Veidu į vaiką
Prieštaravimo reakcija Gana dažnai pasitaiko prieštaravimo reakcija, kurią sukelia konfliktas su tėvais ar mokytojais (kai šie pernelyg daug iš vaiko reikalauja, kai mokytojas, nors ir be blogos valios, paskiria nepelnytą bausmę ar tiesiog kai neatsižvelgiama į dedamas pastangas). Ši prieštaravimo reakcija gali pasireikšti labai įvairiai: tikru priešinimusi, tiesiog atviru karu, su triukšmu, atsisakymu mokytis ir gyrimusi savo rezultatais; arba tyliu pasipriešinimu, kai tiesiog liaujamasi mokytis, rezultatai menki, todėl tikroji priežastis iš pirmo žvilgsnio neaiški, dažniausiai siejama su nerūpestingumu arba negabumu. Be to, tuomet, kai vaikas patiria pažeminimų, ypač pakartotinių, sunku suprasti, ar tai iš tiesų būna sąmoningas priešinimasis, ar nelabai, ar tiesiog visiškas savęs nuslopinimas ir nepasitikėjimas savimi. Visais atvejais pasekmės vienodos, kaip ir jų įveikimo būdai. Reikia tiesiog pasistengti suprasti vaiką, ištaisyti padarytas vertinimo klaidas, sušvelninti pernelyg griežtą auklėjimą, elgtis taip, kad vaikas suvoktų, jog niekas nelaiko jo žemesniu ar tokiu, kuris nuolat klysta ar tingi. Štai du pavyzdžiai. Kartą mane kaip gydytoją išsikvietė vieno iš mano vaikų mokytojas. Po konsultacijos jis mane perspėjo, kad mano sūnus, kuris paprastai būna tarp pirmūnų, jau dvi savaites klasėje nieko nedaro. Žinojau sūnaus temperamentą ir pomėgį priešintis kiekvienai mažiausiai neteisybei, todėl pasakiau apie tai mokytojui, iliustruodamas keliais šeimos ir mokyklos gyvenimo pavyzdžiais. Tuomet jis man pasakė: „Dabar žinau, kas atsitiko: prieš dvi savaites aš jį neteisingai nubaudžiau, bet per vėlai tai supratau.“ Mokytojas manė, kad vaikas tai pamiršo. Vakare mano vaikinukas, būdamas visai gerai nusiteikęs, parodė savo pažymių knygelę, pilną prastų įvertinimų, bet aš savo nuotaikos neparodžiau. Mokytojas buvo geras ugdytojas ir greitai padarė išvadą, tad dar po dviejų savaičių sūnus labai džiaugsmingai pasakė mamai: „Man atrodo, jog esu pirmas arba antras klasėje.“ Vakare tai pasitvirtino. Kitas mano sūnus, irgi gana jautraus būdo, iki trečios klasės buvo geras mokinys. Atrodė, kad ir ketvirtą klasę jis pradeda panašiai, kol kartą grįžo su pastaba sąsiuvinyje; sąsiuvinis buvo tvarkingas, taip pat ir paskutinis
jo puslapis, tik ant paskutinių žodžių matėsi sugertuko pėdsakų (tais laikais dar buvo rašoma rašalu). Taigi, tą puslapį mokytojas išplėšė ir už bausmę liepė perrašyti; matėsi, kad bausmė buvo atlikta įpykusio vaiko ranka ir daug netvarkingiau nei pirmą kartą. Žinodamas, kad šis sūnus yra daug mažesnis priešgyna, bet daug nerimastingesnis, sunerimau ir pats. Ilgai nelaukęs, nes mačiau, kad pažymiai ir stropumas mažėja, nuėjau pasikalbėti su mokytoju, kuris man atrodė esąs tikrai puikus pedagogas, gerai pažįstantis savo mokinius, net naudojantis nesudėtingus psichologijos testus, – jie ir man buvo įdomūs. Mokytojas nenorėjo tikėti tuo, ką sakau, manydamas, jog kaltas tik vaiko užsispyrimas (iš dalies tai buvo tiesa, bet, mano nuomone, dar stipresnį poveikį turėjo vaiką slopinęs nerimas). Pažymiai
Vido Venslovaičio nuotrauka
dažniau – dėl per didelės globos namuose. Tokie vaikai dar prieš pradėdami lankyti mokyklą sugebėdavo išsireikalauti iš mamos visą dėmesį, o ši, deja, paklusdavo – ir aprengdavo, ir pamaitindavo, ir bet kokiam kaprizui nusileisdavo… Akivaizdu, kad toks vaikas, išėjęs į mokyklą, taip pat elgsis ir su mokytoja – nenorės nieko daryti, jei mokytojos nebus šalia, o vakare ta pati istorija kartosis su mama. Taigi, pats laikas pasitelkus šiek tiek taktiškumo ir švelnumo nukirpti bambagyslę!
prastėjo iki pat Velykų, vidurkis pasidarė 8 iš 20 balų, o tai jau kėlė grėsmę, kad nebus perkeltas į penktą klasę. Tad vėl apsilankiau pas mokytoją, kuris tvirtai laikėsi savo nuomonės; mes ilgai kalbėjomės, ir kai jau susiruošiau eiti, nusivylęs dėl savo ir kartu dėl sūnaus nesėkmės, jis staiga susimąstęs tarė: „Žinot, ar tik jūs nebūsite teisus?“, ir po to mūsų pokalbis užsitęsė, nes mums abiem buvo svarbu tiksliai įvardyti dalykus. Taigi, šis mokytojas nutarė iš esmės pakeisti savo elgesio metodus. Trečią trimestrą sūnus kas dvi savaites gaudavo po vieną ar du taškus, ir vidurkis pasidarė 14 iš 20 balų. Mokytojas, kuris jau buvo perdavęs tolesnę mokymosi pakopą kuruojančiai įstaigai pirmų trimestrų pažymius, pasirūpino siųsdamas trečiojo trimestro rezultatus pridėti savo paaiškinimą. Vaikui buvo leista laikyti egzaminus į penktą klasę, ir jis buvo priimtas. Tęsinys. Pradžia 2011 m. sausio „Artumos“ numeryje. Iš knygos „PERDUOTI MEILĘ. Ugdymo menas“ (Transmettre l’amour. L’art de bien éduquer, © Nouvelle cité, 2007).Vertė Ilona VALUJEVIČIENĖ. Publikaciją remia privatus Vokietijos fondas
Artuma 2015 m. vasaris
25