{' '} {' '}
Limited time offer
SAVE % on your upgrade.

Page 1

Visi keliai veda į Kulautuvą

IX-asis

2009 m. liepos 11 d., šeštadienis Nr.2

Išeina kartą per metus

15:00-17:30 Garso bandymai. 18:00-19:00 MAŽOJI AKACIJA. Įžangos koncertas. 19:00-23:30 AKACIJOS IEŠKOJIMAS. Didysis koncertas. 23:30-00:00 PALOMA. Meksikos spalvos Raudondvaryje.

AKACIJŲ ALĖJA Virgis Stakėnas

Mielieji, Metai apsuko ratą ir vėl grįžtame į Kulautuvą, į ,,Akacijų alėją“. Šis festivalis jau devintais, todėl bus lyg generalinė jubiliejinės ,,Akacijų alėjos“ repeticija. 2001 metais grupė dainuojamosios poezijos mėgėjų vidurvasarį į ramų Kulautuvos gyvenimą įnešė naujų spalvų bei garsų. Kasmet ,,Akacijų alėja“ vis labiau augo ir vešėjo, tapo gražiu tradiciniu renginiu, po atviru vasaros dangumi sutraukiančiu keliatūkstantinę minią pasiklausyti dainuojamosios poezijos. Šiųmetiniame festivalyje dalyvaujantiems atlikėjams linkiu klausytojų pripažinimo ir nuoširdžiausių ovacijų, šio žanro gerbėjams – pačių maloniausių buvimo kartu akimirkų. Tegul ,,Akacijų alėjos“ ošimą girdi ne tik mūsų kraštas, bet ir visa Lietuva. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, festivalio globėjas

Tą vakarą buvo saulė nuleidus Savo kasas upės gelmėn. Tą vakarą buvo gražus tavo veidas, Vardas derėjo prie pavardės. Tą vakarą buvo Karalius atėjęs, Skaičiavo dienas, vijo metus, Kalbėjo „man gera…“, kalbėjo „…Čia pas jus“. Tą vakarą vėlų akacijos žiedą Kėlėm ir laukėm, kas dabar bus. Ir sužydėjo alėja Lig debesų Tą vakarą buvo paukščiai suskridę Giedojo. Giedojo kiekvienas savaip. Tą vakarą buvo diena ligi ryto, Naktis nežinojo, kada jai ateit Tą vakarą buvo Karalius atėjęs, Skaičiavo dienas, vijo metus, Kalbėjo “man gera…”, kalbėjo „…Čia pas jus“. Tą vakarą vėlų akacijos žiedą Kėlėm ir laukėm, kas dabar bus. Ir sužydėjo alėja Lig debesų

2001 06 27

Nr. 275

VIII 2008 07 05

Anketos klausimai 1. 2. 3. 4.

Kokius dar vardus esi turėjęs? Tavo amžius? Kur gyveni, kokia aplinka? Tavo prioritetai bardų scenoje: a) Lietuvoje? b) pasaulyje? 5. Koks buvo tavo pirmasis muzikos instrumentas?

6. 7. 8. 9. 10. 11.

Koks užsiėmimas gyvenime be muzikos? Kokie tavo pomėgiai? Kur teko muzikuoti? Kokios sėkmės? Kokiu vienu sakiniu apibūdintum „Akacijų alėją“? Tavo devizas? Dar ką nors apie save...


2

Akacijų alėja 2009 07 11

Giedrius Arbačiauskas

Vladas Bagdonas

Čiainikas, Kazangapas, Žiburys (Žiburėlis), Arbo

Vladas Bagdonas

Aleksandras Belkinas

Andrė Brazauskaitė

Justina Budžiūtė

Eglė Gelažiūtė

Ignė Markauskaitė

1. Vladdziunia, Bliadukas. 2. O kokio reikia? Šeši su nuliu... Bet nei 3. Vienuolio gatvėje, priešais Operos teatrą... iančias muzikos, nei dainavimo negirdžiu - tik žvieg šalia. naktį mašinas, varančias į kazino, kuris taip pat 4. Būsiu kuklus - nepasakysiu. 5. Malkas su tėvu pradėjau pjaut anksčiau, nei paėmiau gitarą. 6. Visokie darbai darbeliai. 7. Patinka sau paruošt pietus. 8. Kur pakviečia. Stulbinantys. 9. Akacijos turi gerai kvepėti. – ko norisi 10. Niekada nedaryk to, ko labai nori... daryk mažiausiai. 11. www.menufaktura.lt

Aleksandras Belkinas u groti 1. Neturėjau...Tik trumpam kai armijoje ėmia trimitu (stipriai jį pūčiau) – „kompresorius“. 2. 42 m. 3. Šimulionio 10, Vilnius – šalia miškas 4. a) Kernagis, Stakėnas , b) Bob Dylan do 5. Pianinas, būgnai...Gitara ir akordeonas atsira beveik vienu metu. Vėliau prisidėjo trimitas. 6. Dabar - tik darbas vidurinėje mokykloje. Muzikos mokytojas. 7. Važinėju po pasauli. 1994; „Sing 8. FESTIVALIAI: „Akustinės spalvos“ 1993, ; Bliuzo Jazz“ 1995; „Moulin blues ospel“.Olandija, 1996 nst War“. muzikos festivalis. Baltarusija, 1996; „Blues Agai ntry JoniUkraina, 1997;„Bliuzo naktys“. 1995-2008; „Cou aros „Vas 9; nės“ 1997-2002; „Šerifo atostogos“, 1997–199 , 2001 , maratonas“ 1998-1999; „Visagino Country“ 1999 . Jazz“ 2006; „Blues Summit“. Maskva, 2000; „Kaunas 2001, 2002; 2000-2003; „Klaipėdos pilies džiazo festivalis“ ; “Siela„XI Olsztynskie Noce Bluesowe“. Lenkija, 2002 lajskje wa Blues Festival“. Lenkija, 2002-2006; „III Miko ik “Pikn ”; noce muzyczne“ 2003, Lenkija; “Neringa 2003 ”. 2005 luus Country Mrągowo 2004”. Lenkija; „Augustib nė” žuvie Estija; “Tartu Resofest”. Estija, 2005; “Country ’a”, Len2006; “Druskininkai Band 2006”; “W kregu blues uszki “Zad kija. 2007; “Alanya Jazz Days 2007”, Turkija; sfest Blue Bluesowe 2007”, Lenkija; “XIX International ska Eutin 2008”, Vokietija; “Atvirdangis 2008”; “Bau ija; Lenk ”, 2008”, Latvija; “Suwalki Blues Festival 2008 Mo‘, Keb‘ “Palangos Vasara 2008”; GROTA SU / GRETA: n, Jorda Chip Paul Belanger, Sue DaBaco, Marija Sadovska, alom Eddie Baytos, Buddy Guy, John Studebaker, Absh , John Ben Shlomo, TRE, Dov Hammer, Charlie Love Mayall, Lucky Peterson. as. 9. Graži vieta gamtoje, šiltas akustinis jausm ti dary 10. Padaryti galima beveik viską - reikia tik ė. nikėl armo 11. AB - vokalas, akust., el. gitaros, lūpinė origi visų Grupės „The Road Band“ lyderis ir įkūrėjas, je orijo nalių kompozicijų autorius. Vilniaus Konservat ialybe. įgijo akordeono ir liaudies orkestro vadovo spec Baigė Vilniaus Pedagoginį Universitetą. džiazo 2005 m. parašė ir išleido knygą su CD “Trumpa istorijos apžvalga”. įtrauktas į „The World Resophonic Association“ narys, muzinčių geriausių pasaulyje lūpine armonikėle groja kantų gretas.

3

Helio Alfredo Gomez Luis

Giedrius Arbačiauskas 1. čius, Ryto Vėjas. 2. 37 metai. 3. Vilniuje. įdomių 4. Neturiu. Kiekvienas kuriantis žmogus turi dalykų... 5. Lazdyno švilpynė. 6. Platus aktorinio darbo spektras... 7. Žmogaus dieviškos galimybės... su kitais, 8. Daug kur... labai gera dalintis savo kūryba ė... o turėti tokią galimybę ir yra didžiausia sėkm sim.. patir ir im 9. Atvažiuos 10. Myliu, tikiu, nenusiviliu. 11. Esu žmogus, šiuo metu gyvenantis žemėje, tikos saulės sistemoje, vienoje iš paukščių tako galak vijų, ir todėl man labai pasisekė...

Akacijų alėja 2009 07 11

Andrė Brazauskaitė 1. – 2. 15 metų 3. Gyvenu Kulautuvos pušyne, tyrame ore. 4. a) Šeduikytė, Kernagis, b) – 5. Dūdelė, vėliau pianinas, o dar vėliau - gitara. 6. Kūryba daugelyje sričių - visur noriu save išbandyti. 7. Esu drąsi, mėgstu iššūkius...Viskas mano gyvenime neįtikėtina ir įdomu. 8. Mokykloje, vonioje, tualete, giminių būryje prie laužo, „Akacijų alėjos“ atrankoje. 9. Čia žmonės gali atsipalaiduoti ir pajusti ramybę savyje. 10. Turi pavargti, kad džiaugtumeisi savo darbo vaisiais. 11. Septynerius metus šokau aerobiką ir šiuolaikinius šokius. Dalyvauju daugelyje konkursų. Sako – visur manęs pilna.

Justina Budžiūtė 1. Kol kas neturiu. 2. Vasaros gale sueis 17. 3. Gyvenu turtingame istorija ir gamtos vaizdais Raudondvaryje prie Nevėžio ir Nemuno santakos. 4. a) sektinas pavyzdys, žinoma, yra Algirdas Svidinskas, taip pat patinka V. Kernagio ir „Aktorių trio“ atliekama muzika. b) Viktoras Cojus, Igoris Talkovas 5. Gitara. 6. Esu gimnazistė. 7. Šoku šiuolaikinius šokius, patinka bendraut su gyvūnais. 8. Toli muzikuot neteko, tačiau nemažai koncertuoju savo miestelyje ir jo apylinkėse. Neseniai dalyvavau projekte „Einam 2009“, taip pat dr.J.Basanavičiaus tėviškėj projekte „ Muziejų naktys“. Didžiausios sėkmės buvo „Mažojoj akacijoj“ - II ir III vietos. 9. Sielos atgaiva tikrą muziką jaučiantiems žmonėms. 10. Nusišypsok pasauliui ir pasaulis nusišypsos Tau. 11. Svajoju tapti pradinių klasių mokytoja, kur galėčiau visus savo pomėgius susieti į vieną ir perduoti mažiesiems siekiant, kad jie mane pranoktų.

Eglė Gelažiūtė 1. Tamsaulė 2. 20 m. 3. Kelyje Vilnius – Rumšiškės – Kaunas 4. a) A. Kulikauskas, D. Razauskas, M. Ancevičius, O. Jucys ir kt., b) Jose Gonzales 5. Pianinas. 6. Studijuoju lietuvių filologiją / italų kalbą VU. 7. Niekad nepavargstu miegot. Per 20 metų taip ir neišmokau atsibusti pati 8. Dainuojamosios poezijos konkurse „Laiškas sau“ II vieta, konkurse „Brodvėjus star“ II vieta ir originaliausios dainos nominacija, pop konkurse „Baby sing“ III vieta. Dalyvavau festivaliuose „Trys mūzos“, „Šaltinis“, „Bardų žygys per Lietuvą“; trejus metus iš eilės – VU Bardų festivalyje. Pernai surengiau koncertą Dainuojamosios poezijos Palėpėje Kaune, šiais metais – autorinį vakarą Vilniaus mokytojų namuose. 9. Mes – gamtoje, gamta – muzikoje, muzika – mumyse. 10. Nenustok ieškoti to, kas tikra. 11. Dievinu tikrą žiemą, sniegą, naktį, sapnus ir stebuklus. Čaikovskio ir Hofmano „Spragtuką“, Kalėdas, muziką, savo pianiną, A. Škėmą ir R. Kazlą. Buvimą kartu ir tuos, kurie moka būti ir yra kartu.

Ignė Markauskaitė 1. Varlytė 2. 16 3. Janonio gatvė Raudondvaryje 4. a) Vytautas Kernagis, b) -5. Pianinas, kanklės, tėvo gitara... 6. Pagalba kitam. 7. Krepšinis. 8. Daugiausia kelionėse. 9. Nuostabu! 10. Pakeisk pasaulį, pradedant nuo savęs 11. Pabandysiu visur spėti.

1. Pilnas vardas – Helio Alfredo Gomez Luis , tačiau šeimos nariai, artimiausi draugai vadina tiesio g „Fredžiu“ – Meksikoje taip trumpinamas Alfredo vardas.. 2. 38 3. Raudondvaris, Kaunas, Lietuva. 4. a) + b) Fredy Gomez 5. Mano pirmasis ir pagrindinis instrumentas buvo ir yra mano balsas Pirmiau pradėjau dainuoti ir tik vėliau kalbėti 6. Nepriklausomas verslininkas 7. Skaityti pozityviai nuteikiančias ir asmenybė s augimą skatinančias knygas. Gyvūnai, gamta... Pačiu aukščiausiu magistrantūros diplomu laikau savo pasą!!!! Mokinausi geriausioje gyvenime mokykloje – kelionėse 8. Mokyklos laikais grojau roko muzikos grup ėje. Muzikuodavome naktiniuose klubuose, baruose ir privačiuose mūsų draugų vakarėliuose Meksikos mieste. 9. Dar vienas nepakartojamas iššūkis mano gyvenime ir didžiulė palaima dainuoti meksikiečių dainas ispanų kalba šio nuostabaus krašto žmonėms. 10. Gyvenk šį gyvenimą visapusiškai - išnau dodamas visas galimybes tavo asmenybe augti ir tobulėti. 11. Geriausias verslas, kuriuo gali užsiimti šiam e gyvenime – gyventi taikoje su savimi tiek psicholog iškai, tiek dvasiškai...

Mindaugas Grigaitis 1. Džageris 2. 25 3. Raudondvaris 4. a) K. Smoryginas, b) Sting 5. Gitara 6. Baikeris 7. Pasinert į vienišumą 8. „Akacijų alėja“, „Samtis“, „Bardų naktys“,... 9. – 10. Tikėk tuo, ką darai 11. Žmogus, kuris mažai šypsosi...

Ignas Gužauskas 1. Ignas. 2. 16 3. Vilnius. Gražu. 4. Aleksandras Chovstenko 5. Žolė 6. Džiaugtis gyvenimu 7. Džiaugtis gyvenimu dar labiau 8. Kernagio atminimo vakare. 9. Jaukus bardų ir nebardų susirinkimėlis 10. – 11. Paprastai ir aiškiai.

Gintarė Jautakaitė 1. Tik savo... 2. Vis devyniolika ir devyniolika....Nuostabu. .. Bet kai bus daugiau - teks pereiti į operinį dainavimą - ten tokių dalykų niekas neklausinėja...... 3. Kaip ir pridera giesmininkams – miške...Ši aures Amerikos miške. 4. a) Virgis Stakėnas, b) Eva Cassidy 5. Pianinas ir katinas. 6. Labai mėgstu skaityti. 7. Dievinu madą ir visas jos naujienas. Mėgstu modeliuoti. 8. Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Maskvoje, Rygoje, St. Peterburge ir visur kitur... Londone, Niujorke , Čikagoje, Camdene, Oksforde, San Franciske ir visur kitur ... 9. Man – nauja, bet daug žadanti teritorija. 10. Gyvenk gyvenimą, kuri myli, mylėk gyve nimą, kurį gyveni. 11. Kas jau žinoma - neįdomu, kas dar nežin oma – noriu sužinoti pati...

Kolorado Romas 1. Pseudonimai keitėsi kartu su scena: mokyklo s scenoje dažnai deklamuodavau eiles – taip tapau „Poe tu“. Kai grojau roko grupėje Lietuvoje – vadino „Vie dru“, o roko grupėje „Slick Machine“ vis dar tebevadina „Lov e Machine“ (tikrai perdėtas pseudonimas). Paskutinį scenos vardą pasirinkau sau pats – „Colorado Romas“ 2. Ką tik stuktelėjo 45.

