Page 1

Tiražas: 4000 ISSN 2029-1914 Kaina – neįkainojamas

Studentiško gyvenimo būdo žurnalas

Spalis ‘12

#87

BE PYKČIO

Mobilioji fotografija Kosmoso projektai Pykčio testas „Moteriškas batas“ žemėlapyje Njuspeipio konkursas


Tema

Sveikas, mielas pikčiurna! Jei priderėjo didelių nervų kamuoliukų galvoje ir atrodai panašiai kaip žemiau esantis žmogus nuotraukoje, tai per daug nesikrimsk. „Užkąsk“ Njuspeipio! Tiesiogine prasme nederėtų to daryti, žinoma... Njuspeipis „vartojamas“ kitaip. Jau šimtmečius žinoma, kad Njuspeipis yra vienas efektyviausių vaistų nuo visų ligų. Tarp jų ir pykčio! Šiame numeryje Tu galėsi išbandyti pykčio testą, sužinoti pykčio teigiamas ir neigiamas puses, pamatyti daug piktų veidų ir dar daugiau... Na, žinoma, bus ir šypsenų! Redakcijos žodis

KAIP SUSIDOROTI SU PYKČIU

Čia tai dzyvų dzyvai, kaip sako suvalkai.

2

Medžiams nusidažius gelsvai bei raudonai norisi užsidaryti namuose (arba klube, kaip kam) ir ramiai praleisti laiką su arbatos (arba ko nors kito) puodeliu (arba buteliu) rankoje. Kad gripas nepultų ir būtų jėgų eiti į paskaitas, žinoma. Na, tokia buvo mano nuomonė prieš pradedant daryti dar vieną Njuspeipio apklausą. BET. Pradėjus apklausą supratau, jog nusistovėjęs hipiškas „gyvenkime taikiai“ požiūris į aplinką yra mažų mažiausiai opozicinės prigimties ir dauguma apklaustųjų nuoširdžiai ignoruoja faktą, kad neigiamos emocijos padidina tikimybę susirgti (peršalimo ligomis) mažų mažiausiai perpus.

brolis“, „mano tėvas, kuris sako, kad nėra mano tėvas“, „Švietimo sistema“ bei valdžia apskritai. Be konkrečių pavyzdžių buvo nurodyta ir nemažai (27% visų atsakymų) abstrakcijų – žmonių nesupratingumas, melas, nesąžiningumas – bei kitų visuomenės grupių žmonės (13%): apklaustuosius pykdo kvailiai, nevykėliai, kurie įsivaizduoja esą „kieti“ ir panašūs išsišokėliai. Tad jei nenori užsirauti ant suirzusių studentų, būtinai turėtum atsižvelgti į pastaruosius žodžius.

Kaip kovoti su neigiamomis emocijomis? Apklaustieji pateikia pačius įvairiausius kovos su nerimu bei pykčiu būdus. Vienas apklaustasis, apimtas nerimo (Ne)atsipalaidavusi pradeda kalbėtis su elfais, tačiau visuomenė paviešinti susisiekimo su šiomis Nors dauguma būtybėmis metodus jam buvo apklaustųjų, net 67%, griežtai uždrausta (tikriausiai apklausos metu teigė aukštesniųjų jėgų?). Dauguma nesą labai įsitempę (gal kitų atsakymų buvo patys antradienio popietės paprasčiausi, kuriuos veikiausiai nuotaika nuteikia pernelyg ir Tu taikai savo gyvenimiškoje praktikoje: mušti žmones nesinervinti?), buvo ir tokių, kurie negalėjo nustygti (beje, taip su pykčiu kovoja vietoje: kol vienas laukė net 34% apklaustųjų), rūkyti interviu dėl darbo, kitas (2%) ir eiti miegoti (17%). Dalis nervinosi dėl to, kad pakeitė apklaustųjų (8%) vis dar nežino, . k ir s esu futbolo klubą. Trečius kaip reikia kovoti su pykčiu ir tai. N a ik e sv neramino vadinamieji koliai. stengiasi jį ignoruoti, o kalbant enkia k is t Pyk Paskutiniąją apklaustųjų apie stresą, dauguma žmonių grupę kamuoja nuolatinis klausosi muzikos (24%), mylisi stresas: „ Rytoj trys koliai, (27%) ir rūko (21%). Apklaustųjų nėr pinigų, mašina tuoj nusmažuma apimti nerimo tuština progs, kompas irgi, negana savo šaldytuvus ir žiūri į jūrų to, panos nėr, lygiai kaip ir vėplių su ausinėmis nuotraukas pinigų“ (na, ar 6 problemas (taip, tikrai tas, kuriose jūrų V. JUCIŪTĖ vienu metu?). vėpliai klauso muzikos!). D. MIZEIKIS Baigiant apklausą galima Perpykę studentai? Kaip pasakyti tik viena: neigiamos jais nusikratyti?! emocijos tikrai kenkia sveikatai! Todėl giliai įkvėpk, nusišypsok Anksčiau minėtas apklaustasis akivaizdžiai parodė, kad stresas ir eik valgyti, klausytis muzikos, miegoti arba... pasimokyti! gali būti tiesiogiai susijęs su pykčiu. Žinoma, pykstą ant viso pasaulio pasisakė tik mažuma visų apklaustųjų (2%), o likusieji nurodė visiškai tipines pykčio priežastis, kaip „jaunesnysis

NJUSPEIPIS


R.Z IN EVIČ I ŪTĖ D.MIZEIKIS

„Aš esu keksas ir aš esu piktas“ – ši frazė vienu metu karaliavo tiek televizijos eteryje, tiek realybėje: tai buvo puikus būdas pareikšti pasauliui, jog šiandien esame pikti. Tik nedaugelis moka paslėpti šį visas mintis užkariaujantį jausmą, o visa likusi žmonijos dalis bent kartą per dieną suraukia antakius arba mažų mažiausiai riebiai nusikeikia (ot žalia rūta, kodėl pirmadieniais reikia eiti į pirmą paskaitą?!).

PYKTIS GALI BŪTI NAUDINGAS Pyktis tikrai gali turėti teigiamų pasekmių – po ne itin sėkmingų Žalgirio varžybų galima pasikeisti virtuvės lėkštes, persidažyti sienas ar nusipirkti naują televizorių. O jei rimtai, mokslininkai iš kelių Amerikos universitetų nustatė, kad žmonės, nors iš prigimties labiau mėgstantys teigiamas emocijas, tam tikromis aplinkybėmis skatina neigiamus jausmus, pavyzdžiui, pyktį. Pavyzdžiui, prieš žaisdami įtemptus kompiuterinius žaidimus tiriamieji specialiai klausydavo agresiją skatinančios muzikos, prisimindavo skaudžius išgyvenimus ir visą susikaupusį įniršį išliedavo žaidimo metu. Tą patį principą galima pritaikyti ir gyvenimiškose situacijose – supykite ant viso pasaulio ir šį neigiamą jausmą paverskite motyvacija, skatinančia atlikti svarbiausius darbus. Tačiau gal jūs net nemokate būti piktas? S T U D E N T I Š K A S P Y K Č I O T E S TA S Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, jog laimingiausi ir labiausiai atsipalaidavę žmonės yra studentai, jiems terūpi linksmybės, o jas tik retkarčiais pakeičia paskaitų lankymas. Norėtume arba patvirtinti, arba paneigti šį teiginį, todėl siūlome atlikti pateiktą testą. Suskaičiavę visus teiginius, į kuriuos atsakėte žodžiu „taip“, sužinosite, ar esate vienas iš „piktųjų studentų“. 1. Jei daviau bendramoksliui savo konspektus prieš egzaminą, iš jo laukiu to paties prieš kitą sesiją. 2. Jei dėstytojas įvertina mano darbą žemesniu balu, nei tikėjausi, aš kaipmat supykstu. 3. Jei kambario draugai suvalgė mano paskutinę dešrelę, būtina juos apšaukti: kitaip jie nesupras, kad pasielgė neteisingai. 4. Jei prieš paskaitą manęs niekas neužkalbina, jaučiuosi nesvarbus. 5. Jei dėstytojas viešai pasišaipo iš mano išsakytos minties, jaučiuosi paniekintas. 6. Kai po paskaitų grįžtu namo, būnu piktas. Kambariokai negali išleisti nė menkiausio garso. Kitaip supykstu dar labiau. 7. Iš egzamino gavęs 9, o ne 10, valandų valandas nerandu sau vietos. 8. Nemanau, kad nusipelniau būti aprašinėtas necenzūriniais žodžiais, net jei vakarėlio metu užmigau pirmas. 9. Jei kas nors iš parduotuvės parneša pieno, o ne alaus, kurio prašiau, turiu teisę pykti ir išsilieti. 10. Neapkenčiu, kai kiti mano, jog esu blogas. R E Z U LTATA I : Jeigu surinkote nuo 0 iki 2 taškų Jūs esate tikras studentas:

atsipalaidavęs,

džiaugiatės

PYKTIS DĖL DEŠRELIŲ NEVERTA

Tema

gyvenimu, į konfliktus nekreipiate dėmesio – kaip nepastebėtai jie kilo, taip ir praeis. Jūs suprantate, kad pyktis nieko nepakeis. Vietoje pykčio pasiūlote atsidaryti dar vieną butelį alaus. Jūsų gyvenimo filosofija: „Kokio ... reikia čia pyktis“. Toks požiūris saugo jūsų sveikatą. Jeigu surinkote nuo 3 iki 5 taškų Deja, kartais kumščiu padaužote į sieną, kad kaimynai pritildytų muziką, ar apšaukiate savo kambario draugus dėl paskutinės suvalgytos dešrelės. Atsipalaiduokite. Dar galite viską pakeisti, tik atminkite – pyktis nėra pats geriausias draugas. Daugiau, nei 5 taškai Jūs esate PIKTASIS STUDENTAS. Gali būti, jog studijuojate labai rimtus mokslus, arba vaikystėje jus skriaudė kiemo draugai, o gal dešrelės – jūsų mėgstamiausias patiekalas ir be jo negalite išgyventi nė dienos. Liaukitės. Rimtu galima tapti ir pabaigus universitetą. Negadinkite geriausių gyvenimo metų nei sau, nei kitiems: išmokite būti tolerantiškesnis. V I S I E M S P I K T I E S I E M S S T U D E N TA M S Šią straipsnio dalį gali skaityti ir tie, kurie gyvena su Piktaisiais Studentais. Psichologai pateikia daug būdų, kaip nuraminti įsiplieskusį pyktį, tuomet, kai jis visai nereikalingas. Kvėpuokite. Prieš imdami šaukti giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, tai suteiks kelias papildomas sekundes apmąstymams, ar pykčio tikrai reikia. Atvirkščias patarimas turintiems piktą kambarioką: dusinkite. Spėkite sučiupti pagalvę, pykstančiajam pridėkite prie burnos ir gerai užspauskite. Galite pasinaudoti ir ranka – bent kelias akimirkas niekas ant jūsų nešauks. Sportuokite. Fizinis krūvis padeda daug lengviau atsikratyti neigiamų emocijų. Po treniruotės būsite tokie pavargę, kad pyktis norėsite mažiausiai. Atvirkščias patarimas – sportuokite. Tinkamiausias sportas turėtų būti toks, nuo kurio auga jūsų kūno masė: kuo didesnis ir stipresnis būsite, tuo mažiau kas norės ant jūsų pykti. Kokybiškai bendraukite. Susėskite abu drauge, pasipjaustykite užkandos, įsipilkite šviežio pieno, parnešto iš parduotuvės, ir nuoširdžiai pasikalbėkite: galite nustebti, koks greitas ir efektyvus yra šis problemos sprendimo būdas. Kitą dieną tik pasijuoksite, jog susipykote dėl visiškai nereikšmingos dešrelės.

K AT I N A S L E O P O L D A S Turbūt dar turime tokių skaitytojų, kurie atsimena pasakų veikėją – katiną Leopoldą. Jei ne, nesvarbu. Norime tik pasidalinti jo fraze: „Vaikai, gyvenkite draugiškai“. Tikrai, rimti galėsime būti baigę universitetą. Pasidžiaukime studentiško gyvenimo teikiamais malonumais, kol dar yra laiko.

NJUSPEIPIS

3


„NJUSPEIPIO“ RAŠINIŲ KONKURSAS – IŠ KARTOS Į KARTĄ 4

Už bendrabučio lango E. KUODYTĖ G. ŽALTAUSKAITĖ

Raktas į kūrybingumą - tai noras kažką bandyti, rizikuoti ir pažiūrėti, kas bus. (Shakti Gawain)

Jau turbūt girdėjai, kad studentiško gyvenimo būdo žurnalas kviečia Lietuvos studentus išbandyti savo kūrybines galias jau tradiciniu tapusiame rašinių ir fotografijų konkurse, taip išsakyti savo požiūrį, idėjas, nuomonę ir parodyti, kad ne iš kelmo visgi tie studentai spirti. Bet apie viską nuo pradžių pradžios. Kasmetinis konkursas, kaip „Njuspeipio“ iniciatyva, jau skaičiuoja ketvirtų metų istoriją ir yra rengiamas tikrai ne be reikalo. Ir nuo ko gi viskas prasidėjo? Visos Lietuvos studentų leidinys O prasidėjo viskas 2009 metais, kuomet „Njuspeipio“ vairas priklausė KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentui Juliui Vaitkaičiui. Būtent tuometinei redakcijos komandai miegoti ramiai neleido klausimas, kaipgi būtų galima skatinti studentų raštingumo tobulėjimą, kūrybiškumą bei aktyvumą visuomeniniame gyvenime, taip pat juos įtraukiant ir į leidinio veiklą. Visa tai įgyvendinti buvo nuspręsta visos Lietuvos studentams skirto rašinių konkurso pagalba. „Rašinių konkurso idėja pateisino visų lūkesčius ir buvo įgyvendinta tikrai sėkmingai. Pirmaisiais metais sulaukėme daugiau, nei 50 darbų iš visos Lietuvos, o kai kurie konkurso dalyviai prisijungė prie žurnalo veiklos ir iki šiol yra aktyvūs „Njuspeipio“ komandos nariai. Labai svarbu yra ir tai, jog tuomet įrodėme, kad „Njuspeipis“ – ne tik Kauno technologijos universiteto ar Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos studentų leidinys“, - prisiminimais dalinasi buvęs redaktorius Julius. Kas tiesa, tas ne melas – „Njuspeipis“ jau seniai neturi sienų.

Akustinės melodijos - rašinių ir fotografijų konkurso apdovanojimų tradicija

Aktyviausi praėjusiais metais buvo VDU studentai, užėmę prizines vietas

Drąsiai kalbame apie aukštojo mokslo reformą Studentų susidomėjimas konkursu pirmaisiais metais kėlė minčių jį paversti tradicija, tad 2010 metais redaktore tapus Renatai Novogreckaitei buvo vieningai nuspręsta tęsti šią kūrybiškumą skatinančią iniciatyvą. Beje, šie metai buvo ypatingi. Kaip tik 2010-aisiais aukštojo mokslo reformos sąvoką ir tai tikrai atsispindėjo rašinių konkurse. Studentai rašė tokiomis temomis, kaip „Nulio priesaikos studentiškam gyvenimui“, „Aš sutikau būti bandomuoju triušiu Lietuvoje. Kodėl?“ bei „Studentiško išlikimo receptas“. Ir turbūt ne materialių prizų motyvuojami, o žodžio laisvės ištroškę Lietuvos studentai labai aktyviai dalyvavo tų metų konkurse. „Buvo ir tokių dalyvių, kurie nenorėjo atskleisti, kurioje aukštojoje mokykloje studijuoja. Juos galima suprasti – kai kuriuose rašiniuose tikrai atvirai išsakoma nuomonė apie švietimo reformą, stojimų į aukštąsias Lietuvos mokyklas organizavimą. Net buvo kilusi idėja tokius straipsnius nusiųsti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO – aut.past.)“, - pasakoja tuometinė redaktorė Renata Novogreckaitė.

Dėmesys fotografuojantiems Praėjus dar vieneriems metams buvo nuspręsta žvelgti šiek tiek plačiau ir suteikti galimybę studentams išreikšti savo idėjas ne tik popieriaus lape, bet ir užfiksuotoje akimirkoje, tad 2011 metais leidinio komanda su naująja redaktore Evelina Kuodyte pakeitė konkursą į rašinių ir fotografijų konkursą. Vertinimo komisija įsitikino, kad studentai geba vaizdu reikšti mintis taip pat gerai, kaip tą pat daryti žodžiais.. Kūryba praėjusiais metais buvo reiškiama tokiomis temomis, kaip „Studentas lietuviškame suole“, „Universitetas suteikia sparnus?“ ir „Kodėl pasirinkau populiarią, bet mažiau perspektyvią specialybę?“. Darbų sulaukta iš Kauno technologijos universiteto (KTU), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU), Vilniaus universiteto (VU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentų. Aktyviausi buvo VDU atstovai, užėmę aukščiausias prizines vietas. Dalyviai buvo pakviesti į konkurso apdovanojimus, kurie visuomet pasižymi jaukia aplinka, akustinėmis melodijomis ir pačiomis gražiausiomis Rašinių konkurso'10 apdavanojimų akimirka šypsenomis. O dabar... Nesnausk, šiemet „Njuspeipis“ vėl kviečia! Fotografuok ir rašyk temomis: • Kodėl žmonės nori parduoti Tau dramblį? • Studentiškas dušas. • Didelis mažas pasaulis. Lauksime Tavo darbų iki spalio 15 dienos adresu njuspeipis.konkursai@gmail.com. Nugalėtojų laukia ekstremalūs prizai. SUDALYVAUTI VERTA.

NJUSPEIPIS


Tema

Teigiamos pykčio pusės Pyktis yra viena iš tų būsenų, kuri sukelia mūsų organizmui didelę dozę streso su daug įvairių neigiamų pasėkmių. Tačiau tai slepia kai ką naudingo. Pyktis suaktyvina ir išjudina kūną. Kai jūs pykstate, jūs darote kažką, kas sukelia jūsų organizmui didelį spaudimą. Jaučiate, tarsi kažką galite padaryti, kad išspręstumėte iškilusią situaciją. Su pykčiu įgaunate papildomą energijos bangą atlikti visus norimus veiksmus. Nuo pykčio jūs jaučiatės galingi. Ta emocija sukelia aukštesnio rango pojūtį. Kai kažką išbarate dažnai tuo momentu jaučiatės pakylėti ir kontroliuojantys situaciją. Pyktis tarsi leidžia fiziškai išsireikšti. Pyktis dažnai pasiekia tikslą. Mes dažnai jį interpretuojame, kaip būdą pastovėti už save, kaip būdą pasiekti norimą tikslą nesvarbu kokiu būdu. Kadangi dauguma žmonių jaučiasi nejaukiai susidurę su pykčiu, jie dažniau pasielgia, kaip jūsų liepti.

Neigiamos pykčio pusės Nors pyktis turi teigiamų pusių, neigiamos stipriai jas persveria. Nepaisaint to, kad tai dažniauiai atveda prie didelio emocinio išsekimo ir mėlynės paakyje, čia esama ir daugiau neigiamų pasėkmių. Nuo pykčio jūs galite susirgti Į pyktį jūsų organizmas reaguoja, kaip ir į daugumą kitų stresinių būsenų. Jūsų kūnas pasiruošia puolimui arba gynybai, tarsi sukaupdamas visas jėgas kovoti su priešu. Dažnai žmogaus sveikata priklauso nuo to, kaip jis dažnai pyksta, nes pyktis tiesiogiai žaloja organizmą. Pyktis trikdo jūsų širdies darbą Yra parašyta kelios knygos apie tai, kaip pyktis keičia, bei žaloja žmogaus kardio sistemą. Harper Perennial knygoje „Pyktis žudo” aprašomi net keli atvejai, kai pyktis priveda prie širdies nepakankamumo ir galiausiai prie mirties.

