Page 1

1


2


Ieva Rutė

išskirti ės kelionės KinijA, TibetAS, Mianmar as, NepalAS

Atsakingas keliavimas, gražiausi maršrutai

Aukso pieva Vilnius / 2014

3


UDK 910.4(510) Ru-198

© Ieva Rutė, 2014 © Apipavidalinimas, Judita Židžiūnienė, 2014 © Leidykla „Aukso pieva“, 2014 ISBN 978-609-8105-11-7

4


5


6


Įvadas

Kas iš mūsų nemėgsta keliauti?! Dauguma dar vaikystėje svajojome apie paslaptingus, neištyrinėtus kraštus, kalnus ir džiungles. Negalėjome net patikėti, kad mums užaugus tas nesuvokiamai didelis pasaulis staiga pasirodys toks mažas. Vaikystėje skaityti kapitono Granto vaikų nuotykiai paslaptingoje Patagonijoje atrodė tokie tolimi ir egzotiški, o šiandien tą pačią Patagoniją galime nesunkiai pasiekti lėktuvu. Ką ten Patagoniją, – jau ir į Antarktidą rasite kelionę! Pasaulis susitraukė, tačiau dėl to, kad nebereikia keliaujant laive praleisti savaičių, mėnesių ar metų, jis netapo mažiau įdomus. Mes vis dar taip pat veržiamės užkariauti tolimus ir nepažįstamus kraštus, tačiau vis dažniau nusiviliame neradę to, apie ką skaitėme knygose ar svajojome. Ši knyga skirta keliautojui, norinčiam, kad kiekviena jo kelionė būtų nuostabi ir išskirtinė. Neapsigaukite, Jūsų rankose – ne kelionių vadovas; tai veikiau kelionių patarėjas, padėsiantis išsirinkti, susikurti ir įgyvendinti nuostabiausią gyvenimo kelionę. Nesvarbu, kad pavadinime paminėtos tik keturios šalys, – o ir apie jas parašyta nepakankamai. Ši knyga – veikiau katalizatorius, saldainiukas, kurio paragavus norėsis dar ir dar – ieškoti, skaityti, kurti ir keliauti.

7


Gyvenimą nuspalvinančios kelionės daug keliaujantiems kartais ima netekti žavesio. Žmonės ypač dažnai nusivilia organizuotomis grupinėmis kelionėmis. Pasinėrę į vartotojiško pasaulio kasdienybę kartais kelionę imame rinktis, keldami mažesnius reikalavimus nei dešrai parduotuvėje, pamiršdami, kad toli gražu ne kaina lemia, ar kelionė bus gera. Vaikydamiesi nuolaidų, nebesuprantame, kad kokybė negali būti pigi. Gerą kelionę paruošti reikalingas specialistų įdirbis, patikimi partneriai, profesionalus kelionės vadovas ir, svarbiausia, žingeidūs ir geranoriški keliautojai. Juk didžioji kelionės sėkmės dalis priklauso nuo mūsų pačių! Šios knygos tikslas ir yra parodyti, kaip pastaraisiais dešimtmečiais paplitusios kelionės keičia mus supantį pasaulį, kaip jos keičia mus ir kaip keliauti, kad patirtume vien tik geras emocijas. Pirmoje knygos dalyje apžvelgsiu atsakingo keliavimo idėjas, vis labiau plintančias pasaulyje kartu su sveiko gyvenimo ir ekologinių idėjų sklaida. Antroje dalyje patarsiu, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis kelionei. Čia patarimų ras ir mėgstantys keliauti savarankiškai, ir tie, kurie kelionės organizavimo rūpesčius mieliau perleis kitiems. Trečioje knygos dalyje aptarsiu keturias kelionių kryptis: į Kiniją, Tibetą, Mianmarą ir Nepalą. Paminėsiu, kaip reikėtų planuoti keliones į šias šalis, ką įdomaus jose aplankyti, ir pasiūlysiu po vieną pavyzdinį maršrutą. Dalis apie Nepalą bus kiek kitokia. Šis kraštas labai mėgstamas mūsų keliautojų, todėl nutariau šią knygos dalį skirti kelionėms su vaikais, nes, mano nuomone, Nepalas idealiai tinka kelionėms su mažaisiais, o informacijos apie tokias keliones beveik nėra. Knygoje nesiekiau aprašyti visko; tai ir nėra įmanoma. Jeigu bus lemta, gal ateityje išleisiu knygas, skirtas atskiroms šalims. Kol kas tai – mano pirmasis kuklus bandymas padėti keliautojams tinkamai pasiruošti kelionei ir patirti nuostabiausius savo gyvenime įspūdžius. 8


