Page 1

Nr. 3(81)

Labas Telðiø “Atþalyno” vidurinës mokyklos laikraðtis. 2011 metø vasaris

Mieli abiturientai,

100 (Ne)lauktas ðimtadienis Ðimtadienis – keista ðventë: iki paskutinio skambuèio dar taip toli, visas ðimtas dienø, ir kartu tiek nedaug, vos trys mënesiai skiria jus nuo jûsø dabartinio pasaulio pabaigos. Po ðimto dienø gims kitas pasaulis – gal geresnis, gal blogesnis, bet bûtinai kitoks...

Ðimtà kartø sëjæs – nenupjausi... Ðimtà kartø neðæs – nepakelsi. Ðimtasparnio vëjo – nepagausi... Ðimtà kartø mylint – apsigausi. Bet jei dësi grûdà prie grûdelio, Bet jei riði ðapà prie ðapelio – Susipilsi laimës sau kalnelá, Susikrausi lizdà kaip paukðtelis. Ðimtameèiais negimë dar niekas... Pûdo druskos nesuvalgë vienas... Protas, darbas nepavirs á niekà, Jeigu ryþtas Tavo ðirdþiai lieka. Ðimtà kartø bûk vertesnis, Þenk gyvenimo keliu tvirtesnis! Mokyklos administracija

Mielieji mûsø vaikai,

Mieli dvyliktokai! Artëja egzaminai – didþiulio susikaupimo ir atsakomybës metas. Tai jûsø iðbandymas. Laimë, iki jo ðimtas dieneliø. Be abejo, turite laiko viskà apgalvoti ir pasilinksminti, kol kibsite á darbà. Tad þiûrëkit, draugai, „nenulëkite nuo bëgiø!“ Linkime tik gero! Iðliekite devintà prakaità ir didþiuokitës patys savimi! Deðimtokai

Ðimtadienis, ðimtadienis, ðimtadienis! Jums liko ðimtàkart áeit á klasæ, Paliesti suolà knygos kampuèiu, Tarytum pirmàkart nedràsiai, Praeiti koridoriumi tuo paèiu... Jûs klausot, juokiatës ir dar neþinot, Kiek daug ir kiek maþai tikrai yra: Ðis paskutinis ðimtas likusiø dienø, Ðis paskutinis ðimtas likusiø naktø, Ðis paskutinis ðimtas draugo ðypsenø, Ðis paskutinis ðimtas rankø pakeltø, Ir paskutinis ðimtas praleistø minuèiø... Tad imkit ið gyvenimo daugiau, Kad bûtø ateity gyvent lengviau! Dvyliktokø auklëtojos


Labas Mintys ið abiturientø raðiniø: Liko beveik ðimtas dienø mokykloje. Daug tai ar maþai? Ðimtas metø, ðimtas myliø – galybë! O ðimtas snaigiø? Ið jø net sniego gniûþtës nenulipdytum...

Þinote, kaip jauèiuosi? Tarsi prietemoje bûèiau priëjusi prie didþiuliø, sunkiø durø, nuëmusi visus sklàsèius ir patraukusi á save. Durys pamaþu veriasi, pro tarpà ima plûsti ryðki saulës ðviesa, áskrieja vëjas, pasigirsta paukðèiø èiulbesys. Kai akys apsipranta su ðviesa, pamatai pasaulio groþá, spalvas, iðgirsti ávairiausius garsus. Tik gerokai vëliau pastebi patvoryje numestas ðiukðles, nudþiûvusá medelá, uþuodi maurais apëjusios kûdros dvokà. Tada suvoki, kad tu pats gali daug kà pakeisti, gal ir ne viskà, bet ið tikro daug. Ðtai koks tasai gyvenimo skonis!