Helio Alfredo Gomez Luis 3. Gyvenu priemiestyje, maždaug 50 mylių nuo Denverio, JAV. Nuo netoli esančių fermų vėjas kartais atneša nosį riečiantį karvės mėšlo kvapą. Vietiniai sako: „Smels like money“ (kvepia pinigais), o man tai dvelkia tėviške... 4. a), b) Colorado Romas 5. Smuikas, paskui armonika... ir tik vėliau nustvėriau gitarą. Kai suradau gitaristą, kuris grojo už mane geriau, nesistengiau jo vytis – pradėjau groti bosine gitara. Jau 27 metai ja groju... Bet su akustine - irgi neatsisveikinau. 6. Dirbu inžinieriumi- programuotoju Kolorado valstijoje, Weld County mokyklų tinkle. Sėkmingai sudėjau abi savo specialybes į vieną ir dabar kuriu programas oro kondicionierių įrangai kontroliuoti. Darbas būna gana įtemptas, nes mokytojai ten labai jautrūs temperatūrų svyravimams, tiksliau – išlepę... Dar vertėjauju... dar prisiduriu savaitgaliais grodamas bosine gitara roko grupėje „Slick Machine“... dar pagroju lietuvišką muziką su „Kolorado vabalais“... dar užsiėmęs visuomeniniais reikalais - antrą kadenciją esu Kolorado Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. Trumpiau – „Barbė-devindarbė“... 7. Mėgstu: savaitgaliais – ilgai miegoti, kartais – žvejoti, kasdien – valgyti labai aštrų maistą. 8. Ir kur tik neteko... Grojau ir mokyklos šokiams, ir koncertams, ir vestuvėms, ir laidotuvėms; ir su čigonu, ir su graiku, ir su ukrainiečiu, ir su indėnu... Be Lietuvos miestelių esu koncertavęs ir netoli Suomijos sienos Vyborge, o Šiaurės Amerikoje-Denveryje, Detroite, Klyvlende, Toronte, Čikagoje, Vašingtone... išmaišiau beveik visus šiaurinio Kolorado valstijos country ir rock klubus. Grojau „Sturgis“ – didžiausiame pasaulyje baikerių sambūryje... Tikriausiai didžiausia sėkmė - kad dar vis kviečia groti... 9. Gerai, kad Lietuvos žmonėms be „kuliamųjų“ stiliaus yra poreikis dar ir akustinei muzikai. 10. Gyvenk taip, kad sąžinė negraužtų. Dirbk taip, kad kitam nereiktų perdaryti. Verk, kad niekas negirdėtų, o juokis – atvirkščiai... Nesigailėk dėl padarytų klaidų – neklysta tik tas, kas nieko nedaro. 11. Kai išeisiu i pensiją (jei iš vis jos sulauksiu ir jei nesusirgsiu Alzheimeriu) - parašysiu memuarų knygą – turiu ką papasakoti...

Mindaugas Grigaitis

Ignas Gužauskas

Šarūnas Mačiulis 1. Visą gyvenimą buvau „Šaras“. Painiodavo su krepšininkais – karjeros pradžioje su Marčiulioniu, dabar su Jasikevičiumi. Savaime suprantama neretai pavadina ir „Medžiu be lapų“, o vietoje „labas“ pasako “ŠNAI!”. Kažkada kišdavau šį žodelytį kur reikia ir nereikia, bet sužinojęs, kad vokiškai jis reiškia „pjauk“, išmečiau jį iš savo leksikono. 2. 50. Lyg ir daug, bet kartu toli gražu - ne pasaulio pabaiga. Dar ne visos dainos sudainuotos. 3. Gyvenu Vilniuje, Žvėryne, Miglos gatvėje. Vienu žodžiu - nors ir mieste kur daug žmonių, bet tuo pat metu pagal dokumentus tarsi rūke tarp žvėrių. 4. a) Vytautas Kernagis, b) Bob Dylan ir Tom Waits (jei dar kas atsimena „Waltzing Matilda“) 5. Tai buvo apvali dėžutė su rankenėle, kurią sukant ratu pasigirsdavo muzikinis - mechaninis klinksėjimas. Tarsi miniatiūrinė „šarmanka“. O juk tada dar nei kalbėjau, nei vaikščioti mokėjau. Prisimenu dar ir dėl to, kad giminės labai domėdavosi „ar Šarūnėlis dar groja savo ta „šarmanke“? Net kai jau mokiausi groti trombonu ar gitara (nuo 12 metų). Dar ir dabar taip ir klausia – tik jau turėdami omeny gitarą... 6. Mokau vaikus groti gitara, o jų tėvelius – kompiuterio gudrybių. Kaip pasitikrinti elektroninį paštą ir t.t. 7. Patinka meistrauti - vis dėl to esu aukščiausios kategorijos šaltkalvis -remontininkas, kelių dešimčių racionalizacinių pasiūlymų ir išradimų autorius. Pritaikymą savo žinioms randu visada. 8. Kartą teko groti observatorijoje. Pasijutau labai arti žvaigždžių... 9. Kaip tame filme: „Benai, paskolink cinkuotą balėją, plauksiu į „Akacijų alėją“! Ta prasme, kaip musulmonui į Meką - bent kartą gyvenime privaloma... 10. „Nemeluok. Ypač sau!” 11. Apie mane už mane geriausiai viską pasakys mano dainos ir nekrologas.

Gintarė Jautakaitė

Kolorado Romas

Šarūnas Mačiulis


2

Akacijų alėja 2009 07 11

Giedrius Arbačiauskas

Vladas Bagdonas

Čiainikas, Kazangapas, Žiburys (Žiburėlis), Arbo

Vladas Bagdonas

Aleksandras Belkinas

Andrė Brazauskaitė

Justina Budžiūtė

Eglė Gelažiūtė

Ignė Markauskaitė

1. Vladdziunia, Bliadukas. 2. O kokio reikia? Šeši su nuliu... Bet nei 3. Vienuolio gatvėje, priešais Operos teatrą... iančias muzikos, nei dainavimo negirdžiu - tik žvieg šalia. naktį mašinas, varančias į kazino, kuris taip pat 4. Būsiu kuklus - nepasakysiu. 5. Malkas su tėvu pradėjau pjaut anksčiau, nei paėmiau gitarą. 6. Visokie darbai darbeliai. 7. Patinka sau paruošt pietus. 8. Kur pakviečia. Stulbinantys. 9. Akacijos turi gerai kvepėti. – ko norisi 10. Niekada nedaryk to, ko labai nori... daryk mažiausiai. 11. www.menufaktura.lt

Aleksandras Belkinas u groti 1. Neturėjau...Tik trumpam kai armijoje ėmia trimitu (stipriai jį pūčiau) – „kompresorius“. 2. 42 m. 3. Šimulionio 10, Vilnius – šalia miškas 4. a) Kernagis, Stakėnas , b) Bob Dylan do 5. Pianinas, būgnai...Gitara ir akordeonas atsira beveik vienu metu. Vėliau prisidėjo trimitas. 6. Dabar - tik darbas vidurinėje mokykloje. Muzikos mokytojas. 7. Važinėju po pasauli. 1994; „Sing 8. FESTIVALIAI: „Akustinės spalvos“ 1993, ; Bliuzo Jazz“ 1995; „Moulin blues ospel“.Olandija, 1996 nst War“. muzikos festivalis. Baltarusija, 1996; „Blues Agai ntry JoniUkraina, 1997;„Bliuzo naktys“. 1995-2008; „Cou aros „Vas 9; nės“ 1997-2002; „Šerifo atostogos“, 1997–199 , 2001 , maratonas“ 1998-1999; „Visagino Country“ 1999 . Jazz“ 2006; „Blues Summit“. Maskva, 2000; „Kaunas 2001, 2002; 2000-2003; „Klaipėdos pilies džiazo festivalis“ ; “Siela„XI Olsztynskie Noce Bluesowe“. Lenkija, 2002 lajskje wa Blues Festival“. Lenkija, 2002-2006; „III Miko ik “Pikn ”; noce muzyczne“ 2003, Lenkija; “Neringa 2003 ”. 2005 luus Country Mrągowo 2004”. Lenkija; „Augustib nė” žuvie Estija; “Tartu Resofest”. Estija, 2005; “Country ’a”, Len2006; “Druskininkai Band 2006”; “W kregu blues uszki “Zad kija. 2007; “Alanya Jazz Days 2007”, Turkija; sfest Blue Bluesowe 2007”, Lenkija; “XIX International ska Eutin 2008”, Vokietija; “Atvirdangis 2008”; “Bau ija; Lenk ”, 2008”, Latvija; “Suwalki Blues Festival 2008 Mo‘, Keb‘ “Palangos Vasara 2008”; GROTA SU / GRETA: n, Jorda Chip Paul Belanger, Sue DaBaco, Marija Sadovska, alom Eddie Baytos, Buddy Guy, John Studebaker, Absh , John Ben Shlomo, TRE, Dov Hammer, Charlie Love Mayall, Lucky Peterson. as. 9. Graži vieta gamtoje, šiltas akustinis jausm ti dary 10. Padaryti galima beveik viską - reikia tik ė. nikėl armo 11. AB - vokalas, akust., el. gitaros, lūpinė origi visų Grupės „The Road Band“ lyderis ir įkūrėjas, je orijo nalių kompozicijų autorius. Vilniaus Konservat ialybe. įgijo akordeono ir liaudies orkestro vadovo spec Baigė Vilniaus Pedagoginį Universitetą. džiazo 2005 m. parašė ir išleido knygą su CD “Trumpa istorijos apžvalga”. įtrauktas į „The World Resophonic Association“ narys, muzinčių geriausių pasaulyje lūpine armonikėle groja kantų gretas.

3

Helio Alfredo Gomez Luis

Giedrius Arbačiauskas 1. čius, Ryto Vėjas. 2. 37 metai. 3. Vilniuje. įdomių 4. Neturiu. Kiekvienas kuriantis žmogus turi dalykų... 5. Lazdyno švilpynė. 6. Platus aktorinio darbo spektras... 7. Žmogaus dieviškos galimybės... su kitais, 8. Daug kur... labai gera dalintis savo kūryba ė... o turėti tokią galimybę ir yra didžiausia sėkm sim.. patir ir im 9. Atvažiuos 10. Myliu, tikiu, nenusiviliu. 11. Esu žmogus, šiuo metu gyvenantis žemėje, tikos saulės sistemoje, vienoje iš paukščių tako galak vijų, ir todėl man labai pasisekė...

Akacijų alėja 2009 07 11

Andrė Brazauskaitė 1. – 2. 15 metų 3. Gyvenu Kulautuvos pušyne, tyrame ore. 4. a) Šeduikytė, Kernagis, b) – 5. Dūdelė, vėliau pianinas, o dar vėliau - gitara. 6. Kūryba daugelyje sričių - visur noriu save išbandyti. 7. Esu drąsi, mėgstu iššūkius...Viskas mano gyvenime neįtikėtina ir įdomu. 8. Mokykloje, vonioje, tualete, giminių būryje prie laužo, „Akacijų alėjos“ atrankoje. 9. Čia žmonės gali atsipalaiduoti ir pajusti ramybę savyje. 10. Turi pavargti, kad džiaugtumeisi savo darbo vaisiais. 11. Septynerius metus šokau aerobiką ir šiuolaikinius šokius. Dalyvauju daugelyje konkursų. Sako – visur manęs pilna.

Justina Budžiūtė 1. Kol kas neturiu. 2. Vasaros gale sueis 17. 3. Gyvenu turtingame istorija ir gamtos vaizdais Raudondvaryje prie Nevėžio ir Nemuno santakos. 4. a) sektinas pavyzdys, žinoma, yra Algirdas Svidinskas, taip pat patinka V. Kernagio ir „Aktorių trio“ atliekama muzika. b) Viktoras Cojus, Igoris Talkovas 5. Gitara. 6. Esu gimnazistė. 7. Šoku šiuolaikinius šokius, patinka bendraut su gyvūnais. 8. Toli muzikuot neteko, tačiau nemažai koncertuoju savo miestelyje ir jo apylinkėse. Neseniai dalyvavau projekte „Einam 2009“, taip pat dr.J.Basanavičiaus tėviškėj projekte „ Muziejų naktys“. Didžiausios sėkmės buvo „Mažojoj akacijoj“ - II ir III vietos. 9. Sielos atgaiva tikrą muziką jaučiantiems žmonėms. 10. Nusišypsok pasauliui ir pasaulis nusišypsos Tau. 11. Svajoju tapti pradinių klasių mokytoja, kur galėčiau visus savo pomėgius susieti į vieną ir perduoti mažiesiems siekiant, kad jie mane pranoktų.

Eglė Gelažiūtė 1. Tamsaulė 2. 20 m. 3. Kelyje Vilnius – Rumšiškės – Kaunas 4. a) A. Kulikauskas, D. Razauskas, M. Ancevičius, O. Jucys ir kt., b) Jose Gonzales 5. Pianinas. 6. Studijuoju lietuvių filologiją / italų kalbą VU. 7. Niekad nepavargstu miegot. Per 20 metų taip ir neišmokau atsibusti pati 8. Dainuojamosios poezijos konkurse „Laiškas sau“ II vieta, konkurse „Brodvėjus star“ II vieta ir originaliausios dainos nominacija, pop konkurse „Baby sing“ III vieta. Dalyvavau festivaliuose „Trys mūzos“, „Šaltinis“, „Bardų žygys per Lietuvą“; trejus metus iš eilės – VU Bardų festivalyje. Pernai surengiau koncertą Dainuojamosios poezijos Palėpėje Kaune, šiais metais – autorinį vakarą Vilniaus mokytojų namuose. 9. Mes – gamtoje, gamta – muzikoje, muzika – mumyse. 10. Nenustok ieškoti to, kas tikra. 11. Dievinu tikrą žiemą, sniegą, naktį, sapnus ir stebuklus. Čaikovskio ir Hofmano „Spragtuką“, Kalėdas, muziką, savo pianiną, A. Škėmą ir R. Kazlą. Buvimą kartu ir tuos, kurie moka būti ir yra kartu.

Ignė Markauskaitė 1. Varlytė 2. 16 3. Janonio gatvė Raudondvaryje 4. a) Vytautas Kernagis, b) -5. Pianinas, kanklės, tėvo gitara... 6. Pagalba kitam. 7. Krepšinis. 8. Daugiausia kelionėse. 9. Nuostabu! 10. Pakeisk pasaulį, pradedant nuo savęs 11. Pabandysiu visur spėti.

1. Pilnas vardas – Helio Alfredo Gomez Luis , tačiau šeimos nariai, artimiausi draugai vadina tiesio g „Fredžiu“ – Meksikoje taip trumpinamas Alfredo vardas.. 2. 38 3. Raudondvaris, Kaunas, Lietuva. 4. a) + b) Fredy Gomez 5. Mano pirmasis ir pagrindinis instrumentas buvo ir yra mano balsas Pirmiau pradėjau dainuoti ir tik vėliau kalbėti 6. Nepriklausomas verslininkas 7. Skaityti pozityviai nuteikiančias ir asmenybė s augimą skatinančias knygas. Gyvūnai, gamta... Pačiu aukščiausiu magistrantūros diplomu laikau savo pasą!!!! Mokinausi geriausioje gyvenime mokykloje – kelionėse 8. Mokyklos laikais grojau roko muzikos grup ėje. Muzikuodavome naktiniuose klubuose, baruose ir privačiuose mūsų draugų vakarėliuose Meksikos mieste. 9. Dar vienas nepakartojamas iššūkis mano gyvenime ir didžiulė palaima dainuoti meksikiečių dainas ispanų kalba šio nuostabaus krašto žmonėms. 10. Gyvenk šį gyvenimą visapusiškai - išnau dodamas visas galimybes tavo asmenybe augti ir tobulėti. 11. Geriausias verslas, kuriuo gali užsiimti šiam e gyvenime – gyventi taikoje su savimi tiek psicholog iškai, tiek dvasiškai...

