Issuu on Google+

Labas

Nr. 4 (94)

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Telðiø „Atþalyno“ pagrindinës mokyklos laikraðtis. 2013 metø gruodis

Mieli „Atþalyno“ pagrindinës mokyklos bendruomenës nariai! Tegul Ðv. Kalëdos ir Naujieji 2014 metai ant savo delnø atneða Jums ðilumà, dþiaugsmà, kantrybæ. Tegul Jûsø namø slenkstá tyliai perþengia meilë ir ramybë. Direktorius Vytautas Vaitkus

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Graþiø ir prasmingø atostogø! ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

VINCUI KUDIRKAI – 155

Vincas Kudirka – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertëjas, varpininkas, laikraðèio „Varpas“ redaktorius, vienas ið lietuviø tautinio sàjûdþio ideologø. Lietuvos himno autorius. Gimë 1858 m. gruodþio 31 d. Paeþeriuose, Vilkaviðkio raj. Mirë 1899 m. lapkrièio 16 d. Kudirkos Naumiestyje. Iðsilavinimas: Varðuvos universitetas (1882 m.–1889 m.), Varðuvos universitetas (1881 m.–1882 m.)


Labas

2013 m. gruodis

Nr. 4 (94)

2 puslapis

Vincas Kudirka ,,Tautiðkà giesmæ“ paraðë ir paskelbë literatûros, politikos ir mokslo laikraðtyje ,,Varpas“ 1898 m. Pirmà kartà himnas buvo sugiedotas 1905 m. Didþiojo Vilniaus seimo iðvakariø koncerte. 1940 m., po sovietinës okupacijos, himnas buvo uþdraustas. 1988 m., prieð atkuriant Lietuvos nepriklausomybæ, ðalies himnu vël tapo ,,Tautiðka giesmë“. Tai vienintelis himnas pasaulyje, kurá gieda visa tauta. 2013 m. liepos 6-àjà – Valstybës dienà – ,,Tautiðka giesmë“ lietuviø lûpomis jau penktà kartà apskriejo pasaulá. Ði graþi tradicija – tai lietuviø vienybës ir pasididþiavimo þenklas, pirmàkart visame pasaulyje skambëjæs per Lietuvos tûkstantmeèio ðventæ.

Þaidimas ,,Klausimëlis“ – gera proga pasitikrinti þinias Artëjant Vinco Kudirkos 155-osioms gimimo metinëms mokyklos þurnalistai, norëdami iðsiaiðkinti, kà mokiniai ir mokytojai þino apie mûsø valstybës himno autoriø, surengë þaidimà ,,Klausimëlis“. Jo metu reikëjo pasakyti, kas buvo Vincas Kudirka, kokiame amþiuje jis gyveno, kokie didþiausi jo nuopelnai Lietuvai, kur V. Kudirka yra gimæs ir kokie Lietuvos miestai susijæ su jo vardu. Buvo apklaustas 41 mokinys ir 8 mokytojai. Visi be iðimties, paminëjus Vinco Kudirkos pavardæ, pasakë, kad tai Lietuvos himno – ,,Tautiðkos giesmës“ – autorius. 29 vaikai puikiai moka himnà, nes nesuabejojæ atsakë, kad jis susideda ið 4 posmeliø. 23 mokiniai teisingai ávardino Kudirkos profesijà, atsakydami, kad jis buvo gydytojas. Daugelis himno autoriø laikë pirmiausia raðytoju. 39 mokiniai þinojo, kad Vincas Kudirka redagavo þurnalà ,,Varpas“, o kai kurie dar pridëjo, kad ðis leidinys turëjo priedà ,,Ûkininkas“. Kad Kudirka gimë Vilkaviðkio rajone, atsakë tik 16 respondentø. Buvo ásitikinusiø, kad himno autorius gimæs Ðilutëje, Panevëþyje ar Þemaitijoje. Tik 20 apklaustøjø teisingai ávardino Kudirkos gyvenamàjá laikà – XIX amþiø, yra mananèiø, kad ,,Tautiðka giesmë“ sukurta XVIII ar XX amþiuje. Geriausias þinias apie Vincà Kudirkà parodë Edvinas Burzdþius (5a kl.), Monika Bumblauskaitë (8a kl.), Guoda Narmontaitë (8a kl.) ir Þilvinas Metrikis (10a kl.) O ðtai ðmaikðèiausi atsakymai: Vincas Kudirka buvo kompozitorius, paraðæs 12-os posmeliø ,,Tautiðkà giesmæ“. Jis redagavo pirmàjá lietuviðkà laikraðtá ,,Auðra“. Kudirka gimë Plungëje XI amþiuje, palaidotas Rainiuose.

