženklais paženklinti produktai reiškia, kad panaudoti jie tampa pavojingomis atliekomis, kurias galima išmesti tik tam skirtose vietose.


Skalbiate drabužius? Ar kažkas tai daro už Jus?

Jūsų namuose dažnai tvyro valymo priemonių skleidžiamas kvapas?

Dauguma naudojame skalbimo miltelius. Daugelio jų sudėtyje yra iki 30 % fosfatų. Šios medžiagos, skirtos vandeniui minkštinti, patekusios į upes, skatina vešėti vandens augalus ir dumblius, o šiems yrant, vandenyje mažėja deguonies, todėl žuvys ima dusti. Norėdami mažiau teršti vandenį, galime rinktis skalbimo priemones, kuriose fosfatų ne daugiau kaip 5 %, o dar geriau, kad jų ten visai nebūtų.

Tokį kvapą neretai skleidžia agresyvi buitinė chemija, kuri pirmiausia gali pakenkti ją naudojančiam žmogui – sukelti alergiją, dirginti odą. Šių chemikalų su nuotekomis patenka ir į vandens telkinius. Čia, kaip ir klozete tūnančias bakterijas, jie žudo vandens organizmus. Nekenkdami aplinkai paviršius (klozetų, vonių, kriauklių) galite valyti acto ir vandens mišiniu arba geriamąja soda. Yra ir efektyvesnių bei vandens aplinkai mažiau kenksmingų priemonių, paženklintų šiais ženklais.


Dažnas linkęs dėl upių ir ežerų taršos labiausiai kaltinti žemės ūkį, pramonę, miestų nuotekų valymo įrenginius. Tačiau ar patys neprisidedame prie šios taršos, kad ir naudodami pramonės produktus, kuriuos gaminant buvo teršiamas vanduo, arba nelegaliai naudodamiesi lietaus kanalizacijos ar drenažo sistemomis? Neabejotinai vandens švara priklauso ir nuo mūsų. Tad pasidomėkime, kaip kiekvienas galėtume prisidėti prie vandens taršos mažinimo, papasakokime apie tai kitiems arba tiesiog parekomenduokime jiems perskaityti šį leidinuką.

Daugiau informacijos vandens valdymo klausimais Jums suteiks Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, tel.: 85-2662 815 arba el.paštu aaa@aaa.am.lt.


Leidinys parengtas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinant projektą „Lielupės-Ventos-Dauguvos UBR valdymo planų parengimas“. Europos Bendrijos nuomonė ne būtinai sutampa su autoriaus nuomone. Leidinys atspausdintas ant 100 % perdirbto popieriaus. Leidinį parengė VšĮ Baltijos aplinkos forumas. Jame panaudotos Vytauto Knyvos, Ramūno Monkevičiaus ir Žymanto Morkvėno fotografijos. © Aplinkos apsaugos agentūra, 2010

Upės ir aš, 2010  

Informacinis leidinys apie vandens valdymą Lietuvoje

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you