Page 1

Sveiki, mieli mokytojai! Projektas ,,Šiaurės kinas mano mokykloje. Pažinti kitą“ yra 2006 metais medijų edukacijos centro „Meno avilys“ pradėtos programos ,,Kinas mano mokykloje“ tąsa. Šį kartą mes Jus kviečiame ne tik įgyti gilesnių žinių apie kino kalbą, bet ir iš arčiau susipažinti su šiuolaikiniu Danijos, Suomijos bei Švedijos kinu ir šių šalių kino edukacijos mokykloje praktika. Kartu su Šiaurės šalių kino edukacijos specialistais sudarydami projekto filmų programą, parinkome ir projekto temą – „Pažinti kitą“. Tokia tema pasirinkta įvertinus poreikį ugdyti jaunų žmonių toleranciją, pagarbą, smalsumą ir kitas savybes, kurios ypač reikalingos mūsų vis labiau daugiakultūrėje visuomenėje. Neatsitiktinai projektas yra nacionalinės 2008-ųjų – Europos kultūrų dialogo metų – programos dalis. Sudarydami filmų programą nesistengėme orientuotis į konkrečius mokymo dalykus. Manome, kad filmas yra daugiasluoksnis kūrinys, atviras analizės būdų įvairovei. Todėl projekto filmų analizę ir interpretaciją galima kūrybingai taikyti kalbų, istorijos, dorinio ugdymo, menų, kitose pamokose ir neformalaus pilietinio ugdymo užsiėmimuose. Pagrindinė šio leidinio užduotis – naudingos metodinės medžiagos Jums, mokytojams, rodant filmus ir dirbant su savo mokiniais, pateikimas. Jūsų patogumui siūlome kartu trumpai peržvelgti šio leidinio struktūrą. I dalis. KAS? Sistema Kino edukacija Šiaurės šalyse ir Lietuvoje. Šioje dalyje pateikiame savo pastebėjimus apie situaciją Lietuvoje ir trumpą Švedijos, Danijos bei Suomijos kino edukacijos sistemų apžvalgą. Tikimės, kad Jūsų bei Jūsų mokinių iniciatyvas vystyti padės pateikiamas Lietuvoje vykstančių kino edukacijos renginių bei šioje srityje veikiančių įstaigų sąrašas. Būtų džiugu, jei informacija apie Šiaurės šalių kino edukacijos praktiką ir institucijas paskatintų ir padėtų Jums ateityje imtis tarptautinio bendradarbiavimo su daugiau patirties šioje srityje turinčiomis Šiaurės kaimynėmis.

II dalis. KAIP? Principai, metodika Kaip žiūrėti, kaip „skaityti“ filmą? Ši dalis skirta bendrųjų žinių, padėsiančių dirbti su įvairiais filmais ir kita audiovizualine medžiaga klasėje suteikimui. Čia glaustai aprašome pagrindinius kino kalbos elementus, pateikiame apibendrintą filmo analizės ir interpretacijos modelį ir siūlome kelis gana paprastai įgyvendinamus darbo su kinu klasėje metodus. Rašant šią dalį, remtasi Britų kino instituto metodiniais leidiniais ir projekto „Kinas mano mokykloje“ metu sukaupta patirtimi. III dalis. KĄ DAROME? Darbas su filmais Ką žiūrėsime, apie ką diskutuosime? Projekto „Šiaurės kinas mano mokykloje. Pažinti kitą“ programą sudaro keturi Danijos, Švedijos ir Suomijos režisierių filmai. Ši dalis skirta padėti Jums pasiruošti darbui su šiais filmais klasėje. Kiekvieno filmo analizės paketą sudaro trumpas filmo aprašymas, filmo kontekstų apžvalga, rekomendacijos filmo kalbos analizei ir nuorodos į tekstus, padėsiančius Jums toliau savarankiškai analizuoti kūrinį (interviu su kūrėjais, recenzijas ir kt.). Žodynėlis Čia pateikiami svarbiausių leidinyje vartojamų sąvokų apibrėžimai. Tikimės, kad šis leidinys taps Jūsų kukliu, tačiau patikimu palydovu tyrinėjant kol kas mažai pažįstamas kino edukacijos galimybių erdves. Labai nekantraujame sužinoti, ar šis sumanymas padės Jums pasiekti gerų rezultatų. Sėkmingų pamokų! Jūsų , „Meno avilys“ www.menoavilys.org

1


2


TURINYS

3

ĮŽANGA

5

TURINYS

6

35

I DALIS. KAS?

Kino edukacija formaliajame ugdyme

14

II DALIS. KAIP?

26

III DALIS. KĄ ŽIŪRIME?

Principai. Metodika

Darbas su projekto filmais

ŽODYNĖLIS

3


I DALIS. KAS? KINO EDUKACIJA FORMALIAJAME UGDYME

4


KODĖL JUDANTYS VAIZDAI YRA SVARBŪS MOKYKLOJE?

Prasiplėtusi raštingumo samprata XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Vakarų Europos šalių švietimo sistemose buvo pradėta kalbėti apie raštingumą daug platesniame kontekste. Raštingumo samprata ėmė kisti ir plėstis. Knyga nebeteko vienintelės „įteisintos“ medijos statuso. XX amžiaus pabaigoje buvo visuotinai pripažinta, kad raštingumas taip pat apima gebėjimus analizuoti ir suvokti informaciją, pateikiamą judančių vaizdų medijomis – filmais, TV laidomis, vaizdo klipais, animacija, skaitmeniniais žaidimais. Kodėl moksleiviams verta analizuoti judančius vaizdus? Dar nesugebėdami skaityti literatūrinio teksto, vaikai didžiąją dalį informacijos gauna iš nejudančių ir judančių vaizdų. Egzistuojant skirtingiems atminties tipams, judančių vaizdų kalba pateiktą informaciją dalis moksleivių yra linkę geriau įsiminti. Ne visiems moksleiviams vienodai gerai sekasi ,,kalbėti“ literatūriniais ar nejudančiais vaizdais. Kai kurių moksleivių gabumai geriau atsiskleidžia, naudojant judančių vaizdų kalbą. Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau informacijos mus pasiekia judančių vaizdų kalba: filmais, reklamos klipais, televizijos reportažais, internete talpinama vaizdo medžiaga ir t. t. Todėl svarbu įvertinti judančių vaizdų įtaką asmens tapatumo formavimuisi. Judančių vaizdų kalbos supratimas leidžia tapti kritišku ir pilnaverčiu XXI amžiaus piliečiu, gebančiu atsirinkti, kritiškai analizuoti ir vertinti medijų turinį, suvokti to turinio konstravimo mechanizmus.

Projekto „Kinas mano mokykloje“ metu supratau, jog filmas yra puiki galimybė sudominti moksleivius literatūros kūriniu. Šiaulių gimnazijos literatūros mokytoja

Filmas yra šių dienų literatūra. Danny Boile, filmų „Traukinių žymėjimas“, „Gęstanti saulė“, „Paplūdimys“ režisierius

5


Visiems žinoma, kad šiandienos pasaulis – informacinių ir meninių vaizdinių pasaulis. Tačiau vizualinis raštingumas, būtinas orientuotis vaizdinių srautuose, yra tikrai per žemas. Niekas net neketina skaityti knygos, nepažindamas raidžių. Vizualumo srityje dažnai elgiamasi priešingai – vizualiniai vaizdiniai vartojami, „skaitomi“ ir „žiūrimi“ be pradinio, abėcėlinio, pasiruošimo. Reaguojant į tokią situaciją, vizualinio raštingumo pamokos turi prasidėti nuo pačių pagrindų. Dr. Nerijus Milerius (Vilniaus universitetas)

Ar judančio vaizdo kalbos mokosi užsienio šalių moksleiviai? Jau kelis dešimtmečius daugiausia dėmesio judančiam vaizdui yra skiriama Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse ir Prancūzijoje, tačiau judančių vaizdų edukacija populiarėja ir kitose Europos šalyse. Užsienio šalių mokyklose judančių vaizdų edukacija integruojama į mokymosi programas, vaikai yra mokomi suprasti įvairių medijų kalbas, jas interpretuoti ir patys reikšti savo mintis. Judančių vaizdų edukacija apima šias medijas: >> kino filmus; >> televizijos laidas; >> vaizdo klipus (reklama, muzikiniai vaizdo klipai); >> animaciją; >> skaitmeninius žaidimus. Judančių vaizdų edukacijos sričiai priskiriama kino edukacija yra svarbiausias, patraukliausias ir prieinamiausias būdas ugdyti moksleivių vizualinį raštingumą. Terminas kino edukacija yra dažnai vartojamas dvejomis reikšmėmis: I. Kino edukacija – mokymas apie kino kalbą, kino istoriją, šiuolaikinį kiną, praktinių kino kūrimo įgūdžių lavinimas. II. Kino edukacija – švietimas naudojant filmus kaip informacijos bei idėjų šaltinį, padedantį atskleisti, interpretuoti ir aiškinti įvairių disciplinų temas, lavinti asmens kūrybinius gebėjimus ir kritinį mąstymą. Nors abi kino edukacijos reikšmės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir neįmanomos viena be kitos, programoje „Kinas mano mokykloje“ pirmenybė teikiama antrajai reikšmei. 6

Gyvenimas ir vartojimas vis labiau komercialėjančioje bei virtualėjančioje „žinių visuomenėje“ ugdo informacijos pasiekimo medijų kanalais įgūdžius, supažindina su technologiniais procesais, gimdančiais tą produkciją, skatina „prisijaukinti“ naujas technologijas – jas „vartoti“. Viso šito labai sėkmingai moko kapitalizmo kultūra. Savo ruožtu medijinis raštingumas, kaip mokymosi/studijų procesas, leidžia papildyti arba paveikti „vartojimo universitetų“ įtaką produktų ir produkcijos analize ir supratimu. Tačiau tokio mokymosi ar lavinimosi tikslas – ne šiaip „informuotas vartotojas“; raštingumas suprantamas kaip gebėjimas produkuoti reikšmes konkrečios medijos kalba, politinio dalyvavimo viešumoje, įsiterpimo į reprezentacijos procesą galimybes. Mat medijos visada ir neišvengiamai yra konkurencijos ir kovos dėl įtakos ir galios įrankis. Iš Karolio Klimkos studijos „Naujasis raštingumas“ ir kompiuteriniai žaidimai Lietuvoje“, atliktos Europos MEDIA programų biuro užsakymu


KINO EDUKACIJA LIETUVOJE: pirmieji bandymai Didėjant judančių vaizdų įtakai kasdieniame gyvenime, daugelyje Europos šalių jau kelis dešimtmečius kalbama apie prasiplėtusią raštingumo sampratą, bandoma pritaikyti švietimo sistemas prie pasikeitusių aplinkybių. Lietuvoje šiuo metu dar tik klojami pagrindai įvairių medijų edukacijos procesams. Terminai judančių vaizdų edukacija ar kino edukacija Lietuvoje pradėti dažniau vartoti per pastaruosius kelerius metus. Didėjant medijų edukacijos aktualumui visoje Europoje (taip pat ir politiniu Europos Sąjungos lygmeniu), Lietuvoje jau dabar jaučiamas poreikis nustatyti bendras judančių vaizdų edukacijos gaires ir finansavimo mechanizmus. Kino edukacijos srityje mūsų šalyje kol kas vykdomi tik pavieniai projektai. Dauguma jų įgyvendinama neformaliajame ugdyme. Tad „Meno avilio“ 2006 metais pradėta programa „Kinas mano mokykloje“ tapo bene pirmąja kino edukacijos integravimo į formalųjį mokyklinį ugdymą iniciatyva. Šioje dalyje dalijamės pirmojo programos etapo patirtimi ir tolesniais tikslais. Programa ,,Kinas mano mokykloje“ Medijų švietimo centras ,,Meno avilys“, bendradarbiaudamas su Švietimo ir mokslo ministerija, 2006–2007 metais inicijavo ir nacionaliniu mastu įgyvendino projektą „Kinas mano mokykloje“. Jį sudarė seminarai mokytojams, 240 Lietuvos mokyklų vykusios filmų peržiūros bei mokytojų moderuojamos moksleivių diskusijos. Nuo 2006 metų lapkričio mėnesio visose Lietuvos apskrityse vykusių seminarų „Kinas kaip švietimo priemonė“ metu, mokytojai buvo supažindinti su kino kalbos pagrindais ir kino panaudojimo pamokose galimybėmis. Seminaruose dalyvavusiems mokytojams pranešimus apie kino panaudojimą pamokose skaitė filosofai dr. Nerijus Milerius, dr. Tomas Sodeika ir kinotyrininkas Skirmantas Valiulis, buvo parodyti vizualiniai pavyzdžiai, pristatyta „Meno avilio“ parengta metodinė medžiaga, išdalinti filmai, suderinti filmų rodymo tvarkaraščiai. Seminaruose dalyviai dalinosi patirtimi su organizatoriais, diskutavo apie projekto tęstinumo galimybes. Pasibaigus seminarų ciklui, projekte dalyvavusiose mokyklose 2007 metų gruodžio – 2008 metų sausio mėnesiais 9–12 klasių moksleiviams mokytojai rengė filmų peržiūras ir diskusijas. Projekto filmų programą sudarė Balio Sruogos romano motyvais sukurtas režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Dievų miškas“, pasaulinį pripažinimą pelniusi Arūno Matelio dokumentinė juosta „Prieš parskrendant į Žemę“, prancūzų režisieriaus François Dupeyrono filmas „Ponas Ibrahimas“ ir švedų režisierės Lisa Munthe dokumentinis filmas „Rankų lenkėja iš Solitudės“. Vykdant 2006–2007 metų projektą, buvo siekiama švietimo bendruomenei pristatyti kino edukacijos galimybes, ugdyti

mokytojų ir moksleivių požiūrį į filmą kaip į tekstą. Įvertinus projekto rezultatus, buvo nuspręsta vystyti „Kiną mano mokykloje“ kaip tęstinę kino edukacijos programą. Kinas kaip švietimo priemonė Lietuvoje Apibendrinus projekto rezultatus ir atlikus projekto įvertinimą, buvo prieita prie šių išvadų apie kino, kaip integralios ugdymo priemonės, potencialą: >> Atsižvelgiant į kino panaudojimo pamokose teikiamas galimybes, kitų šalių patirtis ir į mokytojų bei moksleivių susidomėjimą, neabejotina, jog kino edukacijos procesų inicijavimas yra itin aktualus ir savalaikis. >> Projekte dalyvavę mokytojai išreiškė pageidavimus, kad projektas būtų tęsiamas ir kino panaudojimas švietime būtų toliau skatinamas, rengiant tęstinę kino panaudojimo mokykloje programą. Nors kai kuriose mokyklose jau vyko nemažai pavienių projektų, kurių tikslas buvo atskiro filmo pristatymas mokykloje, mokytojai tęstinę programą laiko sistemingesne bei tikslingesne už pavienes iniciatyvas. >> Mokytojai įsitikinę, kad kinas yra itin patraukli mokymo priemonė, padedanti sudominti mokinius, ugdyti jų komunikacinius, analitinius, vizualinio raštingumo gebėjimus. Kinas padeda atskleisti įvairias temas, kurias sudėtingiau pateikti tradicinėmis mokymo priemonėmis. >> Kino, kaip švietimo priemonės panaudojimas, tampa ypač aktualus mokykloms pereinant prie kompetencinio ugdymo. Projekte dalyvavę mokytojai įvardijo švietimo sistemoje egzistuojančias kliūtis, trukdančias integruoti kiną į formalųjį ugdymą. Pirmiausia buvo paminėti šie galimybes ribojantys veiksniai: >> bendrų gairių, kino edukacijos metodikos trūkumas; >> mokytojų kompetencijos nepakankamumas (kursų ir mokymų nebuvimas); >> kino filmų pasiūlos mokyklose stoka; >> sudėtingas filmų naudojimo pamokose ir mokymo programų suderinimas; >> kino edukacijos mokyklose institucinio palaikymo trūkumas; 2006–2007 metais vykusio projekto „Kinas mano mokykloje“ rezultatai aiškiai patvirtino, kad, siekiant nevienadienio rezultato, svarbu žengti pirmą žingsnį ir suformuluoti ilgalaikes kryptingas kino edukacijos gaires. Tokios gairės yra būtinos norint dalintis bendra patirtimi ir sukurti bei įgyvendinti tikslingą kino edukacijos strategiją Lietuvos mokyklose. 7


