Page 1

2018 lapkričio 17 d. Nr. 44 (434)

INGRIDA ŠIMONYTĖ

Visiems pataikaujantys „nepriklausomi“ kandidatai labiausiai yra nepriklausomi nuo savo pažiūrų ANDRIUS NAVICKAS Tarnaujanti lyderystė – būti visų žmonių pusėje

DAINIUS KREIVYS Apie Vilniaus tapatybę


TURINYS PIRMININKO ŽODIS

RINKIMAI

REGIONAI

7 ANDRIUS NAVICKAS. TARNAUJANTI LYDERYSTĖ – BŪTI VISŲ ŽMONIŲ PUSĖJE

AKTUALIJOS

Mindaugo Mikulėno nuotraukos

3

9 LINA RIMKIENĖ. VIEŠUMO GALIA ARBA MAŽOS SOCIALINIŲ TINKLŲ PERGALĖS

4 DEMOKRATIJOS ŠVENTĖS ATGARSIAI POKALBIS

10 IRUTĖ VARZIENĖ. INFORMACINIŲ LENTELIŲ SOVIETŲ KARIŲ KAPINĖSE (NE)SĖKMĖS ISTORIJA 10 JONAS KIETAVIČIUS. SUGEBĖJAU APSAUGOTI SAVE – APSAUGOSIU IR KITĄ 11 ANDRIUS BAUTRONIS. ŠILUVA – RELIGINIO TURIZMO CENTRAS

DOVYDAS BAJORAS. SĖKMĖS ISTORIJĄ KRETINGOJE KURIAME KETURIS ŠIMTUS METŲ

12

INGRIDA ŠIMONYTĖ. VISIEMS PATAIKAUJANTYS „NEPRIKLAUSOMI“ KANDIDATAI LABIAUSIAI YRA NEPRIKLAUSOMI NUO SAVO PAŽIŪRŲ 6

JAUNIMAS

ATJAUNĖJUSI SAVIVALDA – ĮMANOMA

13

ISSN 1822-2978 Tiražas 1000 egz. Leidinys išeina prieš TS-LKD Suvažiavimus, Sąskrydžius ir Tarybos posėdžius Redaktorius: Algirdas KAZLAUSKAS

14 DAINIUS KREIVYS. APIE VILNIAUS TAPATYBĘ 15 INDIANA GRIGIENĖ. VISUOMENINIŲ KOMITETŲ VEIKLA RINKĖJŲ LŪKESČIŲ NEPATEISINO VIDAUS POLITIKA 16 AUDRIS NARBUTAS. KAIP LANDSBERGIS PALUCKĄ ĮVEIKĖ BENDRUOMENĖ 18 PAMINĖTAS LPKTS 30-METIS

Kalbos redaktorė: Hermantė BRANDIŠAUSKAITĖ Viršelio nuotrauka Mindaugas MIKULĖNAS J. Jasinskio g. 17, 01111 Vilnius El. p.: algirdas.kazlauskas@tsajunga.lt

POLITINĖ REKLAMA bus apmokėta iš TS-LKD rinkimų sąskaitos. Užsakymo Nr. 39752


EPP nuotr.

MIELIEJI, pasibaigė pirmoji mūsų organizuota atvira demokratijos šventė. Tačiau nors viena šventė ir baigėsi, liūdėti nėra kada – prasideda kita. Tikrieji rinkimai, pirmieji mūšiai savivaldoje jau visai ne už kalnų. Jaučiu, kad visi jiems ruošiamės. Bet kol dar visi nepasinėrėme į rinkiminių darbų sūkurį, noriu pasidžiaugti tuo, ką pastaraisiais mėnesiais visi drauge pasiekėme. Apie konservatorių „Demokratijos šventę“ parašyta ir prikalbėta jau tikrai daug. Dar kartą įrodėme, jog valstiečių siekis sumalti visus į purvą, kad per rinkimus nebūtų įmanoma atskirti, kas yra kas, pavyks tik tuo atveju, jeigu malamieji nesipriešins. Ir kai kurie malamieji sutinka. Vienintelis būdas atsilaikyti prieš komisijų politiką ir antidemokratines tendencijas yra parodyti, kad galime būti kitokie. Esame gimę iš demokratijos dvasios, o ne Agrokoncerno trąšų. Pirmininkus jau tuoj

dešimtmetis kaip renkame visuotiniuose rinkimuose. Sąrašus reitinguojame, skyrių pirmininkus renkame taip pat visuotiniu būdu. Dabar žengėme dar toliau – į rinkimus pakvietėme ir tuos, kuriems ne vis vien. Džiaugiuosi matydamas, kaip Jūs kviestuosius svetingai priėmėte, o jie atėjo. Ne vienas kitas. Tūkstančiai tų, kuriems nesvetimos dešiniosios vertybės.

Labai džiaugiuosi sekretoriato komanda ir Aiste Gedviliene, Centrine Rinkimų komisija, rinkimų štabu, mūsų skyrių bendruomenėmis, dar kartą įrodžiusiomis, kad TS-LKD turi lyderių visoje Lietuvoje, visais savanoriais, ant kurių pečių kabėjo milžiniškas krūvis. Kiek kartų kartota – mes neturime VRK, todėl viską darome tik mūsų savanorių ir bendražygių jėgomis.

Maži ir dideli, gerbėjai ir... mažesni gerbėjai. Viena ponia piktinosi stovėdama eilėje, kad kas konservatoriams suteikė teisę rengti rinkimus? Kodėl negali tiesiog Vyriausioji rinkimų komisija jų organizuoti? Bet stovėjo eilėje toliau ir, matyt, balsavo.

Kaip niekad aiškiai po ilgo laiko matome, jog Lietuva pasiilgo tikros politikos, ne Seimo komisijėlių, bet diskusijos apie amžinuosius dalykus ir vertybes.

Kokias pamokas turime išmokti ateičiai? Pirmoji, kad šventę tikrai švęsime ir toliau. Mačiau mūsų partijos senolius, kuriems buvo nedrąsu iš pradžių apsiprasti su mintimi, kad ateis pašaliniai, nepažįstami ir spręs drauge. Bet matydami būrius jaunų (ir nebūtinai), bet nuoširdžiai įsitraukusių žmonių, ir mūsų senbuvių širdys ir šilo, ir tyliai džiaugėsi.

Džiaugiuosi, kad prie to prisidėjome. Ir dėkoju, kad prisidėjote ir Jūs.

GABRIELIUS LANDSBERGIS

TĖVYNĖS SĄJUNGOS - LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJOS PIRMININKAS


ATVIRŲ PIRMINIŲ TS-LKD KANDIDATO Į PREZIDENTUS RINKIMŲ REZULTATAI Bendras aktyvumas: 63% (20 859 iš 33 339) Partijos narių aktyvumas: 55% (8256 iš 15 080) Ne partijos narių aktyvumas: 69% (12 681 iš 18 259) INGRIDA ŠIMONYTĖ

Balsai Proc.

Balsai Proc.

BENDRAS:

4441 21.29%

16418 78.71%

20859 33339

Akmenė

15 29.41%

36 70.59%

51 110

Alytaus r.

65 25.10%

194 74.90%

259 519

Alytus

69 17.69%

321 82.31%

390 529

Anykščiai

40 29.41%

96 70.59%

136 292

Birštonas

9 16.98%

44 83.02%

53 75

Biržai

9

86

95 146

Druskininkai

13 13.00%

87 87.00%

100 166

Elektrėnai

16 15.69%

86 84.31%

102 161

Ignalina

3 13.04%

20 86.96%

23 55

Jonava

34 28.57%

85 71.43%

119 186

Joniškis

32 28.57%

80 71.43%

112 170

Jurbarkas

17 14.53%

100 85.47%

117 256

Kaišiadorys

26 28.57%

65 71.43%

91 180

Kalvarija

7

70

77 130

Kaunas

622 19.66%

2541 80.34%

3163 4857

Kauno r.

222 49.44%

227 50.56%

449 783

Kazlų Rūda

20 25.32%

59 74.68%

79 137

Kėdainiai

30 14.78%

173 85.22%

203 304

Kelmė

7

77

84 139

Klaipėda

319 34.38%

609 65.63%

928 1560

Klaipėdos r.

20 16.26%

103 83.74%

123 248

Kretinga

56 33.53%

111 66.47%

167 269

Kupiškis

17 13.28%

111 86.72%

128 221

Lazdijai

15

153

168 320

Marijampolė

88 28.30%

223 71.70%

311 459

Mažeikiai

56 25.00%

168 75.00%

224 332

Molėtai

31 24.41%

96 75.59%

127 198

Neringa

3 30.00% 7 70.00% 10 36

Pagėgiai

1

3.85%

25

96.15%

26 42

Pakruojis

42

41.18%

60

58.82%

102 208

Palanga

39 19.60%

160 80.40%

199 260

Panevėžio r.

18 20.22%

71 79.78%

89 155

Panevėžys

114 18.24%

511 81.76%

625 879

Pasvalys

39 19.50%

161 80.50%

200 411

Plungė

46 26.74%

126 73.26%

172 270

Prienai

19 22.35%

66 77.65%

85 259

Radviliškis

336 58.43%

239 41.57%

575 919

9.47%

9.09%

8.33%

8.93%

90.53%

90.91%

91.67%

91.07%

Balsavusių Bendras skaičius skaičius

Mindaugo Mikulėno nuotr.

VYGAUDAS UŠACKAS

DEMOKRATIJOS ŠVENTĖS ATGARSIAI „Demokratijos šventę“ galima būtų juokais pavadinti ir mėnesį su puse trukusiu ištisu demokratijos festivaliu. Rugsėjį prasidėjus Vygaudo Ušacko ir Ingridos Šimonytės kampanijoms, rinkimų kampaniją stabdyti nusprendus Žygimantui Pavilioniui ir kandidatuoti atsisakius kitiems skyrių iškeltiems keturiasdešimties sulaukusiems, spalis prabėgo itin kovingai. Kandidatų kampanijos buvo matomos visur: Facebook profilių viršeliuose, Laisvės TV kurtuose klipuose, mažesniųjų miestelių bibliotekose ar ant rėmėjų marškinėlių. Ir dar daug daug kur. Atskirai verta paminėti tiesiogiai transliuotus kandidatų debatus. Šie susilaukė įvairiausių vertinimų ir diskusijų dėl atskirų pasisakymų, dešimčių straipsnių nacionalinėje spaudoje ir dešimčių tūkstančių žiūrovų (o juk transliuota buvo tik internetu!). Kandidatai, jų pasisakymai ir programos rugsėjo-spalio mėnesiais prikaustė žiniasklaidos dėmesį. Juos gyrė ar kritikavo, rėmė ar ragino nepalaikyti įvairiausių sričių ekspertai, žurnalistai, visuomenininkai ir ištisos organizacijos. Susidomėjimas partijos rinkimais ir, žinoma, pačia partija pasijuto ne tik stebint viešąją erdvę – per pastaruosius du mėnesius TS-LKD smarkiai pradėjo pirmauti pagal mėgstamumą visuomenės apklausose, o į partiją pateikta ne viena dešimtis naujų stojimo paraiškų. AKTUALIJOS |4


