Gaidukas – puošniausias tilvikinis paukštis

Page 1

Gaidukas – puošniausias tilvikinis paukštis (lot. Philomachus pugnax, angl. Ruff, vok. Kampfläufer) Joks kitas paukštis negali pasigirti tokia patinų apdarų įvairove ir grožiu kaip gaidukas. Paprastas, pilkšvai rusvas, margas tilvikas savo apdarą keičia net du kartus, o poravimosi metu tampa itin ekstravagantišku jaunikiu. Po žiemos tiek patelės, tiek patinėlio plunksnos pasidaro dryžuotesnės. Patelė tokia ir lieka visą veisimosi laikotarpį, o patinėlis, parskridęs į perėjimo vietas, pasidabina jau kita – paradine uniforma, kuria tikisi suvilioti patelę. Išskirtinis apdaras susiformuoja keičiantis kai kurių plunksnų ilgiui, spalvai. Pailgėjus galvos plunksnoms, susidaro vadinamosios auselės, o iš pailgėjusių kaklo plunksnų – apykaklė. Šių tuoktuvių plunksnų spalva priklauso nuo paukščio genų ir nesikeičia visą gyvenimą – jos gali būti baltos, juodos, rudos. Skiriasi ir plunksnų margumas – gali būti vienos spalvos, skirtingai maišytos. Aplink snapą ir akis vietoj plunksnų susiformuoja gelsvos ar oranžinės spalvos karpelės. Dėl jų paukščio „veidas“ tampa itin ryškus. Kojos taip pat pasidaro ryškiai oranžinės. Puošnus gaidukas išlieka iki rugpjūčio, paskui jis apsitaiso paprastuoju žiemos apdaru. Trys patinėlių tipai Mokslininkai nustatė, kad yra trys pa­ grindiniai patinėlių tipai, lemiantys jų iš­ vaizdą ir elgesį. Labiausiai paplitę teritoriniai patinėliai (angl. territorial), turin­ tys tamsią apykaklę. Jie sudaro 84 proc. patinėlių. Poravimosi metu šie patinėliai aktyviai vilioja pateles. Gaidukas yra viena iš keleto rūšių, kurių tuoktuvinis pasirodymas skirtas ne patelei, o kitiems patinams. Jie agresyviai plaka sparnais, šokinėja, pritupia, išpučia plunksnas, puola savo varžovus. Visą šį ritualą atlie­ ka tylomis. Teritoriniai patinėliai labai prisiriša prie poravimosi teritorijų, kas­ met grįžta ten pat. Kitas tipas – palydovinis patinėlis (angl. satellite). Jie sudaro tik 16 proc. patinėlių ir išsiskiria balta paradine apy­ kakle. Šie patinėliai neturi nuolatinės teri­ torijos, jos negina, atskrenda į teritorinio patinėlio valdas ir stengiasi susiporuoti su patele, kai teritorinio patino dėmesys

sutelktas kitur, pavyzdžiui, jis stengiasi pritraukti varžovų į tuoktuvinį pasirody­ mą. Teritoriniai patinėliai neprieštarauja, kad jų teritorijoje lankytųsi palydoviniai patinėliai, galbūt netgi, galėtume sakyti, džiaugiasi jų buvimu, nes abiejų tipų patinėlių buvimas teritorijoje pritraukia daugiau patelių. Kadangi palydoviniams patinėliams tenka daugiau skraidyti, jie mažesni, šiek tiek smulkesni. Trečiasis tipas atrastas tik 2006 m. ir sudaro vos 1 proc. gaidukų patinėlių. Tai vadinamieji tėviškieji (angl. faeders), arba mimikriniai, patinėliai. Jie labai panašūs į pateles – poravimosi metu puošnių plunksnų neturi, yra šiek tiek didesni. Šį panašumą jie puikiai išnaudo­ ja – į tuoktuvinių šokių areną atkeliauja kartu su patelėmis, kol vyksta kitų pati­ nėlių pasirodymai, mimikriniai gaidukai laukia tinkamos akimirkos ir pirmiau nei spalvingieji konkurentai susiporuoja su tam pasirengusia patele. Spalvotie­ siems, jei ir susigriebia, jau lieka trečiasis

„sumuštinio aukštas“. Tėviškieji gaidukai taip pat nuvilioja spalvotuosius patinė­ lius nuo patelių.


