Issuu on Google+

Lietuvos filatelijos a pž v a lg a Lithuanian Philately Review 2009 Spalis | May October

No.2

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review


Turinys/Content Ignotas Domeika ………………………………………………………………………………………… 3 Trumpai apie pašto ženklų perforaciją ir jos atsiradimą………………………………………………… 8 Kas spausdino ženklus Lietuvoje? ……………………………………………………………………… 10 Jaunųjų turistų paštas …………………………………………………………………………………… 13 Filatelinių aukcionų apžvalga …………………………………………………………………………… 28 Literatūra ………………………………………………………………………………………………… 34

2

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Ignotas Domeika Ignotas Domeika - (balt. Ігнат Дамейка, Ihnat Damiejka; lenk. Ignacy Domejko, angl. Ignacy Domeyko, Ignacy Domejko, isp. Ignacio Domeyko), gimė 1802m. Liepos 31 d. Nedzviadkoje – 1889 m. Sausio 23 d. Santjage, Čilėje ) - žymus geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės respublikos garbės pilietis. Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiškai kalbančioje lietuvių bajorų šeimoje. Įvairiuose šaltiniuose nurodomos net trys I.Domeikos gimimo datos. 1816/1817 m. Vilniaus universiteto studentų registracijos knygoje nurodyta, kad I.Domeika gimė 1801 m. (be mėnesio ir dienos). Lenkų leidinyje “Słownik geograficzny…” (1886) pažymėta, kad jis gimė 1801 m. rugpjūčio 22 dieną. Ši data nurodyta ir lietuviškose enciklopedijose. Kitame lenkų leidinyje “Słownik bibliograficzny” (1939) yra rašoma, kad I.Domeika gimė 1802 m. liepos 3 dieną. Tikroji jo gimimo data yra 1802 m. liepos 31 d., patvirtinta dokumentais, rastais Vilniuje, Paryžiuje ir Čilėje, bei metrika, kurią

Tomas Rimdeika www.LituanicaOnStamps.com

I.Domeika buvo atsivežęs į Čilę. Žiurint filatelisto akimis matyt, kad ginčas dėl gimimo datos dar neišspręstas galutinai, nes skirtingos šalys 2002 m. išleidusios ženklus, vokus bei specialius antspaudus rinkosi skirtingas išleidimo datas. Čilė - Balandžio 11, Lenkija - Liepos 3d., Lietuva - liepos 31 d., Baltarusija - Rugsėjo 12d. 1812-1816 m. mokėsi Vilniaus Universitetui pavaldžioje Ščiutino pijorų mokykloje. Mokymosi lygis čia buvo labai aukštas ir neveltui I.Domeiką Jonas Čečiotas pavadino Pijorų darbo vaisiumi. 1816 metais atsikėlė į Vilnių, gyveno Pilies (tuomet Zamkova), gatvėje, Biešo name ir būdamas vos keturiolikos metų, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyrių. Klausė mineralogijos, zoologijos, botanikos paskaitas pas J.M.Žiliberą. 1822 m. Birželio 25 d. I. Domeika Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro matematikos srityje laipsnį. Nuo 1819 m. Ignas Domeika aktyviai dalyvavo filomatų veikloje: 1819 m. lapkričio 23 d. priimtas nariu korespondentu, o 1820 m. Gegužės 5 d. tapo tikruoju nariu.

Lithuania 2002, Postal stationery card „200 birth anniversary of minerologist Ignacy Domeyko “. Piešinyje – iš Krokuvos Jogailos universiteto geologijos muziejaus rinkinių: mineralas domeikitas ( Domeikite ). Ženkle - Vilniaus universiteto pastatai, I. Domeikos portretas. Antspaudas 2006-07-31 skirtas I.Domeikai atminti. ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

3


1823 m. caro administracijai represavus Filomatų draugiją, I. Domeika su kitais draugijos nariais buvo suimtas ir įkalintas Vilniaus bazilijonų vienuolyne. 1824 m. pradžioje paleistas į laisvę, privalėjo gyventi

policijos prižiūrimas savo šeimos dvare, be teisės išvykti ar užimti kokias nors valstybines pareigas. 1830 m. policijos priežiūra buvo panaikinta, ir I.Domeika tapo Gardino seimelio nariu.

Belarus, Date of issue: 25th July 2002, Designer: Yelena Anosova, Paper: ordinary, Printing process: offset, Size 162 x 114 mm, Printing run: 100.000, Michel catalogue number: USo32 The stamp: A (inland rate). multicoloured. Portrait of investigator of Chili and geologist Ignat Domeiko (1802-1889). Special Cancellation Ink: black, Used: During 12th September 2002 on Karelichi Post Office No 1. Postal Stationery envelope: The drawing bears village Medvedka - place of birth of Ignat Domeiko.

4

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


1831 m. dalyvavo sukilime, kovėsi Chlapovskio daliniuose kartu su Dezideru Adomu Chlapovskiu, Emilija Pliateryte, Cezariu ir Vladislovu Pliateriais. Buvo paskirtas adjutantu į prie Kauno veikusį, vien iš lietuvių suformuotą 25-jį pulką. Vėliau savo prisiminimuose jis rašė: “generalinis štabas buvo labai patenkintas mumis, lietuviais”. Po pralaimėto mūšio ties Šiauliais 1831 m. vasarą pasitraukė į Prūsiją, vėliau pasitraukė į Prancūziją. 1837 m.

I.Domeika su pagyrimu baigė Paryžiaus kasybos mokyklą (École des Mines), taigi turėjo dviejų garsių mokyklų diplomus: Vilniaus universiteto plataus profilio gamtininko ir matematiko ir Paryžiaus kalnakasybos inžinieriaus.1838 metais atvyko į Čilę. Iki 1847 m. jis buvo La Serenos aukštosios kasybos mokyklos, 1847 - 1883 m. Santjago universiteto profesorius, 1867 - 1883 m. - universiteto rektorius.

Chile 1954: I. Domeyko 2v, Michel: 491/92

1850 m. jis vedė Enriketę Sotomajor. Jie pragyveno kartu 20 metų, iki jos ankstyvos mirties. Susilaukė keturių vaikų, iš kurių trys užaugo. Mirė 1889 m. sausio 23 d. Santjage. Ignas Domeika daug dėmesio ir jėgų skyrė geografijos, mineralogijos ir etnologijos

darbams: tyrė Čilės gamtą, atrado aukso, vario bei akmens anglies telkinių, parašė monografiją apie indėnus, įkūrė meteorologinių stočių tinklą, sudarė ir paskelbė pirmąjį Čilės geologijos žemėlapį.

