Paukščių migracija – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių

Page 1

Paukščių migracija – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių Paukščiai iš visų gyvūnų išsiskiria ilgiausiais migracijų keliais. Padangių gyventojai du kartus per metus pakyla į tolimus žygius: rudenį, kai išskrenda iš savo gimtųjų kraštų, ir pavasarį, kai sugrįžta į gimtinę. Paukščių migracija – vienas paslaptingiausių gamtos reiškinių, kėlęs žmogui aibę klausimų, pagimdęs keisčiausių mitų ir aiškinimų. Nors klausimas, kur paukščiai dingsta rudenį ir iš kur atsiranda pavasarį, šiandien atrodo paprastas, daugybę amžių tai buvo neįmenama paslaptis net didžiausiems tų laikų išminčiams. Tai paskatino žmones tyrinėti šį reiškinį ir kurti neįtikėtinas versijas. Aristotelio versija: paukščių žiemos miegas ir povandeninės kregždės Šiandien verčiančią nusišypsoti versiją prieš daugelį amžių pateikė žymusis fi­ losofas Aristotelis. Tais laikais periodinį kregždžių, gandrų, vieversių, strazdų, varnėnų, karvelių, pelėdų dingimą rude­ nį ir atsiradimą pavasarį bandyta aiškinti žiemos miegu. Aristotelis manė, kad kai kurie paukščiai, atšalus orams, užmiega žiemos miegu čia pat, kur gyvena. Jis pirmasis paskelbė ir tokią fantastinę idė­ ją, kad kregždės žiemoja po vandeniu! Šimtus metų šią idėją kartojo kiti moks­ lingi ir išmintingi vyrai, besidomintys paukščių gyvenimu ir jį tyrinėjantys. Tuo tikėjo ir garsus švedų gamtininkas Karlas Linėjus. Jis nebuvo paskutinis taip manantis žmogus. Švedijos mokslų akademija 1849 m. nutarė skirti premiją žmogui, kuris aptiks gyvą kregždę po vandeniu. Tokių, žinoma, neatsirado, ir premija liko neįteikta.

Arkivyskupo teorija: žąsys išsirita iš gilių Gausios žąsų sankaupos, susitelkdavu­ sios Vakarų Europoje vėlyvą rudenį ir ten praleisdavusios visą žiemą, kėlė istoriko ir arkivyskupo Olauso Magnuso susidomė­ jimą. Tuo metu nežinota, kad pagrindinis žąsų perėjimo arealas – arktinė tundra, o Vakarų Europa tėra jų žiemovietės. Kaip žąsys peri ir ritasi, daug kas niekada nebu­ vo matęs, nes tai vyksta arktinėje tundroje, o paukščiai kaip tik pasirodydavo tuo metu, kai gausiai krisdavo ąžuolų gilės. Dėl to 1555 m. išleistame veikale „Šiaurės tautų istorija“ arkivyskupas aiškino, kad žąsys iš­ sirita iš ąžuolų gilių, nukritusių į vandenį. Kitos versijos Būta netgi teorijų, kad paukščiai iš­ skrenda į... mėnulį. Tokia garbė buvo suteikta naktiniams paukščiams. Kai taip vaizdingai klydo Aristotelis ir kiti išsimokslinę žmonės, nėra ko ste­

bėtis, kad įdomių versijų apie paukščių migraciją sklandė ir liaudyje. Iki pat šių dienų (ir Lietuvoje) yra tvirtai tikinčių, kad raiba gegutė kasmet rudenį pavirsta vanagėliu, o pavasarį vėl atgimsta gegu­ te. Dar vienas mitas, kad smulkiuosius paukštelius ant savo nugarų parneša didieji, pavyzdžiui, baltasis gandras parskraidina kielę. Senovėje žmonės niekaip negalėjo suprasti, kad toks mažas paukštelis kaip kielė gali įveikti didelius atstumus. Tuomet ir būdavo tikima, kad mažiems paukšteliams padeda didesnieji. Nepaisant visų netikėčiausių versijų, šiandien daugelis migracijos mįslių jau įmintos. Kodėl paukščiai migruoja Rudeniop, vėstant orams, daugelio paukščių maisto išteklių mažėja, o pačių paukščių gausėja. Mat sparnuočių gretas papildo jau išsiritę ir ūgtelėję jaunikliai. Maistui rasti eikvojama vis daugiau ener­ gijos. Šviesusis paros metas trumpėja, tad


