Page 1


IKT ugdymo procese naudoti skatina: 

 

Šiuolaikinės visuomenės poreikiai (turime mokėti savo veikloje naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis). Augantis mokslo ir kultūros lygis, besiplečiantis žinių bei informacijos kiekis, (turime ne tik turėti žinių, bet jas tobulinti, turtinti, siekti naujų). Švietimo reformos tikslai. Siekimas sudominti mokinius, skatinti juos dirbti, mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas.


VEIKSNIAI veiksniai: patrauklumas ir naujumas, saviraiškos poreikis, saugumas ir objektyvumas, operatyvumas (greitumas), darbas įdomus ir nenuobodus (t.y. efektyvus), galimybė individualizuoti mokymą. 


Mokytojo galimybės Šiandien mokytojas neturėtų būti

tik savo dalyko žinovas. Moksleiviai vertina mokytojus atsižvelgdami į du pagrindinius veiksnius: mokytojo kompetencija ir komunikacija.


Dalyko mokytojo kompetencija- ne tik dalyko žinios, bet ir gebėjimas tas žinias perteikti, nuolatinis keitimasis, augimas, tobulėjimas. Neretai šiuolaikiniai moksleiviai apie vaizdo techniką, informacines technologijas išmano daugiau negu mokytojas. Tokio mokytojo galimybės dažnai ribotos. Juk šiandieninėje pamokoje neužtenka tik lentos ir kreidos. Šiandien mokytojas turi nuolat atsinaujinti, keisti savo darbo stilių, įvairinti mokymosi metodus, svarbu, kad mokytojas suprastų, jog jau neužtenka tik suteikti žinių- būtina mokyti moksleivius mokytis, savarankiškai siekti žinių, tradicinį mokymą turi keisti nauji, skatinantys dirbti darbo metodai, organizuoti moksleivių mokymąsi.


 Moksleiviai

vertina tą mokytoją, atsinaujinti, siekia tobulėti.

kuris

geba


 Informacijos srautas auga, todėl dažnai net sunku

susivokti, atrinkti reikiamą informaciją.  Šiandien mokytojui būtina išmanyti informacines technologijas, nes jos padeda kelti kvalifikaciją, įgyti žinių, pasidalinti patirtimi- tobulėti.


 Mokytojas turėtų mokėti dirbti šiomis programomis:

Word, PowerPoint, Excel, Internet Explorer, Outlook Express, Addobe Photoshop, Fin Reader. Mokytojo kompiuteryje turėtų būti instaliuota ir Acrobat Reader programa,kuri leidžia skaityti kai kuriuose interneto puslapiuose esančią informaciją (www.egzaminai.lt )


Informacinės technologijos gali būti naudojamos:     

informacijai gauti, demonstravimui, įgūdžių formavimui bei lavinimui, žinių ir įgūdžių patikrinimui bei vertinimui, kūrybiniams darbams atlikti.


Elektroninio ugdymo turinio trūkumai  laiko ištekliai;  IKT žinios;  formatų suderinamumas.


Virtualioji mokymosi aplinka  VMA – tai specifinė informacinė sistema, kuri  sudaro galimybę kurti ir naudoti įvairius  mokymo(-si) scenarijus ir metodus.


VMA galimybės (1)  Virtualiojoje mokymosi aplinkoje vyksta visas ugdymo

procesas:  pateikiamas visas kurso, programos ar modulio turinys;  bendraujama diskutuojant (diskusijų forumuose, pokalbiuose ar elektroniniu paštu);  atliekamos praktinės užduotys;


VMA galimybės (2)  įgytos žinios bei gebėjimai tikrinami kompiuteriniais

testais, vertinami automatinėmis priemonėmis ir pan.;  mokymas, naudojantis VMA ir kitomis IKT priemonėmis, turi du pagrindinius tikslus: 1. pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, leidžiant mokytojams naudoti pedagogines priemones, kurios nėra įmanomos įprastinėmis sąlygomis; 2. valdyti mokomosios programinės įrangos pristatymą ir administravimą elektroniniu būdu.


VMA Lietuvoje  Lietuvoje lokalizuota sistemos versija pasiekiama iš

mokyklų portalo  http://www.emokykla.lt/


VMA Kretingoje


Informacijos paieška  Paieškų serveriai (www.google.lt)  Švietimo portalai (www.emokykla.lt, www.ipc.lt,

www.tinklas.lt, www.mit.lt ...)  Švietimui bei mokslui skirti tinklalapiai Apie informacijos paiešką pamokoje >>>


Mokymosi objekt킬 saugykla http://lom.emokykla.lt


Demonstravimas  Diagramos, nuotraukos, garso įrašai, vaizdo siužetai.  MS PowerPoint programa.  MS PhotoStory programa.  MS Movie Maker programa.