Demokratijos šventę teigiamai įvertino, net ir politologai. Štai Mažvydas Jastramskis DELFI TV eteryje teigė: „Aš [Demokratijos šventę] vertinu kaip gana įdomų eksperimentą. Iš tikrųjų nėra tiek jau daug partijų Europoje apskritai, kurios rengia pirminius atvirus rinkimus. Ar tai prezidento, ar partijos lyderio. Tai yra daugiau kairiųjų partijų praktika ir konkrečiai – Prancūzijos ir Italijos valstybių. Buvo įdomu žiūrėti, aš manau, kad viskas pavyko gana sėkmingai. Aišku tas galutinis rezultatas 80 prieš 20, ne tai, kad jis yra kvestionuotinas, bet rodo, kad parama buvo triuškinanti vienam kandidatui. Iš kitos pusės, rinkimuose nebuvo, arba aš negirdėjau, kad būtų nors vienas kažkoks rimtesnis skundas, kad buvo kažkas ne taip ar neužskaityti biuleteniai ar įtartinų balsų ir pan. Tad šiuo požiūriu, kaip pirmą kartą, manau, konservatoriai susitvarkė pakankamai neblogai. Dar vienas trumpalaikėje perspektyvoje didžiulis pliusas buvo – apie ką mes kalbėjome pastarąsias porą savaičių? Apie konservatorių kandidatus į prezidentus.“ Na, o kaip po puikaus festivalio, kiek atsigavus, pradeda norėtis į jį sugrįžti dar ir dar. Tad, atsižvelgdami į šiojo sėkmę, laukime kitų demokratijos švenčių ir ateityje! TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo komunikacijos vadovas V yk int as VAITKEVIČIUS 5| AKTUALIJOS

Raseiniai

29 16.76%

144 83.24%

173 334

Rietavas

21 30.00%

49 70.00%

70 97

Rokiškis

45 28.13%

115 71.88%

160 257

Šakiai

46 28.57%

115 71.43%

161 250

Šalčininkai

4 50.00% 4 50.00% 8 13

Šiauliai

116 27.42%

307 72.58%

423 661

Šiaulių r.

20 24.10%

63 75.90%

83 186

Šilalė

94 30.32%

216 69.68%

310 500

Šilutė

26 17.45%

123 82.55%

149 263

Širvintos

18 32.73%

37 67.27%

55 133

Skuodas

283 85.76%

47 14.24%

330 471

Švenčionys

8 14.81%

46 85.19%

54 146

Tauragė

47 17.47%

222 82.53%

269 426

Telšiai

17 13.82%

106 86.18%

123 200

Trakai

24

125

149 224

Ukmergė

169 54.34%

142 45.66%

311 433

Utena

143 54.17%

121 45.83%

264 399

Varėna

17 12.23%

122 87.77%

139 200

Vilkaviškis

11 18.33%

49 81.67%

60 140

Vilniaus r.

23 22.33%

80 77.67%

103 207

Vilnius

736

9.97%

6649 90.03%

7385 11354

Visaginas

2

11.11%

16

18 30

Zarasai

18 20.69%

Vašingtonas

0 0.00% 4 100.00% 4 5

Londonas

9 100.00% 0 0.00% 9 23

16.11%

88.89%

69 79.31%

Kviečiame susipažinti su 2018 m. lapkričio 3-4 d. vykusio kandidatų sąrašo į EUROPOS PARL AMENTĄ reitingavimo rezultatais. Reitinguoti galėjo visi TS-LKD nariai.

Aistė Gedvilienė

660

Andrius Navickas

610

18

Saulius Pečeliūnas

584

Gintarė Narkevičiūtė

382

Gvidas Rutkauskas

312

Donatas Jankauskas

294

Rasa Duobaitė-Bumbulienė

285

Paulius Lukševičius

255

19

Liudas Mažylis

4113

21

Andrius Kubilius

3313

22

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 3108

23

Rasa Juknevičienė

3018

24

Audronius Ažubalis

2349

25

Laima Liucija Andrikienė

2231

26

Arvydas Anušauskas

2051

27

Kęstutis Masiulis

1922

28

Jurgis Razma

1812

29

2 3 4 5 6 7 8 9

Andrius Vyšniauskas

238

Andrius Tučkus

221

Arūnas Barbšys

190

Alfredas Jonuška

166

Ramūnas Kartenis

130

Ginter Harner

125

Emanuelis Zingeris

1539

30

Stasys Šedbaras

1199

31

Kazys Starkevičius

1104

32

Vilija Aleknaitė-Abramikienė

1018

33

Rimantas Jonas Dagys

976

34

Gintarė Skaistė

807

35

Andrius Kupčinskas

696

36

10 11

12

13

14 15 16

87 146

17

20 1

83.89%

Juozas Vaičiulis

117

Kęstutis Danielius Rimkevičius

99

Daiva Janavičienė

93

Sigitas Kudarauskas

90

Giedrius Skara

82

Vytautas Žerlauskas

55


Norėčiau pastebėti, kad skirtingai nei anksčiau, šįkart galimų kandidatų pavardės atkeliavo vien tik iš partijos grassroots (angl. eilinių partijos narių) – skyrių ir bendruomenių. Gal kam atrodo, kitaip, bet man atrodo, kad partija turi kaip tik savo kandidatą.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

Nors tai, ką kalbu, apie grėsmes demokratijai, pamatinėms vertybėms, ar pavojus mūsų viešajam sektoriui ir piliečių bendrabūviui, yra aktualu ir už kitas partijas balsuojantiems žmonėms, o Prezidentas privalo būti vienodai teisingas visų politinių pažiūrų piliečiams, partijos, o vėliau ir jai prijaučiančių žmonių parama man yra labai svarbi. Esu įsitikinusi, kad partijos yra demokratiją užtikrinantis institutas ir geresnių žmonija dar nesurado.

Ingrida Šimonytė

VISIEMS PATAIKAUJANTYS „NEPRIKLAUSOMI“ KANDIDATAI LABIAUSIAI YRA NEPRIKLAUSOMI NUO SAVO PAŽIŪRŲ

Apie nepartinius darinius ir kandidatus, visuomeninio kontrakto stoką ir Lietuvos sąjungininkų pasisakymus savo mintimis dalinosi TS-LKD kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Įvyko pirmieji atviri pirminiai rinkimai TS-LKD ir Lietuvos istorijoje. Politologai, nors juos vertina teigiamai, vis pabrėžia, jog konservatoriai ir vėl neturės partinio kandidato. Maža to, vienas iš kandidatų, G. Nausėda, nuolat kartoja apie savo nepartiškumą, tarsi vieną iš pliusų. Įdomu, kodėl žmonės sureikšmina partinę priklausomybę?

Visi vienadieniai dariniai, komitetai, visiems pataikaujantys „nepriklausomi“ kandidatai labiausiai yra nepriklausomi nuo savo pažiūrų. Tai yra pavojinga, tokių darinių ar jų atstovų tikriems įsitikinimams nustatyti žmonės turi skirti daug daugiau laiko ir dėmesio, o ne vien džiaugtis, kad tai nėra „partiniai“. Žinia, partijos padarė daug, kad atbaidytų nuo saves politiškai aktyvius žmones ir ne tik Lietuvoje. Kažkuria prasme prie to prisidėjo anksčiau labai aiškių buvusių ideologinių skirčių nykimas ir orientacija į vidutinį rinkėją. Tačiau tai tik sako, kad partijoms reikia irgi keisti ir reaguoti į besikeičiančius visuomeninius santykius siūlant savo sprendimus. Antraip erdvę užpildys „greitų ir paprastų“ sprendimų ieškotojai, nors žinome, kad tokie sprendimai paprastai būna dar ir klaidingi. Daugelyje komentarų esate minėjusi, jog viena pagrindinių Lietuvos problemų yra vadinamojo visuomeninio kontrakto stoka. Kaip ši problema susiformavo ir kaip ją derėtų pradėti spręsti? Ši problema susiformavo per visą atkurtos Nepriklausomybės trisdešimtmetį, o jos pagrindinė priežastis yra labai skurdus politinis diskursas. Nors daug buvo postringauta apie švedišką ekonomikos modelį, realybėje vedini vadinamojo Vašingtono konsensuso kūrėme rinkos ekonomiką, tačiau visus jo siūlomus sprendimus perėmėme iš esmės nekritiškai, daug nediskutuodami. Tokiu būdu viena koja tarsi pažengėme į amerikietiškos sampratos pusę – maža valstybė, privatu viskas, iki monopolijų. Kartu grįždami į europietiškų valstybių šeimą ėmėme dairytis į tenykščio visuomeninio kontrakto mastus, kurie yra visiškai kitokie.

Nuo to laiko politikai ėmė bandyti eiti priešingomis kryptimis vienu metu: žadėdami ir mažus mokesčius, ir amžiną išganymą įvairių viešųjų paslaugų, išmokų pavidalu. Kurį laiką tai maskavo auganti ekonomika, kuri leisdavo ir tebeleidžia kažkiek gerinti žmonių gerovę nominaliai. Tačiau žmogus yra toks sutvėrimas, kad jam svarbu ir kaip jis jaučiasi kitų atžvilgiu, be to, tokia politika niekaip negalėjo užtikrinti viešųjų paslaugų kokybės. Todėl pastaruoju laiku ypač apsinuogino šios problemos, kai padėtimi nepatenkinti nei tie, kurie paslaugas teikia, nei tie, kurie vartoja, o valdžia į visus klausimus turi tik tą patį stereotipinį atsakymą apie tai, kad pabers kažkiek papildomų eurų iš augančios ekonomikos aruodo. Klimpstam vis giliau ir todėl jau seniai pribrendo laikas apsibrėžti save iš naujo ar apskritai pirmą kartą, nes niekas niekada net nebandė to daryti, tik atsimušinėjo iš esmės bereikšme gerovės valstybės samprata. Vietoje to, valdžia eilinį kartą sumažino mokesčių už reikšmingą sumą, tuo sumažino galimybes spręsti viešųjų paslaugų kokybės problemas, o besipiktinantiems atšauna, kad „dvidešimt eurų irgi pinigai“. A. Merkel, nepaisant ES sąjungininkų iš Rytų Europos raginimų, nestabdo Europos vienybę skaldančio Nord Stream 2 projekto. Praeitą savaitę E. Macronas interviu teigė, jog reikia tikros ES kariuomenės, kuri galėtų apginti europiečius nuo priešų (tame tarpe ir JAV). Kaip vertinate tokius mūsų ES partnerių veiksmus/kalbas? Kokia turėtų būti Lietuvos pozicija šiais klausimais? Dėl Nord Streamo pozicija ne kartą yra išsakyta ir tai pačiai Vokietijai ir manau, kad kitokia ji negali būti – galima tik apgailestauti, kad vis dar yra erdvės manymui apie kažkokį just business (angl. tiesiog verslas) su Rusija. Dėl ES kariuomenės irgi – pozicija, kad bet kokie glaudesnio bendradarbiavimo veiksmai karinėje srityje ES (kuriems erdvės tikrai yra) negali dubliuoti NATO, yra labai aiški ir nuosekli. Lietuvos saugumui labai svarbi stipri NATO ir tvirta JAV lyderystė.