JUDANČIŲ VAIZDŲ EDUKACIJA ŠVEDIJOS, DANIJOS IR SUOMIJOS MOKYKLOSE TRUMPA APŽVALGA


ŠVEDIJA BENDRA INFORMACIJA APIE KINO EDUKACIJĄ ŠVEDIJOS FORMALIAJAME UGDYME

Bendra informacija Filmų kaip judančių vaizdų kalbos ir žinių šaltinio studijos Švedijos bendrojo mokymo programose nėra apibrėžtos kaip atskiras mokymosi dalykas. Jau beveik 20 metų darbas su filmais Švedijos mokyklose inicijuojamas įvairių disciplinų pamokose, įvairiose amžiaus grupėse (pradedant jau ikimokykliniame ugdyme ir ypač akcentuojant bendrojo lavinimo mokyklose). Pastaraisiais metais vis labiau pabrėžiamas dar platesnio filmų ir medijų edukacijos praktikų taikymo mokyklose aktualumas. Naudojant filmus mokyklose dažnai bendradarbiauja įvairių dalykų mokytojai. Taip skatinamas ir stimuliuojamas tarpdisciplininis darbas. Kino edukacijos Švedijos formaliajame ugdyme reglamentavimas Švedijos švietimo ministerijos parengtoje „Privalomojoje Švedijos mokyklų mokymosi programoje 2000“ („Grundskolans kursplaner och betygskriterier 2000“) skatinama mokyklų veikloje daugiau dėmesio skirti filmams ir medijoms. Dokumente pabrėžiama, kad ypatingai su kinu ir medijomis susiję menų, švedų kalbos ir socialinių mokslų dalykai. Tačiau taip pat minima, kad darbas su kinu ir medijomis neapsiriboja konkrečiais mokymosi dalykais ir skatina tarpdalykines studijas. Pasak Švedijos švietimo specialistų, filmas yra kultūrinės išraiškos forma, ypač patraukli vaikams ir jaunimui. Detalesnius filmų naudojimo pamokose uždavinius ir tikslus Švedijoje apibrėžia Nacionalinės švietimo agentūros nustatytos minėtų disciplinų mokymosi programos. Švedijoje pačios mokyklos turi laisvę nuspręsti, kaip organizuoti filmų naudojimą savo konkrečioje mokykloje, o savivaldybės yra įsipareigojusios užtikrinti sąlygas programose nustatytiems tikslams pasiekti. Kino edukacijos praktikos Švedijos mokyklose Švedijos mokyklų mokytojai pamokose filmus naudoja atsižvelgdami į moksleivių poreikius. Dažniausia naudojamasi filmų peržiūromis ir diskusijomis apie juos pamokose bei vis aktyviau plėtojamos kūrybinės iniciatyvos, remiant ir palaikant pačių moksleivių pastangas patiems sukurti judančių vaizdų kūrinius. Švedijos mokyklose kino edukacija reiškia: - Žiūrėti filmus ir diskutuoti apie juos Filmo peržiūra bei mokytojo ir moksleivių diskusija suteikia galimybes įkvėpti moksleivių susidomėjimą bei inspiruoti ilgalaikį žinių siekimą. Pasak Švedijos švietimo specialistų, dažnai pamokoje pamatytas filmas paskatina moksleivius labiau gilintis į pamokose nagrinėjamas temas. Filmų peržiūros taip pat suteikia

galimybę susipažinti su plačia kino kūrinių įvairove, kurios nepateikia kino teatrų repertuarai. - Suprasti kino kalbą Kino ir kitų medijų kalbos supratimo skatinimas yra ypač aktualus dabartinėje Švedijos visuomenėje ir prilyginamas literatūriniam raštingumui. Tai yra galimybė jaunuoliams suteikti žinių, kurios ugdo medijų kanalais pasiekiančios informacijos kritišką vertinimą. Medijų kalbos supratimas apima medijų mechanizmus, formuojamas vertybes ir su medijomis susijusias ekonomines jėgas. - Kurti judančius vaizdus Kurdami savo filmus ar vaizdo reportažus, Švedijos moksleiviai ne tik kūrybiškai interpretuoja pamokų temas, bet ir, tyrinėdami juos supantį pasaulį, mokosi atsirinkti informaciją, ugdo kritinį mąstymą. Individuali filmų kūrimo patirtis moksleiviams leidžia išreikšti save ir suteikti formą savo mintims ir jausmams. Darbas su filmais lavina ir pradinių mokyklų moksleivių tarpusavio bendradarbiavimo bei darbo grupėje įgūdžius. Technologijoms tapus prieinamoms kiekvienoje mokykloje, daugelis mokinių lengvai perpranta ir įsisavina darbo su filmavimo kameromis ir montavimo programomis ypatumus, todėl mokytojo vaidmuo dažnai apsiriboja patarimais kūrybinėse diskusijose ir pagalba kuriant filmus ar reportažus pamokose nagrinėjamomis temomis. Gebėjimas reikšti savo mintis judančiais vaizdais Švedijoje yra laikomas jaunimo demokratine teise, susijusia su kalbos laisve. Kino ir medijų edukacija mokymosi dalykų programose Švedų kalbos disciplinų programose filmas yra lygiavertis literatūrai ir teatrui. Šių disciplinų pamokose nagrinėjama kiekviena iš šių raiškos formų, analizuojant jų kalbą ir savitas raiškos priemones. Programoje teigiama, jog literatūra, filmai ir teatras jaunuoliui atveria naujas pasaulio ir savęs suvokimo galimybes, padeda suprasti valstybės ir tautos identitetą, pajausti empatiją skirtingiems žmonėms, ugdyti toleranciją ir pagarbą kitiems. Švedijoje suprantama, kad šiuolaikinėje daugiakultūrėje dinamiškoje visuomenėje ypač svarbu analizuoti ne tik rašto, bet ir judančių vaizdų kalbą. Švedų kalbos disciplinų programoje akcentuojama prasiplėtusio teksto koncepcija, pagal kurią darbas su tekstu nebūtinai reiškia tik skaitymą: tai gali būti ir klausymas, vaidinimas, filmų, videomedžiagos ar paveikslų žiūrėjimas. Filmų naudojimo švedų kalbos disciplinose uždavinys yra apibrėžiamas kaip mokymasis interpretuoti, kritiškai vertinti ir pasirinkti judančių vaizdų tekstus ir žinias iš skirtingų šaltinių. Socialinių mokslų disciplinų programose filmų naudojimas apibrėžiamas kaip galimybė suprasti ir vertinti medijų ir visuomenės santykį, nagrinėjant skirtingas judančių vaizdų medijas 9


ir jų įtaką visuomenei. Socialinių mokslų dalykuose siekiama, kad moksleivis, pristatydamas savo darbus, gebėtų naudotis įvairiais šaltiniais ir raiškos priemonėmis. Judančių vaizdų medijos tam ypač palankios. Moksleiviai pamokose skatinami interpretuoti filmų kūrimo aplinkybes ir kūrėjų užmačias, taip atskleidžiant įvairius visuomenės ir socialinius procesus. Menų disciplinos programoje orientuojamasi į filmų ir televizijos raiškos būdus ir naratyvo strategijų mokymąsi, moksleiviams suteikiamos galimybės suvokti kultūrinį ir ideologinį medijų turinį ir apie jį diskutuoti. Pagrindiniai menų mokymo mokyklose uždaviniai yra ugdyti moksleivių įgūdžius kurti naudojantis įvairiomis priemonėmis, pasitelkiant informacines ir audiovizualines technologijas, ir vystyti moksleivių gebėjimus analizuoti ir diskutuoti apie judančius vaizdus. Medijų įtraukimas į menų mokymą suteikia galimybes giliau pažinti ir mokytis kritiškai vertinti šiuolaikinę populiariąją kultūrą bei šiuolaikinius menus, kuriems būdingas įvairių išraiškos formų derinimas. Kino edukacijos įgyvendinimą formaliajame ugdyme organizuojančios, palaikančios ir remiančios organizacijos: Švedijos švietimo ministerija (www.sweden.gov.se/sb/d/ 2063) – valstybinė institucija, vykdanti švietimo politiką; Švedijos filmų institutas (www.sfi.se) – nacionalinė kino organizacija, aktyviai inicijuojanti kino edukacijos programas mokyklose; Nacionalinė švietimo agentūra (www.skolverket.se/sb/d/190) – valstybinė institucija, besirūpinanti švietimo plėtra, viena svarbiausių vystymosi krypčių pasirinkusi kiną ir medijas. Savivaldybės – 177-iose Švedijos savivaldybėse veikia sudarytos kino edukacijos grupės, kontroliuojančios kino edukacijos įgyvendinimą mokyklose. Filmų gamybos ir edukacijos regioniniai centrai – kino sklaidos centrai, aktyviai bendradarbiaujantys su mokytojais regionuose.

DANIJA BENDRA INFORMACIJA APIE KINO EDUKACIJĄ DANIJOS FORMALIAJAME UGDYME

Bendra informacija Kino ir televizijos studijos Danijos mokyklose yra 11–12 klasių mokymosi programos pasirenkamasis dalykas. Danijos Švietimo ministerijos pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokymosi plane pabrėžiamas filmų ir medijų edukacijos aktualumas, skatinamas filmų ir televizijos reportažų naudojimas ne tik kino ir televizijos studijų, bet ir kitose pamokose, pavyzdžiui, danų kalbos ar visuomenės moksluose. 10

Kino edukacijos Danijos formaliajame ugdyme reglamentavimas Kino ir televizijos studijų pamokos vyksta pagal Danijos švietimo ministerijos parengtą mokymosi planą, kuriame detaliai apibrėžiami disciplinos mokymosi tikslai, uždaviniai ir priemonės. Dokumente įtvirtinta, kad judančių vaizdų edukacija yra svarbi moksleivių asmeninei raidai ir kad pažindami, analizuodami, vertindami filmus ir medijas, moksleiviai geriau pažįsta ir patys save, išmoksta diskutuoti, dirbti grupėje, analizuoti ir suprasti kino ir medijų kalbą. Dokumente pabrėžiama, kad kinas ir televizijos laidos yra svarbi šiuolaikinės kultūros ir visuomeninio gyvenimo dalis, todėl moksleiviai mokomi suprasti ir įvertinti judančių vaizdų reikšmę ir funkcijas. Kino pamokose moksleiviai supažindinami tiek su daniškais, tiek su užsienio filmais ir medijomis, taip padedama jiems suvokti savo kultūrinį identitetą bei susipažinti su kitomis kultūromis. Išplėtojus judančių vaizdų edukacijos praktiką Danijos mokyklose, 2007 metų pavasarį tarp autorinių teisių turėtojų ir Danijos vietos valdžios institucijų (dan. Kommunernes Landsforening) buvo sudaryta sutartis, suteikusi galimybę pigiau ir paprasčiau naudoti filmus edukacijos tikslams. Kino edukacijos praktika Danijos mokyklose - Filmų ir televizijos programų kūrimas Kino ir televizijos studijų pamokose ypač didelis dėmesys skiriamas moksleivių kūrybingumo ugdymui, todėl pirmiausia jie skatinami patys kurti filmus. Kurdami įvairių žanrų filmus ir televizijos laidas, moksleiviai ne tik išmoksta valdyti kino kalbą, vartoti dramaturgijos ir kinematografijos sąvokas bei naudotis technine įranga, bet ir susipažįsta su kūrybiniu procesu bei mokosi bendradarbiauti ir dirbti grupėje. - Filmų ir medijų analizė ir supratimas Pamokų metu moksleiviai nagrinėja įvairius filmus ir televizijos laidas. Darbas vyksta diskusijų forma, kurių metu moksleiviai turi vartoti išmoktas sąvokas ir terminus, priskirti filmus ir laidas įvairiems žanrams ir taip suprasti bei įvertinti filmų ir medijų turinį, išraiškos formas. - Supažindinimas su profesionaliu filmų ir medijų kūrimu Moksleiviai susipažindami su profesionaliais filmų ir medijų kūrimo metodais, studijuoja, kokia judančių vaizdų reikšmė visuomenėje, koks jų daromas poveikis ir kokios atliekamos funkcijos. Kino ir medijų edukacija mokymosi dalykų programose Kino ir medijų praktika ir studijos skatinamos ne tik kino pamokose, bet ir kituose mokymo dalykuose, ypač danų kalbos, visuomenės mokslų pamokose bei projektiniuose darbuose. Danijos kino instituto edukacinė veikla 1998 metais Danijos kino institutas įsteigė Vaikų ir jaunimo kino centrą, kurio užduotys – kino edukacija, mokytojų rengimas, filmų platinimas bibliotekoms ir mokykloms, regioninės kino peržiūrų programos moksleiviams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams rengimas, nuolatinis dialogas su kino industrija ir Danijos mokyklų sistema. Vaikų ir jaunimo centras remia filmų, skirtų vaikams, gamybą ir platinimą. Savo nekomercinėje platinimo sistemoje Centras šiuo metu turi apie 2000 trumpametražių, dokumentinių ir vaidybinių filmų. Centras, bendradarbiaudamas su kino teatrais ir savivaldybėmis, įgyvendina regioninę mokyklos kino teatro schemą (vadinama „Med skolon i biografen“), apimančią 70 proc. savivaldybių. Šiais mokslo metais vykusio festivalio lankytojų skaičius viršijo 200 000. Centras taip pat ruošia metodinę medžiagą ir studijų vadovus bei rengia mokymus bei kitus renginius mokytojams.


Viena iš įdomiausių centro remiamų iniciatyvų – „Station Next“. Tikroje kino studijoje „Studio Next“ rengiami filmų gamybos kursai studentams, kino stovyklos ir įvairūs kursai moksleiviams. Visus užsiėmimus veda kino profesionalai. Kino edukacijos įgyvendinimą organizuojančios, palaikančios ir remiančios organizacijos: Danijos švietimo ministerija (www.uvm.dk) – valstybinė institucija, vykdanti švietimo politiką; Danijos kino institutas (www.dfi.dk) – nacionalinė kino organizacija, aktyviai inicijuojanti kino edukacijos programas mokyklose; EMU (http://www.emu.dk/) – Danijos švietimo portalas; Filmstriben (http://filmstriben.dk/) – Danijos filmų instituto trumpametražių ir dokumentinių filmų internetinis katalogas; DR’s kortfilm (www.dr.dk/kortfilm/) – Danijos radijo ir televizijos parengtos trumpametražių filmų programos; 98 Danijos savivaldybės, besirūpinančios kino edukacijos sklaida savo mokyklose; „Station Next“ (www.station-next.dk) – kino produkcijos erdvė vaikams ir jaunimui; Buster (www.busterfilm.dk) – Kopenhagos tarptautinis vaikų kino festivalis; Studija FILM-X Danijos kino institute (www.film-x.dk); Dvoted (www.dvoted.net) – jaunų kino kūrėjų bendruomenė internete; Salaam DK (www.salaam.dk) – daugiakultūris kino festivalis Kopenhagoje; Danijos vaikų ir jaunimo kino klubų asociacija (www.dabuf. dk); Danijos tinklas vaikams ir kultūrai (www.boernekultur.dk); Projektas Anima (www.animationshuset.dk) – animacijos dirbtuvės vaikams.