Mindaugas Grigaitis 1. Džageris 2. 25 3. Raudondvaris 4. a) K. Smoryginas, b) Sting 5. Gitara 6. Baikeris 7. Pasinert į vienišumą 8. „Akacijų alėja“, „Samtis“, „Bardų naktys“,... 9. – 10. Tikėk tuo, ką darai 11. Žmogus, kuris mažai šypsosi...

Ignas Gužauskas 1. Ignas. 2. 16 3. Vilnius. Gražu. 4. Aleksandras Chovstenko 5. Žolė 6. Džiaugtis gyvenimu 7. Džiaugtis gyvenimu dar labiau 8. Kernagio atminimo vakare. 9. Jaukus bardų ir nebardų susirinkimėlis 10. – 11. Paprastai ir aiškiai.

Gintarė Jautakaitė 1. Tik savo... 2. Vis devyniolika ir devyniolika....Nuostabu. .. Bet kai bus daugiau - teks pereiti į operinį dainavimą - ten tokių dalykų niekas neklausinėja...... 3. Kaip ir pridera giesmininkams – miške...Ši aures Amerikos miške. 4. a) Virgis Stakėnas, b) Eva Cassidy 5. Pianinas ir katinas. 6. Labai mėgstu skaityti. 7. Dievinu madą ir visas jos naujienas. Mėgstu modeliuoti. 8. Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Maskvoje, Rygoje, St. Peterburge ir visur kitur... Londone, Niujorke , Čikagoje, Camdene, Oksforde, San Franciske ir visur kitur ... 9. Man – nauja, bet daug žadanti teritorija. 10. Gyvenk gyvenimą, kuri myli, mylėk gyve nimą, kurį gyveni. 11. Kas jau žinoma - neįdomu, kas dar nežin oma – noriu sužinoti pati...

Kolorado Romas 1. Pseudonimai keitėsi kartu su scena: mokyklo s scenoje dažnai deklamuodavau eiles – taip tapau „Poe tu“. Kai grojau roko grupėje Lietuvoje – vadino „Vie dru“, o roko grupėje „Slick Machine“ vis dar tebevadina „Lov e Machine“ (tikrai perdėtas pseudonimas). Paskutinį scenos vardą pasirinkau sau pats – „Colorado Romas“ 2. Ką tik stuktelėjo 45.

Helio Alfredo Gomez Luis 3. Gyvenu priemiestyje, maždaug 50 mylių nuo Denverio, JAV. Nuo netoli esančių fermų vėjas kartais atneša nosį riečiantį karvės mėšlo kvapą. Vietiniai sako: „Smels like money“ (kvepia pinigais), o man tai dvelkia tėviške... 4. a), b) Colorado Romas 5. Smuikas, paskui armonika... ir tik vėliau nustvėriau gitarą. Kai suradau gitaristą, kuris grojo už mane geriau, nesistengiau jo vytis – pradėjau groti bosine gitara. Jau 27 metai ja groju... Bet su akustine - irgi neatsisveikinau. 6. Dirbu inžinieriumi- programuotoju Kolorado valstijoje, Weld County mokyklų tinkle. Sėkmingai sudėjau abi savo specialybes į vieną ir dabar kuriu programas oro kondicionierių įrangai kontroliuoti. Darbas būna gana įtemptas, nes mokytojai ten labai jautrūs temperatūrų svyravimams, tiksliau – išlepę... Dar vertėjauju... dar prisiduriu savaitgaliais grodamas bosine gitara roko grupėje „Slick Machine“... dar pagroju lietuvišką muziką su „Kolorado vabalais“... dar užsiėmęs visuomeniniais reikalais - antrą kadenciją esu Kolorado Lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas. Trumpiau – „Barbė-devindarbė“... 7. Mėgstu: savaitgaliais – ilgai miegoti, kartais – žvejoti, kasdien – valgyti labai aštrų maistą. 8. Ir kur tik neteko... Grojau ir mokyklos šokiams, ir koncertams, ir vestuvėms, ir laidotuvėms; ir su čigonu, ir su graiku, ir su ukrainiečiu, ir su indėnu... Be Lietuvos miestelių esu koncertavęs ir netoli Suomijos sienos Vyborge, o Šiaurės Amerikoje-Denveryje, Detroite, Klyvlende, Toronte, Čikagoje, Vašingtone... išmaišiau beveik visus šiaurinio Kolorado valstijos country ir rock klubus. Grojau „Sturgis“ – didžiausiame pasaulyje baikerių sambūryje... Tikriausiai didžiausia sėkmė - kad dar vis kviečia groti... 9. Gerai, kad Lietuvos žmonėms be „kuliamųjų“ stiliaus yra poreikis dar ir akustinei muzikai. 10. Gyvenk taip, kad sąžinė negraužtų. Dirbk taip, kad kitam nereiktų perdaryti. Verk, kad niekas negirdėtų, o juokis – atvirkščiai... Nesigailėk dėl padarytų klaidų – neklysta tik tas, kas nieko nedaro. 11. Kai išeisiu i pensiją (jei iš vis jos sulauksiu ir jei nesusirgsiu Alzheimeriu) - parašysiu memuarų knygą – turiu ką papasakoti...

Mindaugas Grigaitis

Ignas Gužauskas

Šarūnas Mačiulis 1. Visą gyvenimą buvau „Šaras“. Painiodavo su krepšininkais – karjeros pradžioje su Marčiulioniu, dabar su Jasikevičiumi. Savaime suprantama neretai pavadina ir „Medžiu be lapų“, o vietoje „labas“ pasako “ŠNAI!”. Kažkada kišdavau šį žodelytį kur reikia ir nereikia, bet sužinojęs, kad vokiškai jis reiškia „pjauk“, išmečiau jį iš savo leksikono. 2. 50. Lyg ir daug, bet kartu toli gražu - ne pasaulio pabaiga. Dar ne visos dainos sudainuotos. 3. Gyvenu Vilniuje, Žvėryne, Miglos gatvėje. Vienu žodžiu - nors ir mieste kur daug žmonių, bet tuo pat metu pagal dokumentus tarsi rūke tarp žvėrių. 4. a) Vytautas Kernagis, b) Bob Dylan ir Tom Waits (jei dar kas atsimena „Waltzing Matilda“) 5. Tai buvo apvali dėžutė su rankenėle, kurią sukant ratu pasigirsdavo muzikinis - mechaninis klinksėjimas. Tarsi miniatiūrinė „šarmanka“. O juk tada dar nei kalbėjau, nei vaikščioti mokėjau. Prisimenu dar ir dėl to, kad giminės labai domėdavosi „ar Šarūnėlis dar groja savo ta „šarmanke“? Net kai jau mokiausi groti trombonu ar gitara (nuo 12 metų). Dar ir dabar taip ir klausia – tik jau turėdami omeny gitarą... 6. Mokau vaikus groti gitara, o jų tėvelius – kompiuterio gudrybių. Kaip pasitikrinti elektroninį paštą ir t.t. 7. Patinka meistrauti - vis dėl to esu aukščiausios kategorijos šaltkalvis -remontininkas, kelių dešimčių racionalizacinių pasiūlymų ir išradimų autorius. Pritaikymą savo žinioms randu visada. 8. Kartą teko groti observatorijoje. Pasijutau labai arti žvaigždžių... 9. Kaip tame filme: „Benai, paskolink cinkuotą balėją, plauksiu į „Akacijų alėją“! Ta prasme, kaip musulmonui į Meką - bent kartą gyvenime privaloma... 10. „Nemeluok. Ypač sau!” 11. Apie mane už mane geriausiai viską pasakys mano dainos ir nekrologas.

Gintarė Jautakaitė

Kolorado Romas

Šarūnas Mačiulis


4

Akacijų alėja 2009 07 11

Ieva Narkutė

Ieva Narkutė

Edvinas Petkevičius

Veronika Povilionienė

1. Labiausiai prilipęs, tiesiog įsilipęs į vidų turbūt yra Jieva - vardas, kuriuo prieš keletą metų užsiregistravau vienoje internetinėje svetainėje. Dabar bandau jį nusimest, nes jokių ypatingų emocijų jam nejaučiu, o vadintis vardu ir pavarde tokiais, kokius turiu, man atrodo gražiau. 2. Kai dainuosiu Akacijose, bus jau dvidešimt dveji J 3. Gyvenu bendrabutyje. Savotiškai taip. Be pianino, užtat su begale kaimynų. 4. Prioritetų bardų muzikoje neturiu, nes jos neklausau. Labiausiai imponuoja džiazas bei šiaurės šalių snieginė muzika (turiu omeny Sigur Ros, Ketil Bjornstad, Lisa Ekdahl ir kitus). Dar mėgstu barzdotus apiplyšusius vaikinus, tykiai ramiai brazdinančius savo gitaras neišlipant už klasikinės dainos ribų. 5. Ir pirmasis, ir kol kas vienintelis - klepas. Jis turi monopoliją, kurios dar nė vienas kitas instrumentas nesugebėjo išardyt. Dievinu. 6. Studijuoju psichologiją. Mokausi švedų kalbos. Važinėju dviračiu. Mezgu. 7. Labai mėgstu dėžutes (kartonines, medines, molines...). Ir kartais pagauna didžiulis įkvėpimas tvarkytis. Dar mėgstu vėjuotą rudenį ir kai sijoną plaiksto į visas puses... 8. Lietuvoje nemažai apvažiuota ir didmiesčių, ir mažų kaimelių. Škotijoj dalyvauta folko ir bliuzo festivalyje, koncertuota Veronoje... Kokia sėkmė? Susikalbėjimas su žmonėmis, kurie nemoka mano kalbos, ir kurių kalbos nemoku aš. Tai rezultatas, vainikuojantis daugelį koncertų. Tačiau tai ne mano, o muzikos sėkmė. Ir ji neša taiką. 9. Naujas nežinomas pasaulėlis, į kurį knieti žvilgtert. 10. Tykiai ramiai, taip ir kitaip (čia mano tėčio frazė). 11. Kai nedainuoju, iš manęs nėra nieko įdomaus. Kai dainuoju, irgi kartais nebūna   

Edvinas Petkevičius 1. Prisistatydamas dažniausiai nesusipainioju 2. Trečias septynetas 3. Džiunglėse. Sudžiunglėjusio miesto džiunglėse. Tantriškas skambesys, ar ne? 4. Niekada nepamiršiu V. Kernagio, o šiuo metu tiesiog negaliu nepaminėti „Kontrabandos“, D. Razausko ir „Chaif“, bei „Piknik“ iš netolimojo pasaulio. Labai jau didelis žodis – bardas.. 5. Kūdikystėje tikriausiai visi pirmiausia pradėjome mamos nervais...O ankstesnio instrumento - tėčio senos rusiškos septynstygės su įklijuota nuogos merginos nuotrauka rezonatorinėje dėžėje, nepamenu... 6. Ir studijos, ir darbas, ir dar bala žino kas... 7. Visi labai tikėti. Pastaruoju metu folkloristika ir miškai, miškai... 8. „Akacijų alėjoje“ jau kelis kartus. Man jau nemažai - Lietuvos ribose. 9. Atrakcijų aliejus 10. Labai sunku yra ieškoti juodo katino tamsiame kambaryje – ypatingai, jeigu jo ten nėra... 11. Homo sapiens sapiens

Tomas Pupinis

Veronika Povilionienė

Gintarė Ružinskaitė

1. Jokių. 2. Neapibrėžtas. 3. Rasose – tarp kalėjimų ir kapinių. Nepasodins, tai paguldys. 4. a) Kernagis b) Kernagis. 5. Balsas. 6. Vaikai – Vyras – Virtuvė. 7. Nesakysiu. 8. Pasaulyje. Taip. 9. Jėga! 10. Iki šiol nesusimąsčiau. Pagalvosiu... 11. Sekit spaudą :)

Tomas Pupinis

Steve Simson

1. Tėvai paprastai vadina sūnumi. Mokykloje pravardžiuodavo „pupa“. Draugai vadina Tomiku, Tamošiumi. Virtualiame pasaulyje mane įmanoma rasti dzigi_jazzy pseudonimu, o scena diktuoja tikrąjį vardą – Tomas Pupinis. 2. Trys dešimtys. 3. Vilnius, trečias aukštas... Jauku ir gera. 4. Muzikinį skonį plečiu kasdien, bet dažniausiai akiratin

pakliūna laiko patikrinti, daugeliui puikiai pažįs tami bardai. Nors kartas nuo karto atrandu ir vis kažk ą naujo. 5. Kai mažas buvau - turėjo būt lyg ir barškutis, bet nepamenu... 6. Nuolatinės paieškos. 7. Netikėti žurnalistiniai pabandymai. 8. Dalyvavau keliuose dainuojamosios poez ijos festivaliuose. Groju gitarų vakaruose. Konkursuose dalyvavau retai, tad ir sėkmių nėra tiek daug. „Mažojoje akacijoje“ šiemet užėmiau 1-ąją vietą. 9. Nuo pirmo festivalio matau, kaip Jūs graži ai augate. 10. Ironizuoju: kas butų buvę, jei nebūtų buvę tai, kas buvo... 11. Daugiau apie save pasakodamas neišsiplės iu, bet plačių pažiūrų žmonės gali rasti informacijos „pag uglinę“ 

Gintarė Ružinskaitė 1. Draugų gitaristų tarpe buvau praminta „maž yle“ kaip jauniausia priklausanti kompanijai. Taip pat ne kartą iš A.Svidinsko teko girdėti mane vadinant „vėja vaike“ - kai tik pradėjau kurti, vis apie vėją dainuodavau. 2. Gyvenimu džiaugiuosi jau 5244 dienas. Nem ažai, ar ne? 3. Gyvenu Raudondvario kaime, apsupta gamt os ir puikių žmonių. 4. Lieku ištikima Lietuvai... O mano sielai artim iausia Andriaus Kaniavos ir Domanto Razausko kūry ba. 5. Pirmasis muzikos instrumentas, kuriuo dar iki šiol rimtai groju yra pianinas. Prieš porą metų tėtis nupirko gitarą... Ir prasidėjo... 6. Po vasaros atostogų žadu grįžti į VIII klasę ... 7. Traukia fotografijos menas, jodinėjimas... 8. Nemažai muzikuoju Raudondvaryje ir už jo ribų. Pats didžiausias mano laimėjimas – kad šiandien esu čia. 9. Nerealus renginys, nereali atmosfera, nerea lūs žmonės! 10. Nėra nieko, ko negalima padaryti iš treči o karto. 11. Mėgstu stebėti ir fotografuoti žirgų lenkt ynes...

Steve Simson

1. Kai grojau sunkaus roko grupėse „Iron Man “ (Geležinis Žmogus) ir „The Pack“ (Ruja, Gauja) mane vadino Mez Simpson. Tai mano antro vardo Merrick sutrumpinimas. Tąsyk skambėjo visai neblogai. Seni draugužiai ir dabar dar taip vadina. 2. 47 3. Gyvenu Anglijos pietuose, Basingstoko mies te, kuris nuo Londono tūno maždaug už 80 km. Per penkias minutes nuo savo namų su savo motociklu galiu atsidurti kaime – tik reikia gerai paspausti... 4. a) ir b) STEViE – One Bloke One Mandolin - Vienas vyrukas – viena mandolina 5. Pirmiausiai pradėjau groti gitara. Poros metų paėmiau į rankas bosinę gitarą, galvodamas, kad keturiomis stygomis bus lengviau groti, nei šešiomis. Daba r groju tik mandolina. Man visada patikdavo rašyti ir dainų žodžius, bet praėjo nemažai metų, kol supratau, kad tik dabar tai pradedu daryti gerai. 6. Jau septyniolika metų turiu savo verslą: vedž ioju žmonių šunelius pasivaikščioti, kai šeiminink ai dirbdami dienos metu neturi tam laiko. 7. Turiu pora motociklų, kuriais mėgstu važin ėtis ir keliauti. Prieš tris metus su draugu atvažiavom e motociklais į Kauną. Mumis šauniai rūpinosi baikerių klubas. Patyrėme keletą labai malonių dienų: aplankėme Frank Zappa paminklą Vilniuje, Trakų pilį ir netoliese esančią alaus-midaus daryklą, kur maloniai pabendra vome su savo vienminčiais. Mėgstu skaniai pavalgyti, skait yti ir žiūrėti filmus. Bet labiausiai patinka dalyvauti baike rių sambūriuose – ten groju, ilsiuosi, bendrauju su senia i matytais draugais, vakarojame prie naktinio stovyklavi etės laužo. 8. Esu muzikavęs festivaliuose Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje. Grojau bosu su JK kantri grupėmis „Kane & Co“ ir „Cactus Jack“. Kai pradėjau dirbti vienas jau kelis kartus esu grojęs įvairiuose baikerių sambūriuose JK, Vokietijoje bei Airijoje. Pasiekimai anksčiau – daugiau, negu aš pasir odo norėjau... Dabar – esu labai patenkintas dabartiniu prog resu. Jau beveik pasiruošęs įrašyti savo ketvirtąjį album ą. Kur tik keliauju – visur surandu draugų. Geriau ir nega li būti. Esu laimingas.

