Page 1

Nr. 2(80)

Labas Telðiø “Atþalyno” vidurinës mokyklos laikraðtis. 2010 metø gruodis Su Ðv. Kalëdom Pabarstë snaigëm Nemuno krantus Ðventø Kalëdø rytmetis graþus... Snieguota laimë apkabins peèius, Jei Tu ateisi ðiandien á sveèius. Ðerkðnu iðpuoðæs Vieðpaties namus, Ðventø Kalëdø rytmetis graþus... Ten þvakiø ðiluma suðildys mus, Jei tu ateisi pasimelst kartu.

Pasaulis ðvenèia Kalëdas

Snieguotas ðaltis stovi uþ langø Ðventø Kalëdø rytmetis – graþu. Ateik. Tave áleisiu su ðalèiu Ir bûsi Tu brangiausiu man sveèiu.

JAV ir Kanadoje – namai puoðiami kalëdinëmis eglutëmis, vainikais bei kitokiais papuoðalais. Ðiose ðalyse populiarûs kalëdines giesmes giedantys giedriai.

Suðildysiu. Priglausiu að Tave, Pasveikinsiu su Vieðpaties diena. Ðventø Kalëdø meilës Angelai Globos ir saugos mudu amþinai.

Anglijoje – populiarus kalëdiniø atvirukø siuntimas. Tradiciniai angliðki kalëdiniai pietûs neásivaizduojami be mësos pyrago ir slyvø pudingo. Airijoje – Kûèiø vakarà áþiebiamos þvakutës. Velsieèiai kelias savaites iki Kalëdø varþosi giedojimo varþybose.

Kalëdos – kûdikëlio Jëzaus gimimo ðventë. Pirmàjà Kalëdø dienà visi turi stengtis bûti geri, nesipykti ir nesibarti. Tà dienà á sveèius nevaikðèiojama. Þmonës, tikëdami, kad þiemos laikotarpis nuo Kalëdø iki Trijø karaliø yra ypatingas, ilsëdavosi, nedirbdavo jokiø darbø, baimindamiesi uþsitraukti Dievo rûstybæ. Pirmoji naujo ciklo diena yra tarsi rûbas, á kurá ávilkti visi ateinantys metai. Su kokiu nusiteikimu pradësi dienà, pradësi metus, tokia bus ir visa diena, ir visi metai. Antroji diena – tai sveèiavimosi ir jaunimo diena. Anksèiau buvo áprasta aplankyti kaimynus ir gimines. Seniau po kaimus vaikðèiodavo „kalëdotojai“, kurie, kaip laimës neðëjai, aplankydavo visas sodybas, sveikindavo ðeimininkus, giedodavo kalëdines giesmes. Kalëdos kaip ir Kûèios turi magiðkà prasmæ, jos gali nulemti ateinanèiø metø laimæ, derliø, ðeimyninæ gerovæ.

Kûèios – ðventë, kurios metu iðsivaduojama ið tamsiojo meto. Lietuviø ðeimai – tai pati brangiausia ðventë, lydima vaiðiø, apeigø, bûrimø, aukø, paðlovinimø. Ði ðventë tapatinama ir su krikðèioniðkàja - kûdikëlio Jëzaus gimimo iðvakarëmis. Kûèios – tai ðeimos santarvës diena. Iki Kûèiø reikia su visais susitaikyti, gràþinti skolas, kad metø sandûros slenkstá bûtø galima perþengti ramia sàþine. Anksèiau visi su didþiausiu nekantrumu laukdavo ðventinës vakarienës. Ji bûdavo valgoma ne anksèiau, nei uþteka Vakarinë þvaigþdë. Senovëje bûdavæ ant Kûèiø stalo 9 patiekalai. Tai atitiko devyndienæ Mënulio kalendoriaus savaitæ. Vëlesniais laikais buvo stengiamasi patiekti 12 patiekalø, turint galvoje 12 mënesiø, nes ði vakarienë – tai padëka Dievui uþ praëjusius metus, uþ suteiktà globà.

Prancûzijoje - daugelis ðeimø namus puoðia maþomis prakartëlëmis, vaikai prieðais þidiná palieka batus, kad Tëtis Kalëda prikrautø á juos dovanø. Vokietijoje – vaikams dovanas ðv. Kalëdø iðvakarëse siunèia Kûdikëlis Kristus. Ispanijoje – po vidurnakèio miðiø þmonës ðoka ir dainuoja gatvëse. Vaikai palieka savo batukus balkone ar prie lango, kad prieð Tris karalius naktá atvykæ iðminèiai ten ádëtø dovanëliø. Italijoje – per kalëdinius pietus valgomas ungurys, speciali kalëdinë duona su razinomis, o vaikai dovanas gauna Trijø karaliø iðvakarëse nuo senos geros burtininkës. Lenkijoje – Kûèiø vakarà susirenkama á Piemenëliø miðias. Daugelis lenkø ðeimø laikosi tos paèios kalëdinës tradicijos, kaip lietuviai – lauþo kalëdaièius. Skandinavijoje – bene svarbiausias kalëdinis patiekalas yra ryþiø pudingas su migdolais, nes pyrage atrastas migdolas neð sëkmæ visus ateinanèius metus, o dovanas vaikams atneða Kalëdø senelio pasiuntinys – ðmaikðtus elfas.