SUOMIJA BENDRA INFORMACIJA APIE KINO EDUKACIJĄ SUOMIJOS FORMALIAJAME UGDYME

Bendra informacija Medijų edukacija Suomijoje egzistuoja jau daugiau nei 30 metų. Tiesa, iš pradžių ji buvo suvokiama siauresne – masinės informacijos priemonių – prasme. Šios krypties mokymosi programos suformuotos aštuntajame dešimtmetyje bendradarbiaujant su UNESCO. Vėliau, reaguojant į radikalius pasikeitimus medijų srityje, pereita prie platesnės medijų sąvokos. Tai atsispindėjo 1994 metais išleistose mokymo programų rekomendacijose. Nuo 2002 metų mokymo programų reformos medijų ir komunikacijų edukacijos vaidmuo sustiprėjo tiek pradinio, tiek vidurinio

lygmens švietimo sistemoje. Kompetencijos medijų srityje yra viena iš bendrų mokymo sričių, apimančių įvairius mokymo dalykus ir reikalaujančių integruoto požiūrio. Kitos tokios „įsiliejančios“ sritys yra aktyvi pilietybė ir verslumas, gerovė ir saugumas, tausojantis vystymasis, kultūrinė tapatybė ir kultūrų supratimas, technologija ir visuomenė. Medijos apibrėžiamos plačiai, įtraukiant ir tradicines, ir naująsias medijas, be to, nėra pabrėžiami skirtumai tarp skirtingų medijos tipų, taikomas integruotas požiūris. Taigi kinas taip pat neišskiriamas kaip savarankiška sritis. Naujai suformuluoti medijų edukacijos siekiniai: >> išugdyti pakankami moksleivių gebėjimai medijų pranešimų interpretavimui ir suvokimui, jie moka kritiškai pasirinkti medijas; >> moksleiviai geba įvertinti estetinius ir etinius aspektus: atsakingai kurti, naudoti ir skleisti medijų turinį; >> moksleiviams suteikiama galimybė tobulinti, plėsti savo raiškos per įvairias medijas gebėjimus; >> moksleiviai pripranta naudoti medijas kaip mokymo priemones ir mokymosi aplinką; >> moksleiviai gauna bendrųjų žinių apie medijas ir su jomis susijusias industrijas, turinčias bendro su jų būsima darbo ir kūrybine veikla: apie profesijas, ekonomines struktūras ir praktikas medijų srityje bei intelektualines teises. Kino edukacijos praktikos Suomijos mokyklose Suomijoje nėra nacionalinės institucijos, besirūpinančios kino edukacija, kaip Danijos ir Švedijos kino institutai. Suomijos kino fondas neturi edukacijos padalinio. Bet Suomijoje medijų edukacijos srityje veikia nemažai nevyriausybinių organizacijų, pavyzdžiui, mokyklų ir kino asociacija „Koulukino“. Visas tokias organizacijas bei individualiai dirbančius srities profesionalus vienija Medijų edukacijos asociacija. Asociacijos administruojamame tinklalapyje www.mediakasvatus.fi prieinama visa informacija apie renginius ar atliekamus tyrimus, veikia asociacijos narių sukurtos metodinės medžiagos duomenų bazė. Kino edukacijos įgyvendinimą organizuojančios, palaikančios ir remiančios organizacijos: Suomijos švietimo ministerija (http://www.minedu.fi/ OPM/?lang=en) – valstybinė institucija, vykdanti švietimo politiką; Medijų edukacijos asociacija (www.mediakasvatus.fi) – nevyriausybinių organizacijų platforma; Mokyklų ir kino asociacija „Koulukino“ (www.koulukino.fi) – organizacija, skatinanti kino integraciją į švietimo procesus; Mannerheimo vaikų gerovės lyga (http://www.mll.fi/toiminta/nuorisotyo_ja_kouluyhteistyo/mediakasvatus/); Medijų švietimo centras Metka (http://www.mediametka.fi ); Suomijos periodinių leidinių leidėjų asociacija (http://www. aikakauslehdet.fi/?docId=12331); Suomijos filmų klasifikacijos taryba (http://www.vet.fi/english/).

11


II DALIS. KAIP? PRINCIPAI, METODIKA


FILMO PERŽIŪRA IR DISKUSIJA PO JOS Programoje „Kinas mano mokykloje“ teigiama, kad filmą kaip mokymosi priemonę galima naudoti daugelyje pamokų, tačiau parodyti filmą vien kaip pamokos iliustraciją – negana. Priežastis paprasta: diskusija po filmo peržiūros yra vienas vertingiausių kino edukacijos mokykloje elementų. Veikla Peržiūra ir diskusija klasėje arba tam numatytoje vietoje. Rekomenduojame: >> Peržiūrą ir diskusiją vykdyti tą pačią dieną, stengiantis nedaryti ilgos pertraukos tarp jų. >> Peržiūrą ir diskusiją rengti ne didesnei nei 30 moksleivių grupei.

Ko išmokstama? >> Įvairiapusiškiau žvelgti į pamokoje nagrinėjamą temą, kūrinį. >> Į filmą žvelgti kaip į savitą tekstą talpinančią mediją. >> Suvokti, kad filmas gali perteikti ir padėti suprasti daugelį reiškinių ir temų.

Klausimai Rengiant klausimus, įtraukiama pamokoje nagrinėjamos temos ir kino kalbos analizė. Šio projekto filmų analizės pavyzdžiai – 3-ioje leidinio dalyje.

13


Tai, ką suprasti yra svarbiausia: >> Filmas - vieningo kūrybinio proceso rezultatas

Scenarijaus kūrimas

Filmavimas

Vaizdo montažas

>> Filmas turi savitą kalbą Filmų naudojimas ugdymo procesuose yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis nemenko pasiruošimo ir mokytojo pastangų, tačiau, derinant jį su kitais ugdymo metodais, atsiveria plačios ugdymo galimybės. Kino kalbos analizė leidžia plačiau, įvairiapusiškiau bei kūrybiškiau pažvelgti į pamokos temą. Diskusijoje po filmo nepakanka įvardinti, kas vaizduojama filme. Diskusija tampa daug vertingesnė, kai aptariamas ne tik filmo siužetas, bet ir analizuojama filmo kalba, vertinamos filmo temos bei atsižvelgiama į filmo sukūrimo faktus.

Filmo analizės ir interpretacijos modelis Išskiriami trys kino kalbos analizės lygmenys: techninis, pasakojamosios istorijos ir kontekstas. Visi jie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl patariame pamokoje juos naudoti kartu. Pasakojamosios istorijos lygmuo yra perteikiamas naudojant filmo techninio lygmens elementus. Šių dviejų lygmenų elementų visuma formuoja savitą kino kalbą. O abu šie lygmenys neatsiejami nuo filmo konteksto įtakos. Kaip pamatysite 3-ioje leidinio dalyje, filmo pasakojimo struktūra būtų sunkiai suprantama nežinant techninių elementų, tematinio konteksto ir su filmo kūrimu susijusių faktų.

Garso takelis

Istorija ekrane

Filmo kontekstas. Jį sudaro istorinė ir socialinė filmo sukūrimo aplinka, filmo kūrėjų interesų visuma, sąsajos su kitomis judančių vaizdų medijomis (kitais filmais, TV), kitų menų tendencijos ir panašūs veiksniai, paveikę filmo kūrimą.

Filmo pasakojamosios istorijos lygmuo. Jį sudaro ne tik filmui, bet ir kitoms medijoms (literatūrai, dailei ir kt.) būdingi pasakojimo raiškos elementai. Pvz.: tema, nuotaika, laikas, erdvė, pagrindinio veikėjo paveikslas.

Filmo techninis lygmuo. Jį sudaro techninių filmo kūrimo priemonių visuma. Jas atpažindami „skaitome“ vizualinį tekstą. Filmo techniniai elementai yra būdingi tik judančių vaizdų medijoms. Pvz.: personažo veido stambus planas, filmo garso takelis, kameros rakursai, montažas.

Filmo kontekstas Filmo pasakojamosios istorijos lygmuo Filmo techninis lygmuo

14


KINO KALBA: ELEMENTŲ SĄVEIKA

Kameros rakursas Filmuojant skirtingais rakursais (kampais), išryškinami atitinkami filmuojamų objektų bruožai. Kameros rakursai nukreipia žiūrovo žvilgsnį, skatina tam tikrą interpretaciją. Režisierius naudoja skirtingus rakursus, siekdamas tam tikro efekto. Bet tas pats rakursas skirtingais atvejais gali suteikti vaizdui skirtingas reikšmes. Šiuo techninio lygmens elementu gali būti formuojama pasakojamosios istorijos erdvė, kuriamas pagrindinio veikėjo paveikslas.

Keli paaiškinimai su iliustruotais pavyzdžiais turėtų padėti suvokti filmo analizės procesą ir filmo techninio ir pasakomosios istorijos lygmenų sąveiką. Taigi įvardijame kelis svarbiausius techninio lygmens elementus (kameros rakursai, filmavimo planai, aplinka, kadro kompozicija, spalvos, apšvietimas, montažas ir t. t.) ir pateikiame pavyzdžių, kokius pasakojamosios istorijos elementus jie galėtų išreikšti. Svarbu pastebėti, kad techninių elementų įtaka pasakojamajai istorijai nėra absoliučiai vienoda visiems filmams. Ji skiriasi nuo režisieriaus sumanymų ir filmų žanro.

Šiame kadre, filmuojant personažą iš nugaros, sukuriamas įspūdis, tarsi filmo žiūrovas būtų vienas iš muštynių stebėtojų

Šiame kadre tą patį personažą matome kitu rakursu, iš apačios. Tai personažo povyzai suteikia agresyvumo.

15


Filmavimo planas Reguliuojant atstumus iki filmuojamo objekto, išryškinami tam tikri jo bruožai. Taip parodoma detalės svarba filmo siužete, veikiama žiūrovo interpretacija. Filmavimo planai padeda kurti pagrindinio veikėjo paveikslą, bendrą epizodo nuotaiką.

Bendras planas: miesto panorama

Vidutinis planas: veikėjų dialogas

Stambus planas: veikėjo emocija

Labai stambus planas: reikšmingos detalės akcentavimas

16


Aplinka, kadro kompozicija, spalvos, apšvietimas, vaidyba Spalvų pasirinkimas, apšvietimo reguliavimas, detalių išdėstymas kadro kompozicijoje padeda sukurti skirtingus efektus, valdyti žiūrovo žvilgsnį ekrane. Šiais elementais konstruojami filmo laikas ir erdvė, kuriama filmo nuotaika. Šviesa, tamsa ir šešėliai nukreipia žiūrovo žvilgsnį į tam tikras detales ir padeda palaikyti įtampą bei atitinkamą nuotaiką.

Dirbtinis personažo apšvietimas kuria paslaptingą, fantasmagorišką nuotaiką ir palaiko įtampą.

Personažų aprangos spalvos kontrastuoja su aplinkos spalvomis, taip siekiama paryškinti personažų būsenas.

Montažas Montuojant nufilmuotus kadrus ir epizodus į filmo seką, išgaunama tęstinė filmo istorija. Montažu konstruojama erdvė, laikas, filmo ritmas, perteikiamos metaforos, kontrastai. Montuojant kadrą prie kadro, kuriamos norimos reikšmės: tie patys kadrai, dėliojami skirtinga seka, gali nulemti skirtingas erdvės, laiko ir ritmo reikšmes. Režisierius, montuodamas skirtingose erdvėse nufilmuotus kadrus, gali sukurti vieningos erdvės įspūdį, reguliuodamas kadrų (epizodų) ilgį, nustatyti ritmą ir spręsti, kiek laiko žiūrovas turės suvokti ir reflektuoti vieną ar kitą epizodą. Pavyzdžiui, daug trumpų kadrų neleidžia aiškiai suvokti, ką matome, bet kelia įtampą ir prikausto žvilgsnį.

Už pasitarime dalyvaujančiųjų, kadro gilumoje, matome ginkluotų gangsterių povyzas – jos patraukia žvilgsnį ir leidžia spręsti, jog pasitarimas nevyksta savo noru.

Teismo scenos kadras paskelbiant nuosprendį...

...ir kadras, vaizduojantis ypač stambų teisiamojo akių planą, – toks kadrų montažas akcentuoja personažo Koistineno emocijas klausant nuosprendžio. 17


Po kadro, kuriame valgykla pilna, seka kitas kadras, kuriame lieka sedėti tik viena mergina – taip nepastebimai montažo būdu peršokama laike.

Kiti du kadrai, kuriuose vaizduojama tuščia patalpa, spalviškai atitinka prieš tai buvusius valgyklos kadrus – taip keičiama erdvė ir akcentuojama netekties nuotaika.

18


Garso takelis Garso takelį gali sudaryti aplinkos garsai, muzika, balsas ir tyla. Naudojant garsus, kuriama vaizdo reikšmė, palaikomas filmo ritmas. Kitoks garso takelis gali nulemti visiškai skirtingą to paties epizodo interpretaciją. Garsai yra svarbus filmo ar epizodo nuotaiką formuojantis elementas.

Jei muštynių scenos metu skambėtų populiarios muzikos grupės daina, manytume, kad režisierius ironizuoja, tačiau jei girdėtume šūksnius ir pagalbos šauksmą suprastume, kad siekiama tikroviškumo .

19


PAGRINDINIAI KINO KALBOS ANALIZĖS METODAI Siekdami palengvinti Jūsų darbą, šioje leidinio dalyje pateikiame kelis aukščiau pasiūlytais filmo analizės pavyzdžiais paremtus metodus, kuriuos rekomenduojame naudoti, analizuojant filmus pamokose. Pateikiami metodai nėra vienintelis būdas pamokoje diskutuoti apie matyto filmo kalbą, bet jie gali padėti moksleiviams geriau suprasti kino kalbą. Prie kiekvieno iš metodų aprašymo pateikiame rekomenduojamus klausimus moksleiviams. Šie filmo analizės metodai tinka įvairių dalykų pamokose – metodai yra universalūs, naudotini analizuojant filmus įvairių temų kontekste. Jūsų patogumui 3-ioje leidinio dalyje šalia konkrečių šio projekto filmų aprašymų pateikiame šių metodų praktinio taikymo pavyzdžius pamokose.

Stabdome kadrą Naudodami „Pause“ mygtuką sustabdykite pasirinktą filmo kadrą ir kartu su moksleiviais aptarkite elementų kompoziciją kadre, kameros rakursus, pasirinktą planą, analizuodami techninio filmo lygmens ir pasakojamosios istorijos lygmens elementus. >> Kokia vidinė kadro kompozicija yra pasirinkta? >> Koks kameros rakursas / judesys? >> Kur naudojamas stambus / bendras planas? >> Kas pasikeistų, jei būtų filmuojama kitaip?

Vaizdas ir garsas Išklausykite trumpos filmo ištraukos garso takelį ir jį analizuokite. Rekomenduojame: Klausant ir identifikuojant filmo garsus išjungti vaizdą (uždengti projektoriaus lempą). Apie muziką >> Kokią muziką girdime, kokius jausmus ji sukelia? Apie garso efektus >> Ką girdime ir ką šie garsai perteikia, pabrėžia? Apie žodžius >> Ką galėtų reikšti personažo tonas? Apie tylą >> Ką galėtų reikšti tyla šiame filmo epizode? Bendri klausimai >> Kokia garso įtaka filmo vaizdų sekai, reikšmei? Kas būtų, jei pakeistume garsą?