Esami laikai tuo ir neįprasti, kad itin dažnai tenka vertinti ne tik tai, ką atskiri politikai sako, bet ir lyginti tai su jų veiksmais, kurie būna gerokai turiningesni. Tokioje aplinkoje naviguoti sunkiau, bet reikia tai priimti kaip faktą. Interviu parengė Algirdas KAZLAUSKAS POKALBIS |6


T

S-LKD labai rimtai ruošiasi kitų metų rinkimų maratonui. Džiugina, jog pasiruošimo darbus pradėjome anksti, dirbame nuosekliai ir aiškiai žinodami, ko siekiame. Pirmoji politinė repeticija – rinkimai Zanavykų apygardoje – buvo labai sėkminga. Taip pat lūkesčius pranoko pirminiai Prezidento rinkimai, kurie ilgam laikui prikaustė populiariausių žiniasklaidos priemonių dėmesį prie mūsų partijos vidinių sprendimų. Tai buvo tikrai pavykusi Demokratijos šventė.

Tarnaujanti lyderystė – būti visų žmonių pusėje

Dabar mūsų visų laukia itin didelis išbandymas – Savivaldos rinkimai. Su kokia žinia mes į juos žengiame? BŪTI VISŲ ŽMONIŲ PARTIJA

Mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, per pastaruosius 25-erius metus ne kartą įrodėme, kad esame Tėvynės pusėje, sugebame imtis atsakomybės kritinėse situacijoje, drąsiai kovojame už Lietuvos interesus, nenuolaidžiaudami potencialiam agresoriui. Per beveik tris Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva, kaip valstybė, pasiekė labai daug. Deja, jau kuris laikas esame įstrigę neapibrėžtume, nes politinei valdžiai trūksta strateginio mąstymo ir politinės valios, aiškios krypties, nes vis labiau plečiasi praraja tarp valdžios ir žmonių perspektyvų. Šioje situacijoje mes norime tvirtai ir aiškiai pasakyti, kad esame ir visada būsime laisvę branginančių, neabejingų žmonių pusėje. Mes klausomės ir girdime apie kasdienius žmonių rūpesčius, problemas bei neišnaudotas galimybes. Atsinaujinome, keitėmės, mokėmės iš praeities klaidų, nes norime būti ne savyje užsisklendusios valdžios, bet visų žmonių partija. DIDŽIULIŲ GALIMYBIŲ LIETUVA

Mes matome ne tik sudėtingas dabarties problemas, kurias esame pasiryžę spręsti, bet ir didžiules Lietuvos galimybes. Mūsų tikslas – pasiekti, kad bet kuris Lietuvos žmogus, ar gyventų didmiestyje, ar nedideliame miestelyje, ar kaime, jaustų, kad 7| RINKIMAI

panaudoti turimus talentus, visavertiškai išskleisti bendruomeninį pradą. ŽMONĖMS TARNAUJANČIOS SAVIVALDYBĖS

Savivaldybė – tai iš mūsų šeimų, bendruomenių išauganti viešųjų reikalų tvarkymo institucija. Stipri, žmonėms tarnaujanti savivaldybė sugeba sutelkti, greitai ir atsakingai spręsti problemas bei atverti naujas perspektyvas. Deja, neretai vietos valdžia piktnaudžiauja jai suteiktu žmonių pasitikėjimu, nustoja rūpintis bendruoju gėriu. Turime daug talento ir neišnaudoto potencialo, esame darbšti ir atkakliai tikslo siekianti tauta, tikrai galime ištrūkti iš korupcijos ir skurdžios kasdienybės pelkės. Pradėkime nuo artimiausios aplinkos – nuo žmonėms tarnaujančios savivaldos. Įsipareigojame, jog būsime nepakantų bet kurioms politinės korupcijos apraiškoms, greitai ir principingai reaguosime, jei kuris nors mūsų partijos narys pasitrauks iš bendrojo gėrio kūrimo kelio.

ANDRIUS NAVICKAS gyvena europietiškoje valstybėje, kuri sugeba visiems garantuoti europietišką gerovę. Niekada nebuvome populistai, kurie neatsakingai beria pažadus, bando suvilioti skambiais, bet realiai neveiksmingais sprendimais. Puikiai suprantame, kad europietiškų gerovės sąlygų sukūrimas kiekvienoje savivaldybėje įmanomas tik tada, kai sugebame kalbėtis, sutarti ir darbuotis kartu. Europietiškos gerovės įtvirtinimas jokiu būdu nereiškia pastangos standartizuoti žmonių gyvenimus. Tai siekis užtikrinti, kad kiekvienam žmogui būtų garantuotas bent jau minimalus gerovės standartas, būtinas oriam gyvenimui. Svarbu pabrėžti, jog kalbame ne apie skurdo ribą, už kurios žmogus apskritai nebegali išgyventi, bet apie gerovę, kai žmogus gali jaustis oriai, pasirūpinti savimi ir artimaisiais, kūrybiškai

Įsipareigojame veikti atvirai, skaidriai, įsiklausyti į skirtingas nuomones, konstruktyviai bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis taryboje. Iš anksto neatmetame bendro darbo galimybės su jokia politine jėga, tačiau esame tvirtai pasiryžę dalyvauti tik tose valdančiosiose koalicijoje, kurios siekia realiai tarnauti žmonėms. Labai vertiname demokratiją, todėl ir tose savivaldybėse, kur turėsime daugumą, sieksime įsiklausyti į opozicijos idėjas ir konstruktyviai bendradarbiauti su opozicija. Įsipareigojame dirbti gyventojams, o ne įvaizdžiui. Sieksime, kad mus reklamuotų geri sprendimai ir į bendrą gėrį nukreipti darbai, o ne užsakomieji straipsniai. Mums nepriimtina, kai politikai savinasi kitų pasiekimus ir žmonių problemas sprendžia propagandiniais straipsniais, o ne realiais darbais. Tikrai nebandysime diktuoti žmonėms, kurti perteklinius ribojimus, tačiau būsime stipri valdžia, sugebanti pasiekti, kad priimti sprendimai būtų įgyvendinami, jog visi būtų lygūs prieš įstatymą.


NUOSEKLIAI GERINTI VISŲ ŽMONIŲ GYVENIMĄ

Norime atkurti pasitikėjimą tarp vietinės valdžios ir piliečių, sutarti dėl to, kokią Lietuvą kartu kuriame. Tai pavyks tik tuomet, jei mūsų rinkimų šūkis – Mes Jūsų pusėje – taps kūnu per konkrečius mūsų darbus. Mums nepriimtina situaciją, kai formuojasi dvi ar daugiau lietuvų, su skirtingais gerovės standartais ir galimybėmis čia gyvenantiems žmonėms.

Europietiškos gerovės įtvirtinimas jokiu būdu nereiškia pastangos standartizuoti žmonių gyvenimus. Tai siekis užtikrinti, kad kiekvienam žmogui būtų garantuotas bent jau minimalus gerovės standartas, būtinas oriam gyvenimui. Svarbu pabrėžti, jog kalbame ne apie skurdo ribą, už kurios žmogus apskritai nebegali išgyventi, bet apie gerovę, kai žmogus gali jaustis oriai, pasirūpinti savimi ir artimaisiais, kūrybiškai panaudoti turimus talentus, visavertiškai išskleisti bendruomeninį pradą. Mes nesitaikstysime su tuo, kad dažnai valdžios pagalba ar net konstituciniai įsipareigojimai žmonėms tėra imituojami. Tvirtai pasisakome už savivaldos stiprinimą bei vietos bendruomenių įtraukimą į savivaldos lygmens problemų sprendimą. Kiekviename mieste, rajone tenka raguoti į unikalią situaciją ir kūrybingai siūlyti veiksmingus visų žmonių problemų sprendimo būdus. Jie įvardinti ir pagrįsti

mūsų programose kiekvienai savivaldybei. Tačiau taip pat norime įvardinti keletą bendrų siekių. a) Kiekvienam moksleiviui, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, privalo būti pasiūlyta kokybiška, visaverčio išsilavinimo galimybė. Tai yra konstitucinė valstybės pareiga, taip pat būtina sąlyga nė vienam moksleiviui nesijausti antrarūšiam. b) Kokybiškos medicinos paslaugos negali būti nedidelės dalies gyventojų privilegija, bet turi būti prieinamos kiekvienam žmogui. Todėl būtina investuoti į kvalifikuotų medikų išsaugojimą Lietuvoje, o pertvarkant sveikatos priežiūros tinklą privalu tartis su vietos žmonėms ir kartu ieškoti geriausio sprendimo. c) Kiekvienoje savivaldybėje privalo būti įgyvendinta reali pagalbos vaikus auginančiomis šeimoms sistema, kuri turi prasidėti nuo papildomos finansinės paramos, gimus vaikui, taip pat turi užtikrinti psichologinę, socialinę pagalbą tėvams, kuriant palankiausią vaikams augti aplinką. d) Neįgaliems žmonėms palankios aplinkos kūrimas visoje Lietuvoje. Tai turi būti griežta taisykle, vykdant bet kurį statybų projektą, miesto aikščių, parkų sutvarkymą, organizuojant viešojo transporto veiklą. e) Kokybiška pagalba į įvairias krizes patekusiems žmonėms, suteikianti galimybę grįžti į visavertį gyvenimą. Sudėtinė šios pagalbos dalis – veiksmingos prevencinės programos, nukreiptos prieš smurtą ir įvairų autodestruktyvų elgesį. f) Žmonių įtraukimas į miesto ar rajono valdymą. Esame pasiryžę tartis dėl prioritetų, strateginių sprendimų, padėsime išsiskleisti piliečių iniciatyvoms. g) Akivaizdu, kad europietiškos gerovės kūrimas labai priklauso taip pat ir nuo gebėjimo atrasti ir pritraukti investicijas į konkrečią savivaldybę. Mūsų politinė bendruomenė turi žinių ir kompetencijos padėti mūsų merams sėkmingai veikti šioje srityje.

VIETOJ APIBENDRINIMO

Kuo mūsų dabartinė žinia, įsipareigojimai yra pasikeitę, lyginant su partijos programa Savivaldybių rinkimams 2015 m.? Pasikeitė stilistika, akcentų dėliojimas, tačiau esmė liko ir tai labai svarbu. Nuoseklumas mus, kaip tvirtą pamatą ir stuburą turinčią partiją, skiria nuo vienadienių komitetų ar kitų politinių meteorų.

Kiekviename mieste, rajone tenka reaguoti į unikalią situaciją ir kūrybingai siūlyti veiksmingus visų žmonių problemų sprendimo būdus. Jie įvardinti ir pagrįsti mūsų programose kiekvienai savivaldybei. Tačiau taip pat norime įvardinti keletą bendrų siekių.

