Raudonkojis tulikas – platų repertuarą skambučių turintis paukštis

Page 1

Raudonkojis tulikas – platų „skambučių“ repertuarą turintis paukštis (lot. Tringa totanus, angl. Common Redshank, vok. Rotschenkel, rus. Травник) Labai atsargus ir garsus tilvikas raudonomis kojomis. Jis pirmasis skambutį primenančiu balsu, vis dažniau kartojamais „tiuh tiuh tiuiuh“ kitiems tilvikiniams paukščiams praneš apie galimą grėsmę. Įprasta paukščio giesmė pateisina jo vardą. Tai – malonių švilpesių serija „tiulih tiulih tiulih tiulih“. Skirtingomis aplinkybėmis raudonkojis tulikas vis kitaip cypsi, jo repertuaras atrodo neišsenkantis. Namai Peri šlapiose, užliejamose pievose, žemapelkėse, užpelkėjusiose ežerų ar upių pakrantėse, atvirose salose ir pan. Ne veisimosi metu taip pat aptinkami įvairių vandens telkinių pakrantėse, seklumose. Lizdą suka duobutėje tarp žolių ir slepia jį palenkiamais žolių stie­ beliais. Lietuvoje kasmet peri 600–800 porų. Gausiausiai šių paukščių galima pastebėti Nemuno deltoje. Ūkininkas gali padėti Iki 1990 m. ši tulikų rūšis buvo gausiau­ sia ir labiausiai paplitusi, tačiau paukščių populiacija sumažėjo dėl melioracijos ir buveinių kitimo. Jei įmanoma išvengti šlapynių sausinimo, neleisti pakrantėms užželti krūmais, raudonkojai tulikai savo „skambučiais“ tikrai jums padėkos. Tulikai puikiai sugyvena su ganomais galvijais, ypač mėsiniais. Besiganydami galvijai nuėda žolę, sumina takus ir taip sudaro sąlygas tulikams vaikštinėti ieš­ kant maisto.

Šiems tilvikiniams paukščiams norintis pagelbėti ūkininkas šienau­ damas tarp pradalgių vietomis turėtų palikti siaurus iki 15 cm nenušienau­ tus plotelius – savotišką prieglobstį

liz­dams. Rekomenduojama pradėti šienauti pievas ne anksčiau kaip nuo liepos 15 d., kad jaunikliai spėtų išsiperėti ir pasitraukti į gretimas teritorijas.


ŠIENAVIMO PAVYZDYS tiesiu ir tvirtu snapu, trumpesnėmis elegantiškesnėmis kojomis. Skraido palyginti greitai, ore gali daryti staigius posūkius. Jam skraidant aiškiai pastebimos ryškios baltos išilginės juostos ant sparnų. Raudonkojus tulikus galima stebėti visą dieną, gausiausia jų būna Šyšos, Pakalnės, Sausgalvių ir Tulkiaragės polderiuose, tvenkiniuose. Šienaujant nuo pievos kraštų link centro žūsta daugiausia paukščių ir žinduolių

Šienaujant pievos kraštų link, daugelis pievos gyventojų traukiasi į dar nenušienautą žolę ir gali išsigelbėti

Mityba Minta įvairiais bestuburiais: vabzdžiais, jų lervomis, kirmėlėmis, moliuskais, ku­ riuos tulikai gaudo braidydami vandens pakrantėse ir seklumose. Įdomu • Tulikas – Eurazijos paukštis, perintis nuo Islandijos šiaurės iki Ispanijos piet­ vakarių.

Apsaugos būklė • Dažniausiai skraido nedideliais būre­ liais, bet gali migruoti ir pavieniui, ir su­ daryti didelius būrius (iki 80 paukščių). Migruoja naktį. • Į perėjimo vietas pirmasis grįžta pati­ nėlis. Jis atlieka vilionių šokius – pakyla ir leidžiasi, skrisdamas gieda ir drebina žemyn nuleistais sparnais. • Raudonkojai tulikai yra ištikimi savo antrajai pusei. Poras sudaro visam gyve­ nimui. • Išsiritę paukščiukai maitinami apie 24 valandas, o paskui „išvaikomi“ iš lizdo, bet tėvai vis dar linkę juos prižiū­ rėti. Jaunikliai apsiplunksnuoja sulaukę 23–25 dienų. Patelė pirmoji palieka te­ ritoriją, o patinai lieka su jaunikliais, kol šie apsiplunksnuoja. Atpažinti padės kojos Dažniausiai šį paukštį pastebėsite vaikščiojantį pievose. Raudonkojis tulikas lengvai atpažįstamas iš ilgų oranžiškai raudonų kojų, balto antuodegio, raudonai juodo snapo. Visas apdaras – pilkai rudas, dryžuotas. Jei tuliko kojos purvinos, jį galima supainioti su tamsiuoju tilviku. Nuo šio raudonkojis skiriasi trumpesniu,

Lietuvos raudonojoje knygoje

Išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis, 0 (Ex) Ties išnykimo riba esanti rūšis, ją galima išsaugoti tik naudojant spe­ cialias apsaugos priemones, 1 (E) Pažeidžiama rūšis, kurios populiacija sparčiai mažėja, 2 (V) Reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl jos biologinių ypatybių, 3 (R) Neapibrėžto statuso rūšis, apsaugos sta­ tusui nustatyti trūksta duomenų, 4 (I) Išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas, 5 (Rs) Neįrašyta Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

DIDŽIAUSIA TIKIMYBĖ PAMATYTI

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa.

Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos Žemėlapis iš svetainės www.maps.lt


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.