Issuu on Google+

Aleksej PERŽU Petras KURLAVIČIUS

Metodiniai patarimai tyrėjams


TURINYS APIE MUS IR MŪSŲ VEIKLĄ.................................................................................. 3 APIE TYRIMUS........................................................................................................ 4 Kodėl tyrimo projektas “Pilkoji gervė”? ...........................................................4 Projekto tikslas ir uždaviniai............................................................................5 Tyrimų vizija ir metodika..................................................................................6 APIE PILKOSIOS GERVĖS (Grus grus) RŪŠĮ........................................................ 7 KĄ BUTINA ŽINOTI TYRĖJAMS: METODINIAI PATARIMAI................................... 12 KAIP PATEIKTI JŪSŲ STEBĖJIMO DUOMENIS Į TINKLALAPIO DUOMENŲ BAZĘ ................................................................................................................................. 14 Instrukcija........................................................................................................ 14 Svarbi informacija........................................................................................... 17 Vartotojo asmens duomenų tvarkymas........................................................... 17 VARTOTOJŲ VALDYMO SISTEMA......................................................................... 18 Kaip įeiti į asmeninę paskyrą?........................................................................ 18 Kaip pakeisti slaptažodį?................................................................................ 19 Redagavimo įrankiai....................................................................................... 20 Naujo stebėjimo duomenis............................................................................. 21 Ankstesnių duomenų redagavimas................................................................. 23 Kaip pašalinti tašką?....................................................................................... 24 PRIEDAI................................................................................................................... 25 Lentelė 1......................................................................................................... 25 Lentelė 2......................................................................................................... 30 NAUDOTA LITERATŪRA......................................................................................... 33

APIE LEIDINĮ

Šis leidinys specialiai paruoštas tinklalapiui www.gerviutyrimai.eu ir skirtas visiems šio tinklalapio vartotojams. Leidinys padės Jums susipažinti su pilkosios gervės rūšies biologiniais ypatumais, analizuoti savo stebėjimus, tam, kad tinkamai perduoti informaciją į gerviutyrimai.eu duomenų bazę. Skyriuje “Priedai” Jūs rasite lenteles, kurias mes rekomenduojame turėti po ranka, kada Jus pateikiate Jūsų stebėjimo duomenis. Leidinį parengė Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos katedros prof. habil. dr. Petras Kurlavičius ir biologijos specialybės studentas Aleksej Peržu.


APIE MUS IR MŪSŲ VEIKLĄ

Esame Lietuvos edukologijos universiteto

projektu „Pilkoji gervė“. Studentų mokslinės

(LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų

veiklos ir tyrimo projekto mokslinis vadovas –

fakulteto

programos

LEU GMTF Biologijos katedros prof. habil. dr.

studentai ir absolventai, besidomintys paukščių

Petras Kurlavičius (Petras.Kurlavicius@leu.lt).

ekologija, visuomenės gamtamoksliniu švietimu

Projekto vadovas – LEU Biologijos specialybės

ir įtraukimu į visuomeninius gamtos tyrimus bei

studentas Aleksejus Peržu (aleksej.perzu@stud.

visuomeninio aplinkos monitoringo veiklą. Viena

leu.lt ).

(GMTF)

Biologijos

iš prioritetinių visuomenės grupių, kuriai savo veikloje skirsime padidintą dėmesį, yra bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai ir mokytojai. Savo veiklą pradedame švietimo ir mokslinių tyrimų

3


Metodiniai patarimai tyrėjams

APIE TYRIMUS

Kodėl tyrimo projektas „Pilkoji gervė“?

Pilkoji gervė moksliniu aspektu yra savotiškai labai įdomi „modelinė“ rūšis. XX a. antros pusės pradžioje Lietuvoje ir Europoje ji buvo laikoma reta rūšimi. Stiprėjant gamtosaugos idėjoms, kaip ir daugelis kitų nykstančių paukščių rūšių, pilkoji gervė buvo įrašyta į daugumos Europos valstybių, tame tarpe ir Lietuvos raudonąsias knygas, jos apsaugai buvo skirtas padidintas dėmesys. Lietuvai jungiantis prie Europos Sąjungos, šalyje buvo įsteigta net keletas paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtų šios rūšies paukščių vietinių populiacijų išsaugojimui. Pagaliau per pastaruosius 30 metų vyresni žmonės tapo liudininkais, kaip šalies gervių populiacija akivaizdžiai auga. Ir dar daugiau – pasigirsta negarsių žemdirbių nusiskundimų, jog pilkosios gervės jiems padaro ir nuostolių. Todėl galima sakyti, kad pilkosios gervės regioninių populiacijų gausos ir šios rūšies apsaugos būklės pokyčiai per pastaruosius 50 metų yra vieni sudėtingiausių ir įdomiausių Europoje. Tuo pačiu yra akivaizdu, kad, nors rūšies

4

populiacija Rytų ir Šiaurės Europos regione labai išaugo, mes labai paviršutiniškai žinome kas lėmė tokį populiacijos sėkmingą pagausėjimą, kiek pasikeitė šios rūšies ekologija, o ypač jos ekologinė niša, kokias naujas buveines šie paukščiai užėmė. Lietuvoje mes taip pat labai mažai žinome kur gyvena ir kokias buveines užima nesiveisiantys individai (nesubrendę ir nesėkmingai bandę veistis); kiek pastovios yra šių paukščių vasaros nakvynių ir sankaupų vietos, kur šie paukščiai maitinasi ir ar tuo metu gali padaryti kokių nors nuostolių žemės ūkiui. Atsakyti į daugumą šių klausimų, manome, įmanoma tik į stebėjimus įtraukiant pakankamai daug tyrėjų iš visos šalies, duomenų ir informacijos rinkimui panaudojant modernius šiuolaikinius duomenų rinkimo ir jų tvarkymo būdus. Tam tikslui ir sukurta ši svetainė, kurios pagalba visuomeniniai stebėtojai gali internete online režimu labai operatyviai pateikti visus svarbius duomenis apie matytas gerves (tame tarpe pažymėti stebėjimo vietą virtualiame vietovės žemėlapyje).


