Page 1


|Ieškokite savyje kūrėjo

 Smarkiai auga menų disciplinų svarba, nes kūryba tampa labai svarbi žmogaus gebėjimų sritis. atkelta iš 10 p.

„Modernios ekonomikos kompetencijų miksas, – atsako M.Katinas. – Tai informacinės technologijos, analitika, duomenys, inžinerija… Viso šios sritys reikalingos verslams“. Šios studijų kryptys, anot pašnekovo, turi didžiausią potencialą. Didesnė rizika – socialiniai ir humanitariniai mokslai. „Idealiu atveju, reiktų studijų, kurios integruoja tiek STEM (angl. science, technology, engineering, mathematics reiškia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis), tiek socialines disciplinas. Pavyzdžiui žymus „Facebook“ išradėjas Markas Zuckerbergas Harvarde baigė IT ir psichologijos studijas. Verslui reikia ir kietųjų, ir minkštųjų kompetencijų“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Naujausi pasaulinio lygio kompanijų pavyzdžiai rodo, kad ateities žmogus turi gebėti suderinti ir valdyti įvairias sritis taip, kad jos taptų sinergija. Pasak M.Katino, idealiu atveju reikia turėti ir in-

formacinių technologijų žinių, mokėti anglų kalbą ir būti gerai išvysčius prezentavimo įgūdžius. LIETUVIAI GEBA DAUG MOKYTIS IR DIRBTI „Įmonės ieško žmonių, kurie geba dirbti komandoje, komunikuoti, reprezentuoti, bet jų veikla dažniausiai yra pagrįsta programine įranga, virtualių sprendimų kūrimu. Šiai dienai beveik viskas yra skaitmeninė ekonomika“, – sako pašnekovas. Buvęs skirstymas, kai jau paskutinėse klasėse mokinys turi apsispręsti, kokios

„ Smalsumas

= galimybės. Neverta stresuoti, geriau tiesiog ieškoti

 Jei nesate tikri dėl savo norų, tai geriau rinktis profesiją, kurios poreikis bus didelis ateityje. Genetikas, inžinierius, IT specialistas. 14

srities atstovus nori būti, šiai dienai nebėra tikslus. „Tai jau atgyvena. Mano bakalauro išsilavinimas yra socialiniai mokslai. Bet vėliau baigiau vadybos mokslus, o tai man leido socialinę dalį sustiprinti kietesniais elementais. Ir todėl aš galiu dirbti šį darbą“, – sako M.Katinas. Investuotojai ieško pasaulyje talentingų žmonių už tam tikrą kainą. „Lietuva informacinių technologijų srityje visame pasaulyje laikoma kaip itin stipri šalis. Tą rodo ir mūsų šalies vardo paminėjimas prestižiniuose ekonomikos leidiniuose. Mes turime labai gerų IT specializacijos žmonių, stiprių inžinierių. Apskirtai, lietuviai geba daug mokytis ir dirbti, ta noro tobulėti kultūra yra labai vertinama užsienio kompanijų“, – tvirtina pašnekovas. KAIP „NEUŽGESINTI UGNIES“ „Norint tapti sėkmingu, pirmiausia reikia savyje ieškoti aistros kažkam. Net jei tai veda į tokias rizikingas sritis kaip archeologija, filologija ar baletas. Bet mes labai sunkiai atpažįstame, kas yra natūralus poreikis, o kas – primestas visuomenės, mados. Pavyzdžiui, teisė ar vadyba. Manyčiau, kad iš šimto jas studijuojančių tik dešimt pasirinko nuoširdžiai. Kiti – dėl įvaizdžio“, – tvirtina M.Katinas. Anot jo, jei nesate tikri dėl savo norų, tai geriau rinktis profesiją, kurios poreikis, kaip kūrėjų, bus didelis ateities ekonomikoje. Genetikas, inžinierius, informacinių technologijų specialistas. „Ieškokite savyje kūrėjo ir miksuokite įvairias disciplinas. Nepraraskite smalsumo. Daugybė žmonių per gyvenimą pakeičia dešimtis profesijų, baigia skirtingus mokslus, bet tai neapsprendžia jų sėkmės. Tik vidinė motyvacija. Neužgesinkite savyje ugnies. Neribokite savęs. Bet nebūkite tuo, kuris į paskaitas eina „dėl lankomumo varnelės“, – pataria M.Katinas. Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

15


|Pirmiausia – susitarti su savimi Dažniausiai žurnalistai kalba apie struktūrinius pokyčius: įvykiai, tektoniniai lūžiai visuomenėse, organizacijose… keičiasi sistemos, įstatymai, režimai, kuriasi ir griūva valstybės.

„ Visos kartos, o ypač dabartinė, ieško prasmės “

„Bet kai pradedi svarstyti, o kas čia iš tikrųjų įvyko, tai visada atsiremsi į žmonių būrį. Jis sudarytas iš atskirų individų. O kas toliau? Kiek tie žmonės, jų asmenybės gali lemti?”, – klausia buvęs ilgametis žurnalistas. IEŠKOTI SAVO KELIO Įsivaizduojate cukrinių runkelių augintoją, kuris, protestuodamas dėl mažų supirkimo kainų, užblokuoja kelią? O jūs, būdamas valstybės tarnautojas, važiuojate į susitikimą. „Tai kokią teisę jis turi man trukdyti ir paversti įkaitu? Tada pradedi galvoti, kas tam žmogui yra, kodėl jis taip elgiasi?“, – svarsto R.Juozapavičius. Pasirodo, daugeliui trūksta socialinių įgūdžių, gebėjimo pažinti save ir kitus – ir iš to atsiranda kelias į pokytį.

Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt

 Ieškoti savo kelio ir nebijoti pokyčių – esminis R.Juozapavičiaus patarimas. Taip, kaip ir išmokti klausytis bei girdėti. Kai 2001 m. rugsėjo 11-ąją Niujorke griuvo Pasaulio prekybos centro bokštai, žurnalistas nenustojo svarstyti, kas tuo metu turėjo vykti teroristų galvose ir kodėl jie taip elgėsi... „Mes tuomet žinojome daug detalių apie lėktuvus, navigacijas ir kitus techninius dalykus, bet nieko nekalbėjome apie žmogaus protą. Auklėjimas, švieti-

mas, koučingas... viskas į tai įeina“, – teigia pašnekovas. Ieškoti savo kelio ir nebijoti pokyčių – esminis R.Juozapavičiaus patarimas. Taip, kaip ir išmokti klausytis bei girdėti. Tam, kad žmonija galėtų išspręsti savo problemas, ji turi išmokti susitarti. Pirmiausia – pats su savimi, tada su kitu. nukelta į 16 p.

17


|Pirmiausia – susitarti su savimi

 Labai svarbu pasitikėjimas darbine aplinka ir santykiai joje. Jeigu nori darbe jaustis gerai, pirmiausia galvosi apie šiuos aspektus. Tada darbas ir profesija veš. atkelta iš 15 p.

„Empatiško klausymosi įprotis yra tas dalykas, kurį gali tobulinti visą gyvenimą. Jei žmonės bendrauja su kitais, nesugebėdami jų išgirsti, jie yra pasmerkti kankinimuisi. Pirmiausia, jie nesupras problemos. O jei ir supras, tai atras, kad pirmiausia reikia keisti save“, – požiūrį dėsto R.Juozapavičius. PINIGŲ TROŠKIMAS – GALVOJE Net ir toks globalus ir absoliučiai visiems kartais esminiu tampantis klausimas apie pinigus, pasak pašnekovo, slypi... galvoje. „Atsakykite į klausimą, kiek ir kam jums jų reikia. Tokie klausimai neabejotinai jus pasivys. Gal ne iš karto, gal pirmiausia labiausia motyvuos pinigai (o ypatingai žavi lengvos pajamos), bet vėliau jau galvosite apie kilnesnius tikslus“, – teigia pašnekovas. Kad išmaitintume 10 milijardų žmonių, mums reikia keisti mitybos įpročius. Kaip tą padaryti praktiškai, kai žinai, kad esminius pokyčius pajus tik kelios kartos po tavęs? „Šis pasaulis, kai tu žiūri į įvykius jame, tai tarsi degantis namas. Į jį mes ateiname, bandome gyventi, bet dūmų kvapas persismelkia. Jei suvokiam, kad namas dega, keliam klausimą, nuo ko pradėsi18

me jį gesinti? O gal apskritai būtų protingiau leisti jam sudegti ir viską statyti iš naujo?“, – klausia R.Juozapavičius.