Akacijų alėja 2009 07 11

9. Festivalio atmosfera atrodo labai maloni. 10. Yra tik trys muzikos rūšys: ta, kurią tu mėgsti, ta, kurios nemėgsti ir ta, kurios nesi girdėjęs. 11. Mėgstu modernų džiazą, bet šis pomėgis gerokai viršija mano galimybes jį groti. Palaikiau „Status Quo“ – pačią žymiausią JK grupę, kai jie grojo „The Bulldog Bash“ – bene didžiausiame ir geriausiame baikerių sambūryje (susirinko virš 25 000 bendraminčių).

Aistė Smilgevičiūte, Rokas Radzevičius 1. Aistė: niekur toli nuo savo pavardės pabėgt nepavyko, tad dažnai esu vadinama SMILGA, ir tai man patinka. Visai neseniai įsitraukus į šių dienų kultūrinį partizaninį judėjimą, atpažinau save dar vienu vardu – SERBENTA. Rokas: Turiu literatūrinį slapyvardį - Ernestas Vampyrickas. Abu dažnai slepiamės „SKYLĖJE“. 2. Aistė: eina trisdešimt antri Rokas: eina trisdešimt šešti 3. Aistė: gyvenu sostinėje nelabai toli nuo upės ir Šventaragio slėnio. Bet kartas nuo karto mintimis panyru į tyrus ežerus ir žvalgausi tenai būsto ant kokios povandeninės kalvelės. Tiktų sklypelis su vandenžolių sodu ir besiganančiais unguriais. Rokas: dažniausiai gyvenu paskendęs metafizinėje erdvėje, nuolatinėje nesvarumo būsenoj sklandau tarp žemės ir dangaus... bet pasitaiko, šiltas garuojančių pietų kvapas parkviečia iš ten ir pasodina prie stalo. Tada pastebiu kad gyvenu priešais mokyklą ir pro langą galiu stebėti gražų jaunimėlį... O nuo netoliese esančios turgavietės atklysta visokiausio plauko įdomių tipų... 4. Aistė: žemai lenkiu galvą prieš Vytautą Kernagį, Saulių Mykolaitį. Su pasaulio bardais nesu smarkiai pažįstama, bet vieną Vladimiro Vysockio dainą tikrai moku... Rokas: Stiprus autoritetas man yra užupietis Romas Lileikis, aktorius Saulius Mykolaitis, Borisas Grebenščikovas... Bobas Dylanas, Ševčiukas... 5. Aistė: būdama pas močiutę mėgdavau skalambyti puodais ir šaukštais, kol vieną gražią dieną pastebėjau kad prie sienos stūkso pianinas... Rokas: kūdikystėje man kaip ir visiems ypač patiko žindukas – čiulptukas, ir juo mokėjau išgauti puikių akustinių pasažų. Būdamas paauglys ilgai intuityviai ieškojau kas gi bent truputį galėtų man šį instrumentą atstoti ir radau. Tai buvo birbynė – mano pirmas rimtas instrumentas. 6. Aistė: Kurstau šeimos židinį ir administruoju viešojoje įstaigoje VIA ARTIS. Rokas: Kadangi daugiausia užsiimu kūryba, grojimu ir strateginiu kūrybiniu planavimu, kitiems darbams atsidėti ne visad galiu. Tačiau visada randu laiko rytinei pabambėjimo valandėlei, sūnų drausmingumo lavinimui... 7. Aistė: ankstyvoje jaunystėje sėkmingai degtukų dėžutėse augindavau Žaliuosius Aistvabalius. Gražūs buvo ir blizgantys. Dabar mėgstu vairuodama automobilį praleidinėti pėsčiuosius ir kamščių metu įleidinėti į eilę beviltiškai laukiančias mašinas. Rokas: Esu neabejingas moterų grožiui ir trapioms, kintančioms jo formoms. Tad akimirkos žavesį ir grožį ne kartą esu įamžinęs gipsiniais biustų liejiniais. Nuėmęs atspaudus nuo žaviosios moters kūno dalies, juos ištapau... 8. Aistė, Rokas: Vietų, kuriose teko groti, spektras gana platus – nuo rūsių iki didžiosios Eurovizijos scenos, koncertai Pravieniškių vyrų ir moterų kalėjimuose, teatrų scenose, festivaliuose, miestų šventėse. Geografija – Lietuva, Lenkija, Latvija, Vokietija, Portugalija, Izraelis, Airija, Didžioji Britanija... Apdovanojimai – Lietuvos Nacionalinio Radijo apdovanojimas už populiariausią 2008 m. dainą „Baltas brolis“(m., ž. Rokas Radzevičius); LATGA-A laureato aukso ženkleliai už dainą „Auksinis ruduo“ (m. Rokas Radzevičius, ž. Aistė Smilgevičiūtė), Latga-a dainų konkurse 2008. Kartu su grupe SKYLE: „Metų albumas“ už „Povandenines kronikas“ ir „Metų roko grupė“ alternatyvios muzikos apdovanojimuose A.LT 2007; „Šviežio garso gurkšnis“ už dainą „Jūržolių šokis“ Radiocentro apdovanojimuose 2008. 9. Aistė, Rokas: Dar neteko dalyvauti, tad galime tik palinkėti – kad sudainuotas žodis pasiektų širdį ir ją sušildytų... kitais metais apibūdinsime 10. Aistė: Ieškau pusiausvyros ir mokausi Rokas: Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk 11. –

5

Virgis Stakėnas stės – 1. Iš vaikystės - „Keturakis“, „Storkis“, iš jauny ys“. nkin „Tve s“, toriu „Dramblys“, „Mr. Epephant“, „Pas ... elis“ „Kel “, gasss iš brandos – „Kantri Mukranas“, „Wir 2. Gražus skaičius - 55 už tvoros 3. Vijolių kaime, šalia Kuršėnkelio pervažos... stogo... namo Valės Birutės kalakutai, o saulė leidžias ant 1972 iš inis rinkt 4. a) Vieno neturiu. Portretas būtų bių savy ių 2009 metų artistų geriausių individual inis) ir b) Mano dvasiniai guru - Bob Dylan (ikielektr 0... 15-2 us koki Vladimir Vysotsky. Ypač vertinu dar uoakini + s stora u 5. Labai norėjau gitaros, bet buva ą... deon tas – ne to įvaizdžio... parinko akor . Pradėjau 6. Lipdžiau iš plastilino, lošiau vandensvydį.. žurnakia Trau ka... studijuot mediciną, baigiau pedagogi iu... listika... Bežaisdamas tapau prodiuser i geriausiai 7. Vėžiavimas, buvimas vandeny (dinozaura jautėsi tik ten...), pupelių sriuba... 8. Žiūrėti Nr.11 ojo. Gie9. ...Tą vakarą buvo paukščiai suskridę / Gied dojo kiekvienas savaip... 10. Geriausias teisėjas - laikas 11. STAKĖNAS, Virgis; kantri dainininkas, dainų jūčio autorius, muzikantas, prodiuseris; g. 1953 rugp duktė; viena ę; ėnien 10, Lietuvoje; vedęs Ramutę Stak vaikų lių Šiau utas; Studijos – Šiaulių pedagoginis instit Lietualius festiv kos muzikos mokykla; prodiusavo muzi pop raso, bliūg i, kantr voje; grojo daugiau nei 40 didelių eVoki e, dijoj Olan muzikos festivalių JAV, Kanadoje, Lenkijoje, tijoje, Danijoje, Švedijoje, Čekoslovakijoje, ba: daugiau Kūry voje; Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietu AS, ENIM GYV nei 300 dainų 1973-2006. Albumai: DAI , LIAI ŠIAU VAKARAS, ČIA TAVO NAMAI, (2x), A MAM Y NTR NYNAS, JUMBO, 615, SV, COU IO TAVO ZONA, ACTROS, COUNTRY‘BĖ, KEL VYRAI, RADIOLABAS. koje“. „Tarptautinė Kas yra Kas populiariojoje muzi jorkas -Niu onas Lond , 2006

Aistė Smilgevičiūte, Rokas Radzevičius

Virgis Stakėnas

Algirdas Svidinskas is slapy1. „Azaras“..., bet tai mano daugiau literatūrin vardis ir dar kai kas 2. 55 diškių Zara3. Tarp Raudondvario Kauno rajone ir Liau sų rajone škio rajone. 4. a) Tėvukas Bagužis iš Abėlių kaimo Roki gaila... irgi agis, Gaila, kad jau miręs... Vytautas Kern ... Daugiau neminėsiu, nes dar gyvi . b) Gal Kenny Rodžersas..., bet to nesureikšminu ą. gitar ę nstyg septy 5. Pirmą atrodo sugadinau tėvo io medž iš inėju drož 6. Kai niekam jėgų nebelieka ges, iasty penk tas kelin kažką smulkaus. Šiuo metu – jau .... lytes kank kiek didesnes už degtukų dėžukę, 7. Žvejyba. Čia jau kai net ir drožinėt jėgų nėra. radęs. 8. To nesureikšminu. Visur jautrių žmonių esu manęs. e dalel a išliek ji – 9. Kaip kiekvienam gimdytojui ir st nutei s nieka 10. “... tad vis dėl to – būkim, kad išteisint nedrįstų...“ e pa11. Esu Rytų aukštaičių sambūrio seniūnas. Esam lu“. ąžuo užės Stelm su s skelbę foto akciją „Tūkstantmeti vos Lietu gyvu su žint Turime unikalią galimybę įsiam vardo tūkstanties metų liudininku.

Vitražai 1. Muzikinių projektų grupė 2. 5 metai studija, 3. Raudondvario kultūros centras, repeticijų savo gėme įsiren kurią su „Piliarožės“ folkloristais jėgomis iš senos kino aparatinės. Waits 4. a) Vytautas Kernagis, b) Bob Dylan, Tom 5. Suneštinės gitaros 6. Daug ir nieko 7. Alus s“, 8. „Ant žemės krašto“, „Samtis“, „Bardų nakty – oje... carij Švei net „Akacijų alėja“ koncertavome Jonavos rajone 9. Nebloga gatvė... 10. „Toli toli...“ (ištrauka iš dainos teksto.) 11. Perspektyvūs jaunuoliai

Algirdas Svidinskas Vitražai


4

Akacijų alėja 2009 07 11

Ieva Narkutė

Ieva Narkutė

Edvinas Petkevičius

Veronika Povilionienė

1. Labiausiai prilipęs, tiesiog įsilipęs į vidų turbūt yra Jieva - vardas, kuriuo prieš keletą metų užsiregistravau vienoje internetinėje svetainėje. Dabar bandau jį nusimest, nes jokių ypatingų emocijų jam nejaučiu, o vadintis vardu ir pavarde tokiais, kokius turiu, man atrodo gražiau. 2. Kai dainuosiu Akacijose, bus jau dvidešimt dveji J 3. Gyvenu bendrabutyje. Savotiškai taip. Be pianino, užtat su begale kaimynų. 4. Prioritetų bardų muzikoje neturiu, nes jos neklausau. Labiausiai imponuoja džiazas bei šiaurės šalių snieginė muzika (turiu omeny Sigur Ros, Ketil Bjornstad, Lisa Ekdahl ir kitus). Dar mėgstu barzdotus apiplyšusius vaikinus, tykiai ramiai brazdinančius savo gitaras neišlipant už klasikinės dainos ribų. 5. Ir pirmasis, ir kol kas vienintelis - klepas. Jis turi monopoliją, kurios dar nė vienas kitas instrumentas nesugebėjo išardyt. Dievinu. 6. Studijuoju psichologiją. Mokausi švedų kalbos. Važinėju dviračiu. Mezgu. 7. Labai mėgstu dėžutes (kartonines, medines, molines...). Ir kartais pagauna didžiulis įkvėpimas tvarkytis. Dar mėgstu vėjuotą rudenį ir kai sijoną plaiksto į visas puses... 8. Lietuvoje nemažai apvažiuota ir didmiesčių, ir mažų kaimelių. Škotijoj dalyvauta folko ir bliuzo festivalyje, koncertuota Veronoje... Kokia sėkmė? Susikalbėjimas su žmonėmis, kurie nemoka mano kalbos, ir kurių kalbos nemoku aš. Tai rezultatas, vainikuojantis daugelį koncertų. Tačiau tai ne mano, o muzikos sėkmė. Ir ji neša taiką. 9. Naujas nežinomas pasaulėlis, į kurį knieti žvilgtert. 10. Tykiai ramiai, taip ir kitaip (čia mano tėčio frazė). 11. Kai nedainuoju, iš manęs nėra nieko įdomaus. Kai dainuoju, irgi kartais nebūna   

Edvinas Petkevičius 1. Prisistatydamas dažniausiai nesusipainioju 2. Trečias septynetas 3. Džiunglėse. Sudžiunglėjusio miesto džiunglėse. Tantriškas skambesys, ar ne? 4. Niekada nepamiršiu V. Kernagio, o šiuo metu tiesiog negaliu nepaminėti „Kontrabandos“, D. Razausko ir „Chaif“, bei „Piknik“ iš netolimojo pasaulio. Labai jau didelis žodis – bardas.. 5. Kūdikystėje tikriausiai visi pirmiausia pradėjome mamos nervais...O ankstesnio instrumento - tėčio senos rusiškos septynstygės su įklijuota nuogos merginos nuotrauka rezonatorinėje dėžėje, nepamenu... 6. Ir studijos, ir darbas, ir dar bala žino kas... 7. Visi labai tikėti. Pastaruoju metu folkloristika ir miškai, miškai... 8. „Akacijų alėjoje“ jau kelis kartus. Man jau nemažai - Lietuvos ribose. 9. Atrakcijų aliejus 10. Labai sunku yra ieškoti juodo katino tamsiame kambaryje – ypatingai, jeigu jo ten nėra... 11. Homo sapiens sapiens

Tomas Pupinis

Veronika Povilionienė

Gintarė Ružinskaitė

1. Jokių. 2. Neapibrėžtas. 3. Rasose – tarp kalėjimų ir kapinių. Nepasodins, tai paguldys. 4. a) Kernagis b) Kernagis. 5. Balsas. 6. Vaikai – Vyras – Virtuvė. 7. Nesakysiu. 8. Pasaulyje. Taip. 9. Jėga! 10. Iki šiol nesusimąsčiau. Pagalvosiu... 11. Sekit spaudą :)

Tomas Pupinis

Steve Simson

1. Tėvai paprastai vadina sūnumi. Mokykloje pravardžiuodavo „pupa“. Draugai vadina Tomiku, Tamošiumi. Virtualiame pasaulyje mane įmanoma rasti dzigi_jazzy pseudonimu, o scena diktuoja tikrąjį vardą – Tomas Pupinis. 2. Trys dešimtys. 3. Vilnius, trečias aukštas... Jauku ir gera. 4. Muzikinį skonį plečiu kasdien, bet dažniausiai akiratin

pakliūna laiko patikrinti, daugeliui puikiai pažįs tami bardai. Nors kartas nuo karto atrandu ir vis kažk ą naujo. 5. Kai mažas buvau - turėjo būt lyg ir barškutis, bet nepamenu... 6. Nuolatinės paieškos. 7. Netikėti žurnalistiniai pabandymai. 8. Dalyvavau keliuose dainuojamosios poez ijos festivaliuose. Groju gitarų vakaruose. Konkursuose dalyvavau retai, tad ir sėkmių nėra tiek daug. „Mažojoje akacijoje“ šiemet užėmiau 1-ąją vietą. 9. Nuo pirmo festivalio matau, kaip Jūs graži ai augate. 10. Ironizuoju: kas butų buvę, jei nebūtų buvę tai, kas buvo... 11. Daugiau apie save pasakodamas neišsiplės iu, bet plačių pažiūrų žmonės gali rasti informacijos „pag uglinę“ 

Gintarė Ružinskaitė 1. Draugų gitaristų tarpe buvau praminta „maž yle“ kaip jauniausia priklausanti kompanijai. Taip pat ne kartą iš A.Svidinsko teko girdėti mane vadinant „vėja vaike“ - kai tik pradėjau kurti, vis apie vėją dainuodavau. 2. Gyvenimu džiaugiuosi jau 5244 dienas. Nem ažai, ar ne? 3. Gyvenu Raudondvario kaime, apsupta gamt os ir puikių žmonių. 4. Lieku ištikima Lietuvai... O mano sielai artim iausia Andriaus Kaniavos ir Domanto Razausko kūry ba. 5. Pirmasis muzikos instrumentas, kuriuo dar iki šiol rimtai groju yra pianinas. Prieš porą metų tėtis nupirko gitarą... Ir prasidėjo... 6. Po vasaros atostogų žadu grįžti į VIII klasę ... 7. Traukia fotografijos menas, jodinėjimas... 8. Nemažai muzikuoju Raudondvaryje ir už jo ribų. Pats didžiausias mano laimėjimas – kad šiandien esu čia. 9. Nerealus renginys, nereali atmosfera, nerea lūs žmonės! 10. Nėra nieko, ko negalima padaryti iš treči o karto. 11. Mėgstu stebėti ir fotografuoti žirgų lenkt ynes...