PYKTIS - GEROSIOS IR BLOGOSIOS JO PUSĖS

Tikriausiai dažnai gyvenime susidūriame su būsena vadinama pykčiu. Visuomenės požiūris į šią būseną dažnai yra neigiamas ir smerktinas. Iš tikrųjų pyktis nėra nei geras, nei blogas, kaip ir dauguma dalykų mūsų pasaulyje. Šiame straipsnyje mes ir aiškinsimės teigiamas, bei neigiamas pykčio puses.

Norėtume jums pateikti kelių tyrimų rezultatus, kurie būtent ir pademonstruoja šalutinį pykčio poveikį: Kai tam tikra individų grupė buvo pikta, jos kraujo spaudimas ženkliai pakilo (manoma, kad nuo perdėtos savigynos „fight-or-flight” būsenos). Minėta būsena pasireiškia dideliu fiziniu suaktyvėjimu ir gebėjimu panaudoti didesnius savo organizmo resursus. Taip pat šių individų kraujyje ženkliai padidėjo streso hormonų - adrenalino ir kordizolio kiekiai, nuo kurių ir kyla su kraujotaka susijusios problemos. Pavojingi individai (keliantys grėsmę visuomenei), kurių kraujyje yra daugiau cholesterolio, gamina daug daugiau adrenalino. Tai veda prie kraujagyslių užkalkėjimo ir galiausiai prie mirties. Minėti asmenys rečiau turi draugų. Šis draugų trūkumas byloja apie socialinės paramos trūkumą. Savo problemų aptarimas su artimaisiais mažina kraujospūdį, derina širdies darbą.

Bendrai peržvelgiant visus šiuos pliusus ir minusus, galima teigti, kad pyktis yra naudingas tik tuo atveju, jei nėra jokio kito kelio. Kadandagi daugiausiai rėmiausi knyga „Stress Management for dummies” susidomėjusiiems siūlau ją bent peržvelgti ir pasirinkti daugiau įdomių patarimų. A. KRASAUSKAS

E. GENDRĖNAITĖ

NJUSPEIPIS

5


FIKSAI

Verta žinoti D. MIZEIKIS D. MIZEIKIS

Šiuo metu gatvėse kasdien akylesnis stebėtojas gali pamatyti važiuojančių ar stumiamų dviračių, kurie daugiau ar mažiau giminingi tam, kuriuo važiuoja Simona Krupeckaitė. Tokie dviračiai labiau pritaptų treke, negu mieste. Šie fiksuotos pavaros dviračiai, arba tiesiog „fiksai“, miestuose, visų pirma, atsirado už Atlanto, kur Niujorko kurjeriai juos pradėjo naudoti dėl jų greičio, mažo svorio ir paprastos priežiūros. Dabar jie naudojami ne vien tokiam kilniam tikslui, kaip pristatyti siuntinį per mažiau, nei 15 minučių, nuo kurio gali priklausyti arba nepriklausyti kažkieno karjera, bet ir tam, kad numinti iš savo kasdienio taško A į tašką B, nesikankinant kokiam nors smirdančiame autobuse. Tačiau visuomenė apie šitą reiškinį ant dviejų ratų žino dar per mažai, nes dažnai pats išgirstu įvairių klausimų apie savo „fiksą“. Ir, kaip pareigingas pilietis, aš esu pasirengęs į juos atsakyti šiame edukaciniame straipsnyje. 1. Kodėl jis „fiksas“? Dėl fiksuotos pavaros, pedalai yra visados tiesiogiai sujungti su galiniu ratu per grandinę. Nėra jokių pavarų ir jokio mechanizmo, kuris tarškėtų ir leistų riedėti neminant. Todėl visada, kai juda ratas, juda kojos ir atvirkščiai. 2. Kam to reikia? Sunku paaiškinti kaip, bet šitaip važiuodamas žymiai lengviau kontroliuoji greitį, greičiau įsibėgėji ir apskritai, labiau valdai dviratį. Be to, žymiai lengviau minti į įkalnę. Tai pats gryniausias ir primityviausias būdas minti pedalus. Šitaip važiuojant net nereikia stabdžių, nes kuo puikiausiai gali sustabdyt vien stabdydamas pedalų sukimąsi. 3. BE STABDŽIŲ? O tai tu nepateksi taip į kokią avariją, kai nesustosi prie sankryžos? Dar nė karto nesu pakliuvęs į avariją dėl to, kad nespėčiau sustoti. Iš tiesų, aklas senjoras, nemokantis eismo taisyklių, būtų mane partrenkęs net ir tuo atveju, jei turėčiau abu stabdžius, šviesą atspindinčią liemenę ir nuolat skambinčiau skambučiu. O pats stabdymas prieš avariją įprastai vyksta pristabdant pedalus arba tiesiog juos užblokuojant ir slystant. 4. O tai tada turbūt dažnai keiti padangas? Iš tikro, tai neretai. Kas mėnesį ar, jei pasiseka, du. Visvien, važinėt mikroautobusu būtų brangiau.

5. Gražus dviratis. Tu su juo gerai atrodai. (Taip, aš žinau, kad čia ne klausimas) Iš tikrųjų, „fiksai“ dėl savo neapkrautos minimalistinės prigimties yra malonūs akiai, ypač jeigu surinkti bent kiek mąstant apie tai, kaip atrodys rezultatas. Nenuostabu, kad juos pamėgo ir „hipsteriai“. Galima nudažyti vieną ratą ekscentriška rožine, o kitą – švaria balta spalva nesirūpinant, kad dažus po kilometro sunaikins stabdžiai. Aš pats tokiems dalykams per rimtas. 6. Kodėl tas dviratis toks lengvas? Atsisakius tokių nereikalingų priedų, kaip pavaros ar stabdžiai, dviratis tampa stebėtinai lengvesnis, o tai labai maloniai nudžiugina tada, kai jį tenka užsinešti kokiais nors laiptais ar permesti per tvorą pastatytą ne vietoje. 7. Iš kur man gauti „fiksą“? Yra du būdai tai padaryti: įsigyti jau surinktą tam skirtą dviratį arba susidėti „fiksą“, išniekinant kokį seną plento dviratį, kaip tai darė teksto pradžioje paminėti Niujorko pasiuntinukai. Pirmuoju atveju, galima rinktis iš ne tokios menkos dviračių pasiūlos vietinėse ar užsienio interneto parduotuvėse. Antruoju, internetas pilnas informacijos apie tai, kaip „fiksą“ susirinkti net ir turint kreiviausias pasaulyje rankas (kaip mano). Viskas priklauso nuo požiūrio ir biudžeto, skiriamo dviračiui.

Visai ne vasara, o ruduo yra geriausias laikas pradėti važinėti „fiksu“. Maloniai šaltokais rytais, kai saulė šviečia, bet nešildo. Labai smagu pravažiuoti greta žmonių, kurie miega stotelėje laukdami šlapimu smirdančio sausakimšo autobuso ir tuos, kurie sėdi įstrigę kamštyje savo automobiliuose. Niekas taip nepažadina, kaip tas pirmas vėsus greičio pojūtis iš ryto.

6

NJUSPEIPIS


Tema

VISI SKIRTINGI - VISI LYGŪS Kartą jaukiame restoranėlyje vakarieniavau su drauge. Ji pasakojo apie savo gyvenimo pokyčius, gyrėsi atradusi naują pomėgį – jogą. Linksmai besišnekučiuojant apie atrastą dvasinę pilnatvę ir harmoniją atėjo padavėja su maistu. Padėjusi ant stalo kepsnius, ji mandagiai palinkėjo gero apetito ir jau buvo besiruošianti eiti, kai mano draugė suraukusi kaktą pažiūrėjo į ją ir pradėjo šaukti: „Bulvės?! Ar aš nebuvau aiškiai pasakiusi, kad noriu kepsnio su ryžiais?!!!!“ Paniekinamai nužvelgusi neįtikusį kepsnį nusinešančią padavėją, draugė toliau bambėjo: „Ar toks turi būti aptarnavimas? Jokių bendravimo su klientais manierų! Daugiau niekada čia nebeisiu!“ Sekundėlei stabtelėjusi, jau kiek ramesniu tonu ji vėl prabilo: „Apie ką mes kalbėjome? Ak, tiesa, jogoje aš realizuoju save, atrandu santarvę ir dvasinę ramybę....“ Kitas aš Mūsų pokalbis ilgai netruko. Prisidengusi savo eilės laukiančių darbų kalnu godžiai surijau savąjį maistą ir nuskubėjau namo. Grįžusi ištiesiau kojas, o galvoje sukosi pačios keisčiausios mintys. Neverta stebėtis – juk teisėjavau draugės „dvasinio prasiveržimo“ prieš padavėją byloje, tad stropiai stengiausi paskelbti nuosprendį. Draugės nenaudai, vertindama žmogų pagrindiniu kriterijumi laikau ne tai, ką jis veikia, bet tai, kas jis yra. Taigi - jos abi žmonės. Nesvarbu, kad viena yra padavėja, o kita užsiima joga: mano byloje jos lygios. Nuosprendis aiškus: „Drauguže, nusivilk tą kostiumą, kuriuo norėjai mane sužavėti.“ Kaip šauksi, taip atsilieps Sakote gerbti ir ginti tuos, kurie dėvi odines pirštines? Saldžiai šypsotis ir aklai linktelėti galva vyrukui su lagaminu ir akiniais, sutiktam universitete? Bet ar jie tos pagarbos verti? Jei taip, tai kodėl nevertas aš? Pagarba yra tai, kas mus sulygina. Aš esu jos vertas. Tu taip pat. Gerbdamas tave, tikiuosi pagarbos sulaukti ir iš tavo pusės. Sėkmės formulė paprasta: tik gerbdami aplinkinius žmones, iš jų sulauksime to paties. Šiuo atveju vis dar galioja sena, gera ir visiems puikiai žinoma kinų filosofo Konfucijaus mintis: „Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų.“ Būtent šios patarlės išpildymo ir linkiu visiems oriems ir išdidiems, dėmesingiems ir jautriems, nerūpestingiems, o ypač piktiems mūsų skaitytojams. M. KRIŠČIŪNAITĖ