„ Jaunimas

raginamas nepaliauti kelti klausimų ir ieškoti atsakymų

Visos kartos, o ypač dabartinė, ieško prasmės. „Man tai ir buvo pirmapradis klausimas. Labai svarbu klausti, kodėl ir kam tu pasirenki kažkurią specialybę. Turi atrasti gilių argumentų: kokia yra viso to prasmė, ko tu sieki. Ar tu keiti pasaulį, kas bus iš to. Jei jaunas žmogus pradės kelti šiuos klausimus, viskas bus gerai“, – šypteli R.Juozapavičius. NEBIJOTI KLAUSTI „KODĖL?“ Nebijoti veltis į diskusiją. Ir nebūtinai ją laimėti. „Tas klausimas „Kodėl?“ yra deginantis ir negailestingas. Priverčia atsisakyti tam tikrų „žaisliukų“, socialinio statuso ir įvaizdžio“, – tvirtina pašnekovas. Žmonės yra labai įsitraukę į savo darbą ir jame praleidžia labai daug laiko. O ateityje ši tendencija tik dar labiau ryš-

kės. Anot R.Juozapavičiaus, kalbėti reikėtų apie du trečdalius savo gyvenimo. „Tačiau iš principo entuziastingai savo darbą dirba tik koks dešimtas žmogus. Pripažinkime, kad didžioji dalis dirbame tam, kad pragyventume. Ir dirbdami tai, kas nepatinka, esame nelaimingi. Kad jaustum pasitenkinimą darbu, turi pasitvirtinti šiuos teiginius: aš esu vertinamas, laiminčios komandos narys, dirbantis prasmingą darbą pasitikėjimo kupinoje aplinkoje“, – sako R.Juozapavičius. Laiminti ir laiminga komanda visada pasieks geresnių rezultatų, nei žmonės, ateinantys į darbą nuo 8 iki 17 val. „Žmonėms patinka laimėti. Tada tu ir būsi vertinamas laiminčios komandos narys, dirbantis prasmingą darbą. Labai svarbu pasitikėjimas darbine aplinka ir santykiai joje. Jeigu nori darbe jaustis gerai, pirmiausia galvosi apie šiuos aspektus. Tada darbas ir profesija veš…“, – tvirtina pašnekovas. Nesvarbu, kokį darbą bedirbtum, pirmiausia ir svarbiausia išsikelti tikslą. Ir dar – kad tavo darbas priverstų geriau jaustis kitus žmones, nedarytų žalos kitiems. TAŠKAI ANT „I“ „Kiekviename jūsų profesiniame žingsnyje pasivys pašėlęs spaudimas pasiekti gerų rezultatų. Kaip tą padaryti? VisaKonkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

|Gyvenk savo, o ne kitų primestą gyvenimą

 „Mums dažnai atrodo, kad daug dalykų nepatinka, nors nesame jų net bandę. Pabandykite! O gal iš tiesų patiks?“, – siūlo G.Savickas. atkelta iš 21 p.

spektaklį ir jį nuolat repetuoti. Todėl aš ieškau, kaip ir minėjau, lankau savo būrelius. Negali gi visą gyvenimą valgyti tą patį patiekalą, o prieš gyvenimo galą paragauti kažko kito ir suprasti, kad yra kitų skanių dalykų.“ Tačiau čia pat jis priduria, kas viskam yra savas laikas: „Dirbti nemalonų darbą yra vergovė, net ir pats darbas yra tam tikra vergovė – jis atima daugiausia mūsų laiko. Tik visi viską supranta savo laiku. Aš dabar jau suprantu, kad man svarbiausia sveikata ir artimieji. Tuo metu 18-metis turi nesirūpinti sveikata, kad suprastų jos svarbą, ir turi pabėgti nuo artimųjų, kad suprastų, kaip svarbu juos turėti. Viskam ateis savas laikas. Svarbiausia, būkime smalsūs. Kartais galvoju, ką pasakyčiau savo vaikui, jei jis pabėgtų iš pamokų. Greičiausiai tai skambėtų taip: „Jei labai norsi, tai ir bėk. Bėgioti sveika.“ KAIP PER 10 DIENŲ TAPTI NELAIMINGU Nors pats bendrauja su moksleiviais ir bendruomenėmis, G.Savickas yra kritiškas visoms sėkmės istorijoms ir motyvacinėms knygoms – pats jų neskaito ir kitiems nerekomenduoja. „Galiu pasakyti, kaip per 10 dienų tapti nelaimingu, o ne kaip būti laimingu. Nėra 24

vienos sėkmės formulės. Jei ji būtų, visi būtų laimingi, niekas neleistų tokių knygų.

„ Kiekvienas iš

mūsų turi savo pašaukimą, bet ne vienodu laiku jį atranda

Yra žmonių, kurie į darbą eina kaip į šventę. Bet man atrodo natūralu, kad žmogus nori pagulėti ir patingėti. To irgi reikia. Nepasiduokime tai visuotinei veikimo manijai. Netikėkite sėkmės formulėmis. Atrodo, kad kitiems sekasi. Bet ką reiškia sekasi? Dirbi, dirbi, ir – sėkmė. Kartais atrodo, kad nesiseka, bet susiimi, dedi daugiau pastangų ir jau sekasi. Man irgi save reikia motyvuoti, reikia su savimi kalbėti“, – atvirai sako vienas populiariausių jaunosios kartos aktorių Lietuvoje. NUSTOKITE BIJOTI „Labai svarbu gyvenime atskirti pelus nuo grūdų. Mes esame linkę pasiduoti spaudimui gyventi kitų gyvenimą, viską turėti čia ir dabar, iš karto, bet net nepagalvojame, ar mums to iš tiesų reikia. Pa-

vyzdžiui, ar tikrai tapsime laimingesni kasmet keisdami savo telefoną į naujesnį? Ar pasirinkdami studijuoti informacines technologijas tik dėl to, kad galbūt kažkada iš to uždirbsime didelius pinigus? Mano mėgstamiausioje knygoje Džeromo Deivido Selindžerio „Franė ir Zujis“ nuskamba klausimas: „Kodėl aš negaliu būti niekuo? Aš juk jau gimiau žmogumi.“ Nuo mažens mes gauname klausimą, kuo norime būti, mus deda į sistemos rėmus, nori kontroliuoti. Taip pat svarbu – jauni žmonės dažnai būna dar drovūs. Bet užtenka žengti tik vieną žingsnį už sistemos rėmų, kad ir panerti po vandeniu naro kostiumu“, – rimtai sako G.Savickas. O svarbiausia, pasak jo, nustoti bijoti. Susitikdamas su žmonėmis visoje Lietuvoje jis pastebi, kad mes bijome net klausimą užduoti. „Aš nelabai dar ką supratau gyvenime, autobiografijos kol kas neparašyčiau. Geriau reiktų šimtamečių klausti apie gyvenimą, bet net neabejoju, kad jie patartų per daug visko neimti į galvą. Ką iš tiesų galiu pasakyti – dabartinis jaunimas, yra nuostabus, nuostabiausias, kuris buvo. Jis iš tiesų turi sukaupęs žinių. Kita karta bus dar nuostabesnė. Internetas yra vienas blogiausių ir geriausių dalykų, kurie nutiko žmonėms. Tačiau gyvenime, kaip ir teatre, pirmiausia turi viską jausti“, – sako G.Savickas. Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

25


|Darykite tai, kas iš tiesų teikia malonumą

 Jei atsiranda galimybė – nedvejok, pasinaudok ja – ji gali ir nepasikartoti.

atkelta iš 35 p.

