III. Apklausos rezultatų ataskaita

Siekiant sužinoti visuomenės nuomonę apie Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatą, esantį Savičiaus g. 15, ir Augustinų vienuolyno komplekso, kuriam ji priklauso, atstatymą kaip dvasinės ir architektūrinės svarbos objektą, buvo vykdyta elektroninė apklausa.

Apklausa atlikta 2020 m. balandžio 16–19 d. Respondentus – asmenis gyvenančius kaimynystėje, verslo, švietimo, mokslo, kultūros įstaigų, veikiančių kaimynystėje, bažnyčios religinės bendruomenės bei Vidaus reikalų įstaigų atstovus – apklausai atrinko Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, sąrašą papildė Ateities visuomenės institutas. Į apklausą buvo neįtraukti tie asmenys, kurių nuomonė iš anksto buvo žinoma. Klausimynas buvo išsiųstas 60 žmonių, iš kurių 31 atsakė į pateiktus klausimus. Apklausa buvo atliekama anonimiškai.

Apklausos respondentai pateikė atsakymus į 20 klausimų. Žemiau pateikiami apibendrinti apklausos rezultatai.

1. Respondentų amžius

APRAŠYMAS. Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresni respondentai. Didžiausias respondentų kiekis buvo 36‒45 metų amžiaus grupėje. Tai sudarė maždaug 45 procentus visų respondentų. 46–55 metų respondentai sudarė 29 procentus, 12,9 procentų respondentų buvo 26‒35 metų, 9,7 procentai respondentų 56‒65 ir 3,2 procento 18‒25 metų amžiaus grupėse.

IŠVADA. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 36–45 metų amžiaus respondentai. 66 ir daugiau metų amžiaus grupės nepažymėjo nė vienas respondentas.

APRAŠYMAS. Apklausoje dalyvavo 18 moterų ir 13 vyrų. Nei vienas asmuo nepažymėjo pasirinkimo „Kita“.

IŠVADA. Apklausoje nežymiai daugiau dalyvavo moterys.

3. Respondentų išsilavinimas

APRAŠYMAS. Apie 97 procentai apklaustųjų turi aukštąjį išsilavinimą, apie 3 procentai respondentų – aukštesnįjį. Nei vienas asmuo nenurodė turintis profesinio, vidurinio ar pagrindinio išsilavinimo.

IŠVADA. Beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai turi aukštąjį išsilavinimą.

REKOMENDACIJA. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausa buvo vykdoma pagal sudarytą respondentų sąrašą, tad apklausos rezultatai nenusako visų, besidominčių Ramintojos bažnyčia, išsilavinimo.

APRAŠYMAS. Iš pateiktų respondentų grupių 29 procentai apklaustųjų nurodė, kad yra asmenys, gyvenantys kaimynystėje. 25,8 procentai apklaustųjų yra vidaus reikalų įstaigų atstovai, 19,4 procentai – verslo, veikiančio kaimynystėje, atstovai, apie 16 procentų bažnyčios religinės bendruomenės atstovai ir 9,7 procentai – švietimo, mokslo, kultūros įstaigos, veikiančios kaimynystėje atstovai.

IŠVADA. Didžioji apklausoje dalyvavusių respondentų dalis yra asmenys, gyvenantys kaimynystėje, ir vidaus reikalų įstaigų atstovai. Mažesnė respondentų dalis yra švietimo, mokslo, kultūros įstaigų atstovai.

REKOMENDACIJA. Formuojant veiklas vertėtų atsižvelgti, kad kaimynai aktyviai dalyvauja apklausoje, tai pabrėžia ir jų įsitraukimą ir objekto vystymo reikšmę lokaliai.

Pereinant apklausoje nuo respondentų grupių ir požymių prie bendrosios dalies, buvo užduotas asociacijas sukeliantis klausimas Nr. 5.

Gauti atsakymai iš respondentų:

Neutralu Tikinčiųjų maldos namai Bendruomeniška, socialiai atsakinga Pinigai Bendruomenė, namai, bendraminčiai Malda, ramybė, klebonas Kultūra, ramybė, bendruomenė Tikėjimas, meilė, viltis. Ramybė, veikla, susitikimas Dievas, pastatas, kryžius Tikėjimas, bendruomenė, architektūra Šventumas, malda, ramybė Religijos, bendruomenės namai Tyla, malda, atgaila Dvasingumas, tikėjimas, ramybė Bendruomenė, malda, susikaupimas Ramybė, malda, Dievo buvimas Tikėjimas, bendruomenė, architektūra Bendruomenė, taisyklės, Dievas Tikėjimas, pagalba Maldos namai, bendrystė, palaima Tikėjimas, ramybė, bendrystė Dvasinis penas, ramybė, apmąstymas Malda, apeigos, nusiraminimas Religija, architektūra, institucija Bendruomenė, Šv. mišios, eucharistija Dievas, tikėjimas, ramybė Ramybė, susitelkimas, bendrystė Istorija, pagalba, bendruomenė Bendruomenė, sąveika, supratingumas

Gauti respondentų atsakymai sugrupuoti į dvi pagrindines kategorijas.