Projekto tikslai ir uždaviniai Ilgalaikis projekto tikslas: Tirti pilkosios gervės (Grus grus) ekologijos pokyčius Lietuvoje, sąsajoje su besitęsiančiu populiacijos gausumo augimu, klimato kaita ir antropogenine veikla, kaip aplinkos stresoriumi. Projekto uždaviniai (2015 m.): 1. Tirti gervės paplitimą skirtingais sezonais: a. registruoti gervių veisimosi vietas (04-06 mėn.); b. registruoti besiveisiančių paukščių maitinimosi vietas (04-06 mėn.); c. registruoti nesubrendusių ir todėl nesiveisiančių bei nesėkmingai besiveisusių gervių vasaros bei rudens nakvynės (vadinamų sankaupų) vietas (04-10 mėn.) bei paukščių gausos dinamiką jose; d. registruoti nesubrendusių (nesiveisiančių) ir nesėkmingai besiveisusių gervių maitinimosi vietas bei paukščių gausos dinamiką jose (04-10 mėn.). 2. Analizuoti ir viešinti surinktus duomenis. 3. Išbandyti gervių gaudymo ir individualaus žymėjimo metodikas. 4. Šalutinis uždavinys – Lietuvos moksleivių ir studentų tarpe skleisti žinias apie LEU ir LOD, ir siekti kuo daugiau jaunų žmonių sudominti gamtos stebėjimais ir visuomeniniais paukščių tyrimais.

5


Metodiniai patarimai tyrėjams

Tyrimų vizija ir metodika Tikimasi, kad į visuomeninius gervės ekologijos tyrimus Lietuvoje įsijungs iniciatyvūs pavieniai tyrėjai ir jų grupės, kurie turėtų palaikyti ryšius su projekto vadovu bei, esant neaiškumams, su juo konsultuotis, bendrauti. Tikimės, kad į projekto veiklą aktyviai įsijungs ir nauji jaunieji tyrėjai, ypač moksleiviai. Savo ruožtu, projekto vadovas turėtų bendrauti su visuomeniniais tyrėjais, juos konsultuoti ir bent kartą metuose viešai supažindinti su projekto rezultatais.

6

Svarbiausias projekto partneris yra Lietuvos ornitologų draugija. Projektas turėtų palaikyti ryšius ir bendrauti su formaliomis ir neformaliomis gervių moksliniais tyrimais užsiimančiomis grupėmis bei pavieniais asmenimis užsienyje ir palaipsniui perimti jų gerąją patirtį. Savo ruožtu Lietuvoje projektas turėtų didinti studentų ir kitų tyrėjų kompetencijas paukščių ekologijos tyrimo srityje.


APIE PILKOSIOS GERVĖS (GRUS GRUS) RŪŠĮ Išvaizda. Didžiausias Lietuvos paukštis. Mažą paukščių pažinimo patirtį turinčiam žmogui pilkoji gervė gali būti panaši į pilkąjį garnį ir su juo painiojama. Čia svarbiausia, kad gervė yra daug didesnė. Jos apdare vyrauja šviesiai melsvai pilka spalva. Galva ir viršutinė kaklo dalis juodos ir baltos spalvų. Viršugalvyje yra raudona dėmė. Papildomos plasnojamosios plunksnos yra pailgėjusios ir sudaro tarsi „uodegą“. Iš tikrųjų šios plunksnos dengia tikrąją uodegą, dėl to šių paukščių užpakalinė dalis, lyginant su kitais mūsų krašto paukščiais, atrodo neįprastai. Ryškaus skirtumo tarp patino ir patelės apdare nėra, tik patinas yra šiek tiek didesnis už patelę (Kurlavičius, 2003).

Skrendant pilkoji gervė kaklą laiko tiesi-

ai – nesulenkusi kaip pilkasis garnys. Skrydyje kaklas atrodo juodas, išskyrus pamatą. Būryje virusia linija (tačiau ne visada!). Juodi sparnų

1 pav. Pilkoji gervė (Grus grus). (http://birds.sfukras.ru/img/img_104.gif)

galai yra taip pat svarbus rūšies nustatymo iš

patelių sparno ilgis 540-570 mm, snapo ilgis 100-

toli požymis paukščiams skrendant (Kurlavičius,

110 mm, pastaibio ilgis 220-238 mm (Logminas,

2003).

1990).

paukščiai skrenda išsirikiavę trikampiu arba pas-

Jauniklio galva ir kaklas rusvai rudi ir ne-

turi ryškių kontrastingų suaugusiems būdingų

Balsas. Patino tuoktuvių balsas – labai garsus

spalvų. Papildomos plasnomojamos plunksnos

periodiškai kartojamas „krrruuu“. Paprastai pa-

trumpesnės, dėl to „uodega“ atrodo mažesnė

telė tuojau patinui atsako panašiu žemesniu šūk-

(Kurlavičius, 2003).

sniu. Bendravimo signalai „kru-kru-kru“ dažniau

Kūno masė ir matmenys: masė 3950-

girdimi paukščiams skrendant. Jaunikliai rudenį

7000 g; patinų sparno ilgis 600-650 mm, snapo

skrisdami negarsiai cypauja „čiirp-čiirp“ (Kur-

ilgis 103-120 mm, pastaibio ilgis 228-260 mm;

lavičius, 2003).

7


Metodiniai patarimai tyrėjams

2 pav. Skrendantis gervių būrys. (http://www.craneland.ru/wp content/uploads/2013/02/ IMGL8670%D1%83%D0%BC.jpg) Paplitimas. Paplitusi didžiojoje Eurazijos dalyje

skraidyti.

ir šiaurinėje Afrikoje (3 pav.).

T. Ivanausko (1957) pateiktais istoriniais

si (lizdinę) teritoriją. Atstumai tarp lizdų gali būti

duomenimis XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje

mažesni tik ten, kur gervių gausu. Kad užim-

gyveno ir perėjo daugiau nei 50 vietų. Svarbiau-

ta veisimosi teritorija, matyti ne tik iš vieno ar

sios nuo seno žinomos perėjimo vietos yra Čep-

dviejų paukščių (poros) skraidymų tais pačiais

kelių, Žuvinto, Tyrelio, Artosios pelkėse.