Neaišku, ar spalvotieji patinėliai tikrai neatskiria užsimaskavusių tėviškųjų pati­ nų. Naujausi stebėjimai atskleidžia, kad į pateles panašūs gaidukai kartu su spalvin­ gaisiais žiemoja, o tai nebūdinga patelėms. Taip pat pastebėta, kad homoseksualių san­ tykių metu tėviškieji patinai tiek pat dažnai kaip ir spalvotieji patinai būna viršuje. Nors grožiu tėviškieji patinėliai negali pasigirti, tačiau kitu savo bruožu jie vei­ kiausiai pranoksta spalvinguosius. Paly­ ginti su spalvingaisiais, tėviškųjų gaidukų sėklidės 2,5 karto didesnės. Genetiniai tyrimai atskleidė, kad pusė palydovinių patinėlių palikuonių būna palydoviniai, pusė mimikrinių patinė­ lių – mimikriniai, na, o neturintys reikia­ mų chromosomų – teritoriniai. Namai Peri šlapiose pievose, užpelkėjusių eže­ rų ir upių slėniuose, atvirose žemapelkė­ se, ežerų salose ir durpynuose. Per pava­ sarinę migraciją gaidukai gausiau telkiasi užlietose paežerėse, upių deltose, pelkėse, drėgnose pievose. Šių paukščių populiacija daug metų Lietuvoje mažėjo, nes perėjimo vietoms tinkamos šlapžemės nusausintos ar baigia užaugti krūmynais, pievos vasa­ rą anksti šienaujamos, vados žūsta po šienapjovės dalgiais. Iš viso šalyje peri ne daugiau nei 100–200 porų gaidukų. Daugiausia jų – Nemuno deltoje. Ūkininkas gali padėti Šiuos unikalius paukščius ūkininkai gali padėti išsaugoti. Uostadvario, Rup­

kalvių, Sausgalvių užliejamose pievose, kur gaidukų aptinkama, reikėtų rinktis ekstensyvią gyvulininkystę, neleisti pie­ voms užželti, šienauti jas po liepos 15 d., nušienautą žolę išvežti. Už prisiimamus savanoriškus įsipa­ reigojimus saugoti paukštį galima gauti kompensacines išmokas. Daugiau teirau­ kitės Nemuno deltos regioninio parko specialistų. Mityba Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, sliekais, smulkiais moliuskais. Maistą renka seklumose ir sausumoje.

pavyks pamatyti, stenkitės prie paukščių nepriartėti. Nuslūgus vandeniui pievose, gaidukai pasitraukia arčiau vandens tel­ kinių – tvenkinių, Kuršių marių. Plauk­ dami laivu ir atidžiai žvalgydamiesi žiū­ ronais šį paukštį turėtumėte pastebėti. Lengviausia atpažinti gaiduką, kai jis pasipuošęs prieš poravimąsi. Išskirtinė apykaklė tikrai neleis sumaišyti jo su jokiu kitu paukščiu. Gaidukas – didesnis už smilginį straz­ dą, bet gerokai mažesnis už naminį kar­ velį paukštis. Patinėliai daug didesni už pateles. Antroje vasaros pusėje patinėlis tampa blankesnis ir abiejų lyčių apdarai pasidaro vienodi.

Įdomu • Žmonės seniau gaidukus medžiodavo maistui. Yra žinoma, kad viename XV a. bankete buvo patiekta net 2 400 gaidukų. • Priešingai, nei gali atrodyti perskai­ čius lietuvišką šio paukščio pavadinimą, gaidukai balso beveik neturi, kartais niurna žemu tonu. • Tiek patelės, tiek patinėliai poruojasi su daug skirtingų partnerių. Patelės jau­ nikliais rūpinasi vienos. • Patelė lizdą įsirengia negilioje duobutėje, kurią iškloja sudžiūvusių žolių stiebeliais. Patelės prie lizdo laikosi labai tyliai, tik su­ sijaudinusios neramiai skraido, nusileidžia ant žemės ir lyg viliodamos greitai bėgioja. • Išsiritę jaunikliai labai greitai patys geba judėti. Atpažinti lengviausia spalvinguosius patinėlius Didžiausia tikimybė pamatyti gaidukus yra per pavasario migraciją, kai jie šmi­ rinėja dar užlietų pievų pakraščiuose, seklumose. Neretai juos pastebėsite tarp žąsų pulkų Šyšoje ir Sausgalviuose. Jie nebaugštūs, tiesiog ant tako gali ilgokai sukinėtis ir lūkuriuoti, kol užklydėliai praeis ar pravažiuos. Tuo metu jie jau būna pasipuošę ekstravagantišku ap­ daru, rengia patinų turnyrus. Jei juos

Apsaugos būklė Lietuvos raudonojoje knygoje

Išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis, 0 (Ex) Ties išnykimo riba esanti rūšis, ją galima išsaugoti tik naudojant spe­ cialias apsaugos priemones, 1 (E) Pažeidžiama rūšis, kurios populiacija sparčiai mažėja, 2 (V) Reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl jos biologinių ypatybių, 3 (R) Neapibrėžto statuso rūšis, apsaugos sta­ tusui nustatyti trūksta duomenų, 4 (I) Išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas, 5 (Rs) Neįrašyta Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

DIDŽIAUSIA TIKIMYBĖ PAMATYTI

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos Žemėlapis iš svetainės www.maps.lt


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.