D. LUKŠTA

NJUSPEIPIS

7


MOBILIOJI FOTOGRAFIJA

Interviu

Dar vasarą technologijų festivalyje „Campus Party Berlin 2012“ susidūriau su Elif Suyabatmaz, jauna fotografe iš Stambulo. Mane visada traukė ryškus šešėlių ir šviesos duetas nuotraukose, o festivalio metu pamačiau būtent tai, kas sušildė mano sielą. Didžiausiai nuostabai, nuotraukos buvo padarytos mobiliuoju telefonu. Smalsumo genamas panorau daugiau sužinoti apie mobiliąją fotografiją ir Elif pomėgį. KODĖL PASIRINKOTE MOBILŲJĮ TELEFONĄ FOTOGRAFIJOMS DARYTI, O NE, PAVYZDŽIUI, VEIDRODINĮ FOTOAPARATĄ? Norėdamas sustabdyti akimirką turi veikti žaibiškai – akimirka nelauks, kol išsitrauksi fotoaparatą, nusitaikysi, ir... Žinoma, nebent tai – suplanuota fotosesija. Tačiau gatvės fotografijoje, kuriai galėčiau priskirti savo nuotraukas (nors, tiesą sakant, nesu linkusi sau lipdyti etikečių), fotoaparatas yra tarsi ginklas, kuriuo taikaisi į savo „aukas“ lyg medžioklėje: per didelis kalibras gali viską sugadinti. Būtent dėl to taikiniai gali pastebėti grobuonį ir „pabėgti“. Žinoma, kartais gaunamas ir geras rezultatas, to paneigti neįmanoma. Dažniausiai žmogus, kurį norima įamžinti nuotraukoje, tampa budrus taip pašalindamas vizualinės laisvės galimybę. Mobilieji fotoaparatai neatkreipia aplinkinių dėmesio ir fotografuojant leidžia prisidengti telefono prigimtimi, kas yra privalumas fotografuojant viešoje erdvėje. Taip pat retas žmogus išeina iš namų be mobilaus telefono, kas padaro mobilųjį tik dar patogesniu įrankiu fotografijoje. Vystantis technologijoms, mobiliosios kameros mūsų kasdienybėje užima vis svarbesnę vietą. KAS LABIAUSIAI ŽAVI FOTOGRAFIJOJE? Visų pirma fotografija nėra tikra realybė – tai tik jos perteikimas. Fotografija suteikia daug galios manipuliuoti tikrovės vaizdiniais, sustabdyti akimirką ir paversti ją tuo, ką tavo vizija suformuoja dar prieš paspaudžiant „fotografuoti“ mygtuką. Tai verčia pasijausti burtininku, žaidžiančiu su magija.

8

NJUSPEIPIS

VISOS JŪSŲ NUOTRAUKOS YRA JUODAI BALTOS – AR NEMĖGSTATE SPALVŲ? AR TIESIOG SPALVOMIS NEGALITE IŠREIKŠTI IDĖJŲ? Man patinka spalvos, bet jos yra iš kitos dimensijos, kurios dabar nesu suinteresuota tyrinėti. Manau, kad objektų formos, figūros, tamsa ir šviesa turi būti išnagrinėtos iki galo, kad būtų galima jas užkloti spalvų gama. Aš tam dar nepasiruošusi. Tai visai kita kalba, kurią palikau ateičiai.

FOTOGRAFIJA – TAI HOBIS, GYVENIMAS AR DARBAS? Manau, kad tai visada buvo mano gyvenimo dalis. Būdas išreikšti save ir tai, ką matau. Tai – tik visa ko pradžia, tikiuosi, kad ateityje fotografija taps mano pragyvenimo šaltiniu. Kol kas nenoriu sureikšminti šio užsiėmimo, man svarbiau – siekti savų tikslų.

KADA JŪS FOTOGRAFUOJATE? AR NUOTRAUKOS BŪNA SUPLANUOTOS, AR TAI – ATSITIKTINIAI KADRAI? Tai ir yra mobiliosios fotografijos magija. Tu pamatai kažką, paspaudi mygtuką ir užfiksuoji tą, būtent tą momentą. Nuolatos dairausi aplink, ir jei tik šviesa susiduria su aplinka tinkamu metu, tai būtinai įamžinu. Nesistengiu planuoti, viskas vyksta natūraliai. DAUGELYJE JŪSŲ NUOTRAUKŲ YRA UŽFIKSUOTI ŽMONĖS. KAIP VYKSTA VISAS FOTOGRAFAVIMO PROCESAS? AR FOTOGRAFUOJATE PASLAPČIOMIS, AR „PRISIJAUKINATE“ FOTOGRAFUOJAMĄ ŽMOGŲ, PABENDRAUJATE SU JUO? Dažniausiai stengiuosi fotografuoti nepastebėta, o jei esu pagauta „nusikaltimo vietoje“, belieka tik nusišypsoti. Norėdama, kad žmogus papozuotų, užkalbinu jį ir paprašau. Tiesą sakant, man patinka bendrauti su žmonėmis, bet „medžioklėje“ viskas priklauso nuo siekių, ką ir kaip tu nori realizuoti.

A. ŽILINSKAS E. SUYABATMAZ


G. ROLIČIŪTĖ D. LUKŠTA

AR IŠ TIESŲ LIETUVAI GRESIA SĖKMĖ?

Kitu kampu

Lietuviai – gana ramaus būdo, kuklūs žmonės, paprastai nelinkę tikėti savo valstybės sėkme, dėl to dažnai paprasčiausiai emigruojantys. Galima verkti ir guostis, kokia tai baisi Dievo rykštė mūsų šaliai, kiek daug jaunų žmonių palieka gimtinę, tačiau galima paieškoti ir teigiamos tokio negatyvaus požiūrio pusės. Rugsėjo mėnesio pabaigoje Lietuvoje viešėjęs švedų sociologas, filosofas, muzikos prodiuseris ir rašytojas Alexander‘is Bard‘as, kaip skelbė Lietuvos interneto portalai, regi šviesią mūsų šalies ateitį ir siūlo neišsigąsti emigracijos: „Į Lietuvą žmonės sugrįš, ir atneš daug naudos“. Anot jo, Lietuvai naudos atneša emigrantų Lietuvoje likusiems giminaičiams siunčiami grynieji, todėl galima teigti, kad emigracija – tai šalies varomoji jėga. „Vadinu tai „nebrangia migracija“ (angl. low-budget migration). Globalizuotame XXI amžiaus pasaulyje fizinės erdvės dingsta. Keliaujantys, susipažinę su daugybe kultūrų ir kalbų žmonės yra kur kas pranašesni už mažiau mačiusiuosius. Daug lietuvių ir lenkų ekonominės krizės metu išvyko iš savo tėvynių, bet jai pasibaigus ima grįžti namo. Dalis užsienyje likusių lietuvių investuoja pinigus į Lietuvos ekonomiką bei kultūrą. Tai – didelis privalumas visoms pasaulio šalims“, - dėsto garsusis sociologas. Vis dėlto kiekvienas turime giminaičių ar pažįstamų, kurie savo gyvenimą kuria kitoje šalyje. Galime būti labai optimistiški ir tikėti, kad jie ims kurią dieną ir visi sugrįš, tačiau blaivus protas nesibodi skeptiškai pasiteirauti: ,,ką jie čia veiks?”. Kad emigracijos banga sustotų, o išvykusieji grįžtų atgal, reikia staigių pokyčių Lietuvos ekonomikoje. Anot minėtojo pašnekovo, Lietuvos kelias į sėkmę – plačiajuosčio interneto plėtra. Jo nuomone, jeigu plačiajuosčio interneto diegimas Lietuvoje ateinančius keletą dešimtmečių vystysis tokiu pat greičiu, kaip šiandien, Lietuva taps viena turtingiausių pasaulio valstybių! A. Bart‘as įsitikinęs, kad Pietų Europos šalys – puikus nesugebėjimo prisitaikyti prie interneto plėtros pavyzdys. Jo nuomone, Euro krizė – tai tik simptomas kur kas didesnę reikšmę turinčios interneto krizės. „Pažiūrėkime, kas paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vyko

Skandinavijos, Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Olandijoje – valstybės investavo į interneto ryšį, kai Italija, Ispanija ir Graikija interneto plėtrai nesuteikė didelės reikšmės. Praėjus 15 metų mes matome, kad pietų Europa pradėjo mokėti už padarytas klaidas. Pietų Europos šalys yra visiškai nekonkurencingos, nes jų pramonė neaprūpina rinkos niekuo, ko šiuo metu reikia pasauliui.“, - teigė sociologas.

