dualizuojamas (prireikus, atsižvelgiant į mokyklos vaiko gerovės komisijos, savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas), jei ugdymo(si) procese vaikai dirba grupėse ir individualiai, jei galima remtis ne tik mokykloje sukaupta, bet ir gyvenimiška patirtimi ir t. t., tai ugdymo(si) procese netenka prasmės, tiesiog nebėra objektyvių galimybių mokinius lyginti tarpusavyje. Kūrybiškumą, praktinius problemų sprendimo gebėjimus ugdančių metodų taikymas padeda kiekvienam vaikui pareikšti savo nuomonę, pasiūlyti savo sprendimą, pritaikyti sukauptą patirtį ir pan. Kiekvienas mokinys, net ir turintis didelių SUP, gali ne tik aktyviai dalyvauti ugdymo(si) procese, bet ir patirti mokymosi sėkmę, sustiprinti savo savivertę. Natūralu, kad ir mokinio pažanga vertinama lyginant ją su ankstesniais jo paties, o ne esamais kitų mokinių, pasiekimais. Kaip tik toks vertinamas yra įteisintas pradinio ugdymo(si) pakopoje. Kadangi SUP (kaip ir juos lemiantys veiksniai) gali būti skirtingo lygmens (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli) (Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo, 2011), tai natūralu, kad didesnio lygio poreikius turintiems mokiniams reikės daugiau ir mokytojo dėmesio, ir priemonių, ugdymo(si) procesą adaptuojant šiems poreikiams. Dėl šios priežasties, taikant kai kuriuos metodus, mokytojui reikės pagalvoti, kokią konkrečią užduotį duoti vaikui arba kaip pritaikyti patį metodą, kad ir labai didelių SUP turintis vaikas kartu su kitais galėtų ugdytis kuo įvairesnius gebėjimus. Šioje metodinėje priemonėje, kaip jau minėta skyriaus pradžioje, daug dėmesio skiriama vaiko raidos ypatumų analizei, atkreipiant dėmesį į vaikų ugdymosi poreikių įvairovę, praktinių problemų sprendimo ir kūrybiškumo ugdymo(si) aspektu. Esama nemažai kokybiškos specializuotos literatūros ugdymo turinio pritaikymo SUP turintiems mokiniams, o šiuolaikinis mokytojas turi nuolat ieškoti reikiamos informacijos, tobulėti, bendradarbiauti su kitais ugdymo proceso dalyviais, ieškodamas paveikiausių sprendimų. Tačiau svarbiausia priežastis yra pačių autorių požiūris į SUP turinčių vaikų kūrybiškumo, praktinių problemos sprendimo gebėjimų ugdymą(si). Nemenkindamos SUP suvokimo ir atliepimo ugdymo(si) procese svarbos, autorės laikosi nuomonės, kad kiekvienas vaikas turi individualių, tik jam būdingų specifinių ugdymosi poreikių, kurių tenkinimas labai svarbus ir mokinio mokymosi motyvacijai palaikyti, ir mokymosi sėkmei patirti. Todėl tinkamos ugdymo(si) aplinkos kūrimas ir atitinkamas ugdymo(si) proceso organizavimas tenkintų ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, bet sudarytų palankias ugdymo(si) sąlygas kitiems mokiniams. Būtent – mokytojas, norėdamas individualizuoti, turi žinoti, kaip tai daryti ir kodėl. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių pažinimas ir ugdymosi poreikių atpažinimas siekiant plėtoti kūrybiškumą sprendžiant praktines problemas
39