Page 1


2022

Sausis

January

Vilnius, 2009 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

1 8 15 22 29

2 9 16 23 30

Naujieji metai Lietuvos vėliavos diena

3 10 17 24 31

Pusiaužiemis

4 11 18 25

5 12 19 26

Trys Karaliai Laisvės gynėjų diena

6 13 20 27

TRYS KARALIAI

Kristaus apsireiškimo iškilmė „Mes matėme užtekant Mesijo žvaigždę ir atvykome su dovanomis jo pagarbinti“. Iš Šventųjų Mišių liturgijos: Dieve, Tu šiandien kelrodė žvaigždė Tautoms apreiškei savo vienatinį sūnų: teikis mus tave tikėjimo jau pažįstančius nuvesti ten, kur regėsime tavo didybę. Gal tuos dalykus galima suvokti tik tyru protu ir kilniais jausmais priimti. Tokie buvo Trys Karaliai. Erodas buvo kitoks. Pašventinta kreida rašome ant durų staktų Šventųjų išminčių Kasparo, Melchijoro, Baltazaro vardus.

7 14 21 28 BIBLICAL MAGI

It is the celebration of the Revelation of Christ “We saw the star of Christ as it rose, and we have come with gifts to worship him”. From the Liturgy of the Holy Mass: Lord, the pole star, today Thee revealed Thine Only Son to the Nations: let us who are already touched by faith bring Thee where we will see Thine greatness. Perhaps these things can only be perceived by the pure mind and accepted by noble feelings. Such where the Biblical Magi. Herod was different. As we write the names of the Biblical Magi, i.e. Gaspar , Melchior, and Balthasar, with chalk on the door frame.


2022

Vasaris

February

Rumšiškės, 2012 Pirmadienis

7 14 21 28

Antradienis

1

8 15 22

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

2

3

4 11 18 25

Grabnyčios, Perkūno diena

Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

9 16 23

Vieversio diena

10 17 24

UŽGAVĖNĖS

Linksma Užgavėnių šventė tradiciniame kalendoriuje atriboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio keturiasdešimties dienų pasninko. Daugelis požymių byloja apie lietuviškųjų Užgavėnių archajiškumą, kai kuriais bruožais siekiantį gal net akmens amžiaus laikmetį Įdomiausia šioje šventėje – persirengėlių vaikštynės. Šiame paprotyje galima įžvelgti labai esmingą agrarinės magijos bruožą – gyvųjų ryšį su protėvių vėlėmis, vadinamojo nekrokulto apraiškas. Užgavėnėse yra svarbu išvaryti piktąją žiemos dvasią, įvairiai vadinamą – More, Kotre, Barbora ar Gavėnu. Ji bus išvaryta iš kaimo, nustumta nuo kalno, paskandinta eketėje ar supleškinta lauže. O Lašininio ir Kanapinio kova sibolizuoja vasaros ir žiemos valdovų varžytuves. Atsisveikinant su žiema, prieš gavėnią reikia sočiai pavalgyti, o ir apsilankančius persirengėlius pavaišinti. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – šaltiena, kiaušinienė, spurgos, blynai.

FAT TUESDAY

Šeštadienis

5 12 19 26

Duonos diena

Užgavėnės

Sekmadienis

6 13 20 27

Pelenų diena

The joyful celebration of Fat Tuesday serves as a boundary between the post-Christmas period in the and the 40-day pre-Easter fast period in the traditional calendar. Many features prove the archaic nature of Fat Tuesday, and some aspects are even suggestive of the StoneAge. The custom of walking around with festive costumes is probably the most interesting part of this fest. This custom of wearing costumes may contain the fundamental feature of agrarian magic, which refers to the connection between the living and the ancestors which can also be regarded as traces of the so-called archaic necro cult. However, the main goal of Fat Tuesday is to drive out the evil spirit of the winter, the so-called More, Kotre, Barbora or Gavenas. It will be driven out of the village, pulled down from a mountain, drowned in an ice hole or burned down in fire. Meanwhile, the fights between Lasininis (“the porky”) and Kanapinis (“the hempen man”) stand for the competition between summer and winter. As winter passes away, one needs to eat well before the Lent, and to entertain the visiting mask wearers. Traditional meals of Fat Tuesday include meat jelly, baked eggs, donuts and pancakes.