„Kai šį rudenį man pasiūlė atvykti į Baltijos šalis, iškart sutikau. Pasaulis dar nežino, kaip toli Baltijos šalys yra pažengusios. Manau, kad tos šalys, kurios dabar investuoja į interneto ryšį, elgiasi taip pat, kaip šalys, prieš porą šimtmečių pradėjusios masiškai tiesti geležinkelius. Kas tai darė? JAV, Japonija ir Vakarų Europos valstybės. Kurios šalys praėjus 50 metų nuo masinio geležinkelių tiesimo pradžios buvo turtingiausios pasaulyje? Būtent jos.”. A. Bard‘as tiki, kad istorija kartojasi ir dabar. Tiesiog vietoje geležinių bėgių valstybės tiesia interneto kabelius. Internetas – beveik nemokamas, kiekvienam prieinamas, todėl ekonominei valstybės sėkmei tereikia tam tikro išsilavinimo ir kompiuterio. „Spėju, kad po dvidešimties metų pačios turtingiausios šalys bus Korėja, Izraelis, Skandinavijos bei Baltijos valstybės.“, - ,,Delfi” naujienų portalui dėstė sociologas. Baigiant straipsnį norisi priminti, jog kiekvienos šalies pamatas yra vieningi ir palaikantys vienas kitą jos piliečiai. Be to, šiandien vienu pagrindinių sėkmės garantų tampa užmegztų pažinčių kiekis. Anot Alexander‘io Bard‘o, labiausiai pasiseks tiems, kurie turi plačiausius draugų ratus. Negana to, labai svarbu, kad juose būtų kuo daugiau sėkmingą gyvenimą susikūrusių žmonių. Taigi pabandykite sau atsakyti į klausimą: „O kiek Aš turiu draugų Facebook‘e?“ . Atsakę pasitikrinkite, ar tikrai tiek, kiek manėte.

NJUSPEIPIS

9


Už bendrabučio lango

I. Gai auskas

Šių metų rugsėjo 6 d. vyko tradicinis, 5 kartą organizuojamas FSA DiDi renginys - „Termosų Naktis 2012“, kuriame susirinkusieji žiūrėjo siaubo filmus, mėgavosi vietoje padaryta, ar pačių atsinešta arbata, užkandžiais bei žinoma - bendravo tarpusavyje. „Bleiro ragana“, „Tunelis“, „Šėtonas manyje“ - tokie, pačių studentų išrinkti filmai buvo rodomi auditorijoje, kurioje sutilpo beveik šimtas renginio lankytojų! Šalia auditorijos, kurioje rodė siaubo filmus, buvo ir ramybės kampelis, kuriame išsigandę studentai, galėjo atsipalaiduoti žiūrėdami ne tokius baisius vaizdo klipus. Vakaro staigmena ir kartu kulminacija - fakyrų „Ugnies rato“ pasirodymas. Bebaimių žmonių komanda šalia fakulteto atliko įspūdingą ugnies šou, kuris arbatos puodelį privertė laikinai padėti atokiau ir šildytis ugnies grožiu.

Studente,

Esi aktyvus, mėgsti muziką, patinka bendrauti su žmonėmis universitete ar už jo ribų? Nori kažko daugiau nei „barakas” ir ilgos paskaitos ar rimti namų darbai? Svajoji tapti radijo laidų vedėju, DJ’ėjumi, o galbūt norėtum rengti medžiagą laidoms ar atlikti praktiką? Turime pasiūlymą skirtą tik Tau! Atsinaujinęs ir atjaunėjęs KTU radijas „Gaudeamus“ kviečia prisijungti! Susidomėjai? Rašyk el. paštu: ktu.radijas@gmail.com. Juk žinai, geriau kartą pabandyti nei šimtą kartų išgirsti. Junkis!

Rugsėjo 2-ąją dieną įvykęs „BEST Kaunas“ organizuojamas renginys „Pažink Kauną KITAIP“ subūrė gausybę studentų smagiai praleisti laiką Kauno centre. Renginys kvietė pažinti miestą, o į jau pažįstamus pastatus ar nuobodulį keliančias gatves pažvelgti kitu kampu. Susibūrė gausus būrys ne tik pirmakursių iš skirtingų Lietuvos miestų, bet ir ERASMUS studentų. Virš šimto dalyvių sulaukęs renginys nustebino net pačius

10

NJUSPEIPIS

organizatorius. Dalyviams į pagalbą atskubėjo KTU ESN (aut.past. Erasmus Student Network) organizacijos nariai. Komandomis suskirstyti studentai vykdė inksmas užduotis: virė žalią kiaušinį Laisvės alėjoje, žaidė žaidimus, bei atsakinėjo į klausimus, pažindami miestą. Po smagios ekskursijos Kauno centre, studentai ne tik gavo dozę puikiųįspūdžių, žinių ir naujų draugų, bet taip pat buvo apdovanoti smaližių

mėgiamu skanėstu - „Planeta“ ledais, kuriuos dovanojo AB „Premia KPC“. Pažink Kauną KITAIP“ užbaigtas tradiciniu BEST Kaunas organizacijos šokiu. Organizatoriai džiaugėsi dalyvių šypsenomis, trykštančiu nuoširdumu bei nuotaika. „Tikimės visiems dalyvavusiems padėjome į Kauno miestą pažvelgti kitaip ir, kad šį renginį jie dar ilgai atsimins!” – teigia organizatoriai.


kITU kAMPU ANTIDEPRESANTAS STUDENTUI: MOČIUTĖ

M. STANKEVIČIŪTĖ D. LUKŠTA

Man – dvidešimt, mano močiutei – devyniasdešimt dveji. Aš studijuoju universitete, ji – gyvenime. Bet galbūt ji taip pat studijuoja universitete, bet kitaip. Apie tai ir pakalbėkime. Kažkada rusų klasikas Maksimas Gorkis yra pasakęs šiuos žodžius: „Gyvenimo universitetai“. Šie žodžiai gali būti nesunkiai pritaikyti mano močiutei Bertai, kuri turi vieną nuostabią savybę: nesvarbu, ar tai – lapkritis, ar pensija vėluoja pusvalandį, o pieniškos dešrelės vėl pabrango, negana to – „Žmonėse“ vėl tos apsinuoginusios mergos, močiutė Berta netgi tuomet nori gyventi. Sesijos metu, kai aš, kaip ir visi studentai, esu priversta mokytis, ji verda raugintų kopūstų sriubą su šutintomis bulvėmis ir sako, kad tai – pats geriausias maistas smegenims. Supykusi mane vadina „šliumperke“. Apėmus silpnumui, vos begalėdama paeiti, ji manęs klausia: „Ką aš be tavęs

daryčiau?“. Kai jai įjungiu vokiškus šlagerius, ji niūniuoja kartu ir atsisukusi į mane sako „Matai, kaip aš moku? O tu sakei, kad nieko nemoku.“. Kai sušalusi grįžtu pas ją iš universiteto, senelė pasitinka mane kepdama omletą ir virdama kavą, o valgant bent trisdešimt kartų paklausia „Ar skanu?“. Močiutė yra mano draugė, nes išklauso istorijų, kurios kitiems neįdomios. Jei paprašau blynų, ji keliasi šeštą ryto ir važiuoja į turgų pirkti tešlai obuolių. Savaitgaliais mes tvarkome butą ir vakare geriame arbatą. Tokiomis dienomis nesinori nieko keisti. Pas močiutę gera atvažiuoti ir po vakarėlių, nes net ketvirtą ryto ji mano, kad grįžti iš universiteto. Mes dažnai pykstamės ir aš visuomet jai sakau, kad daugiau pas ją negrįšiu. Bet senelė mane apkabina ir paklausia: „ar tu myli mane?“. Šeštadieniais šveičiu jai kojas akmenuku ir močiutės dėkingumo užtenka mums abiems. Labiausiai

mėgstu, kai močiutė pasakoja apie savo jaunystę ir dainuoja „Mamyte, nupirki man žirgelį“, nes pasakoja jau tūkstantąjį kartą, o jai atrodo, kad pirmąjį. Kartą per mėnesį ji eina kiton gatvės pusėn dažytis antakių ir pirktis oranžinės spalvos lūpų dažų, kuriuos pasideda ten, kur vėliau neberanda. Senelė skambina man po penkiolika kartų per dieną ir kaskart klausia, ar aš pavalgiusi, liepia mokytis, būti padoriai ir mažiau dažytis. Su močiute smagu kalbėtis apie madą ir vaikinus, nes ji žino, kas yra tikras vyras ir kaip reikia pasipuošti. Kartais sekmadieniais mes einame į bažnyčią. Vienas baisiausių dalykų gyvenime – sekmadienio ryte atsikelti prieš devynias. Tačiau pamačius pasitempusią senelę, kuri laukia tavęs, nesunku suprasti Hemingvėjaus žodžius: „Neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau.“.

NJUSPEIPIS

11


KOSMOSAI

Vyrų visata

Astronautas Dale Gardner pardavinėja senus palydovus. Galbūt čia lietuvių ateitis, žiūrint, kaip mums puikiai sekasi su naudotais automobiliais?

