Lingė – ore besisupantis atvirų vietų paukštis

Page 1

Lingė – ore besisupantis atvirų vietų paukštis (lot. Circinae, angl. Harrier, vok. Wiesenweihe) Lingės – į vanagus panašūs paukščiai, kuriems būdingas išskirtinis polėkis: lingės skrenda aukštai iškėlusios sparnus ir linguodamos į šonus. Į šį savitą bruožą atsižvelgta šiems sparnuočiams suteikiant lietuvišką pavadini­ mą. Nuo panašių plėšriųjų paukščių linges galima atskirti iš sudaromo grakštumo įspūdžio: jų sparnai ilgi ir siau­ ri, kūnas ir uodega liekni. Lingės įsikuria atviruose plotuose. Lietuvoje stebimos 4 rūšys, o Nemuno deltoje – 2 rūšys (nendrinė ir pievinė): • Nendrinė lingė (Circus aeruginosus); • Pievinė lingė (Circus pygargus); • Javinė lingė (Circus cyaneus) (Lietu­ voje gali perėti iki 5 porų); • Stepinė lingė (Circus macrourus) (globaliai nykstanti rūšis, Lietuvoje nuo 1981 m. matyta 26 kartus). Visų rūšių siluetai ir skrydis labai pana­ šūs, jas ypač lengva supainioti žvelgiant iš tolo. Nemuno deltoje iš visų rūšių labiausiai tikėtina pamatyti palyginti dažną nendrinę arba Lietuvoje retesnę pievinę lingę. Nendrinė lingė Tai didžiausia iš visų mūsų šalies lingių. Jos apdare vyrauja ruda spalva. Lyginant su kitais ne lingių genties Europos plėš­ riaisiais paukščiais, tai – grakštus ilga­ kojis sparnuotis. Nendrinę lingę stebint iš arčiau, ryškėja išskirtiniai jos bruožai. Aplink akis plunksnos sudaro savotišką ratą (kaip pelėdų), vadinamąjį skruostų vainiką. Rūšį atpažinti padeda medžiok­

linio skrydžio ypatumai: nendrinės lingės „slysta“ oru žemai ir neskubiai, dažnai sulig nendrių viršūnėmis, daro kilpas, tartum „šukuotų“ teritoriją. Pasižvalgius su žiūronais pirmoje gegužės pusėje ga­ lima išvysti įspūdingus jų tuoktuvinius šokius danguje.

Nendrinės lingės pavadinimas sako, kad lizdus šis paukštis mėgsta krauti nendrių ir siauralapių švendrų sąžaly­ nuose, ne taip kaip kitos lingės, kurių bu­ veinės atviresnės. Renkasi tokias vietas, kur vandens gylis būna 40–50 cm. Lizdą supantis vanduo puikiai saugo dėtis nuo Nendrinė lingė


sausumos žinduolių, todėl nusausintas teritorijas paukščiai palieka. Nemuno deltoje ir Žuvinte nendrinių lingių paste­ bima daugiausia Lietuvoje. Pievinė lingė Rečiau nei nendrinė Lietuvoje aptinka­ ma lingė. Ji įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nemuno deltoje šią lingę galima pamatyti ne taip dažnai kaip nendrinę. Pievinė lingė yra kur kas mažesnė už nendrinę ir šiek tiek mažesnė už javinę. Kaip ir pastaroji, ji yra šviesiai pilka, juo­ domis plasnojamosiomis plunksnomis. Skiriasi tik tamsia juostele sparno viršuje, juostuota sparno apačia ir rudomis dė­ melėmis ant pilvo. Skirtingai nei nendrinė, pievinė lingė daž­ niausiai apsigyvena atvirose pelkėtose vieto­ se, užpelkėjusiose ežerų ir upių pakrantėse. Javinė lingė Lietuvoje dažniau aptinkama per migra­ ciją. Manoma, kad mūsų šalyje peri iki 5 porų, Nemuno deltoje neužregistruota nė vieno perėjimo atvejo. Javinė lingė šiek tiek mažesnė už nen­ drinę. Patinas nuo kitų lingių skiriasi bal­ tu antuodegiu ir juodais sparnų galais. Lizdą krauna ant žemės iš žolių stiebų ir šiaudų. Stepinė lingė Mūsų krašte stepinė lingė nuo 1981 m. matyta 26 kartus. Tai itin retai užklystanti rūšis. Kiek mažesnė už nendrinę. Labai pa­ naši į javinę ir pievinę linges. Suaugęs patinas veisimosi apdaru nuo javinės lin­ gės skiriasi juodų dėmių sparnų galuose forma ir dydžiu (juodas plotas mažesnis ir siauresnis). DIDŽIAUSIA TIKIMYBĖ PAMATYTI

Pievinė lingė

Ūkininkas gali padėti Prie lingių apsaugos ūkininkas gali prisidėti pirmiausia prižiūrėdamas Nemuno deltos pievas – teritorijas, ku­ riose šie paukščiai gyvena ir maitinasi. Geriausios sąlygos lingėms gyventi yra neintensyviai naudojamose agrarinėse teritorijose. Atviriems plotams užžėlus krūmais, o vėliau – ir medžiais, lingės iš jų pasitraukia. Šiems paukščiams galima labai padėti ir atsisakant naudoti pesticidus, herbicidus, kitas pavojingas medžiagas. Lingės užima viršutinį mitybos grandinės laiptelį, todėl jų organizme kaupiasi didelis teršalų kie­ kis. Gausus pesticidų (daugiausia DDT) naudojimas buvo viena svarbiausių nen­ drinių lingių nykimo priežasčių XX a. septintajame dešimtmetyje. Mityba Lingės dažniausiai smaguriauja sume­ džiotais smulkesniais žvirbliniais paukš­ čiais, graužikais ar ant žemės perinčių paukščių jaunikliais.

Lingių stebėjimai Nemuno deltoje Nemuno deltoje geriausia linges ste­ bėti virš pievų, atvirų pelkių, laukų, kai paukščiai aktyviausiai medžioja, t. y. pir­ moje dienos pusėje (maždaug 8–12 val.). Pasižvalgius su žiūronais galima išvysti įspūdingus nendrinių lingių tuoktuvinius šokius danguje. Pievinę lingę įmanoma pamatyti medžiojančią ties Galzdonų sala ir Nemuno žiogių hidrografiniame draustinyje. Nendrinę lingę dažniau išvy­ site Tulkiaragės pievose ir Rusnės saloje. Kad linges galėtumėte stebėti sėkmingai: • Pasiimkite žiūronus ar monoklį; • Sustokite šalikelėje tarp plačių pievų; • Venkite triukšmo.

Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Žemėlapis iš svetainės www.maps.lt

Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.