Steve Simson

1. Kai grojau sunkaus roko grupėse „Iron Man “ (Geležinis Žmogus) ir „The Pack“ (Ruja, Gauja) mane vadino Mez Simpson. Tai mano antro vardo Merrick sutrumpinimas. Tąsyk skambėjo visai neblogai. Seni draugužiai ir dabar dar taip vadina. 2. 47 3. Gyvenu Anglijos pietuose, Basingstoko mies te, kuris nuo Londono tūno maždaug už 80 km. Per penkias minutes nuo savo namų su savo motociklu galiu atsidurti kaime – tik reikia gerai paspausti... 4. a) ir b) STEViE – One Bloke One Mandolin - Vienas vyrukas – viena mandolina 5. Pirmiausiai pradėjau groti gitara. Poros metų paėmiau į rankas bosinę gitarą, galvodamas, kad keturiomis stygomis bus lengviau groti, nei šešiomis. Daba r groju tik mandolina. Man visada patikdavo rašyti ir dainų žodžius, bet praėjo nemažai metų, kol supratau, kad tik dabar tai pradedu daryti gerai. 6. Jau septyniolika metų turiu savo verslą: vedž ioju žmonių šunelius pasivaikščioti, kai šeiminink ai dirbdami dienos metu neturi tam laiko. 7. Turiu pora motociklų, kuriais mėgstu važin ėtis ir keliauti. Prieš tris metus su draugu atvažiavom e motociklais į Kauną. Mumis šauniai rūpinosi baikerių klubas. Patyrėme keletą labai malonių dienų: aplankėme Frank Zappa paminklą Vilniuje, Trakų pilį ir netoliese esančią alaus-midaus daryklą, kur maloniai pabendra vome su savo vienminčiais. Mėgstu skaniai pavalgyti, skait yti ir žiūrėti filmus. Bet labiausiai patinka dalyvauti baike rių sambūriuose – ten groju, ilsiuosi, bendrauju su senia i matytais draugais, vakarojame prie naktinio stovyklavi etės laužo. 8. Esu muzikavęs festivaliuose Prancūzijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje. Grojau bosu su JK kantri grupėmis „Kane & Co“ ir „Cactus Jack“. Kai pradėjau dirbti vienas jau kelis kartus esu grojęs įvairiuose baikerių sambūriuose JK, Vokietijoje bei Airijoje. Pasiekimai anksčiau – daugiau, negu aš pasir odo norėjau... Dabar – esu labai patenkintas dabartiniu prog resu. Jau beveik pasiruošęs įrašyti savo ketvirtąjį album ą. Kur tik keliauju – visur surandu draugų. Geriau ir nega li būti. Esu laimingas.

Akacijų alėja 2009 07 11

9. Festivalio atmosfera atrodo labai maloni. 10. Yra tik trys muzikos rūšys: ta, kurią tu mėgsti, ta, kurios nemėgsti ir ta, kurios nesi girdėjęs. 11. Mėgstu modernų džiazą, bet šis pomėgis gerokai viršija mano galimybes jį groti. Palaikiau „Status Quo“ – pačią žymiausią JK grupę, kai jie grojo „The Bulldog Bash“ – bene didžiausiame ir geriausiame baikerių sambūryje (susirinko virš 25 000 bendraminčių).

Aistė Smilgevičiūte, Rokas Radzevičius 1. Aistė: niekur toli nuo savo pavardės pabėgt nepavyko, tad dažnai esu vadinama SMILGA, ir tai man patinka. Visai neseniai įsitraukus į šių dienų kultūrinį partizaninį judėjimą, atpažinau save dar vienu vardu – SERBENTA. Rokas: Turiu literatūrinį slapyvardį - Ernestas Vampyrickas. Abu dažnai slepiamės „SKYLĖJE“. 2. Aistė: eina trisdešimt antri Rokas: eina trisdešimt šešti 3. Aistė: gyvenu sostinėje nelabai toli nuo upės ir Šventaragio slėnio. Bet kartas nuo karto mintimis panyru į tyrus ežerus ir žvalgausi tenai būsto ant kokios povandeninės kalvelės. Tiktų sklypelis su vandenžolių sodu ir besiganančiais unguriais. Rokas: dažniausiai gyvenu paskendęs metafizinėje erdvėje, nuolatinėje nesvarumo būsenoj sklandau tarp žemės ir dangaus... bet pasitaiko, šiltas garuojančių pietų kvapas parkviečia iš ten ir pasodina prie stalo. Tada pastebiu kad gyvenu priešais mokyklą ir pro langą galiu stebėti gražų jaunimėlį... O nuo netoliese esančios turgavietės atklysta visokiausio plauko įdomių tipų... 4. Aistė: žemai lenkiu galvą prieš Vytautą Kernagį, Saulių Mykolaitį. Su pasaulio bardais nesu smarkiai pažįstama, bet vieną Vladimiro Vysockio dainą tikrai moku... Rokas: Stiprus autoritetas man yra užupietis Romas Lileikis, aktorius Saulius Mykolaitis, Borisas Grebenščikovas... Bobas Dylanas, Ševčiukas... 5. Aistė: būdama pas močiutę mėgdavau skalambyti puodais ir šaukštais, kol vieną gražią dieną pastebėjau kad prie sienos stūkso pianinas... Rokas: kūdikystėje man kaip ir visiems ypač patiko žindukas – čiulptukas, ir juo mokėjau išgauti puikių akustinių pasažų. Būdamas paauglys ilgai intuityviai ieškojau kas gi bent truputį galėtų man šį instrumentą atstoti ir radau. Tai buvo birbynė – mano pirmas rimtas instrumentas. 6. Aistė: Kurstau šeimos židinį ir administruoju viešojoje įstaigoje VIA ARTIS. Rokas: Kadangi daugiausia užsiimu kūryba, grojimu ir strateginiu kūrybiniu planavimu, kitiems darbams atsidėti ne visad galiu. Tačiau visada randu laiko rytinei pabambėjimo valandėlei, sūnų drausmingumo lavinimui... 7. Aistė: ankstyvoje jaunystėje sėkmingai degtukų dėžutėse augindavau Žaliuosius Aistvabalius. Gražūs buvo ir blizgantys. Dabar mėgstu vairuodama automobilį praleidinėti pėsčiuosius ir kamščių metu įleidinėti į eilę beviltiškai laukiančias mašinas. Rokas: Esu neabejingas moterų grožiui ir trapioms, kintančioms jo formoms. Tad akimirkos žavesį ir grožį ne kartą esu įamžinęs gipsiniais biustų liejiniais. Nuėmęs atspaudus nuo žaviosios moters kūno dalies, juos ištapau... 8. Aistė, Rokas: Vietų, kuriose teko groti, spektras gana platus – nuo rūsių iki didžiosios Eurovizijos scenos, koncertai Pravieniškių vyrų ir moterų kalėjimuose, teatrų scenose, festivaliuose, miestų šventėse. Geografija – Lietuva, Lenkija, Latvija, Vokietija, Portugalija, Izraelis, Airija, Didžioji Britanija... Apdovanojimai – Lietuvos Nacionalinio Radijo apdovanojimas už populiariausią 2008 m. dainą „Baltas brolis“(m., ž. Rokas Radzevičius); LATGA-A laureato aukso ženkleliai už dainą „Auksinis ruduo“ (m. Rokas Radzevičius, ž. Aistė Smilgevičiūtė), Latga-a dainų konkurse 2008. Kartu su grupe SKYLE: „Metų albumas“ už „Povandenines kronikas“ ir „Metų roko grupė“ alternatyvios muzikos apdovanojimuose A.LT 2007; „Šviežio garso gurkšnis“ už dainą „Jūržolių šokis“ Radiocentro apdovanojimuose 2008. 9. Aistė, Rokas: Dar neteko dalyvauti, tad galime tik palinkėti – kad sudainuotas žodis pasiektų širdį ir ją sušildytų... kitais metais apibūdinsime 10. Aistė: Ieškau pusiausvyros ir mokausi Rokas: Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk 11. –

5

Virgis Stakėnas stės – 1. Iš vaikystės - „Keturakis“, „Storkis“, iš jauny ys“. nkin „Tve s“, toriu „Dramblys“, „Mr. Epephant“, „Pas ... elis“ „Kel “, gasss iš brandos – „Kantri Mukranas“, „Wir 2. Gražus skaičius - 55 už tvoros 3. Vijolių kaime, šalia Kuršėnkelio pervažos... stogo... namo Valės Birutės kalakutai, o saulė leidžias ant 1972 iš inis rinkt 4. a) Vieno neturiu. Portretas būtų bių savy ių 2009 metų artistų geriausių individual inis) ir b) Mano dvasiniai guru - Bob Dylan (ikielektr 0... 15-2 us koki Vladimir Vysotsky. Ypač vertinu dar uoakini + s stora u 5. Labai norėjau gitaros, bet buva ą... deon tas – ne to įvaizdžio... parinko akor . Pradėjau 6. Lipdžiau iš plastilino, lošiau vandensvydį.. žurnakia Trau ka... studijuot mediciną, baigiau pedagogi iu... listika... Bežaisdamas tapau prodiuser i geriausiai 7. Vėžiavimas, buvimas vandeny (dinozaura jautėsi tik ten...), pupelių sriuba... 8. Žiūrėti Nr.11 ojo. Gie9. ...Tą vakarą buvo paukščiai suskridę / Gied dojo kiekvienas savaip... 10. Geriausias teisėjas - laikas 11. STAKĖNAS, Virgis; kantri dainininkas, dainų jūčio autorius, muzikantas, prodiuseris; g. 1953 rugp duktė; viena ę; ėnien 10, Lietuvoje; vedęs Ramutę Stak vaikų lių Šiau utas; Studijos – Šiaulių pedagoginis instit Lietualius festiv kos muzikos mokykla; prodiusavo muzi pop raso, bliūg i, kantr voje; grojo daugiau nei 40 didelių eVoki e, dijoj Olan muzikos festivalių JAV, Kanadoje, Lenkijoje, tijoje, Danijoje, Švedijoje, Čekoslovakijoje, ba: daugiau Kūry voje; Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietu AS, ENIM GYV nei 300 dainų 1973-2006. Albumai: DAI , LIAI ŠIAU VAKARAS, ČIA TAVO NAMAI, (2x), A MAM Y NTR NYNAS, JUMBO, 615, SV, COU IO TAVO ZONA, ACTROS, COUNTRY‘BĖ, KEL VYRAI, RADIOLABAS. koje“. „Tarptautinė Kas yra Kas populiariojoje muzi jorkas -Niu onas Lond , 2006

Aistė Smilgevičiūte, Rokas Radzevičius

Virgis Stakėnas

Algirdas Svidinskas is slapy1. „Azaras“..., bet tai mano daugiau literatūrin vardis ir dar kai kas 2. 55 diškių Zara3. Tarp Raudondvario Kauno rajone ir Liau sų rajone škio rajone. 4. a) Tėvukas Bagužis iš Abėlių kaimo Roki gaila... irgi agis, Gaila, kad jau miręs... Vytautas Kern ... Daugiau neminėsiu, nes dar gyvi . b) Gal Kenny Rodžersas..., bet to nesureikšminu ą. gitar ę nstyg septy 5. Pirmą atrodo sugadinau tėvo io medž iš inėju drož 6. Kai niekam jėgų nebelieka ges, iasty penk tas kelin kažką smulkaus. Šiuo metu – jau .... lytes kank kiek didesnes už degtukų dėžukę, 7. Žvejyba. Čia jau kai net ir drožinėt jėgų nėra. radęs. 8. To nesureikšminu. Visur jautrių žmonių esu manęs. e dalel a išliek ji – 9. Kaip kiekvienam gimdytojui ir st nutei s nieka 10. “... tad vis dėl to – būkim, kad išteisint nedrįstų...“ e pa11. Esu Rytų aukštaičių sambūrio seniūnas. Esam lu“. ąžuo užės Stelm su s skelbę foto akciją „Tūkstantmeti vos Lietu gyvu su žint Turime unikalią galimybę įsiam vardo tūkstanties metų liudininku.

Vitražai 1. Muzikinių projektų grupė 2. 5 metai studija, 3. Raudondvario kultūros centras, repeticijų savo gėme įsiren kurią su „Piliarožės“ folkloristais jėgomis iš senos kino aparatinės. Waits 4. a) Vytautas Kernagis, b) Bob Dylan, Tom 5. Suneštinės gitaros 6. Daug ir nieko 7. Alus s“, 8. „Ant žemės krašto“, „Samtis“, „Bardų nakty – oje... carij Švei net „Akacijų alėja“ koncertavome Jonavos rajone 9. Nebloga gatvė... 10. „Toli toli...“ (ištrauka iš dainos teksto.) 11. Perspektyvūs jaunuoliai

Algirdas Svidinskas Vitražai




Akacijų alėja 2009 07 11

Dainuojamosios poezijos rūpesčiai Tai kas gi tie šių dienų „trubadūrai“ ? Aš ne rašytojas. Aš tik menkas gitaristas, dėvintis savo vienintelę skrybėlę. Tačiau mane pasiutiškai pykina tos menkavertės dainiūkštės. Tokių dainų kūrėjai man primena varną, tupinčią ant tvoros ir kranksinčią apie laimingą nutikimą miniai nutukėlių, kurie ima ir nupjauna jai koją. Aš pripažįstu dainą, kurią gieda perekšlė, prakeikianti tave amžiams už tai, kad bandai kėsintis į jos vaikus.