2022

Kovas

March

Vilnius, 2016 Pirmadienis

7 14 21 28

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

1

2

3

8 15 22 29

9 16 23 30

10 17 24 31

PAVASARIO LYGIADIENIS

Nuo Pavasario lygiadienio tamsa blanksta, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulės ratui. Pavasario lygė – tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Temstant pastovūs, naujai atgaivinti Pavasario lygiadienio renginiai. vyksta Šventaragio slėnyje Vilniaus centre. Šiems renginiams Vilniaus m. mokyklų moksleiviai atsineša savo gamybos šviečiančių paukštelių, aukurų, kuriais papuošia medžius. Iš žvakučių sukomponuojami įvairūs baltiškieji ornamentai. Kiekvienais metais, pagal tematiką kuriamos ir šviečiančios skulptūros. Ženklai, paukščiai ir skulptūros, palydimi tradicinės muzikos – uždegami ir šviečiantys palei medžių šaknis, medžiuose ir visame slėnyje šviečia per visą naktį. Gedimino kalne atliekama apeiga prie aukuro – naujai įžiebiama Pavasario lygiadienio ugnis – vienijanti, įcentruojanti, sukaupianti, leidžianti ramiam mirguliavime pajusti ryšį tarp vakar ir šiandien, apmąstyti laikinumą ir amžinybę.

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

4 11 18 25

5 12 19 26

6 13 20 27

Kovarnių diena, Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena Nepriklausomybės atkūrimo diena

Apreiškimas Marijai

FAT TUESDAY

Pavasario lygiadienis

The March Equinox is a point in time where the darkness replaced by the daylight starts to fade, and the wheel of the Sun becomes longer. The March Equinox is a starting point where the Sun rises precisely in the East, and it sets in the West. During the hours of darkness, newly revived continuous events of the March Equinox take place in Sventaragis Valley at the centre of Vilnius. Pupils from Vilnius city schools bring small shining hand-made birds and altars to decorate trees during these events. Various Baltic ornaments are formed from candles. Symbols, birds and sculptures are accompanied by traditional music, they are lit, and they shine the entire night along the trees, on the trees and in the entire valley. A rite near the credence takes place on Gediminas Hill as the fire of the March Equinox is newly ignited. It unites us, balances us, makes us concentrate and allows us to experience the connection between today and yesterday in the calm shimmering, and to rethink over temporality and eternity.


Balandis

2022

April

Kulionių k., 2010 Pirmadienis

šv. Velykų antroji diena

4 11 18 25

Antradienis

5 12 19 26

Trečiadienis

6 13 20 27

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

7 14 21 28

1 8 15 22 29

2 9 16 23 30

3 10 17 24

JORĖ

Tai gamtos atbudimo, pirmosios pavasario žalumos šventė, kurioje, pasitelkiant senuosius lietuvių liaudies papročius, siekiama labai nuo gamtos nutolusiam šių laikų žmogui sudaryti sąlygas įsijausti į atgimstančios pavasarinės gamtos virsmą bei su juo sietas senasias mūsų tautos dvasines tradicijas. Dabar Jorė paprastai švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį. Renkamasi gamtoje, mūsų protėvių šventomis laikytose vietose – prie piliakalnių, pilkapių arba alkų. Švenčiančiųjų eisena dainuodama, su vėliavomis, giesmėmis ir būgnais traukia į artimiausią piliakalnį, ten užkuriamas aukuras, vaidila kviečia pagerbti protėvių atminimą, primena šlovingą tautos istoriją, pasakoja apie protėvių žygdarbius. Atliekamos protėvių vėlėms skirtos aukojimo apeigos. Pagerbę protėvių atminimą ir prisidegę ugnies nuo protėvių aukuro, švenčiantieji šventine vora žygiuoja į alką. Ugnimi atnešta nuo piliakalnio užkuriamas šventinis aukuras. Giedamos apeiginės giesmės. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Jorė tapo viena svarbiausių įsikūrusios Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių. Šventėn suplūsta šimtai dalyvių iš visos Lietuvos.