Teisingi atsakymai Vincas Kudirka – didþiausias Lietuvos patriotas, gyvenæs XIX amþiuje, kai Lietuva kentë carinës Rusijos priespaudà. Tai vienas iðkiliausiø lietuviø tautinio sàjûdþio ideologø. 1888 m. kartu su draugais ákûrë slaptà Varðuvos lietuviø studentø patriotinæ draugijà ,,Lietuva“. 1889–1899 m. leido literatûros, politikos ir mokslo þurnalà ,,Varpas“, kuris buvo spausdinamas Tilþëje ir Ragainëje. Kudirka buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius, pasiðventæs ðiam darbui iki pat mirties. Vincas Kudirka – poetas, prozininkas, tautosakos rinkëjas, kritikas, vertëjas. V. Kudirka raðë eiles, satyras, straipsnius, vertë dramas. Didþiàjà dalá savo kûrybos paskelbë „Varpe“. V. Kudirka paraðë satyrinius apsakymus „Virðininkai“, „Vilkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzûros klausimas“, iðleido poezijos rinkiná „Laisvos valandos“, lietuviø liaudies dainø rinkiná „Kanklës“, iðvertë Dþordþo Gordono Bairono „Kainà“, Adamo Asnyko „Keistutá“, Frydricho Ðilerio „Orleano mergelæ“ ir „Viliø Telá“, Adomo Mickevièiaus „Vëlines“, Julijaus Slovackio „Mindaugà“ ir kt. Vincas Kudirka – gydytojas. 1889 m. baigæs Medicinos fakultetà Varðuvos universitete Kudirka 1890–1894 m. dirbo gydytoju Ðakiuose. Per ðá periodà tokiø aukðtumø, kaip savo kûryboje, nepasiekë, bet garsëjo kaip labai geros, jautrios ðirdies þmogus. Jis vaþiuodavæs pas ligonius á tolimiausius uþkampius, neþiûrëdamas nei neiðbrendamø keliø, nei savo sveikatos. Ið neturtingøjø ne tik neimdavæs pinigø, bet pats duodavæs veltui atveþtø vaistø. Gydytojo profesija Kudirkai padëjo apsisaugoti nuo þandarø: ,,Varpo“ bendradarbiai, besilankantys Kudirkos namuose, dëdavosi einà pas gydytojà á priëmimà. Vinco Kudirkos atminimo áamþinimas. Miestelis Ðakiø rajone, kuriame palaidotas Kudirka, pavadintas Kudirkos Naumiesèiu. Kudirkos Naumiestyje, Marijampolëje, kurioje himno autorius baigë gimnazijà, Tauragëje, Vilkaviðkyje, Kaune ir Vilniuje pastatyti paminklai didþiajam Lietuvos patriotui. 1990 m. ásteigta Vinco Kudirkos premija. Mokyklos Kudirkos Naumiestyje, Kaune, Ðiauliuose ir Radviliðkyje pavadintos Vinco Kudirkos vardu. Vilkaviðkio rajone Paeþeriuose ir Kudirkos Naumiestyje ákurti muziejai. Vinco Kudirkos smuikas pripaþintas Lietuvos nacionaline vertybe. ,,Ekspertø komisija“: Vilius Skirka, Donatas Milkamanavièius ir Laurynas Bumblauskas, 7b klasës mokiniai


Labas

2013 m. gruodis

3 puslapis

Nr. 4 (94)

