Kirai ir žuvėdros – dažnai painiojami baltieji vandens paukščiai

Page 1

Upinė žuvėdra ir rudagalvis kiras (montažas)

Kirai ir žuvėdros – dažnai painiojami baltieji vandens paukščiai Kiras ar žuvėdra? Daugelis šiuos paukščius maišo. Dėl to galime kaltinti painius vertimus, skirtingų rūšių perėji­ mą kartu, netgi – literatūrinius kūrinius. Painūs vertimai Ko gero, didžiausią sumaištį į baltųjų paukščių pasaulį įnešė kadaise padaryta vertimo klaida. Iš rusų kalbos žodis „čai­ ka“ buvo išverstas kaip „žuvėdra“, nors iš tiesų reiškia „kirą“. Žuvėdra rusiškai būtų „kriačka“. Klaidos literatūriniuose kūriniuose Ne mažiau kalta ir grožinė literatūra. Dažnai pasirenkamas žuvėdros vardas, nors aprašomas kiras. Gal gražiau skam­ Upinė žuvėdra

Grakštesnis, mažesnis paukštis. Ant galvos turi tik juodą kepurėlę. Snapas ilgesnis. Kojos raudonos, ryškesnės. Uodega turi kregždės iškirptę.

ba pavadinimas? Štai visiems žinomas kūrinys „Džonatanas Livingstonas Žuvė­ dra“ juk yra apie kirą, o ne apie žuvėdrą. Bendros kolonijos Painiavą didina ir gamtinė priežastis. Dažnai rudagalviai kirai ir upinės žu­ vėdros peri kartu ir sudaro kolonijas. Tuomet neįgudęs stebėtojas, matydamas šiuos paukščius, gali visiškai susipainioti. Mišrias kolonijas šie paukščiai sudaro tikrai ne iš draugiškumo, o veikiau kon­ kuruodami dėl perėti tinkamų plotų. Daž­ niausiai abi rūšys perėti renkasi atviras, Rudagalvis kiras

Stambesnis paukštis. Visa galva yra tamsiai ruda, iš tolo atrodo juoda. Kojos blankios, rusvai rožinės spalvos. Uodega nurėžta tiesiai.

aukšta žoline augalija ir krūmais neužžė­ lusias salas. Pradėjus augti aukštesnei žolei žuvėdros palieka lizdus ir ieško prieglobsčio smėlėtuose plotuose. O kirai ir toliau gyve­ na aukštesnėje žolėje. Žuvėdroms ir kirams perint kartu, rudagalviai kirai paprastai įsikuria anksčiau ir užima patogiausias salos vietas. Vėliau iš šiltų kraštų parskridusios upinės žuvėdros gali įsikurti tik laisvuose plotuose. Kartais dėl lizdaviečių užverda arši kova. Pasitaiko, kad kirai išveja žuvėdras. Tai ypač būdinga vietose, kur yra mažai perėti tinkamų plotų, salos nedidelės. Vienas iš kolonijos sudarymo privalu­ mų yra dėčių ir vadų (kiaušinių ir jau­ niklių) apsauga nuo plėšrūnų. Žuvėdros labai baikščios. Naktį pajutusios pavojų grakščiosios skraiduolės lizdo negina, saugodamos savo kailį pasitraukia ir į liz­ dą grįžta tik prašvitus. Kai kurie moksli­ ninkai nurodo, kad žuvėdros naktį neski­ ria joms nepavojingo naktikovio silueto nuo tikrojo grobuonio – stambių pelėdų. Dėl to iš lizdo šie paukščiai gali pasitrauk­ ti ir dėl visiškai jiems nepavojingo klajū­ no. O štai žuvėdrų kaimynai kirai visomis išgalėmis lizdus gina – triukšmauja, skrai­ do aplink, jei ir pasitraukia nuo lizdų, pavojui praėjus – grįžta. Taip kirai padeda apsaugoti ir žuvėdrų jauniklius.