laiko šioms paieškoms kasdien lieka vis mažiau. Šąlant orams, vis daugiau ener­ gijos reikia ne tik ieškant lesalo ir skrai­ dant, bet ir kūno temperatūrai palaikyti. Dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų paukš­ čiai pradeda ieškoti naujų maisto šaltinių, klajoja po apylinkes, vis perskrenda į ki­ tas teritorijas ar patraukia į pietus. Spėjama, kad dalį sėslių paukščių pasi­ likti perėjimo vietose iš dalies taip pat gali skatinti migracija. Kai rudenį dėl maisto stygiaus išskrenda dauguma paukščių, likusieji sparnuočiai pajunta, kad konku­ rencija sumažėjo, ir jie lengviau gali rasti maisto. Taip padidėja tikimybė išgyventi. Kodėl paukščiai perėti nepasilieka žiemovietėse Paukščiai migruoja ten, kur sąlygos iš­ gyventi geresnės. Palyginti trumpą vasarą mūsų kraštuose sparnuočiai lengvai ran­ da maisto. Čia jiems palanki oro tempe­ ratūra, tinkamos buveinės lizdams sukti. Migracija keičiasi Paukščių migravimo instinktas susifor­ mavo per šimtus metų ir vis dar kinta be­ sikeičiant klimatui ir gyvenamajai aplin­ kai. Vieni paukščiai prisitaiko gyventi naujose teritorijose, naujoje aplinkoje, kitiems tai nepavyksta ir jų mažėja. Sun­ ku nuspėti, kaip ateityje mūsų kraštuose jausis iki šiol įprastais laikomi paukščiai ir kokių naujų rūšių galime sulaukti. Paukščių migracijos pokštai Daugelis Lietuvoje gyvenančių paukščių migruoja. Mūsų šalyje žiemoja tik maža sparnuočių dalis. Tai – visiems puikiai žinomi didžioji zylė ir naminis žvirblis, miškų slapukai tetervinai, kurtiniai ir kt. Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus, arba Gandrų išskridimo, diena, Lietuvoje buvo minima nuo seno. Sakoma, kad artėjant šiai dienai gandrai pradeda būriuotis, ban­ dyti jėgas skrydžiui, o vieną dieną pakyla ir išskrenda. Panašiai elgiasi ir gervės, tik šie paukščiai skrisdami kartkartėmis su­ trimituoja, todėl migruojant yra dažniau matomi danguje nei žemėje. Kai kurie sparnuočiai į žiemojimo vietas išskrenda pavieniui, nepastebėti (pavyzdžiui, gegu­ tės, žalvarniai), o kai kurie telkiasi į būrius ir tarsi klaidina žmones. Pavyzdžiui, var­ nėnai pradeda migruoti jau rugpjūtį, ta­ čiau Lietuvoje matomi dar palyginti ilgai. Iš tikrųjų mūsų kraštuose jau išperėjusių varnėnų vietą užima šiauriau esančiuose kraštuose perėję paukščiai. Taigi žmonės, keiksnojantys mūsiškius varnėnus už nu­