užsibrėžtą tikslą iki galo, net jei procesas trunka ne vienerius metus“, – pabrėžia ji. Jaunus žmones ji ragina nebijoti išbandyti save įvairiose srityse ir nebijoti dirbti už tai negaunant jokio finansinio atlygio. „Suprantama, atlygio reikia tam, kad galėtume išgyventi, bet juk visi pradedame nuo nulio. Aš pati skatinu tokias neapmokamas praktikas, kur žmogus gali atsiskleisti, įgyti patirties, būti pastebėtas, net jei tam tikrą laiką už tai negauna atlygio. Atėjus į įmonę žmonės mato tavo gyvenimo aprašymą, bet nežino tavo asmeninių savybių, kaip tu reaguoji į tam tikras situacijas, kam tu esi pasirengęs, ar esi darbštus. Tokia nemokama praktika suteikia galimybę žmogui atsiskleisti visapusiškai“, – įsitikinusi ji. PAMIRŠTAS MENAS Šiuo metu šalia visų savo veiklų A.Bilotaitė lanko tapybos pamokas. Moteris pripažįsta, kad tai – jos gyvenimo atradimas. „Polinkį į meną visada turėjau, bet šeima manęs tuo metu nepalaikė. Vyravo įsitikinimas, kad iš meno neišgyvensi. Bet turime ne vieną pavyzdį talentingo menininko, kuris iš meno sugeba gyventi. Manau, labai svarbu mokėti save pristatyti, kitaip sakant, „parduoti“. Banali 38

tiesa – jei turėsi darbą, kuris tau patinka, nejausi naštos. Darbas bus kaip šventė“, – sako ji ir pabrėžia, kad žmogus turi nuolat tobulėti, ieškoti naujų sričių.

Svarbu tikėti tuo, ką darai. Jei netiki savimi, niekas aplinkui tavimi nepatikės

Tiesa, ji džiaugiasi, kad požiūris į mokslą keičiasi ir tam įtakos turi tai, kad universitetinį išsilavinimą įgiję žmonės ne visada lengvai randa vietą darbo rinkoje. Priešingai, nei gavę profesinį išsilavinimą. „Sutikite, būti, tarkime, profesionaliu virtuvės šefu yra prestižas. Neabejotinai, įgijęs bet kokį išsilavinimą turi tobulintis toliau, gauti žinių iš geriausių – ar būtum baigęs universitetą, ar įgijęs profesinį išsilavinimą. Kiekvienas darbas yra prasmingas, bet jis tau turi patikti. Jei jauti džiaugsmą kepdamas tortus, būdama darželio auklėtoja ar tvarkydamas finansus – tai yra svarbiausia. Pasitenkinimas

darbe suteikia motyvacijos judėti į priekį“, – įsitikinusi politikė, kurios nuomone studijos bus naudingos tik tada, jei iš tiesų gali joms atsidėti, baigti jas ne tik dėl diplomo. ŽINIOS YRA TURTAS A.Bilotaitė 2012 m. Mykolo Romerio universitete apsigynė teisės magistrą. Beje, ji teigia, kad dažnai užtenka vieno laiško ir supranti, ar žmogus turi universitetinį išsilavinimą. „Universitetinės studijos išmoko sisteminio mąstymo, auga išprusimo lygis, mokaisi analizuoti. Ketveri metai universitete duoda žinių, o žinios yra turtas. Pritariu mokymuisi visą gyvenimą, nes žinios užsimiršta, jas reikia atnaujinti. Mokymasis leidžia nesustoti tobulėti kaip asmenybei“, – įsitikinusi A.Bilotaitė. Nors ir pripažįsta nesanti dabar taip populiarių motyvacinių knygų gerbėja, bet atskleidžia ją užkabinusią knygą, tai – Malcolmo Gladwello „Virsmo taškas. Kaip maži dalykai daro didelę įtaką“. „Žmonės nuolat ieško savęs ir tai yra visiškai natūralu. Geriausiai jaučiamės darydami dalykus, kuriuose matome prasmę. Žavi galiausiai pasiektas rezultatas, kad ir kiek jėgų jis pareikalautų. Neabejoju, kad bet koks pasiektas rezultatas skatina eiti į priekį“, – sako A.Bilotaitė. Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

39


|Tik nebijantis klysti pasieks savo svajones atkelta iš 44 p.

gija, jog tiesiog nebegalėjau į šią sritį nesigilinti. Ji padarė didžiausią įtaką mano pasirinkimui. Suvokiau, kad jei ignoruosiu tai, kas mane traukia, nugyvensiu savo gyvenimą taip ir nejausdamas, kad gyvenau. Prabėgs jis šalia.“ NEATSISAKYK SAVO SVAJONIŲ Nestandartiniu keliu nusprendęs sukti A.Toliatas sako nesulaukė artimųjų pritarimo, labiau susidūrė su didele aplinkinių nuostaba. „Kraipė galvas tėvai, kad suku kunigystėn, juolab, kad nebuvau nei stropus mokinys, nei galėjau pasigirti pavyzdingu elgesiu. O ir į bažnyčią nuolat nevaikščiojau. Galbūt tėvai nepalaikė dėl to, kad bijojo, jog pats nenusivilčiau šia specialybe. Tai, žinoma, stiprybės nesuteikė. Todėl atsidūrus apsisprendimų kryžkelėje gerai yra sulaukti nors kokio palaikymo. Gal ne tėvų, bet draugų ar giminaičių, kurie pritartų sumanymams“, – sako kunigo kelią pasirinkęs vyras. Tiems, kurie turi svajonių kryptį, bet kyla daug abejonių, jis siūlo pabandyti pafantazuoti ir įsivaizduoti save jau esant šios profesijos atstovu. Kaip jautiesi? Kokios mintys kyla? Jei iš malonumo net virpuliukai kūnu eina, vadinasi, tai tavo kelias ir nesileisk iš jo išmušamas. „Net šventajame rašte parašyta, kad jei meldi kažko, įsivaizduok, kad jau esi tai gavęs, – šypsosi. – O besvajodamas galbūt suprasi, kokius realius žingsnius turi toliau žengti, koks bus galutinis rezultatas. Gal pasirodys, jog ne visai to norėjai, o kažko panašaus. Būtina išsigryninti tikslą, kurio sieksi ir žinoti jo įgyvendinimo būdus.“ KELIAS KUPINAS ATRADIMŲ Supratęs, kad nori gilintis į tikėjimo paslaptis, A.Toliatas nedvejojo, kuriuo keliu sukti. „Tai lygiai tas pats, kas sutikti savo mylimą antrąją pusę. Tada juk neabejoji su kuo sieti tolesnį gyvenimą. Taip ir su profesijos pasirinkimu – kai pajunti, kad negali gyventi kažko nedarydamas, žinai, kad turi rinktis būtent tai. Ėmęsis veiklos pagal pašaukimą, pažadini savo milžinišką potencialą, atrodo, gali kalnus nuversti. Tada esi pasirengęs daug ką aukoti, rizikuoti, nebijai susidurti su sunkumais ir iššūkiais“, – teigia A.Toliatas. Pradėjus eiti išsirinktu gyvenimo keliu, teks daug ką atrasti, kitu žvilgsniu pamatyti savo profesiją. Ir tikrai ne viskas gali būti taip, kaip įsivaizdavai: griūva įsitikinimai, nepateisinti lūkesčiai. Tačiau dėl to išgyventi nereikėtų, juk mes nuolat gyvenime atrandame naujus dalykus bei pakeičiame nuomonę įvai48

 Kiekviename darbe be to, kas smagu, teks nudirbti ir ne tokių smagių darbelių. riais klausimais, o dovanų gauname naują žinojimą bei vertingas patirtis.

„ Net šventajame rašte parašyta, kad jei kažko meldi, įsivaizduok, kad jau esi tai gavęs

„Kiekviename darbe be to, kas labai įkvepia, ką smagu ir sekasi daryti, yra ir tokių darbelių, kuriuos tiesiog reikia atlikti, kad ir nelabai patinka. Bet dėl to juk nekeiti darbo. Tad kiekvieną profesiją turi priimti su jos pliusais ir minusais. Žmogus turi išmokti lankstumo, kur bebūtų. Tai ne tik apie kunigystę, bet ir visas kitas profesijas“, – mintimis dalijasi populiarus kunigas.