Kultūros diena

JORE

šv. Velykos Jorė

It is a festival of the revival of nature and first plants during which ancient Lithuanian customs are invoked in order to provide circumstances for those digressed from nature in the modern world so that they get involved in the revival processes of spring nature as well as related ancient spiritual traditions of our nation. Jore is usually celebrated on the last weekend of April. People gather in natural surroundings, especially in the places which were considered to be sacred by our ancestors such as hillforts, and sacrifice hills. All celebrants go to the nearest hillfort carrying fags and drums, singing and chanting. They set up a credence there, and they are invited by the senior priest to pay tribute to the ancestors. Special sacrifice rites for the souls of ancestors take place Having paid tribute to the ancestors and having taken fire from the ancestral credence, the celebrants march to the sacrifice hill. Fire brought from the hillfort is used to set off the festive credence. Ritual songs are chanted. Hundreds of participants from the entire Lithuania gather.


Gegužė

2022

May

Dvarciškiai, 2009 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

1 8 15 22 29

Tarptautinė Darbo šventė Įstojimo į Europos Sąjungą diena

Europos diena

2 9 16 23 30

3 10 17 24 31

4 11 18 25

5 12 19 26

MILDOS ŠVENTĖ

Senovės baltų religijoje Milda yra meilės ir laisvės deivė. Pati gamta sako, kada laikas minėti šios deivės dieną. Kaskart pavasarį žmogus jaučiasi lyg iš naujo išsilukštenęs iš kiauto, lyg pirmą kartą įkvėpęs gaivaus pavasario oro ir laisvas pasileisti žygiuoti laukais, giriom, laisvas atgimti ir gyventi po žiemos stingulio. Kasmet gegužės 13-tą dieną, arba tai dienai artimiausią savaitgalį, jaunimas renkasi švęsti Mildos šventę nuo 2005 metų. Ši šventė, kaip ir kitos senosios baltų šventės, neatsiejama nuo ugnies pagerbimo apeigų, bet didžiausias dėmesys yra skiriamas deivei Mildai. Jos garbei gaminamas Mildos ženklas – žolynais apipintas rombas. Tai į šventę susirinkusių vyrų pareiga. Merginos ir moterys tuo tarpu žoliauja, pina vainikus, o vėliau visi kartu apdainuodami žolynus tą ženklą išdabina pirmaisiais gamtos žiedais. Neatsiejama Mildos šventės dalis – tradiciniai šokiai. Žiemos vakarais besirinkdamas jaunimas žaisdavo žaidimus, sekdavo pasakas, o sulaukus Mildos dienos vėl atgimdavo šokiai, kurie tęsdavosi iki ryto – iki tol, kol būdavo šokančių. Ne paslaptis, kad per šokius ne vieni ir į porą „sušokdavo“.

6 13 20 27

7 14 21 28

Spaudos atgavimo, Kalbos ir Knygos diena

Mildos šventė

FEAST OF MILDA

Motinos diena

In the ancient Baltic tradition, Milda is the goddess of love and liberty. The nature itself suggests the best time to commemorate this goddess. Each spring the man feels revived for a new life once he breathes in the fresh spring air as if for the first time, and he starts to freely walk in the fields and woods which enables him to be reborn and live, thus leaving winter‘s torpidity aside. The youth has been gathering annually on the 13th of May, or the weekend closest to it, to celebrate the Feast of Milda since 2005. Although this feast is dissociable from the rituals of paying tribute to the fire in the same way as other ancient Baltic feasts, the main focus is laid on Milda, the goddess. A rhombus woven into herbs is made on her honour which is the symbol of Milda. This constitutes a duty of men gathering to the feast. Meanwhile, maidens and women are collecting herbs and making wreaths which is followed by songs dedicated to the herbs and the decoration of this symbol with first blooms. Traditional dances form an inseparable part of the Feast of Milda. During cold winter’s evenings, the youth would play games and tell narratives, and once the Day of Milda comes, dances would start again which would continue until the early morning, as long as there are dancers around. It is not a secret that these dances led some people towards each other – this is how many happy families were formed.