IŠVADA. Didžioji dalis asocijuoja žodį ,,bažnyčia“ su bendruomeniškumu. Kita didelė grupė formuojasi ties religiniu pagrindu sukeltomis asociacijomis.

REKOMENDACIJA. Atkreipti dėmesį, kad dauguma respondentų su bažnyčia sieja bendruomeniškumą ir ramybę, tad tikėtina, kad planuojant ateities veiklas bažnyčios pastato administratoriai susidurs su tokiomis visuomenės asociacijomis − telkti bendruomenę, siekti raminimo. „Bendruomenė“, „ramybė“ ir „tikėjimas“ yra raktinės respondentų asociacijos ir lūkestis iš bažnyčios.

APRAŠYMAS. Į šį klausimą 77,3 procentai atsakiusiųjų pažymėjo, kad jiems liūdna matyti apleistą bažnyčios pastatą miesto centre ir mano, kad bažnytinių pastatų sutvarkymas turi būti miesto ir valstybės prioritetas. 9,7 procentai mano, kad bažnyčios pastato sutvarkymas / rekonstrukcija yra parapijiečių reikalas, valstybėje yra svarbesnių investicijų. Po lygiai (6,5 procentus) respondentų mano, kad viskam pinigų neužtenka, todėl nieko tokio, jei yra ir apleistų bažnytinių pastatų ir yra abejingi bažnytiniams pastatams, prilygina juos bet kokiam senamiesčio pastatui.

IŠVADA. Didžiausias procentas respondentų pažymėjo, kad jiems liūdna matyti apleistą bažnyčios pastatą miesto centre ir kad bažnytinių pastatų sutvarkymas turėtų būti miesto ir valstybės prioritetas.

REKOMENDACIJA. Tokie duomenys diktuoja, kad pirmiausia žmonės reaguoja į išorinį pastatą ir jo prieigų sunykimą. Darytina išvada, kad didžiajai daliai respondentų išorė svarbi, tam verta skirti dėmesio architektūrinei užduočiai. Esant ribotiems resursams, išorė turi komunikuoti pastato gyvybingumą. 7. Ar respondentai lankėsi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje?

APRAŠYMAS. 90 procentai atsakiusiųjų yra lankęsi Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. 10 procentai – nesilankė (lankėsi 27 respondentai, 3 nesilankė, 1 nepateikė atsakymo).

IŠVADA. Didžioji dalis respondentų yra buvę Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Vienas respondentas nepateikė atsakymo į klausimą.

APRAŠYMAS. Iš 31 respondentų 7 nebuvo lankęsi Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. 2 respondentai pažymėjo, kad vis ketina apsilankyti, bet neranda laiko. 2 asmenys nurodė, kad bažnyčia buvo užrakinta, kiti 2 pažymėjo ,,kita“ ir nurodė kaip priežastį ,,nerandantys progos“. Vienas atsakiusysis nurodė nesilankantis bažnyčiose.

IŠVADA. Nei vienas respondentas nepažymėjo, kad nesilankymo priežastis yra bažnyčios apleistas pastatas ir nepatrauklumas. Tyrimo paklaida. Klausime Nr. 7 3 respondentai nurodė, kad nesilankė Ramintojos bažnyčioje, o klausime Nr. 8 nesilankymo priežastis nurodė 7 respondentai, t. y. 4 respondentai, kurie lankėsi bažnyčioje, nurodė nesilankymo priežastis. 9. Kas paskatino respondentus apsilankyti Ramintojos bažnyčios pastate?

APRAŠYMAS. 35,7 procentai respondentų nurodė, kad Ramintojos bažnyčios pastate lankėsi dėl kultūros renginio. 17,9 procentų respondentų lankėsi dėl religinių apeigų. Po apie 7 procentus respondentų lankėsi ekskursijoje ir užėjo iš smalsumo. 9 asmenys (32,1 procentai) pasirinko variantą ,,kita“ ir kaip priežastis nurodė, kad tinka visi variantai, taip pat, kad organizavo renginį ar dalyvauja Ramintojos projektų veiklose.