Stebime epizodus Pasirinkę trumpą filmo epizodą (ištrauką iki 60 sek.) ir jį peržiūrėję, kartu su moksleiviais analizuokite kadrų skaičių ir jų seką jame, identifikuodami montažo būdus ir pasakojamosios istorijos lygmens elementų kūrimą. >> Kokio ilgio epizodas? >> Kokia epizodo reikšmė viso filmo kontekste? >> Kiek epizode kadrų ir kodėl pasirinkta būtent tokia kadrų seka (montažo būdas)? Kas pasikeistų, jei išimtume kai kuriuos kadrus?

20


PAPILDOMOS UŽDUOTYS, NAUDOTINOS PO FILMO PERŽIŪROS Įvairios užduotys ir simuliaciniai žaidimai gali praplėsti filmo panaudojimo pamokoje galimybes. Pasitelkiant žemiau pateiktas užduotis, palengvinsite kino kalbos supratimo procesą, skatinsite moksleivių kūrybiškumą ir prisidėsite prie moksleivių kritinio mąstymo ugdymo. Filmo „vertimas“ Užduotis moksleiviams: „išversti“ matytą filmą į kitus tekstus. Galimi variantai: >> matyto filmo tema parašyti trumpą rašinėlį, esė ar straipsnį laikraščiui. Diskutuoti skaitant moksleivių darbus; >> parašyti trumpą rašinėlį, esė ar straipsnį laikraščiui, lyginant filme ir dalyko vadovėlyje pateiktas analizuojamos temos interpretacijas; diskutuoti klausimais: kuo skiriasi temos interpretacijos ir kuo jos panašios? Kodėl? >> nupiešti piešinį matyto filmo tema. Klausimai: >> Kuo skiriasi pasakojamosios istorijos lygmuo filmo tekste ir literatūriniame tekste? >> Ką galite pasakyti literatūriniu tekstu, ko negalėtumėte nufilmuoti? >> Ką galėtumėte nufilmuoti, ko negalite pasakyti literatūriniu tekstu? >> Kuri medija, jūsų nuomone, yra patogiausia perteikti nagrinėjamą temą / kūrinį? >> Ar, jūsų nuomone, įmanomas tikslus „vertimas“ iš vienos medijos į kitą? Rašome filmą Užduotis – parašyti trumpametražio filmo scenarijų pamokoje nagrinėjama tema. Iš anksto pasirinkti bendrus pasakojamosios istorijos elementus (pvz.: nuotaika – tokia ir tokia, personažas – toks ir toks, emocijos – tokios ir tokios... ) ir juos scenarijuje išreikšti techninio filmo lygmens elementais: muzika, filmavimo rakursais, planais, montažo būdais ir t. t. Klausimai: >> Kaip filmuosite filmą? Kokie techninio filmo lygmens elementai dažniausiai naudojami jūsų scenarijuje? Kodėl?

Literatūros adaptacija Jei filmas yra literatūros kūrinio ekranizacija, pasirinkite trumpą ir išraiškingą literatūros kūrinio ištrauką ir peržiūrėkite ją vaizduojantį epizodą filme. Užduotis moksleiviams: diskutuoti arba parašyti trumpą esė, lyginant pamokoje narinėjamos istorijos perteikimo galimybes literatūroje ir kine. Klausimai: >> Ko nepasako filmo tekstas, bet pasako literatūrinis tekstas? O atvirkščiai? >> Kokiomis techninio filmo lygmens priemonėmis filme išreiškiamos metaforos, parabolės, epitetai ir kitos literatūrinės pasakojimo priemonės? >> Kurioje medijoje – knygoje ar filme – tema yra atskleista geriau? Kodėl taip manote? Lyginame ir vertiname Pasirinkite antrą filmą (TV laidą) ta pačia tema ir peržiūrėkite kelis trumpus šio filmo (TV laidos) epizodus. Tuomet kartu su moksleiviais pabandykite nustatyti filmo (TV laidos) žanrą, aptarkite jo turinį, nešamą žinią ir auditoriją, kuriai filmas skirtas. Pabandykite palyginti temos pristatymo skirtumus pirmajame žiūrėtame filme ir antrojo filmo (TV laidos) ištraukose. Klausimai: >> Apie ką šis filmas (TV laida)? >> Ar tai dokumentinis filmas (reportažas), ar vaidybinis filmas? >> Koks, jūsų nuomone, galėtų būti filmo (TV laidos) sukūrimo kontekstas? >> Kokioms auditorijoms jis skirtas? Kas jį kūrė? Kodėl taip manote? >> Kuo jis skiriasi nuo anksčiau matyto filmo?

21


NAUDINGI PATARIMAI ORGANIZUOJANT PERŽIŪRAS Seminarų metu mokytojai dažnai klausia, kaip geriausiai pasiruošti filmo peržiūrai ir diskusijai su moksleiviais. Atsakome – universalaus ir geriausio būdo nėra. Daug kas priklauso nuo Jūsų pačių. Diskutuodami su moksleiviais galėsite pasitelkti šiame leidinyje pateiktą metodiką, bet itin svarbus ir Jūsų pačių pasiruošimas bei kūrybingumas, formuluojant užduotis ir vedant diskusiją. Tikimės, kad organizacinius filmų peržiūros darbus palengvins žemiau pateikiami techniniai patarimai.

Reikalingos techninės priemonės 1. Vaizdo projektorius. 2. DVD grotuvas arba nešiojamas kompiuteris, kuriame būtų įrašyta DVD grotuvo programa. 3. Peržiūrų erdvė (gali būti klasė arba tam skirtas kabinetas). * Rekomenduojame filmus rodyti iš DVD grotuvo, nes jį naudojant mažesnė techninių nesklandumų peržiūros metu tikimybė. * Jei turite tik kompiuterį, kuriame nėra DVD grotuvo programos, rekomenduojame įsidiegti nemokamą internete lengvai randamą nemokamą atviro kodo „VLC“ grotuvą (google paieškos sistemoje nurodykite: „VLC DVD player“).

Patarimai peržiūros metu 1. Kai norite sustabdyti filmą, naudokite grotuvo pultą. 2. Kai norite pasirinkti konkrečias filmo scenas, naudokite „nustatymų“ meniu punktus pačiame DVD disko meniu. 3. Jei norite girdėti filmo garsą, bet išjungti vaizdą – uždenkite projektoriaus lempą.

22

Kaip pradėti? 1. Vaizdo projektorius yra nesunkiai sujungiamas su grotuvu. 2. Įjungiamas projektorius ir grotuvas. 3. Nustatomas vaizdo ant ekrano (ant baltos sienos ar tam skirtos medžiagos) plotis ir ryškumas. Jei nežinote, kaip išspręsti techninius klausimus ar iškilus netikėtoms problemoms, siūlome kreiptis į mokyklos technikus ar informatikos specialistus, kurie šiuos klausimus gerai išmano.

Patarimai diskusijos metu 1. Pasirenkite diskusijai iš anksto (galimos kryptys, temos, klausimai). Siūlome remtis šio leidinio 2-ojo ir 3-iojo skyrių medžiaga. 2. Išdalinkite moksleiviams dalomąją medžiagą, padėkite ja naudotis. Jei iškilo klausimų, į kuriuos negalite atsakyti, pasiūlykite moksleiviams užduotį: iki kitos pamokos sužinoti rūpimus atsakymus ir juos bei jų šaltinius pristatyti klasei.


MOKSLEIVIO VIZUALINIO RAŠTINGUMO SKATINIMO CIKLAS

Kino kalbos kaip savito teksto suvokimas.

Kino kalbos skaitymas ir vertinimas

Įvairių filmų žiūrėjimas ir diskusijos po jų. Filmų kūrimas pamokose

Tikimės, kad šiame leidinyje pateikti filmo analizės pamokoje būdai paskatins ir padės Jums dažniau pasitelkti judančius vaizdus, tyrinėjant pačias įvairiausias temas su klase. Su projekto programos filmais susijusi medžiaga ir rekomendacijos analizei – jau kitoje leidinio dalyje.

23


III DALIS. KĄ ŽIŪRIME? DARBAS SU PROJEKTO FILMAIS


Šioje dalyje supažindiname su keturiais projekto „Šiaurės kinas mano mokykloje. Pažinti kitą“ programos filmais ir pateikiame rekomendacijas, kaip juos analizuoti klasėje. Programą sudaro: Oskarui nominuotas apie gyvenimą smurto užvaldytoje internatinėje mokykloje praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pasakojantis Mikaelio Håfströmo filmas „Blogis“ (2003 m.); Klauso Härö filmas „Naujas žmogus“ (2007 m.), atskleidžiantis istorinius faktus apie „švarios visuomenės“ kūrimą Švedijoje; žymiojo Dogmos 95‘ režisieriaus Larso von Triero filmas „Manderlis“, pasakojantis apie miestelį JAV Didžiosios depresijos metais vis dar išlaikiusį vergovinę santvarką ir gyvojo suomių klasiko Aki Kaurismäki naujausias darbas „Priemiesčio šviesos“ (2006 m.), užbaigęs režisieriaus „Suomijos darbininkų“ trilogiją. Filmai atrinkti, atsižvelgiant į projekto temą „Pažinti kitą“, įvertinant filmų gebėjimą išskleisti sudėtingas, prieštaringas visuomenės gyvenimo problemas, kelti klausimus, skatinti įsijausti į visuomenės normų neatitinkančio „kito“ vaidmenį. „Priemiesčio šviesose“ vienišas ir išduotas Koistinenas atkakliai nepraranda vilties ir tikėjimo, kad gyvenimas vieną dieną taps geresnis. Filmo „Blogis“ pagrindinis veikėjas Erikas ieško būdų išgyventi ir išlikti savimi smurto ir baimės principų dominuojamoje internatinės mokyklos bendruomenėje. „Naujame žmoguje“ Gertrūda, patekusi į „darbo namus“, kuriuose apgyvendinamos entuziastingai kuriamos „naujos visuomenės“ normų neatitinkančios merginos, išdrįsta suabejoti primestomis nuostatomis ir paskatina pokyčius aplinkinių mąstyme. „Manderlio“ herojė Greisė bando keisti miestelio bendruomenę pagal idealus, kuriuos ji laiko akivaizdžiais ir universaliais. Trys pastarieji filmai analizuoja sudėtingus istorinius reiškinius, bandydami užmegzti aktyvų, kritišką santykį su praeitimi ir kartu stengdamiesi apčiuopti praeities problemų universalią prigimtį, transformuoti skaudžias istorines patirtis į bendras žmogiškumo pamokas. Kino bendruomenėje pripažįstama, kad Šiaurės šalių kinas pastarąjį dešimtmetį išgyvena tikrą renesansą. Tai patvirtina ir tarptautinės kino bendruomenės pripažinimą pelniusių filmų gausa. Vienas esminių gyvybingos kino kultūros bruožų – gebėjimas atsakingai, su giliu jautrumu kitam, nevienpusiškai kalbeti apie aktualius visuomenės klausimus, pasitelkiant originalią ir įtaigią kino kalbą. Tikimės, kad analizuodami filmus atrasite šias savybes mūsų rekomenduojamuose filmuose ir su įkvėpimu leisitės į drąsias diskusijas klasėje, vedančias geresnio savęs ir kito pažinimo link. 25


PRIEMIESČIO ŠVIESOS Rež. Aki Kaurismäki 2007, Suomija, 78 min.

APIE FILMĄ „Priemiesčio šviesos“ – trečioji režisieriaus Aki Kaurismäki trilogijos apie paprastų žmonių, darbininkų, gyvenimus šiuolaikinėje Suomijoje dalis. Šioje dalyje kalbama apie vienatvę, išdavystę ir pasiaukojimą. Filme pasakojama apie naktiniu sargu dirbančio Koistineno kasdienybę. Netikėtai pusamžio vienišiaus svajotojo širdį sušildo daili blondinė. Bet šis Koistineno jausmas pasmerktas tapti dar viena jo iliuzija, nes iš tikrųjų mergina vykdo nusikaltėlių gaujos užduotį. Nieko neįtardamas, Koistinenas jai atskleidžia slaptus kodus ir yra apkaltinamas dėl įvykdyto apiplėšimo. Vyras lieka be darbo ir laisvės, tačiau svajonių nepraranda. Kaurismäkio filmo veikėjas šiame pasaulyje ieško bent menkiausios progos, kuri leistų svajonėms pavirsti realybe. Tačiau bičiuliai ir beveidė visuomenė vieną po kitos sugriauna pačias nuoširdžiausias jo svajas. Vis dėlto Koistineną myli viena moteris, bet jis jai nieko nejaučia... Tragikomiška emocijų bei įvykių grandinė filmo pabaigoje nutrūksta, palikdama vilties. Režisierius finalinėje scenoje įžiebia optimistinę „priemiesčio šviesą“. Filmą kino kritikai apibūdino kaip filmą-melodiją, filmą-nuotaiką, filmąspalvas. Istorinis–tematinis kontekstas Pasak režisieriaus, nors „Priemiesčio šviesos“ filmuotos Helsinkyje, filme pasakojama istorija nėra susieta su konkrečia erdve, filmo veiksmas galėtų vykti bet kuriame kitame šių dienų mieste. Mirjos filme ištarti žodžiai: „visi miestai – vienodi“ tai tik patvirtina. Kaurismäkis su švelnia ironija ir humoru pasakoja šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje gyvenančių nevykėlių ir nepritapėlių istorijas. Jų gyvenimai visuomenę supančios industrinės ir technologinės pažangos kontekste negerėja. Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui šie žmonės nesikeičia – išlieka paprasti, naivoki, bet nepraradę savo įsitikinimų ir vertybių. Režisierius sako kuriantis filmus apie žmones ir Suomiją, kurių dabar jau nebėra. Vienišumas, susvetimėjimas ir vertybių devalvacija – tai ne vien Kaurismäkio keliamos aktualios nūdienos visuomenės problemos. 26

Filmo kalba Veikėjai ir vaidyba Tipiški A. Kaurismäki pagrindiniai personažai – keistuoliai, tragikomiški „mažieji“ žmonės. Personažai, kurie neturėdami galimybių visgi nepraranda vilties ir tampa kontrastu vertybių ir visuomenės nuosmukiui. Šio režisieriaus herojai, nors ir viską praradę, sugeba išgyventi ir patirti vis didesnę laisvę. Toks ir „Priemiesčio šviesų“ herojus Koistinenas, kuris yra vienišas, o vėliau ir išduotas, dirba nemėgstamą darbą, dvejus metus praleidžia kalėjime, išvejamas iš darbo ir galiausiai sumušamas. Tačiau jo veidas su kiekvienu likimo smūgiu tampa vis natūralesnis bei švelnesnis. Pagrindinis aktorius – Janne Hyytiäinen, vaidinantis Koistineną, po filmo pasakojo, jog režisierius jam parodė „tikrąjį vaidybos kelią“. Pažiūrėjus filmą gali kilti mintis, jog aktoriams neturėjo būti sudėtinga filmuotis daugumoje statiškų scenų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog Kaurismäkio filmuose aktorių vaidyba yra vienas pagrindinių filmo kalbos elementų, kuriantis „Kaurismäkiško“ žmogaus paveikslą. Būtent aktorių dėka lėtas filmo vyksmas pajuda iš vietos. Aplinka, kadrų kompozicija, spalvos, Nuo pat pirmųjų scenų pastebime blankią filmo spalvų paletę, kuri išlaikoma iki filmo pabaigos. Blankios spalvos išgaunamos naudojant techninio filmo lygmens elementą – šviesos filtrą. Nors dažnai paties kadro elementai yra spalvoti, kompozicija minimali ir sodri, bet aplinka išlieka blanki. Taip kuriama melancholiška filmo nuotaika. A. Kaurismäki sukuria keletą nuostabių kadrų, kur aktoriai priešpastatomi erdvės spalvoms. Tokiu kompozicijos principu kuriama filmo atmosfera. Galime prisiminti sceną, kurioje Koistineną ligoninėje lanko draugė ir jie prisėda pasikalbėti. Šioje scenoje aktorių drabužių spalvų ir aplinkos kontrastas pabrėžia personažų svajonių išsipildymo beviltiškumą.


