Didysis apuokas – retas unikaliai kalbantis kaimynas

Page 1

Didysis apuokas – retas unikaliai kalbantis kaimynas (lot. Bubo bubo, angl. Eurasian Eagle Owl, vok. Uhu) Lietuvoje didysis apuokas retas. Didžiausia tikimybė išgirsti išskirtinę apuoko kalbą mūsų šalyje – Nemuno deltoje. Šio paukščio balsų repertuaras labai sudėtingas. Jeigu įžengsite į apuokų teritoriją, išgirsite šūkčiojant, niurnant, o kartais – tarsi gūdžiai juokiantis. Įvairūs tonai atskleidžia apuokų nuotaikas. Paprastai žmonėms jis kelia šiurpą, ypač sutemus. Pagal balsą šie paukščiai vienas kitą atpažįsta – skiria, kur šeimos narys, o kur – kaimynas. Tarpusavyje susišūkaudami, jie netgi geba atskirti, su kuriuo kaimynu bendrauja. Didžiojo apuoko stebėjimai Nors paukštis palyginti stambus, pastebėti jį nelengva. Didžiąją dienos dalį apuokai neaktyvūs, tupi aukštai medžiuose ir ilsisi. Geriau jų specialiai neieškoti ir netrikdyti, tuomet ilgainiui apuokai su netoli esančiais žmonėmis susibičiuliaus. Vakarais galėsite klausytis įspūdingos jų kalbos ir sekti jų nuotaikas. Tik labai artimos draugystės apuokas netrokšta, jam patinka nepriklausomas apuokiškas gyvenimas. Apuokai yra sėslūs, niekur nemigruoja ir ištisus metus laikosi savo užimtoje teritorijoje. Tad jei šie paukščiai apsigyveno kaimynystėje ir jūs nekeliate jiems grėsmės, laikui bėgant, galėsite tapti jų kalbos ekspertais. Vienintelė sąlyga – sutemus dažniau išeiti į lauką ir bandyti įsiklausyti. Palankiausias laikas išgirsti apuoką – vasario–kovo mėnesiai. Tuo metu vyksta šių paukščių tuoktuvės, kas 10 sek. kartojamas garsus ir kimus „uuu hu“ yra girdimas labai toli.

Jei vis dėlto pavyktų apuoką pamatyti, jį atskirsite nesunkiai. Didieji apuokai yra šiek tiek mažesni už jūrinį erelį – maždaug 65 cm dydžio. Išskleistų sparnų ilgis – apie 150 cm. Šie paukščiai turi labai išraiškin-

gas oranžines akis, o viršugalvyje – ilgas, dažniausiai stačias plunksnų auseles. Dėl to jų žvilgsnis atrodo išmintingas ir rūstus. Ilsėdamiesi auseles šiek tiek nuleidžia, o skrisdami – priglaudžia prie galvos.


Namai Natūraliai Lietuvoje peri apie penkios didžiųjų apuokų poros, dvi iš jų – Nemuno deltoje. Paprastai apuokai peri ant žemės, tačiau Nemuno delta yra potvynio zonoje, todėl čia jų lizdų randama medžiuose. Patys apuokai niekuomet nesivargina sukti gūžtų. Įsikuria senuose apleistuose plėšriųjų paukščių lizduose arba juos išveja. Įdomu • Siekiant atkurti nykstančią populiaciją, šie paukščiai veisiami nelaisvėje ir vėliau paleidžiami į miškus. Tai daroma labai atsargiai. Tuo laikotarpiu, kai apuokiukai turi ristis, žmogus stengiasi į patalpas su kiaušiniais neiti. Jei jauniklis pirmąjį pamatys žmogų, jam atrodys, kad pats yra žmogus, ir į laisvę tokio paukščio nebebus galima paleisti. Vos išsiritusį jauniklį turi pasitikti suaugęs apuokas. • Laisvėje gyvena apie 20 metų, o auginami nelaisvėje sulaukia ir 60 metų. • Didžiųjų apuokų poros pastovios, ištikimos ir sudaromos ilgam. • Šiek tiek ūgtelėjusius jauniklius (kurių būna 2 arba 3) tėvai ritina medžių šakomis žemyn. Tuomet potvynis Nemuno deltoje jau būna baigęsis. Kad nenukristų stačia galva žemyn, mažyliai kabinasi nagais už medžių šakų. Tėvai juos įspraudžia į kokią saugesnę vietą ant žemės, saugo ir neša sumedžiotą grobį. Taip jie prižiūri, kad dieną (kai apuokai miega) maisto nenugvelbtų virš medžių sklandantys ereliai. • Didieji apuokai skrenda tylomis, beveik be garso. Šitaip skristi jiems leidžia ypatinga plunksnų sandara. Daugumos paukščių sparnų plunksnos baigiasi lygiu, aštriu kraštu, o apuokų plunksnoms yra būdingi minkšti pūkuoti kutai, slopinantys pro juos judantį oro srautą. Kaip konkrečiai veikia garso slopinimo mechanizmas, iki galo nėra aišku. Žinoma,