REKOMENDACIJA. Apklausa rodo, kad didžioji dalis respondentų apsilankė dėl kultūrinės veiklos, kiti dėl pamaldų, tad sprendžiant rekonstrukcijos klausimus, siūloma atkreipti dėmesį į kultūros ir sielovados svarbą. Nemaža dalis respondentų pažymėjo „kita“, tad yra kitų priežasčių, kurias galimai reikėtų išsiaiškinti detaliau.

Tyrimo paklaida. Klausime Nr. 7 27 respondentai nurodė, kad lankėsi Ramintojos bažnyčioje, o klausime Nr. 9 apsilankymo priežastis nurodė 28 respondentai, t. y. 1 respondentas, kuris nesilankė bažnyčioje, nurodė apsilankymo priežastį.

10. Ar respondentai žinojo, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja ir jame veiklas vykdo Bendrystės ir socialinių inovacijų centras?

APRAŠYMAS. Iš 31 apklaustųjų 74,2 procentai respondentų žino, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, o 25,8 procentai pažymėjo nežinantys.

IŠVADA. Didžioji dalis respondentų žino, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja ir jame veiklas vykdo Bendrystės ir socialinių inovacijų centras. 11. Žiūrint į Ramintojos bažnyčios pastatą iš išorės, kaip jums atrodo, koks turėtų būti bažnyčios vidus?

APRAŠYMAS. Respondentų atsakymuose, koks turėtų būti bažnyčios vidus, didžiausią 50 procentų dalį sudarė atsakymai, kad svarbiausia, jog pastatas tarnautų visuomenės reikmėms. 33,3 procentai respondentų pasirinko barokinį, panašios stilistikos su išore bažnyčios vidų. Apie 16,7 procentų išreiškė nuomonę, kad bažnyčios vidus turėtų būti šiuolaikiškas, kontrastuojantis su išore.

IŠVADA. Beveik pusei respondentų svarbiausia, kad pastato vidus tarnautų visuomenės reikmėms. Bažnyčios pastato funkcinė reikšmė svarbiau nei estetinė. Vis dėlto sudėjus kitus du atsakymus matyti, kad žmonėms beveik vienodai svarbi galutinė interjero estetika. Didžioji dalis respondentų, išreiškusių poziciją dėl bažnyčios pastato vidaus estetikos, pasirinko tradicinį, konservatyvesnį požiūrį.

REKOMENDACIJA. Iš tyrimo duomenų matyti, kad žmonėms labai svarbi tiek pastato erdvių funkcija ir vykdomos veiklos, tiek pastato interjero estetika, todėl rekomenduotina šias kryptis nusistatyti kaip pagrindinius prioritetus.

12. Galvojant apie Ramintojos bažnyčios pastato atnaujinimą, kokie būtų prioritetai. Pažymėkite pagal svarbą 1 − labai svarbu, 7 – mažiausiai svarbu.

APRAŠYMAS. Respondentai galėjo skirti 1, 2, 3, 4, 5, 6 arba 7 balus kiekvienam prioritetui pagal svarbą. 1 balas – labai svarbu, 7 balai – mažiausiai svarbu. Mažiausia respondentų skirtų balų suma yra svarbiausias jų iškirtas prioritetas. Didžiausia – mažiausiai svarbus prioritetas. Kaip svarbius prioritetus atstatant Ramintojos bažnyčios pastatą respondentai išskyrė: freskas (12 respondentų skyrė 1 balą), išorės sutvarkymą (9 respondentai skyrė po 1 balą) ir varpą (8 respondentai skyrė po 1 balą). Mažiausiai svarbūs prioritetai pažymėti respondentų: sodo ir lifto įrengimas. Nors apžvalgos aikštelės varpinėje įrengimas pagal balų sumą liko 6 vietoje, tačiau šiam prioritetui net 10 respondentų skyrė po 1 balą, t. y. nurodė kaip labai svarbų.

REKOMENDACIJA. Rekomenduotina kūrybiškai atsižvelgti į šiuos duomenis, nes vertybiniai parametrai buvo užduoti laisva tvarka, siekiant išprovokuoti tam tikras preferencijas. Šalia neišvengiamo išorės bei vidaus remonto ir, tikriausiai, svarbaus freskų atidengimo (ilgalaikėje perspektyvoje), matyti, kad kai kuriems tradiciniams dalykams (vargonai, varpas) apklaustieji teikia mažiau svarbos.

