Issuu on Google+

Klaipėdos universiteto laikraštis

Leidžiamas nuo 1994 m. kovo mėn. 2011 m. spalis (Nr. 7 (160))

ISSN 2029-5545

Klaipėdos universitete išrinkti išradingiausi moksleiviai

Klaipėdos universitete surengti linksmiausių ir išradingiausių Klaipėdos moksleivių rinkimai. A. Pelakausko nuotr.

3 p.

EGLĖ JUREVIČIŪTĖ, INDRĖ TUMĖNAITĖ

Klaipėdos universitetas (KU) jau ne kartą parodė, jog universiteto bendruomenei rūpi jaunoji Lietuvos ateitis. Rugsėjo 27 dieną KU Menų fakulteto Mokomajame teatre įvyko Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus organizuotas renginys, skirtas mokyklos suolą greit paliksiantiems būsimiesiems studentams. Šiam renginiui moksleiviai abejingi neliko ir entuziastingai priėmė visus jiems parengtus iššūkius.

Paminėtas lituanistikos keturiasdešimtmetis DOC. ROMUALDAS SKUNČIKAS

Saulėtą rugsėjo 30-osios popietę šventinis šurmulys gyvai aidėjo po Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto skliautais. Tądien iškilmingai paminėtas lituanistikos studijų Klaipėdoje 40-metis. Į šventinį renginį rinkosi KU absolventai, kolegos iš kitų universitetų, miesto švietimo, kultūros įstaigų atstovai, KU rektorato, fakultetų vadovai.

2 p.

7 p.


2 Paminėtas lituanistikos keturiasdešimtmetis (Atkelta iš 1 psl.)

DOC. ROMUALDAS SKUNČIKAS

Doc. A. Jakulio auditorijoje žvakes uždegė jo artimieji. A. Pelakausko nuotr.

Aukštosios lituanistikos studijos Klaipėdoje prasidėjo 1971 metais, kada čia buvo atidarytas Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetas ir iš Šiaulių į Klaipėdą perkelta Lietuvių kalbos, literatūros ir muzikos specialybė. Tais pačiais metais įvyko pirmasis priėmimas į naują lietuvių kalbos, literatūros ir režisūros specialybę, kuri sėkmingai gyvuoja ir šiandieniniame KU Humanitarinių mokslų fakultete. Lituanistikos studijų organizatoriai ir dėstytojai atvyko iš Klaipėdos universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Jūrinio paveldo asociacija. Sutartimi abi šalys įsipareigojo vykdyti edukacinę programą „Senovinių medinių laivų rekonstrukcijos tradicijos naudojant tradicinius statybos metodus“. Jūrinio paveldo asociacija KU studentams organizuos nuolatinius praktinius pažintinius senovinių laivų statymo ir rekonstrukcijos užsiėmimus – taip studentams bus perteikiami senųjų laivų statymo įgūdžiai.

Šiaulių pedagoginio instituto: tai docentai A. Jakulis, A. Jakulienė (dabartinė profesorė A. Kaukienė), J. Mališauskas. Greitai prie jų prisijungė L. Ruseckienė ir J. Bukantis. Dar po kelerių metų į katedros veiklą įsijungė jaunesnioji lituanistų karta: A. Drukteinis, A. Žalys, M. Šidlauskas, R. Rastauskas. Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, kuriai vadovavo doc. A. Jakulis (deja, labai anksti – 1984 metais – miręs), sutelkė visus filologinių disciplinų dėstytojus. Doc. A. Jakulis buvo visų studijų programų įkvėpėjas ir organizatorius, todėl jo netektis buvo didžiulis nuostolis lituanistikos raidai Klaipėdoje. Neatsitiktinai šventiniai renginiai prasidėjo pirmojo lituanistikos studijų Klaipėdoje organizatoriaus – doc. A. Jakulio pagerbimu. Jo, kaip žymaus mokslininko ir pedagogo, atminimui buvo atidaryta auditorija, kurios informacinė lentelė skelbia: „Pirmojo lituanistikos katedros vedėjo doc. dr. Antano Jakulio auditorija-profesoriumas“. Fakulteto dekanas prof. R. Balsys visiems priminė ryškiausius doc. A. Jakulio gyvenimo ir mokslinės veiklos epizodus, padėkojo vardinės auditorijos interjero kūrėjams – UAB „Kerežis“ direktoriui A. Mėčiui ir dailininkui E. Žvaigždinui. Prisiminimais apie garbų mokslininką pasidalijo prof. A. Kaukienė ir doc. A. Žalys. Naujausius baltistikos leidinius pristatė Baltistikos centro direktorė doc. L. Petrošienė, profesorės A. Kaukienė ir D. Pakalniškienė. Kitas šventės akcentas – nuotraukų parodos apie lituanistikos kelią Klaipėdoje pristatymas. Nuo šiol HMF antrojo aukšto vestibiulyje galima susipažinti su fotografijomis, kurios primena keturis lituanistikos studijų dešimtmečius, o portretų galerijoje – lituanistikos pradininkai ir kiti ryškų pėdsaką palikę dėstytojai. Vakarop šventė persikėlė į Mažąją Aulą. Čia betarpiškoje atmosferoje toliau tęsėsi pokalbis apie lituanistikos praeitį ir šiandieną: apie tai pasakojo dokumentinio filmo epizodai, mintimis dalijosi absolventai, renginio dalyviai ir svečiai. Universiteto rektorius prof. habil. dr. V. Žulkus ir dekanas prof. R. Balsys apdovanojo nusipelniusius lituanistikai fakulteto dėstytojus ir darbuotojus. Dieną prieš jubiliejaus minėjimą vyko prof. P. Bielskio organizuotas absolventų spektaklių festivalis, o šventės metu dabartinių filologų režisierių bei mažųjų „Vorusnėlės“ dainininkų pasirodymas liudijo apie galimas gražias lituanistikos studijų perspektyvas Klaipėdoje. Žinoma, jeigu „aukščiau sėdinčios galvos“ ko nors nepripainios... Klaipėdos universitetas ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus iškilmingo pirmojo šiais mokslo metais Senato posėdžio metu pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus doc. dr. Jono Genio, ši sutartis – tìk formalumas, nes Klaipėdos universitetas ir jo vadovaujamas muziejus glaudžiai bendradarbiauja jau beveik 20 metų.


3 Protų mankštelė išradingiausiems ir sumaniausiems moksleiviams

(Atkelta iš 1 psl.)