kad įvairūs plunksnos krašto tarpai sumažina oro slėgį ir jo srautų turbulenciją. Inžinieriai iš apuokų plunksnų semiasi įkvėpimo, kurdami betriukšmių prietaisų dizainą ir begarsius aerodinaminius orlaivius. Tai ypač aktualu karo pramonėje. • Apuokas natūralių priešų gamtoje neturi. Jei elgiamasi neįkyriai, paprastai baikštus paukštis nesibaimina ir žmogaus draugijos. Štai Suomijoje šis paukštis peri netgi sostinės miesto parke ir visiškai nesibaido žmonių, nes su juo elgiamasi labai pagarbiai. Kartą Helsinkio apuokas taip įsidrąsino, kad 2008 m. futbolo čempionatui vykstant netoli miesto parko nutūpė tiesiai ant futbolo vartų. Dėl apuoko varžybos buvo sustabdytos ir beveik 35 tūkst. žiūrovų laukė, kada paukštis pasišalins ir leis tęsti rungtynes. Tačiau apuokas buvo taip susidomėjęs varinėjamu kamuoliu, kad per tas pačias varžybas pasirodė dar keletą kartų, be baimės sklandė virš aikštės ir visiškai pasišalino tik prasidėjus roko koncertui. Dėl tokio susidomėjimo futbolu didysis apuokas tapo vienos futbolo komandos simboliu ir buvo išrinktas Helsinkio metų gyventoju. Mityba Apuokai minta graužikais, ežiais, paukščiais (gali sudoroti net vištvanagį), kiškiais. Jeigu pasitaiko proga, gali sumedžioti iki 17 kg dydžio stirnų jauniklį ar lapę. Kai kuriose vietose didieji apuokai yra pagrindiniai graužikų gausumo reguliuotojai (paukščiui pasitraukus, gali staigiai padidėti graužikų populiacija). Sąsajos su ūkininkais Didysis apuokas – stambus ir sėslus plėšrusis paukštis, todėl apsigyvena ten, kur yra didelė jam tinkamo grobio įvairovė. Grobio paukštis turi surasti ištisus metus. Dažnai jo ieško aplink miškus esančiuose

laukuose. Kad išsimaitintų, viena apuokų pora paprastai užima vienos dviejų Rusnės salų dydžio teritoriją, todėl vienos didžiojo apuoko poros gerovę lemia daugybės ūkininkų elgesys. Ūkininkas, tinkamai prižiūrėdamas Nemuno deltos pievas, neleisdamas joms užželti krūmais, neteršdamas jų pavojingomis cheminėmis medžiagomis, kartu saugo ir šių slėpiningų paukščių „restoraną“. Upių gausiai tręšiamose pievose apuokai be vargo randa maisto. Įkyriai nesibraunant į paukščio teritoriją, perdėtai juo nesidomint ir nekeliant jam grėsmės, didysis apuokas gali tapti visai įdomiu kaimynu. Taikiai sugyvenant, gal ir sudėtinga, kiek rūsti jo kalba neatrodys tokia bauginanti. Apsaugos būklė Lietuvos raudonojoje knygoje

Išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis, 0 (Ex) Ties išnykimo riba esanti rūšis, ją galima išsaugoti tik naudojant specialias apsaugos priemones, 1 (E) Pažeidžiama rūšis, kurios populiacija sparčiai mažėja, 2 (V) Reta rūšis, kurios populiacijų mažai dėl jos biologinių ypatybių, 3 (R) Neapibrėžto statuso rūšis, apsaugos statu­­sui nustatyti trūksta duomenų, 4 (I) Išsaugota rūšis, kurios gausumas jau atkurtas, 5 (Rs) Neįrašyta Nemuno deltoje stebima

Veisimosi laikas

Vietos, kur geriausia paukščio klausytis

Šis leidinys išleistas įgyvendinant projektą „Atvirų buveinių geros būklės palaikymo mechanizmų sukūrimas Nemuno deltos regioniniame parke“, kurį iš dalies finansavo Europos ekonominės erdvės programa. Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo WWW.NATUREPHOTO.LT nuotraukos Žemėlapis iš svetainės www.maps.lt


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.