Birželis

2022

June

Merkinė, 2016 Pirmadienis

6 13 20 27

Antradienis

Gedulo ir vilties diena

7 14 21 28

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

1

2

3 10 17 24

4 11 18 25

8 15 22 29

9 16 23 30

Rasos šventė ir Joninės Šv. Jonas Krikštytojas

RASOS

Vasaros saulėgrįžos šventė, be tradicinio pavadinimo Joninės, nuo seno vadinama ir Rasomis. Mat tuo laikotarpiu žydi rugiai, ir, kaip sako lietuviai, rasoja. Kyla jų žiedadulkės – rasa. Nuo rugių rasojimo itin priklauso tų metų jų derlius, todėl šis metų tarpsnis žemdirbiui buvo labai svarbus. Rasos – tai ilgiausių dienų, aktyviausios Saulės raiškos mūsų platumai metas. Pievose, laukuose ir pamiškėse surinkti žolynai būdavo surišami į puokštę ir užmaunami ant ilgos karties – kupolės. Apie Kupolę einami rateliai, šokama, dainuojama. Merginos iš lauko gėlių nusipindavo vainikus. Norėdamos nuspėti, kaip ilgai teks laukti vestuvių, nusisukusios juos mesdavo, mėgindamos pataikyti ant išsikišusių medinio stuobrio šakų. Sutemus vainikus plukdydavo greta esančioje upėje. Vaikinai šokdavo į vandenį gaudyti tų vainikų ir sugavę jį įteikdavo savininkei. Tai reikšdavo jaunuolio simpatiją tai merginai. Per šią šventę daug ritualų atliekama su ugnimi: deginami laužai, pastatoma kartis su uždegta dervuota ratų stebule, nuo kalnų ritinami degantys lankai. Taip siekta Saulės jėgų atnaujinimo, sustiprinimo, nes po vasaros saulėgrįžos jos skleidžiamos šviesos mažėja. Laužai upių santakoje, ant kalnų, būdavo deginami visą naktį. Jaunuoliai šokinėdavo per laužą, o tai galėjo reikšti jų iniciaciją – priėmimą į suaugusiųjų bendruomenę, kuri sutvirtinama ugnimi.

RASOS

Sekmadienis

5 12 19 26

Tėvo diena Sekminės

The summer solstice is since long referred to as Rasos. It is a period of longest days and the most active Sun resolution in our latitude. The powers of vegetation and fertility are cherishing as a result of light and warmth. Young maidens would make wreaths from wildflowers. In order to foresee how long they will have to wait until they get married, they would throw them behind their backs, thus targeting at protruding branches of wooden sticks. Wreaths would be drifted in the nearby river at dusk. Lads would jump into water to catch these wreaths and, once they did, they would give them to their female owners. This meant that the lad likes the maiden to whom the wreath is given. During this fest, many rites with fire take place: fires are burned, a pole with a burning pitchy hub of the wheel is erected, and a hub of wheels and burning bows are driven from hills. It is aimed in this manner at the renewal and reinforcement of the power of the Sun because its light is diminishing after the summer solstice. Fires used to burn the entire night at the confluence of rivers. Youngsters would jump over the fire which could mean their initiation, i. e. their acceptance to the adult community which is confirmed by fire.


2022

Liepa

July

Kapčiamiestis, 2010 Pirmadienis

4 11 18 25

Antradienis

Oninės

5 12 19 26

Trečiadienis

6 13 20 27

Mindaugo karūnavimo diena

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

7 14 21 28

1 8 15 22 29

2 9 16 23 30

3 10 17 24 31

ONINĖS

Oninės – tai prinokimo šventė, liaudyje dar naudojami jos vardai Nokis, Sirpstas. Ji Lietuvoje švenčiama liepos 26-ąją. Palyginti su Joninėmis, diena jau sutrumpėjusi maždaug valandą Nuo šv. Onos dienos pradeda kristi šaltos rasos, augalams jau mažai naudingos. Tai – rugiapjūtės pabaiga. Per pabaigtuves skambėdavo rugiapjūtės dainos, būdavo pinami pabaigtuvių vainikai, skanaujama iškepta šviežia ruginė duona – pagrindinis valgis Po rugiapjūtės kerpama avelių vilna, vadinama rugine arba nuobarine. Ji yra pati geriausia audimui. Apie Onines jau pasikasama šviežių bulvių, karvės ėda sočiai atolo, daug pieno, sūrių, sviesto, yra sočiai valgyti.