Poland, 2002: Urodzin Domeyki 1v, joint issue Chile Michel: 3982 Chile, 2002: Ignacio Domeyko 1v, joint issue Poland Michel: 2064

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

5


Santjago universitetui dovanojo savo surinktą tuo laiku unikalią mineralų kolekciją (daugiau nei 4 tūkstančiai pavyzdžių). Šiandien Paryžiaus kalnakasybos mokyklos muziejaus tipinių pavyzdžių sąrašuose yra 12 mineralų, kuriuos pirmą kartą aprašė ir dovanojo mokyklai I. Domeika, o iš viso

jis surado arba prisidėjo prie suradimo maždaug 27 naujų mineralų rūšių arba jų atmainų. 1884 m., po 46-erių Čilėje praleistų metų, I. Domeika atvyko į tėvynę. Aplankė gimtąją Nedzviadką, Vilnių, Krokuvą, Varšuvą.

Poland 2002 FDC

Poland 1973 Michel: 2288

6

Laikomas vienu iš Čilės mokymo sistemos reformatorių. 1852 m. buvo paskirtas Aukštojo mokslo reikalų delegatūros vadovu, tai yra šio švietimo baro organizatoriumi visoje šalyje. Labai aktyviai ėmėsi tvarkyti aukštojo mokslo reikalus - pertvarkė mokslo institucijas, stiprino kadrus ir materialinę bazę, inicijavo ir sėkmingai 1865 m. užbaigė naujo universiteto pastato statybą. ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


I. Domeika tyrė ir meteoritus, surastus Atakamos dykumoje: analizavo jų sudėtį, nustatė kosminę kilmę, aprašė vietas, kurioje šie buvo surasti. Meteoritų gabalus jis nusiuntė į Europos mokslo centrus, tarp jų ir meteoritą, jo pavadintą Vaca Muerte (Pastipusi karvė), kuriame rasti kol kas

seniausi Saulės sistemoje cirkonai (amžius, nustatytas U-Pb metodu, yra 4563 +/- 15 mln. metų). Pagal šiuos aprašymus pastaraisiais metais surengtos La Serenos universiteto ekspedicijos rado daug naujų šių meteoritų nuolaužų.

Chile 2002 FDC

2002-uosius metus UNESCO paskelbė Ignoto Domeikos metais Pagerbiant Igno Domeikos atminimą, jo vardu pavadinta virš 75 objektų Žemėje ir kosmose, tarp kurių Domeikos kalnagūbris (isp. Cordillera de Domeyko) Anduose, Domeyko miestelis (Antofagastos provincija), Puerto de Domeyko uostas, Domeikos kalnas (isp. Cerro de Domeyco), salietros kasykla Atakamos dykumoje, Lenkijos prekybinis laivas. Jo vardu pavadintos gatvės Santjage, Antofagostoje, Chanaralėje, Kopiape, Kokimbe, La Serenoje, Puerto Natalesėje, Punto Arenoje, Temuke, Valparaise Čilėje; Varšuvoje, Krokuvoje Lenkijoje; Krupoje Baltarusijoje ir Vilniuje (Kairėnuose) Lietuvoje, o jo namai Santjage – Casa Ignacio Domeyko. Taip pat jo vardu pavadintas vario rūdos mineralas (domeikitas), dvi fosilijos –

Nautilus domeykus ir Amonitus domeykanus, lapių atmaina – Canis domeykanus, augalas (našlaitė) Viola domeykana, jo vardu pavadintas asteroidas Nr. 2784 ir t.t. Šaltiniai: http://lt.wikipedia.org/wiki/Ignas_Domeika http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/06/06dl.html

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

Chile 1971 Post office postmark of city Domeyko (Chile).

7


Trumpai apie pašto ženklų perforaciją ir jos atsiradimą Mažai apie filateliją nusimanantis žmogus, ko gero vos ne svarbiausiu pašto ženklo atributu įsivaizduoja jo „dantelius“. Kad ir kaip ten būtų šis atributas buvo panaudotas ne tam, jog kažkaip išskirtų pašto ženklus, o praktiniais tikslais – tam, kad būtų patogu tiesiai ir tvarkingai juos atskirti. Visgi pašto ženklai paprastai spausdinami ne po vieną, o ištisais lapais, kuriuose kartais būna net keli šimtai pašto ženklų. Žinoma perforacija šiais laikais tapo veik neatskiriama nuo pašto ženklo, net ir 1990-aisiais, Lietuvoje spausdinant ženklus ir matyt neturint tinkamų sąlygų perforacijai, antrojo „Angelo“ laidoje, ji buvo tiesiog imituota (1991-aisiais išleistas standartinis „Vytis“, kurį matote paveikslėlyje, taip pat su imituota perforacija, neturinčia jokios praktinės reikšmės). Perforacijos nebuvimas tuose ženkluose, kurie oficialiai išleisti tik perforuoti, filatelistų laikomas nemenka klaida ir dėl to, tokie ženklai tarp užkietėjusių kolekcionierių gali būti įvertenti gerokai didesne kaina, o vieno ar kelių dantelių nebuvimas perforuotame pašto ženkle – nemenku pažeidimu ir trūkumu. Net ir oficialiai išleidus pašto ženklą abiejais būdais, kolekcionieriai į tai atsižvelgia, kaip į skirtingas variacijas, kurių vertė, esant labai nevienodam išleidimo skaičiui, gali taip pat ženkliai skirtis. Be to, net jei kam tai dar ir atrodytų tiesiog ženklų atskyrimo smulkmena, ji gali virsti net falsifikavimo objektu. Kartais, dėl žymiai didesnės vertės, iš perforuotų ženklų, kruopščiai nupjovus dantelius bandoma padaryti „neperforuotus“. Todėl perkant tokius ženklus reikėtų patikrinti, kad nors vienas ženklo kraštas būtų platesnis nei tokio pat perforuoto ženklo. Manau šių pavyzdžių daugiau 8

Darius Stankus

nei pakanka įsitikinti, jog šis praktiniais sumetimais sukurtas atskyrimo metodas yra ganėtinai svarbi pašto ženklo dalis. Ir visgi kaip ir kada pašto ženklas apskritai tapo perforuotas? Nuo pat pašto ženklo pradžios 1840-aisiais iki 1854 m. pašto ženklai buvo leidžiami neperforuoti ir juos atskyrinėti tekdavo žirklėmis ar peiliukais. Tokiu būdu atskirti ženklus buvo ir nelabai patogu, ir dėl to atsirasdavo didesnė tikimybė ne tik netaisyklingai iškirpti ženklus, bet ir dalį jų stipriai pažeisti. Kaip šį nepatogumą panaikinti sugalvojo airis Henris Arčeris (Henry Archer), kuris laikomas pirmosios pašto ženklų perforavimo mašinos kūrėju ir pašto ženklų perforavimo idėjos autoriumi. Jis, būdamas geležinkelių tarnautoju, atkreipė dėmesį į traukinių bilietus, kurių viena pusė, tam kad juos būtų lengviau nuplėšti, būdavo perforuota. Taigi Arčeris savo idėją 1847 m. spalio 1 d. pasiūlė Jungtinės Karalystės Post Master General departamentui, kuris buvo atsakingas už pašto sistemą. Vėliau jis pats sukonstravo mašiną ir 1848 m. išbandė ją su 1841-ųjų raudonaisiais pensais. Archerio perforavimo mašina vadinama „Arčerio rulete“. Pirmiausia buvo sukonstruotos dvi mašinos, tačiau jos turėjo trūkumų, anot kai kurių šaltinių, jos dėl perforavimo metu susikaupusių šiukšlių paprasčiausiai vis strigdavo. Vėliau Arčeris tobulino savo išradimą, bet jis vistiek turėjo trūkumų. Kaip ten bebūtų 1848-