“maršrutais” veisimosi laikotarpiu (balandžio -

1995-1999 m. vykdyto Lietuvos perinčių

birželio mėnesiais ar net ilgiau), bet ir tykiu oru

paukščių atlaso duomenimis (Preikša, 2006),

iš toli girdimi jų balsai. Prie lizdo paukščiai itin

pilkoji gervė buvo registruota daugiau nei pusėje

atsargūs: esant pavojui patelė eina susigūžusi.

visų atlaso kvadratų. Šiuo metu gervės šalyje yra

Patinas aktyviai gina lizdą nuo plėšrūnų.

dar plačiau paplitę, tačiau detaliau apie tai nėra

žinoma.

tas demonstruoja gražius šokius – šokinėja, krai-

Kiekviena pora turi gana didelę veisimo-

Iš žiemojimo vietų atskridę į veisimosi vie-

posi, mojuoja sparnais. Perėjimui renkasi mažai Biologija. Gyvena visų tipų pelkėse, drėgnu-

žmonių lankomas vietas. Besiveisiantys individai

ose raistuose, nendrynuose, šlapiose viksvinėse

laikosi poromis, bet dalį laiko praleidžia ir pavie-

pievose, taip pat miškuose, dažniausiai tankiu-

niui. Perėti pradeda padėję pirmą kiaušinį. Pa-

ose juodalksnynuose ar beržynuose. Dažniau

prastai peri patelė, o patinas ją saugo. Peri 29-

įsikuria drėgnose biržėse. Be to, gervės dažnai

30 dienų. Jaunikliai ritasi dažniausiai gegužės

apsigyvena buvusių durpynų vietose. Kaip tai-

pradžioje.

syklė, lizdą suka labai šlapiose vietose ir jį nuo

sausumos skiria vandens juosta.

nis, Paltanavičius, 1990). Kiaušiniai pilkai žalsvi,

Paprastai kas 2 metai gervėms iškrenta

gelsvi ar šviesiai rusvi su didelėmis neryškiomis

plasnojamosios plunksnos, tada jos ilgai negali

pailgos formos ir nevienodo tamsumo dėmėmis.

8

Deda 2 kiaušinius, rečiau 1 ar 3 (Alekno-


3 pav. Pilkosios gervės veisimosi (breeding range), žiemojimo (wintering range) sritys ir svarbūs migracijų keliai (migration routes). (http://www.npwrc.usgs.gov/resource/birds/cranes/maps/161.gif_) Jų masė 160-170 g. Lietuvoje dėtys pradedamos dėti nuo balandžio 2 d. iki balandžio 25 d. (Aleknonis, Paltanavičius, 1990). Lizdas iš sausų šakelių, viksvinių augalų lapų ir stiebelių. Lizdo skersmuo 45-60 cm. Kaimyninės besiveisiančios poros įsikuria dažniausiai kelių kilometrų atstumu viena nuo kitos. Kiaušinius inkubuoja apie 30 d. Jaunikliai pradeda skraidyti po 9-10 savaičių (Cramp, 1994).

Apskritai pilkosios gervės turi akivaizdų

polinkį palaikyti socialinius santykius ir yra labai

bendruomeniški

paukščiai.

Migruoja

kaip taisyklė būriais. Veisimosi sezono metu dėl įvairių priežasčių nesiveisiantys individai dažniausiai laikosi grupėmis ir įvairaus dydžio būriais. Jam pasibaigus ir jaunikliams pradėjus

4 pav. Pilkosios gervės lizdas ir kiaušiniai. (http://cdn2.arkive.org/media/96/9686FE1693BD-4DEA-9769-E7E9B268F772/Presentation.Large/Common-crane-eggs-in-nest.jpg)

9


Metodiniai patarimai tyrėjams skraidyti, gervės jungiasi į būrius (vadinamąsias

lias; paankstėjęs veisimosi laikotarpis (galimai

sankaupas) iš keleto dešimčių, kartais šimtų ir

dėl klimato kaitos).

net tūkstančių paukščių. Išskyrus besiveisiančius individus, gervės susirenka į būrius ir grupes taip

Migracija. Migruodamos gervės skrenda dieną

pat nakvojimui. Jos nakvoja santykinai nuošaliose

ir naktį. Tai tikrieji tolimi migrantai. Lietuvoje se-

“padidinto saugumo” vietose. Dažniausiai tai yra

nesniais duomenimis Žuvinte ankščiausiai pav-

atviros vandeningos pelkės, vandens telkinių

asarį pasirodo vidutiniškai kovo 25 d. Į Lekėčius

pakraščiai. Vanduo nakvojančioms gervėms

atskrenda vidutiniškai kovo 30 d. Kiek ankšči-

yra labai svarbus, nes per vandenį besiartinantį

au gervės pastebimos pajūryje. Ties Vilniumi

plėšrūną jos pajaučia žymiai lengviau.

anksčiausiai pavasarį pasirodę gervės regis-

Maitinasi dažniausiai augaliniu maistu,

truotos vidutiniškai kovo 31 d. Intensyvesnės se-

bet kartais racioną papildo gyvūniniu maistu –

zoninės migracijos stebimos pajūryje balandžio

vabzdžiais ir kitais bestuburiais, varlėmis, žuvi-

pirmą-antrą dekadomis (Aleknonis, Paltanaviči-

mis, graužikais (Kaliakin, 2013).

us, 1990).

Pastaraisiais metais gervės pavasarį reg-

Populiacijos dydis Lietuvoje ir Europoje. A. istruojamos vis anksčiau. Pvz., 2015 m. pavasarį Aleknonis ir S. Paltanavičius (1990) nurodo, kad

pirmosios gervės stebėtos jau

vasario 19 d.

Lietuvoje peri ne daugiau kaip 150 gervių porų, o

(LOD).

vasaroja kasmet apie 150-200 nesusiporavusių

ir nesubrendusių paukščių. Tuo tarpu 2004 m.

tis jau liepos mėnesį.

Lietuvoje jau perėjo 900 porų (Raudonikis, 2004).

daugiausia gervių stebima nuo rugsėjo iki spalio

2006 metų duomenimis šalies populiacijos dydis

pradžios. Didžiausių rudeninių sankaupų vietas

buvo 900-1200 perinčių porų (Maehl, 2006).

palieka (išskrenda į žiemojimo vietas) paprastai

Europos populiacija paskutiniame praė-

spalio antrą dekadą (Aleknonis, Paltanavičius,

jusio amžiaus dešimtmetyje sudarė daugiau nei

1990). Manoma, kad į žiemovietes Lietuvos, kaip

120 000 paukščių (Prange, 1995). Nacionalinių

ir Baltijos regiono bei vakarinės Rusijos, pilko-

Europos šalių pilkųjų gervių populiacijų būklė

sios gervės skrenda tiek vadinamuoju Vakarų

skirtinga. Skandinavijoje ir Vidurio Europoje gau-

Europos, tiek Baltijos - Vengrijos keliais (Prange,

sa didėja, o Vakarų ir Pietų Europoje išlieka sta-

2005).