Kameros rakursai, planai Bendrus miesto planus keičia uždarų patalpų planai, miestas visą laiką filmuojamas iš aukštai, skęstantis rūke, kylančios ar besileidžiančios saulės atšvaituose. Viso filmo ritmas lėtas, kuriamas naudojant ilgai trunkančius filmavimo planus. Filmavimo būdas kartu su spalvomis kuria melancholišką filmo atmosferą. Filme labai svarbų vaidmenį atlieka aktorių vaizdavimas stambiu planu, kadangi lėtai besivystančio veiksmo Kaurismäki filmuose kiekvienas aktoriaus žvilgsnis turi didžiulę reikšmę. Būtent aktoriaus akys ar judesiai, o ne aplinka, įgyvendina svarbiausius režisieriaus sumanymus. Pagrindinio veikėjo Koistineno rodymas stambiu planu ir veiksmai statiškai nufilmuotose filmo kadruose perteikia personažo vienišumą, ilgesį ir tikėjimą. „Kai aktorius pereina iš vieno kadro kampo į kitą, mano supratimu, tai ir yra vizualus efektas. O kai jis nusivelka švarką, prasideda veiksmas“, – yra pasakęs A. Kaurismäki. Montažas Filme naudojamas tęstinis klasikinis montažas. Pats Kaurismäkis apie filmo montažą yra pasakęs: „siekiu klasikinio pasakojimo stiliaus, kuris leistų žiūrovui sekti aktorių, o ne veiksmą.“ Tai reiškia, jog filme nepastebėsime intensyvaus kadrų kismo ir taip kuriamo dinamiško filmo ritmo. Režisierius viską palieka aktoriams. Filmuojant ilgai trunkančius statiškus kadrus atskleidžiamos ypatingos personažų nuotaikos ir būsenos. Filmo stilius A. Kaurismäki filme dažnai naudoja populiarių žemųjų Amerikos filmų žanrų stilių ir spalvas. Visas filmo siužetas imituoja 1940 metais populiarų Holivudinį žanrą film noir („juodajį kiną“) Paprastai šio žanro filmai pasakoja apie sąžiningą herojų, kurį į gangsterių aferas įvelia labai graži, tačiau negailestinga moteris. Film noir istorijos dažniausiai baigiasi liūdnai ir nepalieka vilčių sąžiningajam herojui. Žiūrint filmą, planai, muzika ir spalvos tartum atitinka kituose filmuose jau matytus vaizdus. Dažniausiai tai pasiekiama kartojant įvairiuose kino žanruose įprastus kameros rakursus ar planus. Nors mes jaučiame techninio lygmens „klišes“, pasikartojimus, tačiau kadre esančių personažų elgesys prieštarauja įprastinėms tokių scenų normoms. Tokiu kontrasto būdu išgaunama švelni ironija. „Priemiesčio šviesose“ galima pastebėti ir kelio filmo, vesterno ar net paviršutiniškos komiksų estetikos elementų. A. Kaurismäki filmuose naudojamos „klišės“ sąmoningai veiksmo foną atskiria nuo realybės ir taip išgrynina pasakojimą. Gangsteriai šiame filme juk ne tokie kaip gyvenime, o greičiau tokie kaip kino komedijoje... Klausimai diskusijai apie kino kalbą >> Kuris aktorius ir jo sukurtas personažas jums labiausiai patiko? Kodėl? >> Koistineno personažas kontrastuoja su visais kitais jį supančios visuomenės atstovais ir tamsiomis spalvomis. Ar yra į jį panašių žiūrovui tikėjimą žmogiškumu paliekančių personažų šiame filme? Kas jie? Kodėl taip manote? >> Pagalvokite, kokie techninio lygmens elementai kuria detalų Koistineno portretą ir akcentuoja jo vienišumą? >> Išvardykite techninio lygmens elementų pavyzdžių, kurie padeda kurti melancholišką filmo nuotaiką. >> Prisiminkite A. Kaurismäki naudojamų scenų atitikmenis jūsų matytuose amerikietiškuose filmuose. Kokie tai filmai? Kas kuria klišinių scenų panašumą? Kuo skiriasi scenos šiame ir tuose filmuose? Koks „Priemiesčio šviesų“ režisieriaus sumanymas? Kaip manote, ar jis tenori atkartoti?

Klausimai diskusijai >> Filme akcentuojama modernių technologijų pažanga. Ar manote, jog spartus technologijų augimas prisideda prie paprasto „mažojo“ žmogaus gyvenimo gerinimo? Išsakykite argumentus. >> Kaip manote, ar Mirja, parodžiusi herojui moterišką klastingą žiaurumą, yra laiminga? Kodėl taip manote? Kaip savo nuomonę grindžiate filmo siužetu? >> Kas yra XXI amžiaus visuomenės nepritapėliai ir kuo jie pasižymi? Kas juos skiria į „nevykėlių“ gretas? Ar jie turi savo vietą šiuolaikiniame pasaulyje? >> Pamąstykite, ar aktuali filmo problematika šių dienų Lietuvoje? Rekomendacijos kino kalbos analizei „Stebime epizodą“ Filmo pradžia. Koistinenas užeina į savo butą ir pusryčiauja fone skambant radijo laidai. Klausimai: >> Kas būtų, jei prieš šį epizodą nebūtų pirmųjų dviejų kadrų (bendro uosto plano ir stambaus lango mūriniame name plano)? Ką šie planai suteikia epizodui? >> Kokios detalės kadrų kompozicijoje pabrėžia Koistineno vienišumą? >> Kaip manote, kodėl režisierius pasirinko radijo laidos apie krabą siužetą vietoje muzikinio garso takelio šiame epizode? >> Ką krabo istorija turi bendro su Koistinenu? Vaizdas ir garsas Koistinenas, užėjęs į kavinę, aiškinasi, kam priklauso šuo ir yra sumušamas. >> Kokį muštynių vaizdavimo būdą pasirinko režisierius? Kaip manote, kodėl? >> Kokią muziką girdime, kai Koistinenas išsivedamas už durų? Kokius jausmus ji jums sukelia? Kokius jausmus ta pati muzika sukeltų, jeigu nematytume vaizdo? >> Kaip keistųsi scena, jei vietoj muzikos girdėtume smūgius, riksmus ir dejones? >> Pamąstykite, kokia garso įtaka filmo vaizdų sekai ir reikšmei ir kaip netradiciškai elgiasi A. Kaurismäki. Ar galėtumėme tai pavadinti poetiniu pasakojimu kine? Kodėl? Nuorodos Interviu su režisieriumi: http://ct.svs.lt/7md/?kas=straipsnis&leid_id=660&st_id=6617 Recenzija: http://www.bfi.org.uk/sightandsound/review/3785/

27


APIE FILMĄ Klausas Härö – suomių režisierius, savo filmuose analizuojantis pokario Suomijos ir Švedijos visuomeninius reiškinius. Filmas „Naujas žmogus“ nukelia į šeštojo dešimtmečio Švediją, kur tuo metu buvo įgyvendinama sterilizacijos politika. Mirus motinai, Gertrūda buvo atskirta nuo jaunesnių brolių ir seserų bei tėvo, ir išvežta į vadinamuosius darbo namus. Filme pasakojamai Gertrūdos istorijai pradžią davė scenarijaus autoriaus motinos šeimą ištikęs likimas: vaikai išskirstyti po įvairias globos institucijas, o viena iš seserų perkelta į darbo namus. Plėtodami filmo scenarijų, filmo kūrėjai atliko išsamų istorinį tyrimą: gilinosi į mokslinius darbus, tyrinėjo archyvus, medicininius įrašus, kalbino liudininkus. Tyrinėdami šį visuomenei skaudų istorijos reiškinį, filmo autoriai susidūrė su liudininkų nenoru atskleisti nepatogias tiesas. Istorinis–tematinis kontekstas Priverstinė sterilizacija daugelį metų buvo vieša paslaptis ir juoda dėmė Švedijos istorijoje, apie kurią retai kas drįsdavo užsiminti, o tuo labiau diskutuoti. Tik 1997 metais Švedijoje imta plačiau kalbėti apie 1934–1976 vykdytą priverstinės sterilizacijos programą. Manoma, kad per šį laiką buvo sterilizuota apie 63000 žmonių, dauguma jų – moterys. Tokią politiką vykdė ne tik Švedijos vyriausybė, ji taip pat buvo taikoma JAV, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Priverstinė sterilizacija buvo sugalvota kaip priemonė reguliuoti psichinėmis ir sunkiomis fizinėmis ligomis (pvz., epilepsija) sergančių žmonių reprodukciją, bet ilgainiui imti sterilizuoti ir visiškai sveiki, tačiau tuo metu keliamų visuomenės normų neatitinkantys žmonės: merginos ir vaikinai iš neturtingų daugiavaikių šeimų, asocialūs asmenys, tautinių mažumų atstovai. Viena iš sterilizacijos priežasčių buvo tarpukariu pasaulyje populiari socialinės filosofijos kryptis – eugenika. Jos atstovai teigė, kad pasitelkiant genetikos laimėjimus ir natūralios atrankos mechanizmus galima gerinti žmogų kaip biologinę rūšį. Tuo metu buvo tikima, kad už „normalios visuomenės“ ribų esančių tėvų vaikai taip pat nesugebės prisitaikyti prie jos normų ir tapti pilnaverte visuomenės dalimi, „tinkamais“ piliečiais. Kita 28

priežastis – prieš Antrąjį pasaulinį karą itin įsigalėjusios nacistinės ir rasistinės idėjos. Tuo metu Švedija glaudžiai bendradarbiavo su nacistine Vokietija. Jau 1920 metais Švedijoje buvo įkurtas Valstybinis rasės biologijos institutas, veikęs iki 1950 metų, kuriame buvo tiriamos švedų tautos genetinės savybės ir ieškoma būdų joms pagerinti. Tokią politiką lėmė ir tai, jog pagal šalies socialinę politiką, vaikų turinčioms šeimoms valstybė turėjo mokėti įvairias išmokas ir teikti lengvatas. Taigi ekonominės priežastys taip pat buvo vienas iš veiksnių, susijusių su sterilizacijos projekto atsiradimu. Taikydami tokią politiką, švedai tikėjo sukursią tobulesnę visuomenę ir padėsią tvirtus pagrindus tuo metu kuriamai gerovės valstybei. Filmo kalba Veikėjai, vaidyba Gertrūda. Pagrindinės filmo herojės Gertrūdos vaidmuo sukurtas pagal filmo scenarijaus autoriaus mamos sesers istoriją. Ji – neeilinė Odenslundo darbo namų gyventoja, ne tik tapusi sistemos auka, bet ir lydere, sugebėjusia aplink save suburti kitas darbo namų gyventojas ir netgi palenkti į savo pusę vyriausiąją prižiūrėtoją Solbritt. Gertrūdos vaidmens atlikėjos paieška truko labai ilgai. Galiausiai režisierius šiam vaidmeniui atlikti pasirinko jaunąją Julia Hogberg, kuriai tai buvo tik antrasis pilnametražis filmas. Daktaras Bergas. Vyriausias Odenslundo gydytojas. Daktaro šaltakraujiškumas kelia įspūdį, kad jis nė akimirkos nesuabejoja savo autoritetu ir veiklos teisingumu. Bergo kalbėjimas – neginčijamų teiginių seka, kuriems niekas nedrįsta paprieštarauti. Vis dėlto visuomenėje susiformuoja įvairių nuomonių apie vykdomas sterilizacijos operacijas. Daktaras įsitikinęs, kad operacijomis padeda jaunoms moterims ir prisideda prie geresnės visuomenės kūrimo, taip pat ieško būdų, kaip apginti savo veiklą. Nors apie daktarą Bergą filme kalbama nuolat, nuo pat


Gertrūdos atvykimo į Odenslundą, jį pirmą kartą pamatome tik priartėjus filmo viduriui. Bergo personažas, kurį vaidina aktorius Tobias Aspelinas, dažniausiai rodomas šešėlyje. Solbritt. Savo tarnystei lojali vyriausia Odenslundo slaugė Solbritt – svarbiausias įstaigoje žmogus po daktaro Bergo. Ji norėtų siekti daugiau, bet jos troškimus yra užgožęs atsidavimas darbui. Gertrūdos atvykimas pažadina jos žmogišką jautrumą ir skatina keistis. Solbritt vaidmenį atlieka žymiausia ir labiausiai patyrusi filmo aktorė – Maria Lundqvist. Ši režisieriaus mėgstama aktorė yra suvaidinusi ir kitame K. Härö filme „Mano mama“. Aplinka Režisierius K. Härö pripažįsta, kad yra labai reiklus filmavimo aplinkai. Pastatas, kuriame filmo kūrėjai „įkurdino“ Odenslkundą, buvo parinktas labai atidžiai. Filme kruopščiai atkuriama istorinės institucijos atmosfera. Režisierius ir jo komanda viską suplanavo iki smulkiausių detalių. Filmo rekvizitai, drabužiai, aktorių šukuosenos, manieros – viskas atitinka filmo istorijos laiką, šeštąjį XX amžiaus dešimtmetį. Spalvos, apšvietimas Režisierius sąmoningai pasirinko filme dominuojančią neutralią pilkai žalsvą paletę. Toks spalvų pasirinkimas kuria šaltą ir nejaukią filmo erdvės atmosferą. Filmuojant daktarą Bergą naudojami šešėliai, kuriuose paskęsta jo figūra ir veidas. Šis techninio lygmens elementas naudojamas siekiant sustiprinti įtampą ir sukurti baimės nuotaiką. Atkreipkite dėmesį į raudonos spalvos motyvą paskutinėje Gertrūdos audimo scenoje (raudonas siūlas) ir filmo kulminaciniame epizode (nuaustos drobės atidengimas). Įvesdamas tokią ryškią spalvą režisierius nusižengia filmo spalvinei strategijai. Galima spėti, jog šiuo efektu siekiama paryškinti išsilaisvinimo ir kovos motyvą. Stilius Pasak K. Härö, sukurti savitą filmo stilių yra labai svarbu ir įdomu. Anot režisieriaus, nepaisant metus trunkančių pasiruošimų, filmo stilius susiformuoja pirmosiomis filmavimo dienomis, o paskui jį bandoma išlaikyti visuose filmo kūrimo etapuose. Filmo „Naujas žmogus“ stilius sukurtas pasitelkus techninio lygmens elementus. Klausimai diskusijai apie filmo kalbą >> Kurio personažo vaidmuo, jūsų nuomone, atliekamas realistiškiausiai? Kodėl? >> Regis, visą filmo istorija pasakoja Solbritt: jos žodžiais pradedamas ir pabaigiamas filmas. Kaip manote, kodėl filmo kūrėjai nusprendė Gertrūdos istoriją pasakoti Solbrit lūpomis? >> Solbritt vidinį konfliktą išduoda jos nervingai trūkčiojantis veidas, ašaros (pavyzdžiui, kai stebi bandančią pabėgti Gertrūdą). Kaip manote, ką ji jaučia? Iš kurių filmo epizodų suprantame, kad Solbritt nuostatos pasikeitė? >> Filmas – tarsi švedų visuomenės išpažintis ir atgaila už praėjusiame amžiuje vykdytą sterilizacijos politiką. Kaip su tuo susiję Solbritt išgyvenimai? Ką jos personažas galėtų simbolizuoti? >> Kaip vertinate daktaro Bergo personažą? Ar, jūsų nuomone, jis yra visuomenės ateitimi susirūpinęs gydytojas, pateisinantis nežmogiškas priemones dėl kilnaus tikslo, ar abejingas ciniškas prisitaikėlis prie sistemos, o galbūt vykdomos politikos įkaitas? >> Filmo „Naujas žmogus“ kūrėjai kruopščiai kuria aplinką, beveik nei viena detalė filme nėra atsitiktinė. Pasvarstykite, kodėl Odenslundą supa aukšta tvora? Kodėl kieme nuolat džiūsta baltos paklodės? Kaip įvairiose scenose naudojama pastato laiptinė?

