__MAIN_TEXT__

Page 1


AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

© Beata Nicholson © UAB „Beatos virtuvė“ PROJEKTO VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Laura Kalvelytė-Murinienė Vilma Janulytė Jorūnė Paužienė Agnė Tuzinaitė Gintė Zurbaitė Lina Gabrijolavičienė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Jorūnė Paužiėnė FOTOGRAFAI:

Joana Burn Dovilė Jakštaitė KALBOS REDAKTORĖS

Jūratė Šamelienė Jolita Giedraitienė DIZAINAS

Živilė Adomaitytė VIRŠELIO DIZAINAS

Andrius Petkevičius

8 �var� Kalėdos

REKLAMA Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖ

Inga Matevičiūtė LEIDĖJAS

© UAB „Beatos virtuvė“ Gedimino pr. 27 LT-01104, Vilnius redakcija@beatosvirtuve.lt, www.beatosvirtuve.lt BeatosVirtuve SPAUSDINO

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2020 m., Nr. 29 Kalėdų pagalbininkas ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Joanos Burn nuotrauka Tiražas 12 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

58

Trys išbandymai per Kalėdas

102

Valgomi šedevrai


Rece�ta� PO KALĖDŲ

84 Rizotas su džiovintais grybais ir kepta antiena 85 Vištienos pyragas su tešlos kepure 86 Piemenų pyragas su bulvių koše 87 Keptų burokėlių ir obuolių sriuba

KALĖDOS

92

116

Balta puokštė Kalėdoms

Valgomos dovanos stiklainyje

20 Pasninko žirnienė 23 Burokėlių sūryme troškinti pasninko kopūstai 26 Trinti barščiai su ausytėmis 28 Spanguolių ir apelsinų kisielius 29 Silkės salotos su marinuotais agurkėliais 30 Prelato lydeka su pankoliais 32 Laukinė lašiša ant daržovių patalo 36 Įdaryta žuvis Gefilte Fish 38 Gefilte Fish kukuliai 39 Mielinis vainikas su mocarela 40 Orkaitėje kepta silkė su džiovintais vaisiais 40 Silkės filė su raudonaisiais svogūnais ir razinomis 44 Kopūstai su antiena ir apelsinų sultimis – A LA BIGOSAS 46 Puode kepta žvėriena 48 Sluoksniuotoje tešloje keptas kamamberas 49 Salotos su keptais burokėliais ir sūrio kamuoliukais 50 Kalėdinis žuvies terinas 52 Puikioji kalėdinė žąsis su cinamoninėmis morkomis 54 Aguoninis Kalėdų pyragas 56 Graikinių riešutų tortas 59 Tradiciniai meduoliai

PASIRUOŠIMAS KALĖDOMS 72 Indrajos kūčiukai 76 Šarūnės kūčiukai pagal šeimos tradicijas 78 Silkių sriuba 81 Duonos piršteliai 82 Karališkas suvožtinis

VALGOMOS DOVANOS

94 Vištų kepenėlių paštetas 95 Karamelinis kremas su kava 96 Marinuotos stintos 97 Traški šokoladinė granola 98 Kalėdiniai florentinai su migdolais ir spanguolėmis 99 Cukriniai sausainėliai su aguonomis 101 Antienos ir kiaulienos paštetas

VALGOMI ŠEDEVRAI

104 Kalėdinis varškės keksas su džiovintais vaisiais 105 Kalėdinis DVARO varškės tinginys 108 Sirupuoti džiovinti vaisiai 108 Cukruotos spanguolės 108 Meduolių skonio spragėsiai 108 Morenginės lazdelės 109 Imbierų ir apelsinų žievelių cukatos 109 Šampano želė 109 Marcipanai 109 Riešutiniai prieskoniniai triufeliai 110 Angliškas vaisių pyragas 111 Pavlova su troškintomis kriaušėmis ir spanguolėmis 113 Pyragaičiai „Kūčiukų interpretacija“ 115 Minkšti meduoliai su cukatomis

UŽKANDŽIAI

124 Burokėliai su silke ir krapesto 124 Keptas varškės sūris su šonine 125 Azijietiški kiaulienos kukuliai 125 Švelnūs vištienos kukuliai 125 Itališki jautienos kukuliai

7


KalÄ—dos dvare

10


Š

ių metų Kalėdų žurnalo įkvėpimas – šventės XIX a.