13. Bažnyčios pastatas tarybiniais metais buvo paverstas sandėliu, jame yra likę sovietinės invazijos ženklų: betoninės perdangos, krovininio lifto šachta ir krovos mechanizmas, iškirstos didelių gabaritų durys fasade, metalinės durys, grotos viduje ir kt. Jūsų nuomone, ar jie turėtų būti išsaugojami kaip istorijos ženklai?

APRAŠYMAS. Kad restauratoriai ir architektai turėtų spręsti likusių Ramintojos bažnyčios pastate sovietinės invazijos ženklų (betoninės perdangos, krovininio lifto šachtos, krovos mechanizmo, didelių gabaritų durų fasade) likimą nurodė 61,3 procentai respondentų. 22,6 procentai respondentų nurodė, kad jie turėtų būti išsaugoti, mažiausiai (16,1 procentai) respondentų mano, kad turėtų būti neišsaugota.

IŠVADOS. Du trečdaliai respondentų mano, kad spręsti dėl sovietinių invazijos ženklų turėtų architektai ir restauratoriai. Mažesnioji dalis, išreiškusi savo nuomonę dėl sovietinių invazijos ženklų, nežymiai pasidalijo pusiau, kiek didesnę atsvarą teikiant ženklų išsaugojimui.

REKOMENDACIJA. Atkreipti dėmesį, kad kritinė respondentų masė pagrindinę atsakomybę dėl sovietinių invazijos ženklų deleguoja profesionalams.

14. Ramintojos bažnyčios pastate veikia įsteigtas Bendruomenės ir socialinių inovacijų centras. Pažymėkite prioritetų tvarka, kokios veiklos būtų labiausiai tinkamos bažnyčios pastate. 1 – labiausiai tinkamos, 7 – mažiausiai tinkamos.

APRAŠYMAS. Kultūriniams renginiams 10 respondentų skyrė po 1 balą ir tai yra respondentų vertinama kaip labiausia tinkama veikla. Antroje vietoje respondentų išskirta skaitykla. Dėl trečioje vietoje esančių Šv. Mišių ir sielovados respondentų nuomonė pasidalino per pusę: 12 respondentų sielovadą pažymėjo kaip labiausiai tinkančią veiklą (skirtas 1 balas), tačiau beveik tiek pat (11 respondentų) skyrė 7 balus, kaip mažiausiai tinkamai veiklai. Panašiai vertinta ir edukacinė veikla esanti ketvirtoje vietoje: 8 respondentai pažymėjo kaip labiausiai tinkamą, o 7 kaip mažiausiai tinkamą veiklą.

Pastebėtina, kad nors Šv. Mišios ir sielovada yra pagal sumuojamus balus 3 vietoje, tačiau šiai veiklai daugiausiai respondentų (12 ) skyrė 1 balą – kaip labiausiai tinkamai veiklai. Mažiausiai vertinama veikla liko maitinimas.

IŠVADOS. Šiame svarbiame paragrafe matyti, kad žmonės išsako generalines preferencijas apie tai, ką jau žino šioje vietoje vykstant. Jau vykdomos veiklos atsiduria labiausiai tinkančių sąraše, gerai vertinama edukacinė ir socialinė veikla, labdara ir kūno kultūra, savanorystės skatinimas. Į paskutinę vietą patenka maitinimas. Manytina, kad ši kategorija galėjo būti skirtingai interpretuojama skirtingų respondentų.

REKOMENDACIJA. Kalbant apie Bendrystės ir socialinių inovacijų centro veiklą, vertėtų neapleisti kultūrinės veiklos, kuri pažymėta kaip labiausiai tinkanti Ramintojos pastate aplenkiant net sielovadą. Norint vykdyti matinimo veiklą vertėtų atkreipti dėmesį į respondentų preferencijas ir vystyti šią veiklą atitinkant subtilų pastato sakralumo įpareigotą kontekstą.

15. Kaip vertintumėte, jei bažnyčios pastate vyktų skirtingų konfesijų dialogas, siekiant pažinti kitas religijas ir papročius?

APRAŠYMAS. 71 procentas apklaustųjų vertintų teigiamai, jei bažnyčios pastate vyktų skirtingų konfesijų dialogas, 19,3 procentai neigiamai. 9,6 procentai pažymėjo neturintys nuomonės.

