Issuu on Google+

Labas

Nr. 5 (95)

Telðiø „Atþalyno“ pagrindinës mokyklos laikraðtis. 2014 metø kovas

Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo diena

Tëvynë Tëvynë Tëvynë Tëvynë Tëvynë

– tai tavo ðirdies dalis. – tai tavo gimtoji ðalis. – tai tavo graþiausias kampelis. – tai tavo svajoniø miestelis. Deimantë Suðinskytë, 5b klasës mokinë

Kovo 11-àjà, kaip valstybinæ ðventæ, Lietuva minës 24 kartà. 1990 metais Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba pasiraðë Lietuvos nepriklausomybës atstatymo aktà. Taip po beveik 50 metø trukusios sovietinës okupacijos ðalis susigràþino valstybingumà ir tapo lygiateise pasaulio valstybiø bendrijos nare. Ðiandien didþiuojamës, kad esame laisvos Lietuvos pilieèiai, su didþiule pagarba þvelgiame á nelengvà, bet garbingà savo tautos kelià á laisvæ, ávertiname Nepriklausomybës kainà ir ásipareigojame bûti verti tvirtø ir iðdidþiø lietuviø vardo. „Labas“ informacija

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Lietuva – „aðara Dievo aky“,

didþiuojuosi nors skaudþia, bet garbinga Tavo istorija. Þinau, kad raðytiniuose ðaltiniuose pirmà kartà Tavo vardas buvo paminëtas 1009 metais. Krikðèioniø misionieriai tada buvo pasitikti tvirtø pagoniø, kurie ryþtingai gynë savo ásitikinimus. 1253 metais karalius Mindaugas ákûrë Tavo vardu pavadintà valstybæ, kuri augo, stiprëjo ir plëtësi. Valdant kunigaikðèiui Vytautui Didþiajam Tavo sienos siekë net Juodàjà jûrà. Didþiuojuosi, kad Tu garbingai atlaikei gausius kryþiuoèiø puldinëjimus, o Þalgirio mûðio metu sudavei prieðui lemiamà smûgá. Lietuviams teko atlaikyti ir daugybæ mûðiø su totoriais, slavais, ðvedais. Po 1863 metø sukilimo prieð Carinës Rusijos valdþià Tau teko iðkæsti skaudþià knygneðystës dalià. Manau, tik Tavo þemëje galëjo iðaugti tokie dràsûs, iðtikimi ir garbingi þmonës, kurie aukojosi dël Tavo laisvës. 1918 metais vasario 16 dienà lietuviø svajonë bûti laisviems iðsipildë. Ðiandien tarpukará vadiname garbingos savarankiðkos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpiu. Taèiau prasidëjus Antrajam pasauliniam karui Tu patekai á dar vienos – sovietinës – okupacijos gniauþtus. Mûsø kraðto þmonës kentë paþeminimus, tremtá, stojo á rezistencinæ kovà. Aukos buvo milþiniðkos. Praëjus beveik 50 sovietinës okupacijos metø, 1988-aisiais, þmonës savo ryþtà tapti laisvi iðreiðkë sukurdami Tautiná sàjûdá. 1990 metø kovo 11 dienà Vytautas Landsbergis ið Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos tribûnos iðkilmingai paskelbë, kad Lietuvos Nepriklausomybë vël atkurta. Ðiandien mano ðalis lygiateisë Europos Sàjungos ir NATO narë. Að dþiaugiuosi, kad gimiau ir gyvenu laisvoje ðalyje. Tau paþadu, kad uþaugæs bûsiu garbingas pilietis, tikintis ðviesia savo ðalies ateitimi. Garsinsiu Tave, Lietuva, darbðtumu, graþiu elgesiu ir pagalba kitiems ir þinau, kad niekada uþ savo ásitikinimus nebûsiu paþemintas. Laurynas Bumblauskas, 7b klasës mokinys


Labas Lietuva, esi nepaprasto groþio kraðtas. Didþiausia Tavo puoðmena – Baltijos jûra ir prie jos ásikûrusi Palanga, kurioje taip smagu poilsiauti. Kasmet èia susirenka daugybë þmoniø. Graþuolë ir Tavo Klaipëda, garsëjanti didþiuliu laivø uostu. Lietuva, Tave supa didþiuliai spygliuoèiai ir lapuoèiai miðkai. Tai ne tik groþis, bet grynas, ðvarus oras. Didþiausia Lietuvos upë Nemunas puoðia Kauno miestà, buvusià laikinàjà Lietuvos sostinæ. O atvykusieji á Vilniø visada gërisi ið visø senamiesèio kampeliø gerai matoma Gedimino pilimi, pastatyta XIV amþiuje, valdant kunigaikðèiui Gediminui. Lietuva, Tu turi Þemaitijos sostinæ Telðius, kuriuose að gyvenu ir jais didþiuojuosi. Telðiai – nedidelis, bet labai nuostabus miestas. Að dþiaugiuosi, kad gimiau ir gyvenu Lietuvoje ir suprantu, kad visø èia gyvenanèiø þmoniø rûpestis yra iðsaugoti ir puoselëti Tave, tokià þavià. Donatas Milkamanavièius, 7b klasës mokinys

