Paukščiams draugiškos šienavimo ir ganymo technikos

Page 1

Paukščiams Palankūs šienavimo ir ganymo būdai Per pastarąjį šimtmetį pievų, ypač šlapynių, Europoje labai sumažėjo. Daug jų buvo nusausintos, nemažai apleis­ tos ar intensyviai šienautos. Nykstant šioms buveinėms, namų neteko daugelis pievų ir pelkių paukščių. Nemuno deltoje vis dar yra išsaugota nemažai šio natūralaus lobio plotų, todėl čia tarpstančių atvirų plotų apsauga svarbi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Paukščius saugantys ir dėl jų papildomus įsipareigojimus prisiimantys ūkininkai gali pretenduoti į išmokas, kurių dydis priklauso nuo įsipareigojimų masto. Šienavimas Šienaujant svarbu atkreipti dėmesį į ter­ minus ir technologijas. Terminai Pievas reikėtų šienauti, kai dauguma paukščių jauniklių jau skraido, o dar geriau – kai vada išskrenda. Skirtingų paukščių rūšių jaunikliai pradeda skrai­ dyti skirtingu laiku. Anksčiausiai (jau gegužės pabaigoje) nuo žemės pakyla dirvinių vieversių, pempių jaunikliai, bet daugelis paukščiukų skraidyti pradeda tik birželio pabaigoje. O štai vėlai perin­ čių paukščių (kurapkų, putpelių, griežlių ar globaliai nykstančių meldinių nen­ drinukių) bent dalis jauniklių pradeda skraidyti tik įpusėjus liepai ar dar vėliau (pavyzdžiui, antrąją vadą meldinės nen­ drinukės peri antroje rugpjūčio pusėje). Norint išsiaiškinti optimalų šienavimo laiką, vertėtų pasikonsultuoti su Nemuno deltos regioninio parko specialistais. Jie nurodys, kokie paukščiai pievoje peri ir kada jų jaunikliai jau geba pabėgti nuo šienavimo technikos.

Technologijos Žolę pjauti reikėtų kasmet bent kartą per metus. Šienaujant rečiau pieva tampa ne­ labai tinkama pašarui, blogėja pievų žolinė sudėtis, pradeda augti krūmai ar nendrės.

Žolę patariame pradėti pjauti nuo šie­ naujamo lauko centro. Iš centro spirale arba linijomis judama pakraščių link. Taip apsaugomi pievoje besislepiantys paukščiai. Jie vengia neįprastos, ką tik nušienautos aplinkos, todėl bando slėptis žolėje, traukiasi nenušienauto ploto link.


▲Šienaujant nuo pievos kraštų link centro žūsta daugiausiai paukščių ir žinduolių

Šienaujant pievos kraštų link, daugelis pievos gyventojų traukiasi į dar neneušienautą žolę ir geba išsigelbėti ▼►

Idealiu ūkininkavimo modeliu laiko­ mas šienavimo ir ganymo derinys – žolė pjaunama kuo vėliau kartą per metus, o paskui atolas nuganomas. Kiti patarimai Vis dėlto šiuos patarimus gali būti sunku pritaikyti Nemuno deltos polderiuose, kur šienaujamus plotus riboja sausinimo kanalai. Tokiu atveju prie šienavimo priemonės tikslinga įrengti specialų bai­ dytuvą – rėmą, prie kurio kas 40–50 cm pritvirtintos dirvos paviršių siekiančios grandinės. Baidytuvas veiksmingas, kai grandinės liečia žemę ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo pjovimo įrenginio. Saugant paukščius, kurie lizdus krauna pievų kupstuose (pavyzdžiui, raudonkojai tulikai ir griciukai), tarp pradalgių vietomis reikėtų palikti siaurus (iki 15 cm) nenu­ šienautus plotelius – savotišką prieglobstį lizdams. Dar labiau pagelbėsite paukščiams, jei skirtingose pievose arba atskirose jų da­ lyse šienausite skirtingu metu. Anksčiau nušienautose vietose paukščiai maitinsis, o vėliau šienaujamose zonose jie saugiai augins jauniklius. Šienaujant traktoriais šlapias pievas ir žemapelkes, susiduriama su dar viena problema – provėžomis ir suardoma velėna (sunkūs traktorių ratai klimpsta ir suslegia dirvožemį, įspaudžia velėną

į dirvą). Užsienio šalių (Lenkija, Balta­ rusija ir kt.) patirtis rodo, kad didelėse teritorijose labai pravartūs plačiavikšriai traktoriai, kurių žala velėnai yra palyginti nedidelė. Šienaujant Nemuno deltos pol­ derių ir pamario pievų žolynus tuomet, kai gruntinis vanduo yra bent 20–30 cm gylyje, galima naudoti ir įprastą žemės ūkio techniką. Pakanka uždėti po antrą porą ratų, pritaikyti nevisiškai pripūstas arba modernias mažo slėgio padangas. Gamtai palankiausia, kai iš žolės ruošia­ mas šienas (ne silosas ar šienainis). Tada žolė vietoje nesmulkinama, o nupjautoje ir vietoje džiovinamoje žolėje prieglobstį ran­ da įvairūs vabzdžiai ir bestuburiai. Nupjau­ tą žolę būtina iš pievos išvežti, nes pūvant išskiriamas azotas pakeičia žolės struktūrą.

• Stengtis palaikyti natūralias žolių ben­ drijas. Įsėjus kitų žolių, keičiasi pievos rūšinė sudėtis. • Nenaudoti trąšų ir kitų cheminių medžiagų. Nuo jų žūsta daug vabzdžių, cheminės medžiagos kaupiasi paukščių organizme. • Nearti. Suartoje dirvoje sumažėja bestuburių ir pablogėja paukščių maitini­ mosi sąlygos. • Nenutraukti ūkinės veiklos ir sąmo­ ningai neužsodinti mišku.

Ganymas Gyvulių ganymas didina kraštovaizdžio struktūrinę įvairovę, todėl ši veikla yra la­ bai naudinga gamtai. Svarbiausias dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį, – ganymo in­ tensyvumas. Rekomenduojama ganyti ne daugiau kaip vieną sąlyginį galviją hektare.

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT ir Baltijos aplinkos forumo nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.