Prieš ketverius metus į bendrą programą įrašėme daugiau siūlymų, kaip dera spręsti problemas savivaldos lygmenyje. Šįsyk daugiau akcentuojame bendrus principus ir kryptį, palikdami daugiau kūrybos laisvės skyriams, nes puikiai suprantame, kad situacija kiekvienoje savivaldybėje unikali. Labai norime pabrėžti, kad mes, kaip politinė bendruomenė, esame visų žmonių pusėje. Tai ne skambi deklaracija, bet svarbus įsipareigojimas įsiklausyti, tartis ir politinę darbotvarkę formuoti, atsižvelgiant į konkrečius žmonių rūpesčius ir lūkesčius. Nemanau, kad mūsų partijai derėtų keisti pavadinimą. Idant būtume Žmonių partija, reikia kur kas daugiau – žodžiai turi virsti konkrečiais veiksmais. Iš jų turi visi atpažinti, kieno mes pusėje. Laukia sudėtinga politinė kelionė, tačiau, kai žinai kryptį, keliauti visada lengviau. Andrius NAVICKAS yra TS-LKD Centrinio rinkimų štabo narys RINKIMAI |8


Spalio 13 d. vyko mokymai 2019 m. savivaldos rinkimų kandidatams į merus ir jų štabams. Vieną iš užsiemimų vedė geriausias Lietuvoje viešo kalbėjimo specialistas Rytis JUOZAPAVIČIUS. Jo metu buvo surengtas kone visas Istorijų pasakojimo čempionatas. Kandidatai bei jų štabų atstovai galėjo išmėginti savo jėgas ir kiekvienas turėjo galimybę papasakoti savo istoriją. Išgirdome istorijų apie nuveiktus darbus, apie planus savo miestui ar rajonui ir apie paties pasakotojo gyvenimą. Penki geriausieji – Andrius BAUTRONIS, Lina RIMKIENĖ, Dovydas BAJORAS, Irutė VARZIENĖ ir Jonas KIETAVIČIUS – tapo finalininkais, o geriausioji iš jų istorija bendru balsavimu pripažinta Linos RIMKIENĖS. Visas penkias istorijas paskaityti bei taip pat įvertinti siūlome štai čia, žemiau.

LINA RIMKIENĖ VIEŠUMO GALIA ARBA MAŽOS SOCIALINIŲ TINKLŲ PERGALĖS

Š

i istorija mums atskleidžia, kaip pasikeitė pasaulis po socialinių tinklų revoliucijos. Bendravimas tinkluose bei informaciniai srautai senai pakeitė mums įprastus naujienų šaltinius – laikraščius. Esu Facebooko vartotoja nuo 2011 ir gana aktyvi. Išnaudoju galimybę bendrauti su socialinio tinklo bendruomene, pasakoti apie save, savo veiklą, ateities planus. Šiuo metu turiu per 4880 draugų ir 476 sekėjus. Tai reikštų, kad mano profilio tinklas yra 1000 skaitytojų didesnis, nei vietos laikraščio. Savo profilio pagalba organizuoju įvairias apklausas bei diskusijas aktualiomis Mažeikių savivaldybės temomis: vaikų maitinimas mokyklose, savivaldybės apšvietimo problemos, infrastruktūros klausimai. Vienos diskusijos rezultatais noriu pasidalinti. Rugsėjo pradžioje į mane asmeninėmis žinutėmis kreipėsi iš karto dvi mamos. Jos abi kalbėjo, kad Mažeikių ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėja netinkamai atlieka savo pareigas – yra nekvalifikuota ir grubi mažųjų pacientų ir jų tėvelių atžvilgiu. Mama Florentina pasakojo, jog per dvi dienas su didžiausia temperatūrą gulint ligoninėje jos darželinukei dukrai nebuvo suteikta jokia tinkama pagalba. Vaikas pradėjo prašyti pakeisti daktarytę. Nevilties apimti tėvai išvežė vaiką gydyti į Šiaulius, kur per kelias valandas gavo kvalifikuotą pagalbą. Kita istorija mamos Indrės. Jų šeimoje auga neįgalus sūnus. Mama pasakojo susidūrusi su vaikų gydytoja, kai atvyko su kūdikiu į ligoninę pirmą kartą. Tuokart vaikų skyriaus vedėja mamai sakiusi – ši tokia jauna, todėl galėjusi neįgalų vaiką palikti valstybei! Kiti susitikimai su gydytoja dėl dažnai sergančio vaiko buvę ne ką geresni. Indrė pasakojo, kad prieš vykstat į ligoninę susižino, kokia gydytoja budi. Ir jei budi vaikų skyriaus vedėja – stengiasi pralaukti, kol medikų pamainos pasikeis. Išgirdusi šias istorija, nusprendžiau savo Facebooko profilyje jomis trumpai pasidalinti ir paklausti mažeikiškių, kokios jų patirtys. 9| RINKIMAI

To kas vyko sekančias kelias dienas, negalėjo prognozuoti niekas. Mano įrašas buvo apsidalintas apie 400 kartų, sulaukėme per 130 komentatorių. Daugybė žmonių liudijo savo skaudžias istorijas. Paaiškėjo, kad problema yra bene 20 metų senumo. Daugybė sulaužytų likimų, neteisingų diagnozių, ciniškumo apraiškų. Žmonės sutiko eiti liudyti į savivaldybės tarybos sveikatos komitetą, sutiko teikti savo duomenis ir atskleisti istorijas viešai. Kartu su mamomis Indre ir Florentina kreipėmės į savivaldybės vadovus, savivaldybės tarybos sveikatos komitetą su prašymu užtikrinti kokybišką gydymą Mažeikių ligoninėje vaikų ligų skyriuje. Verta paminėti, kad neprašėme nei gydytojos licencijos panaikinimo, nei žalos atlyginimo. Į mūsų prašymus, žinoma, neatsižvelgta. Į sveikatos komiteto posėdį mes net nebuvom pakviestos, vietos laikraščio žurnalistė parašė angažuotą, galimai nupirktą straipsnį, komiteto pirmininkė patarė kreiptis dešimtmečius blogai dirbančiai gydytojai... į teisėsaugą už garbės įžeidimą. Ji taip ir padarė. Skambinęs tyrėjas stebėjosi, kad jokio šmeižto turinio jis nemato. Tiesiog žmonės dalinasi savo skaudžia patirtimi. Tyrimas nutrauktas. Kur jau čia pergalė, paklausite? Tai, kad po visos šios istorijos gaunu žinučių iš mamų, kurios dabar buvo priverstos su savo vaikais vykti į vaikų ligų skyrių. Ir jos liudija, kad gydytojos požiūris į vaikus ir jų tėvelius pasikeitęs ... 180 laipsnių. Ji dabar mandagi ir rūpestinga. Būtent šito iš esmės ir siekėme su mamomis Indre ir Florentina, būtent šito siekė visa Facebooko bendruomenė dalyvavusi diskusijose. Žmoniškumo vaikų ligų skyriuje. Ir tai mūsų maža pergalė. P.S. Dalyvaujant TS-LKD organizuotuose mokymuose, skirtuose kandidatams į merus, lektoriaus Ryčio Juozapavičiaus medžiagoje pamačiau vertingą idėją – įkurti Mažeikių ligoninėje automatinę paslaugų vertinimo sistemą. Šis planas guls į mano rinkimų programą.


B

Vyko ilgas susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis – gauti kanceliariniai, atsargūs atsakymai. Ir taip nusibodo, ir taip atrodė absurdiška. Taigi, 2017 metais, sausio 14 dieną ėmiausi iniciatyvos. Griežtai. Mano kabinete visi rajono vadovai sutarėm dėl informacinių lentelių sovietų kapinėse – Biržuose, Vabalninke ir Nemunėlio Radviliškyje. Tekstas – paprastas, trumpas, pagarbus: Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapinės. Kultūros paveldo objektas. Ideologizuoti užrašai neatitinka istorinės tiesos. Deja, kilo skandalas, nes Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas atsitraukė. Manau, ne dėl Rusijos ambasados rašto ir ne dėl lentelės turinio, kaip deklaravo, o dėl konkurencijos. Žiniasklaidos, kitų savivaldybių dėmesys paliudijo, kad pasielgiau teisingai. Dabar

Mindaugo Mikulėno nuotr.

iržų senamiesčio centre tiršta istorinių prasmių, kontraversiškų i stor i nė s at m i nt ie s ž en k lų : bažnyčia, pilis, paminklas žuvusiems už Nepriklausomybę, Julius Janonis, tarsi skrendantis virš visų, ir sovietų karių kapinės. Šitos kapinės tapo politinių nuomonių ir konfliktų objektu, nes ant jų puikuojasi labai jau neteisingi užrašai, pvz. „kariams išvaduotojams dėkingi Biržų gyventojai“ ir buvusios Tarybų sąjungos žemėlapis, kuriame ir Lietuva vis dar „sudėtyje“. Tiesą sakant, nelabai jauku, ypač per valstybines šventes, kai į aikštę susirenka daug žmonių. Nepatenkinti buvo ir tremtiniai.

IRUTĖ VARZIENĖ

INFORMACINIŲ LENTELIŲ SOVIETŲ KARIŲ KAPINĖSE (NE)SĖKMĖS ISTORIJA jau parengtos kapinių tvarkymo taisyklės, Audrius Skaistys, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas, ne kartą sakė, kad rengdami taisykles, vis minėjo Biržų pavyzdį. Dabar, beje, tik Nemunėlio Radviliškio sovietų karių kapinėse yra informacinė lentelė, nes seniūnas (vienintelis) neišsigando, o šalia ir Lietuvos savanoriams skirta atminimo lenta... Ši mūsų istorija, manau, pagreitino sprendimus

SUGEBĖJAU APSAUGOTI SAVE – APSAUGOSIU IR KITĄ

JONAS KIETAVIČIUS

nacionaliniu lygmeniu, gaila, kad idėja neišpildyta iki galo. O šios istorijos moralas, manau, paprastas – nėra neįmanomų dalykų, reikia drąsos veikti. Ir dar – labai svarbu turėti komandą ar nors jau patikimų bendraminčių. Irutė VARZIENĖ yra TS-LKD Biržų skyriaus pirmininkė ir Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja

V

ienas iš valstybės prioritetų – stipri savivalda. Besikeičiančioje visuomenėje ypač svarbi politinė diskusija galinti įtakoti daugelį procesų savivaldybių lygmenyje. Siekiama vis daugiau įtraukti bendruomenes, miestų ir miestelių gyventojus į tai, kas aktualu, sutelkti bendram darbui, išgryninti prioritetus. Savivaldybių politikų priedermė – ginti bendruomenes bei padėti vietos politiniais sprendimais prisidėti prie sėkmingo idėjų išgryninimo, konkrečių darbų įgyvendinimo. Tačiau, tai, ką pastaruoju metu stebiu Trakų rajono savivaldybėje – demokratiškais principais grįsta savivalda negaliu pavadinti. Ne kurti – o sunaikinti, ne padėti – o sutrypti, taip gali pasirodyti metodai, kuriais RINKIMAI |10


remiamasi. Nuo 2018 m. balandžio 11 dienos Trakų r. savivaldybės iniciatyva pradėti veiksmai – mano, kaip gimnazijos vadovo nušalinimas, komisijos ir darbo grupės – tik sutrikdė Lentvario M. Šimelionio bendruomenės darbą, mano darbą, pakeitė visus planus, pakreipė gyvenimą tokia linkme, kai viskas tarsi apsivertė. Tačiau niekada nenustojau galvoti, kad vistik gyvenu teisinėje valstybėje. Nors kartais atrodė, kad NKVD laikų metodai atgijo net ir taip vadinamoje „liberaliai“ valdomoje savivaldybėje. Ir viskas prasidėjo tik dėl to, kad prisijungiau prie TS-LKD Trakų skyriaus bendražygių. Staiga visi nuopelnai tampa trūkumais, pasiekimai – pralaimėjimais, o pagarba – neapykanta. Teko greitai reaguoti, nepasiduoti slogioms mintims, pasikliauti suburta komanda, kuri nenuvylė, o net sustiprino tikėjimą, kad šiuo metu pasiduoti nevalia – už nugaros daug palaikančių žmonių. „Liberali“ valdžia ėmėsi pačio žemiausio lygio šmeižto. Netgi sukurta atskira grupė socialiniame tinkle, kuri pylė purvą, žemino, ne tik mane, bet ir mano šeimą. Buvo sunku... Bet nepasidaviau, nenustojau

tikėjęs, kad laimėsiu, apginsiu savo garbę ir orumą, apsaugosiu artimuosius nuo purvo. Reaguodavau į bet kokią naujieną, kreipiausi į atitinkamas tarnybas, teikiau prašymus teismams. Turėjau save apginti, dirbau. Jiems nieko nepavyko... O aš dar daugiau išmokau, pasisėmiau patirties. Nors nuovargis ėmė viršų ir atsirado sveikatos problemų, nesustojau, nenuleidau rankų. Reikėtų priminti Trakų rajono savivaldybės vadovams visiems gerai žinomą tiesą – iš neteisėtų veiksmų teisės nesukursi. Šiuo metu Trakų valdžios bandymai bet kokia kaina sunaikinti mane labiau primena nepamatuotus politinius viražus, kuriais siekiama maksimaliai įvesti destrukciją darnioje bendruomenėje. Vien tik kaip Trakų valdžios žingsnius, siekiančius diskredituoti ir kompromituoti, politiniu nihilizmu negaliu pavadinti. Politika – derybų, kompromisų menas. Šie veiksmai yra politinis persekiojimas žmogaus ir bendruomenės, kurie pasakė kitą, gal ne visada vietos valdžios lūkesčius atitinkančią nuomonę. Kiek yra žinoma, per tiek laiko nėra pateiktos nė vienos išvados ar kito teisės akto, nustačiusio, kad mano, kandidato į merus, kompetencija neatitinka mano veiksmų,