Kodėl matome Odenslundą supantį vandenį? >> Pilka spalva dominuoja ir filmo veikėjų drabužiuose. Kurie personažai vilki ryškesnių spalvų drabužius ir kodėl? Ar šiuo požiūriu išsiskiria, kinta Gertrūdos apranga? Ką pasirinktos spalvos suteikia pasakojamai istorijai? >> Pasak filmo kūrėjų, merginos filme beveik neturi asmeninių daiktų. Taip siekiama parodyti, kad jos visiškai atskirtos nuo savo tapatybės. Atkreipkite dėmesį į merginų miegamąjį. Kokius baldus, daiktus turi darbo namų gyventojos? >> Pabandykite apibūdinti filmo „Naujas žmogus“ stilių. Kokie svarbiausi jį formuojantys techninio lygmens elementai: kameros darbas, aplinka, montažas, spalvos, apšvietimas, garsas, personažai ir t. t.? Kaip šie elementai kuria pasakojamosios istorijos lygmens elementus (nuotaiką, erdvę, laiką)? Pateikite pavyzdžių. Klausimai diskusijai >> Ar filme nagrinėjama problematika aktuali ir šiandien? Kuo, jūsų nuomone, skiriasi moters vaidmuo visuomenėje šeštajame dešimtmetyje ir šiandien? >> Profesinė veikla ir vertybės. Ar įmanoma dirbti darbą, kuris prieštarauja asmens įsitikinimams, vertybėms? Kuo sudėtinga prižiūrėtojos Solbritt situacija? >> Gertrūda iš kitų išsiskiria savo pilietine laikysena: ji jaučiasi atsakinga ne tik už save, bet ir už kitas merginas, aktyviai veikia, siekdama pakeisti situaciją. Ką reiškia pilietinė atsakomybė? Kodėl svarbu elgtis pilietiškai? Ką jūs darote, kai susiduriate su jums vertybiškai nepriimtina, jūsų požiūriu neteisinga tvarka? >> Švedija, būdama demokratine vakarų valstybe, praėjusio amžiaus viduryje vykdė priverstinės sterilizacijos politiką taip siekdama mažinti skurdą šalyje. Tokia politika buvo taikoma ir JAV, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir kitose šalyse. Ar šiuo metu būtų įmanoma tokia politika? Kokias žinote šiuolaikines kovos su skurdu priemones? >> Kokius dar „naujo žmogaus“ kūrimo pavyzdžius žinote XX amžiaus Europos šalių istorijoje? >> Ar valstybė turi teisę nustatyti, kokia yra tobula visuomenė? Kuo tai pavojinga? Ką šiuo požiūriu atskleidė fašizmo ir stalinizmo reiškiniai? >> Ką mūsų visuomenėje reiškia būti „normaliu žmogumi“? Kas nutinka tiems, kurie neatitinka normos? Ką prarandame, išstumdami kitokius? Rekomendacijos kino kalbos analizei „Stebime epizodą“ Scena Gertrūdos namuose >> Įsižiūrėkite į namų interjero detales. Kokiomis priemonėmis kuriamas skurdo įspūdis? >> Stebėkite kameros darbą. Kas parodoma bendru planu? Kam skirti stambesni planai? Gertrūda pirmą kartą apsilanko daktaro Bergo kabinete >> Stebėkite kabineto interjero detales, spalvas, šešėlius, veiksmų seką, montažą. Ką apie daktaro personažą mums sako kabineto atmosfera? >> Bergas pats atkreipia dėmesį į scenoje grojančią muziką. Ką jis pasako? Ką tai reiškia? >> Atkreipkite dėmesį, kad Bergo balsą išgirstame pirmiau nei kamera jį parodo. Kokį efektą tai sukuria? Finalinis epizodas – renginys visuomenės nariams >> Kokiomis priemonėmis kuriamas finalinio epizodo dramatizmas? Būtinai atkreipkite dėmesį į kameros darbą, montažą, spalvas, garsą. 29


MANDERLIS Rež. Larsas von Trieras, 2005 m., Danija, Švedija, Olandija, Prancūzija, 139 min.

APIE FILMĄ „Manderlis“ yra Larso von Triero trilogijos „JAV – galimybių šalis“ antroji dalis. Ciklą pradėjo „Dogvilis“, sukurtas 2003 metais. Abiejuose filmuose nagrinėjama ta pati tema – Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenė Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) metu. „Manderlio“ herojė – jauna mergina Greisė, kuri keliaudama su savo gangsteriu tėvu nuošalioje Alabamos valstijoje užtinka nedidelį miestelį, kur vis dar egzistuoja jau beveik prieš šimtmetį metų visoje JAV panaikinta vergija. Greisė yra šiuolaikinio JAV herojaus tipas. Ji visiška savo tėvo, žiauraus ir ciniško gangsterio, priešingybė, tikinti demokratijos idealais, visų žmonių lygybe ir jų gebėjimu kurti gėrį. Vedama šių idealų, ji apsistoja Manderlyje, kad galėtų įtikinti vietinius gyventojus, jog vergijos laikai seniai praėjo, ir padėtų jiems sukurti naują, lygybės principais paremtą bendruomenę. Deja, pasirodo, kad miestelio gyventojų mintyse giliai įsišaknijusią sistemą pakeisti nėra taip lengva. „Panele Greise, ar manote, kad mes esame tokie kvaili, jog nesugebėtume suręsti kopėčių, jei iš tikrųjų būtume norėję iš čia pabėgti?“ – vergas Vilhelmas apibendrina tikrąją plantacijos gyventojų poziciją siūlomos laisvės atžvilgiu. Greisės idealai žlunga ir palaipsniui iš energingos reformatorės ji pati tampa vergvalde. Filmo siužeto ratas apsisuka ir grįžta ten pat, kur buvo prasidėjęs. Istorinis–tematinis kontekstas Filmo istorija vyksta 1933-iaisiais, Didžiosios depresijos metu, tačiau filmo siužete dar svarbesnė istorinė data yra prieš 70 metų (pasakojamosios istorijos laiko atžvilgiu) JAV paskelbtas vergijos panaikinimas. Vergija Jungtinėse Amerikos Valstijose Pirmoji modernios demokratinės santvarkos šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos, nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1776 metais pasižymėjo oficialiai įteisinta vergija. Iki XIX amžiaus šimtai tūkstančių juodaodžių afrikiečių buvo atplukdyti į dabartinę JAV teritoriją, o XIX amžiaus viduryje jau kas ketvirta pietinėse Amerikos Valstijose gyvenančių amerikiečių šeima turėjo vergų, kurie dirbo žemės ūkio darbus vergvaldžių plantacijose. 1860 metais vergų skaičius JAV išaugo iki 4 milijonų. Nors Šiaurės valstijos jau nuo XIX amžiaus pradžios siekė galutinio vergovinės santvarkos 30

panaikinimo, tačiau oficialiai jis buvo paskelbtas tik 1865 metais, pilietiniam karui tarp Pietų ir Šiaurės valstijų pasibaigus pastarųjų pergale. Nors iškart po karo buvo priimtos trys JAV Konstitucijos pataisos: 13-oji, panaikinusi vergiją, 14-oji, garantavusi pilietines teises visiems JAV piliečiams nepriklausomai nuo rasės, ir 15-oji, kuri garantavo balsavimo teisę visiems piliečiams nepriklausomai nuo rasės, tačiau ne visi JAV gyventojai iš karto susitaikė su vergijos panaikinimu... Didžioji depresija Svarbų pėdsaką JAV ir pasaulio istorijoje paliko ekonominė krizė, dar vadinama Didžiąja depresija, kuri prasidėjo 1929 metais ir tesėsi iki 1939 metų. JAV ekonomikos krizė prasidėjo po panikos kilusios Niujorko vertybinių popierių biržoje staiga nukritus akcijų kainoms. Po bankrotų ir gamyklų užsidarymo milijonai žmonių neteko darbo, JAV nedarbas pasiekė tokį lygį, jog 1/3 darbingo amžiaus gyventojų tapo bedarbiais. Krizė ypač smarkiai paveikė iki tol buvusias pakilias amerikiečių nuotaikas ir lėmė visuotinę depresiją bei nerimą. Filmo kalba Veikėjai ir vaidyba Greisė. Jauna idealistė herojė, siekianti savo idealus įgyvendinti realybėje ir pasaulį padaryti geresne vieta gyventi, yra tipiška L. von Triero filmų veikėja. Deja, visos jo herojės pasmerktos nesėkmei. Tas pats nutinka Greisei, kurią vaidina jauna iki vaidmens šiame filme kino pasaulyje buvusi beveik nežinoma aktorė Bryce Dallas Howard. Juodaodžiai miestelio vergai. Miestelio vergai “Mamos įstatyme“ suskirstyti į septynias grupes : 1 – išdidusis negras; 2 – kalbusis negras; 3 – negras verksnys; 4 – nuožmusis negras; 5 – negras juokdarys; 6 – negras nevykėlis; 7 – malonumą teikiantis negras (chameleonas). Kiekvienos grupės vergo vaidmeniui reikėjo pasirinkti akto-


rių, kuris sugebėtų geriausiai atskleisti grupės, kuriai priklauso jo personažas, bruožus. Timočio vaidmenį filme atlieka patyręs prancūzų kilmės aktorius Isaachas De Bankolé. Vyriausiojo bendruomenės nario Vilhelmo vaidmenį atlieka žymus amerikiečių aktorius Danny Gloveris. Daugumą kitų vergų vaidmenų sukūrė Europoje gyvenantys aktoriai, kadangi, išskyrus D. Gloverį, žymūs JAV gyvenantys juodaodžiai aktoriai nesutiko vaidinti Larso von Triero filme. Gangsteriai. Aštuoni gangsteriai jų vadeivos – Greisės tėvo, kurį vaidina žymus aktorius Willemas Daffoe – paliepimu paskirti saugoti Greisę. Nors iš pirmo žvilgsnio gali taip ir nepasirodyti, būtent gangsteriai yra vieni svarbiausių veikėjų filmo istorijoje. Gangsteriai vaizduojami tamsiais drabužiais ir pasižymintys jiems prideramu elgesiu yra jėga, padedanti Greisei įgyvendinti savo sumanymus. Jiems išvažiavus ir nebelikus jėgos balanso Greisė nebegali suvaldyti situacijos ir jai tenka bėgti iš miestelio. Aplinka, kadrų kompozicija, spalvos, apšvietimas Filmo scenografija minimali. Filme kalbama apie tikrus istorijos faktus (vergiją, Didžiąją depresiją), bet visa filmo scenografija nuolat primena žiūrovui, kad viskas tik vaidinama, režisierius nesistengia sukurti aplinkos realumo įspūdžio. Minimalistinė, bet asociatyvi scenografija, šviesos ir šešėlių žaismas kuria kino teatro atmosferą, dar labiau paryškinančią filmo neįprastumą ir kitoniškumą. L. von Trieras akcentuoja tai, kad gerame kine svarbu ne vien profesionaliai atkartoti realybę. Techninio lygmens priemonėmis kurdamas ekrane pasakojamos istorijos atitrūkimo nuo realybės įspūdį, režisierius sugeba išlaikyti žiūrovų dėmesį ir filmas susilaukia didelio susidomėjimo. Taigi šiame filme svarbu ne kaip realiai režisierius pasakoja, bet ką jis pasakoja. Kameros rakursai, planai Greitai besikeičiantys kameros rakursai statiškoje ir minimalistinėje filmo erdvėje filmui suteikia dinamikos. Dažnai naudojami stambūs planai padeda išryškinti veikėjų emocijas. Tuo tarpu ne kartą filmuojamas miestelio bendras planas (bendruomenės panorama iš viršaus) pabrėžia simbolinę miestelio prasmę, jo nenatūralumą. Montažas Filmo montažas intensyvus ir pastebimas, dažnai vienas kadras jungiamas su kitu nesilaikant klasikinio „tęstinio“ montažo principo – stengtis, kad gretimi kadrai kuo labiau derėtų vienas su kitu tiek kadro kompozicija, tiek vaizduojamu laiku. Tokiu būdu tęstinio montažo atveju kadrų „lipdymas“ tampa nepastebimas. Šiame filme, atvirkščiai, dažnu atveju kadrai jungiami nesilaikant tęstinio realistinio montažo principų. Pavyzdžiui, viename kadre personažą matome dešinėje ekrano pusėje, kitame kadre – jau kairėje. Toks kameros pozicijos montuojant kadrus nesilaikymas, montažo netęstinumas dirgina žiūrovą ir, kartu, traukia dėmesį. Tokiu būdu sukuriama savita atmosfera, kuri dar kartą pabrėžia filmo nenatūralumą. Visas filmas padalytas į aštuonias dalis, turinčias pavadinimus ir atskirtas užsklandomis. Toks atskyrimas primena pjesės formą, taigi pateikia dar vieną filmo sąsają su teatru. Klausimai diskusijai apie filmo kalbą >> Kuris aktorius, jūsų manymu, įtaigiausiai atlieka savo personažo vaidmenį? Kodėl taip manote? >> Jei matėte „Dogvilį“, pabandykite palyginti Nicole Kidman ir Bryce Dallas Howard atliekamus Greisės vaidmenis. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi? >> Kaip manote, kokie Greisės personažo bruožai ją skatina

