__MAIN_TEXT__
feature-image

Page 1

Augustinų vienuolyno komplekso ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios sociokultūrinio konteksto apžvalga 2020 Vilnius


Tyrimas atliktas VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centrui įgyvendinant architektūros srities projektą „Kūrybinės dirbtuvės: Bendrystės ir socialinių inovacijų hub’as ,,Ramintojos“ pastate“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Tyrimą atliko ir nuosavu indėliu prisidėjo VšĮ Ateities visuomenės institutas.

Autoriai: Tyrimo vadovė dr. Erika Godlevska Tyrėjas Ervinas Koršunovas Tyrėja Indrė Norkeliūnė Tyrimo asistentė, vizualizacijos autorė Gaudutė Žilytė

Viršelio nuotrauka: Lina Blažytė, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia


TURINYS I. Įvadas

4

II. Sociokultūrinio konteksto apžvalga

5

III. Apklausos rezultatų ataskaita

11

IV. Išvados

26

V. Rekomendacijos

28

Šaltinių sąrašas

29

Priedas

30


4

I. ĮVADAS Vilniaus Augustinų vienuolyno kompleksas ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia − ypatingas architektūrinis, istorinis ir dvasinis reiškinys, išgyvenantis transformacijos etapą. Vienuolyno kompleksas, ypač – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, visuomenėje vadinama tiesiog Ramintoja, pažymėta ryškių laiko ženklų. XVII a. įkurta vienuolių augustinų, nukentėjusi nuo gaisrų, atstatyta vėlyvojo baroko stiliumi, vėliau buvo pravoslavų dvasine mokykla, universiteto rūmais, atitekusi karmelitams paversta Šv. Andriejaus cerkve, o sovietmečiu tapusi trijų aukštų sandėliu − suniokota, bet išsaugota nuo visiškos pražūties, dabar veria naują istorijos puslapį. Ramintojos bažnyčia išskirtinė ne tik savo istorija ir architektūra – vienintelė vėlyvojo baroko vienabokštė bažnyčia Lietuvoje, paskutinis Vilniaus baroko paminklas, bet ir tuo, kad bažnyčios pastatas priklauso valstybei − Vidaus reikalų ministerijai (VRM). 2017 m. atvėrus apleistos bažnyčios pastato duris visuomenei, pradėjo rastis įvairios kultūrinės, socialinės, edukacinės veiklos, aktyviai veikia savanoriai. 2018 m. atšventinus koplyčią trečiajame bažnyčios aukšte vyksta religinės apeigos, kurias veda ir bendruomenę buria VRM vyriausiasis policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas. Nuo 2019 m. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje veiklas vykdo VRM įsteigta VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centras − pažangių sprendimų kūrybinė organizacija, kurioje vykdoma švietėjiška veikla, orientuota į statutinių pareigūnų ir tarnautojų bendruomeniškumą, psichologinę sveikatą, sielovadą, visuomenės užimtumo, emocinio ir dvasinio tobulėjimo, meninės saviraiškos, nusikalstamos veiklos prevencijos skatinimą, joje teikiama pagalba žmonėms, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ar kitų nusikalstamų veiklų, stiprinamas visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnautojais, skatinama savanorystė ir pilietiškumas taip prisidedant prie socialinės visuomenės gerovės. Bendrystės ir socialinių inovacijų centrui be edukacinių, prevencinių veiklų pavestos ir bažnyčios pastato administravimo, įveiklinimo ir remonto, rekonstrukcijos funkcijos. Centras inicijavo projektą, skirtą apžvelgti Ramintojos sociokultūrinę aplinką, darytus tyrimus, atlikti Ramintoją supančių įvairių visuomenės grupių nuomonės apklausą, kurių pagrindu bus formuluojamos gairės architektų kūrybinėms dirbtuvėms dėl Ramintojos atnaujinimo, atstatymo sprendinių. Šis apžvalginis tyrimas yra sudėtinė projekto „Kūrybinės dirbtuvės: Bendrystės ir socialinių inovacijų hub’as ,,Ramintojos“ pastate“ dalis, įgyvendinamo VšĮ Bendrytės ir socialinių inovacijų centro su daliniu Lietuvos kultūros tarybos finansavimu. Tyrimo tikslas – parengti rekomendacijas architektų kūrybinėms dirbtuvėms dėl Augustinų vienuolyno komplekso ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato pritaikymo Bendrystės ir socialinių inovacijų centro veikloms. Tikslui pasiekti užsibrėžti uždaviniai − apžvelgti sociokultūrinį kontekstą ir atlikti visuomenės apklausą. Pirmoje tyrimo dalyje apžvelgiamas Augustinų vienuolyno komplekso ir Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato sociokultūrinis kontekstas. Antroje dalyje pateikiami apibendrinti atrinktų visuomenės respondentų grupių – kaimynystėje gyvenančių asmenų, veikiančių verslo atstovų, švietimo ir kultūros įstaigų, religinės bendruomenės ir vidaus reikalų įstaigų atstovų − apklausos rezultatai. Sociokultūrinis kontekstas apibrėžtinas kaip tyrėjų konstruktas, kuris apima Ramintojos bažnyčios pastato ir vienuolyno komplekso atsiradimo istorines įžvalgas, doktriną, bažnyčios pastato transformaciją politinių pokyčių laikotarpiu ir susiformavusią aplinką. Sąvoka ,,sociokultūrinis“ savaime yra dvejopa: joje vyrauja du pagrindiniai elementai, apimantys materialų – socialinį (bendruomenės, statinys) ir dvasinį, šiuo atveju − iš dalies religinį, iš dalies kultūrinį tikrovės supratimą. Šis tyrimas dėl minimalaus finansavimo neapima gilesnių ir platesnių istorinių, architektūrinių plotmių, kurių tyrimai yra skurdūs ir labai reikalingi, tačiau tikimasi, kad atspindės pagrindinius Ramintojos sociokultūrinius aspektus ir prisidės prie Ramintojos įveiklinimo koncepcijos parengimo.


5

II. Sociokultūrinio konteksto apžvalga Priešistorė ir visuomenės įtrauktis Buvęs augustinų vienuolynas ir bažnyčia priklauso ypatingam Vilniaus istorijos laikotarpiui, kuris istoriografijoje nužymimas skirtingais epitetais – taip ir pakilimo, taip ir nuosmukio laikas, davęs įstabius mokslo, religijos, meno rezultatus. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia priklauso gana unikaliam Vilniaus baroko stiliui, kuris sudaro žymią miesto profilio dalį. Žinia, vilnietiškasis barokas labai nukentėjo istorinių negandų verpetuose ir tai neaplenkė augustinų bažnyčios, kuri esmingai perkeista iš vidaus, patyrė eksterjero pokyčių, neteko šventoriaus erdvės, dalies vienuolyno pastatų bei relikvijų. Jau pusantro šimtmečio nebeturime pačių augustinų, kurie geriausiai galėtų mums persakyti savo vykdytos misijos esmę bei architektūrinio komplekso niuansus. Visa tai sudėjus matome ir turbūt jaučiame, kad stokojame žinių apie šį sakralinį objektą, o ir objektyviai beveik nėra išsamesnių mokslinių darbų. Tėra kelios esminės datos, kelios pavardės tų, kurie fundavo ar aukojo, kurie tarnavo ar privalėjo palikti vienuolyną. Tiksliai nežinoma bažnyčios autoriaus pavardė, manoma, kad tai galėjo būti Bartoldas Grzymala, apytiksliai numanoma apie jos interjero detales, reikalinga atlikti dar ne vieną archeologinį ar architektūrinį tyrimą. Pastarajam besiruošiant ir susimąstyta, kokie atspirties taškai yra ar galėtų būti, kad būtų sutvarkyta Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios erdvė. Akivaizdu, kad fragmentinės žinios nėra pakankamos, kad jomis būtų galima remtis darant esminius planavimo sprendinius. Jau matėm, kaip tarybiniais laikais buvo pasielgta su sakraline erdve, nepaisant jos įvairialypės istorinės ir konfesinės praeities: neliko nei stačiatikiškos, nei unitiškos, nei katalikiškos praeities ženklų, tik pastatas ir kryžius ant bokšto. Tačiau net ir tai įkvepia domėtis šia bažnyčia, laikyti ją viena gražiausių mieste, daryti asmenines istorines prielaidas ar dabartinį susižavėjimą publikuoti internete.1 Naujos mokslo paradigmos paskatina žmones drąsiau rašyti ir vertinti šio istorinio paveldo reikšmę. Nebesibaiminama turėti skirtingas nuomones ir sutarimo ieškoti diskusijose, kurios nukreiptos ne tik į artefakto savitumą, bet ir į jo evoliuciją, kuri priklauso nuo sociokultūrinio konteksto.2 Tai leidžia mums drąsiau ieškoti naujų atspirties taškų rengiant programinius uždavinius architektams, kurie šio projekto kontekste dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse. Be architektūrinio paveldo analizių3 turime istorinę sudedamąją4 bei dar kelias paradigmines gaires, kurios veda mus prie aiškesnės Ramintojos interpretacijos, sociokultūrinio tyrimo prielaidų. Jas galima išdėstyti bet kuria tvarka: naujas požiūris į architektūros paveldą kaip diskusijų lauką, naujas požiūris į sakralinį objektą kaip kasdienybės filosofijos dalį, postmodernus požiūris į sakralinio objekto teologinę paskirtį. Nesame plyname lauke, galime daryti tam tikras prielaidas, suvokti augustinų vienuolyno reikšmę, daryti siūlymus bei kritiškai juos analizuoti. Kol kas labiau pasistūmėta ne tiek teoriniame, kiek praktiniame lygmenyje, paveldo objekto tvarkyboje: per pastaruosius metus išjudėta iš mirties taško – valstybės injekcijomis sutvarkyta vienuolyno dalis, pasišventusių entuziastų dėka jaukinama bažnyčia, tam tikrą formą įgavo vidinė teritorija, vykdyti vienuolyno ir daliniai bažnyčios tyrinėjimai. Nuskenavus pastato išorę ir vidų atskleistas lūkesčius pranokstantis bažnyčios baroko grožis.5 Prieš tai 2008 metais darytas Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrimas (A. F. Pardo, D. Vrubliauskas) preciziškai aprašė

1 Pvz.: https://pamirsta.lt/mergeles-marijos-ramintojos-baznycia/ arba https://www.kootvela.com/2018/08/ars-longa-vita-brevis-apsilankymas.html 2 https://kafe.lt/2019/knygos/vaidas-petrulis-paveldas-kaip-konfliktas/ 3 https://leidykla.vgtu.lt/index.php?id_product=682&id_product_attribute=0&rewrite=sakraliniu-pastatu-pritaikymas-svcmergeles-marijos-ramintojos-baznycia-vilniuje&controller=product&id_lang=2 4 http://www.ramintoja.lt/apie-ramintoja/ 5 Tyrimą VšĮ ,,Ramintojos“ užsakymu atliko mokslininkai iš Florencijos universiteto, tyrimo rezultatai nepublikuoti.