lietaus, o krepšys tiesiog būtinas daiktas kiekvienam studentui – jis puikiai tinka lektoriaus knygoms nešti. Šioje užduotyje EGLĖ JUREVIČIŪTĖ, INDRĖ TUMĖNAITĖ geriausiai sekėsi „Žemynos“ gimnazijos moksleiviams. Greitą Renginyje, kurio visi įvykiai buvo perkelti į filmavimo mąstymą ir fantaziją tikrino ketvirtoji užduotis. Paskutinioji aikštelę, netilo juokas ir plojimai. Visas komandas, susirinkurungtis dalyviams tapo nelengvu iššūkiu. Per minutę reikėjo sius sirgalius ir mokytojus pasveikino KU studijų prorektorius atspėti kuo daugiau žodžių, kuriuos sumaniai, nevartodamas prof. dr. Vaidutis Laurėnas ir charizmatiškoji vakaro vedėja, paslėpto žodžio šaknies, turėjo paaiškinti komandos draugas. KU absolventė Laura Šakurskytė-Žilinskienė. Po gausybę emocijų sukėlusių ir nemažai jėgų pareikalavusių Į Mokomąjį teatrą sugužėjo net septynios moksleivių korungčių nugalėtojais tapo Eduardo Balsio menų gimnazijos mandos, palaikomos mokytojų ir entuziastingų sirgalių. Klaimoksleiviai. Iškilmingai skambant grupės „Queen“ dainai pėdos universitete susirungė Hermano Zudermano, „Žaliakal„We are the champions“ nugalėtojams buvo įteikti prizai: nio“, „Žemynos“, „Varpo“, Eduardo Balsio menų gimnazijos UAB „Fotopolis“ įsteigtas 400 litų vertės čekis fotografijos ir dvi „Ąžuolyno“ gimnazijos komandos. kursams, 100 litų čekis į „Apollo“ boulingą, 5 kvietimai paPirmoji užduotis – trumpas komandų prisistatymas. Kiekčiuožinėti ant „Akropolio“ ledo. Antrosios vietos nugalėtoja viena komanda savo išradingumą reiškė savaip: vieni pasitelkė buvo paskelbta „Žemynos“ gimnazistų komanda. Ji buvo aprepą, kiti rodė filmuką apie savo mokyklą, treti sugalvojo prisidovanota 70 litų vertės kuponu apsilankyti „Apollo“ boulinstatyti kalbėdami atbulai. Būta valiūkiškų šėlionių, baltojo huge, kvietimais pačiuožinėti ant „Akropolio“ ledo, kvietimu į moro, meniškų prisistatymų. Hermano Zudermano gimnazijos Klaipėdos universiteto botanikos sodą, Prekybos ir pramogų komanda „Zudermaniečiai“ pademonstravo puicentro „Akropolis“ ir KU atminimo dovanėlėkius šokio gebėjimus, „Žaliakalnio“ gimnazijos Renginyje, kurio mis. Garbingą trečiąją vietą iškovojo „Ąžuolyno“ vaikinai atskleidė gyvenimo gatvėje ypatumus, gimnazijos „Juokučių“ komanda. Jiems buvo visi įvykiai buvo „Ąžuolyno“ gimnazijos komanda „Juokučiai“ įteiktas 50 litų vertės kuponas apsilankyti „Apolpristatė kiekvieno komandos nario gebėjimus, perkelti į filmavi- lo“ boulinge, „Amberlife“ kompaktinė plokštelė „Reklamos vaikai,“ atstovavę „Varpo“ gimna- mo aikštelę, netilo „The music won‘t stop“, Klaipėdos universiteto ir zijai, sukūrė muzikinę skanduotę, kuria atkreipė juokas ir plojimai. „Akropolio“ įsteigti prizai. Ketvirtąja vieta džiaudėmesį į vaikams skirtų reklamų turinį, o „Ąžuogėsi Varpo gimnazijos „Reklamos vaikai“, penklyno“ gimnazijos komandos „Žali“ atbulas kaltieji liko antroji „Ažuolyno“ gimnazijos komanda, bėjimas privertė visus pasijusti, tarsi jie dalyšeštąją vietą užėmė H. Zudermano gimnazijos moksleiviai, o vautų Lietuvos talentų rinkimuose. Originalumu nenusileido septintieji liko „Žaliakalnio“ gimnazijos vaikinai. Eduardo Balsio gimnazijos moksleiviai: jų pantomima pelnė Pamiršti neliko ir salėje savo komandų palaikyti susirinkę daugiausiai publikos ovacijų. „Žemynos“ gimnazijos komanmokytojai, sirgaliai ir žiūrovai. Kol garbinga komisija skaičiada „Smartai“ sukūrė filmuką, kuriame sveikinimo žodį konvo balus, salėje vyko tikrų tikriausi chorų karai. Visi žiūrovai kurso rengėjams ir dalyviams tarė pati gimnazijos direktorė. buvo suskirstyti į komandas ir varžėsi dėl balsingiausiųjų tituNorėdamos laimėti sumaniausių ir išradingiausių moksleivių lo. Kaip ir kiekviename smagiame renginyje, nugalėjo drautitulą komandos turėjo paplušėti iš peties. Antroje užduotygystė ir visi, kaip tikri lietuviai, smagiai užtraukė Marijono je moksleiviams teko be žodžių, pasitelkiant tik kūno kalbą, Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“. Pasak šio konkurso supavaizduoti įvairius daiktus, patarles, asmenybes ir procesus, manytojos ir organizatorės Editos Vaškaitytės, renginio tikssusijusius su Klaipėdos universitetu. las buvo parodyti, kad Klaipėdos universitetas – linksmas ir Kadangi visas veiksmas vyko filmavimo aikštelėje, kumoksleiviams atviras universitetas. rioje dalyvių emocijas ir išradingumą fiksavo tikra Klaipėdos Lapkričio 24-ąją Klaipėdos universitete ir vėl šurmuliuos universiteto televizijos filmavimo kamera ir žvitri operatoriaus moksleiviai – jau antrą kartą organizuojamame renginyje akis, trečioji užduotis leido dalyviams išbandyti ir televizijos „Klaipėdos mokyklų protų kovos“ bus siekiama išsiaiškinreklamos darbą. Per trumpą laiką jie turėjo kuo išradingiau ti, kurioje Klaipėdos miesto mokykloje mokosi protingiausi įsiūlyti žiūrovams prekes. Dalyviai šmaikštavo, kad šiaudelis moksleiviai. puikiai tinka tarpdančiams valyti, segtuvas puikiai apsaugo nuo


4 KU laivų sezonas, atnešęs begalę

Pradžia – rugsėjo mėn. numeryje „Plaukimas buvo labai šaunus, nes didžiąją kelionės dalį praleidome jūroje, o ne krante. Pripratome prie jūrinio ritmo Su „Odisėja“ teko parkeliauti iš Švedijos, Simrishamno – vachtų. Labiausiai įstrigęs įvykis iš plaukimo – pratybos miesto į Klaipėdą. Buriavimo būta visokio – ir palankaus vėjo, „žmogus už borto“. Buvome skaitę instrukcijas, lyg ir žinojoir štilio, ir nueinančios audros bangų. Ko gero, labiausiai įsimime, ką turėtume daryti, bet kai teko tai daryti netikėtai, pratybų nė dvi akimirkos. Viena jų – kai per naktinę vachtą geriausiu metu mes visi buvome sutrikę, pamiršome viską. Tai, žinoma, palydovu tapo įspūdingo dydžio ir grožio pilnatis. Greitis buvo buvo blogai, bet pamoka liko visam gyvenimui. Dabar jauapie penkis mazgus ir vėjas vis rimo, o nakties tyla vis labiau čiuosi tikrai žinanti, kaip reikia elgtis ir ką daryti taip nutikus“, susiliedavo su mėnulio šviesos taku. Ramūs pokalbiai, tylios – pasakoja Ieva. dainos ir švelni bangų mūša – tada pajunti širdies džiaugsmą, Bene daugiausia dėmesio ir buriuotojų ištvermės reikalaukad esi čia ir dabar... Tačiau kita naktis buvo visiška priejantis sezono įvykis buvo dalyvavimas keliuose šingybė šiai nenusakomai ramybei. Bangos, regatos „The Tall Ships Races 2011“ lenktyniplaunančios denį, laivo bortai, išnykstantys Kartais denis dingsta nių etapų. Savo įspūdžiais pasidalijo Gintaras vandenyje, šlapios kojos, įsispyrusios kiek įmanoma tvirčiau į medines lauko grindeles, iš po kojų ir visi griū- Jankauskas, kuris su KU burlaiviu „Brabander“ va žemėn ar nusirita plaukė net į kelias keliones: vos nulaikomas šturvalas ir jausmas, kurį jau„Kelionės „Brabander“ yra pamokančios, tėme mes, dvi merginos – lyg būtumėm pasauį šonus. Tada greit jų metu galima sužinoti daug naujų dalykų ir lio užkariautojos, skrodžiančios per jūros pla- keliasi, griebia virvę ir patirti gerų pojūčių, kurių niekur kitur nepatybes. Didžiulė drąsa ir garsus juokas lydėjo vėl pagal komandą su tirsi. Pirmasis mano plaukimas buvo į Štetiną mus namų kranto link. Didesnių ir mažesnių ja dirba. (Lenkija), taip pat plaukiau į Norvegiją. Keliožygių dar būta su jachta „Odisėja“: net ir Stoknė buvo tiesiog nepakartojama. Buvome užsuholmas pasiektas, Kuršių marios išmaišytos. kę į daug uostų, pamatėme daug gražių vietų. Susipažinome su laivu ir kitą sezoną tikimės Nuplaukėme net į Lyse fiordą. Vėliau plaukėme į Stavangenukeliauti dar toliau ir patirti dar daugiau įspūdžių ne tik Balrį, iš kur prasidėjo mūsų kelionė namo dalyvaujant „The Tall tijos jūroje. Ships Races 2011“ lenktyniniame etape Stavanger–Halmstad. „Brabander“ įgula – gražiausia, sportiškiausia ir viena Tada ir prasidėjo pats įdomumas. Iškart po starto plaukėme iš greičiausių Europoje gana neblogai, buvo geras oras, vėjas palankus, bet silpnokas. Sutikti universiteto burlaivį „Brabander“ svečios šalies Po truputį stūmėmės į priekį. Kitą dieną vėjas pasikeitė į mums uoste jau nebe naujiena. Todėl Klaipėdos uoste matyti miesto nepalankų ir tada jau tekdavo dažniau keltis ir tvarkyti bures. pasididžiavimą – šventė. Apkeliauta daug, aplankyti gražiausi Man šita kelionė labai patiko ir norėčiau tai dar ne vieną kartą užsienio uostai, susipažinta su skirtingų tautų buriavimo tradipakartoti. Tai buvo nebloga praktika siekiant savo profesijos.“ cijomis ir visa tai – buriavimo mokymų ir lenktynių metu. PirBene labiausiai KU burlaivis „Brabander“ pasižymėjo mą kartą išėjus į jūrą studentų laukia išbandymai, kurių metu „The Culture 2011 Tall Ships” regatos lenktynėse ir miestų jie supranta buriavimo saugos svarbą.