Að didþiuojuosi bûdamas þemaitis Gimiau Klaipëdoje – buvusioje Maþojoje Lietuvoje. Augu Þemaitijos ðirdyje – Telðiuose. Tai vienas ið graþiausiø Lietuvos miestø, ásikûræs ant septyniø kalvø. Tuo jis panaðus netgi á garsiàjà Italijos sostinæ Romà, kurios simboliu yra tapusi vilkës, uþauginusios du berniukus, skulptûra. O Telðiuose, Respublikos gatvëje, puikuojasi R. Kvintos sukurta meðkos su meðkiukais ant nugaros skulptûrëlë, kuri vadinasi ,,Þemaitijos

2014 m. kovas

Nr. 5 (95)

legendos“. Mat liaudyje vis dar gyvi pasakojimai apie meðkas, padëjusias auginti ir auklëti vaikus. Ði linksma skulptûrëlë pastatyta ant Didþiosios Þemaièiø sienos, kurioje átvirtintos 9 áspûdingos plokðtës. Pirmoji meninë plokðtë þymi, kada pirmà kartà raðytiniuose ðaltiniuose paminëta Þemaitija. Tai 1219 metai. Antroji primena Durbës mûðio pergalës svarbà, treèiojoje paþenklinti þymiausi þemaièiø mûðiai, ketvirtoji skirta Konstancoje ávykusio baþnytinio susirinkimo, kuriame buvo sprendþiamas þemaièiø likimas, datai atminti. Penktoji plokðtë ,,Þemaitëjis Krikðts“ iðkilmingai buvo atidengta praëjusiø metø vasarà, minint Þemaièiø Krikðto 600 metø jubiliejø. Didþiosios Þemaièiø sienos deðinëje – graþuolis Masèio eþeras. O jei bûdami apþvalgos aikðtelëje atsisuktume á ðiauræ, iðvystume baltàjà miesto puoðmenà – Katedrà, kuriai jau 220 metø. Ðventovë daug kartø buvo rekonstruojama, graþinama ir tobulinama. Ðalia jos – Katedros aikðtë su graþuoliu T. Brazausko sukurtu fontanu. Prieð Kalëdas èia visø mokyklø mokiniai puoðia eglutes, o prie didþiosios eglës árengiamas Betliejaus tvartelis. Kûèiø iðvakarëse miestelënai susirenka prie bendro stalo po atviru dangumi pasiklausyti ðventiniø giesmiø, pabendrauti tarpusavyje. Dar viena – pati didþiausia – eglë Telðiuose kasmet puoðiama Turgaus aikðtëje. Tai miesto ðirdis, kurioje ðalia seniûnijos pastato puikuojasi miesto laikrodis baltame bokðte, kurio virðuje – didþiulë meðkos skulptûra. Ji visiems primena, kad þemaièiai turi bûti stiprûs ir tvirti. Ir ðioje aikðtëje ðiltuoju metø laiku trykðta fontanas, prie kurio prisëdæs gali pailsëti ir pasvajoti, o vaikðèiodamas gali apþiûrëti ,,atgijusá“ 1905

2 puslapis metø ðuliná ir netgi atsigerti jo vandens. Skulptûra ,,Lietuviø skalikai“ primena, kad XX a. bebaigianèià iðnykti skalikø ðunø veislæ atkûrë telðiðkis Z.Goðtautas. Kiek tolëliau – ,,Þemaitijos gaublys“, kuriame pavaizduotos Þemaitijos vietovës. O kur dar bronzinis medalis ,,Kodas“, kuriame reikia ,, atrakinti“ uþkoduotà informacijà, skulptûra ,,Meðkos pëda“, þaidimas ,,Paþink Þemaitijos sostinæ“, paminklas stovëjusiems gyvenamiesiems namams ,,Èe vaikystë keimas nuklegieje“. Visko ir neiðvardinsi! Viena galiu pasakyti, kad Telðiai pats graþiausias ir telðiðkiø labai mylimas miestas. Jauèiu didþiulæ garbæ gyvendamas tokiame graþiame ir garsiame mieste. Svarbiausiu savo gyvenimo tikslu laikau gerais paþymiais uþbaigti aðtuonias klases, ástoti á gimnazijà, o vëliau siekti aukðtojo iðsilavinimo. Manau, kad tik iðsilavinæs þmogus gali garsinti savo kraðtà. Neþinau, kuo bûsiu uþaugæs: verslininku, programuotoju ar aktoriumi, bet tvirtai þinau, kad bûsiu naudingas savo kraðtui, nes stengsiuosi bet kurá darbà atlikti kuo geriau. Tikiuosi, kad ateityje teks daug keliauti. Gali bûti, kad apie mano darbus suþinos kituose kraðtuose ir visuomet pasakys: ,, Tai tikro þemaièio darbai!“ O man Þemaitija visuomet iðliks pati mieliausia ir brangiausia vieta, kad ir kur bebûèiau, kad ir kà bedaryèiau. Lukas Veitas, 7a klasës mokinys

Laikraðtá „Labas” kûrë: Donatas Milkamanavièius, 7b Laurynas Bumblauskas, 7b Lukas Veitas, 7a Deimantë Suðinskytë, 5b Audra Arlauskienë (Vadovë)


2014 kovas