6 kultūrinius sluoksnius, pateikė detalius erdvių brėžinius.6 Šio tyrimo pagrindu padarytas vidinės erdvės atnaujinimo projektas (vadovas Giuseppe Strappa) – jame galime matyti vientisos erdvės puikybę, galimybes. Projekte daugiau atidengta choralinė bažnyčios dalis, altorinę paliekant planuotam muziejui, kur yra konstruktyvinės sovietmečio perdangos. Pakitus numatytajam muziejaus užmanymui (Lietuvos nacionialinio dailės muziejaus iniciatyva), kurį laiką buvo ieškoma humaniškesnių sprendimų bažnyčios interjere ir išorėje. Atrasti kai kurie 1948 metais daryti brėžiniai ir piešiniai.7 Kanuto Rusecko paveiksle ,,Lietuvaitė su verbomis“ matosi bažnyčios prieangis ir, svarbiausia, didžiojo altoriaus dalis su šventu Marijos paveikslu (jį detaliau yra aprašęs V. Drėma), ornamentais aplink jį, intensyvia polichromija, iškiliomis kolonadomis. Paveiksle įdomiai išdėstyta perspektyva, juntama ypatinga pamaldų atmosfera. Šis paveikslo ir bažnyčios sugretinimas išties turi didelę simbolinę reikšmę ir greičiausiai bus išnaudotas kūrybinėse dirbtuvėse. Reikėtų paminėti kelis nepriklausomus projektus, kurie atsirado iš visuomeninės iniciatyvos. Visi daryti maždaug prieš metus.8 Išskirkime du, kurie linkę savaip humanizuoti vienuolyno teritoriją, kuri kol kas nėra iki galo sutvarkyta, joje yra dideli automobilių stovėjimo plotai. Europos humanitarinis universitetas buvo pakvietęs skulptorių iš Izraelio Ruslan Sergejev, kuris pasiūlęs dirbtinio sodo idėją ant transformatorinės vakarinėje jos dalyje: pasiūlymas buvo sutiktas gana palankiai, visgi aptarime buvo pastebėta, kad jis stokoja prasminių ir estetinių sąsajų su pačia bažnyčia. Kitas projektas buvo nukreiptas labiau į visumos permąstymą – su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) žinia ir su vokiško fondo parama nepriklausomą tyrimą atliko dizainerė Dovilė Gaižauskienė (Performatyvaus dizaino asociacija) ir filosofas Žemartas Budrys (Supratimo agentūra Xwhy). Jų parengtas ir ,,Strateginis Ramintojos įveiklinimo modelis“, vyko kūrybinė laboratorija, kur analizuoti vienuolyno komplekso atgaivinimo būdai, taip pat − sodo idėja kaip tinkamiausia priemonė vienuolyno teritorijai įprasminti miesto kontekste. Pastarieji pasiūlymai turi aiškią tendenciją rinktis minkštąsias objekto atnaujinimo ir įveiklinimo priemones. Taigi, galima konstatuoti įvairialypį požiūrį į objekto tvarkybos mastą, nemenką visuomenės įsitraukimą projektų pristatymuose – tatai, matyt, plaukia iš minėtų mentalinių paradigmų: žmonės linkę naujai apmąstyti Ramintojos fenomeną, tyrinėti, tartis, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ar apklausose.

Teologinės-sociologinės įžvalgos Augustinų kompleksinėje koncepcijoje, kaip reta, dera skirtingi Supratimo poliai. Viena tokių dermių buvo pasaulietiškumo ir sakralumo vienovė. Ją Augustinas argumentavo savo veikale ,,De civitate Dei“9. Praktiškai Augustinas buvo tas, kuris teologiškai pagrindė valstybinį bažnyčios statusą. Toks jis ir įsitvirtino lotyniškoje krikščionybėje ilgiems amžiams. Dabar yra jau kitaip – demokratinėje respublikoje valstybė ir religija yra atskirtos. Formaliai taip ir išlieka, vis dėlto Ramintojos atveju turim įdomų precedentą, kuomet bendradarbiaujama ir sąveikaujama, vienose patalpose galimai bus vykdoma religinė katalikų praktika ir Vidaus reikalų ministerijos vykdoma veikla. Tai nebūtų svetima augustinų požiūriui, kuris nuo amžių praktikavo vidinio ir išorinio pasaulių dualumą. Taip pat gražiai sudera ir VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centro pavadinimas. Minėtame kontekste prieiname Supratimo, kad bendrystė įmanoma su skirtingais poliais, su skirtingais erdvėlaikio patyrimais. Vienas tokių neišvengiamai bus pati Ramintojos bažnyčia, kurios atnaujinimas, matyt, bus tam tikros bendrystės su vietos dvasia paieška. Ir inovacijos gali būti suvoktos kaip kelias link tos vietos, kaip būdas siekti tapatumo su Ramintoja. Tokiu būdu mes priartėjame prie užduočių: tiek sau, tiek kūrėjams. Mes stengiamės įveiklinti Ramintojos bažnyčią ir kartu patys tampame įgalinti per jos Paguodos Misteriją, per jos Suraminimo turinį. Įdomu, kad

6 http://www.vg-hortus.it/index.php?option=com_content&view=article&id=587:recupero-del-convento-dei-padri-agostiniani-a-vilnius&catid=3:il-raccolto&Itemid=4&fbclid=IwAR2mwO63hp_M4tnvqVpDjcFKbld0R2M3GJo7e18x4-PaS6aBP1Py702PTAQ 7 https://www.facebook.com/ramintoja.lt/posts/339905353332389/ 8 http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2019/03/Esama-situacija_i%C5%A1sami.pdf 9 Aurelijus Augustinas, Apie Dievo valstybę // Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai. Vilnius. 1980.


7 turinys ir tūris yra tokie artimi žodžiai. Ši lietuviškų žodžių žaismė itin artima ir aptariamai bažnyčiai, kurioje akivaizdžiai slypi dermės tarp tūrio ir turinio paslaptis. Ją įminti, tikėtina, stengsis architektai ir visi, nuo ko priklauso šis įstabus augustinų mums paliktas šedevras. Sociokultūrinis parametras dažnai suvokiamas klasikinės prancūziškos sociologijos rėmuose, kuris radikaliai neigė religinę ar sakralinę dimensijas ir susitelkia vien į šiapusybę, visuomenę, individą. Tokiu atveju mūsų tyrimas tarsi turėtų nagrinėti vien pasaulietinę perspektyvą į vienuolyno ir bažnyčios kompleksą. Pasaulietinė perspektyva čia suvokiama bendrai kaip modernybės projektas, kuriam pagal apibrėžimą nesvarbi bažnyčia, nebent jos funkcija. Tuomet respondentų ir architektų uždavinys būtų vienokia ar kitokia bažnyčios ir jos tiesioginių funkcijų transformacija. Kadangi Ramintojos bažnyčia jau nukentėjo nuo tokios prieigos visaip kaip perstatoma ir niokojama, tuomet, matyt, reikia atsispirti nuo fakto ir ieškoti kitos perspektyvos sprendžiant pagrindinį uždavinį – kaip puoselėti šio paveldo objekto tapatumą. Tai reiškia judėjimą nuo kiekybinės perspektyvos link kokybinės, einant nuo profaniškos prie profesionalios, nuo mokslo dvasios prie dialogo su vietos dvasia, kuriai pirmiausia priklauso pati Mergelės Marijos bažnyčia, o galiausiai – vietos bendruomenės. Matyti, kad žvilgsnis krypsta į pačią bažnyčią ir, platesne prasme, į Mergelės Marijos Ramintojos Išgyvenimą. Tai jau ne knyginis supratimas, o asmeninis, kurį ir stengiamasi pagauti kontempliacijos bei sociokultūrinės apklausos būdais. Tai reiškia, kad sociokultūrinis aspektas čia suvoktinas kaip suma paskirų kontempliacijų, ne tik kaip horizontalus pasikalbėjimas, bet, buberiškai tariant, ir kaip santykis su dieviškuoju Tu. Vadinasi, sociokultūrinis aspektas mums turi reikšti mūsų gebėjimą pamatyti bažnyčią ne tik kaip Tai, o atrasti patiems ir kitiems padėti atrasti Tu-santykį, t. y. santykį su Marijos bažnyčia, Ramintojos fenomenu. Kritiškai reflektuojant problematizavome sociokultūrinį aspektą kaip metodologiškai plėtotiną, nes turime uždavinį, susijusį su unikalia architektūra, kuris savo ruoštu yra religinis reliktas, nepaisant, ar šiuo metu pamaldos vyksta viename iš aukštų, ar nei viename, kaip kad buvo paskutinius dešimtmečius. Taigi, išplėtus metodologinę sampratą, mes susitelkiame į tai, kas yra esminis ir posesijos, ir mūsų tyrimo objektas – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Metodologiškai tai kažkiek panašu į fenomenologijos metodą, kuomet užskliaudžiamas išorinis triukšmas vardan daikto savyje ar jo idėjos. Praktiškai tai reiškia klausti, kiek senamiesčio gyventojas ar bažnyčios lankytojas, architektas ar hubʼo dalyvis yra atviras Supratimui, kad už šios unikalios bažnyčios turime transcendentinę realybę – Mergelę Mariją, Jos Paguodą. Kiek paguodos geba išvysti mūsų akis? Kol kas, matyt, ją labiau ragauja tikinčiųjų bendrija, nes šiuo metu ji matoma daugiau vidine akimi. Tradiciškai regėti idėjas (Teorija) ar išmintį (Paguoda) mokino ir filosofai – toks supratimas vadinamas tai fenomenologija, tai hermeneutika. Bet kuriuo atveju, prieiname prie išorinių elementų svarbos, nes tikriausiai ne vien pamaldų dėka toji paguoda turi pasirodyti, bet ir per artefaktą, per pačią bažnyčią: kokia ji yra pati iš savęs, pati dėl savęs – mat taip ji pastatyta būti ir mums skleisti Dvasią per savo formas. Šio tyrimo kontekste einama tiesiai prie esmės, į šalį atidedant kai kuriuos istorinius bei teologinius aspektus, kuriems, matyt, bus reikalinga atskira studija. Sociokultūrinėje apklausoje bandoma dar kartą prie tos esmės eiti kolektyviai, padedant kūrybinėse dirbtuvėse dalyvausiantiems architektams. Apklausos eigoje ir savo išvadose turėtume prieiti supratimo apie tai, koks bažnyčios atnaujinimo ar pritaikymo mastas atitiktų jos esmę ir teiktų mums Paguodą. Taigi, viena vertus, ekspertinė grupė turės parengti technines nuostatas, kita vertus, tokius uždavinius, kurie sprendžia Paguodos klausimą. Šis uždavinys tikriausiai neišsprendžiamas be tam tikros atodairos į pamatinius dalykus: jau minėtą bažnyčios pašventimą Mergelei Marijai ir pačius augustinus, kurie konceptualiai steigė bažnyčią ir vienuolyną. Labai svarbu žinoti, kad pradžioje jie naudojosi Kristaus transfiguracijos koplyčia – šitai mums leis prieiti prie Paguodos sampratos figuratyvaus charakterio, sieti Kristaus atsimainymą su transformuojančiu Marijos pavidalu. Apskritai, augustinai buvo gilūs mistikai ir filosofai, kurie, viena vertus, uoliausiai skelbė dangiškąją Evangeliją, antrą vertus, labiausiai stengėsi ją realizuoti Žemėje. Iš čia jų tam tikras ambivalentiškumas, kuris, vis dėlto, netrukdė jiems būti šiuolaikiškiems. Beje, tai ir nulėmė, kodėl Ramintojos bažnyčia yra tokia, o ne kitokia, kodėl ji tyli guodėja ir kartu rokokiška dama – tai buvęs svarbus augustinų principas: būti savalaikiškiems