5 nuostabiausių įspūdžių ir laimėjimų (2 dalis)

šventėse. Regata startavo Klaipėdoje, kur tradiciniame įgulų parade „Brabander“ gavo geriausio laivo apdovanojimą (angl. „The Best Ship In A Crew Parade“). Toliau viskas klostėsi štai taip: „Triukšmingai pasirodę Klaipėdoje, įgulų parade, regatos dalyviai pradėjo kauptis laukiančiai kelionei, būsimoms lenktynėms. Prieš pat startą praūžusi vėtra teikė vilčių, kad vėjo turėsime visą kelionę. Starto dieną išsikėlę bures buvome palydėti minios mojuojančių rankų. Tų žmonių gausa ir jausmas, kad esame palaikomi, teikė ryžto kovoti jūroje iš visų jėgų dėl geriausių rezultatų“, – pasakojo Andrius Šakalis. „Nuaidėjus startui su nekantrumu vis laukdavome rezultatų. Gavę laivų koordinates jūrlapyje jau žymėdavome „Dabar pradėjau savo klasės laivus ir žiūrėsuprasti, kodėl jūrinin- davome, kelinti esame mes. kams savieji krantai Rezultatų paskelbimas tik patvirtindavo mūsų spėjiyra patys gražiausi.” mus. Smagumas prasidėjo, kai plaukiant į Turku prie Gotlando nurimo vėjas. Stovime vietoje, o kartais net ir atgal pajudame. Vienu metu net apsuko laivą“, – įspūdžiais dalijosi Ramunė Aukštikalnytė. „Radijo ryšiu nuolat bendravome su lenktynių kontrole ir su laivais, dalyvaujančiais regatoje. Vyraujantis štilis grasino tuo, kad iki savaitgalio nespėsime atplaukti į Turku uostą. Kai kurie laivai nusprendė pasitraukti iš lenktynių ir užvedė motorus. Didysis burlaivis „Sedov“ atsiliko taip toli, kad jo nebuvo girdėti net per ryšio priemones. Mums patiems svarbiausia buvo aplenkti mūsų stipriausius priešininkus, B klasės laivus „De Galant“, „Johan Smith“ ir „Tecla“. Lenktynių organizatoriai kas keletą valandų skelbdavo visų laivų pozicijas lenktynėse“, – prisimena Andrius. Perskaičiavus rezultatus „Brabanderis“ šiame etape savo klasėje buvo trečias. „Ilgi vakarai, nuostabūs pasisėdėjimai kituose laivuose. Turėjau galimybę pamatyti laivo „Sedov“ vidų ir netgi įkopti į grotstiebo viršų. Svajonės pildosi! Pasibaigus visoms linksmybėms Turku mieste, atėjo laikas kelti bures į Gdynę. Vėl paradas, vėl startas ir vis tas pats jauduliukas, nes orai žadėjo vėjo“, – pasakoja Ramunė. „Vėjas stiprėjo, o meteorologinė prognozė pranašavo 30 mazgų vėją ir bangas iki 3 metrų. Starto rytą jūra įsisiūbavo. Mūsų burlaivis kildavo ir vėl staigiai smigdavo į vandenį. Vaikščioti tapo sunku. Laivas dėl išskleistų burių buvo nuolat pasviręs ant šono. Visi realiai pradėjo suprasti „trijų taškų taisyklę“, kurios kapitonas buvo prisakęs griežtai laikytis. Prasidėjus lenktynėms vėjas tik stiprėjo. Su vėju atėjo ir lietus. Kai tik pradeda stipriau lyti, kaip tyčia reikia atlikti posūkio manevrą: skelbiamas burių avralas ir visi esantys laive privalo skubėti ant denio. Prie kai kurių virvių reikalingi net trys stiprūs vyrai. Darbas tik komandinis. Kartais denis dingsta iš po kojų ir visi griūva žemėn ar nusirita į šonus. Tada greit keliasi, griebia virvę ir vėl pagal komandą su ja dirba. Tai kartojasi

keliskart, kol burės atsiduria savo vietoje“, – Andrius vėl išgyveno kelionę. Ir tai dar ne viskas, kuo „Brabander“ įgula pasižymėjo. Buriavimo dvasia dvelkiančiame Gdynės mieste vykusiose sporto varžybose mūsų įgula tapo nugalėtoja ir parsivežė į namus didžiulę taurę. O grįžus namo juos pasitiko visada laukiantys ir mylintys žmonės: „Dabar pradėjau suprasti, kodėl jūrininkams savieji krantai yra patys gražiausi. Krante laukė jaudinantis susitikimas su draugais ir artimaisiais“, – sako Andrius. Ko gero, jaunųjų buriuotojų įspūdžių galėtume prirašyti visą laikraštį, nes jie niekada nesibaigia, o tik dar karščiau ir vis su didesniu jauduliu yra pasakojami. Tad glaustai perteikiant pašnekovų mintis, etapas Turku–Gdynė pareikalavo daug jėgų ir ištvermės, tačiau viskas buvo įvertinta ir mūsų burlaivis „Brabander“ iškovojo antrąją vietą savo klasėje. Pasak pašnekovus pasiekusių gandų, kitų B klasės laivų įgulos neatlaikė jūros išdaigų ir juos pakirto jūrligė. Labiausiai vasaros plaukimuose dalyvavusius studentus džiugina tai, kad didžiosios jūrinės valstybės pagaliau pradeda žiūrėti į Lietuvą kaip į jūrinę valstybę. PARENGĖ SALOMĖJA SOVAITĖ

Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus spalio 18 dieną Lietuvos mokslų akademijos visuotiniame susirinkime išrinktas tikruoju Lietuvos mokslų akademijos nariu. Sveikiname!


6 Doc. Bronė Švitrienė: „Kol kvėpuoji, reikia judėti“

– Kartais repetuoti neleidžia galimybės, dėl to vėliau ir Europos vyrų krepšinio čempionato pertraukėlių įvyksta nesusipratimų. Firminis mūsų pačių sugalvotas elemetu buvo neįmanoma nepastebėti dailiai besišypsančių mentas yra lindimas per krepšio tinklą. Vieną kartą tinklas ir minią žiūrovų linksminančių klaipėdiečių šokėjų. buvo labai stangrus – matyt, naujas. Pro jį lindusi mergina neMerginos ir vienintelis grupės vaikinas taip traukė tikėtai įstrigo. Buvo baisu, kad ji neišlįs, pradėjome mąstyti, žiūrovų dėmesį, jog atgarsiai po jų pasirodymų netyla ką daryti, į kurią pusę jai lįsti, ieškoti pagalbos... Vis dėlto jai iki šių dienų. Pasidalyti komandos sėkmės paslaptimis pavyko išsisukti, tačiau visa oda liko raudona, tarsi nudeginta. mielai sutiko grupės įkūrėja, Klaipėdos universiteto Kitas įvykis buvo smagesnis. Kaip minėjau, palaikome Kūno kultūros katedros dėstytoja doc. Bronė Švitrienė. kontaktą su žiūrovais. Ir, žinoma, nebėgame nuleidę akis, žiū– Jūsų pasirodymams žavesio suteikia sinchronišku- rime į gerbėjus ir su jais atsisveikiname. Per rungtynes viena šokėja netyčia užkliuvo už talismano Amberio mas, sudėtingų akrobatinių elementų gausa. ir išgriuvo, kita šokėja to nepastebėjo ir taip pat „Nepadės nei Kur slypi šokėjų išradingumo ir atletiškumo pargriuvo... Galų gale susidarė didelė krūva parpaslaptis? J. Statkevičiaus – Tereikėjo patobulinti slaptą ginklą, į kurį rūbai, nei geriau- virtusių šokėjų, kuri priminė vaikystės žaidimą „Spauskim sūrį“. Žiūrovai, tai pamatę, pradėjo aš labiausiai kreipiu dėmesį – įvairiapusiškumą. sia kosmetika, dar stipriau ploti. Šokyje turi būti ne vien kojos pakėlimas ar pasjeigu kūnas nebus – Kokius dalykus ryškiausiai atsimenate triksėjimas, bet ir truputėlis akrobatikos. Žiūroiš šio Europos krepšinio čempionato? treniruotas...“ vams atsibosta tas pats stilius, todėl mes ieškome – Labai malonu žinoti, jog išmokėme užsieoriginalių sprendimų. Dar vienas svarbus dalykas niečius tarti Klaipėdos vardą. Nepaprastai malo– kontaktas su žiūrovais. Scenos atstovai sako: nu išgirsti skanduojamą savo miesto pavadinimą. Ilgai išliks „Jei nėra kontakto su žiūrovais, tai spektaklis nepasisekė.“ Tožodžiais neapsakomos emocijos, kurios veržėsi per kraštus. dėl ir mums buvo labai svarbu užmegzti ryšį su aplinkiniais. Atsiminsiu ir įtampą, kurią puikiai ramina žiūrovų plojimai. – Iš kur semiatės įkvėpimo ir choreografijos paslapSmagu, jog liekame atmintyje ir sulaukiame vis daugiau nočių? rinčiųjų šokti. – Savose sultyse virti negalime. Patekus į tarptautinį lygį – Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie neturi nieko bentenka į pagalbą pasitelkti Muzikinio teatro choreografus ar dro su šokiu? baigusius karjerą „Žuvėdros“ šokėjus. Pagalbininkų amplituKaip Kūno kultūros katedros docentė, dėstytoja, patadė yra labai plati, tačiau dažnai savo darbų jie net neatpažįsta, riu jiems judėti. Merginoms visada kartoju, jog nepadės nei nes kurdami šokį ar šokdami žiūrime, kas tinka, kas ne. Daug J. Statkevičiaus rūbai, nei geriausia kosmetika, jeigu kūnas ką keičiame. nebus treniruotas. Nesakau, jog būtina užsiimti profesionaliu – Dalyvaujant daugelyje renginių neįmanoma išvengti sportu, bet reikia judėti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą ir nesusipratimų. Kokius nuotykius patyrėte? nepasiduoti iki pat senatvės. RŪTA JUOZAPAITYTĖ

„Ilgai išliks žodžiais neapsakomos emocijos, kurios veržėsi per kraštus“, – prisiminimais iš Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato dalijosi doc. B. Švitrienė. A. Pelakausko nuotr.


