Page 1

Nr. 5 (116)

Labas

Telšių „Atžalyno” progimnazijos laikraštis. 2018 metų birželis

Mieli buvę mano mokiniai, greitai bėga laikas, užmaršty palikdamas metus. Vienerius... Kitus... Jis nusineša auksaspalvius rudenis, spindinčias žiemas, kvepiančius pavasarius, nerūpestingas vasaras. Puikiai prisimenu, kaip prieš aštuonerius metus į mano klasę atėjo būrys „kodėlčiukų“ – net 26 mergaitės ir berniukai. Manau, kad greitai suradom bendrą kalbą. Buvot aktyvūs, drąsūs, smalsūs ir labai mieli. Tokie man išlikot iki šiol. Ir dabar džiaugiuosi, matydama jus mokykloje skubančius, lekiančius, ryškiai matomus mokyklos veikloje. Ir staiga – skambutis! PASKUTINIS... Neskubėkite! Stabtelkite! Tegul Jums pakanka LAIKO viskam... Tegul Jums pakanka laiko tinginystei, klaidoms, savarankiškumui, drąsai, juokui, naujovėms, ryžtui, skausmui, pykčiui, meilei, kančiai, miegui, šypsenai, naujoms idėjoms, mokslui, menui, nuovargiui, prisiminimams, iššūkiams... Tegul užtenka laiko VISKAM! Sėkmės Jums linki pirmoji mokytoja Eugenija Kavaliauskienė

Brangieji aštuntokai, liūdna, kad taip greitai prabėgo net aštuoneri mokslo metai šioje mokykloje. Kartu mes praleidome ketverius metus, tai yra net 1460 dienų. Buvo dienų linksmų ir liūdnų, prasmingų ir beviltiškų. Draugavome, gydėmės traumas, pykomės, taikėmės ir vėl draugavome. Džiaugiausi, kai užbėgdavote į klasę papasakoti įvairiausių naujienų. Smagu buvo sutikti jus mokyklos koridoriuose bešėliojančius, krečiančius išdaigas, kartais susirūpinusius, bet dažniausiai besišypsančius, visada tokius savus ir mielus. Prisimenat spalvotus varpelius, ant kurių jūsų tėveliai dar pirmoje klasėje rašė palinkėjimus ir kuriuos skaitėme baigę ketvirtą klasę? Daug gražių, šiltų žodžių, minčių išgirdote. Tikiuosi, kad jūsų tėvelių svajonės išsipildys ir jūs užaugsit dorais ir gerais žmonėmis. Sėkmės! 8a klasės pirmoji mokytoja Diana Riškienė


Labas

2018 m. birželis

Nr. 5 (116)

2

Prisiminimais dalijasi Auklėtoja Ketveri metai žmogaus gyvenime – tai ir daug, ir mažai. Jei tie metai būna geri, pilni malonių įvykių, jie prabėga greitai. Per tuos ketverius metus, kuriuos aš vadovavau savo auklėtinių klasei, buvo daug visko. Į juos sutilpo ir malonūs dalykai, ir rutina, o kartais ir į neviltį varantys nutikimai. Turbūt niekas nepamirš mūsų pirmos ekskursijos su septintokais į Klaipėdą, lankymosi Jūreivystės mokykloje, kur buvo galima pamėginti šiuolaikinės technikos dėka įplaukti laivu į uostą, ekskursijos, kai kartu su mokyklos direktoriumi žavėjomės delfinų pasirodymu. Visada bus linksma prisiminti, kaip su policijos ekipažo palyda važinėjome po Kauną, nors turėjome tris telefonus su navigacija. Septintoje klasėje rudenį linksmai pasipliuškenome Jūrmalos vandens parke, o vasarą jau važinėjomės Anykščių rogučių trasoje, aukštais laiptais lipome prie Biliūno kapo, karstėmės

po medžius, o paskui dar „įvarėte“ man siaubo, kai keli sugalvojote paskraidyti tarp pušų, pririšti prie guminių virvių.

kaip vienas politinis veikėjas ėjote per „lūžtantį“ ledą, nuo kurio man sunkiai sekėsi jus nuvaikyti.

Prieš Naujuosius metus jums labai pasisekė nustebinti Vilniuje Valdovų rūmų darbuotojas, kai ekspozicijos apžiūrai jums pakako 20 minučių. Tai tikriausiai buvo Lietuvos rekordas! Po tokio maratono buvo galima ramiai atsikvėpti (gal net nusnausti) planetariume.