8 amžinybės akivaizdoje. Iš pamatinės šventojo Augustino tikėjimo nuostatos, kad žmogus stokoja ramybės ir ją atranda tik Dieve, turime ir Ramintojos epitetą. Jis sudėtingesnis už tą, kuris būdingas mūsų psichologizuotai sampratai, kur ramybė tereiškia juslių nuraminimą ar pagijimą nuo traumos. Ką reiškia lotyniškasis consolator, consolation? Viena vertus, tai išties paguoda, nuraminimas. Bet yra šis tas užkoduota, ką mes turėtume atsekti: solatio nurodo į vienatinį (Kristų), o priešdėlis con- apibūdina kelią į tą Vienį. Consolations hermeneutiškai galime sieti su konsole, kuri savo ruožtu yra bažnyčios bokštas-varpinė. Krikščioniškoje simbolikoje bokštas yra nekaltumas, Mergelė10. Tai ir yra atsakymas, kodėl bažnyčia yra vienabokštė – per ją mes patenkame į skaisčiausios Marijos vidų. Ir, aišku, suvokiam, kodėl ji tokia elegantiška ir graži – mat turime reikalą su krikščionių augustinų pastanga per išorinę plastiką perteikti patį dangiškojo skaistumo kelią. Įėję vidun mes patenkame į Marijos erdvę, kuri papildomai akcentuojama brangiu altoriniu paveikslu. Būti priešais jį, o iš esmės Jos Viduje jau turėjo reikšti paguodą, nes juk pati bažnyčia yra Marija Ramintoja. Darkart imant žodžio consolator pagrindą solatio turim reikšmę ,,ketvirtas, ketvirta“. Neatsitiktinai bažnyčios bokštas turi keturias kondignacijas. Skaičius 4 yra Marijos skaičius, plačiąja prasme Motinos žemės simbolis,11 Simbolių žodyne glaustai perteikiami ir skaičiaus figūratyviniai momentai – kvadratas, kryžius ir pan. Mariologijoje bene visada aptinkame keturis jos kvietimus ar keturis pasirodymus. Aukštojoje teologijoje Marija tampa ketvirtuoju Trejybės asmeniu, taip atbaigdama pilnatvę, kuri eschatologinėje perspektyvoje yra galutinė krikščionių Paguoda. Taigi turime teorinį, ir praktinį Paguodos Supratimą, kuris buvo realizuojamas nuosekliai: nuo patekimo į šventorių, į bokštą, į bažnyčią, prie altoriaus, kuris buvo celebruotas pačios Marijos atvaizdu ir pažadu: mūsų liūdesį Ji paversianti džiaugsmu. Tokiu būdu aiškėja, kad pati bažnyčia kaip pastatas perteikia pačios Mergelės Marijos simboliką ir eleganciją. Vadinasi, jos architektūriniai elementai tiesiogiai siejasi su jos idėja ir paskirtimi. Čia glūdi tam tikras patarimas, kaip spręsti esminį klausimą apie architektūrinio paveldo objekto tapatumą. Atrodo, kad šie fenomenologiniai-teologiniai argumentai nurodo, kad bažnyčios tapatumas yra jos pačios formos ir idėjos dermė. Florencijos universiteto mokslininkų pastangomis pasimatė tos dermės tiek išorinis, tiek vidinis grožis. Turime augustinų projektą, kur pats bažnyčios tūris, nelyg pati Mergelė Ramintoja, teikia nusiraminimą tiek žmogiškąja prasme, tiek kosmiškąja – nes ji saugo ir tautas, ir krikščioniją, ir pačią Trejybę, ir veda pasaulį laikų išsipildymo linkme. Tikriausiai neatsitiktinai jos altorius nukreiptas į pietų pusę, tarsi, nuduodamas, kad laikai eina į pabaigą, vakarop. Laiko / laikų supratimas per žemėlapio (veikiau imago mundi12 nei mappa mundi) semantiką reikalauja atskiro dėmesio, bet kuriuo atveju Consolatrix mus įpareigoja, kad ir mūsų šiuolaikinės iniciatyvos nestokotų teleologinės krypties, t. y. evangelinio nuraminimo, išganymo.

Ramintojos prikėlimas ir bendruomenių telkimas Pavieniai Ramintojos bažnyčios tyrimai, kūrybinės dirbtuvės, nuoseklesnės bažnyčios gaivinimą skatinančios iniciatyvos prasidėjo tuomet, kai niokotą, sovietmečiu paverstą sandėliu, vėliau uždarytą ir apleistą sakralinę erdvę atverti visuomenei ėmėsi kunigas Algirdas Toliatas ir jo telkiama tikinčiųjų bendruomenė. 2017 m. rugpjūtį Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje buvusi apleista Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia buvo perduota Vidaus reikalų ministerijai siekiant bažnyčią rekonstruoti, sukurti daugiafunkcines erdves, skirtas pareigūnų, tarnautojų mokymams ir sielovadai, meninėms iniciatyvoms, atverti plačiajai visuomenei, bendruomenių veikloms.13 Tuomet į Ramintojos bažnyčią persikėlė Lietuvos policijos kapelionas ir Šv. Ignoto bažnyčioje jo suburta religinė bendruomenė, kurios didelę dalį sudaro statutiniai pareigūnai ir jų šeimų nariai. Vidaus reikalų ministerijos pa10 Simbolių žodynas, Vaga. Vilnius. 1995. Psl. 39-40. 11 Simbolių žodynas, Vaga. Vilnius. 1995. Psl. 110. 12 Simbolių žodynas, Vaga. Vilnius. 1995. Psl. 96. 13 https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/vidaus-reikalu-ministerija-perima-sv-mergeles-marijos-ramintojos-baznycia


9 skirtas Lietuvos policijos kapeliono pareigas einantis Algirdas Toliatas rūpinasi policijos pareigūnų sielovada, padeda išlaikyti santarvę daug streso vykdant tarnybines užduotis patiriančių pareigūnų šeimoms, padeda išgyventi tarnybos ar kitomis aplinkybėmis patirtas netektis, pagelbėja pareigūnams atsinaujinti dvasioje.14 Su Vidaus reikalų ministerijos palaikymu kunigas A. Toliatas ir bendruomenės savanoriai, iniciatyvinė grupė VšĮ ,,Ramintoja“ per gana trumpą laikotarpį (2017−2019 m.) daug nuveikė, kad atšiaurios bažnyčios interjero sąlygos taptų pakenčiamos vykdyti tam tikrą dvasinę ir kultūrinę veiklą. Čia jau įvyko ne vienas renginys: spektakliai15, parodos16, dirbtuvės17, paskaitos18, mokymai19, koncertai, festivalių atidarymai. 2018 m. liepą buvo atšventinta Ramintojos bažnyčios koplyčia, esanti trečiame bažnyčios pastato aukšte, kur vyksta pamaldos, kitas erdves planuojama pritaikyti daugiafunkciniam Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir bendruomenės centrui. Svarbu paminėti, kad kunigas A. Toliatas ne tik atlieka religines apeigas ir rūpinasi policijos pareigūnų ir jų šeimų sielovada, bet ir telkia bendruomenę bendrai maldai. Jis pirmasis iš Ramintojos bažnyčios pradėjo transliuoti mišias internetu, taip suburdamas dar vieną − virtualią bendruomenę, aprėpiančią ne tik pareigūnus, jų artimuosius, bet ir visoje Lietuvoje ir kitose šalyse gyvenančius emigrantus. Taip pat buvo dedama daug pastangų suburti ir suvienyti Ramintojos bažnyčios kaimynystėje gyvenančius ir socialinę atskirtį patiriančius gyventojus, įsikūrusias kultūros, švietimo organizacijas, vietos verslus. Ramintojos bažnyčia tapo sielovados, neformalios kultūros ir edukacijos centru. Pats kunigas sulaukė ne tik bendruomenės, bet ir Vilniaus miesto valdžios pripažinimo – 2019 m. jam įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už bendruomenės telkimą ir kad begalinio ryžto dėka Ramintoja tapo atvira ir visuomenės pamėgta vieta.20

Bendrystės ir socialinių inovacijų centro atsiradimas Dar vienas Ramintojos bažnyčios etapas prasidėjo 2019 m. Vidaus reikalų ministerijai įsteigus VšĮ Bendrystės ir inovacijų centrą, kuriam buvo perduotas bažnyčios pastato administravimas ir socialinių paslaugų vykdymas bažnyčios pastate, apjungiant jas su pareigūnų ir visuomenės sielovada. Pagal įstatus ir strategines kryptis, Bendrystės ir socialinių inovacijų centras generuoja šiuolaikinį požiūrį į bendradarbiavimą bažnyčioje ir socialines inovacijas – teikia paslaugas statutiniams pareigūnams ir visuomenei. Centras inicijavo projektą, skirtą apžvelgti Ramintojos sociokultūrinę aplinką, darytus tyrimus, atlikti Ramintoją supančių įvairių visuomenės grupių nuomonės apklausą, kurių pagrindu bus formuluojamos gairės architektų kūrybinėms dirbtuvėms dėl Ramintojos atnaujinimo, atstatymo sprendinių.