Lietuvos dvare. Tad patiekalų idėjų sėmiausi iš senų receptų ir tikros kulinarinės lobių skrynios – knygos „Lietuvos virėja“. Jos autorė Wincentyna A. L. Zawadzka buvo Vilniaus spaustuvininko ir knygininko Aleksandro Žolkovskio duktė bei spaustuvininko, leidėjo Adomo Zawadzkio žmona. Knygą „Kucharka litewska“ („Lietuvos virėja“) ji išleido 1858 metais. Leidinys iškart tapo kulinarijos enciklopedija – lenkų kalba knyga buvo išleista septyniolika kartų, o į lietuvių kalbą pirmą kartą buvo išversta 1907 metais. Man patinka šios knygos tikslus paprastumas ir kartais reikia tik vieno kito pakeitimo ar lengvos interpretacijos, kad senas patiekalas sužibėtų naujai ir moderniai. Juk nauja yra pamiršta sena, o tai, kas geriausia, kartojasi. Pokalbis su dvarų kultūros tyrinėtoju MARIUMI

DARAŠKEVIČIUMI tai ir atskleidė: daugybę šventinių tradicijų paveldėjome iš dvarų. Ir jeigu mus kas nors pasodintų prie Kalėdų stalo su XIX a. Lietuvos ponais, labai nenustebtume – panašiai Kristaus gimimą švenčiame ir šiomis dienomis. Gal tik be kelių dešimčių tarnų palydos ir šventinės medžioklės… Verskite žurnalą, ir Mariaus atradimai jus lydės nuo pasninko iki Kalėdų ryto: iš jo pasakojimų sudėjome šventinius praeities dvaro atvirukus. Jeigu ne M. Daraškevičius ir jo tyrimai, šiandien turbūt tiek daug nežinotume apie Lietuvos dvarų kultūrą. O jei ne MEILĖ

ZALECKIENĖ, vienas Lietuvos

dvarų gal ir apskritai būtų griuvėsiais pavirtęs. Prieš 15 metų Jakiškių dvarą įsigijusi Meilė mus priėmė žurnalo fotosesijai. Ten įkvėpimas tiesiog sruveno – gal todėl, kad rūmuose išsaugota ir užkonservuota senoji jo dvasia. Ją pirmąkart įėjusi į dvarą pajuto ir Meilė – niekada neplanavusi tarpti dvarininke, seną apleistą pastatą pamilo iš pirmo žvilgsnio. Klausantis jos istorijos ir ašaros kaupiasi, ir prapliumpi tokiu užkrečiamu juoku, koks puošia Meilę.

11


KalÄ—dos dvare

24


- c̆ios Ku viso dvaro šventė

Kisielius, žuvys, auselės su grybais – visi šie valgiai ant mūsų Kūčių stalo panašūs į tuos, kuriuos valgė dvarininkai. Svarbiausia, ne tik patys valgė, bet ir tarnus vaišino. Nes Kūčių vakarui sukviesdavo visus dvaro darbuotojus ir gyventojus. Gal tai ir mus įkvėps prie savo Kūčių stalo pasikviesti tą, kuris šventinę vakarienę valgys vienatvėje.

PONAI IR TARNAI SĖDOSI VALGYTI KARTU „Nors dvare ir galėjo gyventi keliasdešimt žmonių, kasdien jie valgė prie skirtingų stalų. Išimtis buvo Kūčių vakarienė, kai visi susėsdavo prie vieno stalo. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje bajorų Meištovičių Pajuosčio dvare (Panevėžio r.) vakare, sužibus pirmai žvaigždei, į rūmus pradėdavo rinktis tie, kurie dvare neturi savo ūkio: nusenę darbininkai, ponai iš administracijos, kepykloje ir skalbykloje dirbančios merginos, kalviai, sargai. Dvaro šeimininkai visus pasitikdavo ir pasveikindavo vestibiulyje, čia lauždavo plotkelę, apsikabindavo ir pakviesdavo į vidų – į valgomąjį, kuriame pasagos forma buvo sustatyti stalai, po staltiesėmis paklota šieno, ant stalo būdavo patiekta tradicinių Kūčių vakarienės patiekalų. Pajuostyje šeimininkai sėsdavo prie stalo su 70 įvairios kilmės svečių! Tačiau ponai ilgai prie bendro stalo neužsibūdavo. Vakarienei įsibėgėjus, ponas ir ponia nepastebimai pasitraukdavo į gretimą kambarį, palikdami svečius vakaroti. Gretimame kambaryje prie židinio laukė Kūčių vakarienė pono šeimai – tėvams, vaikams, močiutei, prancūzei bei anglei guvernantėms. Ant stalo taip pat laukdavo plotkelė ir tie patys patiekalai kaip ir valgomajame, šiaudai po staltiese ir burtai. Po vakarienės šeima susėsdavo krėsluose ratu prie židinio ir mėgaudavosi pyragaičiais bei likeriais. Buvo laukiama, kol bus atvertos durys į didįjį saloną. O ten ant ilgo stalo laukdavo sudėtos dovanos, aplink eglutę buvo giedamos lenkiškos kalėdinės giesmės. Valgomajame likusieji svečiai taip pat dainuodavo lietuviškas ir lenkiškas dainas. Vakarienei pasibaigus, visi traukdavo į dvaro koplyčią, kurioje buvo laikomos Piemenėlių mišios.“ M. Daraškevičius