Atskirti ne taip jau sunku Žuvėdra

Kiras Daugelis baltų, prie vandens lakiojančių Pastebimos tik prie vandens. Žiemą Lietu­ paukščių. Žiemą visi prie vandens mato­ voje neaptinkamos, nes visada migruoja. mi sparnuočiai yra kirai. Minta ne tik gyva žuvimi, bet neatsisako Minta tik gyva žuvimi ir įvairiais vandens ir žmogaus maisto bei jo likučių, todėl vabzdžiais. Tik kai kurių rūšių žuvėdros mėgsta ir šiukšlynuose pasikrapštyti. Pui­ grobį pasigauna nerdamos į vandenį. kiai gaudo į orą mėtomą maistą. Į vandenį neneria, po vandeniu kiša tik galvą. Rėkia pratisu, užkimusiu, Kirų balsus girdėjęs kiekvienas, pavyz­ gergždžiančiu balsu. džiui, prie jūros. Kur kas grakštesnės. Jų sparnai daug il­ Kirai skraido daug lėčiau, nenardo iš aukš­ gesni ir skraido jos greičiau, kartais visu tai ir dažniausiai į vandenį įkiša tik galvą. kūnu neria į vandenį pasigauti žuvies. Uodegai būdinga kregždės iškirptė. Uodega nurėžta tiesiai. Ūkininkas gali padėti Tiek žuvėdroms, tiek kirams svarbi vandens kokybė. Trąšos, pesticidai, her­ bicidai blogina matomumą vandenyje ir paukščiai sunkiai gali rasti maisto. Atsi­ sakydamas šių teršalų ūkininkas padeda baltiesiems vandens paukščiams išlikti. Žuvėdros ir kirai Nemuno deltoje Žuvėdros Nemuno deltoje stebimos

Nemuno deltoje dažniausiai sutiksi upines ir juodąsias žuvėdras. Abi šios rūšys yra tolimos migrantės. Tai beveik didžiausius atstumus nukeliaujantys paukščiai. Žiemoti jie gali nuskristi iki Pietų Afrikos Respublikos. Upinės žuvėdros dažnos visoje Lietu­ voje. Grobį (mažas žuveles) jos gaudo nerdamos į vandenį, telkiasi į didesnes kolonijas.

Juodosios žuvėdros mūsų šalyje retos, tačiau Nemuno deltoje jų – visa galybė. Vienos mažiausių mūsų krašto žuvėdrų grobį gaudo ne nerdamos, bet skraidyda­ mos. Minta įvairiais vandens vabzdžiais. Dažniausiai turi plaukiojantį lizdą.

Baltasparnė žuvėdra

Rudagalvis kiras taip pat prisirišę prie jūros, peri įvairių vandens telkinių sa­ lose. Maitinasi panašiai kaip ir giminai­ čiai – labai įvairiu maistu. Sudaro koloni­ jas su žuvėdromis.

Kirai Nemuno deltoje stebimi

Nemuno deltoje dažniausiai aptinkami sidabriniai, paprastieji ir rudagalviai kirai. Sidabriniai kirai Nemuno deltoje ne­ peri, tik klajoja maitindamiesi. Apskritai perėti mėgsta ne tik salose, bet ir ant dau­ giaaukščių namų stogų. Sidabriniams ki­ rams labai patinka jūros pakrantė. Minta labai įvairiu maistu: žuvimis, sliekais, įvai­ riais bestuburiais, smulkiais graužikais, paukščiais ir jų kiaušiniais, jaunikliais. Nevengia žmogaus maisto likučių, lankosi sąvartynuose. Maitindamiesi sidabriniai kirai lengvai įveikia apie 100 km.

Rudagalvis kiras

Geriausia stebėti maitinantis vandenyje Nemuno deltoje į pažintį su šiais spar­ nuočiais geriausia leistis plaukiant laivu. Žiūronais galėsite stebėti šių paukščių puotą. Didžiausia jų santalka būna palei Kuršių marias. Žuvėdros yra baikštūs paukščiai ir bijo žmonių. Jas stebėti reikia laikantis atstu­ mo. Jei nuo lizdų pabaidysite šiuos spar­ nuočius, jie turės ilgiau perėti kiaušinius, o užsitęsus inkubaciniam periodui jau­ nikliai išsirita silpnesni. Dalis kiaušinių apskritai atšąla ir gemalas nustoja vysty­ tis. Taip didėja paukščių mirtingumas.

Sidabrinis kiras Upinė žuvėdra

Juodoji žuvėdra

Paprastasis kiras labai panašus į si­ dabrinį, tačiau daug už jį mažesnis. Šie kirai kur kas dažniau nei jūrą mėgstantys sidabriniai kirai pastebimi žemyninėje dalyje. Minta sliekais, vabzdžiais, įvairiais vandens bestuburiais, moliuskais, žuvi­ mi. Kartais būriais maitinasi žemės ūkio kultūrų plotuose. Dirbdamas traktoriumi ūkininkas dažnai gali stebėti jų būrius iš arti be jokių optinių prietaisų.

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.