2 minute read
TURINYS
from Augustinų vienuolyno, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios sociokultūrinio konteksto apžvalga
I. ĮVADAS
Vilniaus Augustinų vienuolyno kompleksas ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia − ypatingas architektūrinis, istorinis ir dvasinis reiškinys, išgyvenantis transformacijos etapą. Vienuolyno kompleksas, ypač – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, visuomenėje vadinama tiesiog Ramintoja, pažymėta ryškių laiko ženklų. XVII a. įkurta vienuolių augustinų, nukentėjusi nuo gaisrų, atstatyta vėlyvojo baroko stiliumi, vėliau buvo pravoslavų dvasine mokykla, universiteto rūmais, atitekusi karmelitams paversta Šv. Andriejaus cerkve, o sovietmečiu tapusi trijų aukštų sandėliu − suniokota, bet išsaugota nuo visiškos pražūties, dabar veria naują istorijos puslapį.
Advertisement
Ramintojos bažnyčia išskirtinė ne tik savo istorija ir architektūra – vienintelė vėlyvojo baroko vienabokštė bažnyčia Lietuvoje, paskutinis Vilniaus baroko paminklas, bet ir tuo, kad bažnyčios pastatas priklauso valstybei − Vidaus reikalų ministerijai (VRM). 2017 m. atvėrus apleistos bažnyčios pastato duris visuomenei, pradėjo rastis įvairios kultūrinės, socialinės, edukacinės veiklos, aktyviai veikia savanoriai. 2018 m. atšventinus koplyčią trečiajame bažnyčios aukšte vyksta religinės apeigos, kurias veda ir bendruomenę buria VRM vyriausiasis policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas.
Nuo 2019 m. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje veiklas vykdo VRM įsteigta VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centras − pažangių sprendimų kūrybinė organizacija, kurioje vykdoma švietėjiška veikla, orientuota į statutinių pareigūnų ir tarnautojų bendruomeniškumą, psichologinę sveikatą, sielovadą, visuomenės užimtumo, emocinio ir dvasinio tobulėjimo, meninės saviraiškos, nusikalstamos veiklos prevencijos skatinimą, joje teikiama pagalba žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ar kitų nusikalstamų veiklų, stiprinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnautojais, skatinama savanorystė ir pilietiškumas taip prisidedant prie socialinės visuomenės gerovės.
Bendrystės ir socialinių inovacijų centrui be edukacinių, prevencinių veiklų pavestos ir bažnyčios pastato administravimo, įveiklinimo ir remonto, rekonstrukcijos funkcijos. Centras inicijavo projektą, skirtą apžvelgti Ramintojos sociokultūrinę aplinką, darytus tyrimus, atlikti Ramintoją supančių įvairių visuomenės grupių nuomonės apklausą, kurių pagrindu bus formuluojamos gairės architektų kūrybinėms dirbtuvėms dėl Ramintojos atnaujinimo, atstatymo sprendinių.
Šis apžvalginis tyrimas yra sudėtinė projekto „Kūrybinės dirbtuvės: Bendrystės ir socialinių inovacijų hub’as ,,Ramintojos“ pastate“ dalis, įgyvendinamo VšĮ Bendrytės ir socialinių inovacijų centro su daliniu Lietuvos kultūros tarybos finansavimu. Tyrimo tikslas – parengti rekomendacijas architektų kūrybinėms dirbtuvėms dėl Augustinų vienuolyno komplekso ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato pritaikymo Bendrystės ir socialinių inovacijų centro veikloms. Tikslui pasiekti užsibrėžti uždaviniai − apžvelgti sociokultūrinį kontekstą ir atlikti visuomenės apklausą.
Pirmoje tyrimo dalyje apžvelgiamas Augustinų vienuolyno komplekso ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato sociokultūrinis kontekstas. Antroje dalyje pateikiami apibendrinti atrinktų visuomenės respondentų grupių – kaimynystėje gyvenančių asmenų, veikiančių verslo atstovų, švietimo ir kultūros įstaigų, religinės bendruomenės ir vidaus reikalų įstaigų atstovų − apklausos rezultatai.
Sociokultūrinis kontekstas apibrėžtinas kaip tyrėjų konstruktas, kuris apima Ramintojos bažnyčios pastato ir vienuolyno komplekso atsiradimo istorines įžvalgas, doktriną, bažnyčios pastato transformaciją politinių pokyčių laikotarpiu ir susiformavusią aplinką. Sąvoka ,,sociokultūrinis“ savaime yra dvejopa: joje vyrauja du pagrindiniai elementai, apimantys materialų – socialinį (bendruomenės, statinys) ir dvasinį, šiuo atveju − iš dalies religinį, iš dalies kultūrinį tikrovės supratimą.
Šis tyrimas dėl minimalaus finansavimo neapima gilesnių ir platesnių istorinių, architektūrinių plotmių, kurių tyrimai yra skurdūs ir labai reikalingi, tačiau tikimasi, kad atspindės pagrindinius Ramintojos sociokultūrinius aspektus ir prisidės prie Ramintojos įveiklinimo koncepcijos parengimo.