Kol dar visiškai iš komiškai trumpos visuomenės atminties neišblėso super-kietas marso roverio „Curiosity“ nusileidimas, noriu sudominti jus visus su viena iš mano mėgiamiausių temų, tai kosmoso tyrinėjimai. Na, tyrinėjimai nėra taip įdomu, kaip tai ką galima veikti kosmose. Visgi, dabar mes gyvename ateityje ir būtų labai gėda prieš tokius moksliukų dievaičius kaip Isaac Asimov ir Arthur Clarke, jeigu dabar nuleistumėm rankas ir apleistumėm kosmosą. Taip, nors NASA jau sustabdė „Šatlų“ eksploatavimą neturėdami jiems pakaitalo, tačiau galiu pranešti, kad nepaisant blogų naujienų, kosmoso tyrinėjimai paskutiniais metais pradėjo judėti labai pozityvia linkme. MARS ONE

Pradėkime nuo pačio įžūliausio, ambicingiausio ir beprotiškiausio projekto žmonijos istorijoje. Mars-One yra vieno lengvai išprotėjusio olando Bas Lansdorp ir jo draugų svajonė. Įsigilinus į projektą nesunku prieiti prie išvados, kad lengvųjų narkotikų legalizavimas tikrai apsimoka visuomenei, nes tokį projektą blaiviam sunku pagimdyti. Pirma – deadline beprotiškai arti ir tikrai gautų nuo Kenedžio pritarimo antspaudą – šiek tiek daugiau kaip 10 metų (2023). Antra – lapiškai gudrus planas, kaip už kelionę į marsą sumokėti – paversti visą tai realybės šou („Tikrų Žvaigždžių Duetai“pavadinimas darbinis), kurį pardavus televizijai už gaunamus reitingus sumokėti 6 milijardus amerikietiškų pinigų (palyginimui Curiosity kaina 2,5 mlrd.). Kainą padeda sumažinti tai, kad jie nekurs jokių naujų technologijų, o naudos tai, kas jau šiandien egzistuoja. Trečia – neįtikėtinai žiaurus žmonių išnaudojimas. Atsimenat visą realybės šou koncepciją? 4 astronautai bus atrinkti iš viso pasaulio balsavimo telefonu metodu. Ir bet kas gali užsiregistruoti. Visi pretendentai atliks privalomą 10 metų treniruočių programą, kuri taip pat bus rodoma per televiziją. Ir bet kas gali užsiregistruoti. Ir tada galiausiai per pasaulinį balsavimą bus atrinkti 4 patys laimingiausi žmonės pasaulyje, kurie bus pirmieji žmonės nusileisiantys Marse 2023 metais. Ir ar minėjau, kad bet kas gali užsiregistruoti? Visas projektas skamba per gerai, pradedant deadline, baigiant menka kaina. Ir taip, yra viena menka smulkmena, kuri galėtų apkartinti kelionę į Marsą. Visi astronautai vėliau turbūt bus žinomi kaip marsiečiai, gavę bilietą tik į vieną pusę. Tai gali būti sudėtinga paaiškinti savo antrajai pusei. Bet pasirodo, kai nereikia parskraidinti astronautų namo, kelionė daug pigesnė. Kol kas dar aktyvi reklamos kampanija neprasidėjo, taigi galit tai laikyti išankstiniu perspėjimu. Taigi „palaikinkit“ juos Facebook, pradėkit ruoštis astronautų atrankai ir žiūrėkit televizorių. Ir taip prisidėsit prie Marso kolonavizavimo.

KOMERCINIS KOSMOSO KARIAVIMAS

Naivūs moksliukai iki šiol nesugebėjo suprasti, kad jeigu nori vystyti kosmoso tyrinėjimus, reikia leisti žmonėms iš to užsidirbti. Tačiau visa tai pakeitė PayPal įkūrėjas Elon Musk, kuris vietoje to, kad už savo uždirbtus milijardus nusipirktų didelį namą, padarytą iš aukso, dramblio kaulo ir vulgarumo, nusprendė nusipirkti raketą ir ją paleisti į žvaigždes. Ir taip SpaceX, tapo labiausiai entuziastingai aptariama kompanija, neminint tų, kurios gamina muilo formos elektroniką su šviečiančiais ekranais. Kaip bebūtų keista, bet Mars One projektas taip pat ruošiasi naudotis SpaceX raketomis. Taigi SpaceX nusimato būti svarbi kosmoso logistikos dalis. Taigi tie, kurie buvo pamiršę arba nežinojo, prisiminkit šitą pavadinimą.

LIETUVIAI KOSMOSE

Kol kas šioje srityje mes dar daug nepasiekę. Vienintelė komanda, kuri užsiima kosmosu, tai Inovatyvūs Inžineriniai Projektai (iep.lt, parašykite jiems! ), patys kuriantys lietuvišką nano-palydovą, kurį paleis tarptautiniam QB50 projektui. Tai mažas kubas (10x10x10 cm), sveriantis ne daugiau kaip 1 kg. Prikištas elektronikos tam, kad tirtų žemutinę atmosferą. Bet aš tikiuosi, kad taip pat nepamirš įdėti kameros nuotraukoms. Taigi šioje vietoje reikia dėti daugtaškį, kurį tikiuosi užpildys gabūs studentai.

KOSMOSAS IR TU

Esat girdėję apie Kickstarter? Tai va, už menkus 300$ ten galėjote nusipirkti sau mažytį palydovą. Tačiau tai ne vienintelis projektas, susijęs su palydovais – „SkyCube“ verslo planas yra suteikti žmonėms galimybę pasidaryti nuotrauką Facebook profiliui iš kosmoso. Jeigu jus tai domina, sekite naujienas ir jūs taip pat galėsite prisidėti prie kosmoso tyrinėjimo, nes šitie projektai žada kartotis.

Taigi, brangieji, kelkit akis į dangų, svajokit ir atraskit stebuklus. Ir taip, mano mylimiausia daina, dabar yra „We‘re NASA and We Know It“. Ahh, Houstonai, mes baigėme ir laukiame jūsų atsakymo ir slaptažodžio į jurgelaitis.raimondas@gmail.com, over... R. JURGELAITIS

12

NJUSPEIPIS

IŠ „NASA” ARCHYVO


Minties grūdas

TRIPTIKAS. AŠ, TU IR PYKTIS

Skersvėjis užtrenkia duris. Tapau Tau artima? Maniau. Tu tapai man artimu. Vos patikėjau, jausmams būnant tikriems - viskas subliuško. Nežinau, ant ko pykstu labiau – ant Tavęs ar savęs. Tavęs – kad neišpildei mano svajų ir lūkesčių? O gal greičiau savęs, kad įsiskaudinau per daug svajodama? Kad nepasilikau nei vienos kaukės?... Norisi pamiršti Tavo veidą. Viduje sujaukta. Vis dar jaučiu Tau, dar noriu turėti svajones... Vos audrai nurimus, šiltas vėjelis praveria durų plyšį.

Aš vienas sau. Arba Kai pykstame ant mylimuju, draugu ir artimuju...

„Late“ kava tyliai aušta. Šypsausi nutylėdama pikantiškas smulkmenas. Nebesugebu būti nuoširdi. Viduje kartkartėmis sukirba nepasitenkinimas, užslėptas mažas pyktis. Gal savanaudiškas, gal dėl dėmesio stokos: „Draugus nelaimėje pažinsi, o štai, kai man peties reikėjo – ji buvo užsiėmusi, nesiteiravo... o dabar jai prireikė ir prisiminė. Negaliu pasikliauti kitais - tik savimi...“ Skubu teisti. Vėliau suprantu, kad tuomet – nesupratau iki to, kai išgyvenau tą patį savaip. Skirtingi poreikiai, užimtumas, kažkas atimantis energiją ir mintis... Turbūt ne veltui žmones suartina bendri interesai, bendri gyvenimo etapai – supranti, kai pats išgyveni. Tačiau jei brangu, supratus klaidas atsiprašysi ir atleisi, vertinsi. „Artimi draugai ne būtinai tie, kurie greta, bet tie, apie kuriuos dažnai pagalvoji.“ Tie, kas išties artimi, artimais ir išliks: ir besikeičiant gyvenimo etapams, ir klystant, ir pykstant ir mylint... Klegančios šypsenos, vyno taurė už draugus, kurie išlieka.

Konkurencija, keliami pavyzdžiai, liepimas draugauti, panašumai, nors gyvenime – niekas, apart šeimos nesieja? Skirtingi charakteriai ir bendras Blek. stogas. O gal tiesiog nemokame priimti žmonių tokių, kokie jie esti? Tik išmokęs priimti artimuosius tokius, kokie yra, galėsi pradėti pažinti ir priimti save tokį, koks esi. Temperamentų ir charakterių nepasirinksi. O kartais to nesuprasdami nesutariame su „veidrodžiais“... Darną išlaikys bendravimo bei atstumo balansas bei kantrybė. Niekas nėra be ydų, taigi kodėl nemokame priimti kitų trūkumų? 1 2

3

4 5 6 7

9

8 10 11 12 13

14 15 16 17 18 19 20

7. Vargšas dangaus kūnas, kuris ankščiau buvo laikomas planeta, bet dabar yra D. IBIANSKAITĖ išmestas iš Saulės sistemos planetų vakarėlio. 20. Jis – vienas iš žymiausių anglų poetų ir dramaturgų. Parašė 38 pjeses, 154 sonetus ir keletą epinių poemų. Buvo įtarinėjamas, kad yra homoseksualas, kas tuo metu buvo gana nepriimtina. Kas jis? 9. Ian‘o Fleming‘o sukurtas personažas, britų slaptosios žvalgybos tarnybos agentas, dažnai vadinamas kodiniu pavadinumu susidedančiu iš trijų skaičių. 8. Amerikiečių epinė fantastinė kosminių nuotykių epopėja, kuri susideda iš dviejų trilogijų – originaliosios trilogijos ir priešistorinės trilogijos. Tai tapo populiariosios kultūros fenomenu, kuris dar iki dabar yra gajus. Tai – „... karai“. 11. Vienas iš populiariausių pasaulyje alkoholinių gėrimų. Trečias gėrimas pasaulyje pagal populiarumą nusileidžiantis tik vandeniui ir arbatai. Kas šis dievų nektaras? 12. Žaibolaidžio išradėjas, amerikietis, žymus JAV politikas, rašytojas ir dar daug daug kas. Sakė, kad laikas – pinigai. 10. Komandinis žaidimas, žaidžiamas ant ledo, kurio metu stumiami granitiniai akmenys į tolį link taikinio. Akmeniui kontroliuoti naudojamos šluotos. Kaip vadinasi šis sportas? 13. Anglų jūrininkas, viena reikšmingiausių asmenybių geografinių atradimų istorijoje. Įnešė žymų indėlį į planetos pažinimą. Atrado Kalėdų ir Sandvičo