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


1850 m. šių bandymų rezultate, tam tikra dalis Jungtinės Karalystės pašto skyriuose parduodamų ženklų būdavo perforuoti. Taigi šiuo laikotarpiu ir pasirodė pirmieji perforuoti pašto ženklai. Visgi į tai greičiausiai dar buvo žvelgiama tiesiog kaip į tam tikrą alternatyvų, bet ne oficialų, būdą „sukarpyti“ ženklus, beje reikalaujantį tobulinimo. Arčerio patentuotą idėją 1853-iaisiais už tuomet nemenką sumą 4000 svarų nupirko Jungtinės Karalystės vyriausybė.

1852 m. gegužę Deividas Napieris ir sūnūs (David Napier and Sons) sukonstravo patobulintą perfora-vimo mašiną. O 1854 m. Jungtinėje Karalystėje jau oficialiai išleisti pirmieji normaliai perforuoti ženklai, tai raudonieji pensai su karalienės Viktorijos atvaizdu. Nuo to laiko ši šalis leidžia tik perforuotus ženklus. Antroji šalis išleidusi oficialius perforuotus ženklus yra Švedija, tą ši šalis padarė 1855-ųjų liepą. Greitai ir kitos šalys perėmė šį ženklų atskyrimo metodą, kuris naudojamas ir iki šiol.

Iš Londono 1851-ųjų balandžio 11 d. į Holywell, Šiaurės Velsą (kur jis gautas sekančią dieną) siųstas laiškas. Ant voko priklijuotas ekspermentinės perforacijos pašto ženklas, oficialiai perforuoti ženklai Jungtinėje Karalystėje pradėti leisti dar po trejų metų 1854-aisiais. Šaltiniai: http://www.paknetmag.com/A-6.asp http://en.wikipedia.org/wiki/Archer_Roulette http://en.wikipedia.org/wiki/Postage_stamp_separation http://home.earthlink.net/~pennyred/archerroulette.html http://www.filahome-stamps.com/stamp-collecting-encyclopaedia/stamps_a.htm http://www.fortunecity.com/marina/armada/367/archerh.htm http://www.kernunnos.com/Philately/GBQVLE.html

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

9


Kas spausdino ženklus Lietuvoje? Pašto ženklus išspausdinusios įmonės pavadinimas paprastai nurodomas ženklų kataloguose. Tokias nuorodas randame ir prie Lietuvos ženklų, tačiau kyla ir daug klausimų. Tos pačios spaustuvės pavadinimas viename leidinyje nurodytas vienaip, kitame – kitaip. Galutinai čia viską supainiojo V. Kavaliauskas, išversdamas į lietuvių kalbą katalogą „Lietuvos pašto ženklai“ ir daug kur neteisingai rašydamas spaustuvių pavadinimus, be to, tos pačios spaustuvės pavadinimas viename lape – vienaip, kitame – jau kitaip. Pavadinimų rašyba ypač aktuali dabar, kai ruošiami net keli nauji leidiniai apie Lietuvos pašto ženklus. Manome, kad čia reikėtų vadovautis tokiais principais: 1. Ženklus spausdinusios įmonės pavadinimą rašyti taip, kaip ta įmonė vadinosi ženklų spausdinimo laikotarpiu. 2. Šio amžiaus pradžioje, bent jau iki trečiojo dešimtmečio vidurio, griežtai buvo skiriamos sąvokos „spaustuvė“ ir „litografija“. Spaustuvių buvo daug, tuo tarpu litografijų, sugebančių atlikti sudėtingus daugiaspalvius spausdinimo darbus, tame tarpe ir svarbius valstybinius užsakymus, buvo vos keletas. Manome, kad mums taip pat nedera painioti šių pavadinimų. Pirmieji Lietuvos ženklai buvo išspausdinti Martyno Kutkos spaustuvėje Vilniuje. Šios spaustuvės pavadinimas niekam nekelia abejonių. Raseinių pašto ženklas 1919 metais buvo išspausdintas Š. Kadušino spaustuvėje. Savo spaustuvę Raseiniuose Šlioma Kadušinas įsteigė 1911 metais ir ji veikė iki pat 1941 metų. Šios spaustuvės pavadinimas taip pat visiškai aiškus. Tiesa, kai kur savininko pavardė rašoma „Kaduševičius“, bet tam nėra jokio pagrindo. Pirmoji Kauno laida išleista apyvarton 1919 metų sausio 29-30 dienomis (V. Nortonas, V. Valantinas. Pirmoji, antroji ir trečioji Kauno laidos. V., 1990). Matyt, ji ir buvo išspausdinta vieną ar dvi dienas prieš tai. Tuo metu pašto ženklų labai trūko ir niekas jų nebūtų savaitę laikęs sandėlyje. Kataloge „Lietuvos pašto ženklai“ rašoma, kad jie „spausdinti vokiečių spaustuvėje, kur okupacinė valdžia leido lietuvišką laikraštį „Dabartis“. J Liubinskas viename 10