KLYSTI ŽMOGIŠKA Jei iš pirmo karto ir nepavyks pasukti tuo tikruoju gyvenimo keliu, nieko tokio. „Paklaidžioti klystkeliais kartais labai naudinga, nes jie neretai padeda suvokti, ko iš tikrųjų nori. Baisiausia, kas gali nutikti ieškant savęs – nedaryti nieko bijant suklysti. Baimė taip stipriai žmogų įkalina, apriboja, kad jis sustingsta. Normalu, kad klaidos atima laiko, bet geriau jau klysti, negu stovėti vietoje. O kad klaidų būtų mažiau, galima pasitarti su palaikančiais autoritetingais žmonėmis.“ Įstojęs į Kunigų seminariją A.Toliatas sako labai daug lūkesčių neturėjo, todėl ir nusivilti neteko. „Kai susikuriame aiškų vaizdą, kaip kas turėtų būti aukštojoje mokykloje, neretai tenka patirti daugiau neigiamų emocijų. Be to, turėdamas savo aiškų planą ir įsivaizdavimą, nematai naujų galimybių. Todėl patarčiau būti atviriems ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Gausime nepalyginti daugiau“, – sako kunigas. Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


|Tik nebijantis klysti pasieks savo svajones

 Visada padės žinojimas, kad nesėkmės praeina.

NORĖJO SUKTI KITU KELIU Ar garsiam kunigui nebuvo kilusi mintis mesti kunigystę ir sukti kitu keliu? „Daugybę kartų, – neslepia. – Pauzės taip pat yra labai svarbios ir reikalingos, nes jų metu iš naujo permąstome, kodėl pasirinkome šį kelią, kokia jo prasmė, ar labiau norėtume daryti kažką kitą.“ Studijuodamas Kunigų seminarijoje jaunas vyras nusprendė vykti į Prancūziją ir ten mokytis filosofijos. Pasiėmęs akademines atostogas taip ir padarė. Svetimoje šalyje praleidęs penkerius metus visgi apsisprendė grįžti į Lietuvą toliau eiti pasirinktu keliu. Apsigynęs teologijos licenciato laipsnį A.Toliatas buvo įšventintas kunigu Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčioje. Neilgai trukus tapo ir Lietuvos policijos kapelionu. Charizmatiškasis dvasininkas greitai sulaukė visuomenės populiarumo, didelio žiniasklaidos dėmesio. Jo pamokslai imti transliuoti per „Facebook‘ą“, išleistos dvi jo pamokslų knygos.

Ar naudinga save lyginti su kitais? „Kartais taip, nes tai suteikia šiek tiek sveikos konkurencijos. Visgi tai neretai būna pavojinga, nes gali sukelti neigiamų emocijų, jei kitiems labiau sekasi už tave – sako vyriausias policijos kapelionas. – Todėl visų svarbiausia – kasdien lyginti save su pačiu savimi. Kiek nuveikei per metus, pusmetį, koks buvai anksčiau ir dabar. Be to, bet kuriame darbe, manau, svarbu, mokėti paleisti

tai, kas nebereikalinga ir gebėti atrasti naujas galimybes.“ NUOMONĖS PADEDA AUGTI Kas labiausiai gali padėti tomis akimirkomis, kai sunku, kai norisi viską mesti ir stinga jėgų eiti į priekį? A.Toliato teigimu, kiekvienam reikia suprasti, kad einant bet kuriuo keliu nenukelta į 48 p.

SIEKITE TIKSLŲ TURĖDAMI PLANĄ Geriausių rezultatų, pasak A.Toliato, kiekviename darbe galima pasiekti atskleidus savo stipriausias puses, išnaudojant visus talentus ir ugdant tas savybes, kurių neturi. Be to, jis mano, kad norint pasiekti savo tikslus, būtina susidaryti planą, kaip iki jų eiti, numatyti žingsnius. Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt

 Bėgiodamas mokyklos koridoriais apie kunigo kelią A.Toliatas dar negalvojo. 49


|Kaip atrasti savo pašaukimą?

 Žodis „reikia“ gyvenime nieko nereiškia. atkelta iš 52 p.

atsiliepimų. Todėl natūralu, kad jei žmogus jaučia, kad yra kažkokia veikla, kuri gali sukurti vertės, tu patenki į srauto būseną. Jei surandi veiklą, kurioje yra potencialas, kur tu pats asmeniškai gali augti, kurioje tu matai prasmę, tai tuomet tai daryti yra labai faina“, – kalbėjo lektorius. Arnas pabrėžia, kad ir kaip kvailai gali kai kuriems nuskambėti, tačiau pinigai čia nežaidžia svarbiausio vaidmens. Kodėl? Nes visų pirma, reikia patenkinti savo emocinius poreikius, o tai galima padaryti radus veiklą, kuri tave tenkina, kurioje gali augti, gali dalintis. Nes kitu atveju, pinigai bus uždirbami, tačiau tai neduos nieko: jūs tiesiog nesijausite laimingi. VARŽYTIS REIKIA SU SAVIMI Kalbėdamas Arnas atkreipė dėmesį, kad suaugusieji niekuo nesiskiria nuo jaunimo. Kažkada jie galbūt skubotai priėmė sprendimus, įstojo, baigė, tačiau nerado pasitenkinimo tame, ką daro. „Matome, kad tie žmonės, kurie galbūt mokykloje žinojo, kuo nori būti, dabar, kai jiems yra 30–40 m. meta ir kečia viską. Tarp jų yra žmonių, kurie nežinojo, bet sužinojo tik po kelerių metų ir lenkia žinojusius. Reikia akcentuoti, kad niekada neturi būti varžymasis su kitais. Varžymasis labiau turi būti su savimi, nes tik tada gyvenimas mums duoda augi56

mo galimybes. Tikslas – nesivaržyti su kitais, o žiūrėti, kas man teikia laimę. Iš to gimsta visavertis gyvenimas. Reikia labiau ieškoti savęs, nežiūrint į aplinkinių nuomonę, nesivaržant su jais dėl savo emocinių žaizdų. Jei kalbėsime apie pastarąsias, tai kartais mes net nežinome, kokios jos yra, bet tiesiog bandome kažkuo užkišti. Tie, kurie yra uždirbę daug pinigų, būtent taip bando parodyti savo vertę aplinkai, nes patys nesijaučia vertingi. Yra žmonių, kurie mažiau uždirba, bet žymiai geresnės ir sveikesnės savivertės“, – kalbėjo A.Markevičius. NEUŽSIŽAISK SU SAVANORIAVIMU Savianalizė, stebėjimas, kas teikia malonumą ir „veža“ – tai tik maži namų darbai, kuriuos privalo atlikti kiekvienas, nesvarbu, ar tau aštuoniolika ar keturiasdešimt. Be šių minėtų priemonių Arnas labai rekomenduoja išbandyti savanoriavimą. Tai ne tik pridės papildomų taškų prie konkursinio balo, bet ir atvers daug kelių, leis išbandyti kai kuriuos dalykus nerizikuojant. Anot pašnekovo, tai yra puikus būdas, kai gali nueiti į organizaciją ar įmonę, imtis įvairiausių projektų, pažiūrėti, kaip viskas vyksta, tačiau realiai nerizikuoti savo finansais. Būtent savanoriaujant gali labiau klysti, nebijoti mokytis iš klaidų, nes realiame pasaulyje, jei ban-

dysi kurti savo verslą – rizikuosi savo asmeninėmis išlaidomis. „Nereikia ir užsižaisti. Yra žmonių, kurie visą gyvenimą savanoriauja. Kartais per daug nukrypstame į tą moralinę pusę, bet jei mes nesugebame pasiketi rezultato, tai iš mūsų savanoriavimo naudos – mažai. Mes nesukuriame vertės“, – įsitikinęs A.Markevičius.