įvesti demokratiją pasitelkiant gangsterius? Kaip manote, ar ji elgiasi teisingai? >> Kokius gangsterių personažų charakterio bruožus bei atributus galėtume išskirti? >> Pasvarstykite, kodėl žymūs JAV aktoriai atsisakė vaidinti šiame L. von Triero filme, o Europoje gyvenantys juodaodžiai aktoriai sutiko? >> Kaip manote, kodėl režisierius dažnai naudoja bendrą planą? >> Kokius planus dar pastebėjote filme, kodėl, jūsų nuomone, jie naudojami? >> Kokios priežastys, jūsų nuomone, sąlygojo tokios veiksmo erdvės – įsivaizduojamo miestuko, įsikūrusio Alabamos valstijoje – pasirinkimą? >> Filmo istorija plėtojama uždaroje (visas filmas nufilmuotas studijoje), tačiau kartu ir labai atviroje (nėra sienų ar pertvarų) erdvėje. Atkreipkite dėmesį į tai, kad daugelis daiktų (pvz., namų sienos) neturi jokio fizinio pavidalo, jie tėra susitarimo dalykas. Kaip manote, kokią prasmę tai kuria? Pasvarstykite, kaip tai išlaisvina filmo siužetą nuo sąsajų su konkrečiais istoriniais įvykiais? >> Kaip filme naudojamos spalvos ir šešėliai, jūsų nuomone, padeda išreikšti Didžiosios depresijos Jungtinėse Valstijose nuotaikas? >> „Manderlyje“ vaizduojama aplinka panaši į „Dogvilio“, tik namų kvadratų linijos čia nubrėžtos juoda kreida ant balto fono. Kaip manote, kokios priežastys galėjo lemti šį pasikeitimą? >> Kokie pagrindiniai panašumai ir skirtumai tarp šio filmo ir teatro spektaklio? >> Kuriuose kadruose filmo apšvietimas jums primena teatrinį apšvietimą, kodėl taip manote? >> Kaip manote, kodėl režisierius daugelyje filmo vietų pasirinko netęstinį „aštrų“ montažą? Prisiminkite šias vietas. Klausimai diskusijai >> Režisierius L. von Trieras teigia, jog jo filmas yra socialinėpolitinė kritika ir galimybė permąstyti demokratijos vertybes bei laisvės sampratą. Kaip pagrįstumėte šį jo teiginį? >> Kaip manote, kokia pozicija lengvesnė – vergo, teturinčio vaidinti jam paskirtą rolę, ar laisvo žmogaus, gebančio savarankiškai priimti sprendimus? Kodėl vergo pozicija kartais yra parankesnė nei laisvo žmogaus? >> Ar pritariate filmo režisieriaus teiginiui, kad laisvė negali būti primesta, ji gali būti tik pačių pasirinkta? >> Ką galėtų simbolizuoti filme vaizduojama nedidelė miestelio bendruomenė? Ar filmo tematika yra aktuali ir šiandien? >> Paskaitykite interviu su režisieriumi, kokias savo filmo ir šiuolaikinės tarptautinės politikos paraleles jis veda? Kodėl? 31


Ar pritariate tokiam požiūriui? Kodėl? Ar galima filmą vadinti politine alegorija? >> Kaip šiais laikais pasikeitė juodaodžių gyventojų padėtis JAV ir visame pasaulyje? >> „Dogmos“ kino judėjimas – ką apie jį žinote ir kaip jis siejasi su žiūrėtu filmu? Rekomendacijos kino kalbos analizei „Stebime epizodą“ Pažiūrėkite epizodą (1:54:00–1:57:35), kuriame Greisė mano ką tik atskleidusi „Mamos įstatymo“ paslaptį, tačiau Vilhelmas atskleidžia, kad jis pats yra to įstatymo autorius. Vilhelmo ir Greisės dialoge jaučiame pastarosios emocijų ir nuotaikų kaitą: pasiryžimą ir pasitikėjimą keičia nuostaba, o nuostabą – pasipiktinimas ir nusivylimas. >> Kokia epizodo reikšmė viso filmo kontekste? >> Kaip galėtų keistis filmo siužetas, jei epizodas būtų ne filmo pabaigoje, o pradžioje? >> Kokie filmavimo planai dominuoja šiame epizode? Kodėl? Ar jie padeda išreikšti emocijų kaitą? >> Kas keistųsi, jei kadrų gilumoje nebūtų matyti kitų vergų veidų? >> Koks, jūsų manymu, judančios bei nutolstančios ir priartėjančios kameros vaidmuo? Kokią atmosferą kameros judesys kuria šiame epizode? >> Kokia kadrų seka (montažo būdas) dominuoja ištraukoje? >> Epizode išaiškėja, kad įstatymą parašė ne mirusi šeimininkė, bet Vilhelmas. Pamąstykite, kokie galėjo būti jo motyvai. Kaip manote, ar jis teisus? „Stabdome kadrą“

>> Kokia vidinė kadro kompozicija yra pasirinkta? Kas yra kadro centre? Ką matome arčiausiai, o kas lieka kadro gilumoje? >> Koks filmavimo planas naudojamas filmuojant Greisę – centrinį objektą kadre? >> Kaip spalvos padeda išryškinti Greisės figūrą juodame fone? Kodėl pasirinktas toks sprendimas? >> Kaip keistųsi kadro prasmė, jei jo gilumoje nematytume gangsterių povyzų? Nuorodos Interviu su režisieriumi: www.culture.lt/satenai/?leid_id=787&kas=straipsnis& st_id=3556 www.culture.lt/7md/?leid_id=683&kas=straipsnis&st_ id=5187 32


BLOGIS Rež. Mikael Håfström, 2003 m., Švedija, 113 min.

APIE FILMĄ Režisieriaus Mikaelio Håfströmo filme pasakojama apie jauną vaikiną Eriką, kuris už dalyvavimą muštynėse ir blogą elgesį yra išmetamas iš mokyklos. Stengdamasi padėti išvengti prievartos, kasdien gresiančios iš sadistinių polinkių turinčio Eriko patėvio, mama sūnų išsiunčia į kitoje Švedijos dalyje esančią prestižinę internatinę mokyklą (angl. boarding school). Tačiau apibūdinimas „prestižinė“ nereiškia, kad ši mokykla saugesnė. Šensberge Erikas susiduria su dar didesne vyresniųjų ir turtingųjų moksleivių pagieža ir netolerancija, į kurią nacistinėmis idėjomis persismelkusi mokyklos vadovybė žiūri pro pirštus. Sustiprinto auklėjimo mokykloje egzistuoja, regis, nepalaužiama hierarchija ir vyresniųjų mokinių vykdomas teroras. Nusprendęs pamiršti praeitį, sąžiningas ir užsispyręs Erikas vėl priverčiamas į žiaurumą atsakyti žiaurumu. Jaunasis herojus, bandydamas išsikapstyti iš sudėtingos situacijos, gauna nepamirštamas gyvenimo pamokas ir įrodo tikėjimo teisingumu galią... Šiam filmui pelnius ypač gerus vertinimus, režisierius M. Håfströmas pakviestas kurti filmų Holivude ir iki šiol gyvena ir kuria JAV. Istorinis-tematinis kontekstas Filmas, sukurtas remiantis švedų rašytojo Jano Guillous autobiografiniu romanu, pasakoja apie sudėtingą jauno vidutinės klasės šeimoje užaugusio vaikino gyvenimą ir jo susidūrimą su pokario švietimo sistemos neteisybe. Filme vaizduojamas XX amžiaus šeštasis dešimtmetis, kai švedų visuomenė buvo beatsigaunanti po Antrojo pasaulinio karo. Tuo metu Švedija oficialiai buvo paskelbusi neutralitetą, tačiau vis vien patyrė nacistinės Vokietijos idėjų įtaką ir įvairiais būdais rėmė Hitlerio režimą. Pasibaigus karui, Švedijos visuomenė suskilo į dvi grupes – vis dar „naujo žmogaus“ idėjas palaikančią, ir jai prieštaraujančią demokratinę. Filme „Blogis“ galime įžvelgti nacistinių idėjų įtaką švietimo sistemai ir jauno žmogaus auklėjimui. Filmo kontekstas mus taip pat supažindina su to meto jaunimą veikusia kontrkultūra, kurios ženklai Švediją pasiekė iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Slaptai klausomi džiazo muzikanto Charlie Parkerio įrašai ir kultinės JAV kino žvaigždės, „maištininkų dievuko“ Jameso Deano citavimas leidžia pajusti greitus jaunosios švedų kartos mąstymo pokyčius. Filmo kalba Veikėjai ir vaidyba Pagrindinis filmo personažas Erikas – stiprus ir valingas vaikinas, nepasiduodantis likimo smūgiams. Filmo pradžioje pirmo-

sios mokyklos direktorius Eriką apibūdiną kaip „blogį“, tačiau viso filmo metu atsiskleidžia visai kitokie Eriko būdo bruožai. Turįs skaudžios patirties dėl problemų šeimoje, Erikas stengiasi kovoti už save ir kitus kenčiančius. Daugelis aplinkinių jo nesupranta dėl Eriko nesugebėjimo sutapti su konformistiniu jaunimu. Tuo metu vaikino tiesos troškimas (neveltui Erikas svajoja tapti teisininku) nė per nago juodymą neleidžia nusileisti tvyrančiai neteisybei. Vaikiną gyvenimas dažnai priverčia tai daryti pačiais griežčiausiais būdais. Eriko kambario draugas Pjeras yra visai kitoks, bet jiedu randa bendrą kalbą. Jauno verslaus jaunuolio, gudriai prisitaikančio prie mokyklos sistemos, personažą suvaidino tuo metu dar labai jaunas aktorius Henrikas Lundströmas. Eriką suvaidinęs Andreas Wilsonas už vaidmenį šiame filme buvo ypač gerai įvertintas daugelyje kino festivalių. Pirmųjų dviejų personažų priešybė – mokyklos „aristokratų“ tarybos vadas Otto, kurį vaidina aktorius Gustafas Skarsgårdas. Aukštas, aštrių veido bruožų, trumpų plaukų aktoriaus tipažas primena nacistinės Vokietijos vadus. Režisierius šiuos vaizdinius sutapimus pasirinko ne veltui, jie tik dar labiau sustiprina Otto viešai demonstruojamas fašistines pažiūras. Daugelis mokyklos darbuotojų yra pavaldūs vyraujančioms taisyklėms, tačiau du iš jų: biologijos mokytojas ir plaukimo treneris, yra kitokie – palankiai į gyvenimą žiūrintys žmonės. Šių personažų vaidmuo filme itin svarbus, nes tik jie leidžia tikėti optimistine istorijos baigtim. Kameros rakursai, planai Filmas pradedamas stambiu pagrindinio personažo Eriko planu. Tai pirmas, bet tikrai ne paskutinis kartas, kuomet naudojant stambius planus akcentuojamos filmo veikėjų emocijos. Intensyvi ir dažna planų ir kameros rakursų kaita nuo pirmos iki paskutinės minutės kuria filmo dinamiškumą ir prikausto žiūrovo žvilgsnį ekrane. Aplinka, kadrų kompozicija, spalvos, apšvietimas Didžiosios filmo dalies aplinka yra uždara. Ji prasiplečia tik tada, kai moksleiviai su biologijos mokytoju išeina į mišką ir tada, kai Erikas grįžta į namus, kuriuose vyrauja griežtumas, prievarta 33


ir kelianti baimę atmosfera. Visgi, didžioji filmo dalis vyksta mokykloje. Šioje erdvėje daugelis objektų ir pastatų simbolizuoja hierarchiją, kuria persismelkia ir mokykloje esančių žmonių tarpusavio santykiai. Mokyklos kompleksą supanti gamta anaiptol nereiškia laisvės – griežtos mokyklos taisyklės moksleivius atskiria nuo išorinio pasaulio. Tiktai baseino erdvėje pagrindinis personažas Erikas fiziškai pasijunta laisvas ir nevaržomas. Visa kita erdvė, išskyrus biologijos pamokas, kuriose Erikas dažnai iškeliauja į svajonių pasaulį, yra slegianti, kupina agresijos ir nelygybės. Montažas Filmas sumontuotas dinamiškai tęstinio montažo būdu. Dažnai filme yra naudojamas kontrasto principas, kuomet parodomi du visiškai skirtingi kadrai, taip norint šokiruoti žiūrovą ir didinti filmo įtampą. Klausimai diskusijai apie kino kalbą >> Kodėl, jūsų nuomone, prieš pirmąją filmo užsklandą su pavadinimu matome vakarienės ir muštynių scenas? Kokią nuotaiką tos scenos sukuria? >> Kieno žvilgsniu vaizduojama pirmoji filme muštynių scena, kurios priežasčių ir konteksto mes nežinome? Ar nemanote, jog būtent taip – nesigilindami į priežastis, Eriko elgesį mato visi aplinkiniai? >> Kurie mokyklos aplinkos objektai, jūsų manymu, kuria hierarchijos mokykloje įspūdį? Kaip manote, kodėl režisierius pasirinko būtent juos? >> Prisiminkite filmo scenas su laiptais. Pagalvokite, kodėl filmo istorijoje kartojamas laiptų motyvas? Ką jis galėtų simbolizuoti? >> Kaip manote, kuo panašūs ir kuo skiriasi Eriko ir Pjero personažai? Ar jų pozicijos aplinkos atžvilgiu per filmą keičiasi? Kurį aktorių įvertintumėte geriau, kodėl? >> Kaip keičiasi pagrindinio veikėjo paveikslas filmo istorijoje? >> Kuo išskirtinė Eriko apranga lyginant su kitais mokyklos vaikinais? Kaip manote, kodėl režisierius pasirinko būtent tokius drabužius? >> Palyginkite tris istorijos, biologijos ir plaukimo mokytojų paveikslus, kuo jie skiriasi ir kuo yra panašūs? Kuri mokytoją vertinate geriausiai? Kodėl? >> Kaip manote, ką reiškia filmo pavadinimas „Blogis“? Kas, jūsų nuomone, filme atstovauja „blogio“ pusę? >> Kada Eriko mama groja pianinu? Kaip manote, ką tai simbolizuoja? >> Kaip apibendrintumėte paskutines dešimt filmo minučių? Kodėl taip manote? >> Kaip manote, kodėl Erikas sumušė savo tėvą? Kas būtų pasikeitę, jei jis būtų pasielgęs priešingai? Kaip manote, kaip Erikas būtų pasielgęs tradiciniame Holivudo filme? Kodėl taip manote? >> Pagalvokite, kaip galėtų pasisukti Eriko ir Piero gyvenimai praėjus 20 metų? Kodėl taip manote? Padiskutuokite. Klausimai platesnei diskusijai >> Kodėl, jūsų manymu, moksleiviai nesipriešina prievartai, laukia kitų kraujo praliejimo ir naujų kovų ringe? Ką tai galėtų simbolizuoti? Ar rastumėte panašių pavyzdžių istorijoje ar šiuolaikinėje visuomenėje? >> „Niekada nepasiduok, net jei žinai, kad nugalėjęs įgysi priešų, sąžiningai kovok.“ Kas filme pasakė šiuos žodžius? Kaip juos suprantate? Ar manote, jog jie yra svarbūs ir šiais laikais, kodėl? >> Ką jūs žinote apie totalitarinius režimus, grįstus jėgos kultu, prievarta ir grupės žmonių išskyrimu? Ar nemanote, jog šis filmas yra tartum totalitarinio režimo modelis? >> Ar sutinkate, jog filme matome pokario Švedijos šeimos, mokyklos ir visuomenės modelius? Jei sutinkate, išvardinkite 34

juos. Kas šiuose modeliuose yra bendra, kodėl? >> Švedijoje didžioji dalis visuomenės buvo užsimerkusi prieš fašizmo nuodėmes. Kaip manote, kodėl taip atsitiko? Ar nemanote, jog filmu norėta perteikti fašizmo Švedijoje priėmimo ir nesipriešinimo doktriną? Kurie filmo epizodai tai iliustruoja geriausiai? >> Filme minimas Mahatma Ghandi, kaip manote, kodėl? Kurio personažo pozicija filme jums primena M. Ghandi taikaus išsivadavimo idėjas? Kokią poziciją filmo personažų vietoje pasirinktumėte jūs? Kodėl? Rekomendacijos kino kalbos analizei „Stebime epizodą“ Pažiūrėkime epizodą (1:01:35–1:02:08), kuriame Eriko tėvas jį plaka diržu, o Eriko mama groja pianinu. >> Kokia šio epizodo reikšmė viso filmo kontekste? Koks lūžis po jo įvyksta Eriko elgesyje namie? >> Kodėl Eriko mama groja pianinu? Kaip pasikeistų epizodas, jei jo metu Eriko mama negrotų pianinu? >> Kokie filmavimo planai dominuoja šiame epizode? Ar jie padeda išreikšti veikėjų emocijas? Kaip? >> Kokia epizodo kadrų seka (montažo būdas)? Kodėl pasirinktas toks kadrų eiliškumas? Kas būtų, jei sukeistume kadrus vietomis? Paimprovizuokite! >> Ką, jūsų manymu, simbolizuoja stambus ant sienos kabančio paveikslo planas? >> Koks, jūsų manymu, judančios bei nutolstančios ir priartėjančios kameros vaidmuo? Kokią atmosferą kameros judesys kuria šiame epizode? „Stabdome kadrą“