Ričardas Vainora

savo straipsnyje rašo kad ženklus spausdino „Vokiečių administruojama spaustuvė „Dabartis“. Iš tiesų, spausdinant pašto ženklus ši spaustuvė jau nebebuvo vokiečių spaustuve, laikraščio „Dabartis“ paskutinis numeris taip pat išleistas 1918 m. lapkričio mėnesį. Šioje spaustuvėje buvo spausdinamas ir dienraštis „Lietuva“. Žiūrėdami į metriką, kur šis oficiozas buvo spausdinamas, iš pradžių jokios informacijos nerandame, tačiau nuo 1919 m. sausio 23 d. Nr. 11 jau randame parašyta „Valstybinė spaustuvė“, o nuo 1919 m. vasario 13 d. Nr. 29 pataisoma į „Valstybės spaustuvė“. Kataloge nurodoma, kad antra ir trečia Kauno laidos spausdintos Lietuvos valstybinėje spaustuvėje. Vėliau kataloge atsiranda pavadinimas „Vyriausybinė spaustuvė“. Manome, kad šią spaustuvę reikėtų vadinti „Valstybės spaustuve“, kaip kad jos pavadinimas buvo rašomas nuo 1919 iki 1928 metų. Stambiausia poligrafijos įmonė Kaune praėjusio šimtmečio pradžioje priklausė Joseliui Margolinui. Kai kur jo vardas rašomas „Josifas“. Iš pradžių jo įmonė oficialiai vadinosi „Tipolitografija“, vėliau „Chromolitografija ir kongrevinė įmonė“, tačiau dažniausiai iki pat ketvirto dešimtmečio sutinkamas pavadinimas „J. Margolino litografija“. Tokį pavadinimą reikėtų ir vartoti kalbant apie šioje litografijoje spausdintus pašto ženklus. Kita didelė poligrafijos įmonė Kaune – tai Aronštamo ir Andrejevo litografija, priklausiusi šiems savininkams nuo 1921 metų. Nuo 1924 metų sausio 1 dienos Aronštamo kompanionu tapo Davidavičius, prie litografijos buvo įsteigta maža spaustuvėlė ir įmonė oficialiai pradėjo vadintis „Aronštamo ir Davidavičiaus litografija ir spaustuvė“. Mus dominančiu laikotarpiu (1921-1923 metai), kai įmonė spausdino pašto ženklus, ji vadinosi „Aronštamo ir Andrejevo litografija“. 1928 m. rugpjūčio 1 d. Kaune pradėjo darbą akcinė bendrovė „Spindulys“. Ji sujungė Valstybės ir „Švyturio“ spaustuves, privatų kapitalą ir įsikūrė buvusios „Švyturio“ spaudos bendrovės patalpose. Nauja įmonė oficialiai vadinosi „Akcinės bendrovės „Spindulys“ spaustuvė“ arba sutrumpintai

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


„Spindulio“ spaustuvė“. Matome, kad įmonė jau vadinosi spaustuve, nors ir galėjo bet ką išspausdinti litografijos būdu. Matyt, pasikeitė požiūris į poligrafijos įmones, jų pavadinimus. Spaustuvė vykdė svarbius valstybinius užsakymus, tad galėjo įsigyti tuo metu Lietuvoje pačią moderniausią techniką, 1937 metais netgi įsirengė metalografiją. „Spindulio“ spaustuvė nuo pat savo veiklos pradžios spausdino ir visus Lietuvos pašto ženklus, išskyrus tris serijas su bloku, išspausdintas Anglijoje. Kataloge „Lietuvos pašto ženklai“ sutinkami net keturi vertėjo sukurti pavadinimai „Kauno valstybinė spaustuvė“, „Vyriausybinė spaustuvė“, „Kauno vyriausybinė „Spindulio“ spaustuvė“, „Vyriausybinė „Spindulio“ spaustuvė“ yra neteisingi. Matome, kad pašto ženklai Lietuvoje buvo

spausdinami šešiose poligrafijos įmonėse, kurių pavadinimai: „M. Kuktos spaustuvė“, „Š. Kadušino spaustuvė“, „Valstybės spaustuvė“, „J. Margolino litografija“, „Aronštamo ir Andrejevo litografija“ ir „Akcinės bendrovės „Spindulys“ spaustuvė“ arba „Spindulio“ spaustuvė“. Šiuos pavadinimus ir siūlome vartoti ateityje. Ne visiškai aišku ar galima apsiriboti čia išvardintomis įmonėmis. Stanislovas Biržiškis (1900-1996) pokalbių ir pasisakymų metu ne kartą minėjo, kad pašto ženklai buvo spausdinami A. Sruogai priklausančioje spaustuvėje „Žiedas“. Informacijos apie tai nerandame jokiuose dokumentuose. Pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga 1926 metais nusipirko spaustuvę ir pavadino ją „Žiedu“. A. Sruoga galėjo

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

11


nuo 1926 iki 1932 metų užsakymus pašto ženklams spausdinti duoti jam pačiam priklausančiai „Žiedo“ spaustuvei ir naudotis galimybe praktiškai nekontroliuojamam spausdinti ženklų atmainas ir viską, kas patinka, bet, kaip minėta, nieko apie tokius oficialius užsakymus nežinome. Gal būt „Žiede“ buvo spausdinami ženklai be oficialaus užsakymo, taip vadinami „Sruogos falsifikatai“? Tardytojas apklausė visus „Žiedo“ darbuotojus, net ir ten nebedirbančius, bet apie kokių nors ženklų spausdinimą jie nieko nežinojo. A. Sruoga ir teisme viską neigė ir kaltu neprisipažino. Naujausi tyrimai rodo kad „Sruogos falsifikatai“ buvo perforuoti (taigi – ir spausdinti) J. Margolino litografijoje, ten, kur ir tikri 3 ir 5 Lt vertės ženklai. Tad teiginį kad „Žiede“ buvo spausdinami ženklai reikėtų laikyti nepagrįstu. Savo prisiminimuose pašto ženklų autorius A. Varnas, pasakodamas apie J. Basanavičiaus atminimui skirtą laidą, sako, kad „jie buvo spausdinti ar „Švyturyje“, ar kur kitur“ (Filatelistų draugijos „Lietuva“ biuletenis, 1982 Nr. 2-188). Manykim, kad šie ženklai visgi spausdinti Valstybės spaustuvėje, o ne „Švyturyje“. A. Varnas savo prisiminimus pasakojo

po daugelio metų, daug ką jau buvo primiršęs, o, be to, kategoriškai ir netvirtino, kad ženklai spausdinti būtent „Švyturyje“. Daugiau niekur neminima, kad „Švyturyje“ būtų spausdinti pašto ženklai. Atskiras klausimas – kokie pašto ženklai kokioje spaustuvėje yra išspausdinti? Lyginant įvairius dokumentus ir pašto ženklus, atsirado versija, kad kai kurie Aronštamo ir Andrejevo litografijos spausdinti ženklai yra priskiriami kitoms poligrafijos įmonėms. O „De jure“ ženklų laida pradėta ir baigta spausdinti būtent šioje litografijoje ir su J. Margolino litografija neturi nieko bendro. Tad čia aiškintis dar yra ką. Lietuvos pašto ženklai buvo spausdinami ir už Lietuvos ribų. Berlyno laidas spausdino „Druck und Verlag von H. S. Hermann & Co.“ Berlyne, ketvirtame dešimtmetyje Lietuvai ženklus spausdino „Bradbury, Wilkinson and Co. Ltd.“ firma Anglijoje. Šių firmų pavadinimai kataloguose nurodyti netiksliai. Tyrinėtojams dar teks išsiaiškinti kad spausdino „Rombus“ Anglijoje, kaip tiksliai vadinosi O. Elsnerio spaustuvė Berlyne, kuri tipografija perspausdino ženklus Gardine. Tad dar liko kataloge „baltų dėmių“, kurias dar teks kam nors užpildyti.

