Stulgys – vienas rečiausių ir įspūdingiausių paukščių Lietuvoje, žarstantis karoliukus

Page 1

Stulgys – vienas rečiausių ir įspūdingiausių Lietuvos paukščių, žarstantis karoliukus (lot. Gallinago media, angl. Great Snipe, vok. Doppelschnepfe)

Stulgys – globaliai nykstantis ir vienas rečiausių mūsų šalies paukščių. Jam būdinga ne tik išskirtinė, byrančių stiklinių karoliukų garsą primenanti trelė, bet ir įspūdingos tuoktuvių kovos. Pastaruoju metu šis tilvikinis paukštis peri tik 9 pasaulio valstybėse. Viena iš jų yra Lietuva. Gausiausiai mūsų krašte stulgių pastebima Nemuno deltoje. Čia suskaičiuojama apie 100 stulgių patinų. Stulgys dėl labai panašios išvaizdos dažnai painiojamas su artimiausiu savo giminaičiu perkūno oželiu. Nors šie paukščiai gyvena greta, jų gyvenimo būdas ir išskirtinės ypatybės labai skiriasi. Perkūno oželis žinomas dėl ožio mekenimą primenančio garso, kurį skrisdamas ir staigiai leisdamasis skleidžia plunksnomis, o stulgys visus pakeri ramia giesme, panašia į caksinčių karoliukų garsą. Įspūdingos tuoktuvių kovos Ypatingi stulgių tuoktuviniai ritualai vyksta tik ant žemės. O štai pagrindinė perkūno oželio pasirodymų arena – oras. Veisimosi metu nuo kelių iki keliasde­ šimt stulgių patinų susirenka į tuokvietes (Nemuno deltoje dažniausiai jų būna keliolika). Kiekvienas patinas užima savo teritoriją, kuri būna maždaug vieno kvadratinio metro dydžio, ir stengia­ si užgrobti arčiau centro esantį plotą, kurį mieliau renkasi patelės. Patinėliai demonstruoja įvairias pozas, gieda, šokinėja, sukasi, gainioja vienas kitą, ba­ dosi snapais. Tuoktuvės vyksta tamsoje. Dažniausiai prasideda likus valandai iki saulėlydžio ir baigiasi švintant, tačiau tuoktuvių įkarštyje stulgiai kartais nesi­ liauja giedoti ir gerokai prašvitus. Nemuno deltoje stulgių tuokvietės sudaro tam tikrą tinklą iš vienos pag­ rindinės ir kelių mažesnių papildomų

tuokviečių. Jų skaičius ir vieta skirtingais metais gali skirtis. Atstumai tarp atskirų tuokviečių dažniausiai būna keletas kilo­ metrų. Tie patys patinai neretai naudoja kelias tuokvietes. Patelės, tuokviečių arenose susipo­ ravusios su vienu patinu, dar tą pačią naktį, esant galimybei, skrenda į kitą, iš anksto pasirinktą tuokvietę, kur gali poruotis antrą kartą. Tuoktuvės aktyviausiai vyksta giedro­ mis, šiltomis ir ramiomis naktimis, o vėjuotu, šaltu oru ir lyjant jų gali visai ne­ būti arba paukščiai elgiasi daug santūriau. Ištvermingas ir greitas migrantas Migracijų periodu stulgys nesustoda­ mas gali nuskristi 67 600 km, keliau­ damas vidutiniu 97 km/val. greičiu. Pasaulyje nėra kito gyvūno, kuris galėtų įveikti tokius ilgus atstumus taip greitai!

Migruodami šie paukščiai apsistoja jiems nebūdingose vietose. Kartą Anykščių apylinkėse jie pastebėti net sode tarp obelų. Žiemoja į pietus nuo Sacharos (iki pat Pietų Afrikos): Kenijoje, Tanzanijoje, Nigerijoje, Benine, Senegale, Kamerūne, Gabone, Zaire, Zambijoje, Kongo Res­ pub­likoje, Namibijoje. Pavieniai paukščiai žiemą stebėti Indijoje, Arabijos pusiasalyje ir kai kuriose Indijos vandenyno salose. Įdomu • Patelės kiaušinius šildo ir jaunikliais rūpinasi vienos. Tai daro labai atsakin­ gai ir kruopščiai. Nuo lizdo pakyla tik tada, kai ant jo vos neužminama. Patelės su jaunikliais įsikuria netoli tuoktuvių arenų – maždaug vieno kilometro spin­ duliu. • Staigų stulgių nykimą XX a. pirmo­ joje pusėje mokslininkai sieja su plačiai paplitusia šių paukščių medžiokle.