9


12


Pirma dalis Atsakingas keliavimas

13


Kitas pakrantėje aplankytas kaimelis mūsų nepasitiko. Gido vedami nuėjome į kaimą, kuris pasirodė keistai ištuštėjęs. Paėję giliau išgirdome verksmus ir aimanas. Kaimas apraudojo anapilin iškeliavusią senolę, vieną iš tatuiruotųjų moteriškių, kurių šiame kaime beliko vos kelios. Mes suvokėme, kad jaunų moterų tatuiruotais veidais nematėme. Pasirodo, valdžia uždraudė tatuiruoti mergaites, todėl liko tik tos, kurias ištatuiravo vaikystėje. Taip išeina moterys tatuiruotais veidais; išmirus joms, graudu ir pagalvoti, bet vargu ar kokie turistai iki čia beatplauks. Juk nesugaiši 6 valandų brangaus kelionės laiko vien tam, kad aplankytum kaimo, kuriame kadaise gyveno moterys tatuiruotais veidais, mokyklą. Taip ta menka galimybė padėti savo kaimo vaikams gauti nors minimalų išsilavinimą pamažu dingsta – kaip nutolstanti turistų valtis... Čilė: San Pedro de Atakama – kultūrinis šokas nuo civilizacijos

Flamingai

Mūsų kelionė per Peru, Boliviją ir Čilę ritosi į pabaigą. Jau beveik savaitę keliavome nenusakomo grožio Bolivijos Altiplano plynėmis, kol atvykome prie Bolivijos ir Čilės pasienyje stūksančio Likankaburo ugnikalnio. Nepaprasto grožio, taisyklingos ugnikalniams būdingos piramidės formos užgesęs milžinas žvelgė į mus iš už nenusakomos spalvos Žaliosios lagūnos. Įstabus grožis ir didybė vainikavo pažintį su Bolivijos Altiplano plokščiakalnio stebuklais – flamingais išmargintomis lagūnomis, tarsi iš Salvadoro Dali paveikslų nužengusiais kalnais ir vėjo bei erozijos sukurtomis gamtos skulptūromis.

36


Flamingų mėgiamos Bolivijos aukštikalnių lagūnos, prisotintos boro ir kalcionuotos sodos. Žmonėms jos nuodingos, ypač Žalioji lagūna, už kurios stūkso gražuolis Likankaburas

37


60


Antra dalis Kokia kelionÄ— yra tobula?

61


62


Kodėl žmonės keliauja? Kas yra kelionė?

Kas verčia mus pakilti nuo minkštos sofos ir leistis į netikėtumų kupiną nuotykį, kai moderniosios televizijos galimybės leidžia aplankyti visą pasaulį neišvykstant iš namų? Atsakyti būtų galima puikiai žinoma lietuviška patarle: „Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Naujosios televizijos technologijos leidžia taip tikroviškai pamatyti egzotiškų džiunglių plėšrūną, kad instinktyviai krūpteli, o išvydęs gardžiausius patiekalus kurios nors Azijos valstybės gatvės šurmulyje nejučia nuryji seilę. Tačiau mums to negana, toks spalvoto ir gražaus tolimo krašto vaizdas tik dar labiau sudirgina vaizduotę, ir mes užsimerkę jau matome save, žygiuojantį džiunglėmis ar kopiantį į nepaprasto grožio kalną, o gal tiesiog ramiai besiilsintį su knyga rankoje ošiančio vandenyno pakrantėje. Kasdienybės rutinoje paskendę svajojame apie akimirką, kai už nugaros užvėrę duris viską galėsime pamiršti. Tačiau svajonių negana − toks jau tas žmogus, viską nori patirti savo kailiu: paliesti, užuosti, paragauti. Būtent tas neišsenkantis troškimas patirti šviežių emocijų ir sukelia mums kelionių alkį. Kas tą alkį gali patenkinti? Štai čia vieno atsakymo tikrai nerasime. Vieni mėgsta prabangą ir blizgančių viešbučių teikiamus malonumus, kiti pasirengę miegoti kad ir po medžiu vien tam, kad išvystų kokį retą gyvūną ar pajustų tolimų kalnų ramybę. Ir, žino63


112


TreÄ?ia dalis

Kinija

113


114

Plaukimas Li upe. Guilinas


Kinija

Kinija yra viena didžiausių pasaulio valstybių ne tik savo gyventojų skaičiumi, bet ir teritorija, nusileidžianti tik JAV ir Kanadai. Geografinė įvairovė Kinijoje stulbina. Čia yra didžiausias aukščių skirtumas pasaulyje: pasienyje su Nepalu rasime ir aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą (tibetiečių vadinamą Džomolungma), ir vieną iš penkių žemiausių vietų pasaulyje – sūrų Aydingo ežerą, esantį 154 m žemiau jūros lygio. Žiemos temperatūros skirtumas irgi nustebina – tą pačią dieną šiaurėje esančiame Harbine gali būti -40, o Kinijos Havajais vadinamoje Hainanio saloje +20 laipsnių Celsijaus. Kinijoje gyvena daugiau nei 55 tautinės mažumos, pasižyminčios skirtinga kultūra, papročiais ir apranga. Todėl į Kiniją galima keliauti daugybę kartų, ir kiekvieną kartą kelionė bus visiškai kitokia. Taigi į ką atkreipti dėmesį keliaujant po Kiniją? Kokios trukmės ir apimties kelionę rinktis? Pirmiausiai atsižvelkite į savo galimybes ir pamirškite mintį vienos kelionės metu apžiūrėti visas garsiausias Kinijos įžymybes. Kinija tiesiog per didelė, kad viena kelionė sutalpintų viską, ką ji galėtų pasiūlyti. Mano patarimas būtų keliauti po 2–3 savaites ir nemėginti vienos kelionės metu aplankyti tiek Kiniją, tiek Tibetą. 115


