V. Rekomendacijos

Rekomendacijos

Rekomendacijos architektų kūrybinių dirbtuvių organizatoriams

Atlikus sociokultūrinio konteksto apžvalgą ir apibendrinus sociologinės apklausos rezultatus, rekomenduotina kūrybinėms architektų dirbtuvėms dėl Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rekonstrukcijos apsvarstyti šiuos aspektus.

1. Konceptualiai permąstyti pačios augustinų bažnyčios reikšmę kaip tokios, kuri neapsiriboja vien istorine paradigma, bet turi savo metafiziką, tęstinumą į šį laikmetį ir į ateitį (augustiniška laiko samprata, mariologija ir t. t.). 2. Suvokti ir iškomunikuoti augustiniškojo projekto (hipotetiškai užkoduoto Consolation idiomoje) svarbą anapus sakraliųjų idiomų, t. y. sekuliarioje plotmėje, kuri apima ir šitą projektą. Tikriausiai tai gali nulemti patalpų funkcijų nustatymą, jų dydį ir pan. (galbūt galima mąstyti ir apie polikonfesinį erdvių paskirstymo charakterį). 3. Nebijoti metaambicijos ir suformuluoti patiems sau, ekspertų komandai, kūrybinių dirbtuvių dalyviams užduotis, kur šalia techninių specifikacijų koegzistuotų metauždaviniai ar simboliai, kad Ramintojos bažnyčia taptų svarbiu, vienijančiu, stiprinančiu ir guodžiančiu faktoriumi miestui ir valstybei. 4. Augustiniškoji perspektyva bando apjungti priešingus ontologinius polius (imago mundis), todėl šalia holistinių idėjų tarp augustinų pasitaikydavo ir radikalesnių idėjinių projektų (be to, ir be augustiniškos priežiūros Ramintojos bažnyčia patyrė didelių transformacijų), tad ir kūrybinių dirbtuvių dalyviams leisti didesnes interpretacijos ar transformacijos galimybes. 5. Vertinti projektus ne tik pagal funkcinius pritaikomumo parametrus, bet ir pagal kriterijus, kurie atskleidžia visą paminklinio objekto istoriją, istoriografiją, istoriją transcenduojančią idėją, kuri įvairuoja nuo religingos Jos Šventenybės iki profaniškesnio Visagalio Laiko (techniniais terminais gali tapti transfiguracija bei transformacija). 6. Bendrystės ir socialinių inovacijų centras galėtų formuluoti užduotyje ne tiek funkcines paskirtis, bet taip pat idėjines, kurias galima susieti ne vien su vykdomomis programomis, bet ir su didesnėmis idiomomis, kurios remtųsi Transfiguracija-Transformacija-Transterapija. 7. Projekte šalia sakraliojo Ramintojos simbolio būtų pageidautinas ir kitas tolygus prasminis sandas, kuris pakeistų esamą tarybinį antipodą – perdangas, kurios nėra tik sandėlio reliktas, bet ir Ramintojos kontrahentas. Augustinišku požiūriu tokiu kontrahentu stodavo pats žmogus, pasaulio pagundymai, velnio piktybė; istoriškai – vidinės bei išorinės grėsmės, badas, karas, maras; modernybėje tokiu antipodu tapo pati modernybė. Vadinasi, moderniosios tvarkybos priemonės čia turės didesnį vaidmenį nei įprasta. 8. Apibendrinant galima teigti, kad reikia spręsti, ne kaip nesakralinei erdvei grąžinti jos sakralumą ar perdaryti ją į daugiafunkcinę, bet kaip a priori sakralią erdvę perdaryti taip, kad ji jos nestokotų visose kertelėse, t. y. išlaikytų prideramą sakralinį vientisumą. 9. Siekiant išsaugoti sakralumą, rekomenduotina išskirti vertingąsias bažnyčios dalis ir, tikriausiai, suteikti joms tinkamą preferenciją. Atrodo, kad sakralinė erdvė turi savo klasikinius kanonus ir jų prisilaikymas duotų pozityvių rezultatų. 10. Taip pat galima eiti toliau ir vardan metaforos įgalinimo leistis į pačios bažnyčios personifikaciją arba bent jau laikyti ją galios centru nelyg jėgainę. Galbūt tai sudarytų prielaidas ieškoti tinkamų sprendimų ir užduočių, pvz.: išlaisvinti Mergelę Mariją, atskleisti Ramintojos paslaptį, atrasti Paguodos Vietą ir pan.