Mėlyngurklė – viena geriausių krašto giesmininkių

Page 1

Mėlyngurklė – viena geriausių krašto giesmininkių

(lot. Luscinia svecica, angl. Bluethroat, vok. Blaukehlchen) Kaip ir jos „pusseserė“ lakštingala, mėlyngurklė pasižymi nepaprastais vokaliniais sugebėjimais. Jos giesmė labai sudėtinga. Girdima visą dieną, bet dažniausiai prietemoje. Į jos „repertuarą“ įeina daugelio pamėgdžiojamų paukščių balsai, įvairūs atsitiktinai išgirsti ir įsiminti garsai (beldimas, girgždėjimas ir kt.). Patinas dažniausiai tuoktuvių giesmelę gieda tupėdamas krūmo viršūnėje. Giedodamas kartais atlieka ir tuoktuvių skrydį – kiek paskridęs aukštyn, išskečia sparnus bei uodegą ir sklendžia į buvusią tupėjimo vietą. Mėlyngurklė – reta, sunkiai pastebima ir mažai ištirta paukščių rūšis. Namai Mėlyngurklės – didelės slapukės. Kaip ir jų giminaitės lakštingalos, gyvena drėgnuose krūmynuose, dažniausiai esančiuo­ se ežerų pakrantėse, upių deltose, žema­ pelkių pakraščiuose ir pačiose pelkėse, taip pat viksvynuose, švendrynuose su krūmais. Nemėgsta vandens pertekliaus. Turimais duomenimis, kartu su Žuvinto rezervatu ir dar keliomis teritorijomis Ne­ muno delta yra svarbiausia šių paukščių veisimosi vieta Lietuvoje. Spėjama, kad čia gali perėti kiek daugiau nei 10 porų. ūkininkas gali padėti Šienaudamas pievas ar ganydamas jose gyvulius, ūkininkas padeda mėlyngurklei prasimaitinti. Šienaujamose užlie­ jamose pievose gausu šiam paukščiui tinkamo maisto. Mėlyngurklėms pražūtingas teritorijos hidrologinio režimo pakeitimas (tiek sausinimas, tiek apsėmimas). Nors joms


nepatinka krūmynų sutankėjimas ar nen­ drynų suvešėjimas atvirose šlapžemėse, pavieniai krūmai ir tanki žolinė augalija reikalinga. Jei jums priklausančiose pie­ vose pastebėjote šį giesmininką, pasisten­ kite atsižvelgti į šiuos paukščio poreikius. Mityba Minta įvairiais vabzdžiais, daugiausia vabalais ir jų lervomis. Vasaros pabaigoje ir rudenį lesa įvairias uogas. Įdomu • Pirmieji parskrenda patinai. Lizdą suka patelė, dažniausiai ant žemės, pavė­ singose, retai žmonių lankomose vietose, po tankiu krūmu, kupstu ar potvynio suneštomis sąnašomis. Lizdas palyginti nerišlus, dažniausiai susuktas iš sausų ievos šakelių ir lapų, šaknelių, žalių samanų. Gūžta išklojama augaliniais pūkais, plunksnomis, arklio uodegos ašutais ir kt., todėl lizdas sunkiai paste­ bimas. • Nors Lietuvoje šis paukštis retas, pa­ saulinė populiacija pakankamai didelė. • Šiltėjant klimatui, mėlyngurklės iš Sibiro tiesiai per Beringo sąsiaurį pasi­ traukė į Aliaską. • Manoma, kad egzistuoja trys mėlyn­ gurklių porūšiai, skiriami pagal puoš­ niąją apykaklę – vienas porūšis mėlynoje apykaklėje turi baltą dėmę centre, kitas – raudoną, trečias jos neturi. Lietuvoje aptinkamas pirmasis porūšis. Pamatyti sudėtinga Mėlyngurklė pastebima retai, nes aktyvi tampa daugiausia naktį ar prie­ temoje. Dažniausiai girdima tik giesmė. Ji labai sudėtinga, panaši į lakštinga­

los. Giesmė prasideda lėtai ir pamažu greitėja. Geriausia prieš leidžiantis į paukščio paieškas paklausyti jo balso internete. Jei jums pavyks pamatyti mėlyngurklės patinėlį, jį nesunkiai atpažinsite iš itin puošnios apykaklės. Nuo pat snapo iš tolo šviečia ryškiai mėlynas, kaip šilkas blizgantis pagurklis, kurio viduryje – balta dėmė. Ši „kaklaskarė“ nuo rudos krūtinėlės atskirta juodu dryželiu. Sakytum, paukščiui smeig­ tuku su balta galvute buvo prisegtas rugiagėlės žiedas. Patelę atpažinti sun­ kiau, nes ji puošiasi kur kas kuklesne „kaklaskare“ – ant kaklo pastebima kiek šviesesnė dėmė, apvedžiota juodu apvadu. Kaip ir patinėlis, turi ryškų balsvą antakį. Dėl slapto būdo paukštį sunkiai aptin­ ka ir mokslininkai. Jei jums pasiseks šį retą Nemuno deltos gyventoją išgirsti ar pamatyti, būtinai praneškite Nemu­ no deltos regioninio parko direkcijai. Galbūt jūs tapsite mokslinio proveržio, tyrinėjant šią rūšį, liudininku.

Apsaugos būklė Lietuvos raudonojoje knygoje

Išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis, 0 (Ex) Ties išnykimo riba esanti rūšis, ją galima išsaugoti tik naudojant spe­ cialias apsaugos priemones, 1 (E) Pažeidžiama rūšis, kurios populiacija sparčiai mažėja, 2 (V) Reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl jos biologinių ypatybių, 3 (R) Neapibrėžto statuso rūšis, apsaugos statusui nustatyti trūksta duomenų, 4 (I) Išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas, 5 (Rs) Neįrašyta Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.