REKOMENDACIJA. Darytinos dvi prielaidas, kad, viena vertus, Bendrystės ir socialinių inovacijų centras gali bandyti bendradarbiauti su kitų religijų žmonėmis, pavyzdžiui, socialiniais klausimais, o Ramintojos bažnyčioje religines ir sielovados veiklas vykdantis kunigas galimai vystyti tarpkrikščionišką dialogą su krikščioniškus papročius puoselėjančiomis bendrijomis, neišskiriant, o gal netgi akcentuojant tas konfesijas, kurios kažkada čia veikė: stačiatikiai, unitai. 16. Kokias asociacijas Jums kelia Ramintojos bažnyčia? Parašykite tris pirmus į galvą atėjusius žodžius.

Parašyti žodžiai:

Užmiršta bažnyčia senamiesčio centre Grakšti, originali, intensyvi Toliatas, Savičiaus gatvė, istorinis pastatas Jėga, šiluma, bendruomenė Bažnyčia, tiltas, visuomenė Aura, jaukumas, istorija Ramybė, tikėjimas, meilė Restauracija, kultūra, paveldas Bendrystė, artumas, rūpestis Inovacija, atvirumas, ramybė Šventumas, ramybė, malda Kultūra, inovacijos, šiuolaikiškumas, menas Marija, bokštas, apleista Grožis, barbarizmas, viltis Šiuolaikiška ir atvira, bendruomenė, ramybė Jokių Vilnius, kultūra Toliatas, bendruomene, savanorystė Ramybė, gerumas, šviesa Ramybė, nostalgija, vaikystė Rūpestis pareigūnais, prevencija, savanorystė Paguoda, atjauta, supratimas Graži, patraukli, gyva Šv. Mišios, kunigas Algirdas Toliatas, istorijos smūgiai Apleistas, be paskirties, turi atgimti Ramybė, bendrystė, viltis Praeities skausmas, ateitis, bendrumas Ramuma, bendrystė, dvasia

APRAŠYMAS. Respondentų pateiktos asociacijos galėtų būti grupuojamos į kelias pagrindines grupes: religinė, dvasinė asociacija – 10 žodžių, kultūrinė – 8 žodžiai, istorinė – 9, bendruomeninė – 7, asmenybės – 3.

IŠVADA. Asociacijų spektras Ramintojos bažnyčios yra kiek įvairesnis negu bažnyčios bendrai, tačiau dominuoja tradicinės „ramybės“ ir „bendrystės“ asociacijos. Šiuo atveju „ramybė“ (8 kartai) aplenkia „bendrystę“ (7 kartai).

Asociatyviai respondentai pasirinko gan skirtingus apibūdinimus, kurie turi vertę, tačiau bendrai paėmus daugiausia susiję su esama bažnyčios situacija, veikla, architektūriniu kontekstu. Pasitvirtina, kad asociacijos ateina greičiau padiktuotos žinomo, nei nežinomo konteksto.

REKOMENDACIJA. Atkreipti dėmesį į šias apklaustųjų kontempliacijas, nes jos yra vienos nuoširdesnių šiame tyrime ir galėtų pasitarnauti ir architektų kūrybinėms dirbtuvėms.

APRAŠYMAS. Ramintojos bažnyčios istorija domėjosi 48,4 procentai apklaustųjų, 35,5 procentai respondentų domėjosi istorija fragmentiškai, 16,1 procentai – nesidomėjo.

IŠVADA. Bendrai sudėjus besidominčius ir besidominčius fragmentiškai, turime 88 procentų respondentų, susidomėjusių Ramintojos bažnyčios istorija.

REKOMENDACIJA. Vykdyti Ramintojos bažnyčios ir Augustinų vienuolijos Vilniuje mokslinę populiarinimo programą. 18. Ramintojos bažnyčia yra tik dalis buvusio Augustinų vienuolyno ansamblio (ansamblį riboja Bokšto g. rytų pusėje, Savičiaus g. pietų pusėje, Augustijonų g. vakarų pusėje ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatai pietų pusėje). Ar palaikytumėte idėją pagal galimybes atkurti Augustinų ansamblį, pritaikant jį edukacinėms, kūrybinėms ir socialinėms veikloms?

APRAŠYMAS. Didžiausia respondentų dalis (80,6 procentai) pritaria, kad būtų atkurtas Augustinų ansamblis pritaikant edukacinėms, kūrybinėms ir socialinėms veikloms. 6,5 procentai respondentų nepalaiko idėjos atkurti Augustinų ansamblio, 12,9 procentų pažymėjo, kad jiems sunku pasakyti.