lestas vyšnias, klysta – „lietuvaičiai“ uogas lesa jau kur nors Vokietijoje. Įdomu, kad pirmiausia išskrenda varnėnų jaunikliai, po jų – patelės, o paskutiniai – patinai. Gegutės elgiasi atvirkščiai – pirmiau išskrenda suaugę paukščiai. O štai žąsys dažniausiai trau­ kia kartu su visa šeima. Pakilę skristi tolimieji migrantai įveikia labai didelius atstumus. Štai mūsų krašte perintys baltieji gandrai žiemoja Pietų Afrikoje. Toliausiai žiemoti skrenda vabz­ džialesiai paukščiai, grūdlesiai apsiriboja kur kas trumpesnėmis kelionėmis. Paukščiai migruoja ir pavieniui, ir bū­ riais, kuriuos gali sudaryti iki kelių de­ šimčių tūkstančių individų. Dažniausiai matomi V formos būriai. Taip migruoja gervės, žąsys. Tokia virtinės sandara turi keletą privalumų: didžiausią vėjo pasi­ priešinimą tenka atlaikyti vedliui, todėl kitiems būrio paukščiams skristi yra kur kas lengviau. Vedliai kartkartėmis keičia­ si, nes ištverti tokį krūvį gali ne kiekvienas paukštis. Taip pat tokiais būriais skren­ dantiems paukščiams lengviau orientuo­ tis, greičiau galima pamatyti priešą. Varnėnai dažniausiai skrenda kompak­ tiško kamuolio formos būriu. Galima tik stebėtis, kaip visi būrio paukščiai laikosi skridimo krypties, skrenda ir manevruoja labai darniai. Kartais net neįtikėtina, kaip toks būrys, nelėtindamas greičio ir neiš­ irdamas, gali staigiai keisti kryptį, pakilti aukščiau ar greitai nusileisti iki pat že­ mės. Būriais migruojantys paukščiai daž­ niausiai skrenda dieną, o naktį keliauja pavieniui arba išretėjusiu, išsisklaidžiusiu būriu. Manoma, jog taip paukščiai keliau­ ja dėl to, kad naktį palaiko garsinį tarpu­ savio ryšį, o dieną – vizualinį. Tai padeda jiems orientuotis erdvėje. Dideli mažų keliautojų žygiai Ir kaipgi nesistebėsi mažiausiu Europos paukšteliu nykštuku, sveriančiu vos 5 g, kuris vieną dieną buvo sužieduotas Ventės rage, o kitą dieną jau atsidūrė Gotlando saloje? Kitąsyk jis nusitaiko į Vatikaną, lyg norėdamas pabučiuoti Popiežiui ranką ar gauti jo palaiminimą ateities žygiams. Kita 19,4 g sverianti narsuolė – šelme­ ninė kregždė, įveikusi 9 400 km atstumą iki Pietų Afrikos ir tiek pat kilometrų „sukarpiusi“ atgal, grįžo į tą pačią vietą, iš kur pakilo tolimam skrydžiui. Tai reiš­ kia, kad jai du kartus per metus teko per­ skristi Viduržemio jūrą ir galbūt iš karto nugalėti Sacharą. Lietuvių tokie mėgstami gandrai, tapę ne tik nacionaliniu, bet ir beveik nami­ niu paukščiu, kasmet nukeliauja apie 20 tūkst. km. Mūsų gandrai skrenda per

Baltarusiją, Bulgariją, Turkiją, Izraelį. Prie Raudonosios jūros galybė jų susi­ renka pailsėti, tada perskrenda jūrą ir tę­ sia kelionę per Egiptą Pietų Afrikos link. Pasiseka ne visiems: Etiopijoje, Somalyje, Zaire ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse gandrai medžiojami maistui. Tolimų skrydžių rekordininkai: ilgauo­ degė žuvėdra – 17 tūkst. km, paprastasis albatrosas – 16 tūkst. km. Gervės taip toli neskrenda. Jos žiemoja Viduržemio jūros pakrantėse, bet stebina jų skrydžio greitis (50–70 km per valandą) ir aukš­ tis (gali pakilti į 0,5 km aukštį). Kas 100 ar 200 km gervės nutupia pailsėti iš anks­ to žinodamos poilsio vietas. Paslaptingiausi Lietuvos sparnuočiai – ge­gutės ir lakštingalos. Nors šių sužieduota nemažai, apie jų žiemojimo vietas ir mig­ ra­cijos maršrutus beveik nieko nežinoma. Nemuno delta – svarbi stotelė migracijos kelyje Nemuno delta – išskirtinė Lietuvos vieta, kurią kiekvieną pavasarį ir rudenį aplanko tūkstančiai paukščių. Čia driekiasi vienas didžiausių pasaulyje sparnuočių migracijos kelių Via Baltica, dar vadinamas Baltosios arba Baltijos jūrų keliu. Pro Ventės ragą einantis paukščių migracijos kelias veda į Europos pietus, atogrąžų kraštus, net į Pie­ tų Afriką. Ventės ragas – viena geriausių vietų Europoje migruojantiems paukš­ čiams stebėti. Pavasarį sparnuočių balsų prisipildo kone visos Nemuno deltos pie­ vos, o štai rudenį čia jie ilgai neužsibūna. Pasitaiko dienų, kai rugsėjo–spalio mėne­ siais Lietuvos pajūriu praskrenda 2–3 mln. paukščių. 70–80 proc. jų patraukia per Kuršių neriją, o kiti 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ven­ tės rago link. Ventės rage paukščiai stebimi ir žieduojami nuo 1929 m. Nemuno delta – labai svarbi paukščių stotelė tarptautiniu mastu, todėl visa ūkinė veikla šioje teritorijoje turi įtakos tūkstančiams sparnuočių, net tiems, ku­ rie čia vieši neilgai, o tik stabteli pailsėti.

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.