J.Morgolino litografija

12

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Jaunųjų turistų paštas Artėja 2010-ieji, o ateinančių metų liepos mėnesį, Lietuva minės du svarbius istorinius jubiliejus. Jau praėjo beveik 750 m. nuo Durbės ir 600 m. nuo Žalgirio mūšių. Apie juos esame skaitęs ar bent girdėjęs kiekvienas, tačiau ir prieš 50 metų, sovietmečiu, atsirasdavo drąsių lietuvių, nepamiršusių savo tautos istorijos, visiškai neatsidavusių nutautinimui ir bent jau kiek leido laikmetis bei situacija, šias datas paminėdavusių ir kitiems tautiečiams, ypač svarbu, kad jaunimui, apie tai primindavusių. Vieni iš tokių aktyvių lietuvių buvo ir „Jaunųjų turistų pašto“ (JTP) iniciatyvininkai su jo steigėju Stasiu Stropumi priešakyje. Tačiau apie viską trumpai nuo pradžių... Ši graži iniciatyva prasidėjo nuo 1952 m. įkurtos Respublikinės ekskursinės-turistinės

Darius Stankus

stoties (RETS). Buriant šalies moksleivius, tam kad šie pažintų savo gimtąjį kraštą, bei svarbius jo istorinius įvykius, nuo 1955 m. prasidėjo ekskursiniai jaunųjų turistų sąskrydžiai, organizuojami įvairiose Lietuvos vietose. Pirmasis sąskrydis įvyko Ežerėliuose, kur buvo suburta 200 moksleivių. Sekančiais metais moksleiviai susibūrė Giruliuose, kur dalyvavo dar kone dvigubai daugiau jaunuolių nei pirmaisiais metais, o nuo 1958-ųjų, kai Zarasuose įvyko III-iasis sąskrydis, prasidėjo ir filatelisto Stasio Storpaus įkurto jaunųjų turistų pašto veikla. Nuo šių metų, kiekvienam jaunųjų turistų renginiui paminėti buvo išleidžiami vis nauji vokai, kuriuose informacija pateikiama vien tik lietuvių kalba, akcentuojama mūsų Tėvynė, o ne plačioji sąjunga. JTP autoriai siekė, kad jų įkurtas stovyklos paštas kuo tiksliau

1. 1958 m. išleistas vokas su suvenyriniu žymekliu, Zarasuose vykusiam III-iajam jaunųjų turistų sąskrydžiui. ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

13


atitiktų tikro pašto funkcijas, dėl to buvo paruošta netgi speciali JT vokų siuntimo, suvenyrinių antspaudų naudojimo instrukcija (žr. 1 priedą). Šis uždaras paštas vokus persiųsdavo tiek stovyklų viduje, tiek ir už jų ribų, šiuo atveju pasinaudojant TSRS pašto paslaugomis. Visgi, dabar pas kolekcionierius gerokai dažniau pasitaiko būtent tie vokai, kurie siųsti už stovyklų ribų. Šio pašto darbą koordinavo jaunųjų turistų ryšių tarnyba (JTRT), kuri priimdavo ir pagal jau minėtos instrukcijos

formalumus, atitinkamai sutvarkydavo stovyklų dalyvių draugams ir artimiesiems siųstus vokus. JTP be vokų, žymimų suvenyriniais JTP antspaudais, dar leido ir pašto ženklus primenančius lipdukus, darė užspaudus ant TSRS pašto ženklų Lietuvos tematika ir kartais sėkmingai juos panaudojo savo vokų persiuntimui netgi už stovyklos ribų. Šią įdomią istoriją atkurti pabandykime pasitelkdami geriausius išlikusius liudininkus – JTP vokus ir kitus leidinius. 1959-aisiais liepos 8-11 d., sąskrydis vyko Meteliuose ir

čia

dalyvaujančių

moksleivių jau

skaičius

pasiekė

tūkstantį,

dar daugiau buvo ir dalyvaujančių

svečių.

Filop tinklapyje (www. filop.org)

pateiktame

straipsnyje ir

Žalgiris“

teigiama,

šioje

stovykloje

kad 2. 1959 m., Meteliai – vokas IV-ajam jaunųjų turistų sąskrydžiui su suvenyriniu atidarymo antspaudu.

„Durbė

skambėjo vien lietuvių liaudies dainos ir buvo deklamuojamas Maironis, o visi stovyklos šūkiai puikavos ne raudonuose, bet žaliuose audekluose. Už tai, anot to paties straipsnio,

S.

Stropus

gavo pylos iš stovykloje dalyvavusio komjaunimo CK sekretoriaus Algirdo Ferenso. Šiam sąskrydžiui paminėti taip pat buvo išleisti 3. 1959 m., Meteliai - vokas IV-ojo jaunųjų turistų sąskrydžio uždarymui. Voke panaudotas ir uždarymą žymintis JTP antspaudas.

14

vokai,

kuriuos

puošė specialūs proginiai antspaudai:

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


4. Greičiausiai tai taip pat 1959 m. sukurtas vokas, skirtas RETS reprezentavimui. Šiame voke panaudotas raudonas JTP antspaudas su sąskrydžio Meteliuose atidarymo data.

1959 m. stovyklos vyko dar ir Ignalinoje (liepą) bei Kuršių Nerijoje (rugpjūtį). Pastarojoje stovykloje dalyvavo ir Amerikos lietuvių ekskursija, anot minėto straipsnio „Durbė ir Žalgiris“ vadovaujama Bimbos ir ta proga taip pat buvo išleistas specialus vokas su užrašu „Sveikiname Amerikos lietuvius

tėvų žemėje!“. Visgi vargu ar teisinga būtų teigti, jog šis užrašas kėlė didelį pavojų jo autoriams, nutylint tai, jog čia greičiausiai kalbama apie Antano Bimbos, kuris buvo JAV komunistų partijos narys, redagavęs nelegalius komunistų laikraščius ir kalintas už komunistinę veiklą, vadovaujama ekskursija:

6. 1959 m., Kuršių Nerija – du JTP vokai, kurių vienas (dešinėje) skirtas Amerikos lietuvių sutiktuvėms. Vokuose panaudoti tokie pat antspaudai kaip ir sąskrydyje Meteliuose, žinoma pakeitus vietovės pavadinimą ir datas.

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

15


1960-ais JTP veikla buvo ypač aktyvi. Tais metais surengtas netgi ir I-asis jaunųjų turistų žiemos sąskrydis – Trakuose. Vasarą vyko zoniniai sąskrydžiai – Dubingiuose (Vilniaus zonos JT sąskrydis), Anykščiuose (Panevėžio zonos JT sąskrydis), Tytuvėnuose (Šiaulių zonos JT sąskrydis),

Veliuonoje (Kauno zonos JT sąskrydis), Rambyne (Klaipėdos zonos JT sąskrydis). Visiems paminėtiems sąskrydžiams buvo išleisti vokai su JTP antspaudais, o zoninių sąskrydžių suvenyrinius vokus papuošė ir pirmieji keturi pašto ženklus primenantys JTP lipdukai turistine tematika.

7. 1960 m., Trakai – vokas ir suvenyrinis antspaudas I-ajam jaunųjų turistų žiemos sąskrydžiui.