Dėkoju tiems, kurie dalyvavo renginiuose, jautė atsakomybę už patikėtą užduotį, buvo mano pagalbininkai.

Sveikatingumo dienos turbūt taip pat nebus greitai pamirštos, ypač paskutinė, kai vos ne

8a – tai paskutiniai mano auklėtiniai. Visiems jiems linkiu surasti savo vietą gyvenime, naujų draugų (nepamiršti ir senų), pasiekti geresnių mokymosi rezultatų jau kitose mokyklose. 8a klasės auklėtoja Birutė Raibužienė


Labas

2018 m. birželis

Nr. 5 (116)

3

Auklėtojos žodis Eisit jau… Kaip niekad šypsos saulė Ir kaip niekad mokykla jauki. Priešaky toks nuostabus pasaulis, Miestai ir žvaigždynai priešaky. Tegul keliai nebūna klampūs, Nauji draugai – tiktai tikri, Prisiminimai lieka brangūs, Toje trumputėj praeity.

Ketveri mūsų bendravimo metai. Daug ar mažai? Vis pasižiūriu į jūsų – penktokų – nuotrauką. Tokie mažiukai, nedrąsūs, besišypsantys. O dabar – paaugę, surimtėję, šaunūs jaunuoliai su savo pomėgiais, siekiais, svajonėmis. O kiek daug gražių akimirkų per tuos metus buvo!.. Tai mūsų visos ekskursijos, išvykos, žiburėliai, pasisėdėjimai prie arbatos puodelio, mano „kelionės“ į Afriką (bet ten taip ir neišvykau), „Superklasė“, „žvejyba“ Durbino upelyje, „Naktis mokykloje“... Daug, daug visko buvo. Branginu ir branginsiu kiekvieną minutę, kai mane nustebindavot, išgąsdindavot, pralinksmindavot, pamokydavot. Kuo geriausios sėkmės, mieli mano progimnazistai! Linkiu tapti pačiais geriausiais gimnazistais. 8b klasės auklėtoja Marytė Beinorienė

Kai reikia atsisveikinti... tokiomis akimirkomis prisimename pirmuosius žingsnius šioje mokykloje. Kiekvienam jie buvo skirtingi, tačiau būdami pradinukais „Atžalyne“ jautėmės laisvai, buvome nuoširdūs ir labai draugiški. Vėliau ėmė skleistis mūsų asmenybės, ryškėti skir-

tingi charakterio bruožai, gebėjimai. Mokykloje mes užaugome. Keitėsi mūsų požiūris į pasaulį, į tarpusavio santykius, į pačius save. Bėgant paskutinėms savaitėms progimnazijoje suvokiame, kaip svarbu yra branginti kartu praleistas akimirkas, kurių kartais nevertinome. Šiandien norisi pasakyti viena: neįsivaizduojame jaukesnės vietos už savo mokyklą, kur visada jautėmės kaip namuose: čia mums buvo gera, žinojome, kad esame mylimi, nebijojome reikšti savo nuomonės, visada jautėme palaikymą iš mokytojų ir draugų. Todėl išeiname pasitikintys savimi ir pasirengę drąsiai ieškoti savo kelio. Ne visada mokykloje buvo labai lengva. Galime pasakyti, kad mokymosi krūvis buvo nemažas, užtat išmokome atsakomybės. Už tai dėkojame visų dalykų mokytojams, kuriuos buvo labai smagu pažinti. Su jais bus sunku išsiskirti, nes visus juos pamilome. Savo mokytojus drąsiai galime vadinti antraisiais tėvais, kurie negailėjo patarimų, kaip geriau išmokti mokomąjį dalyką, bei dalijosi ir gyvenimiška patirtimi. Labai labai ačiū pradinių

klasių mokytojai Eugenijai Kavaliauskienei, kuri buvo lyg pati rūpestingiausia mama, išmokiusi mus mandagumo, drąsos, pasitikėjimo savimi, nuoširdumo, kad sėkmingai galėtume žengti tolimesnius žingsnius savo mokykloje. Ne mažiau esame dėkingi auklėtojai Marytei Beinorienei, kuriai teko nelengva dalia ištverti mūsų paauglystę su išdaigomis ir nuoskaudomis. Tačiau kartu išgyvenome ir be galo daug gražių akimirkų. Ilgai prisiminsime klasės valandėles, ekskursijas, renginius ir, aišku, pokalbius prie arbatos puodelio per vasaros atostogas. Bus labai gaila užverti pačios nuostabiausios mokyklos duris, atsisveikinti su tuo, kas mums yra labai brangu. Tikimės, kad tai, ką iš čia išsinešame, lydės mus visą gyvenimą. Ačiū už žinias, šilumą, meilę ir pačius geriausius išgyvenimus. Kornelija Gargasaitė, Karolina Noreikaitė ir Akvilė Gedvilaitė, 8b klasės mokinės