Apibendrinimas Apibendrinant galima išskirti Ramintojos bažnyčios sociokultūrinio konteksto aspektus. • Istorinė-filosofinė Augustinų vienuolyno komplekso dimensija ir Ramintojos bažnyčios fenomenas dabartiniais laikais, kaip ypatingas traukos centras visuomenei. • Dvasininko lyderystė, savanorių iniciatyvos, meno ir kitų sričių ekspertų įsitraukimas į pastato gelbėjimo, bendruomenės subūrimo ir kitas veiklas atveriant bažnyčią plačiajai visuomenei. • Naujoji Ramintojos bažnyčios istorija, apjungianti katalikų bendruomenę, sekančią dvasinį ly-

14 https://policija.lrv.lt/lt/administracine-informacija/kapeliono-informacija 15 https://www.facebook.com/events/ramintoja/spektaklis-dovydo-psalm%C4%97s/843407669434256/ 16 https://www.15min.lt/kultura/naujiena/vizualieji-menai/lina-ever-kai-visos-spalvos-telpa-pilkuose-atspalviuose-apie-a-aleksandraviciaus-fotografiju-paroda-929-905200 17 http://www.ramintoja.lt/ikonu-dirbtuves/ 18 https://inovacijusavaite.lt/lt/renginys/pazink-socialines-inovacijas-kultura-ir-mena 19 http://vajc.lt/renginys/paskaita-ramintojos-baznycioje-kodel-mums-svarbi-mergele-marija-veda-doc-dr-benas-ulevicius/ 20 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-26-iteiktos-sv-kristoforo-statuleles-nusipelniusiems-vilniui-tarp-pagerbtuju-ir-a-toliatas/174052


10 derį, ir valstybės funkciją vykdančią Vidaus reikalų ministeriją, įsteigusią Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą bažnyčios pastate. • Daugiasluoksnis kaimynystės diskursas − kaimynystėje veikiančių bendruomenių subgrupės: vienoje lokacijoje esantys artimi ir tolimi kaimynai, kaimynystėje veikiančios kultūros ir švietimo organizacijos, vietos verslininkai. Atsižvelgus į plataus sociokultūrinio konteksto diskursą, buvo parengtas klausimynas ir atlikta skirtingų stratifikuotų grupių apklausa, išeliminuojant labai aiškias pozicijas deklaravusias grupes ir iš anksto žinant jų pozicijas (žr. kreipimosi į tyrėjus laiškas, priedas Nr. 1). Respondentų sąrašas buvo sudaromas atsižvelgiant į minėtą sociokultūrinį kontekstą. VšĮ Ateities visuomenės institutas vykdydamas apklausą bandė sugeneruoti minėtas mentalines prieigas ir nustatyti aplinkos požiūrį ar supratimą. Apklausoje formuojama užduotis − nustatyti žmonių bendrąsias žinias apie Ramintojos bažnyčią ir moralines nuostatas, susijusias su šiuolaikiniu įveiklinimu.


11

III. Apklausos rezultatų ataskaita Siekiant sužinoti visuomenės nuomonę apie Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatą, esantį Savičiaus g. 15, ir Augustinų vienuolyno komplekso, kuriam ji priklauso, atstatymą kaip dvasinės ir architektūrinės svarbos objektą, buvo vykdyta elektroninė apklausa. Apklausa atlikta 2020 m. balandžio 16–19 d. Respondentus – asmenis gyvenančius kaimynystėje, verslo, švietimo, mokslo, kultūros įstaigų, veikiančių kaimynystėje, bažnyčios religinės bendruomenės bei Vidaus reikalų įstaigų atstovus – apklausai atrinko Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, sąrašą papildė Ateities visuomenės institutas. Į apklausą buvo neįtraukti tie asmenys, kurių nuomonė iš anksto buvo žinoma. Klausimynas buvo išsiųstas 60 žmonių, iš kurių 31 atsakė į pateiktus klausimus. Apklausa buvo atliekama anonimiškai. Apklausos respondentai pateikė atsakymus į 20 klausimų. Žemiau pateikiami apibendrinti apklausos rezultatai.

1. Respondentų amžius APRAŠYMAS. Apklausoje dalyvavo 18 metų ir vyresni respondentai. Didžiausias respondentų kiekis buvo 36‒45 metų amžiaus grupėje. Tai sudarė maždaug 45 procentus visų respondentų. 46–55 metų respondentai sudarė 29 procentus, 12,9 procentų respondentų buvo 26‒35 metų, 9,7 procentai respondentų 56‒65 ir 3,2 procento 18‒25 metų amžiaus grupėse.

IŠVADA. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 36–45 metų amžiaus respondentai. 66 ir daugiau metų amžiaus grupės nepažymėjo nė vienas respondentas. REKOMENDACIJA. Atkreiptinas dėmesys į aktyviausius žmonių amžiaus tarpsnius; kitaip nei įprasta manyti, atrodo, kad projektu domisi 36−45 m ir 46−55 m. amžiaus žmonės.


12 2. Respondentų lytis APRAŠYMAS. Apklausoje dalyvavo 18 moterų ir 13 vyrų. Nei vienas asmuo nepažymėjo pasirinkimo „Kita“.

IŠVADA. Apklausoje nežymiai daugiau dalyvavo moterys.

3. Respondentų išsilavinimas APRAŠYMAS. Apie 97 procentai apklaustųjų turi aukštąjį išsilavinimą, apie 3 procentai respondentų – aukštesnįjį. Nei vienas asmuo nenurodė turintis profesinio, vidurinio ar pagrindinio išsilavinimo.

IŠVADA. Beveik visi apklausoje dalyvavę respondentai turi aukštąjį išsilavinimą. REKOMENDACIJA. Atkreiptinas dėmesys, kad apklausa buvo vykdoma pagal sudarytą respondentų sąrašą, tad apklausos rezultatai nenusako visų, besidominčių Ramintojos bažnyčia, išsilavinimo.


13 4. Respondentų subgrupės APRAŠYMAS. Iš pateiktų respondentų grupių 29 procentai apklaustųjų nurodė, kad yra asmenys, gyvenantys kaimynystėje. 25,8 procentai apklaustųjų yra vidaus reikalų įstaigų atstovai, 19,4 procentai – verslo, veikiančio kaimynystėje, atstovai, apie 16 procentų bažnyčios religinės bendruomenės atstovai ir 9,7 procentai – švietimo, mokslo, kultūros įstaigos, veikiančios kaimynystėje atstovai.

IŠVADA. Didžioji apklausoje dalyvavusių respondentų dalis yra asmenys, gyvenantys kaimynystėje, ir vidaus reikalų įstaigų atstovai. Mažesnė respondentų dalis yra švietimo, mokslo, kultūros įstaigų atstovai. REKOMENDACIJA. Formuojant veiklas vertėtų atsižvelgti, kad kaimynai aktyviai dalyvauja apklausoje, tai pabrėžia ir jų įsitraukimą ir objekto vystymo reikšmę lokaliai. Pereinant apklausoje nuo respondentų grupių ir požymių prie bendrosios dalies, buvo užduotas asociacijas sukeliantis klausimas Nr. 5.


14 5. Kokią asociaciją Jums sukelia žodis / sąvoka bažnyčia? Gauti atsakymai iš respondentų: • • • • • • • • • • • • • • •

Neutralu Tikinčiųjų maldos namai Bendruomeniška, socialiai atsakinga Pinigai Bendruomenė, namai, bendraminčiai Malda, ramybė, klebonas Kultūra, ramybė, bendruomenė Tikėjimas, meilė, viltis. Ramybė, veikla, susitikimas Dievas, pastatas, kryžius Tikėjimas, bendruomenė, architektūra Šventumas, malda, ramybė Religijos, bendruomenės namai Tyla, malda, atgaila Dvasingumas, tikėjimas, ramybė

• • • • • • • • • • • • • • •

Bendruomenė, malda, susikaupimas Ramybė, malda, Dievo buvimas Tikėjimas, bendruomenė, architektūra Bendruomenė, taisyklės, Dievas Tikėjimas, pagalba Maldos namai, bendrystė, palaima Tikėjimas, ramybė, bendrystė Dvasinis penas, ramybė, apmąstymas Malda, apeigos, nusiraminimas Religija, architektūra, institucija Bendruomenė, Šv. mišios, eucharistija Dievas, tikėjimas, ramybė Ramybė, susitelkimas, bendrystė Istorija, pagalba, bendruomenė Bendruomenė, sąveika, supratingumas

Gauti respondentų atsakymai sugrupuoti į dvi pagrindines kategorijas.

IŠVADA. Didžioji dalis asocijuoja žodį ,,bažnyčia“ su bendruomeniškumu. Kita didelė grupė formuojasi ties religiniu pagrindu sukeltomis asociacijomis. REKOMENDACIJA. Atkreipti dėmesį, kad dauguma respondentų su bažnyčia sieja bendruomeniškumą ir ramybę, tad tikėtina, kad planuojant ateities veiklas bažnyčios pastato administratoriai susidurs su tokiomis visuomenės asociacijomis − telkti bendruomenę, siekti raminimo. „Bendruomenė“, „ramybė“ ir „tikėjimas“ yra raktinės respondentų asociacijos ir lūkestis iš bažnyčios.


15 6. Jei matote apleistą bažnytinį pastatą miesto centre, koks jausmas Jus apima? APRAŠYMAS. Į šį klausimą 77,3 procentai atsakiusiųjų pažymėjo, kad jiems liūdna matyti apleistą bažnyčios pastatą miesto centre ir mano, kad bažnytinių pastatų sutvarkymas turi būti miesto ir valstybės prioritetas. 9,7 procentai mano, kad bažnyčios pastato sutvarkymas / rekonstrukcija yra parapijiečių reikalas, valstybėje yra svarbesnių investicijų. Po lygiai (6,5 procentus) respondentų mano, kad viskam pinigų neužtenka, todėl nieko tokio, jei yra ir apleistų bažnytinių pastatų ir yra abejingi bažnytiniams pastatams, prilygina juos bet kokiam senamiesčio pastatui.

IŠVADA. Didžiausias procentas respondentų pažymėjo, kad jiems liūdna matyti apleistą bažnyčios pastatą miesto centre ir kad bažnytinių pastatų sutvarkymas turėtų būti miesto ir valstybės prioritetas. REKOMENDACIJA. Tokie duomenys diktuoja, kad pirmiausia žmonės reaguoja į išorinį pastatą ir jo prieigų sunykimą. Darytina išvada, kad didžiajai daliai respondentų išorė svarbi, tam verta skirti dėmesio architektūrinei užduočiai. Esant ribotiems resursams, išorė turi komunikuoti pastato gyvybingumą.

7. Ar respondentai lankėsi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje? APRAŠYMAS. 90 procentai atsakiusiųjų yra lankęsi Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. 10 procentai – nesilankė (lankėsi 27 respondentai, 3 nesilankė, 1 nepateikė atsakymo).

IŠVADA. Didžioji dalis respondentų yra buvę Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Vienas respondentas nepateikė atsakymo į klausimą. REKOMENDACIJA. Respondentai yra susipažinę su pastatu, jo vidiniu stoviu, tai daro jų atsakymus reprezentatyviais.


