Mažasis erelis rėksnys – paslaptingas ir retas miškų gyventojas

Page 1

Mažasis erelis rėksnys – paslaptingas ir retas miškų gyventojas (lot. Aquila pomarina, angl. Lesser Spotted Eagle, vok. Schreiadler) Nemuno deltoje galima aptikti palyginti retą miškų paukštį – mažąjį erelį rėksnį. Jis labai jautriai reaguoja į trikdymą, todėl jo perėjimo vietos nuo pagrindinių kelių būna nutolusios ne mažiau nei 320 m, nuo lauko ir miško kelių – bent 260 m, o nuo sodybų – bent 500 m. Nors ir vengia žmogaus kaimynystės, mažieji ereliai rėksniai dažnai pastebimi pamiškėse, nes daugiausia maitinasi atvirose vietose. Įdomu • Mažaisiais ereliais šie paukščiai vadi­ nami ne todėl, kad yra maži (atstumas tarp ištiestų sparnų galų siekia pusantro metro, svoris – iki 2 kg), o dėl to, kad už juos šiek tiek didesni giminaičiai vadina­ mi didžiaisiais ereliais rėksniais. Epitetas „rėksnys“ parodo triukšmingą paukščių gyvenimo būdą. Ypač gerai jie girdimi veisimosi laikotarpiu. • Iš mažųjų erelių rėksnių vados dažniau­ siai išgyvena tik vienas jauniklis. Anksčiau išsiritęs ir daugiau jėgų turintis vyresnėlis dominuoja lizde – sulesa visą tėvų sume­ džiotą maistą, kitaip jaunėlį guja. Galiau­ siai jaunesnis jauniklis žūsta ir ereliai jį sulesa. Gamtoje tai – įprastas reiškinys. Norint, kad rūšis išliktų, reikia, kad pali­ kuonys būtų stiprūs ir ištvermingi. Dauge­ lis plėšriųjų paukščių jauniklių sulesa 3–4 kartus daugiau nei suaugęs, todėl tėvams tenka didžiulė atsakomybė. Auginant vieną jauniklį sėkmės tikimybė didesnė. • Erelis grobio ore negaudo. Paukščiai medžioklės būdą renkasi priklausomai nuo paros laiko ir orų sąlygų: ryto ir

vakaro valandomis ereliai dažniau tyko, o dieną medžioja sklandydami. Lietui ly­ jant, esant labai stipriam vėjui arba štiliui, medžioja tykodami arba vaikščiodami. • Šie ereliai daugiau negu pusę metų praleidžia ne Nemuno deltoje, nes žie­ moti skrenda net iki Rytų ar Pietų Afri­ kos. Jų 9 tūkst. kilometrų kelionė trunka apie tris mėnesius. Jei skristų tolygiai, per dieną erelis nukeliautų nuo Šilutės iki Klaipėdos ir atgal. • Seniausias Lietuvoje užregistruotas erelis yra 21 metų amžiaus. Kadangi šie paukščiai gyvena iki 26 metų, mūsų šaly­ je pastebėtas 21 metų erelis – jau senatvės sulaukęs paukštis. • Nemuno deltoje aptikta vienintelė Lie­ tuvoje gyvenanti mišri didžiojo ir mažojo erelių rėksnių pora, kuri susilaukė jauniklio. • 73 proc. mažųjų erelių rėksnių gyvena Europoje. Ūkininkas gali padėti Šiam paukščiui svarbūs tiek miškai, kuriuose jis gyvena, tiek pievos, kuriose jis medžioja.

Jei jums priklausančiame miške pa­ stebėjote panašų paukštį, pasitarkite su Nemuno deltos regioninio parko direkci­ jos specialistais. Turėtumėte rasti abiem pusėms naudingą sprendimą. Nesiartin­ kite prie paukščių lizdo, venkite ūkinės