Vincas Kudirka – gimnazistas Vincas Kudirka buvo þavios iðvaizdos jaunikaitis: lieknas, tiesus, vidutinio ûgio, smulkaus veido, skruostai skaisèiai rausvi – kaip mergaitës. O dar pridëk gyvà sàmojá, ágimtus gabumus – turëjo graþø, nors nestiprø tenoriukà, mokëjo smuiku grieþti,– taigi akivaizdûs savumai, dël kuriø jis galëjo kompanijose jaustis esàs pirmoje vietoje. Turëjo gerà klausà. Pasakojamas toks atsitikimas. Vienà kartà ëjæ pro ðalá kareiviai, dainuodami visai naujà dainà. Vincas, kiek pasiklausæs, tuoj pradëjæs melodijà smuiku grieþti. Iðgirdæs generolas susidomëjæs, nustebæs, kaip galima taip greitai pagauti melodijà, ir dar tokiam jaunam gimnazistui. Esà tasai kariðkis net gimnazijos direktoriaus teiravæsis apie gabøjá muzikantà. Gimnazijos laikais Kudirka kitø mokiniø akyse buvo iðskirtinis dar ir dël to, kad mokëjo dailiai pieðti. Jam gerai iðeidavo karikatûros: taip vykusiai pagaudavo tam tikrus bruoþus, kad þiûrëdami draugai negalëdavo atsijuokti. Vienàkart Kudirka nupieðë prancûzø kalbos mokytojà, klasëje bestovintá prie katedros, taip gyvai ir tokioje juokingoje pozoje, kad kiti mokytojai, nusigriebæ uþ to portreto, neðiojosi ir juokësi. Savo laikà Kudirka buvo sutvarkæs planingai. Be darbo nesëdëdavo. Po pietø pirmiausia imdavo á rankas smuikà ir apie valandà grieþdavo, kol mokiniai ruoðdavo pamokas. Paskui skaitinëdavo knygas, protarpiais padëdavo nespëjantiems ar nesugebantiems laiku dalyko iðmokti. Po arbatos vël koká pusvalandá jis pjûkleliu pjaustydavo ið buko lentuèiø ávairius graþius braiþinius, ið kuriø sustatinëdavo dëþutes, tinkamas prie sienos prikalti arba raðomajam stalui papuoðti. Kai eidavo gulti, esant laiko, pasakodavo kà nors juokinga ið mokiniø gyvenimo arba linksmø atsitikimø ið kaimo þmoniø buities. Ið Juliaus Bûtëno knygos ,,Vincas Kudirka“. Vilnius, 1988

Vincas Kudirka – pokðtininkas Mirus Vinco Kudirkos motinai, tëvas vedë antràkart. Jam buvo nepatogu, kad vestuvëse maiðysis sûnus, todël ten eiti jam uþdraudë. Taèiau Vincas nepaklausë tëvo ir gráþæs ið mokyklos su savo draugu Petru apsiprausë ir iðëjo á vestuves. Nuëjæs atsistojo prie peèiaus ir stebëjo sëdintá uþ stalo pulkà. Vincas pakuþdëjo Petrui: – Prisiþiûrëkim, kuri mergina graþesnë, kai ji pavalgys, vesiu ðokti. Pakilus merginoms ið uþstalës, Vincas nieko nepaisydamas priëjo prie jam patinkanèios ir veda ðokti. Visi tik þiûri, muzikantai juokiasi. Vincas ðoko kaip reikiant, graþiai. Po to ðokio merginos jo nepasidalino: kiekviena norëjo su juo paðokti. Vaikà priilsino. Paskui merginos já pasodino uþ stalo, pavaiðino vestuviniais valgiais. Uþstalëje sëdëdamas Vincas su merginomis kalbëjosi kaip didelis: kiekvienai mokëjo sàmojingai ir gudriai atsikirsti. Visi vestuvininkai susiþavëjo Motiejaus sûnumi. Kaþkas nuëjæs á seklyèià praneðë tëvui: – Nagi tavo tas sûnus ir iðdarinëja – graþu á já þiûrëti. Atëjo tëvas á kità trobos galà ir pamatë sûnø prie stalo tarp pulko merginø. Paþiûrëjo, paklausë, kaip jis ten èiauðka, ir nieko nesakë, nevarë namo. Ið Juliaus Bûtëno knygos ,,Vincas Kudirka“. Vilnius, 1988

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Laikraðtá „Labas” kûrë: Donatas Milkamanavièius, 7b Vilius Skirka, 7b Laurynas Bumblauskas, 7b Lukrecija Siminauskaitë, 5b Kornelija Rubeþiûtë, 5b Daniela Najulytë, 5b Monika Ðapaitë, 5b Audra Arlauskienë (Vadovë)


2013 gruodis