7

Laikraščio „Klaipėdos universitetas“ priedas

Pirmakursių krikštynos ir „KU party NENORMALIAI“ IEVA AUGYTĖ

Visur ir visada yra naujokų. Šiemet jų kaip reikiant prigužėjo į Klaipėdos universitetą (KU). Pavadinti „fuksais“, ničnieko nenutuokdami apie nerašytas taisykles ir studentavimo vingrybes, jie mėgino, kaip oficialūs KU studentai, patys kibti į studijas. Bet be krikšto, be ilgos kelionės per įvairias istorines epochas „fuksai“ dar negalėjo vadintis tikrais studentais. Tačiau taip buvo tik iki spalio 6 dienos. Dabar didelė dalis „fuksų“ jau yra oficialūs KU studentai, laiko mašina įveikę bene visus istorinius etapus ir begalę užduočių. O tas ilgas kelias, norint tapti tikru studentu, prasidėjo nuo simbolinio patrankos šūvio Universiteto kiemelyje. Nuo to momento visos „fuksų“ grupės buvo sulipintos lipnia juosta ir išsiųstos ieškoti laimės, o tiksliau – sekti užuominomis ir eiti ten, kur laukė užduotys. Apsilankyti teko visur: skersai ir išilgai išvaikščioti Klaipėdos senamiestį, Skulptūrų parke persikelti į akmens amžių ir pasimokyti medžioklės ypatumų, kad studijuojant niekuomet nepritrūktų maisto. Skvere prie burlaivio „Meridianas“ nukeliauta į Antikos laikus, kai žmonėms iki pilnos laimės užteko duonos ir žaidimų. O „fuksai“, kaip tikri Antikos herojai, bandė savo ištvermę kvapams ir skoniui. Tokios ištvermės tikrai reikia kiekvienam studentui, juk ne veltui yra sakoma – nėra to blogo, ko... nesuvalgytų studentas. Šalia Jono kalnelio buvo įsikūrusi ateities komanda, kuri burdama vandeniu ir miltais padėjo „fuksams“ nusikelti į ateitį ir pamatyti, kas bus po to, o galbūt po metų, o gal ir kitame gyvenime. Piliavietėje klestėjo Viduramžiai – raganų ir riterių laikai, kai alchemikai ieškojo gyvenimo eliksyro, o vandenį vertė vynu. Netoli „Švyturio menų doko“ linksminosi sovietinių laikų žmonės, kurie po dainų ir šokių išmokė „fuksus“ žaisti rusišką ruletę, o ištroškusius vaišino gėrimais. Teatro aikštėje „fuksai“ nardė laiko tėkmėje: ieškojo užuominų, spėliojo, kas jose pavaizduota. Lietuvininkų aikštėje buvo įsikūrę naciai. Nusiprausę krikšto ženklus ir kukliai papietavę, „fuksai“ vakare rinkosi į grandiozinį „KU party nenormaliai“ su „G&G Sindikatu“, „INTRO“ ir „Studentėmis“, kur šėlo iš paskutiniųjų likusių jėgų (o jų dar buvo pakankamai!) iki ryto.

2011 m. spalis (Nr. 26)

„Meno rate“ studentams pritrūko vienos nakties

URTĖ MILKINTAITĖ

Trečiojo „Meno rato“ liaupsės klaipėdiečius aplenkė. Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) organizuojamame alternatyvios mados festivalyje pagrindinius prizus pelnė studenčių iš Vilniaus ir moksleivių iš Gargždų sukurtos rūbų kolekcijos. Šių metų „Meno rato“ tema buvo „Madinga mokslo bendruomenė“. Pirmieji savo kolekcijas pristatė studentai. Klaipėdos valstybinės kolegijos pasirodyme „Mokslo aprengti“ modelių kostiumai simbolizavo šešis mokomuosius dalykus: dailę, biologiją, matematiką, informatiką, literatūrą, geografiją. Panašia mintimi grįstą kolekciją prisatė ir Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) studentai. Kolekcijoje buvo perteikti SMF specialybių ypatumai. „Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, – ši patarlė tapo Sveikatos mokslų fakulteto kolekcijos ašimi. Savotiškai mokslo bendruomenę interpretavo KU humanitarai – jų kolekcija „Žvaigždynų bendruomenė“ vaizdavo dvylika Zodiako ženklų. Registracijos anketoje šį pasirinkimą jie pagrindė mintimi: „Visi žmonės yra skirtingi, bet visi priklauso vienai bendruomenei.“ Deja, nė vienai studentų kurtai kolekcijai nebuvo skirta nei antroji, nei trečioji vietos – po dvi trečiąsias ir antrąsias vietas gavo moksleiviai. Geriausia studentų kolekcija už vientisumą ir kruopštų darbą buvo apdovanota „Spalvų paletė“. Ją rengė sesės Inga ir Toma Rusinaitės. Inga mokosi Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, o Toma – Vilniaus Gedimino technikos universitete. Drabužius iš spalvotų žiedelių, primenančių Kalėdinę girliandą, bet padarytą ne iš popieriaus, o iš siūlų, merginos kūrė pusę metų. Kompetentingai komisijai – Sonatai Žižienei, Daivai Ložytei, Andriui Pelakauskui ir Raimundui Petreikiui – nebuvo lengva apsispręsti. Ilgai kurti moksleivių ir per keletą dienų suklijuoti studentų darbai buvo nelygiaverčiai. Apsisprendimo kančias truputį palengvino tai, jog už savo favoritus galėjo balsuoti ir publika. Tarp moksleivių antrąsias vietas pasidalijo kolekcijos „Dieduko sapnas“ ir „Šiandien yra vakar“, o trečiąsias – „Nuo kuprinės iki...“ ir „Balance“.


8 KU naujų mokslo metų pradžia naujokų ir senbuvių akimis VITALIJA BUTKUTĖ

Visiems Klaipėdos universiteto studentams prasidėjo nelengvos dienos – vos tik spėjus apšilti kojas, atskubėjo nenuorama spalis, pateikdamas ir daugybę naujų išbandymų. Bet svajoti tai tikrai netrukdo. Įrodymas – savo siekiais nebijoję pasidalyti studentai. Kineziterapiją studijuojanti pirmakursė Raminta pasakojo, kad šią specialybę pasirinko todėl, kad jau ne vienerius metus jaučia didelę simpatiją ne tik pačiai sričiai, bet ir puikiai ją išmanantiems specialistams. Raminta nesuabejojusi pridūrė: norint tapti geru specialistu, reikia mokėti bendrauti ir bendradarbiauti – tik taip pasiekiama pačių geriausių rezultatų. Baigusi studijas Raminta, kaip dauguma studentų, ketina ieškoti darbo ir tobulinti kvalifikaciją. Ketvirto kurso studentės Aušra ir Edita su šypsenomis

KUSS, jausdama Baltijos vėjų ir smėlio kopų natas, nusprendė, jog šeštojo konkurso tema –

„SOLO 2011-Jūros dvasia“!

Nesupranti, apie ką mes čia? Tuomet skaityk įdėmiai. „SOLO“ – tai muzikinis projektas, skirtas Lietuvos muzikuojančiam ir menine veikla užsiimančiam jaunimui. Jame gali dalyvauti dainuojantys ir įvairiais muzikiniais instrumentais grojantys jaunuoliai (nuo 14 iki 29 metų). Konkursą sudarys 2 etapai: pusfinalis ir finalinis koncertas. Pusfinalio metu komisija atrinks geriausiai pasirodžiusius muzikantus. Finalinio koncerto metu bus išrinkti geriausiai atskirose srityse pasirodę jaunieji talentai (vokalinės, instrumentinės muzikos atlikėjai ir geriausiai pasirodžiusios grupės). Taip pat bus išrinkti ir žiūrovų simpatijas pelnę atlikėjai. Dalyviai turės atlikti du kūrinius: pirmasis pasirinktinai savo nuožiūra, o antrasis kūrinys – jūrine tematika. Anketą ir platesnę informaciją rasite www.kuss.lt Pusfinalis vyks lapkričio 18 d. klube „Roxy“ (Priestočio g. 9, Klaipėda).

prisimena pirmuosius savo studijų metus. Būsimai istorikei Aušrai pirmieji žingsniai buvo sunkūs: nauja aplinka, mokymo programa, nauji žmonės... Bet praėjus pusei metų nuo studijų pradžios ji jau galėjo vadintis tikra studente – dingo pirmakursiams būdingas stiklinių akių žvilgsnis, ji ėmė siekti ir tolesnių, sunkiu darbu gaunamų rezultatų: nemokamo mokslo, dalyvavimo mainų programoje, kuri padėjo praplėsti ribotą akiratį ir išmokti gyventi savarankiškai. Tačiau Aušra, paklausta apie tolesnius planus, atsakė, kad likti Lietuvoje neketina – jos laukia Olandija. Paklaustos, ko norėtų palinkėti kitiems, abi paskutinio kurso studentės sutarė, kad svarbiausia – būti linksmiems, draugiškiems, nieko nebijoti, džiaugtis ir sėkmingai užbaigti pradėtas studijas, o tolesnis gyvenimas priklauso tik nuo pačių studentų pastangų.