Vaizdo medžiagos demonstravimo schema  Vaizdo medžiagos pristatymas, stebėjimo tikslų ir

uždavinių skelbimas.  Parengiamosios užduotys (leksinės užduotys, komentarai, kartojimas ir pan.)  Klausimų ir užduočių skelbimas.  Vaizdo medžiagos stebėjimas.  Skelbtų užduočių atlikimas.  Darbo apibendrinimas ir įvertinimas.


Pratybų pamokos schema  

 

Pamokos temos ir tikslų skelbimas. Mokinių nuteikimas darbui (darbo įprasminimas). Supažindinimas su kompiuterine mokymo priemone ir darbo paaiškinimas. Darbo tvarkos kompiuteriu numatymas. Darbo su visa klase organizavimas. Darbo apibendrinimas ir įvertinimas.


Pratyboms naudotinos programos Kompiuterinė programa

Užduotys

Pastabos

Links

Žaidimo tipo užduotys

Skirta žemesniųjų klasių moksleiviams linksniavimo mokyti. Mokoma įvairių kalbos dalių linksniavimo

Liet4

Žaidimo tipo užduotys

Skirta mokytis linksniuočių ir žodžių galūnių rašybos.

Liet5

Žaidimo tipo užduotys

Skirta mokytis nosinių balsių rašybos žodžių šaknyje.

Liet7

Žaidimo tipo užduotys

Skirta mokytis veiksmažodžio formų darybos ir nosinių balsių rašybos žodžių šaknyje

Skyryba

Kompiuterizuoti lietuvių kalbos skyrybos pratimai

Skirta mokytis skyrybos.

Kirciav

Kirčiavimo treniruoklis

Skirta aukštesniųjų klasių moksleiviams mokytis taisyklingo kirčiavimo.

Kirtis

Mokomasis žaidimas

Skirta mokytis taisyklingo kirčiavimo.

Kirčiavimo treniruoklis

Kirčiavimo treniruoklis

Skirta mokytis nustatyti kirčiuotą žodžio skiemenį.

LKKS

Žaidimai Diktantai Pratimai

Skirta mokytis taisyklingos rašybos

Žodis po žodžio

Pratimai

Skirta mokytis kalbos kultūros bei etiketo


Programa

Trumpai apie programą

Adresas internete

UniTest 3.0

Galime kurti testus su galimais atsakymų variantais, klausimus galime iliustruoti grafiniais objektais.

ww.ipc.lt

TikTinklui

Galime kurti testus, kuriuose reikia įrašyti praleistas raides, pratimus galima grupuoti pagal temas, yra galimybė pasirinkti sakinių skaičių ir vertinimo lygį.

www.tinklas.lt

Tekstynas

Galime kurti įvairiausius testus lietuvių kalbos rašybos įgūdžių įtvirtinimui.

http://testynas.tri pod.com/

Infotestas

Kompiuterinė programa testams kurti ir atlikti


LKKS programa Privalumai

Trūkumai

-Didelė duomenų bazė, todėl pateikiami sakiniai nekartojami; -Moksleiviai iš karto mato padarytas klaidas, teisingai ir neteisingai atliktų užduočių skaičių; -Yra kelių tipų užduotys (pratimai, diktantai, žaidimai).

-Nėra moksleivių atlikto darbo įvertinimo balais; -nėra galimybės mokytojui kurti užduotis.


Programa „Žodis po žodžio” Privalumai

Trūkumai

-programa spalvinga, moksleiviai mato ne -moksleiviai nemato padarytų klaidų; tik užduoties atlikimo įvertinimą, bet ir -nėra duomenų bazės. girdi jį (įvertinimai yra lydimi atitinkamų garsų); -užduotys moko lyginti ir analizuoti, pastebėti klaidas ir jas taisyti; -yra kelių tipų užduotys (paprasti pratimai, kilnojamų žodžių pratimai, pratimai su pabraukiamais/įrašomais žodžiais); -mokytojas turi galimybę kurti naujus pratimus. Patarimai mokytojui: - reikėtų paruošti pratimų atsakymus; - atliktus pratimus aptarti su moksleiviais, analizuoti padarytas klaidas.


Programa “Eksternas” Privalumai

Trūkumai

Dvi dalys: teorinė ir praktinė. Daugiau negu 100 interaktyvių testų. Mokiniai mato padarytas klaidas ir gali paskaityti taisykles.

Nėra moksleivių atlikto darbo įvertinimo balais; nėra galimybės mokytojui kurti užduotis.


Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas  Žinyne pateikiami svarbiausi lietuvių kalbos dalykai.  Pateikiamas lietuvių kalbos sistemos aprašas ir kalbos

praktikos taisyklės bei patarimai.  Reikalų raštai  Kalbos etiketo dalykai


Daugiau naudingų programų  Kirčiavimo mokymo programos („Kirčiavimo treniruoklis“, „Kirčiavimo        

treniruoklis 1.5“, „Taiklus kirtis“). „Lietuvių kalbos bendrinė tartis“*. „Kompiuterizuoti lietuvių kalbos skyrybos pratimai“. „Lietuvių tarmių chrestomatija“* ir „Lietuvių tarmės: kompiuterinis žodynas 1d.“* (http://www.emokykla.lt/cd/tarmes/Tarmes/Index.htm) bei „Lietuvių tautosaka“*. Tarptautinių žodžių žodynas „Interleksis“*, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“* (http://www.autoinfa.lt/webdic/) , „Kompiuterinis mokomasis lietuvių kalbos žodynėlis 1-4 kl.“*. „Frazeologizmai“, „Įvardink daiktą“. „Lietuviškos knygos metai“*. Testynas (http://testynas.tripod.com/). LKžinynas*.

(* pažymėtos perkamos programos)


Žinių ir įgūdžių patikrinimas bei vertinimas  Pratimai  Diktantai  Testai

MKP LKKS, Žodis po žodžio, Eksternas


Kūrybiniai darbai  Pateikčių ir kitokios demonstravimui skirtos    

medžiagos kūrimas. Žodžių sodų ir hipereferatų kūrimas. Interneto tinklalapių kūrimas. Mini projektai. Projektai


Išvados:  Darbas kompiuteriu

efektyvus, kai mokytojas yra tam pasirengęs, turi reikiamas kompiuterines mokymo priemones, geba organizuoti darbą su visa klase (ar grupe).  Kompiuteris — puikus mokytojo (ir klasės auklėtojo) pagalbininkas. Kompiuteris pamokoje padidina mokytojo įtaigumą, įvairina ugdymo procesą, padeda mokytojui augti ir tobulėti.  Mokiniai turi puikią galimybę atskleisti savo sugebėjimus ir įgūdžius.


Klausimai  1. Kaip įvairinate pamokas jūs? Kodėl?  2. Kokias programas naudojate pamokose?  3. Kokias programas pasiūlytumėte naudoti

kolegoms? Kodėl?  4. Kas galėtų paskatinti mokytojus ugdymo procese naudoti IKT? Savo nuomonę argumentuokite.


Pamąstymui ŠMM ŠITC ir VPU atlikto Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimo ir diegimo tyrimo (2003) išvados


MKP naudojimo ir diegimo tyrimas (2003)  „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP)

naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurioms buvo nupirkta licenzija ir kuriose, ITC duomenimis, konkreti mokomoji programa turėjo būti ir ji turėtų būti naudojama ugdymo procese. Siekiant išsiaiškinti konkrečios MKP naudojimo mąstus, bei nenaudojimo priežastis, mokytojams buvo užduota visa eilė klausimų.


Mokytojų apklausos išvados (bendros)  Rezultatai rodo, kad nemažai mokytojų

(atskirais atvejais nuo 15% iki 30%), kurie turėtų naudotis konkrečia programa teigia, kad jų mokykloje tos MKP nėra arba jie teigia, jog nežino, ar ji yra. Tuo tarpu „Mokomųjų kompiuterinių priemonių (MKP) naudojimo ir diegimo tyrimas“ buvo vykdomas mokyklose, kurios buvo gavę šias programas.


• Didelei daliai mokytojų (atskiroms programoms nuo 45%

iki 55%) administracijos pozicija neturėjo ir neturi jokios įtakos MKP naudojimui ugdymo procese. Tarp šių respondentų didžiąją dalį sudaro tie, kurie ugdymo procese nenaudoja MKP. Tačiau tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didelei daliai mokytojų mokyklos administracijos skatinimas ir MKP naudojimo rėmimas daro esminę įtaką planuojant ar ateityje ugdymo procese naudoti informacines technologijas.


• Kompiuterių

trūkumas, kaip faktorius, apsprendžiantis MKP naudojimą yra gana reikšmingas. Aktualesnis šis faktorius yra kaimų ir miestelių mokyklose (lyginant su didmiesčių bei rajonų ir savivaldybių centrų mokyklomis). Analizuojant atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad kompiuterių trūkumas, kaip faktorius lemiantis MKP panaudojimą, mažiau aktualus pagrindinėje mokykloje, nei vidurinėje ir gimnazijoje.