(sumuštinių?) salas. Kas šis kapitonas? 5. Pati sunkiausia, stambiausia pasaulyje gyvatė, gyvenanti Pietų Amerikos džiunglėse ir galinti sverti iki 250 kg. Žmonių, vis dėlto ji nevalgo. 19. Tai vienas seniausių kultūrinių augalų. Senovės lietuviai šitą augalą naudojo maistui, bei iš šio augalo pluošto vyjo tvirtą virvę. Šių dienų lietuviai šį augalą pažįsta visai kitokiu pavidalu. Kas šis augalas? 15. Japonų nacionalinis patiekalas, tam tikru būdu patiekta žalia žuvis. Nors kilo iš Japonijos, jį patiekiančių restoranų yra visame pasaulyje, o tikroji gimtinė iš tiesų yra Kinija. Kas tai? 2. Koks yra mokslas, tiriantis ugnikalnius, lavą, magmą ir su jais siejamus geologinius reiškinius – vulkanų susidarymo priežastis, jų struktūrų ir vystymosi dėsningumus? 1. Antikos mūšis, kuriame atėniečiai, vadovaujami Miltiado, laimėjo prieš Darijaus I-ojo persų kariuomenę. Vieno didvyrio garbei, kuris nubėgo peščiomis ilgą kelią, kad praneštų žinią, jog laimėjo graikai, dabar yra rengiami šio mūšio vardu pavadintos bėgikų varžybos. 16. Kas yra lingvistinių ženklų sistema, kurios paskirtis – būti žmonių susižinojimo, jų bendravimo priemone, arba atlikti komunikacijos funkciją? 4. „Sustok, akimirka žavinga“ – kuriame klasikiniame vokiečių literatūros kūrinyje buvo pasakyti šį frazė? 3. Graikų mitologijoje - moterų karių tauta. Yra sakoma, kad jos nusipjaudavo savo vieną iš krūtų tam, kad joms netrugdytų šaudyti iš lanko. Kas šios šaunios damos? 18. Koks yra socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui? 6. „Žinau, kad nieko nežinau“ – kas pasakė šią garsią frazę, kuri tinka dažnam studentui?

NJUSPEIPIS

13


„MOTERIŠKAS BATAS” KELIAUNINKO AKIMIS

Už tvoros

Nuovokieji, ko gero, suprato, jog nemėginsiu aptart moters apavo, nes su tuo neturiu nieko bendro. Taip, šį kartą po padidinamuoju stiklu šalis, kurios vardą išgirdus, kyla begalė asociacijų: pasta, Ferrari, Koliziejus, D&G, Mona Liza ir šimtai kitų garbingų Italijos pasididžiavimų. Tačiau banalu kalbėt apie tai, kas kalba pats už save. Todėl šiandieninis mūsų akiratis kryps į kitus dalykus, kurie verti „Njuspeipio“ atidėsnio žvilgsnio ir kai kurių mitų sulaužymo. Pirštinės ir vilnonės kojinės – Sì!

Jei į kelionės maršrutą įtrauktos vietovės su bent pusantro kilometru aukščiu (t.y. kažkur šalia kalnų kurorto ir tikrai nereikia, kad tai būtų Alpės), šie šildantys atributai rekomenduotini ar net būtini. Nesvarbu, kad ir vasarą, kai dieną pakanka šortų bei marškinėlių. Įlindus į pavėsį ir sulaukus nakties, itališka „šiluma“ primena lietuviškus šalčius. O kai nesi pasiruošęs tam, tenka ant savęs vilktis visus rūbus, kurie tik pakliūna po ranka.

Žodynas – atgal ant prekystalio

Be abejo, jeigu vis tik paskubėjote įsigyti, galite jį turėti su savimi. Tačiau lengva ranka išsiversite ir be šios pagalbos. Italija - nebėra ta šalis, kur vietiniai angliškai kalbantiems turistams purto galvas. Priešingai, net ir vyresnio amžiaus žmonės sutikti gatvėje prašant pagalbos surasti artimiausią prekybos centrą maloniai padės. Arba prie atrakcionų parko patys užkalbins ir pasakys, jog italai šiandien „pakraus“ vokiečiams EURO 2012 pusfinalyje (kas, ir įvyko, tačiau ne 2:0, kaip kolega spėjo tąkart). Tarp kitko, Italija niekuo nesiskiria nuo Lietuvos, po pergalingų rinktinės mačų. Ir nedideliuose miesteliuose po vokiečių nušlavimo žmones skrido į gatves su savo automobiliais sveikindami vieni kitus.

Dujokaukės Venecijoje – neprireiks, tik purškalo nuo įkyrių „musių“

Kiekvienas, prieš važiuodamas (kur jau ten važiuodamas, labiau tinka žodis nuplukdomas) į šią vietą, yra girdėjęs, jog ten smirda. Ir visgi, laimei nosies ertmių neteko užspausti pirštais. Tačiau Venecija išlieka Venecija. Mases traukiantis miestas, o kur masės, ten ir prekeiviai. Ir ne šiaip prekeiviai, o uodegos, kurios prisikabinusios seks kad ir lygi pasaulio krašto. Iš afrikiečių vos už 10 Eurų gali gauti kokios tik nori firmos rankinuką. Tačiau dar įkyresni - indai, siūlantys skraidančius žaislus už 1 Eurą. Bet nepaisant to, smagu išvysti gandolas, įmerkti kojas į kanalo vandenį (o jis tikrai daug švaresnis, negu manote) ir pajausti legendinio miesto dvasią!

14

Žavesinga žaliai-balta-raudona šalis

NJUSPEIPIS

Motinos gamtos grožis

Taip, Italijoje ji neretai lieka nuošalyje. Normalu, gi tenka varžytis su aukščiau išvardintais „konkurentais“, kurie turistams yra patrauklesni. Na, bent jau itališkos virtuvės gurmanai ir architektūrinių šedevrų megėjai pro automobilio langą negali nepastebėti kalnuotų vietovių, krištolo skaidrumo ežerų ar nesibaigiančių žemės plotų vynuogynų (atrodo, kad kiekvienas laisvas kampelis užmiestyje užsodintas vynuogėmis!). Tačiau žmogaus rankų nepaliestų kūrinių megėjams specialus pasiūlymas - grotų trio (Poezijos, Neptūno ir Žydroji) . Poezijos grotoje nuo senų laikų įkvėpimo sėmėsi poetai. Pasak legendos, poetams save surast padėdavo čia besimaudanti gražuolė mūza. Na, bet kuriuo atveju ten verta nuvykti ir dabar. Senųjų mūzų gal ir neišvysite, bet gal vieną kitą XXI-ojo a. ir rasite! Gražuolių paieškos Neptūno grotoje daug naudos neatneš, tačiau į stalagmitus ir stalaktitus pavarvint seiles patartina. Kaprio saloje rasime paskutinę, bet ne prasčiausią urvų ir grotų landynę. Labiausiai akį traukianti Žydroji grota pasiekiama laiveliu. Į šį gamtos stebuklą, pro jūros mėlį patenka saulės spinduliai, taip viską nudažantys skaisčiai melsva spalva.

Itališkas magnetas

Kaip bežvelgsi, žaliai-balta-raudona turi savo žavesio. Net ir trumpai pasisvečiavus norisi grįžti dar kartelį. Itališka pica, vynas, ledai – šiuos dalykus būtina paragauti, o paragavus, norisi ir dar (tik ar piniginė beleidžia?). Kitas svarbus aspektas, italai nėra apkrauti varginančios kasdienybės. Mieste rieda nesuskaičiuojama gausa dviratininkų, o taip pat ir bėgikų. Žmones paprasti ir tuo pat metu elegantiški. Atrodo, viskas taip, kaip rodoma ir kine... tačiau geriau vieną kartą pačiam pamatyti, nei 10 kartų tai pamatyti per plokščiąją dėžę. Ciao!

R. ŽILINSKAS E. GENDRĖNAITĖ


Fotoreportažas

KRIKŠTAS

Ar užskaitot? Užskaitom! K. LENDRAITIS

Pakelkim mes savus draugus. V. KAIRYS (KTU FOTOSTUDIJA)

Šokiai pokiai V. KAIRYS (KTU FOTOSTUDIJA)

Buvo va taip gerai!

V. KAIRYS (KTU FOTOSTUDIJA)

Rugsėjo 27 d. Kauną sudrebino tradicinis pirmakursiams skirtas renginys „KTIKŠTAS‘12“. Organizatoriai – KTU Studentų atstovybė – pakvietė audringai paminėti savo krikštą „Fluxus ministerijoje“. Renginio metu universiteto naujokus pasitiko įsimintina programa, kurios jie nepamirš visus keturis studijų metus. Šėlti ir švęsti iškilmingo tapimo „fuksu“ minėjimui buvo skirtos dvi scenos: viduje pasirodė Vee Diawara su Žilvinu Sebeika „No DJ“ projektas bei kiti atlikėjai. Lauke visų laukė Dj scena. O kokia gi šventė be daugybės prizų, žaidimų ir, žinoma, alaus. Šio renginio akimirkomis ir dalinamės.

Diawara „in da house“ K. LENDRAITIS

Miega, ar mėgaujasi?

V. KAIRYS (KTU FOTOSTUDIJA)

K. LENDRAITIS

NJUSPEIPIS

15


KAI ATEITIS TAVE APLANKO...

Šulinys Vieną akimirką ateitis atrodo skaidri, kaip krištolas, kitą – ji virsta intriguojančia paslaptimi.