Vudro Vilsonas GATRIS

1976 metai. Kauno profsąjungų kultūros rūmų salė sausakimša. Tarp eilių ir pasieniais stovi susigrūdę žmonės. Atidarytos galinės durys – taip pratęsiama auditorija. Karšta klausytojams, karšta dalyviams. Jau daugiau kaip keturias valandas vyksta koncertas. Skamba naujos, niekur negirdėtos dainos, atliekamos pritariant gitarai, kartais – smuikui, fleitai, fortepijonui. Jauni veidai salėj, jauni veidai scenoj. Kiekvieną atlikėją pasitinka ir palydi ovacijos. Pagaliau koncerto organizatorius ir vedantysis kompozitorius Giedrius Kuprevičius dėkoja žiūrovams bei dalyviams ir kviečia visus vėl susitikti kitų metų Kauno muzikinės savaitės „Politinės dainos“ koncerte, j kurį turbūt bus dar sunkiau gauti pakvietimus, negu šiemet. Pavargę, bet maloniai susijaudinę, visi skirstosi namo. Pasibaigė ne vien koncertas. Pasibaigė kol kas vienintelis respublikos „bardų“ bei „menestrelių“ suėjimas. Suėjimas, kuriame jie dainavo juos (ir ne tik juos) jaudinančius dalykus. Dainavo, kaip kas mokėjo, bet visa tai buvo tikra, ir turbūt todėl puspenktos valandos trukęs koncertas neatrodė nei ilgas, nei nuobodus. Tai kas gi tie šių dienų „trubadūrai“ ir ką jie daro, kad jų koncertai kelia tokį, sakyčiau, nekasdieninį susidomėjimą? Iš kuriančių (ir atliekančių) savo dainas respublikoje pirmiausia išskirtini šie žmonės: Vilniuje – Zita Povilėnaitė, Vytautas Babravičius, Arūnas Blušius, Romas Gyžys ir Marijus Šnaras, Kaune – Gintarė Jautakaitė ir Alfredas Kukaitis, Šiauliuose – beveik visur iškovojantis publikos prizus Virgis Stakėnas. Daugelis jų atlieka savo dainas, pritardami vien akustinę gitara. Kai kurie (A. Kukaitis, V, Stakėnas ir M. Šnaras) pasitelkia, kaip minėta, smuiką, fleitą, lūpinę armonikėlę Ir kitus „smulkiuosius“ instrumentus. Taigi dainuojamoji poezija. Kas tai per žanras? Turbūt aišku, kad nuo paprasto (nors ir labai gero) poezijos skaitymo ji skiriasi jau vien tuo, kad yra dainuojama. O nuo dainos (artimiausia išraiškos priemonėmis jai yra estradinė daina)? Pagrindinis skirtumas tas, kad dainuojamosios poezijos atlikėjas pirmenybę teikia žodžiui, o ne muzikai

(skirtingai turbūt nuo visų kitų muzikinių žanrų). Muzika jam reikalinga tik tam, kad galėtų emocionaliau ir savičiau perteikti eiles. Kartais grojami muzikiniai (net nemaži) intarpai tik paryškina prieš tai buvusį ar po to einantį tekstą . Taigi pagrindinis skiriamasis dainuojamosios poezijos bruožas yra minties, išreikštos žodžiais, pirmumas. Be to, yra dar keletas esminių žanro požymių. Trumpai apie juos. Eilėraštis, įvilktas į muzikinį rūbą, tarytum nusimeta bereikalingo intymumo bei subjektyvumo šydą, tampa demokratiškesnis, suprantamesnis (šiaip kur susitikę žmonės bene dažniau užtraukia dainą, negu vienas kitam skaito kad ir geriausių poetų eiles). Eilėraštis, tapęs daina, kažkaip natūraliau, paprasčiau, bet kartu ir giliau smelkiasi į širdį. (Antano Strazdo ir Prano Vaičaičio eilės liko liaudyje daugiausia kaip dainos, o Antanas Vienažindys tiesiog rašė dainas ir pats jas traukdavo, pritardamas armonika). Dainuojamosios poezijos atlikėjas dainuoja be tradicinio balso pastatymo, o tai leidžia jam išgauti daugiau natūralių ir gyvenimiškų spalvų, perteikiant pasirinktą eilėraštį. Todėl neatsiranda jokio barjero tarp jo ir žiūrovų (kaip dažniausiai atsitinka, kai bel canto maniera dainuojamos liaudies dainos. Gražu, bet ar nuoširdų?) . Aišku, labai svarbu balso tembras, diapazonas, artikuliacija ir kt. Dainuoti poeziją gali tas, kas turi klausą, mėgsta ir supranta eilėraščius. (Beje, mūsų respublikoje šiuo metu šį žanrą propaguoja tik jaunimas. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir nusipelnęs artistas Stanislovas Rubinovas – bene vienintelės išimtys.) Be to, dažniausiai sau pritariama gitara, tuo demokratiškuoju šiais laikais visame pasaulyje paplitusiu instrumentu. Jaunas žmogus scenoje dainuoja taip, kaip kalba, naudoja išraiškos priemonių minimumą, jo apranga gyvenimiška (o ne estradiškai puošni, kaip kituose žanruose). Tai „savas žmogus“ scenoje, žmogus iš publikos. Ką jis daro, nejučia tampa visų ir kiekvieno savastimi. Dainuojamoji poezija (bent jau mūsų respublikoje) yra labai individualus žanras, kadangi visi anksčiau paminėti jos atlikėjai dainuoja tik savo kūrybos melodijas (prieš kelerius metus naudota ir gana daug savos kūrybos tekstų, dabar daugiausia pasitelkiama gerų poetų kūryba, nors, pavyzdžiui, Virgis Stakėnas bei Marijus Šnaras ir toliau patys kuria tekstus). Vadinasi, akivaizdi labai stipri saviraiškos tendencija, o iš to – ir savita poezijos interpretacija. Kodėl žmonės eina klausytis skaitovo? Juk galima knygutę namie pačiam pasiskaityti... O mes vis tiek einame j susitikimus su Monika Mironaite, Laimonu Noreika, Ramučiu Rimeikiu ir kitais mūsų mėgstamais skaitovais. Matyt, mus traukia konkretaus žmogaus interpretacija, jo poezijos „matymas“. (Turbūt dar ilgai nei aš, nei kiti buvę koncerte neužmirš S.Jurskio. Atmintyje liko ne tiek A. Puškino ar A. Volodino eilės, nors jos, aišku, puikios, kiek netikėtas jų perskaitymas, netikėta, bet todėl dar įtikinamesnė jų interpretacija). Jeigu to nėra, skaitovas atlieka tik „kalbančio popieriaus“ funkciją. Dai-

nuojamoj poezijoj, pasitelkus muziką, eilėraščio suvokimas, jo interpretaciją gali tapti dar įtikinamesnė, įdomesnė. Tai jau priklauso nuo atlikėjo individualybės. Žodis, jo interpretavimo paprastumas, nuoširdumas, mano nuomone, yra pagrindiniai dainuojamosios poezijos bruožai. Tai meninė žanro pusė. O dabar apie visuomeninę. Neatskiriama dainuojamosios poezijos dalis (tiksliau – viena jos šaka) yra politinė daina. Apie jos atlikėjus užsienyje bei populiarumą nereikia nė kalbėti. Gitara kovoja. Ir tai, kad visi aktyvesnieji mūsų respublikos dainuojamosios poezijos atlikėjai dalyvavo kauniškių renginyje, o kai kurie ir toliau (Alfredas Kukaitis dainavo Maskvoje, Virgis Stakėnas tapo Latvijoje vykstančio politinės dainos festivalio laureatu, Zita Povilėnaitė pasiekė net Bulgariją, o Vytautas Babravičius – Suomiją) - pasako, manyčiau, daug. Politinė daina – ne vien karo ir taikos problemos. Minėtame studentų politinės dainos festivalyje, vykstančiame Rygoje, Sverdlovsko politechnikos instituto studentai atliko dainuojamosios poezijos, pantomimos bei šviesų kompoziciją „Saugokime architektūros paminklus“. Kitos broliškos respublikos kolektyvas parodė spektaklį pagal Lenino premijos laureato Eduardo Mieželaičio „Žmogų“. Taigi temos ir problemos įvairiausios, o už jų matyti jauno žmogaus su gitara (dar taip neseniai buvusio mūsuose abejotinų vertybių simboliu) pozicija ir įsitikinimai. Ir dar vienas, mano manymu, tikrai svarbus dainuojamosios poezijos bruožas, taip sakant, švietėjiškas. Dainuodami gerą poeziją (o dažnai taip ir daroma), mes ją platiname, propaguojame. Kai matai labai susidomėjusius ir susikaupusius aštuntokų ar devintokų veidus, kai kultūros namuose po susitikimo prieina pagyvenęs žmogus ir sako: „Labai dėkui. Tokių dainų mes dar negirdėjome“, pasidaro ir šviesiau, ir nuovargis bei rūpesčiai traukiasi į šalį. Beje, ne visi, nes jų dainuojamoji poezija užtektinai turi. Visų gal ir neverta iškloti, tačiau porą svarbiausių prisiminti ne pro šalį. Pagrindinė dainuojamosios poezijos atlikėjų bei jos mėgėjų pokalbių tema – žanro populiarumas, naudojant masiškiausias informacijos priemones – radiją, televiziją, plokšteles, nes dainuojamoji poezija yra specifiška kitų muzikinių žanrų fone ir tuo, kad kai kada sunkiai užrašoma natom, (šio stiliaus dainose, kaip minėjau, reikšminga intonacija ir pan. Lygiai taip pat negalima užfiksuoti popieriuje skaitovo meno – lieka vien eilėraščio žodžiai. Tiesa, skaitovai susilaukia recenzijų, o mūsiškis žmogus kol kas apeinamas ir literatūros, ir muzikos, ir teatro kritikų). Dainuojamoji poezija geriausiai jaučiama tik gyva arba iš įrašų (plokštelėse bei magnetofono juostose). „Gyvą“ atlikimą dar mes šiaip taip patys susiorganizuojame - koncertai aukštosiose mokyklose, Teatro draugijoje, vakarai bei susitikimai, organizuojami Rašytojų sąjungos Grožinės literatūros propagandos biuro, Knygos bičiulių draugijos renginiai ir, aišku, Kauno „Politinė daina“ (nors dabar jos pavadinimas pasikeitė, bet esmė liko ta pati). Tačiau tai, kaip minėjau, vien mūsų entuziazmo bei kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus geros valios vaisiai. O mechaniniai įrašai? Plokštelių studija kol kas įrašė vienintelį autorinį diską. Radijas, televizija dainuojamąja poezija dar nesusidomėjo. O kur, jei ne radijo, televizijos laidose jaunimui propaguoti šį tikrai jaunatvišką žanrą? Juk eterio bangomis atskirai skamba ir poezija, ir muzika, ir estradinės dainos, todėl nesinori tikėti, kad tokiam kukliam, bet įdomiam dalykui neatsirastų vietos. Tuo labiau, kad mūsų šalyje s pasisekimu leidžiamos Mikaelo Tariverdijevo, Bulato Okudžavos, Žanos Bičevskajos, Jelenos Kamburavos bei kitų šio žanro kūrėjų ir atlikėjų plokštelės, O koncertai, kuriuose jie dalyvauja, visada sukelia gyvą atgarsį. Antroji problema: reikia dainuojamosios poezijos klubo. Atsižvelgiant į žanro populiarumą bei jo teigiamas (ypač auklėjamąsias) savybes, reikalingas lyg ir koks dainuojamosios poezijos centras, kuris sutelktų to žanro entuziastus. Graži pradžia padaryta Kaune - prie Spalio 50-čio dirbtinio pluošto gamyklos veikia Jaunimo muzikos studija, kuriai vadovauja Lietuvos TSR nusipelnęs artistas Stanislovas Rubinovas. Studija jau spėjo atkreipti specialistų bei jaunimo dėmesį, apie ją buvo kalbėta ir Lietuvos LKJS XIX suvažiavime. Vadinasi, tokio tipo muzikiniai centrai gali ir, matyt, turi egzistuoti. Ko reikėtų klubui? Pradžiai - nedidelės, poros šimtų vietų salės, kur galėtų vykti susitikimai, pokalbiai, parodos,

Akacijų alėja 2009 07 11



diskusijos, rečitaliai ir t.t., bei lėšų minimumo įsigyti šviesos ir garso stiprinimo aparatūrai. Klubui, tikriausiai, neatsisakytų patalkinti kūrybinės sąjungos bei draugijos. Turbūt neliktų nuošaly ir komjaunimo miesto komitetas. O ateity (ko nepasvajoti?!) toks klubas, kuriame darniai sugyventų pantomima ir dailė, muzika ir poezija, būtų pastovi salė ir scena, galbūt net pastovi trupė, galėtų sudaryti jaunimo nekantriai laukiamo estrados teatro branduolį. Entuziazmo, man atrodo, užtektų. Kalbėjau apie man labiausiai rūpimus dalykus, bet nesiūlau visur ir visada mylėti vien dainuojamąją poeziją. Gera roko stiliaus daina kartais reikalingesnė už ramią baladę. Mėgstu įvairius stilius ir žanrus, bet tik viena sąlyga – turi būti geros eilės ir atlikėjas, kuris jomis tikėtų. O tada jau – aranžuotės ypatumai, balso tembras, išraiškos priemonės (šviesos, judesiai, skaidrės ir t. t.). Tuos, kuriuos savo samprotavimais neįtikinau, kviečiu į mūsų koncertus. Savaip, vaizdžiau tęsim pokalbį. Viliuosi, pasak amerikiečių protesto dainų atlikėjo Vudro Vilsono Gatrio, jog kada nors sužinosime, kad mūsų dainos buvo mažutės natos vienos didžiulės dainos... Vytautas KERNAGIS „Nemunas“ 1978 m. Nr. 8

Dainuojamosios poezijos akiratyje

Redakcija gavo dviejų dainuojamosios poezijos atstovų laiškus. Vieno autorius – V. Kapsuko universiteto filologas Alfredas Kukaitis, kito – šiaulietis pedagogas Virgis Stakėnas. Jie abudu nemažai pasiekę dainuojamosios poezijos srityje. Nors... Alfredas nesutinka su tokiu žanro pavadinimu: „Terminas dainuojamoji poezija nėra tikslus, neapima ir neišskiria dainų autorių ir atlikėjų savitumų, o neretai ir klausytoją suklaidina. Juk dainuojamąją poezija atlieka ne dainininkas ir ne skaitovai...“ Tad koks gi tas bevardis žanras? V. Stakėnas rašo: „...Dainuojamoji poezija, literatūrinė daina – žanras, užkrėtęs jaunimą, tapęs jo draugu. Tai jaunimo menas ir skirtas pirmiausia jam... ...Pirmosios kregždės (dainuojamosios poezijos padangėje) vardas paprastas ir aiškus: „Dainuoja Vytautas Kernagis“ („Melodija“ C 60-10889-90). Tiesa, kiek susivėlinęs šis paukštukas. Ką darysi – plokštelės kelias nuo Įrašų studijos iki prekystalio, deja, tradiciškai ilgas. Tačiau paukštukas pagaliau paleistas. Ir gyvena... ...Didelis ir gražus dalykas – eiti senamiesčio gatvele. Viename kieme jau brazdina vaikinukas gitara. Kviečia laukt „Žiemą, vasarą“, atsisveikina „Išeinu“, sentimentaliai liūdi dėl „Pasiklydusių milžinų“ arba teigia „Nereikia karo“, reikalauja „Tegyvuoja žmogus!“ Neišpasakytai didelis tai dalykas. ...Kas tu, Vytai? Aktorius? Sakei, teatre nedirbi, nors turi diplomą. Bet gal taip ir geriau – vidutinių aktorių daug. O žinios pravertė. Labai. Kas tu, Vytai? Dainininkas? Mokeisi muzikos Čiurlionio meno mokykloje. Tik jokių vokalo mokslų nebaigei... ...Kas tu, Vytai? Skaitovas? Dalyvauji poetų S. Gedos, M. Martinaičio kūrybos vakaruose. Skaitai eiles – dainuoji. ...Žmonės nustojo kikenti, išgirdę, kaip Kukučio ausy kumelaitė apsigyveno. Žmonės nustojo pykt ir rašyt nusiskundimo laiškus. Laikas? Mada? Vargu... Paprasčiausiai pamatė, kad už Kukučio keistumo slypi jų pačių gyvenimo bruožai, kad