Didžioji kinų siena

Būtent dėl kultūrinių skirtumų ir sunkiai aprėpiamų teritorijų išskyriau Tibetą į atskirą skyrių. Planuodami kelionę apsispręskite, kas jus labiausiai domina: senosios civilizacijos palikimas ar gamtos stebuk­lai, o gal modernūs Kinijos miestai, ir maršrutą susidėliokite taip, kad jis geriausiai atitiktų jūsų poreikius. Pagalvokite, ar verta daug laiko sugaišti didžiausiuose miestuose, kurie dažnai tampa vietinio ar tarptautinio tranzito stotelėmis, − Pekine, Šanchajuje, Guangdžou ar Honkonge. Gal vykdami verslo reikalais ar skrisdami iš Europos į Pietryčių Azijos ir Okeanijos valstybes 116


sustosite viename iš šių miestų ir galėsite juos apžiūrėti belaukdami kito skrydžio ar verslo susitikimo. Dėliodamiesi maršrutą atkreipkite dėmesį į atstumus tarp numatomų aplankyti vietovių. Tai gali būti ir ne taip svarbu, jeigu planuojate šalies viduje daug skraidyti, tačiau jeigu planuojate daugiau keliauti traukiniais, ką labai rekomenduočiau, būtina atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko traukinys važiuoja iš vienos vietovės į kitą. Planuodami maršrutą, lankomus miestus verkite tarsi perliukus ant šilkinės geležinkelio gijos, – kelionės traukiniu ar autobusu bus trumpesnės ir patogesnės. Iš galutinio taško galėsite išskristi namo ar vidiniu reisu atskristi į išvykimo vietą. Kada keliauti? Kadangi šalies teritorija labai didelė, po Kiniją galima keliauti išti­ sus metus. Jeigu norite pamatyti garsiausius Kinijos miestus − Pekiną, Sianą (Xian), Šanchajų, Sudžou (Suzhou), Hangdžou (Hangzhou) ir kitus, geriausias laikas kelionei yra balandžio, gegužės, ar spalio mėnesiai. Oras tuo metu būna palankiausias, mažai lyja ir keliauti būna pakankamai patogu ir šilta. Sudžou sodai gražiausi pavasarį, kai viskas skęsta žieduose, ir nors kartais pavasaris vėluoja, tačiau balandį gėlės soduose ir parkuose dažniausiai jau žydi. Jeigu į Kiniją ruošiatės keliauti vasarą, turėkite omenyje, kad didžiojoje Kinijos dalyje bus gana karšta, o daugelyje vietų dar ir labai drėgna. Vakarinėje Kinijos dalyje – Tibeto Činghajaus plynaukštės prieigose − bir­želį prasideda lietingasis periodas, todėl kalnuose dažnai pasitaiko nuošliaužų, apsunkinančių susisiekimą. Lietūs vasarą dažnai užlieja ir pietinę Kinijos dalį, esančią subtropinio klimato ruože, todėl čia vis pasitaiko potvynių ir lėktuvų skrydžiams trukdančių liūčių. Žiemą šiaurės Kinijoje labai vėjuota ir sausa, todėl iš šiaurės vakaruose esančios Gobio dykumos atpučiamas smėlis sukelia

117


nepriimti. Patarčiau prieš užsisakant viešbutį būtinai pasidomėti kitų keliautojų atsiliepimais. Vietovės, kurias tikrai verta aplankyti Kinija didelė – visko išvardyti neįmanoma, todėl praleisiu visiems žinomus ir į kiekvieną standartinį maršrutą įtrauktus objektus. Paminėsiu tik keletą man pačiai labiausiai įstrigusių Kinijos vietovių, kurias galima nesudėtingai pasiekti, o pamatyti ten tikrai yra ką. Datongas. Maždaug po 6 valandų kelionės traukiniu iš Pekino atsidursite sparčiai besiplečiančiame mieste. Kadaise tai buvo vienos iš Šiaurės Kinijoje gyvavusių karalysčių sostinė, kurios visiškai sunaikintas senamiestis jau baigiamas atstatyti. Kaip ir daugelyje kitų Kinijos vietų, kur sugriovus istorinius statinius buvo naujai pastatytas senamiestis, autentikos ieškoti nereikia. Autentiška Datonge tik Devynių drakonų siena, vargu ar verta kainos, sumokėtos už jos pamatymą. Didieji Datongo stebuklai slypi už miesto. Čia teks arba rinktis organizuotą turistinį turą, arba samdytis automobilį, kuris nuveš jus apžiūrėti aplink Datongą slypinčių kultūros paminklų. Pirmiausiai aplankykite nepaprasto grožio Jun­ gango (Yungang) grotas, laikomas budistinės skulptūros Kinijoje pradžia. Deja, grotas ir skulptūras negrįžtamai ardo rūgštis, atsirandanti dėl netoliese esančių anglies kasyklų skleidžiamų dulkių ir lietaus sąjungos. Aplankykite grotas, kol dar yra ką lankyti, nes prieš rūgštį bejėgis ir UNESCO paveldo statusas. Skulptūros, pradėtos kurti 3–4 mūsų eros amžiuje, byloja apie sudėtingą Kinijos budizmo istoriją. Atvykę čia su kiniškojo budizmo specialistu galėsite Budų veiduose išskaityti kadaise čia valdžiusių valdovų bei jų sugulovių pamaldumo liudijimus.