25


KalÄ—dos dvare

42


Ka�ėdo�

Užeikite į Kalėdas švenčiantį dvarą. Čia vaikai ir suaugusieji, dvarponiai ir tarnai džiaugiasi gautomis dovanomis. Kas po rytinės medžioklės įraudusiais skruostais pilnais šaukštais kabina bigosą, kas vakarinio spektaklio eilutes repetuoja. O virtuvėje jau ruošiama sumedžiota šerniena ir bręsta riešutiniai kepiniai. Šventė laukia didžiulė, ir jį tęsis ne vieną savaitę!

DOVANOS – IR DVARIŠKIAMS, IR TARNAMS „Kalėdų dienomis dvarininkai džiaugdavo kalėdine eglute ir dovanomis. Tačiau ne vieni patys, jomis nudžiugindavo ir dvaro tarnautojus, ir darbininkus bei jų vaikus. Kai kuriuose dvaruose dovanos buvo įteikiamos arba „atrandamos“ iškart po Kūčių vakarienės, o kituose – tik Kalėdų pirmą dieną. Dvarininkai vaikams dovanojo lėles ar lėlių namelius su vidaus įranga, medinius arkliukus, meškiukus, medines kaladėles, traukinukus, mašinėles ir knygas. Moteris nudžiugindavo papuošalais ar nėriniais. Tėvams vaikai patys ruošdavo dovanas. Tarnaitėms dovanodavo audinių palaidinėms, įvairių mieste ar iš keliaujančių prekeivių įsigytų smulkmenų. Dovanų gaudavo ir kunigai, pavyzdžiui, Šaukėnų dvarininkas klebonui įteikdavo kvitą malkoms, kuris garantuodavo šilumą ištisus metus. Taip pat galėjo būti rengiama dovanų loterija. Pavyzdžiui, Tiškevičių Kretingos dvare visi gaudavo po tris loterijos bilietus: pirmajai kategorijai priklausė gana brangios dovanos – kelionės reikmenys, rašymo priemonės, kambario puošmenos, antrajai – pigesnės, o trečiajai – smulkmenos. Po kalėdinių pusryčių visi rinkdavosi valgomajame, kuriame ant didelio stalo gulėdavo išdėlioti visi loterijos laimėjimai. Juos išsidalijus, prasidėdavo antroji šventės dalis – kuo naudingiau apsikeisti gautomis dovanomis. Taigi, turėjo būti nepaprastai linksmas Kalėdų rytas!“ M. Daraškevičius

43


51


Jei niekad a nedrįso te Kalėdom s kepti žą sies, padarykit e tai šiais metais!