16

8. Dėl kokių priežasčių respondentai nesilankė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje? APRAŠYMAS. Iš 31 respondentų 7 nebuvo lankęsi Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. 2 respondentai pažymėjo, kad vis ketina apsilankyti, bet neranda laiko. 2 asmenys nurodė, kad bažnyčia buvo užrakinta, kiti 2 pažymėjo ,,kita“ ir nurodė kaip priežastį ,,nerandantys progos“. Vienas atsakiusysis nurodė nesilankantis bažnyčiose.

IŠVADA. Nei vienas respondentas nepažymėjo, kad nesilankymo priežastis yra bažnyčios apleistas pastatas ir nepatrauklumas. Tyrimo paklaida. Klausime Nr. 7 3 respondentai nurodė, kad nesilankė Ramintojos bažnyčioje, o klausime Nr. 8 nesilankymo priežastis nurodė 7 respondentai, t. y. 4 respondentai, kurie lankėsi bažnyčioje, nurodė nesilankymo priežastis.

9. Kas paskatino respondentus apsilankyti Ramintojos bažnyčios pastate? APRAŠYMAS. 35,7 procentai respondentų nurodė, kad Ramintojos bažnyčios pastate lankėsi dėl kultūros renginio. 17,9 procentų respondentų lankėsi dėl religinių apeigų. Po apie 7 procentus respondentų lankėsi ekskursijoje ir užėjo iš smalsumo. 9 asmenys (32,1 procentai) pasirinko variantą ,,kita“ ir kaip priežastis nurodė, kad tinka visi variantai, taip pat, kad organizavo renginį ar dalyvauja Ramintojos projektų veiklose.

Nuotraukos: https://www.facebook.com/pg/ramintoja.lt/photos/?tab=album&album_id=189435568379369&ref=page_internal


17 REKOMENDACIJA. Apklausa rodo, kad didžioji dalis respondentų apsilankė dėl kultūrinės veiklos, kiti dėl pamaldų, tad sprendžiant rekonstrukcijos klausimus, siūloma atkreipti dėmesį į kultūros ir sielovados svarbą. Nemaža dalis respondentų pažymėjo „kita“, tad yra kitų priežasčių, kurias galimai reikėtų išsiaiškinti detaliau. Tyrimo paklaida. Klausime Nr. 7 27 respondentai nurodė, kad lankėsi Ramintojos bažnyčioje, o klausime Nr. 9 apsilankymo priežastis nurodė 28 respondentai, t. y. 1 respondentas, kuris nesilankė bažnyčioje, nurodė apsilankymo priežastį.

10. Ar respondentai žinojo, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja ir jame veiklas vykdo Bendrystės ir socialinių inovacijų centras? APRAŠYMAS. Iš 31 apklaustųjų 74,2 procentai respondentų žino, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, o 25,8 procentai pažymėjo nežinantys.

IŠVADA. Didžioji dalis respondentų žino, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja ir jame veiklas vykdo Bendrystės ir socialinių inovacijų centras.

11. Žiūrint į Ramintojos bažnyčios pastatą iš išorės, kaip jums atrodo, koks turėtų būti bažnyčios vidus? APRAŠYMAS. Respondentų atsakymuose, koks turėtų būti bažnyčios vidus, didžiausią 50 procentų dalį sudarė atsakymai, kad svarbiausia, jog pastatas tarnautų visuomenės reikmėms. 33,3 procentai respondentų pasirinko barokinį, panašios stilistikos su išore bažnyčios vidų. Apie 16,7 procentų išreiškė nuomonę, kad bažnyčios vidus turėtų būti šiuolaikiškas, kontrastuojantis su išore.


18 Žiūrint į Ramintojos bažnyčios pastatą iš išorės, kaip jums atrodo, koks turėtų būti bažnyčios vidus?

IŠVADA. Beveik pusei respondentų svarbiausia, kad pastato vidus tarnautų visuomenės reikmėms. Bažnyčios pastato funkcinė reikšmė svarbiau nei estetinė. Vis dėlto sudėjus kitus du atsakymus matyti, kad žmonėms beveik vienodai svarbi galutinė interjero estetika. Didžioji dalis respondentų, išreiškusių poziciją dėl bažnyčios pastato vidaus estetikos, pasirinko tradicinį, konservatyvesnį požiūrį. REKOMENDACIJA. Iš tyrimo duomenų matyti, kad žmonėms labai svarbi tiek pastato erdvių funkcija ir vykdomos veiklos, tiek pastato interjero estetika, todėl rekomenduotina šias kryptis nusistatyti kaip pagrindinius prioritetus.

12. Galvojant apie Ramintojos bažnyčios pastato atnaujinimą, kokie būtų prioritetai. Pažymėkite pagal svarbą 1 − labai svarbu, 7 – mažiausiai svarbu. APRAŠYMAS. Respondentai galėjo skirti 1, 2, 3, 4, 5, 6 arba 7 balus kiekvienam prioritetui pagal svarbą. 1 balas – labai svarbu, 7 balai – mažiausiai svarbu. Mažiausia respondentų skirtų balų suma yra svarbiausias jų iškirtas prioritetas. Didžiausia – mažiausiai svarbus prioritetas. Kaip svarbius prioritetus atstatant Ramintojos bažnyčios pastatą respondentai išskyrė: freskas (12 respondentų skyrė 1 balą), išorės sutvarkymą (9 respondentai skyrė po 1 balą) ir varpą (8 respondentai skyrė po 1 balą). Mažiausiai svarbūs prioritetai pažymėti respondentų: sodo ir lifto įrengimas. Nors apžvalgos aikštelės varpinėje įrengimas pagal balų sumą liko 6 vietoje, tačiau šiam prioritetui net 10 respondentų skyrė po 1 balą, t. y. nurodė kaip labai svarbų.


19 REKOMENDACIJA. Rekomenduotina kūrybiškai atsižvelgti į šiuos duomenis, nes vertybiniai parametrai buvo užduoti laisva tvarka, siekiant išprovokuoti tam tikras preferencijas. Šalia neišvengiamo išorės bei vidaus remonto ir, tikriausiai, svarbaus freskų atidengimo (ilgalaikėje perspektyvoje), matyti, kad kai kuriems tradiciniams dalykams (vargonai, varpas) apklaustieji teikia mažiau svarbos.

13. Bažnyčios pastatas tarybiniais metais buvo paverstas sandėliu, jame yra likę sovietinės invazijos ženklų: betoninės perdangos, krovininio lifto šachta ir krovos mechanizmas, iškirstos didelių gabaritų durys fasade, metalinės durys, grotos viduje ir kt. Jūsų nuomone, ar jie turėtų būti išsaugojami kaip istorijos ženklai? APRAŠYMAS. Kad restauratoriai ir architektai turėtų spręsti likusių Ramintojos bažnyčios pastate sovietinės invazijos ženklų (betoninės perdangos, krovininio lifto šachtos, krovos mechanizmo, didelių gabaritų durų fasade) likimą nurodė 61,3 procentai respondentų. 22,6 procentai respondentų nurodė, kad jie turėtų būti išsaugoti, mažiausiai (16,1 procentai) respondentų mano, kad turėtų būti neišsaugota.

IŠVADOS. Du trečdaliai respondentų mano, kad spręsti dėl sovietinių invazijos ženklų turėtų architektai ir restauratoriai. Mažesnioji dalis, išreiškusi savo nuomonę dėl sovietinių invazijos ženklų, nežymiai pasidalijo pusiau, kiek didesnę atsvarą teikiant ženklų išsaugojimui. REKOMENDACIJA. Atkreipti dėmesį, kad kritinė respondentų masė pagrindinę atsakomybę dėl sovietinių invazijos ženklų deleguoja profesionalams.

14. Ramintojos bažnyčios pastate veikia įsteigtas Bendruomenės ir socialinių inovacijų centras. Pažymėkite prioritetų tvarka, kokios veiklos būtų labiausiai tinkamos bažnyčios pastate. 1 – labiausiai tinkamos, 7 – mažiausiai tinkamos. APRAŠYMAS. Kultūriniams renginiams 10 respondentų skyrė po 1 balą ir tai yra respondentų vertinama kaip labiausia tinkama veikla. Antroje vietoje respondentų išskirta skaitykla. Dėl trečioje vietoje esančių Šv. Mišių ir sielovados respondentų nuomonė pasidalino per pusę: 12 respondentų sielovadą pažymėjo kaip labiausiai tinkančią veiklą (skirtas 1 balas), tačiau beveik tiek pat (11 respondentų) skyrė 7 balus, kaip mažiausiai tinkamai veiklai. Panašiai vertinta ir edukacinė veikla esanti ketvirtoje vietoje: 8 respondentai pažymėjo kaip labiausiai tinkamą, o 7 kaip mažiausiai tinkamą veiklą.


20 Pastebėtina, kad nors Šv. Mišios ir sielovada yra pagal sumuojamus balus 3 vietoje, tačiau šiai veiklai daugiausiai respondentų (12 ) skyrė 1 balą – kaip labiausiai tinkamai veiklai. Mažiausiai vertinama veikla liko maitinimas.

IŠVADOS. Šiame svarbiame paragrafe matyti, kad žmonės išsako generalines preferencijas apie tai, ką jau žino šioje vietoje vykstant. Jau vykdomos veiklos atsiduria labiausiai tinkančių sąraše, gerai vertinama edukacinė ir socialinė veikla, labdara ir kūno kultūra, savanorystės skatinimas. Į paskutinę vietą patenka maitinimas. Manytina, kad ši kategorija galėjo būti skirtingai interpretuojama skirtingų respondentų. REKOMENDACIJA. Kalbant apie Bendrystės ir socialinių inovacijų centro veiklą, vertėtų neapleisti kultūrinės veiklos, kuri pažymėta kaip labiausiai tinkanti Ramintojos pastate aplenkiant net sielovadą. Norint vykdyti matinimo veiklą vertėtų atkreipti dėmesį į respondentų preferencijas ir vystyti šią veiklą atitinkant subtilų pastato sakralumo įpareigotą kontekstą.

15. Kaip vertintumėte, jei bažnyčios pastate vyktų skirtingų konfesijų dialogas, siekiant pažinti kitas religijas ir papročius? APRAŠYMAS. 71 procentas apklaustųjų vertintų teigiamai, jei bažnyčios pastate vyktų skirtingų konfesijų dialogas, 19,3 procentai neigiamai. 9,6 procentai pažymėjo neturintys nuomonės.


21 IŠVADA. Atrodo, kad daugelis yra linkę į tarpkonfesinį dialogą, o dėl tarpreliginio kol kas vertinti sunku, nes klausimas užduotas labai atsargiai, vartojant žodžius ,,pažinti“, ,,siekiant‘‘, ,,papročius“. REKOMENDACIJA. Darytinos dvi prielaidas, kad, viena vertus, Bendrystės ir socialinių inovacijų centras gali bandyti bendradarbiauti su kitų religijų žmonėmis, pavyzdžiui, socialiniais klausimais, o Ramintojos bažnyčioje religines ir sielovados veiklas vykdantis kunigas galimai vystyti tarpkrikščionišką dialogą su krikščioniškus papročius puoselėjančiomis bendrijomis, neišskiriant, o gal netgi akcentuojant tas konfesijas, kurios kažkada čia veikė: stačiatikiai, unitai.