132


Jungango grotos

133


Budos skulpt큰ros Datonge

Ant uol킬 kabantis vienuolynas

134


Kitas Kinijos kultūros stebuklas glūdi Hengšano (Hengshan) kalnų uolose. Nepamatyti daugiau nei 1500 metų uolose kabančio vie­ nuolyno Siuankong Si (Xuankong Si) būtų neatleistina. Legendos pasakoja, kad uolos papėdėje tekanti dabar užtvenkta upė kadaise keldavusi daug rūpesčių jos pakrantėse įsikūrusiems kaimams, todėl valdovas nusprendė vienuolyną įkurdinti uolose. Tačiau meistrai niekaip negalėjo sumąstyti, kaip tą vienuolyną pakabinti vertikalioje uoloje, kol pagrindinis meistras neišvydo nuo stogo ant šilko gijos besileidžiančio voro. Jau kitą dieną virvėmis prisirišę meistrai lyg vorai leidosi žemyn, ir po ilgo sunkaus darbo vienuolynas pagaliau buvo pastatytas. Jame buvo įkurdinti ne tik Budos, bet ir senųjų Kinijos religijų daoizmo ir konfucianizmo atstovų Laodzi ir Konfucijaus atvaizdai. Meistrų būta tikrai neprastų, nes šis senosios inžinerijos ir architektūros stebuklas išliko iki pat mūsų dienų. Trečiasis senovės statytojų meistriškumo įrodymas − daugiau nei 900 metų stovinti Fogongo vie­ nuolyno medinė pagoda. Yingsiano miestelyje, kur kadaise karaliavo Liao dinastijos valdovai, stūksanti medinė pagoda, statyta be vinių, išliko nuo XI amžiaus; teigiama, jog tai − vienas seniausių medinių statinių pasaulyje. Kai pirmą kartą ten lankiausi, dar buvo leidžiama užlipti iki jos viršaus, dabar tegalima tik iš tolo pažvelgti į ši nepaprastą architektūros kūrinį. Viduje esanti Budos skulptūra išsiskiria kinams nebūdingais veido bruožais. Sakoma, kad skulptūra panaši į tuo metu šiaurės Kiniją valdžiusių klajoklių genčių valdovą. 135


miestelį. Apsilankę čia tikrai nepasigailėsite, juolab kad tiek pastatai, tiek čia gyvenantys žmonės dvelkia senove ir ta tik filmuose matyta Kinija, kurios moderniuose miestuose nė su žiburiu nerasi. Lotoso kalnai. Turbūt esate matę nuotraukų iš „pavojingiausių kalnų Žemėje“, kuriose − kraują stingdančios bedugnės ir ant skardžio pritvirtintos vos kelios palaikės lentelės, kur laiptai beveik statmenai kyla aukštyn, o vietoje turėklų – grandinės. Taip, tai tie patys Huašano (Huashan) kalnai, kuriuos aš kadaise gražiai lietuviškai pavadinau Lotoso kalnais pagal pagrindinės jų viršukalnės vardą Lianhua – Lotosas. Tokį pavadinimą jie gavo dėl panašumo į besiskleidžiantį lotoso žiedo pumpurą. Nepaprasto grožio kalnai dunkso visiškai netoli senosios Kinijos sostinės Siano. Naujais greitkeliais Huayino miestelį iš Siano pasieksite vos per 1,5 valandos, pakeliui dar galite sustoti apžiūrėti garsiosios terakotinės armijos. Lotoso kalnus Kinijos imperatoriai garbino daugiau nei 2000 metų. Apie tai byloja Huayino miestelyje išlikusi Xiyue (Siyue) šventykla, atkartojanti Pekino imperatorių rūmų išplanavimą. Išo­ rine ir vidine sienomis apsaugoti pagrindiniai šventyklos pastatai ir laikinasis čia atvykstančio imperatoriaus būstas skaičiuoja ne vieną šimtą metų. Šventykla daugybę kartų buvo perstatyta; iki mūsų dienų išlikę pastatai mena Mingų ir Čingų dinastijas, akmeniniai vartai skaičiuoja daugiau nei 500 metų, o medinės konstrukcijos − daugiau nei 300 metų. Skirtingai nei Pekino imperatorių rūmai, šventykla kol kas nesugadinta restauracijos. Pamažu čia sugrįžtantys daoistų šventikai vėl pripildo orą smilkalų aromatų ir mielai pasakoja Lotoso kalnus gaubiančias legendas. Iš lėto žingsniuojant šventyklą supančia siena galima ramiai apžiūrėti vaiduokliškai atrodantį seną sodą ir prie pat sienos verdantį kaimo gyvenimą. Priklausomai nuo metų laiko galėsite stebėti sėją arba pjūtį, o iš šalia įsikūrusios mokyklos aidės vaikučių klegesys, kurie, kaip ir prieš šimtus metų, choru kartos naują pamoką. 138