Žalgirio mūšio diena

ONINĖS

Onines is a celebration of ripeness, the people still use its names Nokis, Sirpstas. It is celebrated in Lithuania on July 26. Compared to St. John’s Day, the day has already shortened by about an hour. This is the end of Rye-cut. Special songs were played during the celebration, the wreaths of the finishes were braided, freshly baked fresh rye bread (the main meal of Lithuanians) was tasted. Sheep’s wool, called rye is sheared this time. It is the best for weaving. After Onines people are already eating fresh potatoes, cows are eating saturated atolls, lots of milk, cheese, butter.


2022

Rugpjūtis

August

Dvarciškiai, 2017 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

1 8 15 22 29

2 9 16 23 30

3 10 17 24 31

4 11 18 25

5 12 19 26

6 13 20 27

7 14 21 28

Žolinė Marijos dangun ėmimo diena

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena

Laisvės diena

ŽOLINĖ

Tai deivės Žemynos šventė. augmenijos vešėjimo, brandos ir pirmojo derliaus pagerbimas. Ankstyvą pavasarį priėmusi gyvybę į savo gelmes Žemė Žemynėlė per vasarą ją puoselėja, išaugina ir subrandina, pagausina ir išdalina žmonėms. Iš Žemės gerumo, iš jos jungties su Vandeniu ir Saule į mus ateina nuolatinis gyvasties ir gyvybingumo palaikymas, gyvybės dovana. Švęsdami Žolinę, dėkojame deivei Žemynai už jos dovanas. Žemynos dovanas – derlių – simbolizuoja javų ir žolynų puokštė – jievaras. Kiekvienas pavasarį pasėtas grūdelis iki pjūties išaugina ir subrandina visą varpą, o mums tai reiškia ir gausą, ir sotį, ir galimybę vėl sulaukti kitų metų derliaus. Jievaras tris kartus apnešamas apie aukuro ugnį, sykiu apnešama iš rugių iškepta duona. Žolinės šventė – tai ir bendruomenės šventė, kai susirinkę žmonės džiaugiasi žemės motinos subrandintais vaisiais ir visi kartu dėkoja už brandą, gausą ir gyvastį.

ASSUMPTION DAY

It is a fest of Zemyna, the Goddess, meant to pay tribute to the prosperity of vegetation and the first harvest. After Zemyna, the Earth, has accepted life inside her, it cherishes the livelihood during the summer, and later raises, matures, boosts and distributes it to people. It is through the goodness of the Earth and her connection with Water and the Sun that the constant support of livelihood and vitality as well as the gift of life reaches us. When celebrating the Assumption Day, we express gratitude to Zemyna, the Goddess, for her presents. The gifts by Zemyna, namely the harvest, is represented by a bunch of cereals and herbs which is referred to as the jievaras. Each grain of spring turns into an ear of autumn, which for us stands for abundance, satiety and the possibility to get the next year’s harvest. The jievaras is carried around the fire of the credence for three times, by also bringing a rye bread together. The Assumption Day is a community fest where all people celebrate the fruits of Mother, the Earth, thus expressing their gratitude for maturity, abundance and livelihood.


Rugsėjis

2022

September

Vilnius, 1998 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

1

2 9 16 23 30

3 10 17 24

4 11 18 25

Mokslo ir žinių diena

5 12 19 26

6 13 20 27

7 14 21 28

Šilinė, Vytauto Didžiojo karūnavimo diena, Marijos gimimo diena

Rudens lygiadienis, Baltų vienybės diena Derliaus diena, Dagotuvės

8 15 22 29

RUDENS LYGIADIENIS

Naktis vėl susilygina su diena, metų Ratu leidžiamės žemyn. Tai – astronominė rudens pradžia. Nuo Rudens lygiadienio prasideda Ilgių metas, artėjama į Vėlines. Ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį, kur rusens, bus apgaubta, globojama iki pavasario Lygės – šiltojo metų laiko sugrąžtų. Vilniaus Rudens lygiadienio renginiuose nuo 1992 m. pradėtos deginti Ugnies skulptūros o nuo 2005 m. degančių skulptūrų reginį papildė Neries krantinėje deganti Ugninė Rudens lygiadienio juosta, atskleidžianti baltų kultūros simboliką.