Priešmigracinės sankaupos pradeda telkŽuvinte ir Novaraistyje

bili ar mažėja (Maehl, 2006). Ji taip pat didėja Rytų Europoje (Prange, 2005).

Apsauga. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (5

Pvz., Vokietijoje vietinė populiacija nuo

(Rs) kategorija) ir Europos Sąjungos Paukščių

1970 m. per tris dešimtis metų padidėjo apie 6

direktyvos I priedo sąrašą. Paukščių (pilkų-

kartus (Prange, 2005). Manoma, kad didžiausią

jų gervių) apsaugai svarbios teritorijos (PAST)

teigiamą įtaką gervės populiacijos didėjimui turė-

Lietuvoje buvo išskiriamos tose vietovėse, ku-

jo pagerėjusi šių paukščių ir jų buveinių apsau-

riose buvo aptinkama daugiau nei 9 perinčios

ga; žiemoviečių pasikeitimas, dėl ko pagerėjo

poros (Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d.

žiemojimo sąlygos ir sutrumpėjo migravimo ke-

įsakymas Nr. 22). Šį kriterijų atitinka 14 teritori-

10


jų (Raudonikis, 2004). Daugiau nei 40% populiacijos yra aptinkama PAST tinklo vietovėse. Rūšies apsaugos būklė yra palanki. Nurodoma keletas grėsmių pilkųjų gervių populiacijai (Maehl, 2006): 1.

Buveinių sukcesiniai struktūros pokyči-

ai (atvirų miško ir pelkių kraštovaizdžio vietų užaugimas. Rekomenduojama išlaikyti dabartinį kraštovaizdžio naudojimo režimą tiek saugomoje teritorijoje, tiek ir greta jos, neplėsti urbanizuotų teritorijų, neatnaujinti durpynų eksploatacijos; 2.

Veisimosi vietų naikinimas dėl intensyvios

ūkinės veiklos ir žemių, esančių greta veisimosi teritorijų, naudojimo pokyčių (rekomenduojama, kad plynos kirtavietės neviršytų 2 ha ploto, neveisti miško atvirose miško aikštėse, gretimose pievose ten, kur aptinkamos pilkosios gervės, miško atkūrimas turi atitikti dabartinę medžių rūšių struktūrą ir remtis dirvožemio sąlygomis, pelkėtose ir užtvindytose vietose ir aplink jas 200 m spinduliu nekirsti miško kovo-liepos mėn.); 3.

Hidrologinio režimo kaita: vietinis pelkėtų

kirtaviečių sausinimas ir bebraviečių išardymas (rekomenduojama nekeisti hidrologinio režimo, jei tai negerina buveinės kokybės, išlaikyti palankiausią hidrologinį režimą tuo metu, kai vandens lygis didėja, ir išlaikyti bent dabartinę bebrų populiacijos gausą); 4.

Trikdymas (rekomenduojama neskatinti

poilsiauti balandžio-birželio mėn. šalia veisimosi vietų ir reguliuoti žmonių lankymąsi balandžio-birželio mėn.); 5.

Gausios plėšrūnų populiacijos (rekomen-

duojama kasmet reguliuoti lapių, mangutų, šernų ir kranklių gausą).

11


Metodiniai patarimai tyrėjams

KĄ BŪTINA ŽINOTI TYRĖJAMS: METODINIAI PATARIMAI

Visi tyrėjai turi vieningai vertinti įvairius

būdu nereikia prie jo eiti. Priešingai, turėtumėte

pilkųjų gervių stebėjimo faktus. Vertindami tą gerves prie lizdo trikdyti kuo trumpiau. Dažniaupatį konkretų faktą jie visuomet privalo padar-

siai inkubuojanti kiaušinius gervė besiartinantį

yti vienodą metodiškai pagrįstą išvadą. Svarbi-

žmogų pastebi pirma ir iš pakankamai toli. Tokiu

ausia, kad tyrėjai teisingai suprastų metodikos

atveju ji dažniausiai slapstydamasi stengiasi nuo

nuostatas kokiu atveju galima teigti, jog išaiškin-

jo nutolti nepastebėta. Žmogui esant netoli lizdo,

ta pilkosios gervės „Galimai besiveisianti pora“

gervė, suprantama, jo negina nei nuo žmogaus,

ir kokiu (tikrai) „Besiveisianti pora“; kokią vietą

nei nuo natūralių plėšrūnų (pvz., kranklių, pilkų-

reikia pripažinti tik „galima“, o kokią tikrai „įrody-

jų varnų, lapių, mangutų ir kt.). Todėl dėtis, nuo

ta“ veisimosi vieta bei kokia vieta laikytina tikra

kurių žmonės tyčia ar netyčia pabaido gervių

(pilnai įrodyta), o kokia tik „galima“ maitinimosi

porą, plėšrūnai sunaikina lengviau ir dažniau.

vieta. Svarbiausi tokio vertinimo principai yra de-

talizuoti 1 lentelėje (žr. priedus).

metu ir pakol pirmamečiai jaunikliai dar neskrai-

Sukdamos lizdą, kiaušinių inkubavimo

do (labiausiai tikėtina – 03-05 mėn.) gervės laikoUždaviniai 1a ir 1b: registruoti gervių veisi-

si arba poromis, arba tam tikrais momentais ir po

mosi vietas (04-06 mėn.); registruoti besivei-

vieną. Kuomet vienas poros narys šildo dėtį, kitas

siančių paukščių maitinimosi vietas (04-06

budi ir saugo lizdą, maitinasi. Tačiau jei arti lizdo

mėn.)

maisto stinga, poros nariai kartu ar pakaitomis

Žinoma, kad pilkosios gervės dažniausiai

skrenda maitintis tolėliau (spėjama – iki 1-2 km

lizdus suka šlapiose miško vietose (detaliau žr.: atstumu). Todėl Jūs turėtumėte būti pastabūs, ir, Platesnė informacija apie pilkąją gervę – Biologi-

jei stebėjote vieną ar du individus, turite įsidėmėti

ja). Naujausi faktai rodo, kad jų lizdų pasitaiko ir

tą vietą. Pirmiausiai Jūs turite įvertinti kaip elgėsi

mažose vandeningose medžiais ir/arba krūmais

Jūsų matytos gervės (kalbame tik apie stebėtą

apaugusiose agrarinio kraštovaizdžio pelkutėse,

1 ar 2 individus) ir kur Jūs jas matėte. Iš šios in-

kartais visai nenuošaliose vietose - arti kelių,

formacijos ir tenka daryti išvadą ar Jūs stebėjote

žmonių sodybų.