16

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


8. 1960 m. zoninių sąskrydžių vokai su atitinkamais JTP antspaudais ir suvenyriniais turistinės tematikos lipdukais.

9. 1960 m. išleistų 4 lipdukų, naudotų kartu su JTP vokais, pavyzdžiai. Šie suvenyriniai ženkliukai pagaminti be klijų, pasitaiko tiek ir perforuoti, tiek ir kirptiniai. Ženklai sunumeruoti eilės tvarka. Juos sukūrė dailininkas prof. Feliksas Daukantas.

Visgi tais metais jaunieji Lietuvos turistai neapsiribojo vien stovyklomis vykusiomis Lietuvos ribose ir surengė dar vieną, ko gero mums dabar reikšmingiausią ir daug dėmesio į jaunųjų turistų veiklą atkreipusią stovyklą Durbės miestelyje, Latvijoje. 1960 m. liepos 12 d. prie Durbės pilies griuvėsių, 500-ams moksleivių įkūrus stovyklą buvo paminėti abu garsieji jubiliejai (liepos 13 d. – Durbės mūšio 700 m., o liepos 15 d. – Žalgirio mūšio 550 m. jubiliejus). Žinoma, kaip ir iki tol, šios stovyklos

neapsiėjo be filatelinių suvenyrų, kurie dabar daugumai filatelistų ir yra įdomiausi, bei vertingiausi. O jų šioms progoms paminėti nepagailėta – išleisti ne tik specialūs vokai, bet ir lipdukai, suvenyriniai blokai, antspaudai, užspaudai, kurie buvo dedami ant įvairių vokų, bei atvirlaiškių Lietuvos tematika, taip pat padaryti jubiliejus minintys užspaudai ant specialiai parinktų sovietinių pašto ženklų su Vilniaus panorama ir šie pašto ženklai, netgi sėkmingai buvo panaudoti vokų siuntimui.

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

17


10. JTP vokai, antspaudai ir lipdukai, skirti Durbės ir Žalgirio mūšių jubiliejams. Voko ir lipduko autorius dailininkas Erikas Varnas. Spėjamas vokų tiražas – kiekvieno po 600.

11. JTP lipdukai, skirti Durbės ir Žalgirio mūšių jubiliejams. Vokų nominalai 5, 6 reiškia tęstinę JTP ženklų seriją.

18

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


12. Vokas su JTP bloku. Blokui nuvertinti panaudotas proginis žymeklis. Tokių blokų centre užklijuotas suvenyrinis, temą atitinkantis JTP lipdukas.

13. Abiems jubiliejams paminėti, panaudoti 1958-ųjų TSRS pašto ženklai su Vilniaus panoraminiu vaizdu ir JTP iniciatyva papildyti lietuviškais užrašais bei jubiliejinių datų užspaudais. Spėjama, šie ženklai išleisti 700 vienetų tiražu, po 350 su kiekvienu užspaudu. ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

19


14. Durbės ir Žalgirio mūšiams paminėti skirti užspaudai ir kiti JTP atributai ant įvairių vokų ir atvirlaiškių Lietuvos tematika.

20

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


„Durbė ir Žalgiris“ straipsnyje teigiama, kad liepos 16 d., uždarant stovyklą atsirado įtartinų asmenų, labai besidominčių stovykloje vykdoma veikla. Dabar sunku tiksliai pasakyti ir galima įvairiai diskutuoti, ar dėl JTP vadovų iš anksto nujaučiamo tokio susidomėjimo keliamo pavojaus, ar tiesiog dėl kitų priežasčių, po šių jubiliejų paminėjimo JTP leidiniai pakeitė kryptį ir juose pradėtos minėti so-

vietams svarbios datos. Praėjus keletui dienų, liepos 21 d., kuomet Lietuvos TSR sukako 20 metų, jau ir kai kuriuose Žalgirio bei Durbės mūšių jubiliejams skirtuose vokuose, atsirado TSRS pašto antspaudas, šlovinantis šią datą, taip pat prie šių vokų klijuojamas TSRS 1960 m. tai pačiai progai išleistas pašto ženklas, tiesa, vėlgi su atitinkamais JTP užspaudais (deja, šių ženklų tiražas nėra žinomas).

15. Vokai, kuriuose JTP mini jau ne tik Durbės ir Žalgirio mūšių jubiliejus, bet ir Lietuvos TSR 20-metį. Šį kartą TSRS pašto ženkluose panaudoti jau kiti - juodi užspaudai. ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

21


Netgi daugiau, rugpjūčio 2-ąją, Nidoje atidarius V-ąjį Respublikinį jaunųjų turistų sąskrydį (žr.16 pav., pateiktą tai iliustruojantį voką), sekančią dieną,

Lietuvos TSR 20-mečio proga, išleisti keli spalvingi vokai ir netgi suvenyrinis blokas:

16. Vokas su suvenyriniu žymekliu, pažymint V-ojo sąskrydžio atidarymą.

22

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


17. Keturi vokai su suvenyriniais žymekliais, bei JTP lipdukais ir dideliame voke priklijuotas, bei proginiais TSRS pašto antspaudais nuvertintas JTP blokas, išleisti pažymint Lietuvos TSR 20-metį. Bloke naudoti TSRS pašto ženklai jau be JTP užspaudų.

V-ajame sąskrydyje, buvo surengtos dar kelios aktyvios stovyklos, kurioms taip pat skirti turistiniai vokai ir antspaudai:

18. Turistinės tematikos vokai su suvenyriniais antspaudais. Beje iš dviejų apatinių vokų matyti, kad siuntimui parinkus ne turistinės tematikos TSRS pašto ženklą, papildomai klijuojamas JTP lipdukas (žr. 1 priedo §2, c/, 2/) ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

23


Šiuo sąskrydžiu atrodytų ir baigės jaunųjų turistų veikla, bent jau tokia kokia ji buvo iki tol. Mat 1961ųjų sausio 13 d. pagrindinį JTP iniciatyvininką Stasį Stropų Vilniaus KGB rūmams įskundė vienas filatelistas ir JTP steigėjas po gerų poros mėnesių, kovo 27 d. atsidūrė kalėjime. Jis buvo kaltinamas nelegalių jubiliejų organizavimu, nacionalizmu, kenkimu SSRS, šnipinėjimu, bei daliniu SSRS pašto ženklų padirbinėjimu ir spekuliacija. S.Stropus paleistas neįrodžius jokio nusikaltimo, tačiau jis vis tiek beveik metus praleido nelaisvėje. Nors šios turistinės veiklos tąsą dar lyg ir rodo pora

išleistų vokų, tačiau tiek VI-ajam (1961m., manoma, vyko Nidoje), tiek VII-ajam (1962m. greičiausiai vykusiam Ragainėje) sąskrydžiui išleisti vokai kur kas paprastesni, ne tokie meniški, juose lietuvybės tema jau nebeakcentuojama, fragmentai ne atspausdinti, o pagaminti iš spalvoto popieriaus šablonų, nebelikę jokios JTP simbolikos, o viename iš šių vokų jau minimi ne tik mokiniai turistai, bet ir pionieriai, siuntimui parenkami ne kaip anksčiau turistinės tematikos, bet aiškiai propagandiniai sovietiniai pašto ženklai – raudoni, vaizduojantys griežtus pionierius ir jų simboliką.