G. VASILIŪNAITĖ K. LENDRAITIS

Praėjusią savaitę, mano planas būti nuolat tobulai pozityviai, nuėjo niekais. Manau, kad ganėtinai sunku džiaugtis gyvenimu, kai vos pasikeli iš lovos, ypatingai tokiai neprofesionaliai optimistei, kaip aš. Laimei, nusprendžiau važiuoti namo pasigydyti ir leidau mamai mane paslaugyti (nežinia, kiek tai džiaugsmo jai suteikė...). Todėl greitai pasveikau atvirkščiai - nei mano draugė, kuri ne tik kad nesiilsėjo, bet dar ir mokėsi! Aš niekad nesuprasiu jos priežasčių, kad ir kaip dažnai ji man jas vardintų... Ateitis. Visi dėl jos labai rūpinasi. Dauguma net nesustoja pagalvoti, kad galbūt save kartais per daug spaudžiame ir iš visų svajonių nieko nebelieka. Kad ir mano draugė – ji tiek save spaudžia, kad po to serga mėnesiais. Ar nuo to kam nors geriau? Mums dabar taip dažnai kiša į galvas motyvacinius šūkius kaip: „Niekada nepasiduok!“, „Nesustok pusiaukelėje!“, „Jeigu nepasisekė, surask kitą būdą, kaip pasiekti savo svajonę!“ ir pan. Bet niekas mums nepasako, kad kartais sustoti vis dėl to reikia, kad mes galutinai nesugadintume to, dėl ko taip įnirtingai darbavomės. Atsimenu, kažkada sau pasižadėjau taip dažnai nebegalvoti apie ateitį. Galvojau, kad tai nėra svarbu – kas bus, tas bus. Gyvenime reikia džiaugtis viskuo, ar ne? Juokinga, nes dabar galvoti apie ateitį reikia labiau nei bet kada. Mes gyvenam tokioje nežinomybėje, kuria galbūt ir galima mėgautis, jeigu esi visiškai paprastas žmogutis. Juk, atrodo, mes turim viską – šeimą, namus, galimybę mokytis ir netgi tą nelemtą pasirinkimo laisvę, kuri atneša vien galvos skausmą... Tai kodėl vis negana?

KOMIKSAI

Aš visada įsivaizdavau ateitį, kaip labai debesuotą dangų, pro kurį kartkartėmis prasiveržia saulės spinduliukai. Tą akimirką, kai saulutė prasiveržia, viskas atrodo taip aišku, taip gražu... Bet debesys tuojau viską vėl paverčia paslaptimi. Čia greičiausiai ir yra toji meilė nežinomybei, kurią smalsūs žmonės taip mėgsta. Bet kartais yra dalykų, kurių geriau ir nežinoti. Aš labai dažnai gailiuosi, kad leidau čigonei perskaityti savo delną (nors nežinia, kodėl aš tuo tikiu...). Nenoriu žinoti, kas manęs laukia. Tas nekantrumo jausmas ir yra ateities grožis...

A. ŽILINSKAS

18

NJUSPEIPIS


Palaida bala

Sudoku

epinė knyga. Septyni šimtai trisdešimt trys D. IBIANSKAITĖ puslapiai gryno genijaus darbo – tai „Gargantiua ir Pantagriuelis“. Neišsenkamo humoro, bet tuo pačiu ir gyliausios išminties persmelktas veikalas yra vienas iš svarbiausių Fransua Rablė gyvenimo darbų. Pats autorius buvo itin įvairiapusiška asmenybė – ne tik, kad turėjo trisdešimt du vaikus, bet ir buvo to meto žmogui labai išsimokslinęs vyras. Rašytojas puikiai išmanė teisę, filosofiją, mitologiją ir mediciną. Tikras milžinas, tikras antžmogis. Jei jau prakalbom apie milžinus, tai ar žinojote, kad vienas iš pagrindinių knygos veikėjų – Gargantiua – ir yra milžinas? Jo motina nešiojo jį savo įsčiose dvyliką mėnesių, o kai pats Gargantiua nusprendė, kad jam jau laikas belstis į šį pasaulį, jis gimė per... savo motinos ausį. Jo sūnus, Pantagriuelis, taip pat neeilinė asmenybė. Keliautojas, atradėjas ir taipogi milžinas, sunkiai tilpęs į laivą, su kuriuo keliavo po platųjį pasaulį. Taigi, jei norite pasijuokti taip garsiai, kaip kad milžinai juokiasi – griebkite „Gargantiua ir Pantagriuelį“. Jei norite išmokti kažką apie mitologiją, teisę ar filosofiją - griebkite „Gargantiua ir Pantagriuelį“. Jei nenorite leisti savo brangaus laiko niekams griebkite „Gargantiua ir Pantagriuelį“. Šiaip ar taip, mielieji, ši knyga yra klasikinis šedevras ir ją perskaityti reikėtų visiems, tad - pagaliau griebkite „Gargantiua ir Pantagriuelį“.

D. GUDEIKA

Anekdotai

*** Prasilošė žmogelis kazino. Iki cento. Išeina į lauką, prieina prie taksi: - Klausyk, būk žmogus, pavežk mane namo už dyką. Šiandien visai prasilošiau. Kitą kartą aš tau su kaupu užmokėsiu. Bet taksistas nesutiko vežti ir dar iškoliojo žmogelį. Supyko žmogus, parėjo namo pėsčias. Kitą kartą tas žmogus kazino išlošė daug pinigų. Išeina į lauką, žiūri trys taksi mašinos stovi. Ir trečias tas, kuris praeitą kartą jo nepavežė. Prieina žmogus prie pirmos mašinos ir sako: - Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo parvežti? - Žinoma galiu!!! - O dar už 100 dolerių ar gali man atsiduoti? Taksistas kad šoko: - Eik iš čia, tu iškrypėli!!! Žmogelis priėjo prie antro taksisto. Istorija pasikartojo. Ir antrasis jį nuvijo. Tada prieina prie savo nedraugo: *** *** Veiksmas vyksta skaistykloje. Tą dieną - Klausyk, ar tu gali mane už 100 dolerių namo pavežti? Kalbasi du kaimynai: - Klausyk, tu jau nepyk, kad mano šuo tavo vištas skaistyklon atsiųstos vien moterys. Šventas - Aišku galiu, kokios problemos! Petras klausia: papjovė. Įsėdo žmogus į mašiną ir sako: - Nieko, aš jį vakar su savo žiguliuku pervažiavau. - Kurios buvo neištikmos savo vyrui žingsnis - O dabar pro tas dvi mašinas lėtaaai, lėtaaai pravažiuok... į priekį. - Tai nieko baisaus, mano sūnus šįryt ant tavo *** Visos šast, tik viena stovi. Petras sako: žiguliuko su vinim velnią nupiešė. Pas Petriuką į namus atėjo mokytoja. - Aišku aišku, visos į pragarą, kurčioji irgi. - Nepergyvenk, aš jam šratais į subinę įkaliau. - Ar mama namie? - klausia ji. - Tai nieko baisaus, jis prieš pusvalandį su - Ne, mama dar negrįžo, - sako Petriukas. *** Graikas, airis ir portugalas atėjo į barą išgerti - O tėtis? kanistru išėjo tavo namo padegt. taurelės. Kas apmoka sąskaitą? Vokietis. - Nieko, svarbu kaimynams gerai sugyvent. - Tėtis irgi pasislėpė.

Kontaktai: Adresas: K. Donelaičio g. 73, LT- 44029, Kaunas El. Paštas: Njuspeipis@gmail.com www.Njuspeipis.lt

Redaktorius: Audrius Žilinskas

Redaktoriaus pavaduotojas: Ignas Gaižauskas Maketuotojai: Tomas Liutvinas Evelina Plonytė Indrė Zemlerytė Julius Žaldokas

PUSĖ LITRO GEROS KNYGOS IR KELI ŠIMTAI PUSLAPIŲ GEROS ARBATOS

Ruduo. Ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai. Ruduo. Šalta – į gamtą jau nelabai traukia eiti, nes nušalę ir pamėlę pirštai tikrai nėra mano, o, manau, ir jūsų siekiamybė. Tad kas daugiau belieka? O gi išsivirti pusę litro karštos arbatos ir paimti į rankas puikią knygą. Tačiau iškyla dilema – KOKIĄ? O gal geriau KIENO? Tenka šauktis visų įmanomų literatūros dievų pagalbos. Ir ,ach, vienas iš jų atsiliepė ir paprašė manęs, jums apie jį ir jo darbus pasuokti panegirikų. Jis – didis vyras (ne iš ūgio ar svorio), prancūzų rašytojas, satyrikas gyvenęs tolimais Renesanso laikais. Žinomiausia yra jo viena, tačiau

Njuspeipio ieškok: Žurnalistai: Spausdino: Evelina Kuodytė UAB „Spindulio spaustuvė“ Kaune – KTU, VDU, ASU, LSMU, KK, MRU, VU KHF, Algirdas Musneckis Raimondas Jurgelaitis Fotokorespondentai: LKKA, KTU Gimnazija, Kolpingo kolegija, Justinas Lekavičius (vyr.) Viktorija Juciūtė Graičiūno AVM, „Vero Domantas Mizeikis Dalius Gudeika Cafe“, Eglė Gendrėnaitė Gintarė Vasiliūnaitė „Džem Pub“, „B.O.“, Algimantas Krasauskas Rusnė Vaitiekūnaitė „Supremo“, ‚Mio“, Dainius Lukšta Robertas Žilinskas „Coffee inn“. Kasparas Lendraitis Gintarė Roličiūtė Vilniuje – VU. Marta Stankevičiūtė Viršelio nuotrauka: Monika Kriščiūnaitė Rūta Zinevičiūtė R. Vaitiekūnaitė

Visa medžiaga, pateikta „Njuspeipyje“, yra laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti, be redakcijos sutikimo, draudžiama. Redakcijos nuomonė nebūtinai turi sutapti su respondentų, straipsnių herojų bei autorių nuomone. Už reklamos ir asmeninių skelbimų bei juose pasitaikančias klaidas redakcija neatsako. Dėkojame Arūnčikui, už „Njuspeipio“ idėją, LSS už finansavimą, KTU SA už patalpas.

NJUSPEIPIS

19


Njuspeipis #87 - Be Pykčio!  

Njuspeipis #87 - Be Pykčio!

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you