toje vietovėje būtent besiveisiančias gerves. Tai-

Atminkite, kad sausose vietose rasti

gi, svarbu nustatyti ar stebėti paukščiai yra veisi-

gervės lizdą būtų sensacija. Jei Jūs tik prade-

muisi tinkamoje aplinkoje (pvz., vandeningoje ir

date paukščių tyrimus, stebėjimus, neturėtumėte

bent dalinai sumedėjusiais augalais apaugusioje

specialiai vaikščioti vietose, kur labai tikėtina gali

pelkutėje atvirame kraštovaizdyje arba šlapiame

būti gervės lizdas (vandeningose pelkutėse). At-

miško

sitiktinai gervių lizdą pastebėjus iš toliau, jokiu

paukščiai šiuo laikotarpiu iš veisimosi vietų (nuo

12

masyve).

Dažniausiai

besiveisiantys


lizdo) gali skraidyti į laukus maitintis, o pasimai-

prašome visų, kas žinos apie tokius faktus, jog

tinę grįžti atgal prie lizdo ar į jauniklių auginimo

besiveisiančios gervės (suaugę individai vieni ar

vietą.

su jaunikliais) lankosi prie šernų šėryklų ar viliojimo vietų arti medžioklės bokštelių, operatyviai

Uždaviniai 1c ir 1d: registruoti nesubren-

informuoti projekto vadovą. Su Jumis bendrau-

dusių ir todėl nesiveisiančių bei nesėkmin-

sime individualiai ir aiškinsimės apie konkrečias

gai besiveisusių gervių vasaros bei rudens

galimybes gervių šeimas gaudyti. Numatyta tam

nakvynės (vadinamų sankaupų) vietas

tikslui naudoti distanciniu būdu valdomą santy-

(04-10 mėn.) bei paukščių gausos dinamiką

kinai didelį užmetamą (vadinamą “patrankinį”)

jose; registruoti nesubrendusių (nesivei-

tinklą. Planuojame gerves individualiai žymėti

siančių) ir nesėkmingai besiveisusių gervių

spalvotais žiedais arba(ir) radijo siųstuvais.

maitinimosi vietas bei paukščių gausos dinamiką jose (04-10 mėn.)

3 uždavinys: Analizuoti ir viešinti surinktus

žr. 2 lentelėje (priedai)

duomenis

Uždavinys formuojamas daugiausiai LEU

2 uždavinys: Išbandyti gervių gaudymo ir

studentams ir dėstytojams. Jei atsirastų tuo be-

individualaus žymėjimo metodikas

sidominčių tyrėjų, informuokite apie tai projekto

Kitų tyrėjų patirtis gerves gaudant rodo,

kad tai padaryti yra santykinai sudėtinga. To

vadovą. Stengsimės būti atviri Jūsų pageidavimams.

priežastys dažniausiai yra kelios. Įgijus tam tikrą patirtį sugauti neskraidančius jauniklius yra įmanoma. Čia didelę patirtį yra sukaupę Vokietijos pilkosios gervės tyrimų grupės tyrėjai.

Suaugę gervės yra labai atsargios ir gerai

perpranta žmonių kėslus, todėl jas sugauti nėra paprasta. Dažniausiai gaudant gerves siekiama jas pripratinti lankytis nuolatinėje maitinimo vietoje. Vienas geriausių pašarų, siekiant privilioti gerves, yra kukurūzai.

Turime informacijos, jog Lietuvoje kai kur

gervės lankosi prie medžiotojų įrengtų medžioklės bokštelių, prie kurių kukurūzų ar kviečių grūdais yra viliojami šernai. Šiemet mes norime bandyti gaudyti besiveisiančias gerves, kurios šernų viliojimo vietas lankys su jaunikliais. Bandysime sugauti ir individualiai pažymėti ne pavienius paukščius, o kartu jų šeimas (suaugusius paukščius (tėvus) su jaunikliais (jaunikliu)). Todėl

13


Metodiniai patarimai tyrėjams

KAIP PATEIKTI JŪSŲ STEBĖJIMO DUOMENIS Tam, kad pateikti Jūsų stebėjimo duomenis, reikia paspausti mygtuką (pav. pažymėta raudona spalva).

Jums atsidarys forma, kurią reikės užpildyti.Forma sudaryta iš trijų dalių.

14


1 dalyje reikės įvesti informaciją apie savo stebėjimą. Taip pat nurodyti Jūsų el.paštą.

2 dalyje Jums reikės pažymėti tašką. Prašome ko tiksliau nurodyti vietą. Jūs galite padidinti žemėlapį. Galite naudoti paieškos lauką arba Jūsų vietos nustatymo įrankį.

Paieškos laukas Mastelio keitimo įrankis Jūsų dabartinės vietos nustatymo įrankis

15


Metodiniai patarimai tyrėjams Pažymėtas taškas formoje atrodys kaip paveikslėlyje.

Pažymėtas taškas

Galutiniame žemėlapyje taškai bus pažymėti atitinkamu ženklu. Pavyzdžiui,

Liko tiktai patvirtinti savo pranešimą apie stebėjimą. Tai Jūs padarysite, paspaudę mygtuką „Submit Entry“.

16


SVARBI INFORMACIJA Rekomenduojame po ranką turėti lenteles iš “Metodiniai patarimai tyrėjams”. Jas rasti galėsite tinklalapio skyriuje „Apie tyrimus“ arba šio leidinio prieduose. Po pirmo pranešimo, praėjus 24 val. Jūs gausite prisijungimą prie asmeninio puslapio su valdymo įrankiais.

VARTOTOJO ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS 1. Svetainėje www.gerviutyrimai.eu  renkami asmens duomenys neskelbiami ir gali būti naudojami tik apibendrinti moksliniams tyrimams bei informacinio aprūpinimo organizavimui ir apskaitai. 2. Vartotojo asmens duomenys sunaikinami, jei jis to reikalauja. Projekto vykdytojai turi teisę palikti suteiktą mokslinę informaciją po asmens duomenų sunaikinimo. 3. Vartotojas turi teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenų naudojimą ir tvarkymą.