Savanoriaujant gali labiau klysti, nebijoti mokytis iš klaidų

Kitas variantas – baigus 12 klasių, nestoti niekur. Pasiimti metus, per kuriuos nereikia lindėti pas tėvus namie, o ieškoti veiklų. Reikia išbandyti, patirti, o galbūt atrasti ne tai, kas patinka, o kas – nepatinka. „Gali pradėti net dirbti visiškai tai, kas nepatinka, ir toje veikloje pamatyti kažką, kas tave labai „veža“. Kartais kiti iš šono mato geriau, nes žmonės mėgsta būti savo komforto zonoje“, – įsitikinęs pašnekovas. Pabaigai Arnas pataria jaunimui tiesiog atsipalaiduoti, jei dvyliktoje klasėje dar nežinai, kuo nori būti. Norint išsirinkti tinkamai, svarbu yra pažinti save, o tai yra lyg laimės formulė. Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


|Kauno kolegija: per praktiką – tvirtu žingsniu į svajonių profesiją

Per praktiką – tvirtu žingsniu į svajonių profesiją

V

ienas svarbiausių etapų jauno žmogaus gyvenime – karjeros kelio pasirinkimas. Renkantis studijas gausu patarėjų, todėl sunku išgirsti savo širdies balsą – tad kaip priimti teisingą sprendimą? Patarimai renkantis studijas:

SAVO PROFESINĮ KELIĄ ŽINANČIŲ MOKSLEIVIŲ – VIENETAI Kaune Aukštųjų mokyklų mugėje šurmuliavo gausus būrys vyresniųjų klasių mokinių, daugiausia kauniečių, iš kurių apklausti daugiau nei 300 jaunuolių atskleidė, kad žinančių, kurį studijų kelią rinksis, – vos trečdalis. „Priimti sprendimus blokuoja stresas ir baimė, įsitempimas tiek fiziškai, tiek emociškai. Sakydami, kad tai visą gyvenimą nulemiantis sprendimas, sukuriame didelį baimės burbulą ir į situaciją pradedame žiūrėti per rimtai“, – apie sprendimus priimti trikdančius faktorius pasakoja karjeros koučingo specialistė ir Kauno kolegijos dėstytoja Danguolė Kraskauskienė. Moksleiviai nurodė, kad didžiausias dėmesys renkantis

pažinti save, klausytis širdies balso: nenorimą profesinį kelią pasirinkę žmonės po daugelio metų neretai patiria profesinę krizę; mokytis priimti įvairius sprendimus vienam: jauni žmonės sprendimus priima grupėse, todėl nemoka jų priimti svarbiose asmeninėse situacijose, abejoja savimi; išsirinkti kryptį ar sritį: normalu keisti profesiją kas 10–15 metų; „pasimatuoti“ profesiją: praktika Kauno kolegijoje – nuo pirmo kurso.

 D. Kraskauskienė, Kauno kolegijos lektorė: „Svarbu pažinti save, kad suvoktum ko tu, o ne kas kitas nori.“

Kaip pasimatuoti profesiją? Antro kurso Dizaino studijų programos Grafinio dizaino specializacijos studentė Simona Rokaitė savo išpuoselėtą kūrybinį smulkmeniškumą atskleidė įmonės „Mantinga“ rengtos knygelės vaikams „Vienaragis Mao“ iliustracijose. Konkursą laimėjusi Kauno kolegijos studentė sukūrė 40 iliustracijų, į kurias, kaip teigia ji, sudėjo tiek prieš studijas sukauptas, tiek studijų metu įgytas žinias ir įgijo naujos profesinės patirties. Bendradarbiaujant su įmone „DXC Technology“, Interjero ir baldų projektavimo studijų programos studentai Sandra Salikaitė ir Edgaras Baranovskis suprojektavo poilsio ir mokymosi zoną Kauno kolegijoje. „Maža erdvė, kurioje turėjome sutalpinti kuo daugiau studentų, konkreti pinigų suma, baldų realizavimas, jų projektavimas, be to, interjero spalvos, formos turėjo atitikti įmonės „DXC technology“ prekės ženklą, – tai iššūkiai, kurie atnešė didelės patirties“, – pasakoja E. Baranovskis. Prie vienų ryškiausių Lietuvos pramogų pasaulio apdovanojimų „Žmonės 2019“ prisidėjo ir Kauno kolegijos studentai. Mados dizaino studijų programos antrakursė Jūratė Vaškienė dainininkei Violetai Tarasovienei sukūrė suknelę jos efektingam pasirodymui scenoje, o užkulisiuose į sceną išeinančiuosius puošė būsimosios kosmetologės. Daugiau profesijos pasimatavimo pavyzdžių

www.kaunokolegija.lt Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt

studijas skiriamas studijų programos turiniui, o kaip svarbiausi patarėjai, skatinantys rinktis vieną ar kitą profesiją, išskirti šeimos nariai. Vyresniems ypač svarbios ir galimybės įsidarbinti po studijų. Kauno kolegijos dėstytoja neslepia, kad nenorimą profesinį kelią pasirinkę žmonės po daugelio metų neretai patiria profesinę krizę. „Nereikia stengtis patenkinti svetimų lūkesčių. Svarbu pažinti save, kad suvoktum ko tu, o ne kas kitas nori. Dažniausiai sprendimas glūdi širdyje, tačiau yra užgožiamas“, – į save atsisukti siūlo D. Kraskauskienė. PROFESIJĄ PRAVARTU PASIMATUOTI XXI amžiuje profesijos tampa savybių ir gebėjimų rin-

kiniu, todėl svarbiausia išsiaiškinti kryptį ar sritį, kuri įkvepia. „Po 20 metų greičiausiai dirbsi jei ne radikaliai, tai bent šiek tiek kita. Sprendimas, kuris daromas šiandien, nėra daromas visam gyvenimui. Karjeros ir kiti sprendimai bus priimami nuolat iš naujo“, – teigia karjeros koučingo specialistė ir priduria, kad kas 10–15 metų profesiją keisti normalu ir skatintina. Radikalūs pokyčiai išmuša iš vėžių, todėl, anot D. Kraskauskienės, profesiją reikėtų pasimatuoti. „Kuo greičiau prisiliesite praktiškai prie to, ką jūs manote, kad mėgstate, tuo didesnė tikimybė, kad greičiau atrasite, kas jums tinka ir patinka“, – teigia pašnekovė. Kauno kolegijoje praktikai didelis dėmesys skiriamas jau nuo pirmųjų studijų metų, kad įstojusieji anksti suprastų, ar darbas jiems tinkamas, įkvepiantis. Studentus darbo rinkai paruošia realių projektų įgyvendinimas. Mokslus kremtantys jaunuoliai liudija, kad besimokant Kauno kolegijoje sukaupta praktinė patirtis nurodo ir tinkamą profesinę kryptį, padeda suvokti darbo specifiką. 57


|Inžinerija išgyvena aukso amžių

 „Jei žmogus yra motyvuotas, gabus, sparčiai tobulėja, uždarbis gali būti tikrai nemažas. Aukščiausio lygio inžinieriui, turinčiam gilias savo srities žinias – ir du tūkstančiai eurų ne riba“, – sako M.Griežė. atkelta iš 65 p.

„Jei inžinierius ateina dirbti ką tik baigęs mokslus, įmonė jį tobulinti ir paruošti investuoja daug laiko ir lėšų. Jam privaloma suteikti būtinas darbines kompetencijas. Inžinerijoje yra daug įvairių krypčių, todėl pradedančiajam labai svarbu su jomis susipažinti ir perprasti įmonės veiklą“, – teigia gamybos inžinerijos vadovas.