Labas ...Juk taip nebūna, kad atsikeli vieną rytą ir pasijunti suaugęs. Žmogaus gyvenime yra nuostabus metas – vaikystė. Gera mažam vaikui: pastatei pilį – ir tu jau statybininkas, bėgi birbdamas, iškėlęs rankoje žaislinį malūnsparnį, ir tu jau lakūnas, matuoji lėlei temperatūrą – tu jau gydytoja... Mažos kojelės, mažos rankelės, o norai – dideli ir lengvai išsipildantys. Bet vaikas greit stiebiasi. Laikas, kai vaikystė, pastvėrusi lėlę ar kamuolį, nueina..., o tu lieki kitame – paauglystės, brendimo – etape. Bręsta mintys, keičiasi svajonės, keliami nauji tikslai, skuba prabėgti dar vienas etapas – pagrindinio ugdymo programos 1-oji dalis. Baugu? Ko gero, nes priekyje nežinomybė, nauji iššūkiai, patirtys... Kiekvienų metų pavasarį skamba paskutinis skambutis kviesdamas atsisveikinti su baigiamųjų klasių mokiniais ir išleisti juos į tolesnį gyvenimo etapą, į kitas mokyklas. Šiemet atsisveikiname su antra progim-

2018 m. birželis nazistų laida. Kiekviena laida yra savita, paliekanti išskirtinius prisiminimus. Mūsų bendruomenės glėbyje užauga vaikai, įgyja drąsos, vienus ar kitus gebėjimus, atsisveikina su vaikyste, o netrukus ir su progimnazija. Šioje laidoje užauginome nemažai aktyvių, kūrybingų, iniciatyvių asmenybių. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris nors ir maža dalele prisidėjote prie progimnazijos veiklos, jos vardo garsinimo rajone ar respublikoje. Šiltai bendravome ir kūrėme pozityvius bendradarbiavimo santykius su Mokinių tarybos nariais. Nuo šeštos klasės Mokinių tarybos pirmininko nelengvas pareigas atsakingai ėjo Nerijus Gustys. Kad galima juo pasitikėti, kad yra atsakingas, norintis tobulėti, pastebėjau dar tada, kai jis buvo pradinėse klasėse, kai ruošėmės rajoniniam konkursui Šeimos metams paminėti. Nuo tada Nerijų „auginome“ daugelyje patirčių, kvietėme dalyvauti konkursuose, įvairiose programose mokykloje, rajone bei respublikoje. Visada džiugino jo pozityvumas, geranoriškumas, aktyvi veikla Mokinių taryboje, rajono mokinių parlamente, Lietuvos

Nr. 5 (116)

4

moksleivių sąjungoje. Visada noriai į progimnazijos popamokinę veiklą įsijungė ir pirmininko pavaduotoja Ieva Jankauskaitė, Akvilė Gedvilaitė, Valda Kniukštaitė, Karolis Mickus. Tikiu, kad mūsų progimnazijoje įgyta lyderystės patirtis padės siekti tolimesnių tikslų. Dėkoju kiekvienam už bendras patirtis, galbūt smagias akimirkas ir linkiu išsinešti iš mūsų progimnazijos pačius gražiausius atsiminimus, pasiimti su savimi į kelią tą vaikystės šviesos spindulėlį ir tada būsite tikrai laimingi... Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jadvyga Dapšienė


Labas

2018 m. birželis Atėjo laikas atsisveikinti

Laikas yra duotas gimti ir laikas yra duotas augti. Laikas yra tylėti ir laikas yra pakilti. Laikas yra kaupti ir laikas yra dalintis. Ir yra laikas džiaugsmingai švęsti. Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, Kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei. Reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus. Reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo. Ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum tvirtai Vienas ir kovotum už tai, ko nori.