53


įkvėpimas išliūdėti, atverti širdį tam, kuris vienintelis gali mano didelę širdies erdvę užpildyti. Galime sutikti patys save mylinčio Dievo artume. Įsitvėrę Jo rankos pajėgsime drąsiai sutikti savo vienatvę, ją pažinti, pamatyti nuoskaudas, lūkesčius ir nusivylimus. Galime atviru veidu stovėti prieš savo baimes ir skausmą, kai stovime kartu su Tuo, kuris visa gali priimti. Dievas neteisia, jis priima netgi tai, ką mes patys savyje niekiname, nuo ko bėgame. Priima tai, ko artimiausias žmogus nepakelia (ir neprivalo kelti). Tik Dievas pajėgus perkeisti žmogaus giliausią vienatvę į meilę. Išbandymas nerimu. Kol ruošiamės Kalėdoms, pasiekiame beveik šviesos greitį tvarkydami reikalus ir reikaliukus, aplėkdami visus renginukus ir renginius. Paskutinę savaitę prieš Kalėdas vis sau kartoju: „Mums nebaisios jokios bėdos, nei Velykos, nei Kalėdos“, – ir lekiu toliau. Toks tempas sukuria vidinį nerimą. O vidinis nerimas tuoj pat ištransliuojamas nekantrumu ir erzeliu. Jei mano vidinis nerimas susitinka kito vidinį nerimą, namie įsitvyro šaltojo karo įtampa. Visi visus myli, bet net žiūrėt vieniems į kitus sunku. Gatvėse, ačiū Dievui, susidaro spūstys, ir tik jos mus pristabdo nuo lėkimo didžiuliu greičiu, kurio nebejaučiame. Nerimas pasiekia viršūnę ir vienaip ar kitaip turi būti išveiktas. Taigi paskutinę savaitę prieš Kalėdas svajoju, kaip visa tai pasibaigs ir Kalėdos pagaliau praeis. Vis dažniau nebegirdžiu skambant telefono, nespėju skaityti laiškų, sekti naujienų, pastebėti kitų reikšmingų smulkmenų. Taip tą paskutinę savaitę prieš Kalėdas pametu save. Kai pagaliau Kalėdos ateina (jas dar žmonės švente vadina!), kai viskas staiga sustoja, mane „susupa“. Kaip laive. Staigus sustojimas ir susikaupęs nerimas gali atvesti prie netinkamų sprendimų strategijų per Kalėdas ir Naujuosius metus. Todėl jau kelerius metus paskutinę savaitę prieš Kalėdas aš ne spaudžiu, o atleidžiu gyvenimo „greičio pedalą“. Kas rytą kruopščiai į dienotvarkę susidedu tik neatidėliotinus darbus ir palieku tuščių erdvių netikėtiems reikalams. Suplanuoju laiką artimiesiems, kad neprasilenktume kaip laivai nerimo jūroje. Nedalyvauju renginiuose, kurie tik dar labiau įsuka maratoną, bet randu laiko vieniems pietums (paprastiems, be šventinių elementų) su draugais. Neorganizuoju jokių papildomų renginių. Įsijungiu tylą prieš miegą, sumažinu socialinių tinklų srautą. Ir tada kalbuosi su Dievu apie tai, kas yra Kalėdos. Juk švenčiame beprotišką įvykį: Dievas tapo žmogumi. Panašiai būtų, jei žmogus virstų, tarkime, akmeniu. Dievas tapo mums labai artimas, tapo vienu iš mūsų, kad nebereikėtų bijoti, kad nebetektų verkti vienumoje, kad būtume priimti ir mylimi nuo galvos iki pirštų galiukų. Kad bent Kalėdos būtų laikas, kai mylime arti esančiuosius taip, kaip Dievas mus myli. Tave ir visus skaitančius Beatos žurnalą apkabinu malda Sesuo Viktorija Voidogaitė CC

62


sti��ainis

#Džiaugsmo

Stiklainis gali būti tik stiklainis. Bet jis gali tapti ir Kalėdų laukimo, gerų darbų, kasdienių stebuklų bei laimės šuliniu. Dovanojame jums po paprastą džiaugsmą kuriančią frazę, pasiūlymą kiekvienai dienai laukiant Kalėdų. Frazes išsikirpkite, lapelius sulenkite pusiau ir suberkite į stiklainį, galite jį kukliai ar išmoningai papuošti. Kiekvieną rytą ištraukite po lapelį, perskaitykite ir imkitės paprastosios, kasdienės žmogiškos laimės statybų.

LAURA KALVELYTĖ-MURINIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

63


Kalėdų pagalbininkas

PLANAS – GERIAUSIAS SPRENDIMAS Kūčioms ir Kalėdoms planuoti skirkite dvi savaites – kasdien po truputį.