SEPTEMBER EQUINOX

As night and day become of the same length, we go down the Autumn wheel. This marks the astronomical beginning of autumn. The period of Ilgės is marked by the September Equinox, and Vėlinės is approaching. Fire, which used to be burned on hillforts, is now symbolically coming back to the fireplace at home to burn easily, to be covered and fostered until the March Equinox, which marks the beginning of the warm season. The practice of burning wooden sculptures of Fire has been in place during the events of the September Equinox in Vilnius since 1992, and the Fire Band of the September Equinox which is burned on a bank of the Neris River has become another tradition of the events since 2005. This is how the symbolic meanings of the Baltic culture are revealed.


2022

Spalis

October

Dūkštos, 2016 Pirmadienis

3 10 17 24 31

Antradienis

Konstitucijos diena

4 11 18 25

Trečiadienis

5 12 19 26

Ketvirtadienis

6 13 20 27

ILGĖS

Tai – tamsos laikas, kuomet gamta ruošiasi sąstingiui, žmogus nurimsta po vasaros darbų ir tampa pasirengęs susitikti su išėjusiaisiais anapilin, o vėlės iš mirtingųjų pasaulio atkeliauja aplankyti savo artimųjų. Kasmet spalio pabaigoje susitinkama paminėti protėvių ir artimų mirusiųjų. Tą dieną lankomi pilkapiai. Pagal seną tradiciją pilkapiuose paliekama maisto vėlėms ir dievams. Tai – vaišės iš rudeninio derliaus: grūdai, duona, obuoliai, riešutai. Ant pilkapių degamos žvakės ir mušant būgnams giedamos senosios karo giesmės. Taip pagerbiami protėviai, kovoję už mūsų žemę, kalbą, mūsiškus papročius ir tradicijas.

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

7 14 21 28

1 8 15 22 29

2 9 16 23 30

ILGES

Ilgės

It is a period of darkness during which nature is preparing for stagnation, while the man becomes calmer after summer works and therefore is ready to meet those from the other world as the souls from the world of the dead come to visit their close ones. Gatherings take place to commemorate their ancestors and close relatives who have passed away at the end of October on a yearly basis. Burial mounds are visited on that day. Food is left for the souls and Gods on burial mounds according to the old tradition. There are delicacies from the autumn harvest, namely grains, bread, apples and nuts. Candles are placed on burial mounds, and drums are played, by also singing old war chants. Our ancestors who were fighting for our land, language, customs and traditions are honoured in this manner.


Lapkritis

2022

November

Vilnius, 2011 Pirmadienis

Antradienis Visų Šventųjų diena

7 14 21 28

1

8 15 22 29

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

2

3

4 11 18 25

5 12 19 26

6 13 20 27

Vėlinės

Aušros vartų Marija Lietuvos kariuomenės diena Adventas

9 16 23 30

10 17 24

VĖLINĖS

Mirusiųjų pagerbimo – atminimo ir Maldos diena Šią dieną visa Lietuva suspindi žvakių šviesa. Šią dieną toks visuotinis ir gilus tikėjimas, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi pasireiškia ne tik bažnyčios liturgijoje, bet ir šalia jos. Turbūt nerastume tokio žmogaus, kuris šią dieną nebūtų uždegęs atminimo žvakelės prie savo artimųjų kapų. Lietuvių tradicijoje taip pat išlieka tas pats tikėjimas ir tai džiugina, kadangi pagarba protėvių kapams tai yra neginčijamas tautos dvasingumo patvirtinimas.

Kristus-Karalius

ALL SOULS‘ DAY

This is the day of commemoration of the dead, the day of remembrance and prayer. The entire Lithuania is full of candlelight on this day. The belief in eternal life is manifested on this day not only in the Liturgy of the Church, but also outside it. Most probably, we will not find a person who would not light up a candle to commemorate his close ones on their burial site. The same belief remains in the Lithuanian tradition which is pleasing because the respect to our ancestors’ burial sites is an unquestionable proof of spirituality.