9 Nemokamos magistro studijos – sėkmės ar darbo rezultatas? URTĖ MILKINTAITĖ

Šių metų birželio mėnesį Klaipėdos universitetas buvo paskelbtas kaip nelegaliai vykdantis konkursą magistrantūros studijose ir taip pažeidžiantis Mokslo ir studijų įstatymą. Po ilgų diskusijų bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio paaiškėjo, jog įstatymas tiksliai nėra apibrėžęs antrosios pakopos studijų vykdymo tvarkos. Tad teisė apsispręsti – vykdyti konkursą ar nevykdyti – yra paliekama universitetui. Rugsėjo 30 dieną vykusiame KU Senato posėdyje buvo nuspręsta konkursą tęsti. Iki šio Senato posėdžio studentai buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę viešojoje diskusijoje „Magistrantų rotacija (konkursas)“. Jums pateikiame labiausiai diskusiją užvedusius pasisakymus. Studijų prorektorius prof. dr. Vaidutis Laurėnas: – Sprendimas vykdyti magistrantų konkursą buvo priimtas kartu – universiteto administracijos ir Studentų sąjungos 2009 metais. Įstatymą mes nagrinėjome ir neradome nieko, kas tai daryti draustų. Kol mes šią vasarą krimtomės, ar teisingai pasielgėme, paaiškėjo, jog tais pačiais metais Konstitucinis teismas išleido įstatymo paaiškinimą tiems, kurie jį skaito taip, kaip nori. Čia buvo parašyta: studentų žinios yra vertinamos reguliariai tam, kad būtų galima nustatyti, kas mokosi gerai. Besimokantiesiems gerai Konstitucija suteikia teisę studijuoti nemokamai. Tai kaip įvykdyti šitą teisingumą ir nustatyti, kas yra gerai, jei magistrantūros studijose konkursas vykti neturėtų? Bet taip jau įvyko, kad švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė pasakė: konkursas magistrantūros studijose negali būti vykdomas, mat Seimo nariai taip susitarė. Parodykit man tą susitarimą – jo nėra. Kad kitos aukštosios mokyklos vykdė ar nevykdė konkurso – man nėra svarbu. Nepriklausau tai kategorijai žmonių, kurie dėl kompanijos eina kartis. Tokiame kontekste gimė mūsų mintis, kad akademiškai sąžininga, įstatymų atžvilgiu įstatymiška ir galų gale konstituciška, jog studentas būtų vertinamas: gerai ar blogai mokosi, turi už mokslą mokėti ar gali studijuoti nemokamai. O dabar pakalbėkime apie visuomeninės nuomonės dalykus. Dalis jūsų, dar didesnė dalis valdžios žmonių ir pusė žiniasklaidos įsitikinę, kad šis sprendimas atneša finansinę naudą KU biudžetui. Universitetui visiškai tas pats, ar jūs trise mokat, ar kiti trys studentai moka už mokslą – pinigėliai tie patys. Jūrų technikos fakulteto dekanė doc. dr. Rima Mickevičienė: – Mūsų fakultete po sesijos valstybės finansuojamos vietos netenka tikrai nedaug studentų – iki dešimt. Jei toks žmogus pateikia papildomos informacijos apie savo padėtį – atleidžiame nuo mokesčio arba jį sumažiname. Aš pati esu už konkursą, nes jis motyvuoja studentus. Juolab, kad retas iš

Diskusijos metu išsakyta įvairių nuomonių, tačiau sprendimas nepriimtas. KUSS nuotr.

mūsų magistrantų nedirba. Nors šios studijos yra dieninės, organizuojame paskaitas nuo penktos valandos tam, kad jie galėtų dieną dirbti, o vakare lankyti paskaitas. Sveikatos mokslų fakulteto rekreacijos ir turizmo vadybos I kurso magistrantė: – Įstojau į valstybės finansuojamą vietą. Jei būčiau įstojusi į mokamą vietą – nestudijuočiau, nes tai būtų per brangu. Šiuo metu mano motyvacija mokytis nėra pagrįsta tuo, kad man reikės arba nereikės mokėti už studijas. Ateinu į magistrantūros studijas žinių, ir jei aš gausiu 8, o ne 10, tai nereiškia, kad žinau mažiau. O jei konkurso metu man pritrūks mažo balelio, aš būsiu priversta studijas mesti. Į mūsų specialybę buvo įstoję 11 žmonių ir tie, kurie sužinojo, kad jiems reikės mokėti, studijas metė. Tie, kurie mokėti sutiko, aiškiai pasakė, jog jiems labiau nei žinios yra reikalingas „popieriukas“. Bakalauro studijų metu taip pat reikėtų galvoti apie ateitį ir stengtis. Konkurso aš nepalaikau. Gavusi šią vietą norėčiau joje ir pasilikti. Socialinių mokslų fakulteto, politikos mokslų IV kurso bakalaurantas: – Planuoju stoti į magistro studijas, bet dabar tiksliai žinau, jog įstosiu tik į mokamą vietą. Bet aš esu suinteresuotas mokytis ne dėl „popieriuko“, o dėl žinių. Ir tikiuosi, kad po pusmečio arba metų turėsiu galimybę patekti į nemokamą vietą. Konkursą aš palaikau. Jūrų technikos fakulteto II kurso magistrantė: – Manau, kad viskas tik gerėja, jei konkursas vyksta. Gyvenimas toks ir yra, jog tu privalai nuolatos stengtis, tobulėti. Nuo pirmos klasės moksleiviams yra sakoma, jog pažymiai yra jų atlyginimas. Lygiai taip pat ir darbe: jei jį gavai, tai nereiškia, jog turėsi sėdėti ir nieko nedaryti. Nedirbsi – būsi išmestas arba gausi mažesnį atlyginimą. Žinoma, įtampa grupėje yra, tai patvirtina ir patys dėstytojai. Žinau tokių atvejų, kai dėstytojai net nevertindami žinių nemokamai studijuojančiam studentui parašo aukštesnį balą nei mokančiam už mokslą. Tad būkit ramūs, neiškrisit. Kaip bebūtų, aš už magistrantų konkursą.

Kiekvieną šeštadienio rytą Lietuvos studentus žadina laida “Universitetai.lt”! Laidoje Jūsų laukia akademinių naujienų apžvalga, sporto rezultatai, visos Lietuvos universitetų svarbiausi savaitės įvykiai, daug naudingos informacijos ir, žinoma, studentiškos linksmybės! Laida „Universitetai.lt“ – kiekvieną šeštadienį 9 val. 20 min. per televiziją TV6! www.facebook.com/Universitetai.lt