19. 1961-aisiais ir 1962-aisiais vykusiems turistiniams sąskrydžiams sukurti vokai.

24

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Panašu, kad šiuose sąskrydžiuose, jaunųjų turistų pašto jau beveik neliko, nors sąskrydžiams paminėti, tęsiant atsiradusią tradiciją, dar ir buvo išleisti vokai. Kiek ši turistinė veikla dar apskritai gyvavo sunku pasakyti, nes yra medžiagos, kuri rodo ir tolimesnę turistinę veiklą (žr. 20 pav.). Visgi jei ta veikla ir tęsės, ji buvo taip pakeista, kad dabar sunku surasti panašumų su jaunųjų turistų stovyklomis. Kad ir kaip bebūtų, tokio įdomaus dalyko kaip stovyklų paštas, atrodytų jau tikrai nebeliko nei kvapo. Vėliau, jau ir kitų veikėjų iniciatyva, buvo išleista įvairių pavienių turistinės tematikos vokų, deja juose nebuvo nieko kas išsiskirtų tame laikmetyje. Žinoma, gal ir būtų per drąsu teigti, kad JTP užsiėmė netgi tam tikra rezistencine veikla nukreipta prieš sovietinę valdžią, juolab, kad šiame reikale tikrai dalyvavo ir žmonių priklausančių partijai, visgi dvasinės, kultūrinės rezistencijos užuomazgų, bent jau skatinant lietuvybės jausmo ugdymą jaunimo tarpe, šioje veikloje tikrai galima ieškoti ir įžvelgti.

20. Dailininko P. Rauduvės, 5000 egz. tiražu išleistas turistinės tematikos atvirukas.

Deja, apie jaunųjų turistų veiklą, prieinamos informacijos nėra tiek daug kiek norėtųs, tik jau minėtas straipsnis tinklapyje www. filop.org „Durbė ir Žalgiris“ (Balys Sriubas kalbasi su Juozapu Šimkumi). Nors šis straipsnis ir ganėtinai išsamus, bet kai ką atkurti tenka jau tik tyrinėjant išlikusią kolekcinę medžiagą, kurią gauti taip pat nėra lengva, dalis jos, kaip teigiama, iškarto iškeliavo netgi tarptautiniu paštu. Rašant šią apžvalgą, nemažai svarbios informacijos ir reikšmingų pastabų suteikė gerbiamas filatelistas iš Kauno - Vladas Miežanskas, taip pat Filop narys, kuris pats JTP medžiagą renka jau 15 metų. Jis papasakojo ir apie ganėtinai didelę JTP kolekciją, surinktą kito žinomo Filop veikėjo – Gedimino Karpavičiaus, kuris pats sukūręs nemažai, daugelio filatelistų tarpe labai vertinamų vokų ir pašto ženklus primenančių lipdukų, pasižyminčių aukštu meniniu lygiu ir patriotiškumu. Po šio dailininko mirties, minėta JTP kolekcija, anot V.Miežansko, buvo padovanota Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, esančiam Kaune. Deja, atrodo, jog šis rinkinys vis dar nėra prieinamas muziejaus lankytojams. Galbūt Jums patiems, Jūsų tėvams ar seneliams teko dalyvauti šiose stovyklose ar su jomis susijusioje veikloje, galbūt yra išlikusių su šiomis stovyklomis susijusių nuotraukų, laiškų, kitų vertingų dokumentų, arba tiesiog prisiminimų, kuriais galėtumėte pasidalinti? Taip pat labai domintų ir JTP leidiniai, bei kiti stovyklų suvenyrai (programėles, dalyvio bilietai ir pan.). Tokiu atveju rašykite el. paštu dars@nkm.lt arba apsilankykite laikas.lt forumo diskusijose filatelijos tema: http://www.laikas.lt/forumas/viewforum.php?f=55

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

21. Dalyvio bilietas. Meteliai , 1959 m.

25


1 priedas

26

Š2009 | Lietuvos filatelijos apŞvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


2 priedas Jaunųjų turistų stovyklos: 1955-??-?? - I sąskrydis – Ežerėliai. [200 moksleivių] 1956-??-?? - II sąskrydis - Giruliai. [385 moksleiviai] 1958-VII-(9-13) - III sąskrydis – Zarasai. [396 moksleiviai ir svečiai iš kaimyninių respublikų] 1959-VII-(8-11) - IV sąskrydis - Meteliai. [daugiau nei 1000 Lietuvos moksleivių ir apie 1300 svečių] 1959-VII-18 - Ignalina 1959-VIII-9 - Kuršių Nerijoje. 1960-I-4 - I žiemos sąskrydis – Trakai - stovykla “Vystykime žiemos turizmą!” 1960-VI-22 - Dubingiai (Vilniaus zonos JT sąskrydis). 1960-VI-26 - Anykščiai (Panevėžio zonos JT sąskrydis). 1960-VII-1 - Tytuvėnai (Šiaulių zonos JT sąskrydis). 1960-VII-5 - Veliuona (Kauno zonos JT sąskrydis). 1960-VII-9 - Rambynas (Klaipėdos zonos JT sąskrydis). 1960-VII-(13-15) - Durbė - stovykla, kurioje paminėti Durbės ir Žalgirio mūšių jubiliejai. [500 moksleivių] 1960-VII-25 - Juodkrantė (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla “Vystykime turizmą. dviračiais”. 1960-VII-26 - Preila (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla “Vystykime pėsčiųjų turizmą!”. 1960-VII-27 - Nida (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla “Vystykime vandens turizmą”. 1960-VII-28 - Nida (JT stovykla Kuršių Nerijoje) - stovykla “Vystykime pėsčiųjų turizmą!”. 1960-VIII-2 - V sąskrydis - Nida. 1961-??-?? - VI sąskrydis - Nida (?). 1962-VII-08 - VII sąskrydis – Kačerginė (?).

Kai kurių JT stovyklų programos ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

27


Filatelinių aukcionų apžvalga

Audrius Brazdeikis www.lithuanianphilately.com

Šiame skyriuje reguliariai, bet trumpai aprašysime įdomesnius tarptautinius aukcionus ir juose realizuotas Lietuvos pašto ženklų ir kitos filatelinės medžiagos kainas, tendencijas ir įvairius pastebėjimus, vertus paviešinti. Vienas iš įdomiausių ir įsimintiniausių šios vasaros ir ankstyvo rudens filatelinių aukcionų buvo

1920 m. Telšių lokalinės laidos ženklų pasirodymas eBay aukcionuose (JAV). Priminsiu, kad šių ženklų, hektografinių rašalu atspausdintų ant paprasto popieriaus (Michel 1a), orientacinė kaina ant voko, pagal 2009 m. Michel kataloga, yra 800 Eurų. Ženklai atspausdinti ant liniuoto popieriaus (Michel 1b), priklijuoti ant voko, vertinami apie 1200 Eurų.