17


Metodiniai patarimai tyrėjams

VARTOTOJŲ VALDYMO SISTEMA Kaip įeiti į asmeninę paskyrą?

Pagrindiniame puslapyje apačioje raskite mygtuką „Įeiti į asmeninę paskyrą“. Arba tiesiog užeikite į puslapį http://users.gerviutyrimai.eu/.

Jums atsidarys Vartotojų valdymo sistemos puslapis. Dešinėje raskite „Įeiti į asmeninę paskyrą“.

18


Įveskite savo slapyvardį (angl. Username) ir slaptažodį (angl. Password). Ir paspauskite „Log In“ mygtuką.

Slapyvardį ir slaptažodį gausite po 24 val. po Jūsų pirmų pateiktų stebėjimo duomenų. Po pirmo prisijungimo galėsite pakeisti slaptažodį. Užregistruoti pačiam galima. Bet Jūsų paskyra neturės specialių įrankių. Dėl jų aktyvavimo kreipkitės į tinklalapio administraciją.

Kaip pakeisti slaptažodį? Vartotojo menu srityje išrinkite „Jūsų profilio nustatymai“.

19


Metodiniai patarimai tyrėjams

Pakeisti vardą (ne slapyvardį)

Pakeisti slaptažodį

Patvirtinti naują slaptažodį

Redagavimo įrankiai Redagavimo įrankiai - tai specialiai Jums sukurta internetinė aplikacija su Jūsų pateiktais taškais. Redagavimo įrankis turi daugiau galimybių, nei įprasta forma. Čia galėsite redaguoti savo taškus, žymėti naujus. Vartotojo menu srityje išrinkite „Redagavimo įrankis“.

20


Jums atsidarys ArcGis internetinė aplikacija. Čia Jus rasite visus reikalingus įrankius.

Mastelio keitimo įrankis Redaguoti taškus Piešimo (teritorijos žymėjimo) įrankis Dabartinės vietos nustatymo įrankis

Matavimo įrankis

Legenda Sluoksniai Redaguoti taškus

Ankščiau pažymėtas taškas

Naujo stebėjimo duomenys Tam, kad redaguoti taškus arba pažymėti naujus, reikia aktyvuoti redagavimo režimą, paspaudus ant redagavimo įrankio mygtuko

21


Metodiniai patarimai tyrėjams Pasirinkite norimo taško tipą (paspauskite ant jo redagavimo įrankio srityje). Ir paspauskite ant Jums reikalingos vietos žemėlapyje.

Ir įveskite naujo stebėjimo duomenis.

22


Ankstesnių duomenų redagavimas Aktyvuokite redagavimo režimą ir paspauskite ant ankščiau pažymėto taško.

Ir pakeiskite duomenis. Taško vietą galima redaguoti: paspauskite ant taško ir pajudinkite jį į naują vietą.

23


Metodiniai patarimai tyrėjams

Kaip pašalinti tašką? Tam,kad pašalinti tašką, iškylančiame lange paspauskite mygtuką “Pašalinti”.

Visus taškus galite peržiūrėti tinklalapio skyrelyje „Žemėlapis“

24


PRIEDAI

1 lentelė Gervių stebėjimo jų veisimosi laikotarpyje (III-VII mėn.; pakol pirmamečiai jaunikliai neskraido) faktų interpretavimas, vertinimas

Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius III-VII 1-2 mėn

Stebėjimo rezultatai, faktai

Stebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*

Patarimai

Paukščiai stebėti veisimuisi netinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke, pievoje, ganykloje)

Stebėti ar ten pat artimiausiomis dienomis matysite gerves pakartotinai.

III-VII 1-2 mėn.

Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) stebėti paukščiai veisimuisi netinkamoje aplinkoje (pvz., dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje)

Tai gali būti besiveisiantys individai. Gali turėti lizdą iki 1-2 km atstumu. Galimai maitinimosi vieta. Galimai besiveisianti pora. Tai gali būti besiveisiantys individai. Gali turėti lizdą iki 1-2 km atstumu. Maitinimosi vieta. Galimai besiveisianti pora.

III-VII 1-2 mėn.

Apsilankyti dirbamame lauke (žemės ūkio pasėlių lauke) ir išsiaiškinti (jei pavyks) kokia tai kultūra, kuo galimai gervės maitinosi, ar galima pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius. Jums pakankamai gerai Tai gali būti besiveiArtimiausiu metu žinomoje vietovėje stebėsiantys individai. Gali apsilankyti dirbamuti neaukštai skrendantys turėti lizdą ir maitiniose laukuose, kur, paukščiai. Skridimo kryptis mosi vietą iki 1-2 km jūsų manymu matytos leidžia manyti, kad paukšči- atstumu. gervės gali maitintis ai skrenda iš galimos veiGalimai maitinimosi ir(arba) apsilankyti simosi vietos (jums žinoma vieta. Jūsų manymu galimopelkė, šlapias su balomis Galimai besiveisianti je veisimosi vietoje, miškas) į laukus (žemės pora. tikintis, kad gerves ūkio plotus) arba priešinga pavyks pamatyti ar kryptimi išgirsti jų balsus.

25


Metodiniai patarimai tyrėjams Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius III-VII 1-2 mėn

III-VII 1-2 mėn.

III-VII 0-2 mėn.

26

Stebėjimo rezultatai, faktai

Stebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*

Stebėti paukščiai veisimuisi tinkamoje aplinkoje (pvz., vandeningoje ir bent dalinai sumedėjusiais augalais apaugusioje pelkutėje atvirame kraštovaizdyje arba šlapiame miške)

Tai gali būti besiveisiantys individai. Pora gali turėti (turėjo) lizdą visiškai arti. Galimai veisimosi vieta. Galimai besiveisianti pora.