DVI SAVAITĖS PRIEŠ ŠVENTES Suskaičiuokite šeimos narius, kurie šventes švęs kartu Suplanuokite valgiaraštį Susiraskite ir pasiruoškite visus receptus Sugalvokite serviravimo būdus ir išsirinkite indus Apgalvokite stalo dekoro elementus (ar švari staltiesė, ar pakanka žvakių)

SAVAITĖ PRIEŠ ŠVENTES Susidarykite produktų sąrašą Patikrinkite, kokių reikalingų produktų turite spintelėse ar šaldytuve Nusipirkite negendančių produktų (kruopų, padažų, gėrimų) Susiskirstykite atsakomybes ir konkrečius darbus šventės dieną Paskirstykite namų ruošos darbus namiškiams

DVI DIENOS PRIEŠ ŠVENTES Laikas įsigyti šviežių produktų: žuvies, silkės, mėsos, daržovių Pamarinuokite mėsos produktus, jeigu juos kepsite Kalėdų dieną Išsikepkite kūčiukus Užmerkite kruopas, sėklas (aguonas), grybus, kurių reikės kepiniams ar patiekalams Išsivirkite ir susipjaustykite daržoves salotoms Iškepkite šaltai patiekiamą arba užmarinuokite Kūčių dieną kepsimą žuvį Paruoškite padažus, pagardus silkei, kurie gali pastovėti šaldytuve (tai, pavyzdžiui, naminis majonezas, kepti svogūnai, kepti grybai) Išvirkite kisieliaus ar džiovintų vaisių kompoto Sugalvokite, kaip apsirengsite (pasipuošus nuotaika iškart bus pakilesnė)

KŪČIŲ DIENĄ Paruoškite salotas, jas sumaišykite Pagaminkite aguonų pieną Pasiruoškite silkę ir jos pagardus Išsikepkite pyragėlius ar pagaminkite virtinukus su grybais Nepamirškite Kūčių burtų (leiskite vaikams paieškoti žaidimų internete ar knygose)

68


Indrajos kūčiukai Aš – INDRAJA. Trijų vaikų mama, menininkė, prekės ženklo „Pelkių žolė“ kūrėja ir įkūrėja ir Kauno technologijos universiteto dėstytoja, kuri virtuvėje lipdo iš molio indus, piešia kartu su dukromis, o tuo metu dideliame katile kunkuliuoja troškinys ar sriuba, duonkepyje kyla naminė duona, ant garnyko vysta rūkyti paruošti kumpiai. Čia mano virtuvė.

72


Smalsumas mane vedė už rankos, ir vos tik pasitaikius progai dar būdama mažutė troškau gaminti, žaisdavome restoranus ir „gamindavome valgį“ kartu su gatvės draugais. Išmokusi rašyti kaupiau receptus sąsiuviniuose. Maisto gaminimo niekada nelaikiau profesija, greičiau natūraliu ir savaime suprantamu išgyvenimo įgūdžiu – mūsų su tėčiu verdamos sriubos kunkuliuodavo katiliuke ant laužo, žygiuose valtimis, gamtoje. Visada dievinau prieskonius. Cinamonų, pipirų, kardamonų, muskatų, bazilikų kvapai man buvo tarsi geriausių kvepalų aromatai. Dažnai išgirstu, kad lietuvių nacionalinė virtuvė – prėska, beskonė ir bejausmė. Domiuosi istoriniais valgiais ir patiriu atradimo džiaugsmą, kai įsitikinu, kad ne tik visa Europa, bet ir senovės lietuviai vertino rytietiškus prieskonius, neapsieita be pipirų, pyragus gardino cinamonu, ėrieną kepdami apkamšydavo rozmarinais, o dvarininkija gėrė tikrą kavą. Nebežinau, kas įvyko pirmiau, ar sukūriau grafikos kūrinių ciklą „Virtuvėje

INDRAJA RAUDONIKYTĖ

SEBASTIJONAS PETKUS

tik merginos“, ar pasinėriau su savo merginomis į virtuvę ir jos istoriją. O gal visa ko pradžia buvo kursinis darbas „Moteris kaip tradicijos ir istorijos nešėja Vakarų Europos kultūroje“ pas a. a. prof. A. Uždavinį dar studijų metais, prieš porą dešimtmečių? Kas kitas, jei ne moteris šeimos virtuvėje perduodavo savo vaikams kalendorinių švenčių tradicijas per maistą ir jo kūrimą? Maistas yra kuriamas, o ne gaminamas. Gaminama tik gamyklose, o virtuvėje, jaukiausioje privačioje erdvėje, vyksta alcheminiai kūrybos procesai, čia gimsta ir nauji receptai, ir košė iš kirvio. Prieš šventes ar paprastą dieną sukdavausi virtuvėje šalia suaugusiųjų. Kartu su senele kepdavom kugelį pečiuje ar lydį čiudopečkoj, su seneliu kimšdavom dešras, virdavom obuolienę ir spausdavom, košdavom vynuogių vyną, kurį jis vadindavo mistišku pavadinimu burgundiškas. Su prosenele virdavom cepladziurkas – bulvinių tarkių kukulius su įspausta duobute, virtinukus su mėlynėmis ir kepdavom kūčiukus. Niekada nemačiau prosenelės naudojant mierkas. Saujos ir žiupsneliai birdavo į