Gruodis

2022

December

Vilnius, 2020 Pirmadienis

šv. Kalėdų antroji diena

5 12 19 26

Antradienis

6 13 20 27

Šviesos diena

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Šeštadienis

Sekmadienis

1

2 9 16 23 30

3 10 17 24 31

4 11 18 25

7 14 21 28

8 15 22 29

KALĖDOS

Išganytojo gimimas Garbė Dievui aukštybėse, o ramybė žemėje geros valios žmonėms. Kalėdų naktį ši angelų žinia pasauliui paskelbta piemenėliams, budintiems prie bandos. „Slaptingu Žodžio įsikūnijimu nauja tavosios garbės šviesa mūsų dvasiai sužibo idant mes, regimai pažinę žmogumi tapusį Dievą, per jį pamiltume neregimąsias vertybes“, – Dėkojimo giesmė. Vėl kitoje vietoje gimęs prieš amžius nužengė į laiko tėkmę. Tik geros valios žmonės gali širdimi priimti Kalėdų žinią. Tik tokie žmonės gali tikėti, kad šią naktį net gyvulėliai kalba. Tai yra svarbiausia žinia, nes paklydęs žmogus niekada negali suprasti, suvokti Dievo minties gelmės, kad Dievo meilė, nužengusi iš Dangaus yra dovana visai kūrinijai.

šv. Kūčios

šv. Kalėdos

CHRISTMAS

It is the birth of the Saviour. Glory to God in the highest, and peace to people of good will on the Earth. On the Christmas Eve, this message was addressed to the world by angels to the shepherds at the herd. “When the Word became flesh, new light of Thine glory came in order for us to learn to love the invisible virtues through the God whose human embodiment we saw” – such is the Chant of Thanksgiving. The one who was born in another place went down to the flow of time centuries ago. Only people of goodwill can let the message of Christmas in their hearts. Only these people can believe that even animals talk on this special night. This is the most important message because a man who is lost can never understand the depth of the thought of God; they can never understand that the love of Heaven is a gift to the entire creation.


...norėčiau jums pasakyti, kad neužmirštumėte savo tautos šaknų. Prisiminkite praeitį, pakalbinkite senolius – nėra nuobodu kalbėtis su vyresnio amžiaus žmonėmis. Eikite pas senolius ir paprašykite, kad jie jums papasakotų apie jūsų tautos šaknis, džiaugsmus, kentėjimus ir vertybes. Šitaip, semdamiesi iš savo šaknų, vesite pirmyn savo tautą, savo tautos istoriją siekdami didesnių vaisių. Brangus jaunime, jei norite, kad jūsų tauta būtų didi ir laisva, prisiminkite savo šaknis ir veskite tautą pirmyn... Popiežius Pranciškus, Vilniaus Katedros aikštė. 2018 m. rugsėjo mėn. 22 d. Susitikimas su jaunimu Think of the past, speak with the elderly: it is not boring to speak with the elderly. Go and find the elderly and let them tell you about the roots of your people, their joys, their sufferings, their values. In this way, by drawing on your roots, you will carry your people forward, the history of your people, for greater fruitfulness. Dear young people, if you want a people who are great and free, take their memory from the roots of the past and carry your people forward.

2021-jų metų kalendorius buvo išrinktas geriausiu 2021 metų Lietuvos kalendoriumi ir laimėjo LAURYNO IVINSKIO premiją Šiaulių rajono savivaldybės kasmet rengiamame Lietuvos kalendorių konkurse. Prieš trejetą metų buvo išleistas fotoalbumas SAULĖS RATU apie lietuvių kalendorinių švenčių tradicijas metų bėgyje. Jis atspindi tiek katalikiškas, tiek ir tradicines bei rekonstruotas baltų religines šventes, taigi, gyvąjį įvairiaspalvį kultūros vyksmą Lietuvoje. Pamanėme, kad toji medžiaga labai tiktų kalendoriui. Taip atsirado 2021-jų metų kalendorius. O čia – naujasis 2022 metų kalendorius METAI SAULĖS RATU. „Mūsų krašto ūkininkų darbų eiliškumą ir terminus seniau padiktuodavo tradicinis papročių kalendorius, suskirstytas šventėmis. Vienos jų – tikslūs darbų pradžios terminai, kitos – pabaigtuvės, trumputis atokvėpis, pasidžiaugiant darbo rezultatais. Kalendoriniai papročiai, o kartu ir ūkininkavimo taisyklės būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas. Ši kolektyvinė atmintis atspindi labai gilią žemdirbiškojo etnoso patirtį, – joje apibendrinti šimtmečius, gal net tūkstantmečiu kaupti tėviškės gamtos stebėjimai, išryškinant fenologinių reiškinių sąsajas su dangaus šviesulių judėjimu. Žemdirbių tautai, gyvenančiai gana permainingo klimato ir trumpos augalų vegetacijos gamtinėje juostoje, toks kalendorius – būtinybė. Tai buvo bene pati svarbiausioji lietuvių etnožinijos dalis, kuria vadovautasi praktiniame gyvenime; be to, ji esmingai darė įtaką ir tautinės kultūros dvasiniams reiškiniams, užpildantiems šventę turiniu...“