10 Privalomas finansinės disciplinos įvadas visų specialybių „fuksams“

Nors pinigų trūkumas yra dažnas studento palydovas, verta pasistengti, tačiau ne ji turėtų būti pagrindinė paskata getačiau išradingumas ir keli patarimai pirmakursiams rai mokytis. Studentai, kurių šeimos turi itin ribotas galimybes padės, kad balkone sustatyti tušti alaus buteliai ne- padėti finansiškai, turi teisę į socialinę stipendiją. Klaipėdos taptų vieninteliu jūsų studijų metais sukauptu indėliu. universitetas sudaro galimybes įmokas už studijas išskaidyti per visą semestrą. Nepražiopsokite galimybės susigrąžinti gy„Barakai“, tetos ir kurso komunos Bene pigiausias būstas studentui gyventi – bendrabutis. ventojų pajamų mokesčio lengvatą už mokslą. Priminkite apie Čia ne tik nuolat būsite apsupti kitų studentų, bet ir pajusite tai tėvams pavasarį, prasidėjus pajamų deklaravimui – juk tai finansinę naudą: už visas komunalines paslaugas mokamas gali būti puiki pradžia kito semestro įmokai. Išlaidų disciplina yra aktuali ypač tiems, kurie su mokslo fiksuotas mokestis. Jei planuojate nuomotis būstą su bendramokslių ar draugų kompanija, nepamirškite paklausti, kiek metais aukštojoje mokykloje prisiima finansinių įsipareigojimų. Pradelsti mokėjimai gresia ne tik prikainuoja šildymas žiemą, nes kainos už to paties ploto būstą gali būti labai skirtingos. Pasidalytos vakarienės bul- skaičiuotais delspinigiais, bet ir sugadinta Trys lovos ir trys virduliai vės stiprina draugystę, bet, kredito istorija, galinčia sutrukdyti ateityje pasiskolinti studijoms, automobiliui ar būsApsidairykite ir sutarkite su būsimais kad nejaustumėte kaltės tui. kambario draugais, kokių daiktų reikės, nes eilinį kartą naktį nupjovę 100 draugų ir 100 litų bute ar bendrabučio kambaryje lovų reikės Jei atvykai į svetimą miestą, kuriame visiems, o štai du plaukų džiovintuvai ar „kambarioko“ dešros galą, galbūt nestudijuoja nė vienas tavo draugas, sutarkite ne tik dėl namų trys elektriniai virduliai nėra būtini. Aptarpirmiausia sutaupysi susidraugavęs. Antrakite, kas kokius daiktus turi ir gali atsivežti, ruošos tvarkaraščio, bet kursiai ir ilgiau studentišką gyvenimą paką teks pirkti. Gyvenimas su draugais nebus ir dėl bendrų pirkinių ar žįstantieji mielai pasidalys savo patirtimi: toks pat, kaip su tėvais, nes niekas už jus išlaidų pasidalijimo. kur pigiau atsišviesti knygą, kur skaniai, pačius nepagamins valgio, neišneš šiukšlių pigiai ir stipriai pavalgyti, ko tikėtis iš dėsir neplaus grindų. Pasidalytos vakarienės bulvės stiprina draugystę, bet, kad nejaustumėte kaltės eilinį tytojų, kaip geriau pasiruošti paskaitoms, galų gale, kur buriakartą naktį nupjovę „kambarioko“ dešros galą, sutarkite ne tik si studentai, kai kišenėse švilpia vėjai. Jei negyveni tundroje dėl namų ruošos tvarkaraščio, bet ir dėl bendrų pirkinių ar iš- arba nuolat važinėji ne vienas, automobilis padės sutaupyti. Miestuose, kur viešojo miesto transporto tinklas gana gerai sulaidų pasidalijimo. tvarkytas, o dieninių skyrių studentams taikomos nuolaidos, Stipendija, lengvatos ir disciplina Nepamirškite, kad pirmąjį studijų semestrą beveik niekas išlaidas automobilio degalams, remontui ir stovėjimui galima negauna stipendijų, nes jos skiriamos pagal studijų rezultatus. lengvai paversti kitu studentiško gyvenimo gėriu. Be to, labai sveika ir taupi transporto priemonė yra dviraSkatinamųjų stipendijų nėra skiriama daug, o jų dydį nustato kiekviena aukštoji mokykla atskirai. Dėl stipendijos, žinoma, tis. Kai kurie tai supranta tik pabaigę universitetus.


SPORTAS

11

KU sportininkų pasiekimai

DOC. DR. GENOVAITĖ AVIŽONIENĖ

Imtynės Stambule (Turkija) vykusiose pasaulio imtynių čempionato laisvųjų imtynių varžybose Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto ketvirto kurso studentas Šarūnas Jurčys (svorio kategorija iki 55 kg), pirmojoje kovoje įveikęs Čado atstovą Helą Herę (Hel Here), bet aštuntfinalyje pralaimėjęs kubiečiui Frankui Čanizui Markesui (Frank Chanizo Marquez), užėmė keturioliktą vietą. Šioje svorio kategorijoje kovojo 45 imtynininkai. 1–6 vietas kiekvienoje svorio kategorijoje užėmę sportininkai pelnė kelialapius į 2012 metų Londono olimpines žaidynes. Po pasaulio čempionato Turkijoje Šarūnas Jurčys dalyvavo Izraelyje vykusiame tarptautiniame laisvųjų imtynių turnyre, skirtame Izraelio sportininkams, žuvusiems nuo teroristų 1972 metais per Miuncheno olimpines žaidynes atminti, ir ten iškovojo sidabro medalį. Turnyre kovojo 112 atletų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Izraelio, Latvijos, Slovakijos, Vokietijos ir Lietuvos. Karatė kiokušin Lietuvos sostinėje vyko karatė kiokušin Europos jaunimo čempionatas, kuriame rungtyniavo 212 sportininkų iš 25 Europos karatė rinktinių. KU kūno kultūros ir sporto pedagogikos pirmo kurso studentas Arnoldas Stanius užėmė 5–8 vietą. Jis laimėjo dvi kovas, o trečioje negalėjo dalyvauti, nes patyrė traumą. „Arnoldas atskleidė stulbinantį charakterį. Per antrosios kovos pratęsimą jam lūžo kojos nykštys, tačiau šlubčiodamas jis dar sugebėjo įveikti varžovą iš Belgijos ir patekti į ketvirtfinalį“, – auklėtinį gyrė Lukas Kubilius. Dėl traumos gydytojas A. Staniui neleido kovoti ketvirtfinalyje. Jis buvo realus pretendentas laimėti medalį. Kuršėnuose vyko Lietuvos karatė kiokušin jaunimo čempionatas. Jame sportininkai varžėsi ne tik dėl prizų, bet ir dėl kelialapių į Europos karatė kiokušin jaunimo (studentų) čempionatą, kuris gruodžio 2–3 dienomis vyks Vroclave (Lenkija). Svorio kategorijoje daugiau nei 85 kg čempionu tapo KU Jūrų technikos fakulteto studentas Egidijus Stanaitis, po atkaklių ir įnirtingų kovų įveikęs visus savo varžovus. Čempionato bronzos medaliu pasipuošė KU SMF ekonomiką studijuojan-

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO SPORTO KLUBAS KVIEČIA SPORTUOTI Dėl treniruočių kreiptis: STALO TENISAS: Simonas Gedvilas, tel. 8 605 27 892 TINKLINIS: merginos, vaikinai Oksana Jolkina, tel. 8 684 02 387 KREPŠINIS: merginos, vaikinai Daiva Drungilienė, tel. 8 657 97 228 FUTBOLAS: Marius Komovas, tel. 8 687 27 433 AKADEMINIS IRKLAVIMAS: Tadas Katliorius, tel. 8 681 20 150 Kitų sporto šakų sportininkus, įstojusius į pirmą kursą, prašome registruotis tel. 8 698 00 517 arba el. p. genovaite.avizoniene@vlvk.lt

Imtynininkas Š. Jurčys Izraelyje iškovojo sidabro medalį. KU Sporto klubo nuotr.

tis Tomas Struopus (svorio kategorija – 85 kg). Krepšinis Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas Rimantas Cibauskas krepšininkus, trenerius ir visą akademinę bendruomenę sveikina su 14-ojo LSKL sezono startu. Pirmose varžybose KU krepšininkai namuose be didesnio vargo 20 taškų skirtumu (79:59) palaužė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentus. Prie KU ekipos pergalės daugiausiai prisidėjo Mindaugas Norvaiša, pelnęs 16 taškų. 12 tšk. pridėjo Julius Kazakauskas, 11 tšk. – Modestas Kumpys. Kitose rungtynėse Klaipėdos universiteto krepšininkai 84:81 pralaimėjo Lietuvos kūno kultūros akademijos studentams.


12 Pedagogų iš Turkijos vizitas Menų fakultete DOC. JŪRATĖ KAROSAITĖ

Gražus kūrybinis bendradarbiavimas sieja Klaipėdos universiteto Menų fakultetą ir Cukurovo universiteto Valstybinę konservatoriją Adanoje (Turkija). Pasirašius „Erasmus“ mobilumo sutartį, nuo 2005 metų šeši Cukurovo universiteto pedagogai viešėjo KU Menų fakultete, o aštuoni MF pedagogai dėstė, skaitė viešas paskaitas ir koncertavo Turkijoje. Per šį laikotarpį net devyniolika turkų studentų studijavo KU Menų fakultete, o penkiolika jų 2006–2008 m. dalyvavo tarptautiniame „Erasmus“ intensyvių studijų projekte „Mustufe“. Šių metų rugsėjo 11–17 dienomis KU Menų fakultete lankėsi keturi pedagogai iš Adanos: Cukurovo universiteto Valstybinės konservatorijos direktorius prof. dr. Ahmet Hilmi Yucel, operos režisierė doc. Vania Batchvarova, dainininkas doc. dr. Mustafa Bayik ir choro vadovas Oguz Ozturk. Turkų pedagogų viešnagė buvo itin sėkminga. Doc. dr. Mustafa Bayik MF Koncertų salėje skaitė paskaitą studentams ir dėstytojams apie turkų operos kelią. Akompanuojant doc. Vaniai Batchvarovai, jis atliko ir keletą turkų kompozitorių vokalinių kūrinių. Pedagogai iš Adanos diskutavo su kolegomis iš KU MF studijų programų ir studentų rengimo klausimais, lankėsi Dainavimo katedros individualiuose užsiėmimuose, klausėsi choro studijos repeticijos, susižavėję stebėjo sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ pasirodymą. Vizito KU metu Cukurovo universiteto Valstybinė konservatorija užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru. 2012 m. pavasarį dviem turkų

Anot muzikantų iš Turkijos, maloniausias ir kūrybingiausias bendradarbiavimas juos sieja su Klaipėda. MF nuotr.

studentams Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras suteiks galimybę debiutuoti G. Verdi operoje „Traviata“ atliekant pagrindinius Violetos ir Alfredo vaidmenis. Atsisveikindamas konservatorijos direktorius prof. dr. Ahmet Hilmi Yucel sakė, kad turkų studentai ir dėstytojai nekantriai lauks kito vizito į Klaipėdą: nepaisant to, kad Cukurovo universiteto Valstybinė konservatorija Adanoje yra pasirašiusi daug „Erasmus“ mobilumo sutarčių su įvairių šalių aukštosiomis muzikos mokyklomis, tačiau maloniausias, šilčiausias ir kūrybingiausias bendradarbiavimas juos sieja su KU Menų fakultetu.