„ Augančios sritys – automatika, bendroji inžinerija

Pradinis atlygis gali būti iki tūkstančio eurų „į rankas“. Pašnekovas pabrėžia, kad į šią specialybę gamybos bendrovės investuoja labai daug ir yra suinteresuotos, kad žmogus dirbtų kuo ilgiau. Esminis dalykas, vėliau lemiantis ir darbo užmokestį, – profe68

siniai įgūdžiai ir inžinieriaus darbo pridėtinė vertė įmonei. „Jei žmogus yra motyvuotas, gabus, sparčiai tobulėja, uždarbis gali būti tikrai nemažas. Aukščiausio lygio inžinieriui, turinčiam gilias savo srities žinias – ir du tūkstančiai eurų ne riba“, – atvirauja pašnekovas. INŽINIERIUI BŪTINAS LOGINIS MĄSTYMAS „Anksčiau buvo gajus stereotipas, kad inžinierius yra žmogus, užsidaręs kambarėlyje prie kompiuterio ir braižantis, skaičiuojantis, sukinėjantis varžtelius. Žinokite, tai visiškai klaidingas šios profesijos matymas“, – sako M.Griežė. Šiuolaikinis inžinierius – labai dinamiškas žmogus, turintis gerų komunikacinių ir vadybos įgūdžių, gebantis dirbti komandoje, ieškantis informacijos, kritiškai mąstantis. Projektai sudėtingėja, vis labiau įtraukia įvairių sričių specialistus, atsiranda kiti poreikiai. Tačiau, pasak pa-

šnekovo, reikalingi ir tokie inžinieriai, kurie geba atlikti labai siauros srities, bet aukšto lygio darbą.

Inžinerijoje yra begalinės galimybės augti, dirbti pasaulinio lygio kompanijose

„Loginis struktūrinis mąstymas, svarbu remtis faktais, mokėti daryti tyrimus, eksperimentuoti, mokytis iš klaidų. Tokie dalykai inžinerijoje lieka nepakitę ir yra labai svarbūs“, – akcentuoja pašnekovas. SVARBIAUSIA – NORAS Jei kalbėtume apie mokyklos suolą, labai geros bazės –

matematika ir fizika, tačiau, anot M.Griežės, laikai, kai visas formules ir dėsnius reikėjo mokėti mintinai, jau praeityje. Dabar pakanka orientuotis ir turėti šių dalykų stiprius pagrindus bei supratimą, kuris palengvina darbą ir tolesnį mokymąsi. Nereikėtų išsigąsti ir tiems, kurie nėra pažangūs, kalbant apie tiksliuosius mokslus. „Informaciniame amžiuje nėra problema kažką žinoti, bet problema – atsirinkti, ko tau reikia, ir pritaikyti“, – tvirtina M.Griežė. Jis linki inžinerijos specialybėmis pasidomėti labiau. „Svarbiausia – noras. Inžinerijoje yra begalinės galimybės augti, dirbti pasaulinio lygio kompanijų padaliniuose, kurie yra čia pat, Lietuvoje. Dirbtinis intelektas, robotika, automatika. Visa tai yra pas mus. Lietuvoje yra daug aukšto lygio inžinerinių įmonių, kurios dirba tyliai, bet labai produktyviai. Ir gerų specialistų poreikis yra labai didelis“, – konstatuoja M.Griežė.

Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

69


|Finansų analitikas dirba visada

 „Nesėkmių patiria visi – iš jų mokaisi. Taip, gali neteisingai investuoti ir patirti nuostolių. Bet turi galimybę vėl viską pradėti iš naujo. Ir jei gali nekartoti klaidų, jų ir nekartoji“, – tvirtina finansų srityje dirbanti D.Rakauskaitė. atkelta iš 110 p.

Ši pareigybė įmonei – vienas iš prabangos elementų. Kai optimizuojamas įmonės personalas, neįžvalgiose įmonėse finansų analitikas gali būti vienas pirmųjų, kurio atsisakoma. Dalį jo pareigų gali perimti kitas finansines pareigybes turintys asmenys. Tačiau jei įmonė turi labai gerą finansų analitiką, tai mažai tikėtina, kad ta įmonė bankrutuos, nebent vadovai prieš tai jį atleis. Silpnos finansinės situacijos, vos judančiai, taip pat mažai įmonei, finansų analitikai yra reikalingi, bet per brangūs. Jie – išmintingų ir klestinčių bendrovių dalis. TURI PAGRĮSTI SKAIČIAIS „Nesėkmių patiria visi – iš jų mokaisi, – tvirtina finansų srityje dirbanti moteris. – Taip, gali neteisingai investuoti ir patirti nuostolių. Bet atsistoji ir toliau eini, darai skaičiavimus. Turi galimybę vėl viską pradėti iš naujo. Ir jei gali nekartoti klaidų, jų ir nekartoji“. Pasak D.Rakauskaitės, fi114

nansų analitikai įmonėse yra niūriausi žmonės, nes... labiausiai rezervuoti!

„ Turi būti nusiteikęs visą gyvenimą daug skaityti, mokytis ir domėtis

„Įsivaizduokite, finansų analitikas turi nuspręsti, kur įmonė dės savo pinigus. Tai nesėkmės atveju ne tik kad bus prarasta didelė suma, bet ir reputacija. Todėl finansų analitikai yra labai atsargūs, konservatyvūs žmonės, atlikę visas įmanomas analizes, jei yra būtinybė ir matematinius modelius sudėlioja ar atlieka išsamią duomenų analitiką. Ir kiekvienas turi savo motyvus, kodėl priima tokį sprendimą, kodėl vienas žingsnis būtų geresnis

už kitą“, – sako D.Rakauskaitė. Pasak D.Rakauskaitės, finansų analitikas niekada nepasakys „Jaučiu, kad...“. „Tai yra tiesiog neprofesionalu. Turi pagrįsti skaičiais, argumentais, kvalifikuotais rinkos signalais, faktais. Nors... realiai versle kartais investuojama su fraze: „Tiesiog jaučiu, kad čia reikia dėti pinigus...“. Paklausite verslininko, kodėl jis taip darė? Dauguma atsakys, nes „jautė savo vidumi“. Sėkmės atveju neišgirsi jokių „paskaičiavau, man skaičiai parodė ir sudėjau“, – juokiasi finansų analitikė. VISADA PRISIIMI RIZIKĄ Pasitaiko atvejų, kad rinkos analizė ir skaičiai rodo viena, o tavo vidus iš patirties sako visai ką kita... Tai kaip tada priimti tinkamą sprendimą? „Asmeninis reikalas. Ieškai klaidos ar papildomos informacijos, galų gale jei investuoji visada prisiimi riziką“, – teigia D.Rakauskaitė. Finansų analitikai turi būti nusiteikę visą gyvenimą daug

skaityti, mokytis ir domėtis. „Finansų analitikas gali įgyti bet kokią specialybę. Ir turėdamas jos pagrindus jis puikiai gali išmanyti savo srities rinką, matyti informaciją, gamybos procesus ir kt. Tai jam padės greičiau priimti sprendimą ir iš paukščio skrydžio matyti rinką. Jei turi gebėjimą analizuoti, tai iš to gali ir pinigus gauti. Tačiau, žinoma, be mikro ir makro ekonomikos žinių toli nevažiuosi. Turi suprasti, kas yra paklausa ir pasiūla, kaina, savikaina, nuostoliai, balansas. Šios sąvokos tau turi būti labai artimos. Juk valdai pinigų srautą“, – teigia D.Rakauskaitė. Tai galima pasiekti dviem būdais: arba gilintis į ekonomikos mokslus, arba visa tai išmokti iš knygų. Ekonomikos vadovėliai rašomi pagal tai, ką žmonės jau yra nuveikę. Numatyti, kas bus – labai sunku. Žinoma, pasak pašnekovės, yra tendencijos, kurios linkusios kartotis, tačiau visada atsiranda naujų iššūkių, su kuriais susiduria nuolat kintantis finansų sektorius.

Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

115


|Virtuvės šefo žingsniai rokenrolo ritmu Sėkmingas virtuvės šefas savo uždarbiu patenkintas: gali sau leisti atostogauti užsienyje, įsigyti gerą automobilį. Tačiau R.Galvonas žvelgia į priekį: sėkmingo sezono metu gautą pelną investavo į naujas restorano patalpas.