labai liūdna būti savo laidotuvėse ir girdėti, kaip tave apkalba (nors ir labai gražiai), kad tikrai labai retas žuvelis žvejys išdrįsta Severiutei kalbėti tokius gražius gražius ir drąsius žodžius. Labai išsiplėtė žmonių, skaitančių M. Martinaiti, S. Gedą, D. Saukaitytę, ratas. Daugelis vėl atrado V. Mykolaitį-Putiną ir A. Vienažindį... ...Bendraminčių, bendražygių būrelis vis didėja, o kiekvienas iš esančių salėje jau žino, ko eina į M. Šnaro, G.Jautakaitės, R. Gižio, A. Kukaičio, V.Babravičiaus, Z. Povilėnaitės koncertus. Anot skeptikų, dainuojamoji poezija, literatūrinė daina atsirado dėl mūsų lietuviškos estrados kaltės. Kaip atsvara blogiems tekstams, blogai muzikai, atlikimo štampui. Nežinau, gal kiek per tiesmukas teiginys, bet estrada jau pradeda pastebėti, girdėti ir gerbti dainuojamąją poeziją. Ir Palangos estradinės muzikos festivalyje viena diena, atrodo, jau bus skiriama šiam žanrui. O vakarai Meno darbuotojų rūmuose ar Teatro draugijos aktorių namuose?! Toli gražu ne visus talpina salės. Tiek atlikėjus, tiek ir klausytojus. O tai jau daug ką sako,..“ Alfredas savo samprotavimuose stengiasi plačiau žvelgti į žanrą, kurį tikriausiai ir ateityje vadinsime dainuojamąja poezija. Bet ar pavadinime esmė? Svarbu, kad žanras vystosi, tobulėja. Iš A. Kukaičio laiško: „Dainuojamoji poeziją mūsuose per gana trumpą laiką įgijo tikrai didelį populiarumą. Šio žanro pripažinimas reikalauja atidžiai išanalizuoti dainuojamosios poezijos problemas. Viena svarbiausių — dainuojamosios poezijos kūrėjo ir atlikėjo (dažnai tai vienas asmuo) meistriškumas. Neretai aiški profesionalumo stoka. Mūsų estradinė daina taip pat remiasi atlikėjais, atėjusiais iš saviveiklos. Daugelio dainų autoriai neturi specialaus pasiruošimo. Rezultatas akivaizdus... Ar, laikui bėgant, neatsitiks panašiai ir dainuojamąjai poezijai?..

...Vien nuoširdumo ir noro „išreikšti save“ nepakanka. Kaip ir kiekvienas menininkas, dainuojamosios poezijos kūrėjas privalo turėti ką pasakyti klausytojui, Ir svarbiausia — mokėti tai deramai padaryti. Štai čia, man regis, silpniausia dainuojamosios poezijos grandis. Kažin ar verta laukti, kol kai kas iš šalies imsis „globoti“ dainuojamąją poeziją ir jos autorius. Žanras gan specifiškas, jam reikalinga įvairių specialistų parama. Dainuojamoji poezija jungia muzikos komponavimo, aktorinio paruošimo, vokalo meistriškumo, filologijos ir kitų sričių elementus. Nerealu tikėtis, kad kuris nors iš mano kolegų įveiks penkių aukštųjų mokyklų kursą. Toks „jaunuolis“ pradėtų savarankišką darbą, sulaukęs 50 metų! Tikrovėje viskas atrodo daug paprasčiau ir... liūdniau. Žinomų ir pripažintų dainų autorių ir atlikėjų tarpe aktorius su nebaigtu viduriniu muzikiniu išsilavinimu, keletas studentų filologų, keli muzikai instrumentalistai. Kitų profesinis pasiruošimas dar mažiau artimas dainuojamajai poezijai. Kaip šie jauni žmonės pradėjo savo kūrybinį gyvenimą ir kur sėmėsi žinių, įgūdžių? Vienpusio atsakymo j šį klausimą nėra. Kiekvienas ėjo savo keliu, savarankiškai, be reiklesnės priežiūros...“ Alfredas palietė labai svarbų klausimą. Ir pačiu laiku. Metas ne tiktai kalbėti, bet ir veikti. Kas gi iš tiesų globoja šio žanro reiškėjus? Nei TV, nei filharmonija nenori „rizikuoti“. Drąsiausia čia pasirodė Vilniaus plokštelių studija, išleidusi minėtą plokštelę. Dabar labai slinkiai „telpa“ j radijo Ir TV laidas bei koncertus dainuojamosios poezijos atlikėjai. Susidaro keista padėtis – jauni, protingi žmonės pasirenka sudėtingesnį, prasmingesnį kūrybinį kelią (tiesa, nėra tokios specialybės), poetiniu bei muzikiniu požiūriu siekia neabejotinai aukštesnės kokybės, tuo tarpu šimtai „žalių šviesų“ dega gana lėkštam ir labai jau vienadieniam pramoginių dainų srautui. Negailima nei lėšų, nei laiko visokių gėlelių liaupsinimui ir dangiškų meilių apdainavimams. Argi neaišku, kad ne popmuzika ugdo mūsų mąslumą, o kaip tik dainuojamoji poezija. Dar iš A. Kukaičio laiško: „Džiugu, kad į didžiausio mūsų respublikoje estradinės muzikos festivalio Palangoje programą įtrauktas jaunimo dainos vakaras. Tik gaila, kad praėjusių metų koncerto netransliavo radijas. Gal dainuojamosios poezijos gerbėjai galės susiburti prie radijo imtuvų šią vasarą? Noriu papriekaištauti Ir mūsų filharmonijos estrados skyriui. Kodėl mums nesuorganizuoti dainų autorių’ ir atlikėjų (kad ir Palangos festivalio dalyvių) koncertus ne tik pajūrio miestuose, bet ir visoje respublikoje? Kol kas solinius koncertus rengia tik V. Kernagis, kurio nuopelnai dainuojamąja! poezijai ir estradinei muzikai platesne prasme, manau, dar nėra pakankamai įvertinti“. Malonu skaityti tokius laiškus. Ir pagalvoju: o kada šitaip susimąstys lietuviškos estrados kūrėjai ir atlikėjai, ar dar ilgai lauksime jų sujudimo? Apie dainuojamąją poeziją nedarykime galutinių išvadų. Tegu žanras vystosi, plėtojasi, o kūrybiniam jaunimui reikia padėti. „Laikas imtis darbo“,— baigia savo laišką A. Kukaitis. Ir šis raginimas nekelia abejonių. Giedrius KUPREVIČIUS „Nemunas“ 1979 m. Nr. 8




Akacijų alėja 2009 07 11

Dainuojamosios poezijos rūpesčiai Tai kas gi tie šių dienų „trubadūrai“ ? Aš ne rašytojas. Aš tik menkas gitaristas, dėvintis savo vienintelę skrybėlę. Tačiau mane pasiutiškai pykina tos menkavertės dainiūkštės. Tokių dainų kūrėjai man primena varną, tupinčią ant tvoros ir kranksinčią apie laimingą nutikimą miniai nutukėlių, kurie ima ir nupjauna jai koją. Aš pripažįstu dainą, kurią gieda perekšlė, prakeikianti tave amžiams už tai, kad bandai kėsintis į jos vaikus.

Vudro Vilsonas GATRIS

1976 metai. Kauno profsąjungų kultūros rūmų salė sausakimša. Tarp eilių ir pasieniais stovi susigrūdę žmonės. Atidarytos galinės durys – taip pratęsiama auditorija. Karšta klausytojams, karšta dalyviams. Jau daugiau kaip keturias valandas vyksta koncertas. Skamba naujos, niekur negirdėtos dainos, atliekamos pritariant gitarai, kartais – smuikui, fleitai, fortepijonui. Jauni veidai salėj, jauni veidai scenoj. Kiekvieną atlikėją pasitinka ir palydi ovacijos. Pagaliau koncerto organizatorius ir vedantysis kompozitorius Giedrius Kuprevičius dėkoja žiūrovams bei dalyviams ir kviečia visus vėl susitikti kitų metų Kauno muzikinės savaitės „Politinės dainos“ koncerte, j kurį turbūt bus dar sunkiau gauti pakvietimus, negu šiemet. Pavargę, bet maloniai susijaudinę, visi skirstosi namo. Pasibaigė ne vien koncertas. Pasibaigė kol kas vienintelis respublikos „bardų“ bei „menestrelių“ suėjimas. Suėjimas, kuriame jie dainavo juos (ir ne tik juos) jaudinančius dalykus. Dainavo, kaip kas mokėjo, bet visa tai buvo tikra, ir turbūt todėl puspenktos valandos trukęs koncertas neatrodė nei ilgas, nei nuobodus. Tai kas gi tie šių dienų „trubadūrai“ ir ką jie daro, kad jų koncertai kelia tokį, sakyčiau, nekasdieninį susidomėjimą? Iš kuriančių (ir atliekančių) savo dainas respublikoje pirmiausia išskirtini šie žmonės: Vilniuje – Zita Povilėnaitė, Vytautas Babravičius, Arūnas Blušius, Romas Gyžys ir Marijus Šnaras, Kaune – Gintarė Jautakaitė ir Alfredas Kukaitis, Šiauliuose – beveik visur iškovojantis publikos prizus Virgis Stakėnas. Daugelis jų atlieka savo dainas, pritardami vien akustinę gitara. Kai kurie (A. Kukaitis, V, Stakėnas ir M. Šnaras) pasitelkia, kaip minėta, smuiką, fleitą, lūpinę armonikėlę Ir kitus „smulkiuosius“ instrumentus. Taigi dainuojamoji poezija. Kas tai per žanras? Turbūt aišku, kad nuo paprasto (nors ir labai gero) poezijos skaitymo ji skiriasi jau vien tuo, kad yra dainuojama. O nuo dainos (artimiausia išraiškos priemonėmis jai yra estradinė daina)? Pagrindinis skirtumas tas, kad dainuojamosios poezijos atlikėjas pirmenybę teikia žodžiui, o ne muzikai

(skirtingai turbūt nuo visų kitų muzikinių žanrų). Muzika jam reikalinga tik tam, kad galėtų emocionaliau ir savičiau perteikti eiles. Kartais grojami muzikiniai (net nemaži) intarpai tik paryškina prieš tai buvusį ar po to einantį tekstą . Taigi pagrindinis skiriamasis dainuojamosios poezijos bruožas yra minties, išreikštos žodžiais, pirmumas. Be to, yra dar keletas esminių žanro požymių. Trumpai apie juos. Eilėraštis, įvilktas į muzikinį rūbą, tarytum nusimeta bereikalingo intymumo bei subjektyvumo šydą, tampa demokratiškesnis, suprantamesnis (šiaip kur susitikę žmonės bene dažniau užtraukia dainą, negu vienas kitam skaito kad ir geriausių poetų eiles). Eilėraštis, tapęs daina, kažkaip natūraliau, paprasčiau, bet kartu ir giliau smelkiasi į širdį. (Antano Strazdo ir Prano Vaičaičio eilės liko liaudyje daugiausia kaip dainos, o Antanas Vienažindys tiesiog rašė dainas ir pats jas traukdavo, pritardamas armonika). Dainuojamosios poezijos atlikėjas dainuoja be tradicinio balso pastatymo, o tai leidžia jam išgauti daugiau natūralių ir gyvenimiškų spalvų, perteikiant pasirinktą eilėraštį. Todėl neatsiranda jokio barjero tarp jo ir žiūrovų (kaip dažniausiai atsitinka, kai bel canto maniera dainuojamos liaudies dainos. Gražu, bet ar nuoširdų?) . Aišku, labai svarbu balso tembras, diapazonas, artikuliacija ir kt. Dainuoti poeziją gali tas, kas turi klausą, mėgsta ir supranta eilėraščius. (Beje, mūsų respublikoje šiuo metu šį žanrą propaguoja tik jaunimas. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir nusipelnęs artistas Stanislovas Rubinovas – bene vienintelės išimtys.) Be to, dažniausiai sau pritariama gitara, tuo demokratiškuoju šiais laikais visame pasaulyje paplitusiu instrumentu. Jaunas žmogus scenoje dainuoja taip, kaip kalba, naudoja išraiškos priemonių minimumą, jo apranga gyvenimiška (o ne estradiškai puošni, kaip kituose žanruose). Tai „savas žmogus“ scenoje, žmogus iš publikos. Ką jis daro, nejučia tampa visų ir kiekvieno savastimi. Dainuojamoji poezija (bent jau mūsų respublikoje) yra labai individualus žanras, kadangi visi anksčiau paminėti jos atlikėjai dainuoja tik savo kūrybos melodijas (prieš kelerius metus naudota ir gana daug savos kūrybos tekstų, dabar daugiausia pasitelkiama gerų poetų kūryba, nors, pavyzdžiui, Virgis Stakėnas bei Marijus Šnaras ir toliau patys kuria tekstus). Vadinasi, akivaizdi labai stipri saviraiškos tendencija, o iš to – ir savita poezijos interpretacija. Kodėl žmonės eina klausytis skaitovo? Juk galima knygutę namie pačiam pasiskaityti... O mes vis tiek einame j susitikimus su Monika Mironaite, Laimonu Noreika, Ramučiu Rimeikiu ir kitais mūsų mėgstamais skaitovais. Matyt, mus traukia konkretaus žmogaus interpretacija, jo poezijos „matymas“. (Turbūt dar ilgai nei aš, nei kiti buvę koncerte neužmirš S.Jurskio. Atmintyje liko ne tiek A. Puškino ar A. Volodino eilės, nors jos, aišku, puikios, kiek netikėtas jų perskaitymas, netikėta, bet todėl dar įtikinamesnė jų interpretacija). Jeigu to nėra, skaitovas atlieka tik „kalbančio popieriaus“ funkciją. Dai-