veiklos greta esančiose teritorijose. Ma­ žasis erelis rėksnys itin jautriai reaguoja į trikdymą. Nors yra sėslus, dėl trikdymo gali palikti savo lizdą. Didžiausią dalį grobio šie ereliai randa pievose. Čia jie medžioja visą veisimosi laiką (nuo parskridimo iki išskridimo į žiemovietes). Jei šis miško gyventojas lankosi jūsų pievoje, pasistenkite pievą išlaikyti – neleiskite užželti krūmais, neapsodinkite mišku. Labai palanki ere­ liams ekstensyvi gyvulininkystė. Taip pat būtina laikytis pesticidų, herbicidų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų naudo­ jimo instrukcijų, jei įmanoma – visai jų vengti. Dėl cheminių medžiagų mažėja ereliams tinkamo grobio (varliagyvių ir kitų gyvių). Be to, jos kelia grėsmę paukš­ čių sveikatai. Erelis užima aukščiausią vietą mitybos grandinėje, todėl per grobį sukaupia didžiausią kiekį teršalų (kylant mitybos grandine, teršalų kiekis didėja). Tai gali lemti spartų erelių nykimą. Dirbami laukai didžiąją veisimosi sezo­ no dalį yra netinkami ereliams maitintis. Juose šie paukščiai pradeda medžioti tik vasaros pabaigoje, kai nuimamas derlius ir lieka grūdinių kultūrų ražienos. Jei yra galimybė, vertėtų jų nesuarti bent iki rugsėjo vidurio ir leisti ereliams medžioti ražienose šmirinėjančius graužikus. Ir pievose, ir laukuose būtina išsaugoti pavienius medžius, jų grupes. Juos ereliai naudoja kaip stebyklas, nuo kurių medžio­ ja derlių naikinančius pelėnus ir peles. Mityba Dažniausias šio paukščio grobis – peli­ niai graužikai, varlės, kurie sudaro apie 80 proc. viso grobio. Namai Gyvena drėgnuose mišriuose ir lapuo­ čių miškuose. Mėgsta pamiškes, vietas prie aikščių, pievų, pelkučių, plynų kir­ taviečių. Nemuno deltoje peri drėgnuose

ir brandžiuose Šilutės miškų urėdijos Sa­ kūčių, Kintų, Žalgirių, Kūlynų, Berštų miškuose, Me­ džioklės pelkėje. Gausiausiai aptinkamas Vidurio Lietuvos miškuose. Subtili pažintis

Mažąjį erelį rėksnį Nemuno del­ toje galima pamatyti Šyšos ir Saus­ galvių polderiuose, prie Tatamiškių pievų arba Medžioklės pelkės apylinkė­ se. Ankstų vasaros rytą ar vakare čia jį galima stebėti sklandantį virš pievų ar besiilsintį pavieniuose medžiuose, ant šieno rulonų. Atpažinti mažąjį erelį rėksnį nelengva. Galima nesunkiai jį sumaišyti su labai panašiu retuoju „pusbroliu“ didžiuoju ereliu rėksniu ar suopiu. Palyginti su di­ džiuoju ereliu rėksniu, mažojo sparnai yra ilgesni ir siauresni, o dengiamosios plunksnos šviesesnės nei juodos plas­ nojamosios (didžiojo erelio rėksnio, priešingai – dengiamosios plunksnos yra tamsesnės). Didesnė tikimybė Lie­ tuvoje sutikti mažąjį erelį rėksnį, nes Nemuno deltoje ir apskritai mūsų šalyje jis dažnesnis. Nuo suopio atskirti mažąjį erelį rėksnį lengviausia, kai šis skrenda. Mažasis erelis rėksnys didžiąsias plasnojamąsias plunksnas laiko išskėtęs, todėl jos ma­ tomos lyg išskėstos rankos pirštai, kai skrenda, sparnų galai būna kiek nukarę žemyn. O suopis sklando kiek pakel­ tais sparnais, didžiųjų plasnojamųjų plunksnų galai truputį užriesti į viršų, sklęsdamas sparnus šiek tiek sulenkia. Skrendantis mažasis erelis rėksnys atro­ do juodas. Ereliai rėksniai jautriai reaguoja į trik­ dymą. Pamatę erelį nesiartinkite prie jo – grožėkitės paukščiu iš tolo.

Apsaugos būklė Lietuvos raudonojoje knygoje

Išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis, 0 (Ex) Ties išnykimo riba esanti rūšis, ją galima išsaugoti tik naudojant spe­ cialias apsaugos priemones, 1 (E) Pažeidžiama rūšis, kurios populiacija sparčiai mažėja, 2 (V) Reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl jos biologinių ypatybių, 3 (R) Neapibrėžto statuso rūšis, apsaugos sta­ tusui nustatyti trūksta duomenų, 4 (I) Išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas, 5 (Rs) Neįrašyta Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

DIDŽIAUSIA TIKIMYBĖ PAMATYTI

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa.

Žemėlapis iš svetainės www.maps.lt

Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.