ANDRIUS BAUTRONIS ŠILUVA – RELIGINIO TURIZMO CENTRAS

K

iekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau esame girdėję apie Šiluvą. Vieną iš reikšmingiausių vietų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. XVII a. pradžioje Šiluvoje apsireiškusi Šv. Mergelė Marija tapo religinės istorijos akcentu, reikšmingu ir šiomis dienomis. Eilę metų Šiluvos miestelis, esantis Raseinių rajone atgyja „Šilinių atlaidų“ metu, kuomet 11| RINKIMAI

į Šiluvą atvyksta šimtai maldininkų, piligrimų bei praktikuojančių katalikų. Pasibaigus Šilinių atlaidams Šiluva tampa įprastu rajono miesteliu, kurį kiekvieną mėnesio 13 dieną (per mėnesio atlaidus) aplanko atvykstantys tikintieji. Pastaruoju metu Raseinių rajono savivaldybės ėmėsi veiksmų, kad Šiluva taptų religinio turizmo centru. Raseinių rajono

tiesioginio darbo su bendruomene, idėjų įgyvendinimo, darnios ir tvarios aplinkos kūrimo. Šių darbų rezultatai yra akivaizdūs. Visada buvau dirbantis. Jau daugiau nei metai kaip vis bandoma ieškoti to, ko nėra. Pasitelkiamos net jėgos struktūros. Tačiau visa tai, desperacijos pilni valdžios veiksmai, kurie mane tik sustiprina. Sustiprina ir tuos, kurie tiki mano lyderyste, tiki, kad net ir tokio spaudimo sąlygomis gali atsilaikyti. Tik reikia pasitikėti tais, kurie šalia – visų pirma šeima, ir tais, kurie pasitiki tavimi – bendruome, bendražygiais, draugais. Neseniai lankiausi miesto, kuriame gyvenu, Lentvario, pašte. Įeinu ir šypsausi. Darbuotojos šypsosi man atgal. Klausiu: „Kas girdėt ?“, jos man atsako – „Lentvaryje šiuo metu tik dvi naujienos – paštas ir Jūs“. Atsakiau, kad su manimi viskas tvarkoje – dirbu. O jos man atgal – „tai gatvių tvarkymo, kitų miestui rūpimų problemų jau pavasarį po rinkimų eisim spręsti pas Jus?“. Atsakiau, – „tikrai taip!”. Tik jau naujoje darbo vietoje – Trakų rajono savivaldybėje. Jonas KIETAVIČIUS yra TS-LKD kandidatas į Trakų rajono merus

savivaldybė kartu su Portugalijos savivaldybe Ourem, kurioje yra Fatima, pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Savivaldybė siekia, kad Šiluva taptų vyriausybės turizmo programos dalimi. Tai sveikintina ir labai džiugu. Tačiau, manau, kad tai, kas daroma šiandien, turėjo būti padaryta vakar. Daugel metų savivaldybės valdininkai bei politikai, turintys palaikymą iš vyriausybės ir ministerijų, šiuo klausimu nedėjo reikiamų pastangų, nors rajonas turėjo ir po keletą Seimo narių iš mūsų rajono. Šiluva turi tapti Lietuvos ir Europos vieta, kurioje vienu metu gali apsistoti šimtai maldininkų. Tam tikslui turi atsirasti tinkamos ir didelius kiekius gebančios maitinti maitinimo įstaigos. Šiuo metu su tuo vargiai būtų susitvarkytų be investuotojų, kurie kurtų paslaugų sferą čia ir dabar. Raseinių rajonas, kuris turi ir gali parodyti maldininkams, piligrimams ir turistams daug lankomų vietų: laisvės kovų dalyvių įamžinimo vietos, gamtos paminklai, muziejai, tai mūsų neišnaudota galimybė siekiant pristatyti ir parodyti Raseinių rajoną ne tik Lietuvos lygmeniu.


Mūsų visuomenė sensta, todėl nebijokime kalbėti ir apie senelių namų įkūrimą Šiluvoje arba šalia Šiluvos. Kodėl nesudarius puikių galimybių senyvo amžiaus žmonėms gyventi šventoje vietoje ar šalia jos? Šiluvos vizija taptų realybe įtraukiant labai svarbų elementą – investuotojus. Siekiant, kad Šiluva taptų religinio turizmo centru jau dabar reikia tiesiogiai ieškoti investuotojų, kurie kurtų įstaigas bei paslaugų sferą.

Rajono valdžios užduotis, kad norintis investuoti verslas gautų pačias geriausias sąlygas investuoti mūsų rajone. Suderinus investicijas ir religinį turizmą Šiluvos ir viso Raseinių rajono proveržis akivaizdus. Kuriamos darbo vietos, pritraukiami nauji ir reikalingi specialistai. Per investuotojų mokamus mokesčius į rajono biudžetą, būtų puiki galimybė pagerinti viso

rajono situaciją – asfaltuojant ir tvarkant rajono kelius, įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, gerinat rajono apšvietimo klausimą bei kitas aktualias problemas. Šias ir daugelį kitų idėjų, Raseinių rajone įgyvendinti yra pasiryžusi TS-LKD Raseinių skyriaus komanda. Andrius BAUTRONIS yra TS-LKD Raseinių skyriaus pirmininkas

DOVYDAS BAJORAS SĖKMĖS ISTORIJĄ KRETINGOJE KURIAME KETURIS ŠIMTUS METŲ Kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas ir geriausias visų laikų Lietuvos karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, 1609 m. suteikė Magdeburgo teisę Kretingos miestui, jis pradėjo miesto ir jo gyventojų sėkmės istorijos pirmąjį lapą. Tęsdami šio žmogaus pradėtą darbą, Kretingos rajono gyventojai šią sėkmės istoriją toliau kuria jau daugiau kaip keturis šimtus metų. Kretinga yra geriausia vieta žmogui gyventi visoje Lietuvoje – jaukus, patogus, žalias ir ramus miestas, kuriame bemaž nėra nedarbo, mažas nusikalstamumas. Lyginant su šalies vidurkiu, Kretingos rajone žemas skurdo lygis ir maža socialinė atskirtis. Čia mažos nekilnojamo turto kainos, o kiekvienas Kretingos gyventojas per devynias minutes iš ramybe ir istorija alsuojančio Kretingos miesto centro automobiliu gali nuvykti į Palangą ir pasinerti į kurorto

linksmybių sūkurį arba ramiai pasimėgauti saulėlydžiu ant miesto tilto. Prie šios Kretingos rajono sėkmės istorijos prisidėjo ir tas faktas, kad pastaruosius dešimt metų Kretingos rajonui vadovavo TSLKD atstovas Juozas Mažeika, kuriam kartu su kolegomis savivaldybės taryboje pavyko padaryti nemažai gerų darbų. Pavyzdžiui, kitais metais Kretingoje turėtų duris atverti modernus sporto kompleksas ir plaukimo baseinas. Politiniai oponentai ir kiti idėjų stokojantys asmenys, kritikuoja merą dėl baseino statybos, ir sako, esą mes galėjome naudotis plaukimo baseinu kaimyninėje Palangoje. Tokie pasvarstymai tik keliai juoką ir prilygsta siūlymams nuolat eiti pas kaimynus pasižiūrėti televizoriaus! Prasidėjus rinkimų kampanijai idėjų stokojantys politikai kalbės apie gatvių, šaligatvių

tvarkymą ir jų apšvietimą, mokyklų, darželių ir kitų viešųjų pastatų remontą. Visa tai būtina padaryti ir tai bus padaryta, tačiau TS-LKD nori žengti ambicingą žingsnį pirmyn. Kretingos rajono gyventojams įsipareigojame, kad laimėję mero rinkimus ir turėdami daugumą rajono taryboje, sutelksime lėšas ir Kretingoje pastatysime modernų motobolo ir kitų techninių sporto šakų reikmėms pritaikytą stadioną. Naujas, modernus stadionas į motobolo pasaulinį olimpą sugrąžins Kretingos vardą, o mūsų rajonas taps techninių sporto šakų entuziastų traukos tašku ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje. Tai yra didelė užduotis, tačiau kiekviena sėkmės istorija prasideda nuo pirmojo mažo žingsnio pirmyn. Dovydas BAJORAS yra TS-LKD Kretingos rajono savivaldybių rinkimų štabo vadovas

RINKIMAI |12


ATJAUNĖJUSI SAVIVALDA – ĮMANOMA Neišvengiamai artėja savivaldos rinkimai – jie vyks 2019 m. kovo mėnesį ir Lietuva jau ateinančius ketverius metus pasitiks su naujomis miestų tarybomis. Dar 2018 m. birželį Edmundas Pupinis ir kitoms frakcijoms priklausantys Seimo nariai pateikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuria būtų leista kandidatuoti nuo 18 metų į savivaldybių tarybas, o LR Seime ši nuostata, kurią vieningai palaikė TS-LKD frakcija, buvo priimta. Būtent minėtasis sprendimas atvėrė duris jauniesiems

aktyvistams į savo gimtųjų miestų tarybas. Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) veikloje dalyvaujantis jaunimas aktyviai veikdamas, organizuodamas renginius, diskusijas ir savivaldos simuliacijas, taip pat prisidėdamas prie Lietuvos jaunimo politikos formavimo, sukaupė nemažai patirties ir praktinių įgūdžių. Šie aktyvūs ir politiškai neabejingi organizacijos nariai šiemet nusprendė išbandyti jėgas savivaldos rinkimuose.