139


140 Lotoso arba Huašano kalnai


141


Imperatoriaus vasaros r큰mai

Vasaros rezidencija

174


Yuanmingo rūmų liekanos

Patarimų, ką aplankyti Pekine, rasite daugybę, todėl nenoriu plėstis. Be visiems žinomų į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą įtrauktų Imperatoriaus žiemos ir vasaros rūmų, būtinai rekomenduočiau aplankyti keletą parkų. Bene didžiausias parkas driekiasi taip pat UNESCO saugomos Dangaus šventyklos teritorijoje. Pasistenkite čia apsilankyti savaitgalį – pamatysite būrius pensininkų ir kitų pekiniečių, smagiai leidžiančių laiką kartu. Vieni pliekia kortomis, kiti mankštinasi šokdami su vėduoklėmis, treti dainuoja patriotines dainas ar repetuoja Pekino operos ištraukas. Labai smagu čia prisėsti po šimtamečiu įspūdingo storio kiparisu ar kadagiu ir tiesiog stebėti Pekino žmonių laisvalaikio pramogas. Jeigu norite aplankyti atokesnius ir mažiau užsieniečių turistų mačiusius parkus, pasivaikščiokite senuosiuose vasaros rūmuose Yuanming Yuan. Šie europinio stiliaus rūmai kadaise garsėjo prabanga: buvo išpuošti barokinėmis marmuro skulptūromis ir apsupti nuostabių sodų labirintais. Tačiau II-ojo Opijaus karo metu rūmus nusiaubė ir 175


194


K e t v i rta da l i s

Tibetas

195


196


Tibetas

Tibetas daugeliui atrodo itin tolimas ir egzotiškas kraštas. Taip ir yra, tačiau nukeliauti ten nėra taip neįmanoma, kaip gali pasirodyti. Tibeto kultūrinės sklaidos teritorija gerokai platesnė nei Tibeto autonominis regionas (TAR): dar bent keturiose provincijose − Činghajaus (Qinghai), Gansu, Sičuano (Sichuan) ir Junanio (Yunnan) − rasite išsibarsčiusias tibetiečių autonomines prefektūras. Griežti leidimai reikalingi dažniausiai tik keliaujant į TAR, o į kitas tibetiečių gyvenamas teritorijas dažniausiai galėsite laisvai įvažiuoti turėdami vien tik Kinijos vizą. Jeigu norite vizualiai apytikriai įsivaizduoti tibetiečių kultūros sklaidos teritoriją, pasiimkite fizinį Kinijos žemėlapį ir pažvelkite į vakarinę jo dalį. Ten plyti didžiulė Tibeto Činghajaus plynaukštė (Tibet – Qinghai), su ja maždaug ir sutampa tibetiečių kultūrinės apimties sritys. Tibetiečiai visada buvo kalniečiai, tas akivaizdžiai matyti keliaujant plokštikalnės prieigose: žemesnėse teritorijose tibetiečių sutiksite mažai. Žemumose gyvena kinai hanai, kinai musulmonai (huizu), mongolai, uigūrai ir kitų tautinių mažumų atstovai. Kylant vis aukščiau, maždaug nuo 2000 m, prasideda tibetiečių gyvenamos teritorijos. Tai matosi besikeičiant kraštovaizdžiui: smarkiai sumažėja medžių, jie tampa žemesni, atsiranda palaidos jakų ir avių kaimenės, pasirodo tradiciniai tibetietiški namai, ima boluoti baltos stupos, aukš197


Tolumoje dunkso Kailašo kalnas

204 Ant stataus šlaito įsikūręs Tibeto vienuolynas


rove. Trys didžiosios Azijos upės Mekongas, Jangdzė ir Salvinas teka lygiagrečiai, atskirtos aukštų kalnų grandinių. Jos suformuoja nepaprasto grožio slėnius, kuriais kadaise Junanio pietuose auginama arbata pasiekdavo Tibeto prekyvietes, o kartais nukeliaudavo ir iki pat Indijos ar Nepalo. Tai garsiųjų arbatos karavanų, lėmusių ne vienos kartos gyvenimą ir palikusių atgarsių vietinėse liaudies dainose, takų apraizgytos žemės. Keliautojams tekdavo su visu savo karavanu – arkliais ir mulais – keltis per kunkuliuojančias kalnų upes ir įveikti pavojingas perėjas palei šventąjį Kava Karpo (Khawa Karpo) kalną. Toliau į šiaurės rytus driekiasi jau skyriuje Tsampa – vienas populiariausių apie Kiniją aptartos Gyaltango (Šangrilos) valtibetiečių valgių dos, priklausančios Tibeto Khamo regionui. Šio regiono gyventojai iki pat mūsų dienų garsėja savo puošniais apdarais, prabangiais turkio ir koralo papuošalais bei karštakošišku būdu. Sakoma, jeigu susitikus dviem khampom (taip vadinami vietiniai gyventojai) vienas iš jų išsitraukia peilį, − o jų su savimi nešiojami peiliai yra įspūdingo dydžio ir aštrumo, − tai gyvas liks tik vienas iš jų.