„Labas“ redakcija

Jau baigias paskutinė pamoka, Kurios tema – „Išsiskyrimas“. Čia telpa nuostabių prisiminimų platuma, Čia telpa išsakytų žodžių palikimas. I. Urbonavičiūtė-Bumblauskienė

Patys šauniausi metai buvo penktoje klasėje, kada pradėjome vaikščioti po visus kabinetus. Susipažinome su daug puikių mokytojų, kurie gerai išmokė savo mokomųjų dalykų ir padėdavo gyvenimiškais patarimais. (Skirmantas, 8a klasės mokinys) Gerai prisimenu ketvirtos klasės žiburėlį, kada mano tėvai užsakė picos. Nors šokti visai nemokėjau, buvo taip smagu, kad nusprendžiau tai padaryti. (Martinas, 8a klasės mokinys) Pradinėse klasėse smagiausia būdavo erzinti dvyliktokus, kurie mus gainiodavo po mokyklą. (Rokas, 8a klasės mokinys) Labai džiaugiuosi, kad mokykloje susiradau geriausią draugę. (Auksė, 8a klasės mokinė) „Atžalynas“ man tapo antraisiais namais, nes čia mokiausi nuo pirmos klasės. Labai patiko tai, kad mokykloje vyko daug renginių, kad čia dirba nuoširdūs, visada padrąsinantys mokytojai. Jeigu mūsų mokyk-

loje būtų 12 klasių, niekur iš jos neičiau. (Karolina, 8a klasės mokinė) Labiausiai prisimenu ekskursiją į Vilnių, kuriame buvau pirmą kartą. Sužavėjo Katedros aikštė ir Kalėdų eglė joje. Mokykliniai metai buvo patys geriausi. (Vilija) Mokykloje labiausiai pamilau lietuvių kalbos mokytoją, gražiai kalbančią, puikiai sugebančią mokyti ir be galo mylinčią vaikus. (Monika, 8a klasės mokinė) Mokykloje jaučiausi kaip didelėje šeimoje, o geriausi draugai – bendraklasiai. Buvo baisu pirmąkart praverti šios mokyklos duris, nes atėjau į 2 klasę ir buvau naujokė. Baiminausi be reikalo, nes mane pasitiko draugiška klasė, per visus 7 metus negirdėjau jokių užgauliojimų ar patyčių. Prisimenu be galo malonią pradinių klasių mokytoją Dianą Riškienę, kuri man labai padėjo. Ketvirtoje klasėje buvo gaila su ja skirtis. (Gabrielė, 8a klasės mokinė) Mokykla nėra rojus, nes joje reikia mokytis. Bet linksmos ir geros mokytojos mokyklai suteikia žavesio. Norėčiau čia mokytis toliau. (Rokas, 8a klasės mokinys)

Nr. 5 (116)

5

Išeiname iš mylimos mokyklos. Šaunūs buvo metai. Eisime savo keliu. Išsiskirti liūdna. Nebijokime sunkumų. Ačiū mokytojams už kartu praleistą laiką, Mums suteiktas žinias. Eisime ieškoti laimės.

Kokie mes buvome? Nebijosiu pasakyti, išsiskyrėme nedrausmingumu. Mūsų mokytojams buvo nelengva. Bet pasidžiaugti irgi yra kuo. Būdavo akimirkų, kai „sublizgėdavo“ mūsų protas, mokantis kalbų, matematikos, fizikos ar kitų dalykų. Šauniai dalyvavome būrelių veikloje, įvairiuose renginiuose. Nors ne visuomet pasisekdavo pasiekti užsibrėžtų tikslų, širdies įdėdavome tikrai nemažai. Prisimename pačią šauniausią pradinių klasių mokytoją Dianą Riškienę – griežtą, bet labai gerą, didžiausią optimistę, mėgstančią pajuokauti ir draugišką. Su ja nebuvo nuobodžios dienos. Smagiai ruošdavomės visokiausiems renginiams, ypač Helovynui ir Kalėdoms. Sunku net įsivaizduoti, kiek pastangų mus auklėdama įdėjo klasės vadovė Birutė Raibužienė. Ji kaip tikriausia psichologė mokydavo mus tvardyti pyktį, atlaikyti kitų patyčias. Dėkojame jai už begalinę kantrybę, tvirtumą ir atkaklumą visus ketverius metus, praleistus su mumis. Ačiū progimnazijos psichologei Ramunei Kniukštaitei, socialinėms darbuotojoms Vaivai Dacienei ir Laimai Kuzminskytei, kurių kabinetuose lankydavomės dažnai ir spręsdavome iškilusias problemas. O jų buvo daug. Ačiū mokytojams, kad buvote šaunūs ir sugebėjote iškęsti mūsų išdaigas, už kurias šiandien nuoširdžiai atsiprašome. Ačiū progimnazijos direktoriui už gražią mokyklą, muziką rytais ir kuriamą gerą nuotaiką. Pažadame, kad išėję iš „Atžalyno“ būsime verti garbingo šios progimnazijos vardo. 8a klasės vardu Martinas Zakarauskas