Labas

2010 m. gruodis

Nr. 2 (80)

2 puslapis

Ar seniai puoðiama kalëdinë eglutë? Konkreti kalëdiniø egluèiø puoðimo prieþastis nenustatoma. Taèiau aiðku, kad ðis graþus paprotys nusistovëjo skirtingose kultûrose. Yra þinoma, kad lauramedþiø, këniø ir egliø ðakos metø sandûroje apsaugai nuo ligø ir blogøjø dvasiø buvo naudojamos jau Romos laikais. Kalëdiniø egluèiø puoðimas obuoliais taip pat yra tradicija, atëjusi ið senø laikø – obuoliai turëtø priminti uþ prigimtinæ nuodëmæ paliktà rojø. Pirmasis kalëdinës eglutës paminëjimas datuojamas 1419 metais. Tada Freiburgo (Vokietijos pietuose) kepykla apkarstë eglæ vaisiais, rieðutais ir savo gaminiais. Nuðurmuliavus ðventëms vaikai juos galëjo nusiskinti. Didelës kalëdinës eglës paèioje XIX a. pradþioje buvo pastatytos prieðkalëdinës mugës metu Drezdene. Tad maþdaug 1807 – uosius galima laikyti dabar pas mus miestø aikðtëse puoðiamø didþiøjø kalëdiniø egliø seniausiu þinomu „gimtadieniu“. Lietuvoje kalëdinë eglutë XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais kaime dar nebuvo þinoma. Ðio amþiaus 4- jame deðimtmetyje jà kartais rengdavo savo vaikams miestieèiai ar mokyklose iðradingesni mokytojai.

Kai gamtos ratas atrita trumpiausias metø dienas, kai aplinkui ðalta ir niûru, pamaþu, labai pamaþu nusileidþiantá tarsi ið paties dangaus pradedam justi Kalëdø laukimà – vilties, dþiaugsmo, Kristaus gimimo ir mûsø atgimimo dienà. Tas laukimas nuspalvina baltà gruodá ávairesnëmis spalvomis, skaidrina nuotaikà ir kvieèia tikëti ðviesa.

Mieli mokyklos vadovai ir mokytojai, Palaiminkit ateinanèius metus Tà naktá, kai þvaigþdë bus atsikëlus, Ir dangumi vilties laivu atplauks Po lygiai kiekvienam gerumo palinkëjus. Padovanokite ðvelnumo laðà Kantrybës metø taurëj pakeltoj. Ir kiekvienoj ðirdy tegul ðviesa neblësta Kaip ta ugnis Naujøjø Metø þvakëj uþdegtoj...

Mieli mokytojai ir mokiniai, visai netrukus mus aplankys graþiausios metø ðventës. Jø belaukiant, ne vienà aplanko dþiaugsmas ir pakili nuotaika, taèiau daugelis daþnai pamirðta pagrindiná Kalëdø tikslà – dalintis. Nebûtinai materialiais dalykais, tai gali bûti ir smulkmenos, kurios nieko nekainuoja, juk net nepaþástamo praeivio ðypsena geba neátikëtinai suðildyti ðirdá. Bûtent tai prisiminæ ir mes dvyliktokai, siunèiame paèius graþiausius ir nuoðirdþiausius sveikinimus visiems, pradedant paèiais maþiausiais mûsø pirmokiukais ir baigiant rimtaisiais mokytojais. Linkime Jums penkiø paprastø, bet itin svarbiø þmogui dalykø, be kuriø ðventës nebûtø tokios ypatingos. Laimës – spindinèios ne maþiau nei þvaigþdës. Ðypsenos – tirpstanèios net neiðbrendamiausius pusnynus. Svajoniø – stipriø ir karðtø, verèianèiø net sunkiausius darbus vien juokais. Ðeimos – visad mylinèios ir laukianèios, ir, þinoma, paèiø balèiausiø, jaukiausiø ir nuostabiausiø Kalëdø. Ðypsokitës ir dalinkite ðypsenas! Dvyliktokø vardu Monika Albrikaitë

Laikraðtá „Labas” kûrë: Monika Albrikaitë 12a kl. Viktorija Zaleckytë 12a kl. Monika Jankauskaitë 12a kl. Darius Vilkas 12a kl. Paulius Samoðka 12a kl. Indrë Tarvydaitë 12a kl. Regina Kovienë (Vadovë)

2010 m. gruodis  

2010 m. gruodis

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you