205 Mani akmenys, ant kurių iškirstos mantros


270


P e n k ta da l i s

Mianmaras (Birma)

271


272


Mianmaras (Birma)

Mianmaras yra viena tų šalių, kuriose keliauti tikrai gera. Žmonės čia labai draugiški, visuomet nusišypsos, pagavę keliautojo žvilgsnį. Kartu tai šalis, leidžianti pasijausti taip, tarsi keliautum laiku. Čia gyvenimas, rodos, sustojo prieš 100 metų, ir nuo to laiko niekas nesikeičia, tik vis labiau juodom dėmėm apsineša pastatai ir vis labiau rūdija prieštvaniniai automobiliai. Keliaudamas čia gali pasijusti kaip 60-ųjų ar 70-ųjų Japonijoje − tokiais autobusais čia vežioja turistus. Niekas nesivargina net vairo į kitą pusę perkėlinėti. Šalį ilgą laiką krėtė įvairūs vidiniai konfliktai, valdžią savo gniaužtuose laikė karinė chunta, todėl šalis buvo izoliuota nuo pasaulio. Didžiųjų valstybių diplomatinės tarnybos nerekomenduodavo savo piliečiams vykti į Mianmarą, buvo taikomos įvairios ekonominės sankcijos, draudžiančios bankinius pervedimus į Mianmarą iš Vakarų pasaulio šalių. Visa tai leido valstybei išlikti nesugadintai turizmo, tačiau nežinia ar ilgam. Prieš keletą metų panaikinus ekonominius apribojimus turistai masiškai plūstelėjo į Mianmarą, iki palubių užkeldami viešbučių ir turistinių paslaugų kainas. Nuvažiuokite į Mianmarą prieš tai, kai jis virs dar vienu Tailandu. Tai, kaip greitai keičiasi gyvenimas Mianmare, puikiai iliustruoja valiutų rinka – dar neseniai juodojoje rinkoje galėjai išsikeisti dolerių dvigubai geresniu kursu nei banke, o dabar juodoji rinka 273


Mergaitė pasipuošusi veidą tanaka medžio dulkėmis. Taip mianmarietės moterys saugo veido odą nuo kaitrios saulės spindulių

Iškilmingos šventės metu išpuošti vaikai vedami į budistų vienuolyną. Mergaitės pašventinamos, o berniukai paliekami vienuolyne savaitei ar visam mėnesiui

Mandalajaus šventykloje, kur ant marmurinių plokščių surašytas Pali kanonas, moteris su dukrele 310 žiedus aukojimui parduoda lotoso


Bagano šventyklų komplekso panorama

tiltu per Taung Taman ežerą, suręstu 1782 m. iš tikmedžio. 1,2 km ilgumo tiltas stovi ant 1700 didžiulių tikmedžio polių. Ežero pakrantėse vietiniai mėgsta leisti laisvalaikį, todėl aplinkui po didžiuliais medžiais pridygę daugybė arbatinių. Jeigu Mandalajaus jums dar negana, nuvykite į Sagaino kalvas. Tai piligriminė vieta 21 km į pietryčius nuo Mandalajaus, ant Ajejarvadžio upės kranto. Kalvos apstatytos daugybe stupų, pagodų ir vienuolynų − čia mėgstama budistų meditacijų vieta. Baganas. Iš Mandalajaus į Baganą galite atplaukti laivu ar atskristi lėktuvu. Čia verta praleisti mažiausiai dvi, o geriau tris dienas beklaidžiojant tūkstančiais stupų nuklotose Bagano apylinkėse. Jų tiek daug, kad visų aprašyti neįmanoma. Nepraleiskite Švezi­ gono (Swezigon) pagodos, kuri buvo vėlyvųjų Mianmaro stupų pro­totipas. Vėliau apsilankykite Ananda šventykloje, architektū-

311


316


Ĺ e ĹĄ ta da l i s

Nepalas

317


318


Nepalas: keliaujame su šeima

Ant Himalajų šlaito įsikūrusi valstybė yra viena patraukliausių ir tinkamiausių savarankiškam keliavimui, ypač jeigu kišenių neplėšo pinigai. Jeigu plėšo, čia irgi bus ką veikti. Nepale gausu pakankamai prabangių lodžijų, kuriose galima puikiai pasislėpti nuo viso pasaulio. Tai, kad Nepalas vis dar nėra labai brangus, o žmonės čia itin draugiški ir paslaugūs, padaro jį labai patrauklų kelionėms su vaikais. Taigi knygos skyrius apie kelionę po Nepalą bus kiek neįprastas – jame pamėginau sudėlioti maršrutą, kurį įveiktų visa šeima. Ne paslaptis, kad tėveliams keliaujant vaikai nebūna labai patenkinti. Mažiesiems irgi norisi kelionių ir nuotykių, o kas geriau galėtų šį norą išpildyti nei kelionė kartu su tėvais į Nepalą! Vaikų amžius gali būti kuo įvairiausias: kūdikiai, keliaujantys nešyklėse, būna pakankamai ramūs ir laimingi, šliaužiotojams gali būti kiek sunkiau, nes jiems dar per sunku kopti laiptais, o nešami jie irgi ilgai neištveria. Be to, tokie į burną deda viską, ką randa, o Nepalo takeliuose nežinia ką rasi, ir nežinia, kaip mažylio pilvelis tai suvirškins. Savarankiškai žingsniuojantiems vaikams tokia kelionė paprastai labai patinka, tik reikia pasirūpinti papildomu nešiku, kuris galėtų nuvargusį mažylį užnešti į nakvynės vietą. O paaugliams tai bus nuostabiausias nuotykis! Taigi, jeigu iki šiol galvojote, kad reikia palaukti, kol vaikai užaugs, kad galėtumėte visi 319