nuojamoj poezijoj, pasitelkus muziką, eilėraščio suvokimas, jo interpretaciją gali tapti dar įtikinamesnė, įdomesnė. Tai jau priklauso nuo atlikėjo individualybės. Žodis, jo interpretavimo paprastumas, nuoširdumas, mano nuomone, yra pagrindiniai dainuojamosios poezijos bruožai. Tai meninė žanro pusė. O dabar apie visuomeninę. Neatskiriama dainuojamosios poezijos dalis (tiksliau – viena jos šaka) yra politinė daina. Apie jos atlikėjus užsienyje bei populiarumą nereikia nė kalbėti. Gitara kovoja. Ir tai, kad visi aktyvesnieji mūsų respublikos dainuojamosios poezijos atlikėjai dalyvavo kauniškių renginyje, o kai kurie ir toliau (Alfredas Kukaitis dainavo Maskvoje, Virgis Stakėnas tapo Latvijoje vykstančio politinės dainos festivalio laureatu, Zita Povilėnaitė pasiekė net Bulgariją, o Vytautas Babravičius – Suomiją) - pasako, manyčiau, daug. Politinė daina – ne vien karo ir taikos problemos. Minėtame studentų politinės dainos festivalyje, vykstančiame Rygoje, Sverdlovsko politechnikos instituto studentai atliko dainuojamosios poezijos, pantomimos bei šviesų kompoziciją „Saugokime architektūros paminklus“. Kitos broliškos respublikos kolektyvas parodė spektaklį pagal Lenino premijos laureato Eduardo Mieželaičio „Žmogų“. Taigi temos ir problemos įvairiausios, o už jų matyti jauno žmogaus su gitara (dar taip neseniai buvusio mūsuose abejotinų vertybių simboliu) pozicija ir įsitikinimai. Ir dar vienas, mano manymu, tikrai svarbus dainuojamosios poezijos bruožas, taip sakant, švietėjiškas. Dainuodami gerą poeziją (o dažnai taip ir daroma), mes ją platiname, propaguojame. Kai matai labai susidomėjusius ir susikaupusius aštuntokų ar devintokų veidus, kai kultūros namuose po susitikimo prieina pagyvenęs žmogus ir sako: „Labai dėkui. Tokių dainų mes dar negirdėjome“, pasidaro ir šviesiau, ir nuovargis bei rūpesčiai traukiasi į šalį. Beje, ne visi, nes jų dainuojamoji poezija užtektinai turi. Visų gal ir neverta iškloti, tačiau porą svarbiausių prisiminti ne pro šalį. Pagrindinė dainuojamosios poezijos atlikėjų bei jos mėgėjų pokalbių tema – žanro populiarumas, naudojant masiškiausias informacijos priemones – radiją, televiziją, plokšteles, nes dainuojamoji poezija yra specifiška kitų muzikinių žanrų fone ir tuo, kad kai kada sunkiai užrašoma natom, (šio stiliaus dainose, kaip minėjau, reikšminga intonacija ir pan. Lygiai taip pat negalima užfiksuoti popieriuje skaitovo meno – lieka vien eilėraščio žodžiai. Tiesa, skaitovai susilaukia recenzijų, o mūsiškis žmogus kol kas apeinamas ir literatūros, ir muzikos, ir teatro kritikų). Dainuojamoji poezija geriausiai jaučiama tik gyva arba iš įrašų (plokštelėse bei magnetofono juostose). „Gyvą“ atlikimą dar mes šiaip taip patys susiorganizuojame - koncertai aukštosiose mokyklose, Teatro draugijoje, vakarai bei susitikimai, organizuojami Rašytojų sąjungos Grožinės literatūros propagandos biuro, Knygos bičiulių draugijos renginiai ir, aišku, Kauno „Politinė daina“ (nors dabar jos pavadinimas pasikeitė, bet esmė liko ta pati). Tačiau tai, kaip minėjau, vien mūsų entuziazmo bei kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus geros valios vaisiai. O mechaniniai įrašai? Plokštelių studija kol kas įrašė vienintelį autorinį diską. Radijas, televizija dainuojamąja poezija dar nesusidomėjo. O kur, jei ne radijo, televizijos laidose jaunimui propaguoti šį tikrai jaunatvišką žanrą? Juk eterio bangomis atskirai skamba ir poezija, ir muzika, ir estradinės dainos, todėl nesinori tikėti, kad tokiam kukliam, bet įdomiam dalykui neatsirastų vietos. Tuo labiau, kad mūsų šalyje s pasisekimu leidžiamos Mikaelo Tariverdijevo, Bulato Okudžavos, Žanos Bičevskajos, Jelenos Kamburavos bei kitų šio žanro kūrėjų ir atlikėjų plokštelės, O koncertai, kuriuose jie dalyvauja, visada sukelia gyvą atgarsį. Antroji problema: reikia dainuojamosios poezijos klubo. Atsižvelgiant į žanro populiarumą bei jo teigiamas (ypač auklėjamąsias) savybes, reikalingas lyg ir koks dainuojamosios poezijos centras, kuris sutelktų to žanro entuziastus. Graži pradžia padaryta Kaune - prie Spalio 50-čio dirbtinio pluošto gamyklos veikia Jaunimo muzikos studija, kuriai vadovauja Lietuvos TSR nusipelnęs artistas Stanislovas Rubinovas. Studija jau spėjo atkreipti specialistų bei jaunimo dėmesį, apie ją buvo kalbėta ir Lietuvos LKJS XIX suvažiavime. Vadinasi, tokio tipo muzikiniai centrai gali ir, matyt, turi egzistuoti. Ko reikėtų klubui? Pradžiai - nedidelės, poros šimtų vietų salės, kur galėtų vykti susitikimai, pokalbiai, parodos,

Akacijų alėja 2009 07 11



diskusijos, rečitaliai ir t.t., bei lėšų minimumo įsigyti šviesos ir garso stiprinimo aparatūrai. Klubui, tikriausiai, neatsisakytų patalkinti kūrybinės sąjungos bei draugijos. Turbūt neliktų nuošaly ir komjaunimo miesto komitetas. O ateity (ko nepasvajoti?!) toks klubas, kuriame darniai sugyventų pantomima ir dailė, muzika ir poezija, būtų pastovi salė ir scena, galbūt net pastovi trupė, galėtų sudaryti jaunimo nekantriai laukiamo estrados teatro branduolį. Entuziazmo, man atrodo, užtektų. Kalbėjau apie man labiausiai rūpimus dalykus, bet nesiūlau visur ir visada mylėti vien dainuojamąją poeziją. Gera roko stiliaus daina kartais reikalingesnė už ramią baladę. Mėgstu įvairius stilius ir žanrus, bet tik viena sąlyga – turi būti geros eilės ir atlikėjas, kuris jomis tikėtų. O tada jau – aranžuotės ypatumai, balso tembras, išraiškos priemonės (šviesos, judesiai, skaidrės ir t. t.). Tuos, kuriuos savo samprotavimais neįtikinau, kviečiu į mūsų koncertus. Savaip, vaizdžiau tęsim pokalbį. Viliuosi, pasak amerikiečių protesto dainų atlikėjo Vudro Vilsono Gatrio, jog kada nors sužinosime, kad mūsų dainos buvo mažutės natos vienos didžiulės dainos... Vytautas KERNAGIS „Nemunas“ 1978 m. Nr. 8

Dainuojamosios poezijos akiratyje

Redakcija gavo dviejų dainuojamosios poezijos atstovų laiškus. Vieno autorius – V. Kapsuko universiteto filologas Alfredas Kukaitis, kito – šiaulietis pedagogas Virgis Stakėnas. Jie abudu nemažai pasiekę dainuojamosios poezijos srityje. Nors... Alfredas nesutinka su tokiu žanro pavadinimu: „Terminas dainuojamoji poezija nėra tikslus, neapima ir neišskiria dainų autorių ir atlikėjų savitumų, o neretai ir klausytoją suklaidina. Juk dainuojamąją poezija atlieka ne dainininkas ir ne skaitovai...“ Tad koks gi tas bevardis žanras? V. Stakėnas rašo: „...Dainuojamoji poezija, literatūrinė daina – žanras, užkrėtęs jaunimą, tapęs jo draugu. Tai jaunimo menas ir skirtas pirmiausia jam... ...Pirmosios kregždės (dainuojamosios poezijos padangėje) vardas paprastas ir aiškus: „Dainuoja Vytautas Kernagis“ („Melodija“ C 60-10889-90). Tiesa, kiek susivėlinęs šis paukštukas. Ką darysi – plokštelės kelias nuo Įrašų studijos iki prekystalio, deja, tradiciškai ilgas. Tačiau paukštukas pagaliau paleistas. Ir gyvena... ...Didelis ir gražus dalykas – eiti senamiesčio gatvele. Viename kieme jau brazdina vaikinukas gitara. Kviečia laukt „Žiemą, vasarą“, atsisveikina „Išeinu“, sentimentaliai liūdi dėl „Pasiklydusių milžinų“ arba teigia „Nereikia karo“, reikalauja „Tegyvuoja žmogus!“ Neišpasakytai didelis tai dalykas. ...Kas tu, Vytai? Aktorius? Sakei, teatre nedirbi, nors turi diplomą. Bet gal taip ir geriau – vidutinių aktorių daug. O žinios pravertė. Labai. Kas tu, Vytai? Dainininkas? Mokeisi muzikos Čiurlionio meno mokykloje. Tik jokių vokalo mokslų nebaigei... ...Kas tu, Vytai? Skaitovas? Dalyvauji poetų S. Gedos, M. Martinaičio kūrybos vakaruose. Skaitai eiles – dainuoji. ...Žmonės nustojo kikenti, išgirdę, kaip Kukučio ausy kumelaitė apsigyveno. Žmonės nustojo pykt ir rašyt nusiskundimo laiškus. Laikas? Mada? Vargu... Paprasčiausiai pamatė, kad už Kukučio keistumo slypi jų pačių gyvenimo bruožai, kad

labai liūdna būti savo laidotuvėse ir girdėti, kaip tave apkalba (nors ir labai gražiai), kad tikrai labai retas žuvelis žvejys išdrįsta Severiutei kalbėti tokius gražius gražius ir drąsius žodžius. Labai išsiplėtė žmonių, skaitančių M. Martinaiti, S. Gedą, D. Saukaitytę, ratas. Daugelis vėl atrado V. Mykolaitį-Putiną ir A. Vienažindį... ...Bendraminčių, bendražygių būrelis vis didėja, o kiekvienas iš esančių salėje jau žino, ko eina į M. Šnaro, G.Jautakaitės, R. Gižio, A. Kukaičio, V.Babravičiaus, Z. Povilėnaitės koncertus. Anot skeptikų, dainuojamoji poezija, literatūrinė daina atsirado dėl mūsų lietuviškos estrados kaltės. Kaip atsvara blogiems tekstams, blogai muzikai, atlikimo štampui. Nežinau, gal kiek per tiesmukas teiginys, bet estrada jau pradeda pastebėti, girdėti ir gerbti dainuojamąją poeziją. Ir Palangos estradinės muzikos festivalyje viena diena, atrodo, jau bus skiriama šiam žanrui. O vakarai Meno darbuotojų rūmuose ar Teatro draugijos aktorių namuose?! Toli gražu ne visus talpina salės. Tiek atlikėjus, tiek ir klausytojus. O tai jau daug ką sako,..“ Alfredas savo samprotavimuose stengiasi plačiau žvelgti į žanrą, kurį tikriausiai ir ateityje vadinsime dainuojamąja poezija. Bet ar pavadinime esmė? Svarbu, kad žanras vystosi, tobulėja. Iš A. Kukaičio laiško: „Dainuojamoji poeziją mūsuose per gana trumpą laiką įgijo tikrai didelį populiarumą. Šio žanro pripažinimas reikalauja atidžiai išanalizuoti dainuojamosios poezijos problemas. Viena svarbiausių — dainuojamosios poezijos kūrėjo ir atlikėjo (dažnai tai vienas asmuo) meistriškumas. Neretai aiški profesionalumo stoka. Mūsų estradinė daina taip pat remiasi atlikėjais, atėjusiais iš saviveiklos. Daugelio dainų autoriai neturi specialaus pasiruošimo. Rezultatas akivaizdus... Ar, laikui bėgant, neatsitiks panašiai ir dainuojamąjai poezijai?..

...Vien nuoširdumo ir noro „išreikšti save“ nepakanka. Kaip ir kiekvienas menininkas, dainuojamosios poezijos kūrėjas privalo turėti ką pasakyti klausytojui, Ir svarbiausia — mokėti tai deramai padaryti. Štai čia, man regis, silpniausia dainuojamosios poezijos grandis. Kažin ar verta laukti, kol kai kas iš šalies imsis „globoti“ dainuojamąją poeziją ir jos autorius. Žanras gan specifiškas, jam reikalinga įvairių specialistų parama. Dainuojamoji poezija jungia muzikos komponavimo, aktorinio paruošimo, vokalo meistriškumo, filologijos ir kitų sričių elementus. Nerealu tikėtis, kad kuris nors iš mano kolegų įveiks penkių aukštųjų mokyklų kursą. Toks „jaunuolis“ pradėtų savarankišką darbą, sulaukęs 50 metų! Tikrovėje viskas atrodo daug paprasčiau ir... liūdniau. Žinomų ir pripažintų dainų autorių ir atlikėjų tarpe aktorius su nebaigtu viduriniu muzikiniu išsilavinimu, keletas studentų filologų, keli muzikai instrumentalistai. Kitų profesinis pasiruošimas dar mažiau artimas dainuojamajai poezijai. Kaip šie jauni žmonės pradėjo savo kūrybinį gyvenimą ir kur sėmėsi žinių, įgūdžių? Vienpusio atsakymo j šį klausimą nėra. Kiekvienas ėjo savo keliu, savarankiškai, be reiklesnės priežiūros...“ Alfredas palietė labai svarbų klausimą. Ir pačiu laiku. Metas ne tiktai kalbėti, bet ir veikti. Kas gi iš tiesų globoja šio žanro reiškėjus? Nei TV, nei filharmonija nenori „rizikuoti“. Drąsiausia čia pasirodė Vilniaus plokštelių studija, išleidusi minėtą plokštelę. Dabar labai slinkiai „telpa“ j radijo Ir TV laidas bei koncertus dainuojamosios poezijos atlikėjai. Susidaro keista padėtis – jauni, protingi žmonės pasirenka sudėtingesnį, prasmingesnį kūrybinį kelią (tiesa, nėra tokios specialybės), poetiniu bei muzikiniu požiūriu siekia neabejotinai aukštesnės kokybės, tuo tarpu šimtai „žalių šviesų“ dega gana lėkštam ir labai jau vienadieniam pramoginių dainų srautui. Negailima nei lėšų, nei laiko visokių gėlelių liaupsinimui ir dangiškų meilių apdainavimams. Argi neaišku, kad ne popmuzika ugdo mūsų mąslumą, o kaip tik dainuojamoji poezija. Dar iš A. Kukaičio laiško: „Džiugu, kad į didžiausio mūsų respublikoje estradinės muzikos festivalio Palangoje programą įtrauktas jaunimo dainos vakaras. Tik gaila, kad praėjusių metų koncerto netransliavo radijas. Gal dainuojamosios poezijos gerbėjai galės susiburti prie radijo imtuvų šią vasarą? Noriu papriekaištauti Ir mūsų filharmonijos estrados skyriui. Kodėl mums nesuorganizuoti dainų autorių’ ir atlikėjų (kad ir Palangos festivalio dalyvių) koncertus ne tik pajūrio miestuose, bet ir visoje respublikoje? Kol kas solinius koncertus rengia tik V. Kernagis, kurio nuopelnai dainuojamąja! poezijai ir estradinei muzikai platesne prasme, manau, dar nėra pakankamai įvertinti“. Malonu skaityti tokius laiškus. Ir pagalvoju: o kada šitaip susimąstys lietuviškos estrados kūrėjai ir atlikėjai, ar dar ilgai lauksime jų sujudimo? Apie dainuojamąją poeziją nedarykime galutinių išvadų. Tegu žanras vystosi, plėtojasi, o kūrybiniam jaunimui reikia padėti. „Laikas imtis darbo“,— baigia savo laišką A. Kukaitis. Ir šis raginimas nekelia abejonių. Giedrius KUPREVIČIUS „Nemunas“ 1979 m. Nr. 8


8

Akacijų alėja 2009 07 11

I 2001 07 07

II 2002 07 06

III 2003 07 12

IV 2004 07 10 V 2005 07 09

VII 2007 07 14

VI 2006 07 08

Orai Akacijų alėjoje Liepos 11-osios rytą Kulautuvoje numatomas smarkus trumpalaikis lietus. Jis nuplaus dulkes, atgaivins pušis ir akacijas, pagirdys ištroškusią žolę. Nuo pietų jau švies saulė, išdžiovins Pušų amfiteatrą. Numatoma 22-25 laipsnių temperatūra, pūs malonus nestiprus vėjelis. Sinoptikai žada šiltą, bet nevarginantį orą, leidžiantį atsipalaiduoti ir mėgautis dainuojamosios poezijos perliukais pušų paunksmėje po vasaros dangumi.

RENGĖJA Kauno rajono savivaldybė

DIDYSIS RĖMĖJAS

FESTIVALIO VIEŠBUTIS

GLOBĖJAS Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas RĖMĖJAI

INFORMACINIAI RĖMĖJAI

Redaktorius Virgis Stakėnas

PARTNERIAI

Akacijų alėja 32a., Kulautuva, Kauno rajonas Tel. 8 37 543223 Faks. 8 37 543323 Mob.+370 698 33531 kulautuva-sen@takas.lt www.akacijualeja.lt

Išleido VŠĮ Šou centras, Maketavo Dainius Kairaitis Spausdino UAB „ARX Baltica“, Tiražas 3 000

Profile for Arunas Eitutis

Festivalio "Akacijų alėja 2009" bukletas  

Bardų festivalio "Akacijų alėja 2009" bukletas

Festivalio "Akacijų alėja 2009" bukletas  

Bardų festivalio "Akacijų alėja 2009" bukletas

Advertisement