>> Kokia pasirinkta vidinė kadro kompozicija? Kas yra kadro centre? Ką matome arčiausiai, kas lieka kadro gilumoje? Kodėl? >> Koks filmavimo planas naudojamas filmuojant Eriko galvą? Kodėl? >> Kokius elementus matome kadro gilumoje? Ką jie galėtų reikšti? Kaip keistųsi kadro prasmė, jei kadro gilumoje nematytume šampano butelių? >> Kodėl, jūsų nuomone, pasirinktas toks žiūrovo žvilgsnį su Eriko žvilgsniu tapatinantis filmavimas? Nuorodos Filmo recenzija: http://www.movie-gazette.com/ cinereviews/1345 Oskaro nominacijos anotacija: http://www.sfi.se/sfi/IMAGES/_SFI_PDF/PROMO_ENG/MADE_IN_SWEDEN_OSCAR_ ED_04.PDF


TRUMPAS ESMINIŲ KINO TEORIJOS TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Animacija (animation) 1) Kino rūšis, kai naudojant tam tikrą techninių priemonių sistemą, judesys sukuriamas „dedant“ vaizdą ant vaizdo. Pagrindinės animacijos rūšys: pieštinė, lėlinė, kompiuterinė. Kartais animacijoje naudojama speciali technika, pvz., piešiama tiesiai ant juostos; 2) Fiksuotomis scenomis, kadras po kadro arba serija grafinių vaizdų ar kadrų sukurtas judesys. Apšvietimas, šviesa (lighting, light) Viena iš pagrindinių vaizdo formavimo priemonių kine. Šviesos šaltiniai kine skirstomi į dienos arba natūralų ir dirbtinį apšvietimą. Pirmiausia kine šviesa turi praktinę funkciją: veikia juostą, kad vaizdas būtų matomas. Atsižvelgiant į šviesos, apšvietimo ypatybes, kryptį, sukuriama tam tikra nuotaika, perteikiamos emocijos, jausmai. „Nėra šviesos, nėra vaizdo”. Pagrindinė šviesa (key light) – šviesa, apšviečianti filmuojamą sceną. Ekranizacija Filmo scenarijus, parašytas pagal egzistuojantį literatūros kūrinį (romaną, novelę, pjesę ir kt.). Antrasis planas, fonas (background) Vaizdas, esantis kadro pagrindinio objekto/subjekto fone. Bendras planas (long shot) 1) Bendras planas kine, kai objektai kadre sąlyginai nedideli; 2) Planas, kai matomi visi toje filmo scenoje dalyvaujantys asmenys.

Dokumentika, dokumentinis kinas (documentary) Kino rūšis, kurios pagrindinė medžiaga yra realių gyvenimo įvykių filmavimas. Įvykiai gali būti tikri, sukurti filmo kūrėjų arba tais įvykiais gali būti manipuliuojama. Efektas, įspūdis (effect(s)) Įspūdis, kurį palieka realiai vykstantis ar dirbtinai atliekamas veiksmas, sukuriamas, naudojant filmavimo kamerą ir apšvietimą. Tai neturi nieko bendra su specialiaisiais efektais (žr. toliau), priešingai, siekiama sukurti realybės reiškinius: pvz., ryto, vakaro ar nakties įspūdį. Eksperimentinis kinas (experimental cinema) Filmai, pagaminti ir rodomi už audiovizualinės industrijos ribų, nesitaikstantys prie publikos skonio, nesiekiantys komercinės sėkmės, kartais susiję su kitais menais (muzika, šokiu, poezija ir pan.). Epizodas (sequence) Scenų seka arba viena scena, kurioje vyksta vienas autonomiškas, ryškus dramaturginis veiksmas toje pačioje vietoje tuo pačiu laiku. Filmo kontekstas Istorinė ir socialinė filmo sukūrimo aplinka, filmo kūrėjų interesų visuma, sąsajos su kitomis judančių vaizdų medijomis (kitais filmais, TV), kitų menų tendencijomis ir panašūs veiksniai, paveikę filmo kūrimą. 35


Filmo techninis lygmuo Techninių filmo kūrimo priemonių visuma. Jas atpažindami „skaitome“ vizualinį tekstą. Filmo techniniai elementai yra būdingi tik judančių vaizdų medijoms. Filmo scena (scene) Vienas filmo kadras ar seka kadrų, vykstančių toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, susijusių logiškai ir dramaturgiškai, dažnai nufilmuotų naudojant tą patį apšvietimą, dekoracijas, garsą. Scena arba kelios scenos gali sudaryti filmo epizodą. Filmo stilius Naudojant filmo techninius elementus sukurta savita filmo išraiška. Filmo pasakojamosios istorijos lygmuo Ne tik filmui, bet ir kitoms medijoms (literatūrai, dailei ir kt.) būdingi pasakojimo raiškos elementai. Pvz.: tema, nuotaika, laikas, erdvė, pagrindinio veikėjo paveikslas. Garsas (sound) Garsinė triukšmo, žodžių ir muzikos visuma kine. Garsas lydi filmo vaizdus, sudarydamas įvairias kombinacijas tarp garso ir vaizdo: išryškina vaizdą, sudaro jam kontrastą, yra sinchroniškas arba nesinchroniškas. Garsas gali būti įrašomas filmavimo metu ir sinchronizuojamas su vaizdu arba įrašomas vėliau. Kadras 1) Pavienis filmo vaizdas (24 kadrai per sekundę); 2) Nenutraukiamas filmavimas, iš kurio (-ių) sudaryta scena, iš scenų – epizodas, iš epizodų – filmo veiksmas. Kadro kompozicija Elementų kadre išdėstymas. Kadruotė (storyboard) Iliustruotas piešiniais filmo scenarijus, kuriame nupieštas kiekvienas filmo planas. Kameros rakursas (camera angle) Kameros padėtis aikštelėje pagal aukštį, atstumą ir ryškumą, filmuojant sceną. Kameros padėtis nulemia ne tik tai, kas bus nufilmuota ir pateks į filmą, bet ir kaip, kokiu rakursu žiūrovai matys filme vykstančius įvykius. Kameros padėties parinkimas svarbus ne tik norint užfiksuoti filmo veiksmą, tai taip pat nulemia filmo estetiką, perteikia personažų psichologines būsenas, filmo atmosferą. Kelio filmas (road movie) Kino žanras, kur filmo veiksmas rutuliojasi kelionės metu. Kinas (cinema) Ekrano kūrinių, skirstomų pagal rūšį (vaidybinis, dokumentinis, animacinis), žanrą (komedija, drama, nuotykių, trileris), techninius duomenis (nebylusis, garsinis), mokyklas (ekspresionistinis, neorealistinis), šalis (amerikiečių, prancūzų, vokiečių), komercinis ar autorinis ir t. t., visuma. Kinematografas (cinematograph) 1) Kino aparato, kurį 1895 metais sukonstravo broliai Lumière’ai, pavadinimas; 2) Pirmieji kino aparatai, skirti forografiškai užfiksuoti judančius objektus ir paskui rodyti juos ekrane; 36

3) Kino menas ir technika. Kinematografija (cinematography) 1) Filmavimo menas ir metodai, kai parenkant apšvietimą ir kameros padėtį bei nustatymus fiksuojami kino vaizdai; 2) Šviesos ir kameros procesų, apimančių filmų kūrybą, gamybą, rodymą kino salėse, kino sklaidą ir propagavimą, specialistų rengimą, visuma. Sąvoka, apimanti kūrybinę, techninę bei industrinę veiklą, susijusią su kinu. Sinonimas: kinas. Klipas (clip) Trumpas filmuotas, dažnai turintis siužetą kūrinėlis, pvz., reklamos klipas, muzikinis klipas. Dažnai naudojami specialūs efektai, greitas montažas. Kontekstinė filmo analizė Filmo nagrinėjimas atsižvelgiant į jo kontekstą. Meninė dokumentika (creative documentary) Dokumentikos rūšis, kai filme aiškiai atsispindi autoriaus požiūris į fiksuojamą objektą ar subjektą. Skiriasi nuo faktinės dokumentikos, televizijos reportažų. Metražas (length) Filmo trukmė, skaičiuojama metrais (JAV) arba pėdomis (Didžioji Britanija). Pilno (ilgo) metražo laikomas 35 mm juosta nufilmuotas nuo 1600 metrų arba 58‘28‘‘ trukmės filmas (Prancūzija). Trumpas metražas yra nuo 4 iki 30 min. Labai retai vartojamas terminas „vidutinis metražas“: nuo 30 min. iki valandos. Montažas (editing) Techninis ir kūrybinis procesas, kai atskiri nufilmuoti kadrai (vaizdas ir garsas) sujungiami i vieningą meninę visumą – audiovizualinį kūrinį. Montažo procesas yra kelių etapų: nuo pirmo, „juodraštinio“ varianto iki galutinio montažo. Montažas suderina pasakojimą, ritmą. Nekomercinis kinas, art house kinas (art house) Filmai, kurių meninė vertė kūrėjams svarbesnė už komercinę sėkmę. Pagrindinis vaidmuo (lead role) 1) Pagrindinis filmo vaidmuo; 2) Aktorius(ė), atliekanti(s) pagrindinį vaidmenį filme. Filmavimo planas (shot) Mažiausias filmuotas tęstinis vienetas (atitinkantis antrąją „kadro„ reikšmę). Planas gali būti įvairios trukmės (trumpas ar ilgas) ir įvairaus stambumo (labai stambus planas, stambus planas, vidutiniškas planas, vidutiniškai bendras, bendras planas). Reportažas Trumpas nufilmuotas pasakojimas iš įvykio vietos. Režisūra (mise en scene) Filmo laiko, erdvės, ritmo organizavimas, darbas su aktoriais. Ritmas (rhythm) Šis muzikos, šokio terminas naudojamas ir kine. Kine ritmo sąvoka yra gana sunkiai apibrėžiama, tačiau vartojama kalbant apie filmo planų sekos greitį ir struktūrą, planų ilgį. „Ritminio montažo“ terminas atsirado Sovietų Sąjungoje nebyliojo kino periodu ir siejamas su A. Kulešovo, V. Pudovkino, S. Eizenšteino


filmais bei jų kino teorijomis. Scenarijus (script, screenplay) Nuoseklus filmo veiksmo aprašymas su dialogais, išsamiai aprašant kiekvieną filmo sceną, pagal kurį vėliau kuriamas filmas. Yra keletas scenarijaus rūšių: 1) literatūrinis; 2) režisūrinis (su techninėmis nuorodomis, pvz., interjeras/eksterjeras, diena/ naktis, ar yra personažas kadre, kaip juda kamera, kokie planai, specialūs efektai ar garsai reikalingi etc.). Siužetas (plot) Filmo siužetas, intriga. Priežasčių ir pasekmių ryšiais susietų įvykių visuma, įskaitant chronologinę tvarką, epizodų kaitą ir išsidėstymą erdvėje. Nebūtinai sutampa su fabula – chronologiškai papasakota istorija. Specialieji efektai (special effects) 1) Fotografinės, optinės, mechaninės, akustinės, elektros ar skaitmeninės priemonės, naudojamos sukurti vaizdiniams ar garsiniams triukams; 2) Planas ar scena, kurie sukuriami naudojant išvardytas priemones. Stambus planas (close up) Sąlyginis objekto vaizdavimo dydis kadre. Stambus planas dažniausiai išskiria žmogaus veidą arba detales. Subjektyvi kamera (subjective camera) Kamera, filmuojanti taip, kad veiksmas matomas kurio nors veikėjo akimis. Aukštas ar žemas kameros žvilgsnis parodo, iš kur veikėjas žiūri, kaip apžvelgia sceną. Subjektyvi kamera suteikia galimybę žiūrovui sutapatinti savo žvilgsnį į vykstantį filmo veiksmą su personažo žvilgsniu. Trimatė grafika (3D) Trimate (turinčia tris dimensijas: aukštį, plotį, gylį) kompiuterine grafika kuriami erdviniai virtualūs objektai vaidybiniame kine, trimatė animacija. Trumpo metražo filmas (short film) Vaidybinis, dokumentinis, animacinis ar eksperimentinis filmas, kurio trukmė ne ilgesnė nei 30 min. Dažnai trumpo metražo filmus kuria kino debiutantai. Trumpo metražo filmai suteikia didesnę kūrybinę laisvę, galimybę eksperimentuoti.

Vidutinis planas Sąlyginis objekto vaizdavimo dydis kadre. Vidutinis planas dažniausiai išryškina žmogaus figurą nuo kojų iki galvos arba žmogaus figurą nuo liemens iki galvos.

Žanras (genre) Istoriškai susiklosčiusios meno kūrinių klasifikacijos pagal struktūrinius požymius; kūrinių rūšis, porūšis. Kine terminas minimas jau 1896 metais Lumière’o, Méliès‘o, Pathé, Gaumont’o filmų kataloguose, informuojančiuose kino teatrų savininkus, kokius filmus galima pirkti: komiškus, „karinius“, su „pikantiškomis“ scenelėmis ir kt. Aiškesnę ir labiau apibrėžtą reikšmę šis terminas įgavo formuojantis bei stiprėjant Holivudo pramonei, kai išryškėjo svarbiausi klasifikavimo principai ir įsitvirtino pagrindiniai žanrai: komedija, muzikinė komedija, melodrama, vesternas, peplumas, istorinis filmas, film noir, detektyvas, fantastinis, nuotykių, istorinis, biografinis, trileris ir kt. Egzistuoja ir toks ginčytinas žanrų skirstymas: animacinis filmas, dokumentinis, eksperimentinis, vaidybinis, nurodantis, kokiomis techninėmis priemonėmis buvo sukurtas filmas (pvz., animacija).

Vizualinis raštingumas (visual literacy) Gebėjimas suprasti, vertinti ir interpretuoti judančių vaizdų kalbą. Tokia raštingumo samprata pasaulio švietimo sistemose institucionalizuota XX amžiaus pabaigoje.

Parengta pagal MEDIA terminų žodyną, 2006 (vyr. red. Neringa Kažukauskaitė) ir „Meno avilio“ informaciją.

Užkadrinis balsas (voice over) Balsas už kadro. Kalbantis asmuo nėra matomas. Jį girdi filmo žiūrovai, bet ne personažai. Tai būna personažų mintys, komentarai, tam tikra informacija. Vaidybinis filmas (feature film) Pilno metražo vaidybinis filmas, kurio įprasta trukmė nuo 90 iki 180 min.

37


Leidinio sudarytojai Lukas Brašiškis, Milda Laužikaitė Kūrybinė grupė Lukas Brašiškis, Milda Laužikaitė, dr. Nerijus Milerius, Ieva Gudavičiūtė, Gintė Žulytė Leidinio dizainerė Miglė Vasiliauskaitė Redaktorė Ligita Bazarovaitė Kalbos redaktorė Lina Černiauskaitė Leidėjas VšĮ „Meno avilys“

© Milda Laužikaitė, tekstai, 2008 © Lukas Brašiškis, tekstai, 2008 © Meno avilys, 2008

Profile for Meno Avilys

Šiaurės kinas mano mokykloje  

Programos "Kinas mano mokykloje", 2008 metų projekto metodinė medžiaga

Šiaurės kinas mano mokykloje  

Programos "Kinas mano mokykloje", 2008 metų projekto metodinė medžiaga

Profile for avilys
Advertisement