Nebenoriu skaityti jau knygø senø,Nebenoriu dainuoti senøjø dainø – Að prie durø jau stoviu, nuo slenksèio ðaukiu: „Palûkëk, gyvenime, að ateinu!“

Kai turiu laiko pagalvoti, jauèiu, kad mane apëmæs dvilypis jausmas. Viena vertus, pagaliau baigsiu mokyklà, o tai reiðkia, kad nuo tada pats darysiu sprendimus, pats rinksiuos, kà, kada ir kaip daryti; kita vertus, paèiam teks ir atsakyti uþ neteisingà pasirinkimà, klaidas, þioplumà.

2011 m. vasaris

Nr. 3 (81)

2 puslapis

Áþymiø þmoniø mintys: Pasiilgsiu mokyklos, pamokø, rimties, netgi abitûros egzaminø karðtligës. Pasiilgsiu tada, kai bûsiu nuvargæs nuo bûtinybës rinktis vienoká ar kitoká sprendimà, eiti pasirinktu keliu nepaisant vëjo ir audros. Mokykloje viskas suliniuota ir surikiuota. Bet gal kaip tik todël norisi greièiau baigti mokyklà?

Skaitydamas knygà sëdëjau prie atviro lango, kai staiga á mano kambará álëkë kregþdë. Grakðtus paukðtelis, matyt, nejuokais iðsigando:blaðkësi po svetimà buveinæ nebesuvokdamas, kur dangus, o kur þemë, ir kokios neþinia ið kur iðdygusios kliûtys atabdo jo verþlø skrydá… Atvëriau langà dar plaèiau, iðleidau skrajûnà á laisvæ, o pati pagalvojau: netrukus ir að pasinersiu á nepaþástamà ir sudëtingà savarankiðkà gyvenimà. Ar pavyks man susirasti plaèiai atvertà langà á savàjà erdvæ?

Nuo senø laikø þmonës þino iðmintingø, puikiø posakiø; ið jø mums dera pasimokyti. (Herodotas) Ne visuomet ámanoma bûti herojumi, bet visuomet bûtina iðlikti þmogumi. Norëti nepakanka, reikia veikti. (J.V.Gëtë) Neprotinga bijoti to, kas neiðvengiama. (P.Syras) Didþiausia pergalë – pergalë prieð save. (P.Kalderonas) Mylëk tiesà, bet bûk pakantus klydimams. (Volteras) Në vienas þmogus nëra laimingas, kol jis nemano esàs laimingas. (M.Aurelijus) Kur mirðta viltis, ten atsiranda tuðtuma.(L.da Vinèis) Kai þmogus neþino, á kurá uostà plaukia, joks vëjas nebus palankus. (Seneka)

Noriu iðsitiesti saulëje ir mëÞmogus atsiskleidþia galynëdamagautis jos ðiluma, klausytis bangeliø sis su kliûtimis. (A.de Sent Egziuperi) ðiugþdenimo á pakrantës akmenëlius, girdëti migdantá puðø oðimà, noriu Tûkstanèiai keliø klaidina, á tiesà nieko nebegalvoti – tik jausti ir veda tik vienas.(Þ.Þ. Ruso) mëgautis. Nes þinau, kad visi darbai jau padaryti, viskas paraðyta, áveikta, Mokëjimas – tai geriausias diplomas. pasiekta. Þinau, kad tokia diena (M.K.Èiurlionis) tikrai ateis, bet, Dieve, kaip ilgu laukti!

Kas buvo, jau nebesugráð – Gili dienø versmë skandina Ir dþiaugsmo valandas trapias, Ir neviltá, nes puikiai þino: Dar ilgas kelias laukia prieð akis Ir neþinia, kà paruoðë lemtis...

Laikraðtá “Labas” kûrë: Monika Albrikaitë 12a kl. Viktorija Zaleckytë 12a kl. Monika Jankauskaitë 12a kl. Darius Vilkas 12a kl. Paulius Samoðka 12a kl. Indrë Tarvydaitë 12a kl. Regina Kovienë (Vadovë)

2011 m. vasario "Labas"  

2011 m. vasaris

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you