dubenį, o vandens ar pieno šliūkštelėdavo iš arčiausiai esančio ąsočio ar kvortos. Viskas vykdavo tarsi apeigos, lėtai, ramiai, ratu, ir man neteko jos matyti susimąsčiusios, virtuvėje naudojančios užrašytą receptą ar knygą, nors skaitė ji keliomis kalbomis ir tikrai daug. Kalendorinėms šventėms šeimoje buvo kruopščiai ruošiamasi. Velykos, Rasos (Joninės) ir Kūčios buvo svarbiausi metų įvykiai. Tėvai ir seneliai rinko tautosaką, folklorą, dalyvavo pogrindinėje kraštotyros veikloje, tad šventiniai senovės lietuvių papročiai namuose buvo labai svarbūs. Iki dešimties metų augau viena, vienintelė Giedraičių provaikaitė, vienintelė Čepulių vaikaitė ir, žinoma, vienintelė tėvų – studentų – duktė, tad šventėms ruošiausi kartu su suaugusiaisiais ir rimtu veidu sukausi prie puodų, dengiau stalus dar prieš pradėdama lankyti mokyklą. Jokia kita šventė nepareikalaudavo tiek daug triūso ir pastangų kaip Kūčios. Dvylika patiekalų: specialūs kepiniai, grybai, silkė, lydys, karpis, jūros lydeka, kanapių druska, virtinukai su skirtingais įdarais ir

73


IRMINA POVĖ, žolinėtoja, masažo terapeutė

78

IRMINA POVĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

SILKIŲ SRIUBA Mūsų šeimai labai svarbi Kūčių prasmė ir vakaro tradicija. Stengiamės nenusiplūkti nukraudami stalą visais „privalomais“ 12 patiekalų. Mums daug svarbiau pabūti visiems kartu, prisiminti jau išėjusius anapilin artimuosius. Kasmet išbandome Kūčių vakaro burtus: lašiname vašką į vandenį ir pagal išsiliejusią formą kuriame asociacijas ir kitų metų simbolius, traukiame šiaudus, dukrytės meta šlepetes ir spėja, iš kurios pusės atvyks būsimieji jaunikiai. Tai šeimos vakarui suteikia magijos ir paslapties. Kūčių vakarą laikomės gana griežtų pasninko tradicijų, nevalgome mėsos, pieno bei kiaušinių patiekalų. Kol buvo gyva mano močiutė Elena iš mamos pusės, Kūčias visada sutikdavome jos namuose. Močiutė viskuo pasirūpindavo pati, buvo senųjų tradicijų ir ritualų puoselėtoja, tad mums telikdavo sugužėti į jos namus ir kasmet patirti ypatingos nakties stebuklą. Iš močiutės daug ko išmokau, perėmiau, taip pat ir kulinarinių paslapčių, kurias, tikiuosi, perduosiu savo dukroms. Dabar Kūčias švenčiame mano šeimos namuose, todėl ir Kūčių vakaro pagrindinį patiekalą, silkių sriubą su burokėliais, perlinėmis kruopomis ir džiovintais baravykais, verdu aš. Tokios sriubos skanaujame tik kartą per metus, Kūčių vakarą. Močiutė buvo kilusi nuo Ariogalos, todėl, spėju, ši silkių sriuba atėjo iš Vidurio Lietuvos regiono.


dovanos

SUPAKUOTA STIKLAINYJE TVARU, GRAŽU IR DRAUGIŠKA PINIGINEI

88

Stiklainiai – lyg invaziniai augalai. Įsliuogia su agurkėliais, alyvuogėmis, mamos uogienėmis ar kokiais pirktiniais padažais, ir tuoj stiklo prisipildo namai. Pala, neskubėkite vilkti į konteinerius! Žiū, kokių yra gražių! Arba tiesiog tobulai universalių. Tai puiki, gamtą ir piniginę tausojanti pakuotė dovanoms.