tyliai, todėl paukščiai nesibaido ir prisileidžia pakankamai arti, gana patogiai ir ramiai galima fotografuoti. O drambliai Nepale veisiami tam, kad padėtų nepaliečiams saugoti džiunglių draustinio teritoriją. Dramblys tinkamiausias Plaukimas kanojomis Čitvano parke gyvūnas, nes gali saugiai ir pakankamai greitai judėti džiunglių sąžalynuose. Dramblių veislynas vaikams neabejotinai patiks, ypač jeigu pasiseks pamatyti mielus mažylius drambliukus. Prieš keletą metų Čitvano veislynas buvo vienintelis pasaulyje, kuriame sėkmingai augo drambliukai dvynukai. Grįždami atgal sustokite apžiūrėti Tharu etninės grupės kaimų. Šie žmonės prisitaikę gyventi džiunglėse, pamatyti jų tradicinį gyvenimą bus įdomu visai šeimai. Pasiplaukiojimas užims pusdienį, pavakarę galite skirti pasijodinėjimui džiunglių milžinais – drambliais. Linguodami ant jų nugarų toliau grožėsitės vakarėjančiomis džiunglėmis. Saulėlydis, stebėtas nuo dramblio nugaros, įsimins visam gyvenimui. Jeigu nuspręsite gamtai skirti dar vieną dieną, pasirinkite dar vieną iškylą kanojomis, juk būtent šios tylios kelionės leidžia pamatyti daugiausia laukinės gamtos. Gal jums pasiseks ir išvysite ne tik paukščius ir krokodilus, bet ir retuosius Gangos delfinus. Galite išsinuomoti dviračius ir aplankyti aplinkinius kaimelius ar pasirinkti dar vieną safarį. Visko aprašyti tik­ rai neįmanoma, tačiau pačią smagiausią atrakciją – vakarinį dramblių maudymą pasilikite kelionės pabaigai. Ši pramoga jūsų vaikams paliks didžiausią įspūdį.

334


Kelionė drambliais – viena įspūdingiausių pramogų Čitvano parke

Žygiai kalnais. Nepale su vaikais galite rinktis gausybę ilgesnių ar trumpesnių kalnų žygių. Nebijokite išeiti į ilgesnį − vaikai turi išties neįsivaizduojamai daug energijos, ir vakarais mes galime būti labiau pavargę nei jie. Vieni gražiausių žygių organizuojami prie Pokaros, Anapurnos regione. Čia siūloma daug skirtingos trukmės ir sudėtingumo maršrutų; nemanau, kad verta juos visus vardyti. Internete tikrai rasite gausybę pasiūlymų. Aš pati su savo 13 ir 14 metų paaugliais ėjau Ghorepani Poon Hill taku, kuris mums visiems labai patiko. Ir nors kai kur lipti nebuvo lengva, ypač pakyrėdavo aukštyn besiraitantys akmeniniai laiptai, tačiau saulėtekis ant Poon Hill kalno išties atėmė žadą. Iš čia atsiveria vieni gražiausių

335


336


Anapurnos regionas, Ghorepani Poon Hill peiza탑as

337


Anapurnos regionas

338


Anapurnos regionas

339


vaizdų į visą Anapurnos žiedą. Keliaudami per kalnų kaimelius neišvengiamai susitiksite vietinių vaikų, kurie mielai pažais su jūsiškiais. Nepalo šventės ir festivaliai. Nepale gausu švenčių; pasidomėkite, gal jūsų planuojamos kelionės metu vyks kokia nors nepalietiška šventė. Labai smagu stebėti jas, nepaprastai linksmas ir spalvingas. Viena didžiausių Nepale – Indra Yatra – kilnojamoji rudens šventė, kai gyvoji deivė Kumari (mergytė, kuri laikoma deivės įsikūnijimu, kol praliejamas pirmasis jos kraujas) specialiu išpuoštu vežimu išvyksta į Katmandu. Ją lydi dar du vežimai, kuriuose sėdi kiti vaikai, irgi laikomi dievybėmis. Vien neįtikėtina deivės Kumari istorija turėtų sudominti jūsų vaikus, o galimybė sudalyvauti jos šventėje paliktų nepaprastą įspūdį. Nepale įdomios ne tik egzotiškos hinduistų ir budistų šventės, net mums įprastos Kalėdos vietinių Nepalo krikščionių yra švenčiamos visiškai kitaip nei Lietuvoje. Šeimos nuotykiai Nepale Trukmė. 2−3 savaitės, galima ir ilgiau, jeigu jūs ir jūsų vaikai galite sau leisti. Kada keliauti. Spalio–balandžio mėnesiais. Kur skristi. Keliaudami su šeima neišvengiamai turėsite atskristi į Katmandu. Tai bus jūsų atvykimo ir išvykimo taškas. Transportas. Vidinėms kelionėms patarčiau rinktis autobusus. Jeigu į Pokarą kai kurie kelionių organizatoriai vis dar siūlo skristi, tai aš būčiau atsargesnė, juolab kad kelionę galima susiplanuoti taip, kad pervažiavimai nebūtų labai ilgi ir varginantys. Kalba. Nepalas ideali vieta keliautojams, čia beveik visi kalba angliškai. Be abejo, nuošalesniuose kaimeliuose vargu ar sutiksite daug angliškai kalbančių, tačiau jūsų gidas ar nešikai mielai pavertėjaus. 340