Pasyvioji teisė (kandidatavimas) savivaldos rinkimuose

jaunimui, nes suteikia galimybę sėkmingai pradėti savo politinį kelią arčiausiai žmogaus esančioje vietoje – savivaldoje.

nacionaliniu lygmeniu subūrė daugiau kaip dešimt kandidatų iš JKL organizacijos. Šie žmonės pasiryžę kandidatuoti savivaldos rinkimuose, ir žinoma, tuo pačiu padėti mūsų bendruomenei artimiems kandidatams. Jaunieji konservatoriai prisideda ne tik prie TS-LKD kandidatų rinkimines kampanijos – jie taip pat aktyviai veikia rinkiminiuose štabuose, tokiu būdu įvertindami asmenines kompetencijas ir gebėjimus, taip pat turi galimybę turimas žinias pagilinti ir realizuoti praktinėje veikloje. Tai rodo, kad TS-LKD bendruomenė yra atvira ir moderni bei draugiška 13| JAUNIMAS

Savivaldos rinkimai yra ypatingai reikšmingi – gerai pasirodę juose turėtume sulaukti sėkmės ir kituose. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių – svarbu įdėti nemažai darbo ir pastangų tam, kad TS-LKD kandidatai gerai pasirodytų rinkimuose ir jų iškeltos idėjos bei mintys pasiektų permainų besitikinčius rinkėjus. Pasak VRK, 2015-2019 m. laikotarpiu savivaldos tarybų narių amžiaus vidurkis yra 51-eri metai – savo ruožtu mes siekiame paskatinti jaunus žmones dalyvauti politikoje ir papildyti ją naujomis idėjomis. Tereikia patikėti jaunu žmogumi.


Mindaugo Mikulėno nuotr.

DAINUS KREIVYS

Apie Vilniaus tapatybę

P

radėdamas Vilniaus rinkimų kampaniją, sakiau, kad, man geriausias meras Vilniaus istorijoje buvo Gediminas. Jis, Vilniaus viziją paversdamas realiu darbu, davė pagrindą didingai mūsų sostinės istorijai. Šiandien susitikdamas su gyventojais, bendruomenėmis, diskutuodamas su konkurentais galvoju apie miestą, jo istoriją, žmones, kurie čia gyveno, bei Vilniaus ateitį – kokį miestą kursime.

tačiau didžiuosius darbus atlikęs būtent Vilniuje. J. Montvila, rėmęs visuomeninę ir kultūrinę veiklą, fundavęs daugybės pastatų Vilniuje statybą, išrinktas Vilniaus burmistru. Jis puikiausiai įkūnija vilniečio tapatybę – atviras pasauliui, bet ištikimas Vilniui. Istorija duoda gaires ateičiai, tad manau, kad Vilnius pilnu greičiu turi tęsti atvirumo tradicijas. Visų pirma, kviesti gabiausius viso regiono talentus savo ateitį kurti čia, bei sudaryti visas sąlygas verslui ir raginti žymiausias užsienio bendroves plėstis Vilniuje.

Per šį nuolatinį darbą (bei puikią diskusiją Vilniaus klube) bandžiau rasti atsakymą, kas yra ir iš ko susideda Vilniaus tapatybė. Į galvą atėjo Cz. Miłoszo ištarta tezė, kad Vilnius yra miestas ties riba, nes jis pastatytas Bizantijos ir Romos kultūrų bei civilizacijų sandūroje. Tai centras, kur nuo seno susiduria įvairios kultūros, per amžius čia ,,Kad ir kur gyventume, po akių puikiai sugyvenusios. Todėl viena esmivokais mes saugome nių Vilniaus tapatybės dalių yra atviruvaizdą slėnio, išsidėsčiusio tarp mas. Tiek skirtingoms religijoms, tiek tautoms, tiek įvairiausioms kultūroms. Trijų Kryžių, Pilies

ir Tauro kalnų, slėnio, kuris

Jeigu vienu iš strateginiu mūsų šalies užsienio politikos tikslų yra Ukrainos ir Gruzijos integravimas į Vakarų Europos politines struktūras, tai paraleliai Vilnius turi būti saugi priedanga Rusijos ir Baltarusijos opozicijai. Tai atlieptų ir neseniai Vilniuje nuskambėjusį Popiežiaus Pranciškaus raginimą Lietuvai būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų Europos.

Kiekvieną dieną iš Žvėryno eidamas į Seimo rūmus, praeinu XX a. pradžio- buvo mums artimiausia tėvynė.” je pastatytą neobizantinę stačiatikių – Janusz Dunin-Horkawicz cerkvę. Kadangi gyvenu visiškai šaliVisas šis Vilniaus atvirumas savyje neša mais jos, dažnai cerkvės varpai, kuambiciją. Tai miestas, kurį nuolatos rių skambesys, kaip žinia, visai kitoks garsino naujausios idėjos, iniciatyvos nei dvasiškai man artimesnių katalikų bažnyčių, primena apie ir projektai. Vilnius niekada nestovėdavo vietoje – plėsdavosi, Vilniaus kultūrinį spalvingumą. Ką jau kalbėti, kad dar už 50 augdavo, kurdavo. Taigi ir šiandien mūsų užduotis miestą pametrų nuo namų stovi ir Karaimų kenesa. daryti patogų dabarčiai ir ambicingai stiebtis į priekį. Tokias skirtingų kultūrų žymas mieste gali jausti kiekvienas vilnietis. Ir tiesa ta, kad Vilniaus tapatybė yra labai marga. Lenkui, žydui, rusui, vokiečiui ar dar tarpukaryje Vilnių sapnavusiam tūlam lietuviui – kiekvienam iš jų Vilniuje nesunku rasti savus kultūrinius reliktus. Tai neabejotinai yra didis turtas bei išskirtinis Vilniaus charakterio bruožas.

Vilniui nevalia konkuruoti su Kaunu. Kaunas, būdamas Pirmosios Lietuvos Respublikos sostine, yra savitai nuostabus miestas. O Vilnius kasdienių paslaugų ir infrastruktūros rodikliais turi pečiais stumdytis su garsiausiais Vakarų Europos miestais. O tose srityse, kuriose jau daug metų dirbama (biotechnologijos, startuolių aplinka), turime būti geriausi.

Bandant įvardinti tipinį, chrestomatinį vilnietį, į galvą ateina Juozapo Montvilos asmenybė. Tai XIX-XX a. sandūros lietuvių visuomenininkas, verslininkas, bankininkas, filantropas, nors studijavęs Vienoje, Berlyne, Sankt Peterburge, Krokuvoje,

Tiesa sakant, Vilniaus istorija ir tapatybė savyje neša didžiulę atsakomybę. Tai įsipareigojimas nestokoti idėjų ir ryžto bei kurti atvirą ir nepavargstantį miestą. Tikiuosi tęsti šią miesto kūrybos tradiciją. REGIONAI |14


Kodėl nusprendėte kandidatuoti į Panevėžio merus?

VISUOMENINIŲ KOMITETŲ VEIKLA RINKĖJŲ LŪKESČIŲ NEPATEISINO INDIANA GRIGIENĖ Kalbiname pirmąkart TS-LKD istorijoje vykusiuose atviruose pirminiuose rinkimuose išrinktą kandidatę į Panevėžio miesto merus Indianą Grigienę Pirmiausia, kaip vertinate pirmą kartą TS-LKD ir Lietuvos istorijoje surengtą atvirų rinkimų idėją? Ar ji perspektyvi? Akivaizdu, kad atviri pirminiai rinkimai tikrai pasiteisino. Daugybė žmonių dalyvavo Demokratijos šventėje jausdami pareigą būti politinio gyvenimo procesuose, tai mane ypač džiugina. Gerai, kad mūsų skyrius ryžosi surengti ir pirminius kandidato į miesto merus rinkimus. Tačiau tam, kad jie įvyktų, reikia dviejų kandidatų, todėl esu be galo dėkinga Mariui už dalyvavimą pirminių rinkimų kampanijoje ir už korektišką konkurenciją taip pat.. Esu verslininkė, gerai žinau, kad konkurencija yra tobulėjimo garantas. Tai pasitvirtino

ŽIRMŪNŲ SKYRIUJE VIEŠĖJO INGRIDA ŠIMONYTĖ Spalio 30 d. Žirmūnų skyriuje šiltai ir smagiai kalbėjome su dar tik būsima pretendente į kandidates. Norime padėkoti už tokį išskirtinį dėmesį skyriaus žmonėms ir nuoširdžius, labai aiškius atsakymus į visus rūpimus klausimus. Linkime Ingridai Šimonytei sklandžios rinkiminės kampanijos ir pergalės 2019 metai. Žirmūnai su Jumis!

15| REGIONAI

per savo meravimo kadenciją, jei būsite išrinkta? Tikiu, kad mano miestas gali geriau, kad politika gali ir turi būti morali. Mano įsitikinimu, eiti į valdžią – tai eiti tarnauti žmogui.

Kandidatavimo į Panevėžio merus mano planuose nebuvo, tačiau partijos skyriaus žmonės pasitikėjo manimi, iškėlė mano kandidatūrą. Priimu tai, kaip didžiulį įsipareigojimą. Kita vertus, nesu iš tų, kurie linkę niurzgėti, bet nieko nedaryti. Situacija mano gimtajame mieste neleidžia likti abejingu stebėtoju. Pastaraisiais metais, Panevėžį valdę Povilo Urbšio judėjimo „Kartu“ atstovai atvedė miestą į visišką politinį chaosą. Jų pastangomis buvo susilpnintos ne tik Tėvynės sąjungos pozicijos, bet ir kitos politinės organizacijos Panevėžyje.

Man svarbūs demokratiniai procesai miesto politikoje, šiuo metu, kai kas primena Baltarusijos situaciją. Nėra kalbėjimosi valdžioje. Yra daugumos teisė prieš mažumą. O juk opoziciją irgi rinko žmonės.

Tačiau, kaip rodo patirtys, visuomeninių komitetų veikla rinkėjų lūkesčių nepateisino. Jų skambūs lozungai apie aukščiausius skaidrumos standartus pavirto į nieką – meras dėl įtarimų korupcija, nušalintas nuo pareigų, miestui reikalingi darbai stovi vietoje, o visas dėmesys sutelktas tik į mistinių, brangiai kainuojančių megaprojektų kūrimą, kurių reikalingumu didžiai abejoja dauguma panevėžiečių.

Panevėžyje daug darbų socialinėje srityje. Ko gero tai miestas, kur mažiausiai išvystytas socialinių paslaugų tinklas.

Visuomenės nuomonė savivaldybės politikams nesvarbi, o ir pačioje savivaldybėje normalaus susikalbėjimo labai stinga. Liūdna matyti, kai Panevėžyje demokratijos lieka vis mažiau, o juk gyvename beveik 30-uosius Nepriklausomybės metus. Kokie būtų Jūsų trys pagrindiniai darbai, kuriuos esate užsibrėžusi įgyvendinti

Nebūsiu populistė ir nešauksiu, kad viską padarėm MES. Tai būtų nesąžininga. Aš už tęstinumą gerų ir reikalingų darbų. Panevėžiečiai laukia naujos autobusų stoties, kurios projektai ir statybos įstrigo korupciniuose spąstuose. Daugybė Urban programos projektų iki šiol nestartuoja.