Patarimai

Pasišalinkite iš vietos, kur pamatėte paukščius. Užsirašykite stebėjimo datą ir individų skaičių. Nuo gegužės vidurio periodiškai vėl lankykitės šioje vietoje, tikslu rasti naudotą gervės lizdą ar pamatyti pačias gerves Stebėti paukščiai veisimuisi Tai gali būti besiveiSkubiai pasišalinti. netinkamoje buveinėje, bet siantys individai. Pora Užsirašyti stebėjiiki kelių šimtų m atstumu gali turėti (turėjo) lizdą mo datą ir individų nuo tinkamos buveinės visiškai arti. skaičių. Nuo gegužės esančioje vietoje (pvz., Galimai veisimosi vidurio periodiškai nebūtinai šlapiame miške, vieta. vėl lankykitės šioje pelkėje, bet netoli vanden- Galimai besiveisianti veisimuisi tinkamoje ingų šlapių vietų miške, pora. buveinėje, tikslu rasti pelkėje) naudotą gervės lizdą ar pamatyti suaugusius paukščius (paukštį) su neskraidančiu jaunikliu (jaunikliais). Rastas gervės lizdas su Veisimosi vieta. Radus lizdą su kikiaušiniais ar jaunikliais; su Besiveisianti pora. aušiniais ar jaunikliais kiaušinių lukštais; stebėti reikia skubiai nuo 1-2 neskraidantys jaunikliai jo pasišalinti. Užsir(be suaugusių paukščių ašyti stebėjimo datą (tėvų) arba su jais). ir kiaušinių/jauniklių skaičių. Ateityje, kol dėtis inkubuojama, nesiartinti prie lizdo. Vėliau lizdą patikrinti ir išsiaiškinti ar sėkmingai ir kiek jauniklių išsirito. Jei dėtis žuvo, gal galima nustatyti priežastis?


Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius III-VII > 2 (daugmėn. iau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių. Būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai.

Stebėjimo rezultatai, faktai

Stebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*

Dienos metu stebėti paukščiai maitinimuisi tinkamoje buveinėje (pvz., dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje, atviroje pelkėje)

Tai labiausiai tikėtina yra nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai. Galima manyti, kad iki kelių ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta. Maitinimosi vieta. Nesiveisiančios gervės.

Patarimai

Užsirašyti stebėjimo datą ir individų skaičių. Ten pat ir artimose apylinkėse periodiškai lankytis vėl, tikslu nustatyti kur ir kiek gervių maitinasi. Kai tik yra galimybė – nepabaidant paukščių išsiaiškinkite kokios kultūros lauke gervės maitinasi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius. III-VII > 2 (daugPakartotinai (ne mažiau Tai tikriausiai yra Apsilankyti dirbamumėn. iau nei 2; 3 kartus su mažiausiai 3 nesiveisiantys (nesub- ose laukuose (žemės dažniausiai dienų tarpais) dienos metu rendę arba nesėkmūkio pasėlių laukuose) keli – kelistebėti paukščiai toje pačio- ingai bandę veistis) ir kitose vietose, kur olika ar net je maitinimosi buveinėje individai. pakartotinių ankkeli šimtai (pvz., tame pačiame dirIki kelių (gal ir kelistesnių apsilankymų paukščių; bamame lauke ar pievoje, olikos) km atstumu metu buvo stebėtos būrys gali ganykloje) turėtų būti jų pastovi besimaitinančios būti labai ar pusiau pastovi na- gervės ir išsiaiškinti nekompakkvynių vieta. (jei pavyks) kokios tai tiškas, indiSvarbi maitinimosi kultūros, kuo galimai vidai laikytis vieta. gervės maitinosi, ar pasklidžiai) Nesiveisiančios pavyko pastebėti kokgervės. ius nors gervių padarytus nuostolius.

27


Metodiniai patarimai tyrėjams Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius III-VII > 2 (daugmėn. iau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai)

Stebėjimo rezultatai, faktai

Stebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*

Patarimai

Tai nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai. Iki kelių (gal ir keliolikos) km atstumu yra jų pastovi ar pusiau pastovi nakvynių vieta. Nesiveisiančios gervės.

Artimiausiu metu dieną apsilankyti dirbamuose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) vėlai vakare ar anksti ryte prieš tekant saulei apsilankyti jūsų manymu galimoje nakvojimo vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti, ir taip išsiaiškinti tokias gervėms ekologiškai svarbias vietas.

III-VII > 2 (daugmėn. iau nei 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)

Jums pakankamai gerai žinomoje vietovėje anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas neaukštai skrendančių paukščių būrys ar atskiros grupės, gal būt girdėti ir paukščių bendravimo balsai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš galimos nakvynių vietos (jums žinoma atvira ar pusiau atvira pelkė, išeksploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklūs vandens telkiniai ar pelkėti jų pakraščiai) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimi Anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.)

Tai nesiveisiantys (nesubrendę arba nesėkmingai bandę veistis) individai galimoje nakvynės vietoje. Nesiveisiančios gervės. Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

28


Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius III > 2 (daugVII iau nei 2; mėn. dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)

Stebėjimo rezultatai, faktai

Stebėjimo rezultatų, faktų vertinimas ir išvados*

Patarimai

Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) anksti ryte (pieš patekant saulei ar jai neseniai patekėjus) arba vėlai vakare (prieš pat saulėlydį, ar saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėtas paukščių būrys ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.)

Tai nesiveisiančių (nesubrendusių ir(arba) nesėkmingai bandžiusių veistis) individų nakvynės vieta. Nesiveisiančios gervės. Nakvynių vieta.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

* - Išvados pateiktos pajuodintu šriftu.

29


Metodiniai patarimai tyrėjams

2 lentelė Gervių stebėjimo jų poveisimosi laikotarpyje (VII-X mėn.; kuomet pirmamečiai jaunikliai jau skraido; suaugę individai gali būti kartu su pirmamečiais skraidančiais jaunikliais) faktų interpretavimas, vertinimas Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius VII-X > 2 (daugiau nei mėn. 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių. Gali būti kartu su skraidančiais jaunikliais; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai.

Stebėjimo rezultatai, Stebėjimo rezulfaktai tatų, faktų vertinimas ir išvados* Dienos metu stebėti Tai gali būti įvairaus paukščiai maitinimuisi amžiaus paukščiai tinkamoje buveinėje (įskaitant ir tų pačių (pvz., dirbamame metų skraidančius lauke ar pievoje, jauniklius). Galima ganykloje, atviroje manyti, kad iki kelių pelkėje). ar net keliolikos km atstumu yra pastovi ar pusiau pastovi gervių nakvynių vieta. Maitinimosi vieta.

VII-X > 2 (daugiau nei mėn. 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai.