Prof. Libertas Klimka

Kai kurios iš švenčių panašiai švenčiamos ir kitose šalyse, ypač – Rytų Europoje. Galima spėti, kad jos buvo būdingos visoms vidutinio klimato šalims, kur ryškiai išreikšti keturi metų laikai.

g2g.to/UVgz

© Vytautas Daraškevičius, fotografijos, 2021; © Laimis Kosevičius, dizainas, 2021; © Tekstų autoriai: Libertas Klimka, Pranciškus Čivilis, Nijolė Laurinkienė, Milda Ričkutė, Jonas Vaiškūnas, Asta Valiukevičienė, Inija Trinkūnienė;

Pilnus tekstus ir daugiau medžiagos apie šventes galima rasti pagal fotoalbumo SAULĖS RATU nuorodą:

In the old days, all works by the farmers of our region relied on the traditional custom calendar divided into feasts. This calendar was necessary for the nation of agricultural workers living in the shifting climate conditions in the natural zone where the plant vegetation period is short. Not only was it a small whip leading from one activity to another, but also it constituted a spiritual life program. The dates of the calendar were undoubtedly associated with deities and mythological creatures which were protecting separate works. Some of the feasts are celebrated similarly as in other countries, especially in Eastern Europe. One may guess that they were typical to all countries with moderate climate where the four seasons are clearly marked.

Excerpts from the texts of holiday descriptions prepared for the photo album ALONG THE WHEEL OF THE SUN were used in the calendar. Authors of texts: priest Pranciškus Čivilis (January, November, December), Professor Libertas Klimka (February), ethnologist Milda Ričkutė (March, September), ethnocosmologist Jonas Vaiškūnas (April), habil dr. Nijolė Laurinkienė (June), Romuvos kriv Inija Trinkūnienė (August), Romuva vaidile Asta Valiukevičienė (May, October).

Kalendoriuje panaudotos ištraukos iš švenčių aprašymų tekstų, rengtų fotoalbumui SAULĖS RATU. Tekstų autoriai: kunigas Pranciškus Čivilis (sausis, lapkritis, gruodis), profesorius Libertas Klimka (vasaris), etnologė Milda Ričkutė (kovas, rugsėjis), etnokosmologas Jonas Vaiškūnas (balandis), habil dr. Nijolė Laurinkienė (birželis), Romuvos krivė Inija Trinkūnienė (rugpjūtis), Romuvos vaidilė Asta Valiukevičienė (gegužė, spalis). Fotografijų autorius: Vytautas Daraškevičius Maketas: MB „Arhela“, www.arhela.lt

Three years ago, a photo album ALONG THE WHEEL OF THE SUN was released about the traditions of Lithuanian calendar holidays during the year. It reflects both Catholic and traditional and reconstructed Baltic religious holidays, and thus the living multicolored cultural process in Lithuania. We found that material very suitable for the calendar. This how calendar of 2021 appeared. That calendar was chosen as the best Lithuanian calendar of 2021 and won Laurynas Ivinskis Prize in the annual Lithuanian calendar competition, organized by Šiauliai district municipality. Here is the 2022 calendar YEAR ALONG THE WHEEL OF THE SUN

Full texts and more material about the holidays can be found under the link to the photo album.


Millions discover their favorite reads on issuu every month.

Give your content the digital home it deserves. Get it to any device in seconds.