IŠVADOS. Didžioji dalis respondentų pritaria, kad būtų atstatytas Augustinų vienuolyno ansamblis ir pritaikytas edukacinėms, kūrybinės ir socialinėms veikloms. Antra vertus, ne iki galo aišku, ar žmonės daugiau pasisako už paprastą posesijų atkūrimą ar už įvairesnį pritaikymą. Bet kuriuo atveju, dabartinis atsakymas sudaro visas galimybes judėti vystymo linkme.

REKOMENDACIJA. Vertėtų atsižvelgti, kad objekto rekonstrukcija greičiausiai bus etapinė ir planuojant verta atsižvelgti į tolimesnes visos teritorijos funkcionavimo galimybes (takai, elektra ir pan.).

19. Kokios veiklos, veiksmai galėtų sustiprinti ryšį tarp Ramintojos bažnyčioje veikiančio Bendrystės ir socialinių inovacijų centro ir kaimynų − gyventojų, verslų, organizacijų?

Atsakymai:

Socialinės – kultūrinės ir religinės. Daugiau įvairesnės veiklos. Bendrų projektų vykdymas (Savičiaus gatvę palikti tik pėstiesiems). Reguliarus arbatos gėrimas su kaimynais, talkos, reiktų stipraus išgyvenimo kartu, kas tai galėtų būti m, gal kokie spec. mokymai, kad geriau susikalbėjimas vyktų, pvz. Žebrausko, Godopoco :). Bendros veiklos, kaip akcija ,,Darom”, ,,Kaimynų diena”. Dialogas. Tikėjimas, bendrystė, bendruomenė, renginiai. Pasišnekėti. Teikiamos paslaugos, bendri projektai, susibūrimai. Bendrystės ir socialinių inovacijų centro veikla neturėtų savo veiklomis įtakoti ar atstovauti greta gyvenančius ir dirbančius. Savičiaus gatvėje jau yra įsikūrusi bendruomenė, kuri bendrystės veiklas jau vykdo. Socialiniai veiksmai, bendruomenės kūrimas, savanorystė, pagalba kaimynams (talka), bendrų renginių kūrimas, verslų palaikymas. Kunigas turi kalėdoti per kaimynus ir žinoti jų istorijas ir šeimos narius. Informacijos skleidimas. Bendravimas asmeniškai. Bendri renginiai. Bendros inovatyvios priemonės, šventės ir bendrystės mugės susitikimai kavos gėrimo tradicijos, kaimynų pusryčiai. Vakaronės kieme ir viduje. Tikėjimas ir bendrystė. Policija įsitrauktų organizuojant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencines veiklas (smurtas artimoj aplinkoj, prekyba žmonėmis, saugi aplinka ir pan.) taip pat organizuojant veiklas, kurios padėtų pareigūnams psichologiškai ,,atsigauti” po tarnybos metu patiriamų stresų ir iš to kylančių problemų (tiek šeimoje, tiek sveikatos). Gyventoju iniciatyvų realizavimas. Informacija. Bendros veiklos – šventės, projektai, akcijos. Renginiai. Bendri interesai, socialinis dialogas. Sovietizacijos ir privatizacijos gėda ir klaidos žiūrint į šalia esančius butus ir mašinas. Pagarbos ir supratimo, bendros nesavanaudiškos. Veiklos, nepamiršti kad Vilniaus senamiestis yra visų. Edukacija, kultūros renginiai, parodos.

IŠVADOS. Šioje apklausos dalyje atsakymai labai skirtingi, polivalentiški, kurie kyla iš esamos patirties bei asmeninių lūkesčių. Juos visus verta įsivertinti, matyti sudėtingą visos šios lokacijos ir jos įprasminimo rebusą.

REKOMENDACIJA. Šis klausimas buvo užduotas siekiant identifikuoti lūkesčius. Atrodo, kad nemaža dalimi Bendrystės ir socialinių inovacijų centras galėtų imtis lyderystės kaip svariausias gatvės objektas, būti reikšmingas savo veiklomis ir lokacija siekiant bendrystės, visų pirma, artimoje aplinkoje ir, galimai, tarp kaimynų, stokojančių ramybės dėl įgytos nuosavybės bažnyčios teritorijoje ir planuojamų veiksmų. Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, siekdamas tapti organišku šioje lokacijoje, turi platų veiklų ir prioritetų pasirinkimą. Centras turi visas prielaidas tapti tiek katalikiškos bendruomenės, tiek statutinių pareigūnų, tiek vietos bendruomenės, t. y. šito kvartalo, „namais“.