Pakartotinai (ne mažiau 3 kartus su mažiausiai 3 dienų tarpais) dienos metu stebėti paukščiai toje pačioje maitinimosi buveinėje (pvz., tame pačiame dirbamame lauke ar pievoje, ganykloje)

30

Patarimai

Užsirašyti stebėjimo datą ir individų skaičių. Ten pat ir artimose apylinkėse periodiškai lankytis vėl, tikslu nustatyti kur ir kiek gervių maitinasi. Kai tik yra galimybė – nepabaidant paukščių išsiaiškinkite kokios kultūros lauke gervės maitinasi, ar pavyko pastebėti kokius nors gervių padarytus nuostolius. Tai gali būti įvairaus Apsilankyti dirbamuamžiaus paukščiai ose laukuose (žemės (įskaitant ir tų pačių ūkio pasėlių laukuose) metų skraidančius ir kitose vietose, kur jauniklius). Galima pakartotinių ankstesnių manyti, kad iki kelių apsilankymų metu ar net keliolikos km buvo stebėtos besiatstumu yra pastovi maitinančios gervės ir ar pusiau pastovi išsiaiškinti (jei pavyks) gervių nakvynių kokios tai kultūros, kuo vieta. galimai gervės maitinoSvarbi maitinimosi si, ar pavyko pastebėti vieta. kokius nors gervių padarytus nuostolius.


Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius VII-X > 2 (daugiau nei mėn. 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai laikytis pasklidžiai.

Stebėjimo rezultatai, Stebėjimo rezulfaktai tatų, faktų vertinimas ir išvados* Jums pakankamai Iki kelių (gal ir kegerai žinomoje viliolikos) km atstuetovėje anksti ryte mu, tikėtina yra jų (pieš patekant saulei pastovi ar pusiau ar jai neseniai patekė- pastovi gervių najus) arba vėlai vakare kvynių vieta. (prieš pat saulėlydį, Netoliese gali būti ar saulei jau nusilegervių nakvynių idus bei prietemoje) vieta. stebėtas neaukštai skrendančių paukščių būrys ar atskiros grupės, gal būt girdėti ir paukščių bendravimo balsai. Skridimo kryptis leidžia manyti, kad paukščiai skrenda iš galimos nakvynių vietos (jums žinoma atvira ar pusiau atvira pelkė, išeksploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklūs vandens telkiniai ar pelkėti jų pakraščiai) į laukus (žemės ūkio plotus) arba priešinga kryptimi. VII-X > 2 (daugiau nei Anksti ryte (pieš Tai gervės nakvynės mėn. 2; dažniausiai patekant saulei ar jai vietoje. keli – keliolika neseniai patekėjus) Nakvynių vieta. ar net keli šimtai arba vėlai vakare paukščių; būrys (prieš pat saulėlydį, gali būti labai ne- ar saulei jau nusilekompaktiškas, in- idus bei prietemoje) dividai gali laikytis stebėtas paukščių pasklidžiai. būrys (atskrendantis ir besileidžiantis; ar kylantis ir nuskrendantis) ar bent girdėti daugelio paukščių balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.).

Patarimai Artimiausiu metu dieną apsilankyti dirbamuose laukuose, kur, jūsų manymu matytos gervės gali maitintis ir(arba) vėlai vakare ir anksti ryte prieš tekant saulei apsilankyti jūsų manymu galimoje nakvojimo vietoje, tikintis, kad gerves pavyks pamatyti ar išgirsti, ir taip išsiaiškinti tokias gervėms ekologiškai svarbias vietas.

Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.

31


Metodiniai patarimai tyrėjams Laikas

Stebėtų suaugusių paukščių skaičius III-X > 2 (daugiau nei mėn. 2; dažniausiai keli – keliolika ar net keli šimtai paukščių; būrys gali būti labai nekompaktiškas, individai gali laikytis pasklidžiai)

Stebėjimo rezultatai, Stebėjimo rezulfaktai tatų, faktų vertinimas ir išvados* Pakartotinai (ne Tai nesiveisiančių mažiau 3 kartus su (nesubrendusių mažiausiai 3 dienų ir(arba) nesėkmingai tarpais) anksti ryte bandžiusių veistis) (pieš patekant saulei individų nakvynės ar jai neseniai patekė- vieta. jus) arba vėlai vakare Svarbi nakvynių (prieš pat saulėlydį, ar vieta. saulei jau nusileidus bei prietemoje) stebėti paukščiai (atskrendantys ir besileidžiantys; ar kylantys ir nuskrendantys) ar bent girdėti jų balsai nakvynei tinkamoje buveinėje (pvz., atvira ar pusiau atvira pelkė, išekploatuotas durpynas, šlapia pieva, seklus vandens telkinys ar pelkėti jo pakraščiai, kt.).

* - Išvados pateiktos pajuodintu šriftu.

32

Patarimai Užsirašykite stebėjimo datą ir, jei nustatėte, individų skaičių. Periodiškai bent kas savaitę apsilankykite vėl, tikslu nustatyti nakvojančių individų skaičių.


NAUDOTA LITERATŪRA

1. Aleknonis A., Paltanavičius S. 1990. Gervė Grus grus. Kn.: Lietuvos fauna. Paukščiai, I. V.: Mokslas. 200-203 p. 2. Cramp S. 1994. Handbook of the Birds of Europe, the Middle East, and North Africa: The Birds of the Western Palearctic. Oxford University Press. 3. Ivanauskas T. 19957. Lietuvos paukščiai, I. V.: Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidykla. 332 p. 4. Jusys V., Karalius S., Raudonikis L. 2012. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Kaunas: Lututė, p. 92. 5. Kurlavičius P. 2003. Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti. Kaunas: Lututė. p. 129. 6. Kaliakin M. (coc.). 2013. Полный определитель птиц европейской части России. Часть 1 . Maskva: Fiton XXI, c. 243-245. 7. Maehel P. (sud.). Kai kurių Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos. Kaunas: Lututė, p. 76-79. 8. Prange H. 2005. The Status of the Common Crane (Grus grus) in Europe - Breeding, Resting, Migration, Wintering and Protection. North American Crane Workshop Proceedings. Paper 38. Prieiga per internetą: <http://digitalcommons.unl.edu/nacwgproc/38/> 9. Preikša Ž. 2007. Gervė Grus grus. Kn.: Kurlavičius P. (red.). Lietuvos perinčių paukščių atlasas. Kaunas, Lututė, p. 256. 10. The Cranes. Status Survey and Conservation Action Plan. Eurasian Crane (Grus grus)[interaktyvus]. United States Department of the Interior: 2013 [žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.npwrc.usgs.gov/resource/birds/cranes/grusgrus.htm>

33



Metodiniai patarimai tyrėjams