Klaipėdos universitete lankėsi naujasis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matiasas Miulmenštėdtas (Matthias Mülmenstädt) su žmona. Ambasadorius domėjosi Klaipėdos universiteto istorija, studijomis, mokslinių tyrimų sritimis. Vokietijos ambasadoriui Klaipėdos universitete buvo aprodytas Studentų miestelis, Pedagogikos fakultetas, kur anksčiau veikė Karališkoji mokytojų seminarija, KU Menų fakultetas. Vokietijos ambasadorius Matiasas Miulmenštėdtas šias pareigas eina antrą mėnesį.

Klaipėdos universitete lankėsi svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų: Jonathanas Bergeris, JAV ambasadorės patarėjas kultūrai, švietimui ir žiniasklaidai, ir Steve‘as Feinbergas iš Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone. Atvyko ir Markas Zingeris, Vilniaus valstybinio žydų Gaono muziejaus direktorius. Svečiai su KU rektoriumi prof. habil. dr. Vladu Žulkumi ir Istorijos katedros vedėju prof. Vygantu Vareikiu aptarė holokausto temą. Šiuo metu vyksta mokymai universitetų dėstytojams Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Vasaros viduryje Menų fakulteto dekanas, Liaudies muzikos katedros vedėjas, profesorius VYTAUTAS TETENSKAS šventė garbingą 60-ties metų jubiliejų. Nuoširdžiai sveikiname jubiliatą, linkime neišsenkančios kūrybinės energijos, puikios sveikatos, svarbių laimėjimų ir brandžių darbų mūsų Fakulteto, Universiteto ir Lietuvos labui. Menų fakulteto bendruomenė

Kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi! Kad visad pavyktų pradėti darbai! Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi! Draugams atviri būtų Jūsų namai! Jėgų – kad nestigtų! Širdies – kad neslėgtų! Kad visad ir viskas Jums būtų gerai! Šilčiausi sveikinimai prof. S. Idzelevičienei jubiliejaus proga nuo Sportinių šokių katedros


13 PROF. GERIULDAS ŽILIUKAS

Slaugos katedrai – 10 metų

Šiais metais Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto (SvMF) Slaugos katedrai nuo įkūrimo pradžios sukanka 10 metų. Pagrindinis katedros studijų tikslas išlieka Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai parengti aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo slaugytojus. Slaugos katedros dešimtmečio proga buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Slaugos mokslas ir menas: pagrindiniai aspektai“. Konferencijos metu veikė akušerijos problemų, klinikinių slaugos aspektų, slaugos vadybos, metodologinių ir etikos, slaugos mokymo klausimų sekcijos. Slaugos mokslo plėtros kryptys atitinka ES sveikatos mokslinių tyrimų prioritetus ir Lietuvos slaugos mokslo plėtotę. Kalbant apie slaugos praktiką reikia pabrėžti, kad slaugytojų veikloje pradėjo dominuoti sveikatos išsaugojimo ir ugdymo tikslai. Slaugos specialistas pagal profesinės kvalifikacijos ir veiklos srities poreikius įgyja vis daugiau ne tik profesinių įgūdžių, bet ir psichologinių, socialinių, pedagoginių ir vadybos žinių. Žvelgiant į perspektyvą ir ją siejant su katedros veikla, pasakytina, kad pokyčiai tiek slaugos moksle, tiek ir slaugos praktikoje vis dėlto yra būtini. LR Mokslo ir studijų įstatyme išlieka nuostata, kad šalies universitetuose turėtų būti steigiama slaugos mokslo doktorantūra, teikiami mokslo laipsniai ir žymima diplomuose. Slaugos, kaip ir kitų profesijų, magistro laipsnį teikia tik universitetai. Problema yra ta, kad Lietuvos mokslo politika nėra orientuota į ES mokslinių tyrimų kryp-

Siekiama, kad būtų steigiama slaugos mokslo doktorantūra. A. Pelakausko nuotr.

tis, susijusias su biomedicinos mokslo srities, tokių sveikatos mokslų krypčių, kaip visuomenės sveikata ir slauga, plėtra. Nepakankamai kreipiamas dėmesys į sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo mokslinius tyrimus, kurie yra vienos iš trijų ES 7BP (Bendrosios programos) pagrindinių krypčių. Tačiau problemos yra sprendžiamos. Šiuo metu Slaugos katedros darbuotojai Natalja Istomina, Vilma Aleksandrovienė ir Indrė Brasaitė vykdo tarptautinį plėtros projektą „COHAB“. Projektas naudingas Klaipėdos universitetui, nes jo esmė yra dėstytojų ir studentų ryšių užmezgimas, aukštojo mokslo koordinavimas ir integravimas į darbo rinką Pietų Baltijos regione. Vienas iš projekto tikslų – įrengti aukštos technologijos mokymo klasę ir tam numatyta skirti 20 000 eurų iš projekto lėšų.

Okeanografai – jau 10 metų kartu su Jumis! TOMA MINGĖLAITĖ

Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Geofizinių mokslų katedra organizavo renginių ciklą „Okeanografija Jums“, skirtą Geofizinių mokslų katedros įkūrimo 10-mečiui paminėti. Rugsėjo pabaigoje vyko tarptautiniai kursai „Krantų aplinkosauga, prevencijos metodai“, kuriuose paskaitas skaitė žinomiausi okeanologijos mokslininkai, atstovaujantys visoms Baltijos šalims. Rugsėjo 19 dieną vyko konferencija „Okeanografija Jums“: visą dieną veikė Gamtos muziejaus ekspozicijų paroda, universiteto Studentų miestelyje šurmuliavo smagūs ir šmaikštūs studentų pasirodymai, laive „Venus“ buvo surengta nuotaikinga šventinė popietė „Gintarinis spindesys ir Jūros dvasia“. Renginiai buvo skirti visiems, mylintiems jūrą, okeanografiją, norintiems pasidalyti patirtimi ir prisiminimais apie dienas, praleistas kartu. Buvęs studentas Edvardas Valaitis: Jei mes gyvenimą ir mokslą palygintumėm su vandenynu, galėtumėm sakyti, kad studentai, pasirinkę mokslą – maži lašeliai, iš kurių formuojasi upokšniai ir upeliai. Laikui bėgant jie tobulėja ir tampa srauniom galingom upėm, bet ne be katedros dėstytojų ir specialistų pagalbos: jie lyg krantai ir reljefas padeda tekėti vandenyno akvatorijos linkme. Katedrai aš linkiu daug ir nesibaigiančių LAŠELIŲ, kuo daugiau sraunių UPELIŲ, stiprių ir patikimų KRANTŲ ir kuo ilgiau gyvuoti OKEANUI. Lekt. dr. Martynas Bučas: Katedrai linkiu išlaikyti gerą atmosferą, įsigyti naujos įrangos ir turėti gerų studentų!


14 Klaipėdos universiteto istorikų ir archeologų vasaros darbai DOC. DR. SILVA POCYTĖ, INDRĖ ŠIMKUTĖ

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) istorikai drauge su istorijos studentais bakalaurais ir magistrantais šiais metais tęsė Klaipėdos krašto kultūrinio, konfesinio ir kalbinio paveldo fiksavimo darbus senosiose Klaipėdos krašto kapinėse.

Archeologų surinkta medžiaga liudija apie buvusius glaudžius Vakarų Lietuvos kontaktus su Prūsija. A. Baublio nuotr.

Šiemet ekspedicijos vykdytos Šilutės rajone esančiose senosiose liuteronų kapinėse, kuriose identifikuota virš 1000 kapaviečių su išlikusiais antkapiniais paminklais, kaltiniais,

LINA MOTUZIENĖ

lietais kryžiais, stelomis ar antkapinių paminklų liekanomis. Ypač vertingi užfiksuoti įrašai, liudijantys Klaipėdos krašto žmonių, šeimų istorijas, regiono protestantišką kultūrą, lietuvių ir vokiečių kalbų vartojimo tradiciją. Gauti duomenys papildys kuriamą BRIAI konfesinio paveldo duomenų bazę, kuria gali naudotis įvairių sričių mokslininkai ir studentai, tyrinėjantys krašto kultūrą ir istoriją. Šias konfesinio paveldo fiksavimo ekspedicijas iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. BRIAI archeologai vasarą įvairiose Vakarų Lietuvos vietovėse vykdė ir archeologinius tyrimus. Įdomių ir netikėtų radinių rasta Švėkšnos miestelyje, kuriame pavyko užfiksuoti trijų skirtingų laikotarpių užstatymų horizontus: XX, XIX ir XVIII amžių pastatų pamatus. Rasta daug prūsiškų monetų, daugiausia datuojamų XVIII a. viduriu–antrąja puse, buitinės keramikos šukių, statybinės keramikos fragmentų, gyvūnų kaulų, stiklo dirbinių fragmentų (daugiausia vitražinis langų stiklas). Taip pat rasta sagų, metalo atraižėlių, antpirščių, adatėlių, karoliukų, pakabukų ir pan. Surinkta keli tūkstančiai radinių. Daugiausia radinių archeologai „išsėmė“ iš dviejų įspūdingo dydžio duobių. Vienos jos gylis – net 3,3 m. Šioje duobėje buvo rastos po gaisro sumestos šiukšlės. Didžiąją duobės radinių dalį sudarė raudonos plytos, čerpės, gausu dubeninių koklių fragmentų, rasta audinių. Bus suklijuotas ne vienas keramikinis indas. Visa surinkta medžiaga rodo šiame pasienio miestelyje buvus intensyvų ūkinį ir kultūrinį gyvenimą, prekybinius kontaktus su Prūsija.