Pirmiausia teks stiklainius išplauti ir nuimti etiketes. Gali prireikti kantrybės ir papildomų priemonių, pvz., vielinio virtuvės gremžtuko ar spiritinio valiklio, puikiai klijus ir etikečių likučius nuvalo ir paprasčiausias aliejus. Jei dangtelis išduoda, nuo kokios pomidorų tyrės šis indelis, galima dangtelį nudažyti (tinka aerozoliniai arba akriliniai dažai), apklijuoti popieriumi ar aprišti audinio skiaute. Čia labai tiks nuo seniau gautų dovanų likusios juostelės.

GINTĖ ZURBAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

89


dovanos

VALGOMOS DOVANOS STIKLAINYJE

92

RŪTA PAULAUSKIENĖ, BEATA NICHOLSON

JOANA BURN

Mažiau yra daugiau. Man visada patinka geras šokoladas ar paštetas, kokie nors skaniai paskrudinti riešutai, puiki dovana yra sūris ar net šaltiena. Štai kelios idėjos, ką galima supakuoti ir užkonservuoti.


93


102


s̆edevrai Valgomi

Lai šiemet kalėdiniai kepiniai mėgaujasi nauju statusu – tampa meno kūriniais arba šventinio stalo šedevrais! Nesigąsdinkite, tikrai neturėsite iki švenčių įgyti konditerijos bakalauro laipsnio... Reikės tik trupučio fantazijos, įkvėpimo ir žinių, kuriomis čia ir dalijamės. Sutikite, nėra nieko maloniau, kai patiektas pyragas tampa svečių susižavėjimo objektu, o pagyrų sulaukia ir jo kūrėjas. Kurkite, puoškite, stebinkite ir džiuginkite – juk Kalėdos!

GIEDRĖ PAČENKIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

103


120


VAINIKAI PAGAL KVIETKAS KVIETKOS – tai Aistės Miliauskaitės ir Ievos Matuliauskaitės kūrybinis duetas bei Kauno centre įsikūręs floristikos butikas, kurį Aistė vadina svajonės išsipildymu. Neapsigaukite, liaudiškais rūtų darželiais čia nekvepia. Po trumpu, šmaikščiu pavadinimu slepiasi ryškios gėlės ir idėjos. „Kvietkomis“ gėles vadino mano močiutė, čia ir sentimentai, ir šiokia tokia ironija. Man „Kvietkos“ yra gėlės su charakteriu, bohemiškos, laisvos dvasios modernios padraikos. Toks mūsų su Ieva kūrybinis stilius“, sako Aistė. Puikiai papildydamos viena kitą, jos pradėjo nuo renginių, vestuvių planavimo, koordinavimo, dekoravimo, dizaino ir spaudos darbų. Vėliau visiškai atsitiktinai atrado gėles ir dabar, juokiasi, pačios sau pavydi tokių kūrybiškų darbų, dėkoja Dievui už taip sukritusias aplinkybes, nes jos atvėrė širdis ir naujus horizontus. Po renginių organizavimo studijų Škotijoje Aistė buvo tikra, kad grįžusi Lietuvon organizuos konferencijas ir parodas, sako visai nesvajojusi tapti vestuvių planuotoja kaip Dženifer Lopes filme. Nustebo paaiškėjus, kad asmeninės šventės turi gerokai daugiau emocinio užtaiso, smagu užmegzti asmeninį ryšį su užsakovais ir pajusti tos ypatingos dienos laimės purslus. „Kvietkos“ nenustygsta, amžinai ieško naujų derinių, medžiagų ir aukso vidurio tarp egzotiškų gėlių ir lietuviškų augalų iš mažų vietinių ūkelių ar sodelių.

GINTĖ ZURBAITĖ

TOMAS VIRŠILAS

121

Profile for Beatos virtuvė

Žurnalas Beatos virtuvė, Kalėdos 2020, Nr. 29  

#dėkingumoKalėdos Laukiamiausias Kalėdų pagalbininkas šventinei nuotaikai paskleisti, susirašyti dovanų idėjas, pasipuošti namus ir nudžiugi...

Žurnalas Beatos virtuvė, Kalėdos 2020, Nr. 29  

#dėkingumoKalėdos Laukiamiausias Kalėdų pagalbininkas šventinei nuotaikai paskleisti, susirašyti dovanų idėjas, pasipuošti namus ir nudžiugi...

Advertisement