Page 1

JÄ—zuitai ir Vilnius


Šv. Ignoto bažnyčia Vilniuje

1602 – 1604 metais Senamiesčio šiaurinėje dalyje įsikūrė Vilniaus jėzuitų noviciatas. Naujokyne dėstė du profesoriai, kurie mokė poetikos bei retorikos, veikė vaistinė bei biblioteka. Naujokai čia praleisdavo pirmuosius du metus ir pasirinkdavo, ar nori tapti jėzuitais. Vėliau buvo pastatyta Šv. Ignoto bažnyčia. Ji buvo bazilikinio stiliaus, turėjo kupolą ir du bokštus. Deja, bažnyčia 1737 metais sudegė, tad ją teko atstatyti. Buvo padidintos šoninės koplyčios, perstatyti vargonai, skliautai papuošti įvairiais lipdiniais bei freskomis, pastatytas puošnus altorius. Tačiau po jėzuitų ordino panaikinimo, bažnyčia neteko savo sakrališkumo: čia veikė arklidės, buvo įrengtas ir karininkų klubas, vėliau įsikūrė kino studijos sandėlys. Dabar bažnyčia yra barokinio stiliaus, tačiau nepuošni. Ji priklauso Lietuvos kariuomenei, nes Ignacas Lojola buvo karys. Į bažnyčios vidų negalima užeiti, bažnyčia yra uždaryta. Inkarai prie įėjimo į bažnyčią simbolizuoja ne tik pastovumą , išsigelbėjimą ar viltį, tai ir karinio jūrų laivyno simbolis.


Šv. Jonų bažnyčia

Šventųjų Jono Krikštytojo ir Jono Evangelisto ir Apaštalo bažnyčia , aukščiausias sakralinis statinys Vilniuje, yra įsikūrusi tarp Universiteto, Šv, Jono, Pilies ir Skapo gatvių. Bažnyčia turi gotikos, renesanso bei baroko bruožų, nes buvo daug kartų perstatyta. Šioje vietoje 1386 m. Lietuvos krikšto išvakarėse buvo įsteigta pirmoji parapinė bažnyčia Lietuvoje. Šv. Jonų bažnyčia buvo didinga, aukšta, langai buvo gotikos stiliaus. Vėliau bažnyčia buvo perduota jėzuitų ordinui ir šis ėmėsi pertvarkymo darbų: pastatytos naujos koplyčios, altoriai papuošti įžymių dailininkų darbais, įrengti nauji vargonai. Šalia bažnyčios buvo įkurta parapinė mokykla, jėzuitai mokė katekizmo, organizavo pamaldas. Po 1737 m. gaisro restauruoti bažnyčią pavedama J. Glaubicui, kuris sujungia įvairius stilius ir bažnyčia tampa dar puošnesnė ir iškilmingesnė. Įmantrūs kryžiai bei angelų skulptūros taip pat puošia bažnyčią. Apie ant bažnyčios sėdinčius angelus yra sukurta legenda. Joje pasakojama, kaip angelai turėjo išrinkti bei atvesti Dievui laimingiausią ir nelaimingiausią žmogų. Laimingiausias žmogus buvo karalius, o nelaimingiausias – elgeta. Tačiau elgeta įrodė angelams, jog jis yra laimingas, nes savo gyvenimo jis neapkrauna nereikalingais materialiais dalykais.


Šv. Kazimiero bažnyčia 1604 metais pradėta statyti barokinė Šv. Kazimiero bažnyčia, nėra parapinė. Jėzuitams svarbiausia yra gelbėti sielas ir intensyviai apaštalauti, o žmonės pas jėzuitus “ėjo ne iš pareigos”, o patys ieškodami dvasinės pagalbos. Jėzuitai veikė ne vien tiktai bažnyčios ribose, bet ir visuomenėje. Dėl didelio įsipareigojimo sielovadai bažnyčia buvo pastatyta prie Rotušės, pačioje gyviausioje miesto dalyje, kur knibždėte knibždėjo žmonių. Jėzuitai didelį dėmesį skyrė bažnyčios struktūrai, šiuo atveju Šv. Kazimiero bažnyčia pastatyta vienanavės struktūros, kad gerai girdėtųsi ir matytųsi pamokslininkas. Šv. Kazimierio bažnyčioje vienas tėvas užsiimdavo katekizavimu - vaikų ir prastuolių tikėjimo pradmenų mokymu. (Ypač šiai bažnyčiai ištikimas Šv. Andriejus Bobola buvo paskaitininkas, mokė katekizmo, klausė išpažinčių, buvo sielovados darbininkas.)


Pranciškus Ksaveras buvo ispanų kilmės vyras. Jo tėvai buvo išsilavinę ir turtingi ir norėjo, kad jų sūnus irgi toks būtų. Užaugęs P. Ksaveras turėjo jau numatytą gyvenimą, siekė sėkmingos karjeros, mokėsi gerame universitete. Atvykęs į Paryžių, P. Ksaveras susipažino su I. Lojola ir čia prasidėjo draugystė, kuri nulėmė Jėzaus draugijos atsiradimą. Su I. Lojola P. Ksaveras susipa-ino mkydamasis universitete ir būtent su juo įkūrė Jėzaus draugiją. KArtu su savo draugijos bičiuliais surengė piligriminę kelionę į šventąją žemę, ir tai buvo vienas iš pirmųjų paskatinimų sukurti Jėzaus draugiją. Ši draugija - tai net iki šiol gyvuojantys jėzuitai, kurių misija yra viską daryti didesnei Dievo garbei, o Pranciškus buvo vienas iš pirmųjų tos draugijos narių.


Lankstinuką parengė : Ula Bagdonaitė 8a Gabija Volkutė 8a Mokytojos: K. Januškienė J. Karašauskienė s. A. Balčiūnaitė

Jėzuitai ir vilnius  
Jėzuitai ir vilnius  
Advertisement