Page 1

Labas 





































































































































































â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹


Labas







 







































































































































































































































































#















$











%

!









"










































































































â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹

Labas





































































































































































































â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹ â—‹


Labas

Kovo viduryje 3 - 5 klasiø mokiniai uĂžbaigĂŤ eTwinning projektà „Kaip paukĂ°tis“. Marga papĂťgĂŤlĂŤ „skraidĂŤâ€˜â€˜ virĂ° deĂ°imties Europos valstybiø ir pateikĂŤ projekto dalyviams uĂžduotĂĄ: pagal nufotografuotus kiekvienos valstybĂŤs Ăžymius saugomus paminklus padaryti maketus. Mes statĂŤme Lenkijos Krokuvos baĂžnyèios maketĂ , Portugalijos, Ispanijos, Italijos ir Rumunijos saugomø paminklø maketus, padĂŤjome Portugalijos komandai padaryti Vilniaus Katedros maketĂ . Lietuvos paminklø maketus darĂŤ ispanai, rumunai, italai, lenkai ir portugalai. Darbas buvo labai smagus ir naudingas, nes mokiniai lavino meninius gebĂŤjimus, ĂĄgijo daugiau Ăžiniø apie Europos SĂ jungĂ . Ă?ĂĄ projektĂ  mĂťsø mokyklos mokiniai paskyrĂŤ Lietuvos tĂťkstantmeèiui. 



































































































�iais visuotinÍs globalizacijos laikais, kai migracija yra viso pasaulio nelaimÍ, o ÞmonÍs net neÞino savo ðalies istorijos, að galiu drà siai teigti, kad didÞiuojuosi savo lietuviðka kilme. Manau, kad ne tik að, bet ir kiekvienas lietuvis gali didÞiuotis, nes mÝsø ðalyje yra iðties puikiø dalykø, formuojanèiø gerà Lietuvos åvaizdå pasaulyje. Esminis dalykas, kuriuo galime didÞiuotis, yra Lietuvos istorija. �iuo atÞvilgiu lietuviai yra vieningi – esame dràsi tauta. Juk istorijoje iðlikÌ daugybÍ pavyzdÞiø, årodanèiø, kad Lietuva kaÞkada buvo dràsi ðalis. UÞtenka prisiminti kovas su kryÞiuoèiais, totoriais ar ðvedais, kad åsitikintume, jog lietuvis dÍl savo tikÍjimo ir nepriklausomybÍs gali bÝti didvyriðkas, pasiaukojantis ir tvirtas. Gedimino ir Vytauto valdymo laikotarpiu tauta pasirodÍ galinti bÝti vieninga, dràsi ne tik gindamasi, bet ir puldama. Tokià lietuviø vienybÌ geriausiai atspindi Algirdo valdymo laikotarpis, kai mÝsø ðalis siekÍ net Juodosios jÝros krantus. Taigi galime teigti, kad nuo seniausiø laikø buvome dràsi tauta ir tuo esame pranaðesni uÞ daugelå kitø valstybiø. Skaitydami savo istorijà, galime rasti situacijø, kai lietuviø dràsa kaÞkur pranykdavo, taèiau tikrai nerasim nÍ vieno istorinio ðaltinio, kuris nepaliudytø apie lietuviø uÞsispyrimà, darbðtumà ir kuklumà. �ios savybÍs geriausiai atsiskleisdavo, kai lietuviai stengdavosi dÍl geresnÍs gyvenimo kokybÍs. Jei uÞpuolikai sudegindavo pilis, nusiaubdavo kaimus ar sugriaudavo namus, mÝsiðkiai ne tik atstatydavo, bet ir stengdavosi patobulinti, kad kitàkart prieðas taip lengvai jø neåveiktø. Lietuviai visais laikais mylÍjo savo ÞemÌ, o meilÌ iðreikðdavo dirbdami. Tai kas, kad ta meilÍ sukoncentruota å savo namø erdvÌ - juk kuo daugiau laimingø Þmoniø, tuo graÞesnÍ ir pati Lietuva. GalbÝt vienintelÍ problema, kad lietuviai nesugeba savÌs pareklamuoti

pasauliui. Mes tarsi bijome pagyrø, bijome pernelyg didÞiuotis savimi ar tapti åkyruoliø tauta. Kita vertus, toks bruoÞas turi ir teigiamø pusiø. �tai, pavyzdÞiui, mÝsø kaimynai lenkai linkÌ pabrÍÞtinai demonstruoti savo bajoriðkà kilmÌ ir kiekviena proga priminti lietuviø prasèiokiðkumà. DÍl tokio susireikðminimo lenkai tampa atgrasÝs. TodÍl visai gerai, kad mes – kuklÝs ÞmonÍs. �tai toks yra tikras lietuvis – kuklus , tylus ir darbðtus. Tuo, manau, galime neabejotinai didÞiuotis. Paskutiniaisiais deðimtmeèiais susiformavo dar vienas naujas teigiamas Lietuvos ir jos Þmoniø åvaizdis– mes tapome krepðinio ðalimi su savo antràja religija – krepðinio religija. Kiekvienas europietis, labiau besidomintis ðiuo sportu, Þino pagrindinius Lietuvos krepðinio klubus ir åÞymiausius ÞaidÍjus. Taèiau tenka nuleisti akis, kai girdime kalbas, jog perspektyviausi krepðininkai ÞaidÞia uÞsienio klubuose, o pas mus atvaÞiuoja uÞsienieèiai, kuriems rÝpi uÞsidirbti pinigø. Kaip smagu bÝna, kai vyksta varÞybos, kuriose dalyvauja Lietuvos rinktinÍ. Tada kovojame ne tik dÍl prizø, bet ir dÍl savo valstybÍs garbÍs. GalbÝt atrodo juokinga, taèiau bÝtent krepðinio dÍka mÝsø ðalå ÞemÍlapyje randa vis daugiau planetos gyventojø. Að neÞaidÞiu krepðinio, bet vis tiek smagu didÞiuotis saviðkiais – stipriais ir iðtvermingais lietuviais. Taigi, mano nuomone, Lietuva iðties ypatinga ðalis su ådomia istorija ir darbðèiais ÞmonÍmis. Kiekvienas jos gyventojas turi kuo dÞiaugtis ir net didÞiuotis. Aiðku, mes kasdien garsiai Lietuvos neliaupsiname ir net nesusimàstome apie tai, taèiau smagu Þinoti, kad esame lietuviai ir turime kuo pasigirti bet kokiam uÞsienieèiui! 



























 









































































Labas 2009 m. Gegužė  

2009 m. gegužės mėn. numeris

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you