Investicijų paieška, jaunimo pritraukimas į miestą. Akivaizdu, kad mieste stoka išsilavinusių jaunų žmonių. Jau nesame pigios darbo jėgos miestas. Noriu, kad Panevėžys būtų miestas jaukus gyventi šeimai, kad būtume vis daugiau bendruomeniški. Juk pačios gražiausios idėjos ir šilčiausi santykiai prasideda mažose bendruomenėse. Ir tokių pavyzdžių mieste turime. Bendruomeniška veikla skatina žmonių saugumą, kūrybingumą, laisvumą, kartu leidžia generuoti daugiau idėjų ir pasiekti tikslų. Parengė Algirdas KAZLAUSKAS

KAZLŲ RŪDOJE ATIDARYTAS RINKIMŲ ŠTABAS Lapkričio 3 d. oficialiai atidarytas Mariaus Žitkaus, TS-LKD kandidato į Kazlų Rūdos savivaldybės mero pareigas, rinkimų štabas. Į 2019 m. savivaldybės tarybos bei tiesioginius mero rinkimus Kazlų Rūdos skyrius iškeliauja su realiomis, žemiškomis ir įgyvendinamomis rinkimų idėjomis. Jų išsipildymą yra pasiryžusi užtikrinti patyrusi, stipri, ambicinga ir permainų savivaldybėje siekianti kandidato į mero pareigas M. Žitkaus komanda.

Mindaugo Mikulėno nuotr.

ir dabar. Manau, kad dėl šių demokratinių procesų kokybės mūsų politikoje atsiranda vis daugiau.


patvirtino, kad buvome teisūs. Taigi partijos linija, bendradarbiaujant Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei, iš esmės virto Lietuvos užsienio politikos tradicija.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Ir nors tai didžiulis dešiniųjų jėgų pastangų įvertinimas, kartu iškyla tam tikrų problemų, nes TS-LKD turi praplėsti savo rinkėjų gretas, užsitikrinti senųjų paramą bei, svarbiausia, spręsti šalies problemas, peržengiančias užsienio politikos ir saugumo ribas. Tuo tarpu Lietuvai taip pat būtina nauja politika, nes mūsų šalis yra visiškame Europos dugne, kai pažvelgiame į turtinę nelygybę rodantį Gini koeficientą (100 reiškia absoliučią pajamų nelygybę, o 0 absoliučią lygybę). Eurostato duomenimis 2017 m. už mus (Gini 37.6) blogiau atrodė tik Bulgarija, kurioje šis rodiklis 40,2. Palyginimui Estijoje Gini yra 31,6, o mums pavyzdžiu laikomoje Švedijoje šis rodiklis yra 25,3. Dar daugiau, nors valdančioji LVŽS ir žadėjo gerinti situaciją bei vykdyti socialiai jautresnę politiką, realybėje situacija tik pablogėjo, nes 2016 m. šis koeficientas buvo 37,0.

Kaip Landsbergis Palucką įveikė AUDRIS NARBUTAS

T

S-LKD reitingai jau ilgai išlieka aukštumose ir jų niekaip nepavyksta sumenkinti, kad ir kiek LVŽS stengtųsi tai daryti. Tai svarbus ženklas artėjant rinkimams. Vis dėlto, to tikrai nėra gana, kad įvykdytume valstybei reikalingas reformas. Todėl sveikinu Gabrielių Landsbergį, kuris žengė strategiškai itin gudrų žingsnį ir deklaravo naują TS-LKD siekį – tapti „žmonių partija“. Taip jis aiškiai metė iššūkį Gintauto Palucko vedamiems socialdemokratams. Dar daugiau, Gabrielius įtikinamai laimėjo pirmąjį raundą. Pažvelkime į tai iš arčiau.

KONSERVATORIAMS IR LIETUVAI REIKIA NAUJOS POLITIKOS

Pradėkime nuo to, kad mums buvo būtina pasiūlyti naują politikos kursą. Norėdama ir toliau augti, TS-LKD turi praplėsti savo lyderystės erdves. Kol kas esame lyderiai užsienio politikos srityje. Šiandien Lietuvoje nėra kitos partijos, kuri savo gretose turėtų nors ką nors, kas pajėgtų atsverti Vygaudo Ušacko, Žygimanto Pavilionio, Audroniaus Ažubalio ar Lauryno Kasčiūno žinias užsienio politikos srityje. Negana to, kad partija turi ryškiausias asmenybes, Rusija savo agresyviais veiksmais Ukrainoje ir Gruzijoje

Taigi šiandien jau tampa akivaizdu, kad LVŽS negeba tesėti pažadų. O tai reikšminga ne tik artėjančių rinkimų kontekste, bet ir artėjančios ekonominės krizės, kurią bloguoju atveju sukels pasaulyje kylantys prekybos karai, o geruoju – natūralus ekonominis ciklas. Istoriškai krizės kartojasi maždaug kas dešimtmetį, pavyzdžiui, 1998 m. Rusijos krizė ir 2008 m. Didžioji recesija.

Matant esamą situaciją (mokytojų, medikų, valstybės tarnautojų padėtį) tampa aišku, kad socialinių reformų šiandien reikia ne tik tiems, kuriuos galime laikyti skurstančiais, bet ir visai viduriniajai klasei, kuri nuo Aristotelio laikų suvokiama kaip demokratijos stuburas. Tad rūpindamiesi šiais žmonėmis mes stipriname valstybę bei savo populiarumą visuomenės akyse, kuris yra lyg pelnas įmonei. VIDAUS POLITIKA |16


Žinoma, krizės turi savų išskirtinių bruožų, bet šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad didelė pajamų nelygybė ir ganėtinai žemas tiek minimalus, tiek ir vidutinis atlyginimas, iš esmės reiškia, kad dažnas Lietuvos gyventojas nebus pajėgus paruošti savo asmeninį finansinį rezervą juodai dienai. Tai – grėsmė tiek mūsų šalies namų ūkiams, tiek ir pačiai valstybei.

Viena iš bėdų, kuri kilo konservatoriams, yra tai, kad gana sudėtinga su kuo nors sudaryti koaliciją, o vieniems balsų neužtenka. Liberaliosios jėgos visiškai save kompromitavo, o LVŽS užsiiminėja priešrinkimine raganų medžiokle bei kandidatų į Prezidento postą reputacijos teršimu. Socialiai atsakinga politika ne tik pritrauks daugiau rinkėjų ir realiai spręs svarbias šalies problemas, bet kartu taps tuo tiltu, kuris ateityje gali leisti formuoti koaliciją tarp Palucko socialdemokratų bei konservatorių. G. LANDSBERGIO MANEVRAS

Matant esamą situaciją (mokytojų, medikų, valstybės tarnautojų padėtį) tampa aišku, kad socialinių reformų šiandien reikia ne tik tiems, kuriuos galime laikyti skurstančiais, bet ir visai viduriniajai klasei, kuri nuo Aristotelio laikų suvokiama kaip demokratijos stuburas. Tad rūpindamiesi šiais žmonėmis mes stipriname valstybę bei savo populiarumą visuomenės akyse, kuris yra lyg pelnas įmonei. Nors savaime populiarumas ir neturi būti svarbiausias dalykas, bet be jo mes negalime užtikrinti savo socialinės misijos, kuri reiškiasi per stiprios, klasikinėmis vertybėmis grįstos šalies statymą. Todėl išsaugodami rinkėjų prielankumą, mes išsaugome ir galimybę kurti tvaresnius šalies pamatus. Reikšminga 17| VIDAUS POLITIKA

tai, kad žengdamas šiuo keliu Gabrielius Landsbergis konservatorių partijai bene pirmą kartą gali realiai išauginti antro pasirinkimo rinkėjų gretas. O juk antrasis pasirinkimas ir yra klasikinė TS-LKD bėda bei LVŽS sėkmės istorijos priežastis. Būtent ši strategija, galinti atimti balsus iš socialdemokratų, ir neramina Gintautą Palucką, taip karštai įrodinėjantį, kad konservatoriai gali netekti savo tapatybės. G. PALUCKAS JAU PRALOŠĖ

Po konservatorių manevro G. Paluckui neliko nieko kita, kaip tik įrodinėti, kad pasirinktas kelias kenkia TS-LKD, tačiau jau savaime toks įrodinėjimas laikytinas socialdemokratų vadovo pralaimėjimu, nes yra grindžiamas visiškai klaidingomis prielaidomis. Jei nuoširdžiai žengsime šiuo keliu, partija gali susitelkti kaip niekada. Krikdemų flangas jau seniai norėjo, kad partija prisimintų krikščioniško socialinio mokymo principus. Idėjos, kurios pirmiausia buvo išdėstytos Leono XIII enciklikoje Rerum Novarum (paskelbta 1891 m.), gali tapti TS-LKD sėkmės priežastimi. Kaip tada, taip ir šiandien – krikščioniška socialinė mintis buvo viena iš galingiausių kairiosios politikos konkurenčių, nes ėmė kalbėti apie solidarumą, socialinį teisingumą ir tai, kad ne žmogus turi tarnauti ekonomikai, o ekonomika žmogui, kad tai vienintelis kelias užtikrinti asmenybės orumą, pagrįstą mūsų panašumu į Viešpatį (Imago Dei). Anuomet to rimtai išsigando Karlo Markso šalininkai, šiandien šių idėjų bijosi G. Paluckas. Anuomet jas platino Leonas XIII, kiek vėliau Jonas Paulius II, o šiandien popiežius Pranciškus, kurio iniciatyva pasirodė šiuolaikiška krikščioniško socialinio mokymo santrauka Docat. Ir nors esama nemažai netikinčių žmonių, tačiau jokia socialiai atsakinga politika negali apsieiti be subsidiarumo, asmens orumo ir kitų šio mokymo principų. Tai faktas, kurio nepaneigsime nepriklausomai nuo to, ar tikime Dievą, ar ne. Visi šie dalykai visada buvo TS-LKD genuose, bet, rodos, šiandien turi šansą rimtai atgimti. Lieka vienintelis klausimas: ar G. Paluckas sąmoningai klaidina žmones apsimesdamas, kad TS-LKD nukrypsta nuo savo idėjų, ar paprasčiausiai uoliai įrodinėja savo išsilavinimo stoką politinių idėjų srityje? Abiem atvejais jis siunčia prastą žinią apie save, ir tai reiškia, kad šįkart laimėjo G. Landsbergis.