• Moksleivių, tenkančių vienam mokytojui skaičiaus

faktorius yra labiau reikšmingas (labiau lemiantis MKP naudojimą) mokyklose, esančiose didmiesčiuose ir savivaldybių bei rajonų centruose negu kaimų ir miestelių mokyklose. Nagrinėjant mokytojų atsakymus pagal mokyklų tipus, matome, kad šis faktorius labiau reikšmingas gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, mažiau reikšmingas – pagrindinėse mokyklose.


• Tyrimo rezultatai rodo, kad apklaustųjų mokytojų

kolegų nuostatos į dalyko mokymą naudojant vieną ar kitą MKP nėra labai stipriai įtakojančios mokytojo apsisprendimą mokyti vaikus vienos ar kitos MKP pagalba.


 Remiantis

tyrimo rezultatais, galime teigti, kad nagrinėjamas MKP pagal tai, kur jomis buvo išmokta dirbti, galima suskirstyti į dvi rūšis: programas, kuriomis dažniausiai išmokstama dirbti savarankiškai (Infotestas ir Komenskio Logo) ir programas, kurių išmokimui didelės reikšmės turi rengiami mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai (Crocodile chemistry, Crocodile technology, Dinaminė geometrija). Apklaustųjų mokytojų rezultatai rodo, kad daugiau laiko informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese kursuose praleidę mokytojai linkę labiau planuoti IT naudojimą ugdymo procese.


Planšetinių kompiuterių naudojimas ugdyme  I etapas – atrinkti mokyklas  pilotiniam projektui  II etapas – paruošti įrenginius  mokykloms (įsigyti, įdiegti turinį)  III etapas – įrenginius  panaudoti ugdymo procese  IV etapas – analizė, išvados,  rekomendacijos


                    

93 % ketirtokų yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu. Turi namuose 77 proc. ketvirtokų 2007 m. namuose turėjo kompiuterį, 58 proc. – internetą. Naudojasi kompiuteriu ne mokykloje 83 proc. ketvirtokų 2007 m. kompiuteriu ne mokykloje naudojosi bent kartą per savaitę. Kompiuteriu naudojasi Ketvirtokai kompiuteriu žaidžia kompiuterinius žaidimus, rašo tekstus ar istorijas. 55 proc. ketvirtokų 2006 m. kompiuteriu naudojosi informacijos paieškai, 50 proc. – internetiniams pokalbiams ir elektroniniam susirašinėjimui. Naudojasi internetu ne mokykloje Internetu ne mokykloje 2007 m. naudojosi 64 proc. ketvirtokų. Kompiuteriu naudojasi mokykloje Bent kartą per mėnesį mokydamiesi matematikos kompiuteriu mokykloje naudojasi 35 proc. ketvirtokų, mokydamiesi gamtos mokslų – 49 proc. ketvirtokų.


                                

AŠTUNTOKAI Yra bent kartą naudojęsi 95 proc. aštuntokų yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu. Turi namuose 85 proc. aštuntokų 2007 m. namuose turėjo kompiuterį, 66 proc. – internetą. Naudojasi kompiuteriu ne mokykloje 91 proc. aštuntokų 2007 m. kompiuteriu naudojosi ne mokykloje. Naudojasi internetu ne mokykloje 81 proc. aštuntokų 2007 m. internetu naudojosi ne mokykloje. Kompiuteriu naudojasi mokykloje 42 proc. aštuntokų 2007 m. naudojosi kompiuteriu mokykloje. 17 proc. aštuntokų kompiuteriu yra naudojęsi per matematikos pamokas. PENKIOLIKMEČIAI Yra bent kartą naudojęsi 99 proc. penkiolikmečių yra bent kartą naudojęsi kompiuteriu. Turi namuose 80 proc. penkiolikmečių 2006 m. namuose turėjo kompiuterį, 57 proc. – internetą. Naudojasi kompiuteriu ne mokykloje 82 proc. penkiolikmečių kompiuteriu naudojasi namuose, 22 proc. – kitose vietose (ne mokykloje ir ne namuose). Kompiuteriu naudojasi 91 proc. penkiolikmečių 2006 m. kompiuteriu naudojosi tekstų rašymui, 90 proc. – informacijos paieškai, 87 proc. – internetiniams pokalbiams ir elektroniniam susirašinėjimui, 83 proc. – bendradarbiaudami su bendraklasių grupe ar komanda. 69 proc. kompiuteriu naudojosi darbui skaičiuokle, 64 proc. – programavimui. Kompiuteriu naudojasi mokykloje 64 proc. penkiolikmečių 2006 m. naudojosi kompiuteriu mok


                

Informacinės ir komunikacinės technologijos INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS Įvairūs metodai ir priemonės (techninė ir programinė įranga), skirtos duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu. KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS Galimos ryšio priemonės (radijas, mobilusis telefonas, internetas)

Informacinės technologijos pamokoseN