Labas „Prisiminimai yra vienintelis rojus, iš kurio mūsų niekas negali išvaryti“ (Jonas Paulius II) Giliai atmintyje pati pirma Rugsėjo 1-oji. Jaučiausi lyg ant sparnų – juk viskas nauja. Daug naujų draugų. Labai jaudinausi, kai reikėjo vesti dvyliktokus. Buvau tylus ir ramus lyg pelė po šluota. Bet šventė praėjo linksmai ir prasmingai. Dar atsimenu Kalėdas mokykloje, kai buvau pradinukas. Visoje mokykloje buvome vos keli vaikai, klasėje susirinkome devyni. Mokytoja mums sekė pasakas, dainavome kalėdines dainas, jaučiau tikrą Kalėdų dvasią. (Martynas, 8b klasės mokinys). Metai mokykloje bėga labai greitai. Manau, dauguma suaugusiųjų mokyklinius metus prisimena visą gyvenimą. Man labiausiai į atmintį įsirėžęs ketvirtos klasės baigimo pasirodymas. Atlikome dainą apie vaikystę, gėlėtą pievą ir kaip buvo gera joje nerūpestingai žaisti. Dar ir dabar pamenu žodžius, kuriuos dainavo mūsų klasė: „Aš užaugau, užaugsi ir tu./ Tart sudie vaikystei sunku./ Žiedų pilnos pievos žydės jau kitiems/ Berniukams, mergaitėms – visai dar mažiems.“ Prisimenu, kad

2018 m. birželis per repeticijas buvo sunku sulaikyti ašaras. Nenorėjau užaugti , nenorėjau palikti tos žydinčios pievos. Tačiau per pasirodymą neverkiau. Įtikinau save, kad manęs laukia daug įdomių dalykų, kad būsiu atsakinga, vyresnė ir tikrai dar leisiu sau padūkti „žiedų pilnose pievose“. Neapsirikau, per likusius ketverius metus įvyko daug nuostabių dalykų. (Ina, 8b klasės mokinė) Ryškiausias mokyklinių metų prisiminimas – pergalė geografijos olimpiadoje. Tada buvau šeštokas ir laimėjau antrą vietą. Tą dieną jaučiausi labai laimingas ir savimi didžiavausi. (Matas J., 8b klasės mokinys) Labiausiai įsiminė konkursas „Superklasė“. Tai buvo nuostabiausias renginys. Tuometiniai aštuntokai pasirodė taip šauniai ir išradingai, lyg dalyvautų „Lietuvos talentuose“. Mūsų klasė laimėjo antrą vietą.

Nr. 5 (116)

6

Labai gaila palikti šią mokyklą, kurioje jaučiuosi labai gerai, saugiai ir užtikrintai. Čia būdama suprantu, kaip smagu turėti savo nuostabią klasę, kuri moka nudžiuginti, pralinksminti. Esu dėkinga griežtiems, bet nuoširdiems mokytojams, kurie padėjo man suprasti, kas yra jautrumas, meilė, rūpestis, net ašaros. Iš šios mokyklos išsinešu tik geras emocijas. (Kornelija, 8b klasės mokinė)

Atminty yra išlikęs ir vienas gėdingas nutikimas, kada dirbdami prie mokyklos muzikos aparatūros net šešis kartus „susimovėm“. Žinoma, mūsų gerasis direktorius dėl to nieko nesakė. Todėl mūsų mokykla ir yra šauni. (Matas E., 8b klasės mokinys) Puikiai prisimenu ekskursiją šeštoje klasėje į šokolado gamyklą. Gamykla buvo nedidelė, joje gaminome juodą, baltą ir pienišką šokoladą. Po to vykome į prekybos ir pramogų centrą „Akropolį“. Visą laiką jame leidau su draugu Edvardu. Labai patiko 3D kino teatre, čiuožykloje. Tai buvo pati nuostabiausia ekskursija. (Vilius, 8b klasės mokinys)

„Labas“ kūrė“: Aštuntokai. Aštuntokų pirmosios mokytojos ir auklėtojos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jadvyga Dapšienė Vadovė Audra Arlauskienė Maketavo Sonata Kazokevičienė

Labas birzelis2018  

Progimnazijos laikraštis "Labas"

Labas birzelis2018  

Progimnazijos laikraštis "Labas"

Advertisement