16. Kokias asociacijas Jums kelia Ramintojos bažnyčia? Parašykite tris pirmus į galvą atėjusius žodžius. Parašyti žodžiai:

• • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • • •

Užmiršta bažnyčia senamiesčio centre Grakšti, originali, intensyvi Toliatas, Savičiaus gatvė, istorinis pastatas Jėga, šiluma, bendruomenė Bažnyčia, tiltas, visuomenė Aura, jaukumas, istorija Ramybė, tikėjimas, meilė Restauracija, kultūra, paveldas Bendrystė, artumas, rūpestis Inovacija, atvirumas, ramybė Šventumas, ramybė, malda Kultūra, inovacijos, šiuolaikiškumas, menas Marija, bokštas, apleista Grožis, barbarizmas, viltis Šiuolaikiška ir atvira, bendruomenė, ramybė Jokių Vilnius, kultūra Toliatas, bendruomene, savanorystė Ramybė, gerumas, šviesa Ramybė, nostalgija, vaikystė Rūpestis pareigūnais, prevencija, savanorystė Paguoda, atjauta, supratimas Graži, patraukli, gyva Šv. Mišios, kunigas Algirdas Toliatas, istorijos smūgiai Apleistas, be paskirties, turi atgimti Ramybė, bendrystė, viltis Praeities skausmas, ateitis, bendrumas Ramuma, bendrystė, dvasia

APRAŠYMAS. Respondentų pateiktos asociacijos galėtų būti grupuojamos į kelias pagrindines grupes: religinė, dvasinė asociacija – 10 žodžių, kultūrinė – 8 žodžiai, istorinė – 9, bendruomeninė – 7, asmenybės – 3. IŠVADA. Asociacijų spektras Ramintojos bažnyčios yra kiek įvairesnis negu bažnyčios bendrai, tačiau dominuoja tradicinės „ramybės“ ir „bendrystės“ asociacijos. Šiuo atveju „ramybė“ (8 kartai) aplenkia „bendrystę“ (7 kartai).


22 Asociatyviai respondentai pasirinko gan skirtingus apibūdinimus, kurie turi vertę, tačiau bendrai paėmus daugiausia susiję su esama bažnyčios situacija, veikla, architektūriniu kontekstu. Pasitvirtina, kad asociacijos ateina greičiau padiktuotos žinomo, nei nežinomo konteksto.

REKOMENDACIJA. Atkreipti dėmesį į šias apklaustųjų kontempliacijas, nes jos yra vienos nuoširdesnių šiame tyrime ir galėtų pasitarnauti ir architektų kūrybinėms dirbtuvėms.


23 17. Ar domėjotės Ramintojos bažnyčios istorija? APRAŠYMAS. Ramintojos bažnyčios istorija domėjosi 48,4 procentai apklaustųjų, 35,5 procentai respondentų domėjosi istorija fragmentiškai, 16,1 procentai – nesidomėjo.

IŠVADA. Bendrai sudėjus besidominčius ir besidominčius fragmentiškai, turime 88 procentų respondentų, susidomėjusių Ramintojos bažnyčios istorija. REKOMENDACIJA. Vykdyti Ramintojos bažnyčios ir Augustinų vienuolijos Vilniuje mokslinę populiarinimo programą.

18. Ramintojos bažnyčia yra tik dalis buvusio Augustinų vienuolyno ansamblio (ansamblį riboja Bokšto g. rytų pusėje, Savičiaus g. pietų pusėje, Augustijonų g. vakarų pusėje ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatai pietų pusėje). Ar palaikytumėte idėją pagal galimybes atkurti Augustinų ansamblį, pritaikant jį edukacinėms, kūrybinėms ir socialinėms veikloms? APRAŠYMAS. Didžiausia respondentų dalis (80,6 procentai) pritaria, kad būtų atkurtas Augustinų ansamblis pritaikant edukacinėms, kūrybinėms ir socialinėms veikloms. 6,5 procentai respondentų nepalaiko idėjos atkurti Augustinų ansamblio, 12,9 procentų pažymėjo, kad jiems sunku pasakyti.


24 IŠVADOS. Didžioji dalis respondentų pritaria, kad būtų atstatytas Augustinų vienuolyno ansamblis ir pritaikytas edukacinėms, kūrybinės ir socialinėms veikloms. Antra vertus, ne iki galo aišku, ar žmonės daugiau pasisako už paprastą posesijų atkūrimą ar už įvairesnį pritaikymą. Bet kuriuo atveju, dabartinis atsakymas sudaro visas galimybes judėti vystymo linkme. REKOMENDACIJA. Vertėtų atsižvelgti, kad objekto rekonstrukcija greičiausiai bus etapinė ir planuojant verta atsižvelgti į tolimesnes visos teritorijos funkcionavimo galimybes (takai, elektra ir pan.).

19. Kokios veiklos, veiksmai galėtų sustiprinti ryšį tarp Ramintojos bažnyčioje veikiančio Bendrystės ir socialinių inovacijų centro ir kaimynų − gyventojų, verslų, organizacijų? Atsakymai:

• • • • • • • • • •

• • • • • • •

• • • • • • •

Socialinės – kultūrinės ir religinės. Daugiau įvairesnės veiklos. Bendrų projektų vykdymas (Savičiaus gatvę palikti tik pėstiesiems). Reguliarus arbatos gėrimas su kaimynais, talkos, reiktų stipraus išgyvenimo kartu, kas tai galėtų būti m, gal kokie spec. mokymai, kad geriau susikalbėjimas vyktų, pvz. Žebrausko, Godopoco :). Bendros veiklos, kaip akcija ,,Darom”, ,,Kaimynų diena”. Dialogas. Tikėjimas, bendrystė, bendruomenė, renginiai. Pasišnekėti. Teikiamos paslaugos, bendri projektai, susibūrimai. Bendrystės ir socialinių inovacijų centro veikla neturėtų savo veiklomis įtakoti ar atstovauti greta gyvenančius ir dirbančius. Savičiaus gatvėje jau yra įsikūrusi bendruomenė, kuri bendrystės veiklas jau vykdo. Socialiniai veiksmai, bendruomenės kūrimas, savanorystė, pagalba kaimynams (talka), bendrų renginių kūrimas, verslų palaikymas. Kunigas turi kalėdoti per kaimynus ir žinoti jų istorijas ir šeimos narius. Informacijos skleidimas. Bendravimas asmeniškai. Bendri renginiai. Bendros inovatyvios priemonės, šventės ir bendrystės mugės susitikimai kavos gėrimo tradicijos, kaimynų pusryčiai. Vakaronės kieme ir viduje. Tikėjimas ir bendrystė. Policija įsitrauktų organizuojant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencines veiklas (smurtas artimoj aplinkoj, prekyba žmonėmis, saugi aplinka ir pan.) taip pat organizuojant veiklas, kurios padėtų pareigūnams psichologiškai ,,atsigauti” po tarnybos metu patiriamų stresų ir iš to kylančių problemų (tiek šeimoje, tiek sveikatos). Gyventoju iniciatyvų realizavimas. Informacija. Bendros veiklos – šventės, projektai, akcijos. Renginiai. Bendri interesai, socialinis dialogas. Sovietizacijos ir privatizacijos gėda ir klaidos žiūrint į šalia esančius butus ir mašinas. Pagarbos ir supratimo, bendros nesavanaudiškos. Veiklos, nepamiršti kad Vilniaus senamiestis yra visų. Edukacija, kultūros renginiai, parodos.


25 IŠVADOS. Šioje apklausos dalyje atsakymai labai skirtingi, polivalentiški, kurie kyla iš esamos patirties bei asmeninių lūkesčių. Juos visus verta įsivertinti, matyti sudėtingą visos šios lokacijos ir jos įprasminimo rebusą. REKOMENDACIJA. Šis klausimas buvo užduotas siekiant identifikuoti lūkesčius. Atrodo, kad nemaža dalimi Bendrystės ir socialinių inovacijų centras galėtų imtis lyderystės kaip svariausias gatvės objektas, būti reikšmingas savo veiklomis ir lokacija siekiant bendrystės, visų pirma, artimoje aplinkoje ir, galimai, tarp kaimynų, stokojančių ramybės dėl įgytos nuosavybės bažnyčios teritorijoje ir planuojamų veiksmų. Bendrystės ir socialinių inovacijų centras, siekdamas tapti organišku šioje lokacijoje, turi platų veiklų ir prioritetų pasirinkimą. Centras turi visas prielaidas tapti tiek katalikiškos bendruomenės, tiek statutinių pareigūnų, tiek vietos bendruomenės, t. y. šito kvartalo, „namais“.


26

IV. IŠVADOS Pradžioje buvo keltos tam tikros vertybinės prielaidos, kurios siejamos su ypatingu paveldo objektu – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ir jos rekonstrukcija. Buvo nagrinėtos tam tikros istorinės augustinų teologijos ištakos ir jos potenciali realizacija Ramintojos bažnyčios pastate. Galima buvo nuspėti ypatingą dvasinę ir moralinę bažnyčios reikšmę praktiškai visais etapais, išskyrus sovietinį ir postsovietinį. Netgi caro laikais čia veikė dvasinė seminarija ir ortodoksų bažnyčia garbingu apaštalo Andriejaus vardu. Mūsų amžių bažnyčia pasiekė apiplėšta ir nuskurdinta, išprievartauta brutalių betoninių pertvarų ir praktiškai disfunkcinė. Donkichotiškos pastarųjų metų atskirų entuziastų, įskaitant lyderius ir jų sekėjus, pastangos grąžinti bažnyčiai prideramą veidą ir paskirtį yra išties stebinančios. Tai svarus socialinis reiškinys, apjungęs ir sutelkęs skirtingų intencijų ir kompetencijų visuomenės dalis į didelę bendruomenę. Tiek valstybiniu, tiek bendruomeniniu lygiu vyksta Ramintojos atnaujinimo diskusijos ir darbai. Dalis bažnyčios atšventinta, kitose patalpose vyksta daug skirtingų, bendruomenių poreikius atliepiančių veiklų. Vykdant tyrimą, dėl COVID-19 įtakos, buvo koreguojama tyrimo eiga, teko atsisakyti anksčiau planuoto scenarijaus ir organizuoti apklausą pakitusiomis sąlygomis. Atlikta elektroninė respondentų apklausa išryškino sociokultūrines objekto vystymo gaires. Respondentų atsakymai aiškiai atspindi ganėtinai konservatyvų visuomenės požiūrį tiek religinės paskirties pastato, tiek galimų veiklų atžvilgiu. Nors apklaustieji rodo pasitikėjimą srities profesionalais, pabrėžia religinės ir kultūrinės veiklos svarbą, įgalina veikti ir didinti veiklų kiekį, vis dėl to, inovatyviems, netradiciniams sprendimams daug erdvės neduoda. Galimai šis atvejis ir taps precedentu formuojant naują, iki šiol nematytą mąstymą, jei nepasiduos tradicijai ir nusistovėjusioms nuostatoms. Kokie pagrindiniai tyrimo atradimai? Apibendrinti norėtųsi pasitelkus paties Šv. Augustino laiko trinarę logiką: praeitį, dabartį ir ateitį. Ji yra universali daugelyje mokslų, o taip pat kasdieniniame gyvenime. Kokie parametrai svarbūs iš praeities, kokie iš dabarties, ir kokie bus relevantiški ateičiai?

