Perpelė (Alosa fallax) yra viena iš trijų silkinių šeimos rūšių, gyvenančių rytinėje Baltijos jūros dalyje. Ji gali užaugti didesnė už giminingas rūšis – Baltijos strimelę ir šprotą. Baltijos rekordą pasiekė Lietuvos perpelė, svėrusi 1,5 kg. Perpelė – vienintelė silkinių šeimos žuvis, migruojanti į upes neršti. Dauguma perpelių į gėlavandenes Kuršių marias atplaukia gegužę. Tai vienintelė sėkmingai neršianti perpelių populiacija Baltijos jūros baseine. Perpelės iš žvejų laimikio išnyko 5–ajame XX a. dešimtmetyje tikriausiai dėl taršos. Kai tarša 9–ajame XX a. dešimtmetyje sumažėjo, perpelė sugrįžo.
Mažiau žinomas faktas, kad tokia pat migracijos schema tinka ir kai kuriems sykams. Baltijos jūroje gyvenantis sykas (Coregonus lavaretus) turi dvi formas arba porūšius: neršiantį upėse ir neršiantį jūroje. Tačiau dėl eutrofikacijos istorinės nerštavietės šiaurinėje Baltijos jūros dalyje tampa vis mažiau tinkamos sykams, ir, deja, jūroje neršiantys sykai dabar gali naudotis vos keliomis paskiromis įlankėlėmis. Ungurys yra vienintelė katadrominė žuvų rūšis Baltijos jūros baseine. Subrendę unguriai, sukaupę pakankamai energijos išteklių ilgai kelionei ir reprodukcijai, pradeda ilgą kelionę. Druskėtoje Baltijos jūroje ar gėlame upių ir ežerų vandenyje gyvenantys unguriai keliauja į Sargaso jūrą, kur išneršia ir žūsta. Išsiritusias mažas lervas vandenyno srovės išsklaido po milžiniškus plotus ir kai kurios jų atranda kelią atgal į Baltijos jūrą. Tačiau dėl ichtiologams iki šiol dar gerai nežinomų priežasčių per pastaruosius paskutinius dešimtmečius Europos vandenis pasiekiančių jaunų unguriukų tolygiai mažėjo. Manoma, kad svarbiausios priežastys būtų intensyvi tiek augančių, tiek į nerštavietes keliaujančių suaugusių ungurių žvejyba, tinkamų gyvenimui vietų praradimas, tarša ir klimato pokyčiai, galbūt veikiantys mažus unguriukus nešiojančias vandenyno sroves. Be šių dviejų įprastų migravimo būdų, kai kurios Baltijos jūros žuvų rūšys daugiau mažiau reguliariai migruoja tarp skirtingo druskingumo zonų. Šiaurinės Baltijos jūros dalies druskėtas vanduo yra „beveik gėlas“. Tai reiškia, kad dauguma gėlavandenių rūšių tokios kaip lydekos, kuojos, ešeriai – suaugusios gali gyventi tokioje aplinkoje. Tačiau dėl specifinių embrionų ir lervų poreikių suaugusios žuvys dažniausia plaukia neršti į upes. Atrask Baltijos jūrą. Spalvingas ir verdantis jūros gyvenimas
49