Atvirukas, siūstas registruotu paštu iš Telšių į Varnius su 1920 m. Telšių lokalinės laidos ženklu (Michel 1a), antspauduotas 14.I.1920. Pradinė aukciono kaina $1895, parduota už $1895 (apie 1300€). Šis retas ženklas sugrižta į Lietuvą.

28

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Atvirukas, siūstas iš Telšių į Varnius su 1920 m. Telšių lokalinės laidos ženklu ant liniuoto popieriaus (Michel 1b), antspauduotas 14.I.1920. Pradinė aukciono kaina $3750, parduota už $4050 (apie 2760€). Šis ženklas – vienas Lietuvos filatelijos retenybių taip pat sugrižta į Lietuvą.

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

29


Šią vasarą teko stebėti ir neigiamų reiškinių. Po įsimintino Hermann Logsch kolekcijos išpardavimo eBay aukcijuonuose, dalį medžiagos įsigijo visokie nesąžiningti dyleriai, kurie ne tik perpardavinėja retus ženklus ir blokus gerokais aukštenėmis kainomis, bet ir užsiima veikla, kuri, mano nuomone, turi būti viešai skelbiama ir smerkiama.

Turiu omenyje jų veiklą susijusią su retos filatelinės medžiagos niokojimu. Vienas toks liūdnas, bet dažnai pasikartojantis reiškinys yra retų blokų karpymas ir plėšymas dalimis siekiant didesnio ąsmeninio pelno parduodant. Čia jums pristatomas vienas toks pavyzdys, daugiau pavyzdžių galite rasti apsilankę mano svetainėje.

Ši Mi 61B pora, atkirpta iš 9 ženklų bloko, siūloma eBay aukcionuose.

30

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Norėčiau taip pat paminėti ir H.R. Harmer aukcionus (JAV) vykusius 2009 mm rugsėjo mėn, kuriuose buvo galima įsigyti gana retos filatelinės

medžiagos – įvairių vokų ir feldpost atviručių iš ankstyvojo Lietuvos pašto veiklos periodo (1919m-1921m). Realizuota už $1770.

Vokas siūstas į Vokietija su “Alytus” nuvertinimais ant Vilniaus II ir Kauno I laidos ženklų, datuotas 17.II.1919. Karaliaučiaus (Königsberg) karinės pašto cenzūros antspaudas.

Feldpost atvirukas, siūstas iš Seinių į Karaliaučių (Königsberg) su “Seinai” nuvertinimais ant Vilniaus II ir Kauno I laidos ženklų, datuotas 1.V.1919. ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

31


Panevėžio antspaudas ant Kauno II laidos ženklo, datuotas 7.VI.1919. Laiškas siūstas į Ryga iš ką tik atkurtos Panevėžio pašto įstaigos (sovietinė pašto įstaiga čia dirbo iki 1919 birželio mėn).

Atvirukas, siūstas į Ryga su laikinais “Skuodas” antspaudais ant Berlyno IV laidos ženklų, datuotas 25.VIII.1919.

32

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Praktiškai kasdien apsilankau filateliniuose aukcionuose, peržiūriu pasiūlymus, pastudijuoju pasibaigusių aukcionų apimtį ir juose realizuotas kainas. Besidomintiems statistika pateikiami šie duomenys. Išanalizavus 1183 eBay aukcionus, pasibaigusius dviejų sąvaičių laikotarpiu (Rugsėjo 18d - Spalio 3d) sudarytų sandorių apimtis buvo $19,436.25. Sėkmingų aukcionų skaičius buvo 490 (41%), vidutinė aukciono pardavimo kaina, atmetus du brangiausius aukcionus (abu Telšių ženklus) buvo $27,65. Galiu drąsiai tvirtinti, kad prekyba vyksta gerokai sklandžiau nei kitur. Prekyba Lietuvos pašto ženklais ir kita filateline medžiaga vyksta visu smarkumu.

Apie autorių. Renku švarius (nepraėjusius pašto) tarpukario Lietuvos (1918-1940) pašto ženklus ir laikinaisiais pašto antspaudais antspauduotus ženklus iš Vilniaus I-II ir Kauno I-III laidų. Taip pat renku Lietuvos lokalinių laidų (Raseinių, Telšių, Gardino) pašto ženklus. Esu sukūręs ir prižiūriu svetainę anglų k. skirtą tarpukario Lietuvos filatelijai: www.lithuanianphilately.com Man galima rašyti: audrius@lithuanianphilately.com ©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

33


Literatūra Autorius: Brigita Speičytė, Mindaugas Kvietkauskas Pavadinimas: Tokią gražią kartą man atsiuntei ... Šatrijos Raganos šeimos atvirlaiškiai Kalba: Lietuvių Išleidimo metai: 2002 Leidėjas: Šatrijos Raganos bendrija Puslapių skaičius: 376 Orientacinė kaina: 19-20 Lt Knygoje publikuojama rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos šeimos archyvo medžiaga – XIX a. pabaigos – XX a. vidurio atvirlaiškiai, jų rankraštiniai tekstai ir vaizdai, lenkiškų tekstų vertimai. Atvirlaiškiai bei jų tyrinėjimai sukuria rašytojos biografijos ir kūrybos vaizdą, parodo įdomias istorinio ir kultūrinio konteksto detales. Filatelistams knyga įdomi tuo, kad čia gausu atvirlaiškių iliustracijų su siuntimo datomis, vietovėmis ir pašto antspaudais.

34

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)


Autorius: Jonas Pleckevičius Pavadinimas: Nuo Kauno iki Daugpilio, Senuoju pašto traktu Kalba: Lietuvių Išleidimo metai: 2007 Leidėjas: Vilniaus dailės akademijos leidykla Puslapių skaičius: 120 Orientacinė kaina: 16 Lt Knygoje aprašomas senasis Lietuvos pašto kelias, XIX a. sujungęs Sankt Peterburgą ir Varšuvą. Knygoje aprašoma šio trakto atkarpa nuo Kauno iki Daugpilio ir supažindinama su išlikusiais pašto statiniais – stotimis, kelio apeivių namais, sarginėmis, jų architektūra. Leidinyje aptariama pakelės vietovių istorija, kultūros, architektūros, meno paminklai, pristatomi su tomis vietovėmis susiję žymūs žmonės.

©2009 | Lietuvos filatelijos apžvalga | Lithuanian Philately Review | 2 (2009.10)

35


Š2009 | Lietuvos filatelijos apŞvalga | Lithuanian Philately Review


Lithuanian philately review 2 2009 october