„ 16-metis

tapo ne tik virtuvės šefu savo įmonėje, bet ir darbdaviu

„Jei mėgsti tai, ką dirbi, jei savo kasdienius darbus atlieki pasimėgaudamas – iš šio darbo ne tik pragyvensi, bet pasisemsi ir gyvenimo džiaugsmo. Juk maistas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų“, – šypsojosi „Roko virtuvės“ vadovas. PRADŽIA NUO JUODŽIAUSIŲ DARBŲ

 „Jei mėgsti tai, ką dirbi ir darbą atlieki pasimėgaudamas – iš šio darbo ne tik pragyvensi, bet pasisemsi ir gyvenimo džiaugsmo“, – sako „Roko virtuvės“ vadovas. atkelta iš 131 p.

tumai – kažkas prisvilo, kažkas nesuspėjo – tad jei dirbi virtuvėje, turi nebijoti jokio juodo darbo. Pavyzdžiui, jei yra užsakymas 300 žmonių, ir trūksta dar kibiro morkų, o virtuvės darbuotojos vėluoja su darbais – turi spėti jų priskusti ir padaryti taip, kad tos morkos virstų kubeliais ir apkeptos atsidurtų sriuboje“, – šypteli pašnekovas. Įgudusia akimi įvertinęs praktikanto darbą, patyręs virtuvės šefas jau pirmąją dieną neretai mato, ar naujokas išties galės dirbti virtuvėje. Pačiam Rokui iki šiol smagiausia dirbti karštų patiekalų 134

zonoje: gaminti sudėtingus, įmantrius, prabangius patiekalus, kuriems prireikia visų įgūdžių, žinių ir kantrybės. „Virtuve reikia gyventi. Laiko asmeniniam gyvenimui lieka labai mažai, tad būti virtuvės šefu – ne darbas, ne profesija, o tiesiog gyvenimo būdas“, – pastebi vienas jauniausių Lietuvos virtuvės šefų. UŽDARBIU PATENKINTAS Ne atsitiktinai vienas profesinių R.Galvono pomėgių – lankytis įvairiuose restoranuose, skanauti juose patiekiamų naujovių, stebėti, kas daroma kitaip, geriau. Dėl šio

pomėgio kolegos jau neretai draugiškai pasišaipo – mat virtuvės šefas net ir laisvalaikiu lieka virtuvės šefu: nenuleidžia akių nuo personalo, aplinkos, patiekalų – ir pastebi ne tik konkurentų privalumus, bet ir aptarnavimo, gamybos, patiekimo klaidas. „Mokytis, tobulinti savo veiklą būtina nuolat, juolab kad restoranų kultūra Lietuvoje – išties aukšto lygio, klientai – ne tik smalsūs, bet ir reiklūs, neretai daug važinėję po pasaulį, ir nors juos nustebinti naujais neragautais skoniais sunku – bet vis dar įmanoma“, – pastebėjo jaunasis specialistas.

Svarstantiems apie virėjo, juolab – būsimojo virtuvės šefo karjerą, Rokas pataria ne tik pasižiūrėti smagių kulinarinio žanro filmų (pats jis matęs daugybę: nuo „Šimto žingsnių kelionė“, „Šefas ant ratų“, „Virtuvė Paryžiuje“ iki kulinarinių šou su Gordonu Ramsay), ne tik drąsiai bandyti gaminti namuose pagal receptų knygas – bet ir nepabijoti kavinėse ar restoranuose padirbėti pagalbiniais darbuotojais. Tai būtų puiki proga pasitikrinti, išbandyti save. Jis pats iki šiol šiltai prisimena jaukios „Adampolio“ kavinaitės virtuvę: tai buvo pirmoji 14-mečio pažintis su tikra restorano virtuve ir jos gamybos procesais. R.Galvonas pabrėžia, jog neverta tikėtis, kad šefo karjera virtuvėje prasidės nuo aukščiausių pozicijų. „Svarbiausia – nebijoti sunkaus juodo darbo virtuvėje. Reikia ir indus plauti, ir daržoves pavalyti, ir grindis šveisti, ir tualetus valyti – ir netgi išklausyti nepatenkintų klientų priekaištų“, – sako virtuvės šefas Rokas.

Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

135


|Kantrybė ir šalti nervai atkelta iš 153 p.

tiblokavimo sistemas, į variklio kompiuterio valdymo programas, netgi pavarų dėžėje yra komponentai, kurie gali turėti elektroninius gedimus. Bet koks sudėtingesnis dalykas automobilyje yra valdomas elektronikos. Todėl elektrikas turi puikiai išmanyti mechaniką, kad kompiuteriu diagnozavęs problemą, mokėtų prieiti prie tam tikrų komponentų, galėtų juos išardyti, sutvarkyti elektrinius gedimus ir vėl viską surinkti. Žinoma, tai nėra toks darbas, kad nuo ryto iki vakaro reikia mirkti tepaluose kaip kolegos šaltkalviai, tačiau neišvengiamai rankas susitepti tenka“, – sako patyręs elektrikas. ATLYGINIMAS – UŽ PATIRTĮ N.Šilgalis pabrėžia, kad šios srities specialistams labai svarbi patirtis, kuri ateina su laiku. O nuo to priklauso ir atlygis už darbą. Jis priduria, kad šio specialisto darbas yra tikrai gerai apmokamas, nereikia galvoti, kad po darbo reikės dar prie algos kažkur prisidurti. „Jaunas, patirties neturintis elektrikas, gedimo gali ieškoti dešimteriopai ar šimteriopai kartų ilgiau nei patirtį turintis specialistas, kuris link sprendimo nueina žymiai greičiau. Todėl pradedančio jauno žmogaus gebė-

 Kuo labiau patyręs autoelektrikas, tuo greičiau jis suranda tikrąją gedimo priežastį. Panašiai kaip medicinoje, patyręs gydytojas greičiau ir tiksliau nustato diagnozę.

„ Geras

elektrikas yra labiau paklausus ir vertinamas nei vadovas

jimai atlikti tam tikrus darbus gali skirtis dešimt kartų nuo profesionalo. Atlyginimas čia mokamas už padarytus darbus, o ne už bandymus dary-

ti darbą, todėl ir uždarbis gali skirtis keletą ar net keliolika kartų“, – sako N.Šilgalis. Jei kalbant skaičiais, geras autoelektrikas šiai dienai Lietuvoje gali uždirbti ir kelis tūkstančius eurų – ir tai nėra riba. Jaunas žmogus, ką tik pradėjęs dirbti, tokio atlyginimo tikrai neturėtų tikėtis. Viskas priklauso nuo to, kiek jis yra nusiteikęs šioje srityje gilintis, dėti pastangų, mokytis. Turi praeiti tikrai nemažai laiko, kol jis išmoksta ir gali pasiekti pakankamai aukštus rezultatus. Todėl atlygis šiame darbe

 Neretai autoelektrikai priskiriami serviso elitui, nes jie daug dirba su kompiuteriais. 156

tiesiogiai priklauso nuo patirties ir gebėjimų. AISTRA – KELIONĖS IR AUTOMOBILIAI Nerijus sako, kad elektrikai neretai ir po darbo valandų nesiskiria su automobiliais, nes daugumos jų hobis susijęs su automobiliais. „Mano hobis – kelionės ir automobiliai. Tai du dalykai, kurie motyvuoja mane dirbti. Nemažai keliauju po vadinamas trečiąsias pasaulio šalis, kur gerokai mažesnis saugumo jausmas, prastesnė medicina, prastesni keliai, žemesnis pragyvenimo lygis. Tai mums primena, kad savoje šalyje mes gyvename pakankamai saugiai ir gerai“, – sako aistringas keliautojas. Jauniems žmonėms, besirenkantiems profesinį kelią, N.Šilgalis pataria, jei ketina tapti autoelektrikais, tuomet turėtų planuoti susieti savo gyvenimą su šia sritimi, o jei ne – tegu nešvaisto savo laiko. „Tai tokia sritis, kuri „neateina“ lengvai, reikia daug gilintis ir domėtis. Tik pabaigus mokslus, nereiktų tikėtis didelių rezultatų. Reikės įdėti asmeninės energijos, pastangų, eksperimentuoti, padaryti nemažai klaidų, o tik vėliau tikėtis tapti gerais autoelektrikais“, – sako pašnekovas.

Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


Konkursinio balo skaiÄ?iuoklÄ—: www.kurstoti.lt

157


|Testas. Norintiems rasti tinkamą studijų kryptį ir profesiją

atkelta iš 171 p.

ka, lenkų filologija, mokomojo dalyko pedagogika (kalbų ugdymo kryptis: anglų ir kita užsienio k., lietuvių k. ir literatūra, mokomojo dalyko pedagogika (meninio ugdymo kryptis): muzika, dailė, šokis, teatras ir kinas, mokomojo dalyko pedagogika (socialinio ugdymo kryptis: geografija ir istorija), mokomojo dalyko pedagogika (STEAM): matematika, informatika, biologija, chemija, fizika, technologijos, pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, kūno kultūra ir sportas, kūno kultūros ir sporto pedagogika (specializacija – judesio terapija), menų pedagogika, kūno kultūros ir sporto pedagogika (specializacija – neįgaliųjų sporto pedagogika), specialioji pedagogika ir logopedija, gamtamokslinis ugdymas, socialinė 174

pedagogika ir teisės pagrindai, socialinė pedagogika. Edukologija: šeimotyra, švietimo vadyba, laisvalaikio ir pramogų edukacija, karjeros valdymas. Andragogika: andragogika, švietimas ir informacinės technologijos. HUMANITARINIAI MOKSLAI Lingvistika: lingvistika, naujųjų medijų kalba, anglų ir kita užsienio (švedų) kalba, anglų ir kita užsienio (švedų, ispanų, vokiečių) kalba, anglų ir kita užsienio (ispanų) kalba, anglų ir kita užsienio (prancūzų) kalba, anglų ir kita užsienio (norvegų) kalba, anglų ir rusų kalbos, modernioji lingvistika, sociolingvistika ir daugiakalbystė, taikomoji anglų kalbotyra, vokiečių verslo kalba ir komunikacija. Literatūrologija: literatūra ir spauda.

Klasikinės studijos: klasikinė (lotynų ir senovės graikų) filologija. Filologija pagal kalbą: anglų filologija, ispanų filologija, italų filologija, lenkų filologija, lietuvių filologija, lietuvių filologija ir reklama, lietuvių filologija ir leidyba, lietuvių filologija ir užsienio (estų/ latvių/ naujoji graikų/ turkų kalbų grupės) kalba, prancūzų filologija, rusų filologija, skandinavistika (danų/ norvegų/ švedų kalbų grupės), vokiečių filologija, Frankofonijos šalių kalba ir kultūra, italistika ir romanų kalbos, vokiečių kalba ir komunikacija, dalykinė anglų ir kita užsienio kalba. Vertimas: technikos kalbos vertimas, audiovizualinis vertimas, lietuvių gestų kalbos vertimas, vertimas (anglų ir prancūzų k.), anglų filologija (specializacija – vertimas raštu), vertimas ir redagavimas, vertimas ir redagavimas (specializacija – dalykinė anglų ir kita užsienio k.), verslo anglų k., vertimas. Regiono studijos: Baltijos regiono kultūros, Artimųjų Rytų studijos, Azijos studijos (japonologija), Azijos studijos (Pietų Azijos studijos), Azijos studijos (sinologija), Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos, Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos. Kalbos studijos: anglų kalba ryšiams su visuomene, verslo anglų kalba. Istorija: istorija, Europos istorija, migracijos politika ir diasporų istorija (anglų k.), Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos, Baltijos šalių istorija. Archeologija: archeologija, archeologija ir istorija. Filosofija: filosofija, filosofija ir politinė kritika, praktinė filosofija, medijų filosofija ir kultūrinės industrijos. Teologija: evangeliškoji teologija, katalikų teologija, pastoracinė teologija. Paveldo studijos: kultūros paveldas ir turizmas. Religijos studijos: religijos mokslai, religijos studijos, religinis švietimas. Kultūros studijos: kultūros istorija ir antropologija, lyginamosios kultūrų studijos, medijų filosofija ir kultūrinės industrijos, kultūros vadyba ir kultūros politika. Menotyra: menų istorija, kritika ir medijos, teatrologija ir scenos menų vadyba, dailėtyra, muzikologija, meno kuratorystė. MENAI Dailė: monumentalioji dailė, metalo menas ir juvelyrika, skulptūra, stiklo menas ir dizainas, stiklo, keramikos, odos, tekstilės menas, grafika, taikomoji grafika, keramika, taikomoji keramika, tekstilės menas ir medijos, scenografija, tapyba. Dizainas: dizainas, grafinių komunikacijų dizainas, mados dizainas, proceso ir paslaugų dizainas, šukuosenų dizainas, gaminio dizainas, grafinis dizainas, interjero dizainas, tekstilės menas ir dizainas, kostiumo dizainas, įvaizdžio dizainas. Muzika: muzikos technologijos, muzikos studijos, populiarioji muzika, atlikimo menas (akompanimentas), atlikiKonkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt


|Testas. Ko aš noriu ir ką galiu? produkcija, kompozicija. Teatras: vaidyba, režisūra, teatro menas, muzikinis teatras, scenos ir kino meno istorija ir kritika. Kinas: kino menas. Šokis: choreografija, šokio skulptūros, šokio menas, klasikinis šokis, šiuolaikinis šokis. Medijų menas: naujųjų medijų menas, multimedijos dizainas, animacija, šiuolaikinis menas ir medijos, fotografija, fotografijos technologija, fotografija ir medijos menas, video kūryba ir medijos, taikomoji fotografija. Meno objektų restauravimas: dailės ir interjero restauravimas, dailės kūrinių konservavimas ir restauravimas. Architektūra: architektūra, urbanistinė architektūra. Kraštovaizdžio architektūra: kraštovaizdžio architektūra. SPORTAS

mo menas (akordeonas), atlikimo menas (dainavimas), atlikimo menas (džiazas), atlikimo menas (džiazas): bosinė gitara, dainavimas, fleita, fortepijonas, gitara, klarnetas, mušamieji instrumentai, saksofonas, trimitas, trombonas, atlikimo menas (fortepijonas), atlikimo menas (koncertinių žanrų dainavimas), atlikimo menas (pučiamieji ir mušamieji instrumentai – kamerinis), atlikimo menas (pučiamieji ir mušamieji instrumentai), atlikimo menas (pučiamieji ir mušamieji instrumentai): baritonas, fagotas, fleita, klarnetas, mušamieji instrumentai, obojus, saksofonas, trimitas, trombonas, tūba, valtorna, atlikimo menas (sceninių

Konkursinio balo skaičiuoklė: www.kurstoti.lt

žanrų dainavimas), atlikimo menas (styginiai instrumentai – kamerinis), atlikimo menas (styginiai instrumentai): gitara, altas, arfa, kontrabosas, smuikas, violončelė, atlikimo menas (specializacijos: chorvedyba ir vargonininkavimas, dainavimas, džiazo ir populiarioji muzika, liaudies muzika, pučiamųjų ir styginių muzika), muzikos atlikimas: akordeonas, choro dirigavimas, dainavimas, dirigavimas pučiamųjų orkestrui, dirigavimas simfoniniam orkestrui, džiazas, fortepijonas, klavesinas, liaudies instrumentai, mušamieji instrumentai, pučiamieji instrumentai, styginiai instrumentai (išskyrus gitarą), styginiai instrumentai (gitara), vargonai, muzikos

Pasiekimų sportas: treniravimo sistemos (pasirenkama tik vien iš specializacijų): aerobinė gimnastika, atletinis rengimas, baidarių ir kanojų irklavimas, beisbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo ir savigynos imtynės, futbolas, graikų-romėnų ir laisvosios imtynės, irklavimas, krepšinis, kultūrizmas, lengvoji atletika, meninė gimnastika, neįgaliųjų sportas, orientavimosi sportas, plaukimas, rankinis, regbis, šaudymas, šiuolaikinė penkiakovė, sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, stalo tenisas, jėgos trikovė ir svarsčių kilnojimas, tenisas, tinklinis, žiemos sportas (slidinėjimas, kalnų slidinėjimas, biatlonas, snieglentės). Laisvalaikio sportas: fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena.

175

Profile for aukstuolyte.rima

KUO BŪTI  

„Kuo būti" kalbinami pašnekovai – garsūs verslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai – dalijasi savo p...

KUO BŪTI  

„Kuo būti" kalbinami pašnekovai – garsūs verslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai – dalijasi savo p...

Advertisement