Boudha stupa Katmandu

341


348


Prieš išvykdami į žygį, Pokaroje praleiskite bent kelias dienas. Susitikite su būsimaisiais jūsų kelionių gidais ir nešikais, pasikalbėkite su jais, pasiklausinėkite, kokių nuotykių yra patyrę keliaudami su vakariečių šeimomis. Taip iš anksto pamatysite, kiek jūsų būsimosios kelionės vadovai ir pagalbininkai yra patyrę ir geranoriški. Jeigu pastarieji jums pasirodys nepatikimi, mėginkite susirasti kitus. Pokaroje galėsite ramiai pasiruošti kalnams ir nusipirkti visko, ko dar trūks. Čia smagu įsigyti šiltų vilnonių megztinių, linksmų vilnonių kepurių ir šiltų kojinių ramiam miegui šaltame arbatos namelyje. Parduotuvėlėse galite nusipirkti minkščiausio kašmyro šalį, jako vilnos apklotą ir dar daug visokių kitokių grožybių. Šeimos vyrai susidomėję apžiūrinės tradicinius nepaliečių gurkhų kovotojų peilius. Ghorepani Poon Hill kelias. Tai vienas gražiausių ir pakankamai nesudėtingas žygis, kurį tikrai bus smagu patirti kartu su vaikais. 1 diena. Pokara–Nayapul–Uleri. Nuo Pokaros iki žygio pradžios miestelio Nayapulo (1070 m) atvažiuosite automobiliu. Kelionė truks apie 1,5 valandos, pakeliui grožėsitės nepamirštamais vaizdais. Iškeliavę iš Nayapulo iš pradžių eisite palei upę, paskui tiltu persikelsite į kitą pusę, ir čia kelias išsiskirs. Ghorepani Poon Hill žygis eina ratu, jis pradedamas ir baigiamas Nayapule, o ratas užsidaro būtent šioje vietoje. Galima rinktis žygį Nayapul–Uleri– Ghorepani–Tadapani–Tatopani–Nayapul arba atvirkščią jo variantą. Populiariausias mano nurodytasis, nors sakoma, kad atvirkščias yra lengvesnis. Mums labai patiko tai, kad po varginančio žygio šalia paskutinės nakvynės vietos galėjome kelio dulkes nusiplauti Tatopanio karštuosiuose šaltiniuose. Be to, stačius kalnų laiptus geriau įveikti kopiant aukštyn. Leidžiantis žemyn, jie gali būti gana pavojingi, ypač keliaujant su vaikais, ir smarkiai nuvarginti. 349


358


359


I e va R u t ė – keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Azijos studijų magistrė ir dėstytoja, VU Konfucijaus instituto lektorė, kiniškų arbatų specialistė ir kelionių vadovė po egzotiškąsias šalis. Išmaišiusi tolimiausius Azijos kampelius, kelis kartus apėjusi šventąjį Kailašo kalną, aplankiusi paslaptingąjį Baikalą ir Kamčiatkos ugnikalnius bei Pietų Amerikos Altiplano grožybes pagaliau ryžosi savo patirtis sudėti į knygą. Jau 10 metų vadovauja kelionėms po Kiniją, Tibetą, Peru, Boliviją, Etiopiją ir kitus tolimus kraštus. Moka kinų kalbą. Organizuoja ir vadovauja „Travel Planet“ kelionėms.

Nuostabi, kelionių ir pažinimo dvasia persmelkta Ievos Rutės knyga įkvėps keliauti, patirti neapsakomą nuotykių skonį, įsuks į neišdildomų įspūdžių verpetą. Knygoje susipažinsite su gražiausiais maršrutais po egzotiškąsias šalis – Kiniją, Tibetą, Mianmarą, Nepalą, pasisemsite atsakingo keliavimo idėjų bei rasite vertingų patarimų, kaip keliauti savarankiškai.

364

Profile for Aukso  pieva

Išskirtinės kelionės. Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas (aut. Ieva Rutė)  

Ieva Rutė – keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Azijos studijų magistrė ir dėstytoja, VU Konfucijaus insti...

Išskirtinės kelionės. Kinija, Tibetas, Mianmaras, Nepalas (aut. Ieva Rutė)  

Ieva Rutė – keliautoja ir fotografė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Azijos studijų magistrė ir dėstytoja, VU Konfucijaus insti...

Advertisement