Praeitis-dabartis-ateitis Kalbant apie praeitį mes tarsi nejučia nubrėžiam tam tikras ribas, nuo kada ji prasideda, o kur baigiasi. Praeities pabaiga tikriausiai laikom jau mūsų Antrąją Respubliką, o gal net XX amžiaus pradžią. Praeities pradžią irgi linkstama datuoti įvairiai: ar tą laiką, kada augustinams buvo suteiktos privilegijos Vilniaus mieste, ar kada buvo pastatyta pati bažnyčia ir vienuolyno kompleksas. Galbūt nauja mūsų diskusijoje buvo pačios augustinų teologijos įvedimas, kuris apima laiką nuo pasaulio sutvėrimo iki jo pabaigos. Tai vienaip ar kitaip galima tirti, analizuoti, toliau svarstyti. Iš apklausos pastebėta, kad žmonės linkę domėtis Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, jos istorija, supranta ne tik faktinę datų kalbą, bet ir plastinę reljefų semantiką. Taip pat aišku, kad visuomenė vertina praeities artefaktus ir tikisi didesnio jų atskleidimo bei įprasminimo. Viena vertus, tai demonstruoja gana tradicinį požiūrį, kita vertus, nurodo vertybes. Atrodo, kad bažnyčios atnaujinimą respondentai daugiau mažiau sieja su klasikiniu jos sutvarkymu, kur egzistuoja šventorius, erdvus interjeras, religinė simbolika – freskos, ir pan. Kaip kontraversiškas dalykas iškyla sovietinių perdangų likimo klausimas, kuris turi technologinį sprendimo aspektą, o taip pat ir paminklosauginį, taigi, ekspertinį. Šio tyrimo kontekste galima pažymėti, kad sovietinis laikotarpis dabarties atžvilgiu yra ambivalentiškas: dalis respondentų jį laiko praeitimi, kurią verta saugoti, kita – dabartimi, kurios vertė kintama. Praeitis dabarties požiūriu reikalauja restauracijos, o dabartis linksta į rekonstrukciją. Kaip šiuolaikiški dalykai iškyla pati rekonstrukcijos idėja, jos aptarimas ir diskusija tarp specialistų ir vi-


27 suomenės, kurie neabejingi Ramintojos likimui. Kaip svarbūs dėmenys pasirodo suinteresuotų žmonių grupės: tikintieji, kaimynai, kultūros atstovai, valdininkai ir pan. Pasimatė ir žymių faktinių perlenkimų, ypatingas artimos kaimynystės jautrumas apklausai, išryškėjo tikinčiųjų bendruomenės nerimas dėl ateities, statutinių darbuotojų vaidmuo ir kiekvienos grupės įtaka, jos svorio konkurencija dėl sprendimo priėmimo galios. Todėl Bendrystės ir socialinių inovacijų centrui atiteks labai jautri misija išlaikyti sveiką balansą ir stiprinti sanglaudą tarp skirtingų interesų grupių, norint skatinti jų bendruomeniškumą ir vengti konfliktų. Dabartis tokiu atveju iškyla kaip potencialaus konflikto laukas, kuriame reikės parodyti nemažai apdairumo. Rekomenduotina sukurti socialinį-kultūrinį dialogą, bet tuo pačiu nubrėžti ir jo rėmus. Viena vertus, laikytis legitimios galios ir teisės įrankių, kita vertus, sociokultūrinis konceptas, formuluotės ir logika turi būti suprantama visoms interesų grupėms, suprantama jų svarba ir vaidmuo. Tokioje komunikacijoje galima viltis, kad įtikinama lyderystė gali duoti gerų vaisių, nes visuomenės nuomonė kol kas dar labai įvairuoja, nėra susidariusios vientisos ir vienareikšmės opinijos. Matyti, kad jau sukelti visuomenės lūkesčiai, vyrauja vienareikšmiška nuostata, kad Ramintoja bus atgaivinta. Taigi, kol kas dabartis labiau suprantama kaip socialinis reiškinys, kuriame kultūriniai ar teologiniai modeliai pasirodo kaip reikalingiausi įrankiai. Ateitis šiuo laikmečiu yra labiausiai neaiški. Kaip COVID-19 pandemijos krizė paveikė visuomenę, pasimatys tik ilgalaikėje perspektyvoje. Karantino izoliacija turės pasekmių tiek žmonių dvasinei, tiek psichinei sveikatai, didelė dalis jų neteks darbų arba darbų neteks jų šeimos nariai, pasikeis įprastos pajamos, socialinio atstumo laikymasis kels sociofobiją. Toks laikmetis tik pabrėžia Bendrystės ir socialinių inovacijų centro reikšmę visuomenei, jo įsikūrimas dvasinės paskirties pastate suponuoja stiprią socialinę funkciją ir, kaip parodė apklausa, šalia dvasinio, kultūrinis visuomenės gyvenimas turi ne ką mažesnę svarbą. Šiuo atveju kai kurie minėtos dabarties konfliktai netgi nublanksta ir sustiprėja administracinio valdymo svarba. Kalbant apie ateitį konceptualiai ji turėtų išplaukti iš praeities ir dabarties. Pastebėtina, kad tiedu dalykai vertinami kiek skirtingai: praeitis iš restauravimo pozicijos, dabartis iš moduliavimo ar rekonstravimo. Ar galima tai tiesiog apjungti? Ramintoja atstovauja ne tik praeitį, kuri yra miglota, ne tik dabartį, kuri yra gana efemeriška, bet ir ateitį, kurioje tie neaiškūs dalykai įgaus savo apibrėžtesnį pavidalą. Suburta, jau egzistuojanti bendruomenė kartelę iškėlė gana aukštai ir, atrodo, kad neužteks tik erdvių sutvarkymo bei funkcijų suteikimo joms plano. Džiugu, kad visuomenė pasitiki profesionalais, įgalindama juos priimti sprendimus. Kalbant apie tyrimo rezultatus matyti, kad būtent iš Ramintojos žmonės tikisi bendrystės ir ramybės. Ramintoja prašo erdvę bei sąmonę transcenduojančio veiksmo, galbūt pačios Transcendencijos. Kaip ją pasiekti, kokioj etinėje ar estetinėje sferoje ji yra – atviras klausimas.


28

V. Rekomendacijos Rekomendacijos architektų kūrybinių dirbtuvių organizatoriams Atlikus sociokultūrinio konteksto apžvalgą ir apibendrinus sociologinės apklausos rezultatus, rekomenduotina kūrybinėms architektų dirbtuvėms dėl Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios rekonstrukcijos apsvarstyti šiuos aspektus. 1. Konceptualiai permąstyti pačios augustinų bažnyčios reikšmę kaip tokios, kuri neapsiriboja vien istorine paradigma, bet turi savo metafiziką, tęstinumą į šį laikmetį ir į ateitį (augustiniška laiko samprata, mariologija ir t. t.). 2. Suvokti ir iškomunikuoti augustiniškojo projekto (hipotetiškai užkoduoto Consolation idiomoje) svarbą anapus sakraliųjų idiomų, t. y. sekuliarioje plotmėje, kuri apima ir šitą projektą. Tikriausiai tai gali nulemti patalpų funkcijų nustatymą, jų dydį ir pan. (galbūt galima mąstyti ir apie polikonfesinį erdvių paskirstymo charakterį). 3. Nebijoti metaambicijos ir suformuluoti patiems sau, ekspertų komandai, kūrybinių dirbtuvių dalyviams užduotis, kur šalia techninių specifikacijų koegzistuotų metauždaviniai ar simboliai, kad Ramintojos bažnyčia taptų svarbiu, vienijančiu, stiprinančiu ir guodžiančiu faktoriumi miestui ir valstybei. 4. Augustiniškoji perspektyva bando apjungti priešingus ontologinius polius (imago mundis), todėl šalia holistinių idėjų tarp augustinų pasitaikydavo ir radikalesnių idėjinių projektų (be to, ir be augustiniškos priežiūros Ramintojos bažnyčia patyrė didelių transformacijų), tad ir kūrybinių dirbtuvių dalyviams leisti didesnes interpretacijos ar transformacijos galimybes. 5. Vertinti projektus ne tik pagal funkcinius pritaikomumo parametrus, bet ir pagal kriterijus, kurie atskleidžia visą paminklinio objekto istoriją, istoriografiją, istoriją transcenduojančią idėją, kuri įvairuoja nuo religingos Jos Šventenybės iki profaniškesnio Visagalio Laiko (techniniais terminais gali tapti transfiguracija bei transformacija). 6. Bendrystės ir socialinių inovacijų centras galėtų formuluoti užduotyje ne tiek funkcines paskirtis, bet taip pat idėjines, kurias galima susieti ne vien su vykdomomis programomis, bet ir su didesnėmis idiomomis, kurios remtųsi Transfiguracija-Transformacija-Transterapija. 7. Projekte šalia sakraliojo Ramintojos simbolio būtų pageidautinas ir kitas tolygus prasminis sandas, kuris pakeistų esamą tarybinį antipodą – perdangas, kurios nėra tik sandėlio reliktas, bet ir Ramintojos kontrahentas. Augustinišku požiūriu tokiu kontrahentu stodavo pats žmogus, pasaulio pagundymai, velnio piktybė; istoriškai – vidinės bei išorinės grėsmės, badas, karas, maras; modernybėje tokiu antipodu tapo pati modernybė. Vadinasi, moderniosios tvarkybos priemonės čia turės didesnį vaidmenį nei įprasta. 8. Apibendrinant galima teigti, kad reikia spręsti, ne kaip nesakralinei erdvei grąžinti jos sakralumą ar perdaryti ją į daugiafunkcinę, bet kaip a priori sakralią erdvę perdaryti taip, kad ji jos nestokotų visose kertelėse, t. y. išlaikytų prideramą sakralinį vientisumą. 9. Siekiant išsaugoti sakralumą, rekomenduotina išskirti vertingąsias bažnyčios dalis ir, tikriausiai, suteikti joms tinkamą preferenciją. Atrodo, kad sakralinė erdvė turi savo klasikinius kanonus ir jų prisilaikymas duotų pozityvių rezultatų. 10. Taip pat galima eiti toliau ir vardan metaforos įgalinimo leistis į pačios bažnyčios personifikaciją arba bent jau laikyti ją galios centru nelyg jėgainę. Galbūt tai sudarytų prielaidas ieškoti tinkamų sprendimų ir užduočių, pvz.: išlaisvinti Mergelę Mariją, atskleisti Ramintojos paslaptį, atrasti Paguodos Vietą ir pan.