• Stulgiai nesudaro porų, tad tikslaus jų skaičiaus sužinoti skaičiuojant pateles ar tuokvietes lankančius patinus – ne­ įmanoma. Dėl to stulgių populiacijos būklė vertinama skaičiuojant patinus per tuoktuves. Namai Nemuno delta – perspektyviausia stulgių perėjimo vieta. Čia galima rasti šiam lepiam paukščiui reikalingą kraš­ tovaizdžio įvairovę – tiek aukštesnių ir sausesnių plotų, tiek žemesnių ir drėgnesnių vietų. Stulgiai įsikuria drėg­ nose, užliejamose pievose ar ganyklose, kuriose tarpsta įvairiažolė augalija, daugybė bestuburių. Tačiau „karoliukų žarstytojai“ nemėgsta tokių klampynių, kokios yra tinkamos perkūno oželiui. Lizdus krauna sausose aukštažolėse pievose, kupstuotuose viksvynuose, pa­ vieniais krūmais ir aukšta žole apaugu­ siuose šlaituose. Maitinasi drėgnose ar net užmirkusiose vietose, kur minkštas gruntas, o tuoktuvės vyksta platesnėse pievose, kuriose yra visiškai atvirų ir sausų aikštelių (ant kalvelių). Stulgių išlikimą lemia ūkininkai Stulgiui reikia atvirų erdvių, kurių nebūtų be ūkininko pagalbos. Ypač gerai, jei šiam retam tilvikui tinkamose gyventi vietose nuo birželio pradedami ekstensyviai ganyti gyvuliai. Šienauti tokiose teritorijose reikėtų vėliau – bent jau nuo liepos vidurio. Taip apsaugomi kiaušiniai ir dar nesugebantys pabėgti jaunikliai. Nutraukus ūkinę veiklą ir teritorijoms užaugant sumedėjusia au­ galija, nendrėmis, švendrais, kaupiantis senam žolės sluoksniui, sąlygos stulgiui gyventi nebetinka. DIDŽIAUSIA TIKIMYBĖ PAMATYTI

Taip pat svarbu palaikyti tinkamą hi­ drologinį režimą, atsisakyti pesticidų, herbicidų ir kitų pavojingų medžiagų. Ūkininkaujant stulgiui palankiu būdu yra galimybė gauti kompensacines išmokas. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės į Nemuno deltos regioninio parko specialistus. Mityba Stulgiai labai išrankūs! 90 proc. šių paukš­ čių maisto sudaro sliekai. Taip pat jie neat­ sisako smulkių moliuskų, įvairių vabzdžių ir jų lervų. Jei dirvožemis per sausas – ba­ dauja. Kad galėtų paskanauti savo mėgs­ tamo lesalo, reikalingas atviras paviršinis gruntas – ganomų galvijų ištrypta žemė. Subtili pažintis Stulgys – slapukas, pievose stengiasi išlikti nepastebėtas ir tik labai arti priėjus pasibaido. Pamatyti šį itin retą paukštį pa­ siseka ne kiekvienam ornitologui, o ką jau kalbėti apie mažiau patyrusį stebėtoją! Jei vis dėlto norite susipažinti su šiuo tilviku, kreipkitės pagalbos į Nemuno deltos re­ gioninio parko specialistus. Jie užtikrins, kad pažintimi liktumėte patenkinti tiek jūs, tiek stulgiai. Tačiau jei netyčia mėne­ sienos užlietose pievose išgirsite pabirusių stiklinių karoliukų garsą – žinokite, kad atsidūrėte stulgių tuoktuvėse. Retasis stulgys labai panašus į mūsų kraštuose daug dažnesnį perkūno oželį – apsitaisęs tokiu pat rudu slepiamuoju ap­ daru. Tačiau stulgys stambesnis, jo snapas storesnis ir trumpesnis. Kitaip nei perkū­ no oželio, stulgio krūtinės apačia, pilvas ir šonai išmarginti tamsiomis bangelėmis. Stulgys pasibaido tik visiškai arti prie jo priėjus, o pabaidytas, skirtingai nei perkū­ no oželis, skrenda tiesiai ir galima matyti išskirtinius baltus jo uodegos šonus.

Apsaugos būklė Lietuvos raudonojoje knygoje

Išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis, 0 (Ex) Ties išnykimo riba esanti rūšis, ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones, 1 (E) Pažeidžiama rūšis, kurios populiacija sparčiai mažėja, 2 (V) Reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl jos biologinių ypatybių, 3 (R) Neapibrėžto statuso rūšis, apsaugos sta­ tusui nustatyti trūksta duomenų, 4 (I) Išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas, 5 (Rs) Neįrašyta Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Žemėlapis iš svetainės www.maps.lt

Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.