ERDVĖ KOALICIJŲ FORMAVIMUI

Galiausiai šiuo ėjimu TS-LKD gali praplėsti savo galimų koalicijų lauką. Viena iš bėdų, kuri kilo konservatoriams, yra tai, kad gana sudėtinga su kuo nors sudaryti koaliciją, o vieniems balsų neužtenka. Liberaliosios jėgos visiškai save kompromitavo, o LVŽS užsiiminėja priešrinkimine raganų medžiokle bei kandidatų į Prezidento postą reputacijos teršimu. Socialiai atsakinga politika ne tik pritrauks daugiau rinkėjų ir realiai spręs svarbias šalies problemas, bet kartu taps tuo tiltu, kuris ateityje gali leisti formuoti koaliciją tarp Palucko socialdemokratų bei konservatorių. Socialdemokratai nenorės visada likti opozicijoje, o be partnerių patekti į valdžią neturi jokių šansų. Vienintelė ryški kliūtis koalicijai – tai LSDP nenoras didinti krašto apsaugai skiriamas lėšas, tačiau turėdami silpnesnes derybines pozicijas, nenorėdami atrodyti keistai, o galiausiai ir siekdami atsidurti valdančioje daugumoje, socialdemokratai bus priversti nusileisti. Juolab, kad buvimas valdančiojoje daugumoje yra vienintelis kelias kaip skirstyti lėšas jų prioritetinėms sritims. VIETOJE IŠVADŲ

Vis dėlto išlieka viena rimta grėsmė, kuri gali sukelti pavojų naujai TS-LKD krypčiai. Jeigu staiga įvyktų blogasis scenarijus ir pasauliniai prekybos karai bei galbūt pervertintos įmonių akcijų kainos ar reformų stoka finansų sektoriuje tikrai sukeltų naują krizę, greičiau nei partija bus pajėgi imtis veiksmų, vietoje socialinio jautrumo galime sulaukti būtinų ir skaudžių sprendimų, kuriuos kritikuotų opozicija. Be to, kilus naujai krizei, galimiems koalicijos partneriams gali kilti pagunda likti opozicijoje, nesusieti savęs su skaudžiais sprendimais ir grįžti geresniais laikais. Visgi, tai visos ekonomikos problema, o ne G. Landsbergio pasiūlymo, tad nepaisant šios grėsmės, galime teigti, kad bent jau šiandien atrodo, jog G. Landsbergis, suprasdamas politinių jėgų išsidėstymą, savo partijos svorį bei šalies interesus puikiai apžaidė G. Palucką. Ypač tuo atveju, jei konservatoriams išties pavyks sukurpti bei įgyvendinti rimtą ir TS-LKD vertybes atspindinčią programą. Audris NARBUTAS yra Lietuvos Krikščionių Demokratų (LKD) Bendrijos Vilniaus skyriaus valdybos narys


PAMINĖTAS LPKTS 30-METIS Rasa Duobaitė-Bumbulienė

P

olitines partijas krečiančių korupcijos skandalų, besikuriančių, neaišku kieno interesams atstovaujančių, visuomeninių komitetų, nuolat besikeičiančių organizacijų ir draugijų gausoje, neatitoldama nuo savo idealų, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) švenčia 30-ies metų gražios ir prasmingos veiklos sukaktį. Kaip vasarą atsiųstame sveikinime sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviams rašė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tai prasminga sukaktis, liudijanti, kad susitelkėte dar anksčiau, nei Lietuva vėl atgavo laisvę. Per tris dešimtmečius tapote organizacija, turinčia žodį ir svorį šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime“. Ir išties asociacija buvo įkurta, kaip klubas „Tremtinys“ prie Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio. 30-mečio minėjime prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė, jog: „visas Lietuvos atgimimas ir Sąjūdis rėmėsi būtent tremtinių ir paskutinių partizanų jėga”. 1988-aisiais į pirmąjį nesankcionuotą mitingą buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai susibūrė vasarą prie Kauno pilies, o netrukus įvyko steigiamasis suvažiavimas, Kauno architektų namuose. 1988 metų spalio 29 dieną buvo sušauktas ir pirmasis tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas, Kauno sporto halėje. Atskiruose Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai. 1990 metais nuspręsta pasivadinti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Iki 1990 metų kovo 11 dienos į LPKTS buvo susibūrę apie 76 tūkstančiai žmonių, organizacija turėjo 58 skyrius visoje Lietuvoje. Jau atkuriamąjame Seime dirbo keletas „Tremtinio“ klubo iškeltų deputatų, jie priklausė Sąjūdžio frakcijai, o po rinkimų 1992-aisiais Seime turėjome penkių narių Laisvės frakciją. Organizacijos valia ir siekiai buvo nuolat išreiškiami griežtomis rezoliucijomis, kreipimaisis, pareiškimais. Pasiekta be galo daug: pradedant nuketėjusių asmenų statuso įteisinimu ir baigiant atmintinų dienų pavadinimais. Turbūt šiandien mažai kam žinoma, jog birželio 14-oji pavadinta Gedulo ir Vilties diena būtent

tremtinių organizacijos siūlymu. LPKTS visuomet palaikė ir palaiko šalies gynybinės galios stiprinimą, tad nuo pat įkūrimo buvo nuolat reikalaujama sovietų kariuomenės išvedimo, Lietuvos kariuomenės atkūrimo, tad dar 1988-ųjų lapkričio 23 dieną okupuotoje šalyje buvo surengtas Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas. Visą sąjungos veiklą, idėjas, požiūrį į valstybės aktualijas ir problemas nušviečia nuo 1988 metų spalio 28 dienos nenutrūkstamai iki šių dienų leidžiamas savaitraštis „Tremtinys“. Tremtinių gyvenimo istorijos sugulė į daugiau kaip 200 knygų, pastatyta daugybė paminklų ir atminimo kryžių, atstatyta bunkerių, suorganizuota gražių ir prasmingų renginių, tradicinių žygių ir pagerbimo akcijų, sukurta tradicijų.

53 filialus, o Jungtinėje politinėje organizacijoje, kuri tuomet pavadinta Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) įkurta Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, kurios pirmuoju vadovu tapo ir ilgametis sąjungos pirmininkas dr. Povilas Jakučionis. Šiuo metu frakcijai vadovauja LR Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. LPKTS aukščiausias valdymo organas – atstovų suvažiavimas, kuris dvejiems metams renka kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą – LPKTS pirmininką. Jau trečia kadencija iš eilės LPKTS pirmininku išrenkamas tremtyje gimęs dr. Gvidas Rutkauskas, o valdybos pirmininke – tremtinio dukra Rasa Duobaitė-Bumbulienė. LPKTS filialai šventiškai minėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau nepamiršo paminėti ir savo organizacijos 30-mečio. Į šventinį renginį spalio 20-ąją atvyko žmonės iš visos Lietuvos, nešini filialų vėliavomis. Ankstų rytmetį jie skubėjo į Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką, kur šv. Mišias aukojo prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, tremtinius pavadinęs mūsų tautos elitu.

2004 metais buvo nuspręsta suvienyti dešiniąsias politines jėgas – LPKTS susijungė į jungtinę politinę organizaciją su Tėvynės sąjunga. Kreipimesi į Laisvės kovotojus, politinius kalinius, tremtinius ir jų organizacijas, kurį pasirašė LPKTS pirmininkas Povilas Jakučionis ir Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, pabrėžiama, kad: „LPKTS skyriai yra tapę veiksmingomis bendraminčių bendruomenėmis, ypač reikšmingas jų indėlis į valstybės atkūrimo darbus, visuomenės pilietiškumo bei patriotizmo ugdymą. Šios bendruomeniškos veiklos būdai ir tikslai yra reikšmingi ir reikalingi, tačiau to pilna apimtimi toliau negalės atlikti vien Jungtinė politinė organizacija, kuri didžiausią dėmesį skirs politinei veiklai. Mes manome, kad LPKTS ir TS susijungus į jungtinę politinę organizaciją, buvusius laisvės kovotojus, politinius kalinius ir tremtinius turėtų jungti ir stipri visuomeninė organizacija, įkurta LPKTS pagrindu, kuri tęstų LPKTS bendruomeniškąją veiklą. Ji turėtų užtikrinti ir tolesnį tautos kovos už laisvę istorijos įamžinimo misijos vykdymą. Esame įsitikinę, kad Jungtinė politinė organizacija visokeriopai rems šią veiklą ir dės visas pastangas, kad ji būtų plečiama“.

Po šv. Mišių šventės dalyvių laukė LK Karinių oro pajėgų orkestras, kuris Vilniaus gatve palydėjo eiseną iki Architektų namų (Vilniaus g. 22), kur vyko atminimo lentos atidengimo ceremonija klubo „Tremtinys“ įkūrimo vietoje. Renginio vedėjas Vilius Kaminskas priminė įsikūrimo istoriją ir pakvietė lentą pašventinti kunigą, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvį Robertą Grigą. Sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas apgailestavo, kad kartu jau nebėra daugelio brangių veidų – sąjungos kūrėjų. „Laikas negailestingas, ir tų, kurie labiausiai čia verti būti, jau seniai nėra su mumis. Tik ši atminimo lenta ir mums, ir praeiviams liudys ir primins svarbius mūsų istorijos žingsnius“, – sakė G. Rutkauskas.

Taigi nuo 2004 metų LPKTS yra visuomeninė organizacija-asociacija, vienijanti daugiau nei 30 tūkstančių narių, susibūrusių į

Pasibaigus iškilmingai ceremonijai, tremtinių eisena su karinių oro pajėgų orkestru užpildė Vilniaus gatvę. Didelė organizacija ir BENDRUOMENĖ |18


šįkart traukė aplinkinių žvilgsnius bei stabdė eismą – dėl Laisvės alėjos rekonstrukcijos teko eiti važiuojamąja dalimi. Iškilmingas minėjimas vyko Vytauto Didžiojo universiteto salėje. Renginyje dalyvavo ne tik didelis būrys LPKTS filialų atstovų, bet ir aukščiausi valstybės vadovai: LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, gausybė Seimo narių, kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Prezidentė padėkojo sąjungai už nuolatinį palaikymą ir pabrėžė, jog šie žmonės buvo pirmieji, kurie ja patikėjo. Tikėkimės, jog buvusių tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių palaikymas atneš pergalę ir TS-LKD kandidatei 2019-ųjų prezidento rinkimuose Ingridai Šimonytei. Šventės dalyvius net kelis kartus iš vietų pakilti privertė patriotinėmis dainomis džiuginęs LK Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, o sielas virpėti privertė Šilalės kultūros centro moterų kvartetas „Aitra“. Dar ilgai visi bendravo, dalijosi prisiminimais, nes turbūt kiekvienas atvykęs galėjo pritarti prof. Vytauto Landsbergio žodžiams: „Atvažiavau čia, kad šiek tiek pabūčiau su jumis. Jūsų bendruomenėje yra brolystė. Tai labai svarbu, nes pasaulyje brolystė nyksta.“ Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ yra LPKTS valdybos pirmininkė 19| BENDRUOMENĖ

Pauliaus Rutkausko, Aido Bumbulio ir LR Prezidento kanceliarijos nuotraukos

Šiltais ir nuoširdžiais plojimais pasitikta LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad meilė ir pagarba Tėvynei, kurią šalies tremtiniai ir politiniai kaliniai nešė per visą gyvenimą, iki šiol išlieka didžiausiu pavyzdžiu. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad pasaulis dar per mažai žino apie stalininį genocidą, ir ypač tai, kas vyko Baltijos šalyse, todėl aukšti valstybės svečiai būna nustebę, girdėdami apie mūsų tautos patirtį. Tačiau būtent šie mūsų likimo faktai labai daug paaiškina, kodėl mums iki šiol taip skauda, kodėl taip reaguojame į kaimyną. Prezidentė prisiminė jaudinantį Popiežiaus Pranciškaus apsilankymą KGB kalėjimo kamerose ir tai, kad Šventasis Tėvas labai daug suprato apie Lietuvą, kurioje ir Bažnyčia dalyvavo pasipriešinimo judėjime. Anot Prezidentės, tas skausmas, kurį patyrė tremčių karta, – tai palikimas, suteikiantis jėgų ir įprasminantis mūsų šiandienos veiksmus.


DEMOKRATIJOS ŠVENTĖ VILNIUJE Mindaugo Mikulėno nuotraukos

Profile for Algirdas Kazlauskas

Tėvynės sąjungos žinios Nr. 434  

Tėvynės sąjungos žinios Nr. 434  

Advertisement