29

Šaltinių sąrašas 1. A. Juškevičius, J. Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista 1991. 2. Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, 2012. 3. Apie Ramintoją. http://www.ramintoja.lt/apie-ramintoja/ 4. Ars longa, vita brevis. Apsilankymas ramiausioje Vilniaus bažnyčioje, 2018. https://www.kootvela.com/2018/08/ars-longa-vita-brevis-apsilankymas.html 5. Aurelijus Augustinas, Apie Dievo valstybę // Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai, 1980. 6. Dalius Vrubliauskas. Sakralinių pastatų pritaikymas. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniuje, 2010. 7. Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2003. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.211259?positionInSearchResults=29&searchModelUUID=6c40248b-d5ad-4112-b783-e45c7b1bcb24 8. Ikonų dirbtuvės. http://www.ramintoja.lt/ikonu-dirbtuves/ 9. Irmina Žemaitytė, Dovilė Dilienė. Augustijonų kiemo ir Ramintojos bažnyčios įveiklinimas, 2019. http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2019/03/Esama-situacija_i%C5%A1sami.pdf 10. Įteiktos Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusiems Vilniui, tarp pagerbtųjų – ir A. Toliatas, 2019.http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-01-26-iteiktos-sv-kristoforo-statuleles-nusipelniusiems-vilniui-tarp-pagerbtuju-ir-a-toliatas/174052 11. Kapeliono informacija, 2020. https://policija.lrv.lt/lt/administracine-informacija/kapeliono-informacija 12. Kodėl mums svarbi mergelė Marija?, 2019. http://vajc.lt/renginys/paskaita-ramintojos-baznycioje-kodel-mums-svarbi-mergele-marija-veda-doc-dr-benas-ulevicius/ 13. Lina Ever: Kai visos spalvos telpa pilkuose atspalviuose, 2018. https://www.15min.lt/kultura/ naujiena/vizualieji-menai/lina-ever-kai-visos-spalvos-telpa-pilkuose-atspalviuose-apie-a-aleksandraviciaus-fotografiju-paroda-929-905200 14. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, 2015. https://pamirsta.lt/mergeles-marijos-ramintojos-baznycia/ 15. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus, 2012. 16. Paveldas kaip konfliktas: metodologinės Lietuvos XX a. architektūrinio palikimo vertinimo prielaidos, 2019. https://kafe.lt/2019/knygos/vaidas-petrulis-paveldas-kaip-konfliktas/ 17. Pažink socialines inovacijas per kultūrą ir meną, 2019. https://inovacijusavaite.lt/lt/renginys/ pazink-socialines-inovacijas-kultura-ir-mena 18. Ramintoja Facebook puslapis. https://www.facebook.com/ramintoja.lt/ posts/339905353332389/ 19. Simbolių žodynas, Vilnius. 1995. 20. Spektaklis „Dovydo psalmės“, 2020. https://www.facebook.com/events/ramintoja/spektaklis-dovydo-psalm%C4%97s/843407669434256/ 21. Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros, 2017. 22. Vidaus reikalų ministerija perima Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią, 2017. http://vrm. lrv.lt/lt/naujienos/vidaus-reikalu-ministerija-perima-sv-mergeles-marijos-ramintojos-baznycia 23. Vienai nakčiai atgims Vilniaus Ramintojos bažnyčia, 2016. http://www.bernardinai.lt/ straipsnis/2016-06-15-vienai-nakciai-atgims-vilniaus-ramintojos-baznycia/145603 24. Vilnius: dopo il Comunismo Recupero del Convento dei Padri Agostiniani Tesi di laurea di Maria Francesca Piazzoni, 2010. http://www.vg-hortus.it/index.php?option=com_content&view=article&id=587:recupero-del-convento-dei-padri-agostiniani-a-vilnius&catid=3:il-raccolto&Itemid=4&fbclid=IwAR2mwO63hp_M4tnvqVpDjcFKbld0R2M3GJo7e18x4-PaS6aBP1Py702PTAQ 25. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius, 2013. 26. Vladas Drėma. Vilniaus bažnyčios, 2008.


30

1 priedas. APKLAUSOS KLAUSIMYNAS Gerbiamas respondente, Ši apklausa vykdoma siekiant sužinoti visuomenės nuomonę apie Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastatą (toliau – Ramintojos bažnyčia), esantį Savičiaus g. 15, ir Augustinų komplekso, kuriam ji priklauso, atstatymą kaip dvasinės ir architektūrinės svarbos objektą. Esame Jums labai dėkingi už dalyvavimą apklausoje. Apibendrinti anketos duomenys bus naudojami tik tyrimo reikmėms, nenurodant respondentų asmeninių duomenų. 1. Jūsų amžius a. 18–25 m. b. 26–35 c. 36–45 m. d. 46–55 m. e. 56–65 m. f. 66 ir daugiau 2. Lytis a. Moteris b. Vyras c. Kita 3. Išsilavinimas a. Aukštasis b. Aukštesnysis c. Profesinis d. Vidurinis e. Pagrindinis 4. Jūs esate (pažymėti tinkamą): a. Asmuo, gyvenantis kaimynystėje b. Verslo, veikiančio kaimynystėje, atstovas c. Švietimo, mokslo, kultūros įstaigos, veikiančios kaimynystėje, atstovas d. Bažnyčios religinės bendruomenės atstovas e. Vidaus reikalų įstaigų atstovas 5. Kokią asociaciją Jums sukelia žodis / sąvoka ,,bažnyčia“? Parašykite tris žodžius. _________________ 6. Jei matote apleistą bažnytinį pastatą miesto centre, koks jausmas Jus apima? a. Man labai liūdna, manau, bažnytinių pastatų sutvarkymas miesto centre turi būti miesto ir valstybės prioritetas. b. Aš esu abejingas bažnytiniams pastatams, prilyginu bet kokiam senamiesčio pastatui. c. Manau, kad viskam pinigų neužtenka, todėl nieko tokio, jei yra ir apleistų bažnytinių pastatų. d. Bažnyčios pastato sutvarkymas / rekonstrukcija yra parapijiečių reikalas, valstybėje yra svarbesnių investicijų. 7. Ar lankėtės Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos (toliau – Ramintojos bažnyčia) bažnyčioje? Taip Ne


31 Jei 4 atsakymas ,,Ne” 8. Jei neapsilankėte Ramintojos bažnyčioje, dėl kokių priežasčių? a. Buvo užrakinta. b. Bažnyčia apleista ir nepatraukli. c. Vis ketinu, bet nerandu laiko. d. Nesilankau bažnyčiose. e. Kita ____ Jei 4. atsakymas ,,Taip“ 9. Jei lankėtės, kas paskatino apsilankyti Ramintojos bažnyčios pastate? a. Ekskursija po bažnyčią. b. Kultūros renginys. c. Religinės apeigos. d. Užėjau iš smalsumo. e. Kita _______ 10. Ar žinote, kad Ramintojos bažnyčios pastatą administruoja ir jame veiklas vykdo Bendrystės ir socialinių inovacijų centras? Taip Ne 11. Žiūrint į Ramintojos bažnyčios pastatą iš išorės, kaip jums atrodo, koks turėtų būti bažnyčios vidus? a. Barokinis, panašios stilistikos su išore. b. Šiuolaikiškas, kontrastuojantis su išore. c. Nesvarbu, svarbu, kad pastatas tarnautų visuomenės reikmėms. 12. Galvojant apie Ramintojos bažnyčios pastato atnaujinimą, kokie būtų prioritetai. Pažymėkite pagal svarbą 1 − labai svarbu, 7 – mažiausiai svarbu. a. Freskos b. Vargonai c. Varpas d. Interjeras e. Lifto įrengimas f. Apžvalgos aikštelės varpinėje įrengimas g. Išorė h. Sodo įrengimas 13. Bažnyčios pastatas tarybiniais metais buvo paverstas sandėliu, jame yra likę sovietinės invazijos ženklų: betoninės perdangos, krovininio lifto šachta ir krovos mechanizmas, iškirstos didelių gabaritų durys fasade, metalinės durys, grotos viduje ir kt. Jūsų nuomone, ar jie turėtų būti išsaugojami kaip istorijos ženklai? a. Taip b. Ne c. Tai turi nuspręsti restauratoriai ir architektai 14. Ramintojos bažnyčios pastate veikia įsteigtas Bendruomenės ir socialinių inovacijų centras. Pažymėkite prioritetų tvarka, kokios veiklos būtų labiausiai tinkamos bažnyčios pastate. 1 – labiausiai tinkamos, 7 – mažiausiai tinkamos. a. Šv. Mišios ir sielovada b. Edukacija c. Kultūriniai renginiai d. Maitinimas e. Socialinė veikla f. Suvenyrų prekyba


32 g. Skaitykla h. Turizmo ir kultūros informacinis taškas i. Kūno kultūra j. Labdaringa veikla k. Psichologinė pagalba l. Savanorystės skatinimo veiklos 15. Kaip vertintumėte, jei bažnyčios pastate vyktų skirtingų konfesijų dialogas, siekiant pažinti kitas religijas ir papročius? a. Pritariu b. Nepritariu c. Neturiu nuomonės 16. Kokias asociacijas Jums kelia Ramintojos bažnyčia? Parašykite tris pirmus į galvą atėjusius žodžius. _____________________________ 17. Ar domėjotės Ramintojos bažnyčios istorija? a. Taip b. Ne c. Fragmentiškai 18. Ramintojos bažnyčia yra tik dalis buvusio Augustinų vienuolyno ansamblio ( ansamblį riboja Bokšto g. rytų pusėje, Savičiaus g. pietų pusėje, Augustijonų g. vakarų pusėje ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatai pietų pusėje). Ar palaikytumėte idėją pagal galimybes atkurti Augustinų ansamblį, pritaikant jį edukacinėms, kūrybinėms ir socialinėms veikloms? a. Taip b. Ne c. Sunku pasakyti 19. Kokios veiklos, veiksmai galėtų sustiprinti ryšį tarp Ramintojos bažnyčioje veikiančio Bendrystės ir socialinių inovacijų centro ir kaimynų − gyventojų, verslų, organizacijų? ______________________________ Dėkojame už Jūsų skirtą laiką apklausai.

Profile for ateitiesvisuomenesinstitutas

Augustinų vienuolyno, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios sociokultūrinio konteksto apžvalga  

Advertisement
Advertisement

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded

Recommendations could not be loaded