Adalbertui Bezzenbergeriui skirtas mokslinis seminaras Neringoje

Rugsėjo 9–10 dienomis Neringoje tarptautinių akademinių renginių ciklo „Rhesianum“ kontekste vyko tarptautinis mokslinis seminaras „A. Bezzenbergeris – etnografas ir akademinės baltistikos pradininkas“, kurio tikslas – analizuoti Prūsų Lietuvos bei Kuršių nerijos istorijos, kalbinės ir etninės tradicijos problemas, akcentuojant Rytų Prūsijos kultūros ir mokslo veikėjų vaidmenį. Šiame seminare pranešėjai fokusavo dėmesį į Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, universalaus mokslininko (domėjosi kalbotyra, etnografija, istorija, archeologija) veiklą. Seminaras sumanytas siekiant paminėti 160-ąsias A. Bezzenbergerio gimimo metines, akcentuojant jo mokslinį interesą Kuršių nerijoje: daugiau kaip 40 metų mokslininkas vasarodavo Juodkrantėje, turėjo čia vasarnamį, kaupė turtingą Kuršių nerijos gyventojų kalbinę, etnografinę bei archeologinę medžiagą ir ją publikavo 1889 m. leidinyje „Die Kurische Nehrung und Ihre Bewohner“ („Kuršių nerija ir jos gyventojai“). Į seminarą, siekiant tarpdisciplininio diskurso analizuojant regiono istorijos ir kalbotyros problemas, buvo pakviesta kalbotyrininkų, istorikų, archeologų ir etnologų iš Lietuvos, Čekijos, Vokietijos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities). Tarptautinis seminaras „A. Bezzenbergeris – etnografas ir akademinės baltistikos pradininkas“ suteikė erdvę diskusijoms apie regiono kultūros raidos problemas, akcentuojant baltistikos mokslo svarbą XIX amžiaus pabaigoje ne tik šiam

regionui, bet ir visai Europai. A. Bezzenbergeriui skirtą mokslinį seminarą organizavo Liudviko Rėzos kultūros centras ir rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, tarpininkaujant Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvių kalbos institutui ir Thomo Manno kultūros centrui Nidoje. Renginį rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas ir Neringos savivaldybė.

KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresn. mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. A. Mikalauskienės nuotr.


15 KLAIPĖDOS UNIVERSITETO TARYBA SKELBIA VIEŠĄJĮ KONKURSĄ EITI REKTORIAUS PAREIGAS

Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimai organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140) ir Klaipėdos universiteto statutu (Žin., 2010, Nr. 79-4057). Rektorių viešojo konkurso būdu renka ir skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ (Žin., 2011, Nr. 61-2908) sudaryta Klaipėdos universiteto Taryba, vadovaudamasi Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašu. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas. Asmuo, pretenduojantis užimti rektoriaus pareigas, turi turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, mokėti valstybinę kalbą. Rektoriaus funkcijos nurodytos Klaipėdos universiteto statute. Pretendentai privalo pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį, pedagoginę ir vadybinę patirtį, savo gyvenimo aprašymą, savo suformuluotą universiteto

viziją ir veiklos gaires penkerių metų laikotarpiui. Pretendentas gali pateikti taip pat ir kitus dokumentus ir duomenis, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti, nurodyti savo kontaktinius duomenis. Dokumentai pateikiami popierine forma ir el. laikmena PDF formatu. Pretendentų konkursui pateikiamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro arba institucijos, įgaliotos tvirtinti dokumentus. Dokumentai priimami nuo 2011 m. spalio 17 d. 9 val. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. Dokumentus Personalo skyriui galima įteikti asmeniškai arba išsiųsti registruotu laišku, kuris turi būti gautas iki dokumentų pateikimo termino pabaigos. Dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, ant jo nurodžius: „Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo konkursui. Klaipėdos universitetas, Personalo skyrius, Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda“. Su Klaipėdos universiteto statutu, rektoriaus rinkimo tvarkos aprašu ir kita dominančia informacija galima susipažinti Klaipėdos universiteto tinklalapyje www.ku.lt

Fotografijų konkursas „MANO STUDIJŲ MIESTAS“ Šiaulių universiteto Ryšių su visuomene tarnyba ir Klaipėdos universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius skelbia fotografijų konkursą „MANO STUDIJŲ MIESTAS“. Konkursas vyks nuo 2011 11 01 iki 2012 04 30. Konkurse kviečiami dalyvauti Klaipėdos ir Šiaulių universitetų visų studijų pakopų studentai. Atsiųstos fotografijos bus nuolat dedamos į specialią konkursui skirtą svetainę. Pasibaigus konkursui numatoma surengti įdomiausių fotografijų parodą, kuri nuo 2012 metų gegužės mėnesio bus eksponuojama Šiaulių ir Klaipėdos universitetuose, įvairiose Lietuvos mokyklose, bibliotekose. Numatoma išleisti specialius konkursą ir parodą viešinančius plakatus, kurie bus išplatinti Šiauliuose ir Klaipėdoje. Konkursą ir parodą viešinančios publikacijos bus skelbiamos regioniniuose ir respublikiniuose laikraščiuose, interneto portaluose. Geriausių darbų autoriams bus įteikti specialūs prizai. Nuotraukas siųsti: irvs@ku.lt

GINAMOS DAKTARO DISERTACIJOS 2011 m. spalio 28 d. 12 val. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto 220 a. (S. Nėries g. 5, Klaipėda) bus ginama Astos Šarkauskienės edukologijos mokslo krypties daktaro disertacija „Jaunųjų paauglių prigimtinių fizinių galių neformalusis ugdymas mokykloje“. Mokslinė vadovė: prof. habil. dr. Eugenija Adaškevičienė (Klaipėdos universitetas). Edukologijos mokslo krypties gynimo taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Povilas Karoblis (Vilniaus pedagoginis universitetas); nariai: prof. habil. dr. Algirdas Čepulėnas (Lietuvos kūno kultūros akademija); prof. dr. Audronius Vilkas (Vilniaus pedagoginis universitetas); doc. dr. Vanda Kavaliauskienė (Klaipėdos universitetas); doc. dr. Dalia Kiliuvienė (Klaipėdos universitetas). Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Albertas Skurvydas (Lietuvos kūno kultūros akademija); prof. habil. dr. Ona Tijūnėlienė (Klaipėdos universitetas).

*** 2011 m. spalio 28 d. 13 val. Klaipėdos universiteto Auloje (VI korpusas, Herkaus Manto g. 84, Klaipėda) bus ginama Artūro Svarausko istorijos mokslo krypties daktaro disertacija „Krikščioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respublikoje 1918– 1940 m.“ Mokslinis vadovas: dr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas). Istorijos mokslo krypties gynimo taryba: pirmininkas – prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas); nariai: dr. Algimantas Kasparavičius (Lietuvos istorijos institutas); doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas); dr. Vladas Sirutavičius (Lietuvos istorijos institutas); doc. dr. Arūnas Streikus (Vilniaus universitetas). Oficialieji oponentai: dr. Regina Laukaitytė (Lietuvos istorijos institutas); prof. habil. dr. Liudas Truska (Vilniaus pedagoginis universitetas).


16

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS ISSN 2029-5545 Tiražas 2000 egz. www.ku.lt

Redakcija: Herkaus Manto g. 84 LT-92294, Klaipėda Tel.: (8-46) 398 985 El.paštas: laikrastis@ku.lt

Leidėjas Klaipėdos universitetas. Spausdino UAB “Druka”, Mainų g. 5, Klaipėda Tel.: (8-46) 380 458

Redakcijos ir straipsnių autorių nuomonės nebūtinai sutampa.

Redaktorė: Edita Vaškaitytė Korektorė: Aušra Lemberger Korespondentės: E. Jurevičiūtė, U. Milkintaitė, I. Tumėnaitė, R. Juozapaitytė, I. Augytė, V. Butkutė Maketuotojas - fotografas: Andrius Pelakauskas


Klaipėdos universiteto laikraštis 2011 spalis